Šį mėnesį vienas Lietuvoje veikiančių didžiųjų komercinių bankų “Swedbank” savo klientams pasiūlė rinktis naują būsto paskolų palūkanų skaičiavimo būdą, kuris esą leis sumažinti skolintų pinigų kainą ir įpūs gyvybės visai būsto paskolų rinkai Lietuvoje.

Be įprastų palūkanų bazės elementų – tarpbankinių “Euribor” ir “Vilibor” palūkanų normų, į paskolos kainą bus įskaičiuojamas ir kintantis šalies rizikos veiksnys. Iki šiol šalies rizikos veiksnys buvo vienas iš dviejų banko nustatomos nekintamos maržos dalių. Dabar banko nustatomą maržą lems tik rizikos priedas, priklausantis nuo kliento patikimumo ir bendradarbiavimo su banku. Taigi naują kainodarą pasirinkęs žmogus vietoje dviejų jo būsto paskolos dydį lemiančių skaičių turės žinoti tris – “Euribor” arba “Vilibor”, šalies rizikos veiksnį ir banko nustatytą maržą. “Swedbank” duomenimis, šalies rizikos veiksnys šiuo metu siekia 1,6 proc. Palyginti su įprasta kainodara, bendra palūkanų norma mažėja 1,2 proc.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu ir kyla pagunda pabandyti kreiptis į banką dėl būsto paskolos gavimo ar turimos restruktūrizavimo. Tačiau verta atkreipti dėmesį į šiuos “Swedbank” finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės žodžius: “Ekonomikos pakilimo laikotarpiu šalies rizika būtų skaičiuojama remiantis buvusio krizės laikotarpio duomenimis, todėl įmokos būtų didesnės, bet sunkmečiu šalies rizika būtų skaičiuojama pagal praėjusį pakilimo laikotarpį – taigi įmoka būtų mažesnė, nes šalies rizika praėjusius dvejus metus buvo vertinama geriau”.

Taigi tiems banko klientams, kurie kažkada pasiskolino su itin žema – iki 1 proc. siekiančia banko marža telieka toliau džiaugtis mažomis palūkanomis ir nieko nekeisti. Nauja kainodara šiek tiek aktualesnė tiems, kurie skolinosi prieš dvejus metus ar pernai ir gavo itin didelę banko nustatytą maržą.

Su šiomis “Veido” įžvalgomis sutinka ir paskolų brokeriai, kurie naujos būsto paskolų kainodaros dar nesiūlo šiuo metu ketinantiesiems skolintis būstui. Dėl vienintelės priežasties – neaišku, ką ekonomikai atsigaunant su savo pakeltomis maržomis darys kiti komerciniai bankai.

"Veido" archyvas

ES bankų reguliavimu užsiimančių institucijų išvadose Vokietijos bankas “Hypo Real Estate” įvertintas kaip nepasiruošęs galimoms krizėms

Penktadienį lengviau atsikvėpė beveik visi didžiausi Europos bankai. Vakare, jau uždarius akcijų biržas, Europos bankų priežiūros tarnyba paskelbė ilgai lauktas išvadas apie Senojo žemyno bankų sveikatą.

Tai buvo ilgas tyrimas, kuriam atlikti pasirinkto 91 Europos banko atstovai privalėjo sąžiningai atsakyti į daugybę klausimų, ne tik susijusių su dabartine jų padėtimi, bet ir numatyti, kaip jiems sektųsi užgriuvus vienokiai ar kitokiai krizei.

Rezultatas tikrai neblogas: vos keletas bankų pasirodė silpnai ir šio egzamino neišlaikė. Tarp tokių atsidūrė Vokietijos “Hypo Real Estate”. Dar keli sušlubavo tik ties vienu ar kitu klausimu. Pavyzdžiui, gana rizikingais įvardyti keli Ispanijos, vienas Slovėnijos, pora Vokietijos bankų. Dėl to jiems pateiktos atskiros rekomendacijos, kaip sustiprinti savo pozicijas.

Užtat dauguma Europos bankų, regis, jau visai tvirtai stovi ant kojų. Be to, ekonomistai džiaugiasi, kad geriau nei tikėtasi pasirodė ir Portugalijos bei Ispanijos bankai. Paaiškėjo, kad jie vos per kelis mėnesius sugebėjo 8–10 proc. sumažinti blogųjų paskolų portfelius, o šių šalių vyriausybės dar maždaug po tiek sumažino turimas skolas.

