25 Sau 2011 15:56 |Category: Užsienio verslas

Baltarusija ir Rusija planuoja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vienu paketu pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje projektą ir dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo.

Tai pranešė Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška per susitikimą su Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” vadovu Sergejumi Kirijenka antradienį Minske.

Anot V.Semaškos, Baltarusija ir Rusija susitarė atlikti būtinas vidaus valstybines procedūras,”kad galėtume, jeigu ne vasario pabaigoje, tai kovo pradžioje, pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą”.

Baltarusijos pirmasis vicepremjeras pridūrė, jog šalys suderimo priemonių planą bendrai energetikos įmonei steigti, kuri turėtų pradėti veikti šių metų birželį.

S.Kirijenka per vėliau vykusį jo susitikimą su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi pareiškė, kad Rusija “pasirengusi pirmąjį šių metų ketvirtį vienu metu pasirašyti du tarpvyriausybinius susitarimus”.

Baltarusija tikisi ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Kremliaus pozicija dėl naftotiekio “Družba” atšakos į Lietuvą vėl pasikeitė. Remontą metų metus žadėjusi Maskva vamzdyną “atidavė” Baltarusijai, rašo “Vilniaus diena”.

“Družbos” vamzdynus valdančios Rusijos bendrovės “Transneft” atstovas spaudai Igoris Diominas “Vilniaus dienai” teigė, jog gedimai, kuriais motyvuojant 2006 metų vasarą Lietuvai nutrūko naftos tiekimas, užfiksuoti Baltarusijoje esančiame “Družbos” ruože, tad “Transneft” nemato būtinybės remontuoti “svetimą” vamzdyną.

“Tai ne mūsų teritorija ir ne mūsų vamzdis, atleiskite. Mūsų atsakomybė baigiasi ties siena. Siena baigėsi – baigėsi ir mūsų vamzdis. Toliau – baltarusių vamzdis. Vamzdis priklauso Baltarusijai, ne mums”,- teigė I.Diominas.

Anot jo, “Družbos” atšakos remonto turėtų imtis tuo suinteresuotos šalys.

“Kodėl mes turėtume taisyti svetimą vamzdį? Už naftos tranzitą iš mūsų ima pinigus. Mokestis tam ir renkamas, kad būtų prižiūrimas ir taisomas tas vamzdis. Nežinau, kaip pas jus, Lietuvoje, bet Rusijoje taip yra”, – kalbėjo I.Diominas.

Jis kalbėjo, jog atnaujinti naftos tiekimą Lietuvai neapsimoka, o “prasmė” tiekti žaliavą naftotiekiu atsiras, jeigu bus atlikta Mažeikių įmonės rekonstrukcija ir ji pradės perdirbti naftą didesne apimtimi, pavyzdžiui, 15 mln. tonų per metus.

Rusijos dienraštis “Novaja Gazeta” paskelbė “WikiLeaks” paviešintą JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentą, kuriame teigiama, kad dabartinis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas, 2006 metais vadovavęs bendrovės “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, spaudė naftos jmones netiekti žaliavos lenkams parduotai “Mažeikių naftai”. Jis esą taip pat nurodė nutraukti naftos tiekimą “Družbos” vamzdynu.

Latvijos užsienio reikalų ministerija nusprendė taikyti paprastesnį vizų režimą Baltarusijos piliečiams ir tokiu būdu skatinti ryšius tarp žmonių, stiprinti pilietinę visuomenę ir demokratines įstaigas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sprendimą palaikyti baltarusius.

Jau nuo sausio 24 dienos Baltarusijos piliečiai, Latvijos diplomatinėms atstovybėms šioje šalyje pateikę dokumentus ilgalaikei vizai gauti, atleidžiami nuo įmokų už šių dokumentų nagrinėjimą.

Panašūs sprendimai pastaruoju metu priimti ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau taip pat nagrinėjama galimybė įvesti apribojimus vykti į Europos Sąjungą tiems Baltarusijos pareigūnas, kurie gali būti susiję su prezidento rinkimų rengimu ir prievartiniu opozicijos mitingo Minske 2010 metų gruodžio 19 dieną išvaikymu bei jo dalyvių areštavimu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad per vykusius prezidento rinkimus buvo sprendžiamas tolesnis šalies likimas.

