BFL

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Lietuvos ir Baltarusijos susitarimo, kuriuo numatoma palengvinti judėjimą pasienio gyventojams, ratifikavimo.

Susitarimas leis gyventojams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip vienerius metus, kirsti sieną be vizų ir su specialiais leidimais būti 50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje valstybėje.

Nuo vienerių iki penkerių metų galiosiantys leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis Baltarusijos pasienio teritorijoje. Numatomas leidimo išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų).

Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teigimu, į tokius leidimus teoriškai pretenduoti gali apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 600 tūkst. baltarusių. Pasak ministro, į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos – Gardinas, Lyda, Ašmena.

Lietuva ir Baltarusija susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, pasirašė pernai spalį.

Šią savaitę užsienio reikalų ministras pareiškė, jog artimiausiu metu žada siūlyti Vyriausybei nustatyti tik simbolinį mokestį už nacionalines Lietuvos vizas Baltarusijos piliečiams, kad jie tokia galimybe galėtų pasinaudoti dar šią vasarą. Šiuo metu Baltarusijos piliečiams už vizas tenka mokėti 60 eurų (207 litus).

Premjeras Andrius Kubilius vėliau patvirtino, kad sprendimai sumažinti Lietuvos nacionalinių vizų kainą Baltarusijos gyventojams arba jas apskritai išduoti nemokamai bus priimti artimiausiomis savaitėmis.

BFL

Seimas sudarė galimybę Vyriausybei savarankiškai nuspręsti, kad baltarusiai galėtų nemokamai gauti nacionalines vizas įvažiuoti į Lietuvą.

Kaip Lietuvos radijui sakė Premjeras Andrius Kubilius, tokia iniciatyva buvo paskelbta po to, kai Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po vadinamųjų prezidento rinkimų žiauriai sutriuškino visas opozicijos manifestacijas ir opozicijos lyderius visiškai neteisėtai sodino į kalėjimus.

“Buvo priimtas sprendimas, kad, norint padėti eiliniams Baltarusijos žmonėms, turintiems tokį autoritarinį ir visiškai nepaisantį žmogaus teisių režimą, vienas dalykas, kuriuo galime padėti, tai sudaryti jiems galimybę laisviau keliauti po Vakarų pasaulį, po Europos Sąjungą”, – Ministrą Pirmininką cituoja lrt.lt.

Anot A. Kubiliaus, norint suteikti galimybę baltarusiams gauti nemokamas vizas, reikėjo pakeisti galiojančius įstatymus. Tai buvo padaryta pirmadienį.

Viename artimiausių Vyriausybės posėdžių planuojama patvirtinti detalią tvarką, kaip nemokamų vizų išdavimas bus įgyvendintas.

“Vizos, ar jos būtų nemokamos, ar jos būtų mokamos, gali būti neišduotos, jeigu yra įtarimų, kad vizos prašantis asmuo jos prašo kokiais nors nusikalstamais tikslais”, – Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

BFL

Jau savaitę dažniau nei kartą per penkias dienas iš Baltarusijos važiuojantiems vairuotojams apmokestinami visi automobilyje esantys degalai. Be to, visiškai uždrausta iš šalies išvežti šaldytuvus, skalbimo mašinas, dujines virykles, cementą, ploviklius, kruopas ir makaronus. Mėsos, sūrių, kondensuoto pieno, cukraus ir miltų be papildomų muitų galima išsivežti ne daugiau kaip 2 kilogramus.

Baltarusijai pristabdžius į Lietuvą pigių degalų vežimą, per sieną juos iki šiol vežę lietuviai niurna, bet tvarkos pažeisti neskuba. Bent kol išsiaiškins, ar su pasieniečiais įmanoma susitarti, rašo “Vilniaus diena”.

Įvedus apribojimus, pasienyje akimirksniu išnyko ir automobilių eilės.

“Gąsdina ne tiek muitas, kiek neaiškumas. Grasinama teismais, kurie gali užtrukti, o visam tam laikui konfiskuojama mašina. Be to, pradėjęs konfliktuoti, gali ir vizos visam laikui netekti”, – dalijosi įspūdžiais Vladimiru prisistatęs benzino vežėjas.

Jau pirmosiomis dienomis po to, kai buvo įvesta naujoji tvarka, Baltarusijos muitinės interneto svetainėje atsirado pranešimų apie bandymus nestacionariose degalų talpyklose nelegaliai išvežti iš šalies degalų. Baltarusių muitininkai įspėjo, kad “degalų biznis pasienyje – rizikingas užsiėmimas ir jo dalyvių laukia rimti padariniai”.

