Šių metų liepos 16 dieną įvyko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Baltosios bangos“ organizuojama diskusija su ekspertais „Kokio skaidrumo nori Lietuvos verslas?“ Diskusijos metu buvo pristatyta pasaulinė antikorupcijos praktika ir verslo skaidrumo tyrimas. Po diskusijos su ekspertais ir įdomių pranešimų buvo įteikti pažymėjimai 5 įmonėms, prisijungusioms prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“.

„Vis daugiau Lietuvos įmonių jungiasi prie skaidraus verslo iniciatyvos, o tai rodo, kad neskaidriam verslui mūsų šalyje veikti tampa vis sudėtingiau“, – sako „Baltosios bangos“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė. Pasak jos, aktyvūs veiksmai, bendros pastangos ir įkvepiantys pavyzdžiai didina verslininkų dėmesį verslo skaidrumu ir skatina jų sąmoningumą.

Nuo šiol „Baltosios bangos“ skiriamaisiais ženklais galės didžiuotis bendrovės „Aga“, „Ekononovus“, „Vesiga“, „Litnobiles“ ir „Hesi group“. Įgydamos „Baltosios bangos“ ženklą įmonės viešai pareiškia, kad jos nemoka nelegalių atlyginimų, skaidriai vykdo viešuosius pirkimus, moka mokesčius ir prisiima atsakomybę dėl skaidraus verslo vykdymo.

„Mokesčių mokėjimas ir nuosekli politika užtikrina jautriausių valstybės grandžių gyvybingumą. Juk darželiai, mokyklos, senelių namai ir kitos valstybės įstaigos taip pat naudojasi ir verslo teikiama nauda“, – teigia „Aga“ tiesioginių pardavimų direktorius Albinas Dabrovolskas. Jo teigimu, skaidrumas privataus verslo įmonėms svarbus tuo, kad leidžia rinkos dalyviams konkuruoti vienodomis sąlygomis.

„Džiaugiamės prisijungę prie „Baltosios Bangos“, nes manome, kad tik skaidrus verslas gali kurti ilgalaikę sėkmę ir teikti pasitenkinimą, klientams, darbuotojams bei vadovams. Vadovaudamiesi šiuo principu, dedame visokeriopas pastangas ir siekiame, kad ateityje Lietuvoje būtų tik skaidrios įmonės“, – sako „Ekonovus“ generalinis direktorius Alvydas Danyla.

„Dievo įsakymas „nevok“ turėtų galioti ne tik tikintiems žmonėms, bet ir visiems dirbantiems, o ypač kuriantiems. Verslas taip pat yra kūryba, o „Daumantų“ pagardų gamintojams svarbiausia vertybė – sąžiningumas“, – teigia bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius. Jo manymu, tie, kas neskaidriai moka mokesčius ar kitais neteisėtais būdais bando kurti verslą, apvagia visuomenę, o labiausiai – save.

„Baltoji banga“ – tai įmones ir organizacijas, remiančias skaidrią ir atsakingą verslo praktiką iniciatyva, šiandien jungianti daugiau nei 40 Lietuvos įmonių, tarp jų TEO LT, Rimi Lietuva, Omnitel, VSA Vilnius, Energetikų mokymo centras, Traidenis ir daugelį kitų. Šios įmonės deklaruoja skaidrią darbo užmokesčio politiką, skaidriai dalyvauja konkursuose ir viešuosiuose pirkimuose, moka mokesčius pagal LR numatytus įstatymus. Kviečiame prisijungti naujus narius!

