Iš Sočio po dviejų savaičių atostogų sugrįžęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka apsilankė netoli Minsko vykstančiose snieglenčių pasaulio taurės baigiamojo etapo varžybose ir apipylė žurnalistus pareiškimais apie Vakarus, Rusiją, sportą ir homoseksualistus.

“Nusispjauti man į visus jų komentarus”, – šeštadienį pareiškė prezidentas A.Lukašenka dėl Vakarų reagavimo į vykusių po rinkimų protesto akcijų areštuotų dalyvių teismus.

Vakarų kritikus A.Lukašenka pavadino “piktais ir nepadoriais” žmonėmis.

“Tai sukčiai, kurie pasidalijo pinigus drauge su mūsų (opozicionieriais), ir šie pinigai nuėjo niekais”, – cituoja “Interfax” A.Lukašenkos versiją apie “Vakarų pėdsaką ” Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Savo oponentus šalies viduje Lukašenka įspėjo: “Tokia opozicija, kokia yra dabar, gaus per sprandą kaip priklauso, jeigu destabilizuos padėtį šalyje”.

Jis patarė “nusiraminti ir mažiau dėmesio kreipti į tai, ką kažkas kažkur amtelės”.

Kalbėdamasis su spaudos atstovais Rubičiuose, kur vyksta snieglenčių pasaulio taurės varžybos, A.Lukašenka užsipuolė ir konkrečius Vakarų politikus.

“Buvo atvažiavę čia dideli veikėjai – teisingos, neteisingos orientacijos. Ir man ėmė priekaištauti, kad aš nuteisiau šiuos “žydruosius”. Na, nepatinka man “žydrieji”, ir aš pasakiau, kad nepatinka. Matote, kai kurie užsienio reikalų ministrai įsižeidė ant manęs? Ko ant manęs įsižeidinėti?”, – sakė A.Lukašenka.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Lenkijos žurnalas “Wprost”, skandalas įvyko per A.Lukašenkos susitikimą su Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais pernai lapkritį.

Tada A.Lukašenka, išsisukęs nuo tautinių mažumų padėties Baltarusijoje svarstymo, pasakė monologą apie savo požiūrį į seksualines mažumą, pareikšdamas, kad gėjus nusiųstų dirbti į kolūkius.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) nekomentavo šių jo teiginių, pabrėžtinai skirtų jam. Tačiau Baltarusijos prezidentas, sprendžiant iš dabartinių pareiškimų, nori toliau “aiškintis pozicijas”.

“Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, juo labiau aš – prezidentas. Aš turiu teisę pareikšti savo požiūrį ir savo poziciją”, – įsitikinęs A.Lukašenka.

Analitikai Minske taip pat prognozuoja antirusiškos retorikos sustiprėjimą po A.Lukašenkai sugrįžimo iš Rusijos kurorto.

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, jog vykdamas į Sočį A.Lukašenka ketino “susipažinti, kaip vykdomi dideli Baltarusijos sporto ir turizmo bazės plėtojimo čia planai”, taip pat susitikti su Rusijos verslo ir valdžios sluoksnių atstovais”.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas vasario 18 dieną lankėsi kurorte, kur žiūrėjo, kaip vyksta kalnų slidinėjimo varžybos, taip pat porą kartų nusileido slidėmis tais šlaitais, kuriuos pasirinko žiemos atostogoms Baltarusijos lyderis.

Tačiau Rusijos vadovų susitikimas su sąjungininku neįvyko, ir, kaip dabar teigiama Minske, nebuvo nė planuojamas.

Tuo tarpu pagrindinis pranešimas apie prezidento atostogas buvo apie tai, kad A.Lukašenka pargriuvo leisdamasis slidėmis kalno šlaitu.

“Nieko panašaus nebuvo. Kasdien Sočyje Krasnaja Polianoje treniravausi. Tai tikra antis, nesąmonė. Matyt, kažkas norėjo, kad į jį atkreiptų dėmesį. Bet, matyt, viskas eina iš čia, iš Baltarusijos, ir Rusijos, galbūt. Kažkam, matyt, to reikia”, – aiškino Baltarusijos prezidentas.