“Taip, mes iškovojome įtikinamą pergalę. Svarbu buvo ne tik išrinkti prezidentą. Iš tikrųjų buvo sprendžiamas tolesnis šalies likimas, ar ji bus savarankiška ir stipri, ar pateks į vergovišką priklausomybę”, – pažymėjo A.Lukašenka, davęs prezidento priesaiką.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad “Baltarusijos liaudis pati turi pasirinkti savo raidos kelią arba atiduoti viską išgrobstyti tiems, kurie pasirengę kone pusvelčiui atiduoti gimtąją žemę, sugriauti mūsų bendrus namus”.

A.Lukašenka padėkojo baltarusiams už paramą rinkimuose: “Milijonų sąžiningų ir ištikimų žmonių, su kuriais pastaruoju laiku atsilaikėme staigiausiuose istorijos posūkiuose, balsai įkvepia ir suteikia naujų jėgų”.

Pasak prezidento, “revoliucijų ir sukrėtimų Baltarusijoje limitas baigėsi”.

“Saugumą ir stabilumą mes apsaugosime nuo užmačių iš išorės ir iš vidaus”, – pažadėjo A.Lukašenka.

Jo vertinimu, rinkimai Baltarusijoje vyko demokratiškai ir atvirai, ir “europiečiai nepateikia pretenzijų dėl jų rezultatų”.

“Vertindamas rinkimų kampaniją pažymėsiu, kad ji vyko visiškai atvirai, demokratiškai, visiškai atitiko nacionalinius įstatymus, tarptautinę praktiką ir griežtus reikalavimus tų stebėtojų, kurie pas mus atvažiavo”, – pareiškė A.Lukašenka.

“Vakar mes sužinojome, kad net europiečiai dėl mūsų rinkimų, jų rezultatų jau pretenzijų nepateikia, ir, ačiū Dievui”, – pridūrė jis.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) suteikia Vilniui tarpininko statusą tarp Baltarusijos ir tarptautinės bendruomenės, teigia Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Tokią poziciją E.Ignatavičius žurnalistams išsakė po penktadienį įvykusio susitikimo su Minske dirbančių Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais, kurie į Vilnių atvyko vykstant Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracijai.

“Tarpininko vaidmenį, manau, kad mums formaliai suteikia ESBO pirmininkės statusas šiais metais. Mes turime mandatą kalbėtis su Baltarusija, tarpininkauti, dėstyti pozicijas ir gavus Baltarusijos nuomonę, eiti kalbėtis su kolegomis iš ESBO valstybių”, – sakė E.Ignatavičius.

Anot jo, ES šalių diplomatinių atstovybių Minske vadovų atvykimas į Vilnių yra Bendrijos reakcija į nedemokratiškais pripažintus rinkimus.

“Šios dienos sprendimas atvykti į Vilnių buvo bendras Europos Sąjungos sprendimas ir bendra ES reakcija į rinkimus, kurie pripažinti nedemokratiškais. Ir ateityje, manau, visi sprendimai bus priimami konsensusu. Lietuva taip pat pasisako už vieningą ES balsą, atrodo, kad tokią vieningą poziciją šiuo metu mums pasiekti pavyksta”, – kalbėjo diplomatas.

Jo teigimu, Užsienio reikalų ministerijoje įvykusiame pokalbyje su ambasadoriais pasikeista mintimis dėl santykių su Baltarusija ateities.

“Turi būti priimtos labai veiksmingos sankcijos prieš asmenis, kurie yra atsakingi už gruodžio dienos įvykius ir nukentėjusių asmenų persekiojimą, bet paliktos galimybės, kurias iki šiol turėjo Baltarusijos pilietinė visuomenė, (palaikyti – BNS) ryšius su ES valstybėmis”, – kalbėjo viceministras.

Paklaustas, kokių lygiu pastaruoju metu vyko Lietuvos fendravimas su Baltarusija, E.Ignatavičius sakė, kad po gruodžio 19 dienos įvyko du užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pokalbiai su Baltarusijos kolega Sergejumi Martynovu.

“Taip pat vyko konsultacijos viceministrų lygiu, čia buvo atvykęs mano kolega, kalbėjomės daugiausia apie Baltarusijos ir ESBO santykius. Iš esmės tokie pagrindiniai kontaktai”, – sakė viceministras.