Trečią ketvirtį gyventojų finansinis elgesys prastėjančių nuotaikų nerodė – pastebima SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

Šiuo laikotarpiu daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tiesa, dėl nepalankių svyravimų finansų rinkose gyventojų finansinio turto vertė kiek sumenko. Finansų ekspertai prognozuoja, jog pokyčių veikiausiai bus sulaukta šį ketvirtį – dėl „Snoro“ krizės ir slogių euro zonos nuotaikų. Kita vertus, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės šįkart jai būtų žymiai geriau pasirengę.
Pasak J. Varanauskienės, per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė – tai rodo, jog žmonių motyvacija kaupti turtą finansinių institucijų sąskaitose nemažėjo.
„Trečią metų ketvirtį namų ūkių finansai paprastai tvarkomi lengviau ir ramiau – sąskaitos už šildymą dar negąsdina, galima didesnę dalį pajamų skirti ne pirmo būtinumo išlaidoms, geriau nuteikia atostogų sezonas. Gyventojai toliau taupė, nors ir kiek mažiau, be to, atsirado daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskolinti“, –  sako J. Varanauskienė.
Daugėjo naujų paskolų
Gyventojų paskolų portfelis pirmą kartą beveik po trejų metų padidėjo 1 procentu – 367 mln. litų. Visų rūšių paskolų (vartojimo, būsto ir kitų) buvo išduota daugiau negu grąžinta anksčiau paimtų. Būsto paskolų portfelis per tris mėnesius padidėjo 38 mln. litų, arba 0,2 procento – pastaroji tendencija tęsiasi jau antrą ketvirtį.
„Paprastai didėjantis skolinimasis rodo geresnius gyventojų lūkesčius, t. y. kad pajamos nemažės, bus stabilios. Norą skolintis galėjo skatinti ir nedidelės paskolų palūkanos, ir žinios apie griežtesnius skolinimosi reikalavimus ateityje bei nustatytą didesnę pradinę įmoką“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Dvejonės dėl euro taupymo įpročių nepakeitė
Viešojoje erdvėje pasigirstančios abejonės ir nuogąstavimai dėl euro trečią šių metų ketvirtį  nepakeitė gyventojų įpročių taupyti nacionaline valiuta, nors litas yra susietas su euru. Indėlių sudėtis pagal valiutas nuo metų pradžios nesikeitė: trečio ketvirčio pabaigoje 70 proc. visų indėlių buvo laikoma litais, ketvirtadalis (24 proc.) – eurais, 5 proc. – kitomis valiutomis.
„Gyventojai, kaip ir rekomenduojama, rinkosi taupyti ta valiuta, kuria gauna pagrindines pajamas, kad nepatirtų valiutos keitimo išlaidų ir nuostolių, jei nepalankiai pasikeistų valiutos kursas“, – pastebi J. Varanauskienė.
Mažos trumpesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių palūkanos skatino ne tik rinktis ilgesnį laikotarpį, bet ir investuoti turimas santaupas į obligacijas, kurių palūkanos šiek tiek didesnės. Obligacijų populiarumas pradėjo augti šių metų pradžioje. Trečią ketvirtį gyventojų investicijų į obligacijas suma padidėjo 93 mln. litų. „Vis dėlto po banko „Snoras“ bankroto šios priemonės patrauklumas kuriam laikui gali sumažėti, nes šios rūšies investicijos, kitaip negu indėliai, nėra draudžiamos, tad gyventojai ateityje gali tapti kur kas atsargesni ir atidžiau vertinti gaunamus finansinius pasiūlymus“, – sako J. Varanauskienė.
Paskutinis šių metų ketvirtis pažėrė nemažai nemalonių žinių: apie finansinės ir ekonominės euro zonos šalių padėties blogėjimą, suprastėjusią šalies ekonomikos prognozę, banko bankrotą. „Šie įvykiai turės įtakos namų ūkių finansinei elgsenai, tačiau, net jeigu ateitų antroji sunkmečio banga, gyventojai jai bus geriau pasirengę finansiškai ir labiau patyrę negu 2008–aisiais. Sklandžiai mokant indėlių draudimo fondo išmokas, žmonių pasitikėjimas finansų institucijomis palaipsniui turėtų grįžti. Todėl vis dar galima tikėtis, kad nepalankios sąlygos šįkart gyventojams turės mažesnę įtaką negu prieš trejus metus“, – apibendrina SEB banko ekspertė.

