Statistika džiugina akį – net apie 80 proc. apklaustųjų mano, kad 1989-ųjų Baltijos kelias – sektinas pavyzdys. „Tautiškos giesmės“ nekeisime, tačiau suniūniuoti galime – iš to kelio te stiprybę semia. Nepaklausti klausimai skirti kelių policijai: kuo dabar virstų „Baltijos kelias 2“, jeigu jau 1989 m. tokia demonstracija buvo transporto problema?

Sudėtingėjant logistikos problemoms, nesikeičia lietuvių ideologija. Nesijaučia jie esantys europiečiai, kad ir ką tu jiems aiškintum, kad ir kaip klaustum (klausimai, beje, standartiniai, ne kartą įvairių sociologų užduoti). Vadinasi, ir kitas Baltijos kelias, jeigu į jį sustotume dabar – ne koks nors virtualus „Via Baltica“, kuris sujungia mus su Europa, o demonstracija: mes vis dar norime pas jus.

Ką jums reiškia Baltijos kelias?

Tai tolimas istorinis įvykis, ne itin reikšmingas dabarčiai                   8,6

Tai įkvepiantis ir sektinas pilietiškumo pavyzdys         78,4

Nežinau        13,0

Kokia jūsų tapatybė?

Jaučiuosi savo tautybės atstovu               54,8

Jaučiuosi esąs europietis     5,2

Jaučiuosi pirmiau savo tautybės atstovu, paskui europiečiu                                    33,8

Jaučiuosi pirmiau europiečiu, paskui savo tautybės atstovu                                    4,8

Nežinau        1,4

Rugpjūčio 23 d. sukanka 25-eri metai nuo tada, kai trijų Baltijos šalių gyventojai susikibę rankomis nutiesė gyvą 650 kilometrų grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ar turėtume energijos ir motyvų, jeigu reikėtų pakartoti tokią demonstraciją?

Baltijos kelias buvo surengtas 1989 m. minint 50-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines. Vokietijos ir SSRS sandėris 1939 m. iškasė duobę Baltijos šalių savarankiškumui, o Baltijos kelias tapo vieningu Baltijos tautų pareiškimu dėl nepriklausomybės siekio. Tada kelių šalių gyventojai sugebėjo susivienyti dėl bendro tikslo. Ar šiandien didėjant emigracijai ir bendram nusivylimui dėl valstybės padėties vėl galėtume šitaip susitelkti kaip tauta?

Jei ne idealistinis, tai bent savanaudiškas patriotizmas

Nors apie šiandieninį lietuvių, ypač jaunimo, patriotiškumą bei pilietiškumą mėgstama kalbėti pesimistiškai, pats jaunimas tam nepritaria. Tarkime, 27-erių metų vilnietė Martyna mano, kad vien paminėti ir pagerbti tokio Lietuvos istorijai svarbaus įvykio, kaip Baltijos kelias, susirinktų daugybė žmonių. O kilus grėsmei taip pat  susitelktų daug žmonių.

„Ar aš pati su šautuvu eičiau ginti šalies, jei prireiktų? Manau, eičiau. Žinoma, negaliu to tvirtinti šimtu procentų, nes daug kas gali priklausyti nuo konkrečios situacijos. Vis dėlto man Baltijos kelio laikai yra savotiškai žavūs, herojiški. Manyčiau, kad tuo metu turėjai jaustis taip, tarsi galėtum kažką pakeisti, tada buvo prasmės pojūtis, – svarsto Martyna. – Tokiu atveju tikrai nebėgčiau per sieną su lagaminais.“

„Jei Rusija ir toliau stengsis taip, kaip stengiasi dabar, manau, kažkas panašaus į Baltijos kelią galėtų būti. Bent tarp mano draugų dėl dabartinės Rusijos politikos jaučiamas sustiprėjęs patriotiškumas, stiprus Ukrainos palaikymas. Iš tikrųjų galima pastebėti, kad esama pakankamai patriotizmo, kurį prireikus būtų galima mobilizuoti“, – neabejoja tokio paties amžiaus Dmitrijus iš Vilniaus.

Antra vertus, vaikino įsitikinimu, yra labai nedidelė galimybė, kad gali kilti realus pavojus, – vis dėlto Lietuvos padėtis visiškai kitokia nei Ukrainos, ir Rusija vargiai sugebėtų rasti tinkamą pretekstą. Na, o pragariško scenarijaus atveju, jei kiltų tikra grėsmė, visuomenėje tikriausiai įsivyrautų tokia nuostata, kad vis tiek mus apgins NATO. „Net dalis tos intelektualinės šerdies, skatinančios patriotiškumą, realioje situacijoje pasirinktų tarsi natūralų sprendimą eiti per sieną, tikintis, kad NATO greitai viską sutvarkys“, – mano Dmitrijus.