“Jeigu kažkas iš Rusijos piliečių norėtų su manimi nusileisti slidėmis šlaitu, bet kurioje vietoje, nors dabar, jeigu kas nors nori pasitreniruoti biatlono, slidinėjimo srityje – prašau, aš galiu ir dabar tai padaryti”, – pridūrė jis.

Iš biržos planuojanti pasitraukti koncerno “MG Baltic” valdoma didžiausia Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė “Stumbras” alkoholį gali pradėti gaminti Baltarusijoje.

Anot “Verslo žinių”, “Stumbras” Baltarusijoje su vietos gamintoju jau susitarė dėl pilstymo linijos įrengimo.

“Nieko nenoriu pasakoti, kol ten nesudėti visi taškai. Nei taip, nei ne nesakysiu”, – tvirtino “Stumbro” generalinis direktorius Česlovas Matulevičius.

“Stumbrui” pradėjus gaminti alkoholinius gėrimus kaimyninėje šalyje, atsivertų kur kas didesnės eksporto galimybės, mat Rusija dar pernai pasirašė su Baltarusija susitarimą, pagal kurį nuo 2010 metų liepos Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane, tiesa, su išimtimis įsigaliojo bendras muitų kodeksas.

“Stumbras” trauktis iš biržos prekybos sąrašo ketina dėl neva mažo rinkoje cirkuliuojančių akcijų skaičius ir neaktyvios prekybos emitento akcijomis. Kapitalo rinkos dalyviai tokią žinią įvertino neigiamai, juolab kad buvo lūkesčių, jog bendrovės didžiausia akcininkė -koncerno “MG Baltic” antrinė bendrovė “Mineraliniai vandenys” (valdo 94,93 proc. “Stumbro” akcijų) anksčiau ar vėliau įvykdys dar maždaug prieš ketverius metus duotus pažadus ir išplatins investuotojams iki 40 proc. turimų alkoholio gamintojo akcijų.

Užmojų kada nors įžengti į Baltarusiją turėjo ir Baltijos šalyse drabužių mažmeninės prekybos tinklą valdanti “Apranga”. “Kol kas konkrečių planų neturime”, – tikino “Aprangos” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas pavedė valstybinei korporacijai “Rosatom” suderinti Baltijos (Kaliningrado srityje) ir Baltarusijos atominių elektrinių statybos grafikus su Kaliningrado srities elektros poreikiais.

I.Sečinas pasitarime, skirtame 2010 metų energetikos sektoriaus darbo rezultatams, pareiškė, kad “Rosatom” turi parengti statomų atominių elektrinių elektros realizavimo klausimus ir įtraukti į šį darbą Rusijos energetikos kompaniją “Inter RAO JES”.

Vicepremjeras paklausė pasitarime dalyvaujančio “Rosatom” vadovo pavaduotojo Aleksandro Lokšino, ar kyla kokių nors problemų dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto. Pastarasis atsakė, kad jokių problemų nėra. “Suderinta operacijų atlikimo tvarka”, – pažymėjo jis.

A.Lokšinas taip pat pranešė, kad ketvirtadienį į Maskvą atvyks baltarusių delegacija derėtis su Rusijos finansų ministerija dėl kredito suteikimo Baltarusijos atominei elektrinei statyti.

Planuojama, kad Baltijos atominėje elektrinėje bus įrengti du reaktoriai, kurių galingumas bus po 1150 megavatų. Manoma, kad jos statyba prasidės kitais metais, blokai bus paleisti 2016 ir 2018 metais. Statybos vertė – 5 mlrd. eurų. Generalinis rangovas Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”, projekto finansavimu užsiima “Inter RAO”.

Baltarusijos atominės elektrinės du blokus, kurių bendras galingumas 2,4 tūkst. megavatų, numatyta paleisti 2018 metais. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Baltarusija tikisi gauti Rusijos kreditą atominei elektrinei statyti, kad jo pakaktų ne tik technologinių objektų statybai, bet ir socialinei buitinei sričiai, statybų ir inžinerinei infrastruktūrai.

Tikimasi, kad gegužę Rusija ir Baltarusija pasirašys generalinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.

Nauja Baltarusijos vyriausybė žada parduoti dalį valstybės nuosavybės ir pagerinti verslo klimatą šalyje, kuri supykdė Vakarus opozicijos persekiojimu po prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimo dar vienai kadencijai gruodį.