Spalio 15-ąją taikiu protestu išreikšti nepasitenkinimą vyriausybių politika, bankų godumu ir tarptautinių kreditorių suvaržymais visame pasaulyje vienu metu ketina apie 10 mln. žmonių.

Šių metų spalio 15-oji į pasaulio istoriją gali patekti kaip didžiausių visų laikų protestų diena. Socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir televizijoje mirga pranešimai apie planuojamus masinius protestus visame pasaulyje, pradedant Graikija, Portugalija, Airija ar Lenkija ir baigiant Šiaurės bei Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos šalimis ir net Australija. Tinklalapyje map.15october.net esančiame žemėlapyje kasdien atsiranda naujų raudonų taškų, žyminčių vietas, kuriose šeštadienį gyventojai ketina prisidėti prie vadinamojo pasaulinio protesto.

Įtūžę gyventojai nebegali tylėti

Šių protestų dalyvių pasipiktinimas kunkuliuoja dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui JAV, kur jau kelias savaites protestai nerimsta ir vis plečiasi ne tik Niujorke, bet ir Bostone, Čikagoje, Los Andžele bei kituose miestuose, pagrindinė jų priežastis – bankininkų ir didžiųjų verslo korporacijų godumas. Demonstracijų dalyviai teatrališkai – išsipaišę veidus baltai ir vaizduodami vaiduoklius ar dėvėdami „skudurinių onučių“ kostiumus, skanduoja šūkius, kad Volstritas priklauso žmonėms, o ne bankininkams, ir kaip tik paprastiems amerikiečiams, o ne korporacijoms turi būti skirta milijardinė vyriausybės parama.
Šeštadienį į JAV miestų gatves išeis ir dėl savo ateities neužtikrinti studentai, ir darbo netekę vidurinės klasės atstovai, ir didelė dalis šalyje veikiančių profsąjungų – iš viso, tikėtina, protestuose dalyvaus daugiau nei milijonas amerikiečių, reikalaujančių diržus suveržti turčiams, o ne jų godumo įkaitais tapusiems paprastiems piliečiams.
Europoje į gatves plūstančių žmonių nepasitenkinimą labiausiai kursto kitkas – ne tiek bankininkai ar turtuoliai, kiek Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai mažinti vyriausybių išlaidas bei pastarųjų bandymas visą šio taupymo naštą perkelti ant žmonių pečių.
Štai Didžiojoje Britanijoje, kur praėjusią savaitę vien Mančesteryje jau protestavo apie 20 tūkst., o Glazge – apie 15 tūkst. gyventojų, šeštadienį į gatves turėtų išeiti apie pusę milijono žmonių, labiausiai nepatenkintų vyriausybės taupymo programa.
Airijoje, kur jau rengiami transparantai su užrašais „okupuok Dubliną“ ar „užimk Korką“, šeštadienį į protesto demonstracijas irgi gali susirinkti iki 500–600 tūkst. žmonių.
Ne mažiau protestuotojų tikimasi ir Graikijoje, kur ir taip jau daugiau nei metus nuolat vyksta didesni ar mažesni protestai. Šioje šalyje žmonės ypač niršta dėl to, kad iki ausų į skolas šalį įklampinę politikai dabar keliaklupsčiauja prieš ES ir TVF inspektorius.
„Piliečius protestuoti skatina pyktis dėl to, kad kitose ES šalyse visa graikų tauta, o ne šios šalies politikai, kaltinama skaičių klastojimu, skolintų pinigų švaistymu ir reikalavimais juos gelbėti nuo bankroto. Demonstracijose dalyvaujančių protestuotojų įsiūtį kelia ir Graikijos vyriausybės pataikavimas pinigų paskolinusiam TVF“, – protestų priežastis aiškina Graikijos analitikas Dmitris Bekiaris.
Masiniai protestai laukia ir Portugalijos. Jau prieš savaitę Lisabonoje protestavo 130 tūkst., Porto mieste – apie 50 tūkst. žmonių, o spalio 15-ąją laukiama didžiausių protestų per pastaruosius 30 metų. „Neabejoju, kad protestuose gali dalyvauti milijonas ar dar daugiau portugalų. Į juos rinksis ir kairieji, ir dešinieji. Manau, kad ši diena pakeis šalies istoriją“, – svarsto vienas šalies aktyvistų Ricardo Salta.
Jo nuomone, į aklavietę pateko ne valstybių biudžetai, o vyriausybių vykdoma fiskalinė politika, ir politikai bus priversti atsižvelgti į protestuotojų kritiką. „Suimti ir užčiaupti 700 protestuotojų, kaip nutiko prieš savaitę Niujorke, įmanoma, tačiau milijonams viso pasaulio žmonių garsiai pareikšti savo nuomonę ne tik nepavyks uždrausti, bet ir teks į ją atsižvelgti“, – neabejoja R.Salta.