Paklaustas, ar jo nuomone ambasadorių atvykimas į Vilnių nepakenks dvišaliam dialogui, jis atsakė: “Aš nenoriu dabar spekuliuoti, kaip paveiks Lietuvos santykius su Baltarusija vieni ar kiti žingsniai, kurių Europos Sąjunga imsis Baltarusijos atžvilgiu ar atvirkščiai”.

“Mes tiesiog vadovaujamės visuotinai pripažintais principais, ES pozicija. Principai, kurių mes laikomės po įstojimo į ES, yra svarbiausias mūsų politikos bruožas ir Baltarusijos, ir kitų valstybių atžvilgiu”, – dėstė diplomatas.

Lietuvoje vieši 12 ES šalių diplomatinių atstovybių – Airijos, Italijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Lietuvos – vadovai bei ES Komisijos atstovas.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi skirti Baltarusijai kreditą atominei elektrinei statyti.

Po susitikimo su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi spaudos konferencijoje V.Putinas pažymėjo, kad “Rusija pasirengusi padėti realizuoti šį didelės apimties, apie 6 mlrd. dolerių vertės projektą”.

“Esame pasirengę spręsti jo kreditavimo klausimą”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar svarbiausia galutinai įvertinti atominės elektrinės statybos kaštus.

Rusijos premjeras paragino partnerius Baltarusijoje asmeniškai įsitikinti tuo, kad projekto kaina, kurią siūlo Rusija, yra ekonomiškai pagrįsta.

“Turint omenyje, kad Kaliningrade šiuo metu statoma Baltijos atominė elektrinė, mūsų partneriams iš Baltarusijos labai nesunku sėsti į traukinį ir pažiūrėti, kas ten vyksta, įvertinti sąmatas ir įsitikinti, kad teikiamos kainos yra objektyvios”, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad spręsdamos projekto sąmatų klausimą abi šalys “gerokai pasistūmėjo į priekį”.

V.Putinas pažadėjo, kad Baltarusijos specialistai aktyviai dalyvaus šiame projekte.

“Baltarusijos specialistų dalyvavimas bus labai reikšmingas – 30-35, gal būt net 40 proc. Aišku, kalbama apie tas veiklos sritis, kuriose Baltarusijos specialistų kompetencija neabejojame nei mes, nei tarptautinės organizacijos”, – sakė V.Putinas.

Baltarusija planuoja ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”.

Kaliningrado srityje statoma į eksportą orientuota 2,34 gigavatų galios atominė elektrinė, kuri turėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų

Baltarusijos vyriausybė turėtų būti nubausta už griežtus veiksmus prieš protestuotojus po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo, ketvirtadienį pareiškė Helsinkyje viešintis Latvijos užsienio reikalų ministras.

“Baltarusijos vadovai politiškai privalo būti nubausti”, – ministras Girtas Kristovskis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos diplomatijos vadovu Alexanderu Stubbu (Aleksandru Stubu).

“Tačiau turime remti ir demokratijos plėtrą Baltarusijoje…, taip pat ekonomikos vystymąsi”, – pridūrė jis.

Lietuva palaiko siūlymą Europos Sąjungai (ES) taikyti sankcijas konkretiems Baltarusijos režimo pareigūnams, bet yra prieš ekonominius ribojimus, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Sankcijos turi būti taikomos būtent prieš konkrečius režimo atstovus, kurie priima sprendimus, kurie dalyvauja juos įgyvendinant arba kurie dalyvauja tuos sprendimus propagandiškai skleidžiant ir juos ginant”, – interviu Žinių radijui sakė Darius Semaška, vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais.

Anot jo, šiuo metu ES yra svarstomas konkretus asmenų sąrašas, kuriame – režimo pareigūnai ir valdžią remiančios žiniasklaidos atstovai. Manoma, kad jiems turėtų būti įvestas draudimas atvykti į ES.

D.Semaškos teigimu, britų savaitraščio “The Economist” žurnalistas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) “paskleidė dar vieną netiesą”, pareikšdamas, kad ES sankcijas Baltarusijai blokavo Lietuva, Latvija ir Italija.

Anot patarėjo, D.Grybauskaitė nepritaria tik galimiems prekybos ribojimams ar kitokioms ekonominėms sankcijoms, kurios paveiktų Baltarusijos žmones.