“Rimtai mums reikia pagerinti verslo klimatą. Kur užsienio investuotojai? Kur privatus verslas?, – sakė vyriausybės posėdyje antradienį ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, kuris iki Naujųjų metų vadovavo Nacionalinei mokslų akademijai.

Minskas, tebekontroliuojantis didžiąją dalį ekonomikos, pernai gavo iš privatizacijos tik 3,5 mln. dolerių, o per pastaruosius dvejus metus didžiausias sandoris buvo valstybinio Statybos pramonės banko pardavimas Rusijos valstybiniam taupomajam bankui už 281 mln. dolerių.

“Numatoma aktyvinti valstybės nuosavybės privatizavimą, – sakė ministro pirmininko pavaduotojas Sergejus Rumasas. – Numatyta apriboti valstybės kišimąsi į ūkinę veiklą”.

Pernai Baltarusija gavo kiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių užsienio investicijų. Naujoji vyriausybė tikisi per penkerius metus padidinti šį rodiklį iki 7,5 mlrd. dolerių per metus.

Nuo praėjusių metų antrosios pusės artėjant eiliniams prezidento rinkimams valdžia faktiškai įšaldė ekonomikos liberalizavimą, kuriam pritarė TVF ir Pasaulio bankas.

Pasak vicepremjero S.Rumaso, siekiant pagerinti Baltarusijos verslo klimatą numatoma sumažinti mokesčių krūvį nuo 32 iki 26 proc. BVP ir palengvinti mokesčių mokėjimo taisykles.

Vyriausybės atstovai nenurodė privatizacijos apimties ir objektų.

Metų pradžioje A.Lukašenka patvirtino Minsko planus parduoti valsstybinės bendrovės “Belaruskalij”, kuris kontroliuoja 15 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos, minoritarinį akcijų paketą.

Anksčiau Baltarusijos Nacionalinio banko vadovas Piotras Prokopovičius sakė, jog 2011 metais pajamas iš privatizacijos numatoma padidinti iki 3 mlrd. dolerių, kad būtų galima kompensuoti dalį neigiamo saldo užsienio prekyboje augimą.

Pernai sauso-lapkričio mėnesiais užsienio prekybos deficitas pasiekė rekordinį 8,4 mlrd. dolerių, palyginti su 7,3 mlrd. dolerių deficitu per visus 2009 metus.

“Jeigu mes neišspręsime, kaip pasiekti teigiamą užsienio prekybos saldo, visi mūsų planai gali žlugti. Jeigu mes šio klausimo neišspręsime, tai kam mums visa kita?”, – sakė P.Prokopovičius vyriausybės posėdyje.

Per pastaruosius dvejus metus Baltarusija išsprendė lėšų stygiaus problemą, pasinaudodama užsienio paskolomis: Minskas gavo 3,5 mlrd. dolerių paskolas iš TVF, 400 mln. dolerių paskolas iš Pasaulio banko, išplatino euroobligacijų už 1,8 mlrd. dolerių ir obligacijų už 7 mlrd. Rusijos rublių.

Tačiau pastaruoju laiku Baltarusijos vadžia kalba apie ketinimą gerokai sumažinti skolinimąsi ir paspartinti ekonomikos augimą nuo 7,6 proc. 2010 metais iki 10-12 proc. 2011 metais.

Oficialus Europos Sąjungos leidinys paskelbė Baltarusijos pareigūnų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Bendrijos šalies sąrašą.

Kaip praneša agentūra “Interfax”, jos turimame sąraše yra maždaug 160 pareigūnų, teisėjų, teisėsaugos institucijų darbuotojų ir žurnalistų, kuriems uždrausta atvykti į ES šalis.

Įvažiuoti į ES uždrausta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, dviem A.Lukašenkos sūnums – Viktorui ir Dmitrijui, prezidento administracijos vadovui Vladimirui Makėjui, Saugumo Tarybos valstybės sekretoriui Leonidui Malcevui, Prezidento saugumo tarnybos viršininkui Andrejui Vtiurinui, generaliniam prokurorui Grigorijui Vasilevičiui, VRM vadovui Anatolijui Kulešovui, Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkui Vadimui Zaicevui, gynybos ministrui Jurijui Žadobinui, taip pat CRK vadovei Lidijai Jermošinai ir visiems šios komisijos nariams.