Tyrimas – objektyvus

Priminsime, kad dėl šio bankams surengto egzamino virė nemažai aistrų ir diskusijų. Buvo abejojančiųjų, ar šio tyrimo klausimai pakankamai objektyvūs, ar bankai atsakys sąžiningai, galiausiai ar šio testo rezultatai turės kokios nors reikšmės.

Tačiau ekspertai dabar jau užtikrintai sako, kad per egzaminą nusirašinėjimo ar duomenų klastojimo nebuvo, o bankai, patikrinus visus duomenis, į klausimus atsakė iš tiesų objektyviai.

Be to, pateikti klausimai buvo adaptuoti kiekvienai šaliai. Pavyzdžiui, Ispanijos bankams daugiausiai teko paplušėti skaičiuojant, kas būtų, jei staiga kristų akcijų vertė, o Vokietijos bankams teko įvertinti, kas nutiktų kilus galimai blogųjų paskolų krizei.

Kokia nauda ekonomikai

Šis Europoje itin retas bankų tyrimas pasaulyje nėra naujovė. Pernai lygiai taip pat bankai buvo egzaminuojami ir JAV. Būtent po šio testo rezultatų grįžo pasitikėjimas finansiniu JAV sektoriumi, nes bankai visuomenei atvertė savo finansines knygas ir atskleidė tiesą, kad ir kokia karti ji tuomet buvo. O žinodama tikrąją padėtį vyriausybė galėjo planuoti, kiek kokiam bankui skirti ar neskirti paramos, nebijodama, kad sudegs ne tik bankas, bet ir gyventojų pinigai.
Toks pat tikslas buvo keliamas ir Europoje. Siekta sužinoti tai, ko bankai neprivalo skelbti, bet ką labai svarbu žinoti rengiantis užbėgti galimoms krizėms už akių.

Tarkime, jau minėtas Slovėnijos bankas “Nova Ljubljanska Banka” įpareigotas 600 mln. eurų padidinti savo kapitalą. Kitiems bankams nurodyta tam tikru procentu sumažinti blogųjų paskolų portfelius, parduodant juos kitoms institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad po šio patikrinimo stiprieji bankai įgis daugiau rinkos dalyvių pasitikėjimo, o silpnieji galbūt sustiprės įvykdę jiems numatytus reikalavimus. Be to, tai suteiks daugiau užtikrintumo visai Europos rinkai, nes nuolat tikrinant bankus (nuo šiol jie panašiai bus egzaminuojami kas dvejus metus) bus siekiama, kad net atėjus sunkmečiui Europoje nekils didelių su bankais susijusių netikėtumų, o tai esą dar labiau sustiprins Europos pozicijas kitų žemynų atžvilgiu.

Vis dėlto, kad ir kiek būtų liaupsių, šis Europos bankų egzaminas sulaukė ir nemažai kritikos. Pavyzdžiui, Europos centrinio banko valdybos tarybos narys Jose Manuelis Gonzalezas Paramo neabejoja, kad ES reguliavimu užsiimančių institucijų atliekamas Europos bankų tyrimas nepalankiausiomis sąlygomis yra ne ką švelnesnis, o galbūt net griežtesnis už pernai analogišką atliktą JAV, bet jame taikomi neigiami scenarijai ypač mažai tikėtini. Mat jie sukurti jau įvykusios krizės pagrindu ir nagrinėja tokias galimybes, kaip, tarkime, investicijų į valstybių obligacijas nuvertėjimą.

Tuo tarpu bankų sektoriaus analitikas Dirkas Beckeris apgailestauja, kad visai neatsižvelgiama į tai, kas bankams nutiktų staiga prasidėjus Kinijos nekilnojamojo turto krizei ar smarkiai sumažėjus prekių vartojimui Europoje.

Narystė tarptautinėse finansų organizacijose Lietuvai ne tik suteikia galimybę pasinaudoti minėtų organizacijų finansiniais instrumentais, patirtimi, konsultacijomis, bet ir nemažai kainuoja.

Pavyzdžiui, Finansų ministerijos duomenimis, per beveik 20 metų Lietuva už Pasaulio banko (PB), kurio grupės narė yra nuo 1992 m., akcijas sumokėjo apie 28,9 mln. Lt, liko sumokėti dar 4,9 mln. Lt. Šiaurės investicijų banko (ŠIB) narė Lietuva yra nuo 2005 m., per šį laikotarpį už kapitalą sumokėta 23,7 mln. Lt, į rezervą pervesta 58,6 mln. Lt ir dar liko sumokėti apie 11,7 mln. Lt.