Dienraštis rašo, jog Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos sprendimas sugriežtinti prekių gabenimo per sieną tvarką tapo smūgiu iš prekių gabenimo besipelnantiems lietuviams. O eiliniai baltarusiai, gyvenantys pasienyje, dėl to tik džiaugiasi, nes parduotuvėse vėl atsirado prekių.

Dažniau per sieną važiuojantys vairuotojai sako, kad baltarusių muitininkai jau ėmėsi apžiūras atlikti kur kas kruopščiau. Tiesa, kol kas taip tikrinami ne visi automobiliai.

Degalinėse taikomas Baltarusijos banko nustatytas valiutos keitimo kursas, todėl benzinas lietuviams bene 40 centų brangesnis nei baltarusiams ir kainuoja truputį per du litus už litrą.

BFL

Ratifikavus Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo pasienio gyventojams socialdemokratas Vytenis Andriukaitis siūlo nepadėti taško ir derėtis dėl galimybių išplėsti palengvinto judėjimo zoną, taip pat leisti atvykusiesiems lankytis visoje šalyje.

Pasak parlamentaro, dabartinis variantas, dėl kurio šalys susitarė, nepakankamas, nes į palengvinto judėjimo zonos užribį išstumia joje esančių rajonų centrus. Nelogiškas, pasak parlamentaro, ir draudimas atvykusiems Baltarusijos piliečiams judėti toliau nustatytos zonos – sako sunkiai įsivaizduojantis, kokiomis priemonėmis būtų galima į Vilnių iš Baltarusijos atvykusiam gyventojui uždrausti važiuoti toliau į Kauną.

“Šį sutarimą reikia ratifikuoti, bet nereikia padėti taško. Reikia toliau tęsti diskusiją su Baltarusijos Vyriausybe dėl tam tikrų zonų išplėtimo, tankiau gyvenamų teritorijų įtraukimo ir taip pat diskutuoti, kad jeigu iš tos zonos atvyksta į kitą valstybę žmogus, kad jis galėtų keliauti toje valstybėje, kur jis nori, neužbrėžti jam zonos, kurios jis negalės peržengti”, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys.

Jo teigimu, nėra jokio sveiko proto kriterijų, kodėl reikėtų riboti žmonių judėjimą.

“Arba mes turėsime statyti spygliuotas vielas, o gal elektrinį piemenį – aš šaržuoju – bet kitaip negaliu paryškinti tos problemos kvailumo”, – tvirtino politikas.

Jis taip pat sakė, kad būtina išplėsti palengvinto judėjimo zoną, nes už ribos atsiduria visai šalia jos esantys rajonų centrai.

“Trakai, kurie yra neišpasakytai svarbus kultūrinis centras turizmui, pasirodo, nepatenka į šitą zoną. Vilnius išbraižytas kaip daugiaklostis sijonas, ir niekaip negali suprasti, kodėl Zujūnai ir Avižieniai nepatenka. Kai kuriuose rajonuose rajono centrai, kaip Molėtai, Utena, Alytus nepatenka, to metu didžioji dalis jo seniūnijų – patenka. Ko mes siekiame – ar kad daugiau piliečių šitoje zonoje galėtų keliauti į kitą pusę, ar mes tik apibrėžiame kelis miestus ir didelę dalį miško?” – svarstė Seimo narys.

“Ar vyriausybėms nepakako politinės valios, jei kilometro atstumo nėra, susitarti, kad tie rajonų centrai, per kurių didelę dalį teritorijos eina vadinamoji dalomoji linija, kad jie būtų įtraukti į susitarimą? Kaip bus nubrėžto linijos, kad iš Baltarusijos pilietis atvykęs į Vilnių nenuvyks į Kauną, jį čia kažkas stabdys toje zonoje ar gaudys? Kodėl nebuvo galima susitarti, kad pasienio zoną nubrėžiame platesnę, ir jie vyksta į visą Respubliką?” – kalbėjo URK narys.

Seimas gegužę žengė pirmą žingsnį ratifikuojant Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo pasienio gyventojams, po pateikimo pritarė atitinkamo įstatymo projektui.

Susitarimas leis gyventojams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip vienerius metus, kirsti sieną be vizų ir su specialiais leidimais būti 50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje valstybėje.

Nuo vienerių iki penkerių metų galiosiantys leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių,ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje. Numatomas leidimo išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų).

Pasak užsienio reiklų ministro Audronio Ažubalio, į tokius leidimus teoriškai pretenduoti gali net 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 600 tūkst. baltarusių.

“Į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos – Gardinas, Lyda, Ašmena”, – Seime pristatydamas susitarimą sakė A. Ažubalis.