Į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES, kategoriją pateko Konstitucinio teismo pirmininkas ir daugelis Minsko rajono teismų teisėjų, paskelbusių nuosprendžius sulaikytiesiems gruodžio 19 dieną, teisingumo ministras Viktoras Golovanovas, Minsko miesto vykdomojo komiteto Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos vadovas Leonidas Farmagejus, Minsko VVRV specialiosios paskirties milicijos pulko vadas Aleksandras Lukomskis.

Be to, į sąrašą įtraukti vidaus reikalų ministro pavaduotojai, KGB pirmininko pavaduotojai, respublikos KGB sričių valdybų vadovai, generalinio prokuroro pavaduotojai, sričių ir Minsko prokuratūrų vadovai.

Taip pat į sąrašą įeina prezidento padėjėjas ideologijos klausimais Vsevolodas Jančevskis, prezidento padėjėjas ypatingiems pavedimams Viktoras Šeimanas, administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Radkovas, informacijos ministras Olegas Proleskovskis, jo pirmoji pavaduotoja Lidija Ananič ir pavaduotojas Igoris Laptionokas.

Iš žiniasklaidos priemonių atstovų į sąrašą pateko: Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos vadovas Genadijus Davydka, jo pirmtakas Aleksandras Zimovskis, UAB “Sostinės televizija” generalinis direktorius Jurijus Kozijatka, laikraščio “Sovetskaja Baltarusija” vyriausiasis redaktorius Pavelas Jakubovičius ir keturi jo pavaduotojai, valstybinės informacijos agentūros BelTA generalinis direktorius Dmitrijus Žukas, Pirmojo televizijos kanalo žurnalistas Jurijus Prokorovas ir televizijos kanalo ONT žurnalistas Aleksejus Michalčenka, žurnalo “Beloruskaja duma” vyriausiasis redaktorius politologas Vadimas Giginas, Informacijos ir analizės centro prie prezidento administracijos vadovas Aleksandras Bazanovas ir jo pavaduotojai, Baltarusijos valstybinio universiteto rektorius Sergejus Ablameika ir Greitosios medicinos pagalbos ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Sirenka.

Ir toliau nebegalės atvykti į ES Profsąjungų federacijos vadovas Leonidas Kozikas.

Sąraše nėra parlamento vadovų, bet Respublikos Tarybos pirmininkui Anatolijui Rybinovui atvykti uždrausta nuo tada, kai jis ėjo ankstesnes prezidento administracijos vadovo pavaduotojai ideologijos klausimams pareigas.

Įvažiuoti į ES taip pat uždrausta kai kuriems buvusiems aukštiems pareigūnams: buvusiam prezidento administracijos vadovui Genadijui Nevyglasui, prezidento administracijos vadovo pirmajai pavaduotojai Natalijai Petkevič, buvusiems KGB ir VRM vadovams Stepanui Suchorenkai ir Vladimirui Naumovui, buvusiam informacijos ministrui Vladimirui Rusakevičiui, buvusiam parlamento žemųjų rūmų vadovui Vladimirui Konopliovui, taip pat buvusiam Baltarusijos respublikinės jaunimo sąjungos vadovui Michailui Ordai, buvusiam Valstybės kontrolės komiteto pirmininkui Zenonui Lomačiui.

Lietuva ėmėsi priemonių, kad baltarusiai ateityje galėtų nemokamai gauti nacionalines vizas įvažiuoti į Lietuvą, tačiau itin greiti sprendimai nėra tikėtini, pranešė pareigūnai.

Pagal galiojančius įstatymus, Lietuvos Vyriausybė 60 eurų konsulinį mokestį už nacionalines vizas galėtų panaikinti tik jeigu tokių pat priemonių imtųsi Baltarusija. Todėl Lietuva pasiūlė Baltarusijai pradėti derybas, kurių laukiama artimiausiu metu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat inicijavo įstatymo pakeitimą, kad ateityje sprendimą dėl vizų kainos būtų galima priimti paprasčiau.

URM naujienų agentūrą BNS informavo, kad Lietuvos pasiūlymas dėl dvišalio susitarimo su Baltarusija, kuriuo būtų atsisakyta konsulinio mokesčio už nacionalines vizas, bus svarstomas konsulinių konsultacijų metu.