Pasaulio nepakeis?

Stiprėjantis gyventojų nepasitenkinimas finansinių sunkumų slegiamose valstybėse, prasiveržiantis vis didesniais ir masiškesniais protestais, iš tiesų yra aiškus signalas politikams, kad su dabartine situacija gyventojai nelinkę taikytis. Tačiau ar „pasaulinis protestas“ išties gali pakeisti pasaulį?
Ispanijos politologas profesorius Fernandas Vallespinas aiškina, kad vienintelis dalykas, kuris po protestų gali pasikeisti, yra atnaujintos politinių partijų programos, kuriose bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus. „Tačiau tai, kad rinkimuose dalyvaus ir laimės naujas programas pasirašiusios senosios partijos, dar nereiškia, kad sulauksime naujovių“, – skeptiškai protestuotojų viltis pakeisti vyriausybių politiką vertina analitikas.
Tiesa, kai kurie pasaulio lyderiai, regis, pabūgo įpykusių gyventojų ir artėjant didžiajam protestų šeštadieniui užsimena apie galimus pokyčius. Štai JAV prezidentas Barackas Obama, viena ausimi lyg ir įsiklausantis į protestuotojų šūkius, praėjusią savaitę užsiminė apie naują Buffeto mokestį turtingiesiems, pavadintą už didesnį turtuolių apmokestinimą pasisakančio milijardieriaus Warreno Buffeto vardu. Bet ar ši iniciatyva kada nors taps realybe, kol kas sunku atsakyti.
Taip pat nė žodžiu neužsimenama, ar kada nors bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus mažinti ne mokytojų atlyginimus, o karinį biudžetą ar biurokratų reprezentacines išlaidas, kurios jau kelias savaites paprastų amerikiečių vadinamos „keksiukų mokesčiu“. Mat neseniai, atlikus valstybinių JAV institucijų auditą, paaiškėjo, kad prasidėjus sunkmečiui ir ėmus skalambyti apie visuotinį taupymą, šalies valdininkai nė kiek nesumažino savo apetito tiesiogine šio žodžio prasme. Tarkime, auditoriai nustatė didžiulį gyventojų įniršį sukėlusį faktą, kad gynybos srityje dirbančių valdininkų furšetuose pernai buvo be skrupulų vaišinamasi 16 dolerių kainuojančiais miniatiūriniais pyragaičiais, – tuo pat metu, kai B.Obama aiškino, jog verčiau reikia karpyti socialines išmokas, nei gynybos biudžetą.