“Prezidentė aiškiai pasisakiusi, kad ji neremia sankcijų prieš visą šalį, (…) kad nebūtų taikomi embargo prekybai, kažkokie ribojimai kitiems ekonominiams dalykams, kurie labai neigiamai atlieptų visų Baltarusijos žmonių atžvilgiu ir neigiamai atsilieptų jų asmeninei gerovei”, – sakė D.Semaška.

“Būtent tokios sankcijos, kaip rodo patirtis, dažniausiai pasiekia priešingą efektą – sutelkia žmones remti režimą, kurio atžvilgiu norima pritaikyti kažkokias sankcijas ir priversti jį pakeisti politiką”, – teigė patarėjas.

ES sankcijas ketina paskelbti reaguodama į Baltarusijos valdžios susidorojimą su opozicija. Griežtų priemonių Baltarusijos jėgos struktūros ėmėsi po gruodžio mėnesį įvykusių prezidento rinkimų.

Minskas penktadienį apkaltino Europos Sąjungos (ES) nares Lenkiją ir Vokietiją, jog jos siekė nuversti Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pernai gruodį organizuodamos masinius protestus prieš jo perrinkimą.

Prezidento administracijos oficialus dienraštis “Sovetskaja Belorusija” rašo, kad Vokietijos ir Lenkijos slaptosios tarnybos buvo sukūrusios sąmokslą, Varšuva netgi apmokė opozicijos aktyvistus.

Laikraščio straipsnyje ilgu pavadinimu “Vieno sąmokslo užkulisiai. Perduoti valstybės vadovo nurodymu paskelbti “Sovetskaja Belorussija” išslaptinti dokumentai apie gruodžio 19 dienos įvykius” teigiama, kad šiuo sąmokslu siekta “atkeršyti Lukašenkai ir vietoje jo pastatyti paklusnią marionetę”.

“Nekyla jokių abejonių, kad prie gruodžio 19-osios įvykių rankas visų pirma prikišo Lenkijos ir Vokietijos slaptosios tarnybos”, – pabrėžė “Sovetskaja Belorusija”, pridūrusi, kad šiuo tikslu į Baltarusiją buvo siunčiami organizatoriai, įranga ir lėšos.

Straipsnyje teigiama, kad būtent minėtų šalių slaptosios tarnybos “suplanavo ir organizaciniu požiūriu įformino pilietinę kampaniją “Kalbėk tiesą!”(lyderis – ekskandidatas į prezidentus Vladimiras Nekliajevas), kuri, pagal sumanymą, turėjo tapti “nauja opozicine jėga”, galinčia pakeisti valdžią šalyje”.

Laikraštis nurodė, kad Lenkija buvo “pagrindinis jėgos, galinčios pakeisti Baltarusijoje teisėtą valdžią, organizacinio jėgos formavimo poligonas” ir kad šioje šalyje buvo įkurtos specialios mokymo stovyklos aktyvistams.

“Ten buvo surengtos specialios ir treniravimosi stovyklos “aktyvistams”, ten buvo rengiama būsimoji valdančioji klasė, ten buvo suderinami pagrindiniai užsienio politikos sprendimai, pasitelkiant į pagalbą diplomatinį korpusą. Visa tai kelia apgailestavimą vien jau dėl tol, kad broliškos Lenkijos liaudis palaiko labai glaudžius ryšius su Baltarusijos liaudimi. Gaila, kad to nenori suprasti kai kurie politikuotojai”, – pažymima straipsnyje.

Publikacijoje cituojama vieno teisiamųjų baudžiamojoje byloje apklausos ištrauka, kuri, pagal straipsnį, “padės suprasti daugelį įvykių, visų pirma aktyvų oficialių atstovų iš Varšuvos ir Berlyno aktyvų dalyvavimą Minsko įvykiuose”.

Paskelbtas dialogas darbuotojo, matyt, teisėsaugos institucijų darbuotojo, ir “aukšto pilietinės kampanijos “Kalbėk tiesą” veikėjo, kuris, kaip sakoma straipsnyje, teigia: “Dėl pinigų šaltinio aš jums jau vakar pasakiau, mano nuomonė nesikeis, man vis viena, ką kas pasakys. Tai vokiečių pinigai, tai vokiečių politika. Ir toliau tai tiesiog panaudojimas šalių, kurios, galima sakyti, tiesiogiai susijusios su Vokietija … Tai daugiausia Baltijos šalys, tai Lenkija, tai truputį Švedija. Dabar neturimi omenyje finansiniai, čia turimi omenyje organizaciniai aspektai”.