“Susitikimo data šiuo metu derinama, jis turėtų įvykti vasario-kovo mėnesiais. Šis klausimas nėra paprastas, nes skiriasi vizų kategorijos – Baltarusijoje nėra vizų kategorijos, tiesiogiai atitinkančios nacionalinių vizų apibrėžimą, kaip jis nusakytas Šengeno vizų kodekse”, – pranešė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

URM parengtomis Konsulinio mokesčio įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų teisę ne tik pariteto pagrindais padidinti, sumažinti ar neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą. Šiuo metu projektas derinamas su institucijomis.

Lietuvos URM sako siekianti padaryti viską, kad pilietinė visuomenė Baltarusijoje toliau vystytųsi ir stiprėtų. “URM iniciatyvos dėl vizų režimo eiliniams Baltarusijos piliečiams palengvinimo yra ėjimas link šio siekio praktinio įgyvendinimo”, – informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Šiuo atveju kalbama apie galimybę neimti mokesčio už ilgalaikes nacionalines vizas, dar vadinamas D kategorijos vizomis. Jos išduodamos, jei asmuo šalyje nori būti ilgiau nei tris mėnesius per pusę metų. Turint tokią vizą, ribotą laiką galima lankytis ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Šiuo metu tokia viza kainuoja 60 eurų.

Mokesčių už nacionalines vizas Baltarusijai atsisakė Lenkija ir Latvija. Tokiomis priemonėmis siekiama paskatinti demokratėjimo procesus Baltarusijoje, sudarant galimybę jos gyventojams lengviau keliauti. Dėl mokesčio už populiariausias Šengeno vizas būtinas visos Europos Sąjungos (ES) sprendimas.

ES šią savaitę nusprendė uždrausti į Bendrijos šalis atvykti pareigūnams, kurie susiję su represijomis, kilusiomis po prezidento rinkimų pernai gruodį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą netaikyti ekonominių sankcijų visai Baltarusijai, o apsiriboti sankcijomis tiksliniam valdžios atstovų sąrašui.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys pirmadienį BNS sakė, kad ES svarstymuose dėl galimų sankcijų Baltarusijai Lietuva užėmė aktyvią poziciją.

“Lietuvos vadovė teigiamai vertina faktą, jog priimant ES sprendimą buvo atsižvelgta į prezidentės laišką ES vadovybei su siūlymais netaikyti ekonominių sankcijų visai šaliai, kas turėtų tiesioginių neigiamų pasekmių Baltarusijos gyventojams, o apsiriboti sankcijomis tiksliniam sąrašui valdžios atstovų ir su jais susijusių žmonių”, – BNS sakė prezidentės atstovas.

Briuselyje susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį paskelbė, jog Bendrija atnaujino draudimą atvykti 158 Baltarusijos pareigūnams. Nors ekonominių sankcijų įvedimo atsisakyta, tačiau pranešama, kad ES stebės padėtį Baltarusijoje ir reikalui esant prie šio klausimo grįš.

ES “juodajame sąraše” yra Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, du jo sūnūs – Viktoras ir Dmitrijus, taip pat gynybos ministras Jurijus Žadobinas, Baltarusijos saugumo komiteto vadovas Vadimas Zaicevas ir kiti šios šalies vadovai.

Pasak naujienų agentūrų pranešimų, sąraše nėra Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaškos pavardžių.

A.Lukašenkos režimas Vakaruose didelės kritikos sulaukė po gruodžio 19 dienos prezidento rinkimų, kurie įvertinti kaip nedemokratiški. Po rinkimų buvo suimti šimtai opozicijos atstovų.

+370 5 2058514

Europos Sąjunga pranešė užšaldanti banko sąskaitas ir uždraudžianti išduoti vizas 158 aukšto rango Baltarusijos pareigūnams.

ES užsienio reikalų ministrų taryba Briuselyje pirmadienį priėmė sprendimą uždrausti įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES) 158 Baltarusijos pareigūnams, tarp kurių yra ir prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Taip pat bus įšaldyti ES esantys jų aktyvai, jeigu tokie bus surasti.