Reikalingos radikalios reformos

Taigi kas esant dabartinei situacijai galėtų numaldyti protestuotojų pyktį, o valstybėms padėti apsivalyti nuo skolų?
Analitikų teigimu, aklai klausyti protestuotojų reikalavimų gal ir nederėtų, tačiau į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgti verta. Štai Vašingtone įsikūrusio Politinių ir ekonominių tyrimų centro direktorius ekonomistas Markas Weisbrotas sako, kad graikų noras trauktis iš euro zonos yra visiškai logiškas, nors valdžios atstovai kategoriškai atmeta tokią galimybę aiškindami, esą tai turės labai skaudžių ekonominių ir politinių padarinių. Tačiau M.Weisbrotas dabartinę Graikijos padėtį lygina su 2000-ųjų finansine krize Argentinoje ir tikina, kad taip, kaip anuomet Argentinoje, dabar ir Graikijoje nieko dramatiško nenutiktų.
Priminsime, kad 2000-aisiais Argentina tapo nemoki ir atsiejo nacionalinę valiutą nuo JAV dolerio. Ir nors daugelis ekonomistų Argentinai tuomet prognozavo katastrofą, tačiau šalies ekonomika netrukus atsigavo.
Dar vienas dėmesio vertas protestuotojų reikalavimas – valstybių išlaidas mažinti biurokratų sąskaita ir apskritai imti taupyti, o ne švaistyti pinigus. Juk komiškai atrodo tai, kad toje pačioje Graikijoje vis dar galima paminėti apie 600 profesijų, kurių atstovai beveik dešimtmečiu anksčiau išeina į pensiją ir pradeda gauti valstybinę senatvės pensiją. Ir tai ne ugniagesiai ar medikai, o, tarkime, padavėjai ar buhalteriai.
Ir ar galima sakyti, jog neteisūs protestuojantys graikai, liejantys pyktį dėl to, kad Graikijos vyriausybė, artimiausius ketverius metus pažadėjusi kasmet po 100 tūkst. sumažinti biurokratų skaičių, šiemet savo biurokratinį aparatą sumažino tik 30 tūkst. etatų.
Apskritai protestuotojai visame pasaulyje siekia atkreipti valdžios dėmesį į gyventojų socialines problemas, korupciją, korporacijų įsigalėjimą, nedarbą, dideles išsilavinimo kainas, ir turbūt nėra nė vieno analitiko pasaulyje, kuris pasakytų, kad šios problemos išgalvotos, o reikalavimas jas spręsti – nepagrįstas.
Beje, protestuotojų reikalavimus palaiko netgi George’as Sorosas. „Atvirai sakant, šiuo metu galiu suprasti gyventojų nusiteikimą ir pritariu jų nepasitenkinimui bei daugeliui reikalavimų“, – teigia JAV investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas G.Sorosas.

AFP

Lietuvos automobilių rinką pastaruoju metu stipriai išjudinęs ir parduodamų automobilių kainas kilstelėjęs verslininkų iš Rytų šalių anšlagas baigėsi. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, lengviau gali atsikvėpti automobilio ieškantys lietuviai – lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys rodo, kad kainos liepos pradžioje mažėjo.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, remiantis naujaisiais duomenimis, jau pirmosiomis liepos dienomis portale parduotų automobilių vidutinė kaina lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc., o labiausiai atpigo 6 – 10 metų automobiliai.

„Žinoma, konstatuoti stabilų kainų sumažėjimą dar anksti, tačiau akivaizdu, kad dabar įsigyti automobilį yra palankesnė situacija negu praėjusį ketvirtį. Šis kainų kritimas gali būti trumpalaikis reiškinys, tad nereikėtų nustebti, jei kainos vėl pasieks II ketvirčio lygį“, – ketvirtinio lengvųjų automobilių rinkos apžvalgos leidinio Autoplius.lt ,,Barometras“ pristatymo metu prognozavo V. Daukšas.

Remiantis Autoplius.lt ,,Barometro“ duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje antrąjį ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2010 m. ketvirčiu, buvo padidėjusi beveik 9 proc. (nuo 10,5 iki 11,4 tūkst. litų).