Pagal straipsnį, žmogus, kuris pristatytas kaip V.Nekliajevo bendražygis, protokolui pasakė: “Aš ten su visais kalbėjau dėl finansavimo. Mes kalbėjomės su (Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Henryku) Litwinu (Litvinu) ir su žmonėmis, kurie mums prisistatė kaip iš kanceliarijos.Tai yra mes su jais kalbėjomės kai prašantieji: “Taip, mums reikia daugiau lėšų, ar galite jūs mums kuo nors padėti?”. Be to, mums buvo labai svarbus, beje, būtent Lenkijoje, susitikimas su vokiečiais”.

“Vokiečiai ir organizavo mums susitikimą su lenkais”, – sakoma laikraštyje, remianti pilietinės kampaniją “Kalbėk tiesą!” veikėju.

Rinkimų vakarą Minske dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš, jų nuomone, nesąžiningą A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai

Šie protestai buvo griežtai numalšinti, o milicija suėmė per 600 žmonių, tarp jų dauguma kandidatų, kurie rinkimuose varžėsi su A.Lukašenka.

ES šalys pasmerkė šį susidorojimą ir perspėjo, jog dėl A.Lukašenkos veiksmų Baltarusijos vyriausybei gresia visiška izoliacija. Tačiau pastarajame laikraščio straipsnyje Minskas pirmąkart tiesiogiai apkaltino Europą organizavus protestus dėl rinkimų.

+370 5 2058525

Lietuva neblokuoja siūlymo Europos Sąjungoje (ES) vėl įvesti vizų draudimą Baltarusijos valdžios atstovams, penktadienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas.

“Lietuva sankcijų Baltarusijai neblokuoja. ES vykstančiame svarstyme Lietuva laikosi pozicijos, kad vizų apribojimas turėtų būti taikomas tikslinei grupei Baltarusijos atstovų, tačiau ne visiems šalies žmonėms”, – BNS penktadienį sakė Linas Balsys.

Jo teigimu, Lietuva laikosi nuomonės, kad visų Baltarusijos piliečių izoliuoti negalima, todėl siūlo ES supaprastinti vizų režimą.

“Sankcijos neturi paveikti visų Baltarusijos piliečių. Prezidentė laikosi nuomonės, kad Lietuva turi neizoliuoti Baltarusijos ir tuo tikslu yra parašiusi laišką ES Vadovų Tarybos prezidentui Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barrosui, ragindama palengvinti vizų režimą Baltarusijos piliečiams, kad jie galėtų tas vizas įsigyti pigiau ir laisviau, lengviau, geresnėmis sąlygomis įvažiuoti į Šengeno erdvę”, – sakė prezidentės atstovas.

Pastaruoju metu kai kurios žiniasklaidos priemonės, remdamosi anoniminiais šaltiniais, pranešė, esą derybose ES viduje Lietuva, Latvija ir Italija blokuoja sankcijas Baltarusijai, kurių siūloma imtis po susidorojimo su opozicija, pasibaigus prezidento rinkimams. Tai interviu BNS sakė ir britų savaitraščio “The Economist” redaktorius Edwardas Lucasas.

Vienas Lietuvos pareigūnas tokias žinias pavadino “sąmoningai melagingais pareiškimais”, kuriais esą bandoma diskredituoti Lietuvą.

“Prezidentė laikosi nuomonės, kad šalies piliečių izoliuoti negalima ir netikslinga. Tačiau dėl sankcijų, kai kalbama apie tikslinę grupę, Lietuva derybose tokioms sankcijos neprieštarauja”, – BNS sakė prezidentės atstovas.

Prezidentės atstovas taip pat sakė, kad klaidingos yra interpretacijos, esą D.Grybauskaitė nepritaria JAV ir Rusijos sutarčiai dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo (START sutartis).

“Lietuva neprieštarauja START sutarčiai. Atvirkščiai – prezidentė dar balandžio mėnesį parašė laišką JAV prezidentui B.Obamai, kuriame remia šios sutarties pasirašymą. Tame pat laiške prezidentė informuoja, kad Lietuvai Prahoje atstovaus premjeras A.Kubilius”, – kalbėjo L.Balsys.