Sąraše nėra Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaškos pavardžių. Tokiu būdu Briuselis nori išsaugoti oficialius diplomatinius kontaktus su Minsku ir pabandyti tęsti dialogą.

Sąraše, kuris pateko į žurnalistų rankas, yra ir du A.Lukašenkos sūnūs – Viktoras ir Dmitrijus, taip pat gynybos ministras Jurijus Žadobinas, Baltarusijos saugumo komiteto vadovas Vadimas Zaicevas ir kiti šios šalies vadovai.

Sprendimas dėl sankcijų iš esmės buvo priimtas sausio pradžioje, bet jo nenorėta skelbti, nes laukta, kad Minskas paleis sulaikytus opozicijos lyderius. Tačiau A.Lukašenka tik pagrasino atsakomaisiais veiksmais Europos Sąjungai.

Ekonominių sankcijų Baltarusijai Europos Sąjunga nutarė neskelbti. Nepalaikytas ir Švedijos bei Lenkijos siūlymas įšaldyti bendradarbiavimą su Baltarusija. Tokiam sprendimui reikalingas visų 27 ES šalių pritarimas.

Diplomatinis šaltinis Europos Sąjungoje agentūrai “Interfax” sakė, kad sankcijos taikomos valdininkams, kuriuos ES laiko susijusiais su fundamentalių teisių Baltarusijoje pažeidimais, opozicionierių ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimu, protestuojant prieš opozicijos lyderių suėmimą ir opozicijos demonstracijos po rinkimų gruodžio 19 dieną išvaikymą smurtu.

Jis pažymėjo, kad Tarybos sprendimas yra pasvertas, kad nuo sankcijų nenukentėtų Baltarusijos žmonės.

Europos Sąjunga (ES) atnaujins sankcijas Baltarusijos vyriausybei, uždrausdama išduoti vizas dviem suaugusiems prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnums – Viktorui ir Dmitrijui, taip pat 115 kitų asmenų, susijusių su pastarosiomis griežtomis priemonėmis prieš opozicijos protestuotojus, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

Šių asmenų vardai papildys ankstesnį sąrašą, o iš viso sankcijos bus taikomos 158 asmenims.

“EUobserver” žiniomis, Viktoras Lukašenka, kuris yra prezidento patarėjas gynybos reikalams ir nacionalinio saugumo tarybos narys, bus paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Bendrijoje dėl griežtų priemonių prieš opoziciją, kurių buvo imtasi po gruodžio 19 dieną vykusių ginčijamų prezidento rinkimų.

Tačiau šis ES žingsnis gali būti prilygintas puolimui prieš Baltarusijos prezidento šeimą, nes Dmitrijus Lukašenka, kuriam taip pat bus uždrausta atvykti į 27 Bendrijos šalis, neužima jokio politinio posto, tik vadovauja Prezidento sporto klubui.

Tarp 117 naujų asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, minimas Baltarusijos gynybos ministras Jurijus Žadobinas, valstybės saugumo tarybos sekretorius Leonidas Malcevas, Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Vadimas Zaicevas, A.Lukašenkos vyriausiasis patarėjas užsienio politikos reikalams Vladimiras Makėjus, generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius ir žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Vladimiras Andreičenka.

Į naująjį sąrašą taip pat įtraukti 24 regioninių bei centrinio rinkimų komiteto vadovai, 30 teisininkų ir dešimt žurnalistų, kuriuos vienas ES diplomatas pavadino A.Lukašenkos propagandininkais.

Anksčiau 41 Baltarusijos pareigūnui, tarp jų A.Lukašenkai, taikytos sankcijos buvo įšaldytos 2008 metais, tačiau vėl bus atnaujintos.

Du aukšto rango Baltarusijos nomenklatūros nariai – užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas ir pirmasis vicepremjeras Viktoras Semaška – į šį sąrašą nebuvo įtraukti.

Pasak vieno ES diplomato, diplomatijos vadovas nebuvo įtrauktas, nes “mums reikėtų palikti bent vieną bendravimo kanalą. Tarp blogųjų Baltarusijoje jis nėra pats blogiausias”.

Tuo tarpu V.Semašką kai kas Bendrijoje laiko potencialiu A.Lukašenkos įpėdiniu.