Itin įspūdingai šių metų antrąjį ketvirtį buvo šoktelėjęs ir tranzitinių automobilių skaičius, kuris pasiekė 42,7 tūkst., t.y. 144,5 proc. daugiau negu 2010 m. antrąjį ketvirtį.

„Išaugusį pirkėjų iš Rytų šalių susidomėjimą patvirtina ir apsilankymų mūsų portale tatistika – per antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apsilankymų iš Baltarusijos padaugėjo 80 proc., iš Rusijos – 73 proc., o iš Kazachstano – net 330 proc., o jau pirmosiomis liepos mėnesio dienomis apsilankymų skaičius iš minėtų šalių gerokai sumažėjo“, – pastebi V. Daukšas.

Automobilių rinka toliau bunda

V. Daukšo teigimu, neskaičiuojant užsieniečių aktyvumo ir jų nupirktų automobilių, naudotų automobilių rinka antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo gyvybinga ir antrąjį ketvirtį iš eilės „bunda“ iš du metus trukusio sąstingio.

Anrąjį šių metų ketvirtį šalyje iš viso įvyko 108 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių, o tai yra beveik ketvirtadaliu (23,8 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Labiausiai (55,1 proc.), lyginant su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pasiekė 39,5 tūkst. Mūsų šalyje įregistruotų automobilių, t.y. perpardavimo, sandorių užfiksuota 56,7 tūkst. (7,3 proc. daugiau nei 2010 m. antrąjį ketvirtį).

„Tikėtina, kad Lietuvoje registruotų automobilių sandorių ir toliau daugės, nes vyraujant optimistinėms šalies ekonomikos prognozėms, žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik pirmo būtinumo prekių įsigijimui, tačiau ir transporto priemonių keitimui į naujesnes bei patogesnes. Dėl tos pačios priežasties galima tikėtis ir naujai į šalį įvežamų automobilių sandorių padidėjimo“, – prognozuoja V. Daukšas.

Iš Lietuvos išvežtų automobilių lyginant šių ir praėjusių metų antruosius ketvirčius adaugėjo 15,4 proc. – iki 8,2 tūkst., naujų automobilių sandorių skaičius paaugo 94,3 proc. – iki 3,7 tūkst.

Autoplius.lt vystymo vadovas atkreipia dėmesį, kad naujų automobilių pardavimai vis dar gerokai (50,6 proc.) atsilieka nuo 2008 m. rodiklių, tačiau verslui atsigaunant ir gerėjant automobilių finansavimo sąlygoms, pardavimai taip pat turėtų ūgtelti.

Naujų ir naudotų automobilių sandorių vertė šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1,44 mlrd. litų (0,26 mlrd. litų daugiau negu pirmąjį ketvirtį), o Autoplius.lt portale buvo pardavinėta automobilių už daugiau nei 2,08 mlrd. litų.

Populiariausi – naudoti vokiški ir nauji japoniški

Antrąjį ketvirtį daugiausiai (33,6 proc.) buvo parduota 11-15 m. amžiaus automobilių. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius – 14,4 m.

„Reikėtų išskirti, kad buvo perkama beveik 3 proc. daugiau naujesnių, iki 10 metų, ir 3 proc. mažiau senesnių nei 16 metų amžiaus automobilių. Jei ši tendencija tęsis, Lietuvos automobilių parkas pagaliau pradės jaunėti“, – prognozuoja V. Daukšas.

Tuo tarpu naudotų automobilių pirkėjų skonis šalyje nesikeičia – tarp dažniausiai parduotų automobilių 8 iš 10 yra pagaminti Vokietijoje, o daugiausiai parduota „Volkswagen Passat“, kurių vidutinis amžius – 15,2 m.

Naujų automobilių pirkėjų dėmesio daugiausiai sulaukė „Nissan Qashqai“, antroje vietoje – „Nissan Juke“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

Barometras II ketvirtis