Prieštaringų vertinimų buvo sulaukęs prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas nedalyvauti Vidurio ir Rytų Europos vadovų susitikime su B.Obama pernai balandį, kuris surengtas tuo pat metu, kai JAV ir Rusija pasirašė START sutartį.

Po kelių mėnesių D.Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų, ir būtent todėl ji nevyko į Prahą, o delegavo A.Kubilių.

“Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą”, – rugsėjį transliuotame interviu TV3 laidai “Savaitės komentarai” sakė prezidentė.

Ne kartą D.Grybauskaitės užsienio politiką kritikavęs E.Lucasas interviu BNS šią savaitę sakė, kad toks pareiškimas padarė didelę žalą Lietuvos įvaizdžiui JAV akyse.

Italija toliau stengiasi kurti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos geriausios draugės įvaizdį, priešindamasi Europos Sąjungoje (ES) vyraujančiai nuomonei, kad autoritariškas lyderis turėtų būti nubaustas už smurtą po rinkimų, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių prezidento rinkimų.

“Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, – sakė vienas ES diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. – Jų tradicinis argumentas – jog tokios sankcijos niekada nebūdavo veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus, netgi su “blogiečiais”.

Kitas ES diplomatas pareiškė: “Susitikimo dalyviai nusprendė, kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius, padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius”.

“Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama ir kitų, kurios elgiasi atsargiau… – Ispanija, Portugalija, – pridūrė šaltinis. – Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė sako: “Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai.”

ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų, kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę. Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.

Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti visų 27 ES šalių vyriausybės.

Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar negalėjo.

Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos krypties. Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot laikinai jas įšaldžiusi.

2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) apsilankė Minske.

2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už profsąjungų persekiojimą.

Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis) ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) paragino ES imtis naujų sankcijų, o C.Bildtas sakė “EUobserver”, kad šis žingsnis “neišvengiamas”.

Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos būklę.

Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje. Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.

Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.

Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.

Lietuvos ekonominiai interesai Baltarusijoje negali užgožti puoselėjamų demokratijos vertybių, nes galime patys prarasti demokratiškos valstybės veidą, ketvirtadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Emanuelis Zingeris.

“Mes priėjome prie taško, kada galime pasakyti, kad mūsų šalies ekonominiai interesai yra labai svarbūs, bet kritinių įvykių masė viršija visas įmanomas normas, todėl turime pasakyti, kad žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje yra tokie, jog turime nustatyti vertybinius vektorius santykiuose su šia valstybe, o ne klausytis tik ką mums kalba apie mūsų labai svarbius ekonominius interesus Baltarusijoje”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė politikas.

Anot jo, “mes negalime prarasti demokratiškos valstybės veido, nes po to pamiršime demokratijos standartus ir Lietuvos viduje, jeigu leisime, kad tokie pažeidimai vyktų kaimyninėje šalyje”.

“Ekonomika vis dėlto yra antrinis dalykas”, – pabrėžė URK vadovas.

Anot jo, Lietuvai būtų veidmainiška tylėti apie įvykius Baltarusijoje, ypač kai po kelių dienų bus minimo Sausio įvykiai.

“Mes negalime veidmainiškai nematyti, kad šalia, už kelių kilometrų yra kita tauta Europoje, kuri kenčia būdama tokiame pat sovietiniame kalėjime”, – kalbėjo parlamentaras.

“Šioje kaimyninėje Europos Sąjungos šalyje, Europos centre masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės iki pat šiandien dienos, – pabrėžė E.Zingeris. – (…) Lietuvos Seimas reikalauja paleisti kalinius, nutraukti bylas prieš visus buvusius kandidatus į prezidentus ir jų štabų narius, nutraukti terorą prieš visuomenines organizacijas.”

Apie pragmatišką Lietuvos politiką su Baltarusija ir Rusija ne kartą yra kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus”, – gruodį savaitraščio “Veidas” specialiam leidiniui “Prognozės 2011″ sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad politinis bendradarbiavimas priklausys ir nuo kitų aplinkybių.

“(…) štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po 19 metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas”, – bendravimo su oficialiuoju Minsko naudą apibūdino prezidentė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad 2011 metais Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.

Po gruodžio 19 dieną vykusių prezidento rinkimų, Minske panaudota jėga išvaikant mitingą, šimtai žmonių buvo suimti, tarp jų – ir buvę prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovai per rinkimus.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami dėl masinių riaušių sukėlimo, už tai numatomas laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.