Galutinis sprendimas bus priimtas pirmadienį Briuselyje susirinksiančių ES užsienio reikalų ministrų, kurie dar gali pakoreguoti šį sąrašą.

Ministrai pirmadienį taip pat spręs, kokių imtis ekonominių sankcijų. Tarp griežčiausių galimų sprendimų – draudimas prekiauti su naftos produktų bendrove “Belneftechim” ir trąšų gamybos įmone “Belaruskalij”. Abiejų šių bendrovių mokami mokesčiai smarkiai papildo valstybės biudžetą. Jos taip pat yra vienos iš nedaugelio Baltarusijos įmonių, kurių pagrindinė rinka nėra Rusija.

Taip pat svarstoma, ar reikėtų blokuoti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) paramą neturtingai Baltarusijai.

Vienas aukšto rango ES pareigūnui penktadienį sakė žurnalistams Briuselyje, jog esama tam tikro susirūpinimo dėl “neįmanomų prognozuoti pasekmių”, kurias šios sankcijos gali sukelti Europos bendrovėms ir eiliniams Baltarusijos žmonėms.

“EUObserver” šaltinis pažymėjo, kad ES ilgiau nei mėnesį delsė imtis veiksmų, suteikdama Minskui galimybę paleisti politinius kalinius.

“Tikėjomės, kad šių priemonių grėsmė gali padaryti tam tikrą įtaką, sprendžiant tų kalinių paleidimo klausimą, tačiau tai neįvyko, o mes judame pirmyn”, – sakė pareigūnas.

Įgyvendindama ankstesnį draudimą išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams, Bendrijai buvo iškilę su skirtinga rašyba susijusių problemų.

Baltarusijoje vartojamos dvi valstybinės kalbos – baltarusių ir rusų, o kirilica užrašyti vardai gali būti įvairiai transliteruojami pagal lotynišką abėcėlę, naudojamą ES dokumentuose.

Bendrijai įvedus sankcijas 2006 metais, teko peržiūrėti kai kurių vardų transliteravimą, nes dėl skirtingų rašybos variantų šie vardai neretai nebūdavo fiksuojami oro uostų kompiuterių.

Kita vertus, tinkamų ryšių turintys asmenys iš buvusios Sovietų Sąjungos randa būdų, kaip apeiti draudimus atvykti į ES šalis.

Bendrija taip pat paskelbė (tačiau įšaldė iki kovo) draudimą išduoti vizas Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, 16 lyderių. Tačiau šie lengvai įgydavo naujus pasus Moldovoje, Rusijoje arba Ukrainoje, o savo naujuose kelionių dokumentuose pateikdavo įvairius lotynų abėcėle perrašytų vardų variantus. Kaip pranešama, Vladimiras Smirnovas, Padniestrės vyriausiojo lyderio Igorio Smirnovo sūnus, buvo išvykęs į Prancūziją, nors jis neturėjo teisės gauti vizos.

Bendrija taip pat planuoja įšaldyti 158 Baltarusijos pareigūno finansinius aktyvus užsienyje. Šis sprendimas taip pat iš esmės tebus simbolinis, jeigu teismo nurodymu nebus atliekami finansiniai auditai, siekiant nustatyti, kur yra laikomos Minsko pareigūnų lėšos.

Baltijos šalys palaiko siūlymą atnaujinti draudimą išduoti vizas aukštiems Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už opozicijos persekiojimą, bet jos nepritaria raginimams paskelbti Minskui ekonomines sankcijas.

Europos Sąjungos narės pirmadienį turėtų priimti sprendimą uždrausti įvažiuoti į 27 šalių bloką Baltarusijos pareigūnams, kurie yra laikomi atsakingi už opozicijos persekiojimą po gruodžio 19 dienos prezidento rinkimų.

Per šiuos rinkimus, kurių Vakarai nepripažino sąžiningais, dar vienai penkerių metų kadencijai buvo perrinktas dabartinis šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka.

“Mes remiame draudimą išduoti vizas tiems, kas atsakingi už demokratijos proceso pažeidimus”, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis.

“Sykiu turime pagalvoti, kaip skatinti demokratiją Baltarusijoje”, – sakė jis. -Neremiame ekonominių sankcijų, nes jos gali paveikti daug paprastų žmonių, ir anksčiau nebuvo veiksmingos”.