Iš lenkiško krašto Šalčininkų kilusio 23-ejų Piotro nuomone, esant reikalui Lietuvos tautinės mažumos elgtųsi ne kitaip nei lietuviai. „Jei kiltų panašus pavojus kaip, tarkim, buvusi sovietinė okupacija, visi vienodai norėtų laisvės, visi yra pripratę prie gyvenimo Europos Sąjungoje“, – sako jis ir priduria, kad grėsmės atveju būtų bent tam tikro savanaudiško pilietiškumo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Šiemet minint Baltijos kelio 25-ąsias metines Vilniaus centriniame pašte surengta grafiko, dailininko Antano Rimanto Šakalio paroda, kurioje autorius pristato įvairius filatelinius gaminius, skirtus Baltijos keliui.

„Baltijos kelias davė impulsą mums geriau pažinti ir pajausti estų, latvių kultūrinę dvasią, pamilti jų sostines, žmones. Parodė didžiulį norą išsivaduoti iš okupacijos ir puoselėti istorinį, dvasinį paveldą. Norėjosi parodyti, kas mus vienija kultūriškai, o tai labiausiai matosi sostinėse“, – sakė parodos autorius A. R. Šakalys.

Parodos lankytojai galės apžiūrėti per 100 eksponatų – vokus, skirtus Baltijos šalių sostinėms ir Baltijos kelio tema, eskizus, iš kurių gimsta vokai, kitus filatelinius gaminius.

Vienas iš seniausių ir įdomiausių parodos eksponatų – Lietuvos žemėlapis, kuriame suklijuoti heraldiniai pašto ženklai su miestų herbais. Kiekvienas jų – su pirmosios dienos datos antspaudu. Surinkti visus šio eksponato ženklus parodos autoriui prireikė apie 20 metų.

Antrąją parodos, skirtos Baltijos keliui, dalį sudarys filatelisto Jono Načiūno kolekcija, kurios eksponatuose – Baltijos kelyje ryškiai šmėžavusi gėlė – rožė. J. Načiūno kolekcija „Rožė – gėlių karalienė“ primins istorijas ir legendas apie rožes, parodys jų paplitimą. Parodoje pristatomos rožių grupės, rožynai, rožių parodos, šių gėlių panaudojimas gyvenime. Šios dvi temos – „Baltijos keliui – 25“ ir „Rožė – gėlių karalienė“ – glaudžiai susijusios, nes rožės buvo mėtomos iš lėktuvų, skrendančių virš Baltijos kelio.

Filatelijos paroda „Baltijos keliui – 25“ Vilniaus centriniame pašte veiks nuo rugpjūčio 13 iki rugsėjo 6 dienos.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Minint 21-ąsias Baltijos kelio metines, statomoje “Laisvės kelio” skulptūroje Vilniuje pirmadienio vidurdienį rengiama simbolinė plytų mūrijimo ceremonija.

Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrys Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vienas iš Latvijos Tautos fronto įkūrėjų Dainis Ivansas ir Estijos Parlamento narys, Estijos – Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa (Enas Esma), pranešė renginio organizatoriai.

Vardines plytas įmūrys ir UNESCO atstovai, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Bendrą visų šalių Baltijos kelio plytą įmūrys “Laisvės kelio” iniciatyvinės grupės nariai – Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.

Simbolinė plytų įmūrijimo ceremonija vyks prie Vilniaus pedagoginio universiteto žiedo Vilniuje.

Projektas “Laisvės kelias” sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ne kartą pratęstas ir plytų rezervacijos laikas.

Pradėjus akciją iš pradžių nuspręsta vardines plytas skulptūrai pardavinėti iki liepos 15-osios, tačiau atsiradus galimybei padidinti plytų gamybos pajėgumus, galimybė prisidėti prie skulptūros pratęsta iki liepos 28 dienos.

Vis dėlto, sulaukę žmonių laiškų ir skambučių su prašymais leisti įsigyti plytas rugpjūčio mėnesį, idėjos autoriai nusprendė pratęsti plytų rezervacijos laiką iki rugsėjo 1-osios arba kol bus pasiektas maksimalus galimas 20 tūkst. plytų skaičius. Šiuo metu gyventojai jau įsigijo daugiau nei 19 tūkst. plytų.

Galutinis skulptūros atidengimas planuojamas šį rudenį.

Skulptoriaus Tado Gutausko teigimu, planuojamai 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio skulptūrai iš viso reikėtų apie 20 tūkst. plytų. Jei gyventojai nupirktų visus 20 tūkst. plytų, turėtų būti surinkta 500-600 tūkst. litų, arba pusė idėjai įgyvendinti reikalingos sumos.

Vyriausybė, projektą įtraukusi į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, jį parėmė 70 tūkst. litų.

Kiekvieno asmens ar šeimos, prisidėjusios prie “Laisvės kelio”, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė įspaudžiama plytoje. Plyta, kurioje bus įspaustas ją nusipirkusio asmens vardas, kainuoja 25 litus, tuo metu norintiesiems joje įamžinti savo šeimos vardą, ji kainuoja 50 litų.

Prie šio pilietinio projekto prisidėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojai, daugiausia lietuvių tautybės. Simbolinių plytų pirkta Bolivijoje, Naujoje Zelandijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, JAV.

Pirmadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir 21-osios Baltijos kelio metinės.

1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalino Europą. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.

1989 metais, minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.