Numatoma, kad pirmadienį Briuselyje susirinksiantys ES užsienio reikalų ministrai atnaujins draudimą išduoti vizas, kuris buvo įšaldytas 2008 metais, Bendrijai siekiant paskatinti reformas Baltarusijoje.

“Iš principo sutarta – vizų apribojimai bus grąžinti”, – anksčiau šią savaitę sakė vienas ES diplomatas Briuselyje.

Pasak diplomatų, į ES šalis turėtų būti uždrausta atvykti maždaug 160 Minsko pareigūnų. Taip pat gali būti įšaldytos jų sąskaitos užsienio bankuose.

Tačiau jie pažymėjo, kad ES veikiausiai nepaskelbs ekonominių sankcijų.

Embargo taikymui pritaria Švedija ir Baltarusijos kaimynė Lenkija – šios dvi šalys tradiciškai laikosi griežtos politikos A.Lukašenkos atžvilgiu.

Tuo tarpu nors visos trys Baltijos šalys smerkia Baltarusiją dėl žmonių teisių pažeidimų, jos tikisi, kad prekybos santykiai liks stabilūs.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) žurnalistams pažymėjo, kad labai svarbu nepakenkti paprastiems baltarusiams.

“Mes dar aktyviau turime remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas”, – sakė jis.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad Vilnius pritaria vizų draudimui.

Bet “sankcijos neturi paveikti visų Baltarusijos piliečių. Prezidentė laikosi nuomonės, kad Lietuva turi neizoliuoti Baltarusijos”, sakė prezidentės atstovas.

“Esame artima Baltarusijos kaimynė, – savo ruožtu AFP pažymėjo Lietuvos analitikas Kęstutis Girnius. – Prekyba su Baltarusija per krizę yra labai svarbi, todėl Lietuva nenori trauktis atgal”.

Lietuvos investicijos į Baltarusiją per pastaruosius penkerius metus padidėjo vienuolika kartų, o tiesioginės rytinės kaimynės investicijos į Lietuvą per pastaruosius trejus metus išaugo kone keturissyk.

Bendrija jau buvo suvaržiusi A.Lukašenkos ir kai kurių kitų Baltarusijos pareigūnų galimybes išvykti į užsienį po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalies opozicija rengė valstybės perversmą 2010 metų gruodžio 19 dieną.

“Mes paskelbėme dalį dokumentų, kuriuos sužinojome. Ir visi galėjo įsitikinti, kad opozicija rengė valstybės perversmą”, – ketvirtadienį Minske sakė A.Lukašenka.

Tokią nuomonę šalies vadovas, perrinktas per ginčijamus rinkimus, išsakė Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmų neeilinėje sesijoje per ministro pirmininko pristatymą.

Europos Sąjunga (ES) ateinančią savaitę atnaujins draudimą išduoti vizas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kitiems jo vyriausybės pareigūnams, atsakydama į griežtas priemones prieš demonstrantus, dalyvavusius protestuose po pernai gruodį vykusių ginčijamų prezidento rinkimų, pranešė Bendrijos diplomatai.

Vakarų šalių vyriausybės susirūpino dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir spaudė A.Lukašenką paleisti šimtus protestuotojų, suimtų po rinkimų, kuriuos opozicija ir tarptautiniai stebėtojai vadina suklastotais.

Numatoma, kad pirmadienį Briuselyje susirinksiantys ES užsienio reikalų ministrai atnaujins draudimą išduoti vizas, kuris buvo įšaldytas 2008 metais, Bendrijai siekiant paskatinti reformas Baltarusijoje.

“Iš principo sutarta – vizų apribojimai bus grąžinti”, – sakė vienas ES diplomatas.

Bendrija suvaržė A.Lukašenkos ir kai kurių kitų Baltarusijos pareigūnų galimybes išvykti į užsienį, taip pat įšaldė jų sąskaitas užsienyje po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų. Finansinės sankcijos nebuvo įšaldytos, o vėliau ES tikriausiai dar paskelbs naujų.

Į 27 ES šalis bus uždrausta atvykti daugiau nei 150 Minsko pareigūnų, tarp jų atsakingiems už smurtą po rinkimų, nurodė diplomatas.