Nors ir kainuojanti, narystės nauda akivaizdi. Tarkim, iš PB grupės Lietuva iki 2002 m. (vėliau nebesiskolino) gavo apie 500 mln. JAV dolerių, iš ŠIB – per 376 mln. Lt paskolų.

“Pavyzdžiui, pernai Lietuvai pasiskolinti rinkose, ypač metų pradžioje, buvo ganėtinai sudėtinga ir brangu, tad išnaudojome galimybes pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, kurių paskolų sąlygos (terminai, palūkanų norma) buvo palankesnės, nei siūlyta rinkoje. Šios institucijos taip pat teikia mūsų šaliai tikslines paskolas investiciniams projektams, ES paramos bendrajam finansavimui”, – aiškina finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Priminsime, kad Lietuva yra Europos investicijų, Šiaurės investicijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankų, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko grupės narė akcininkė.

Tie keisti laikai, kai bankai vengė savo priedermės skolinti, iš lėto traukiasi. Tačiau pasitikėjimo tarp verslo ir bankų kreditą vis dar galima vadinti probleminiu.

Anot praėjusią savaitę Lietuvos banko paskelbtos finansinio stabilumo apžvalgos, nors bankų sistema patyrė nemenką sukrėtimą, didžiausi nuostoliai jau praeityje. Centrinis bankas pripažįsta, kad pernai kreditavimas buvo itin vangus, o bankai sukauptas reikšmingas likvidaus turto atsargas daugiausiai investavo į vyriausybių ir finansų institucijų obligacijas. Tada verslas veltui skambino pavojaus varpais – bankai jų girdėti nenorėjo. Taigi pernai visas bankų paskolų portfelis sumažėjo 14 proc. – 10-čia mlrd. Lt. O kaip reikalai klostosi šiemet? Per pirmojo sakinio optimizmą negailestingai kerta tokia Lietuvos banko prognozė: “Tikėtina, kad sąlyginai pasyvios nuotaikos kreditavimo rinkoje vyraus ir šiemet”.

Kaip bandelių kepėjai

Kalbantis su banko “DnB Nord” verslo bankininkystės departamento direktoriumi Dariumi Daruliu – nė užuominos apie pasyvias nuotaikas. “Bankai turi finansinių išteklių ir galimybių juos pritraukti, – tikina D.Darulis. – Atsiranda dėmesio vertų projektų, kuriuos galime kredituoti. Pernai nė su žiburiu ieškodamas nebūtum radęs tokių projektų, kaip įmonių įsigijimas. Nei investuotojai buvo pasirengę investuoti, nei bankai būtų galėję šnekėti apie kofinansavimą, o dabar tokių faktų jau esama”.

Negali nedaryti įspūdžio “Swedbanko” pateikti duomenys, kad šiemet per penkis mėnesius šio banko sudarytų verslo paskolų suma pasiekė 1,23 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai ??? mln. Lt daugiau. Tiesa, būsto ir vartojimo paskolos nesiekia ir 100 mln. Lt. Tačiau pernai jos buvo perkopusios tik pusšimtį milijonų.

“Swedbanko” valdybos pirmininkas Antanas Danys siūlo atkreipti dėmesį į mažėjančias indėlių palūkanas bankuose, kurios irgi rodo, kad bankai pinigų turi. Banko vadovas juokauja, kad bankų nereikia įtikinėti skolinti, kaip nereikia bandelių kepėjų įtikinėti kepti bandeles. Skolinti – bankų verslas, bet ekonomikos kilimo metais Lietuvos verslas tapo per daug priklausomas nuo lengvai prieinamų paskolų. “Neturime pakankamai stipriai išplėtotos kapitalo rinkos. Ir mūsų vertybinių popierių birža nėra didelė, ir fondų nėra daug, ir finansinių instrumentų. Todėl tiek daug pastangų dedama į tai, kad sustiprėtų kapitalo judėjimas į Lietuvą”, – sako patyręs bankininkas.

Pirmenybė eksportuotojams

Įtikinėjantiems, kad tereikia tik paskolinti, ir verslas atsistos ant kojų, A.Danys atsako, kad gydyti verslą naujomis paskolomis reikštų dar labiau gilinti problemą. “Skolinimimasis turi būti atsakingas. Šiuo metu mes orientuojamės į eksportuojančias bendroves, kuriančias pridėtinę vertę, investuojančias į plėtrą. Tokioms įmonėms reikia tikslinių paskolų, bet norime matyti ir pačių akcininkų dalyvavimą. O bendrovės, dirbančios su vartojimo prekėmis vidaus rinkoje, dar nejaučia, kad apyvarta didėtų. Skolinti pinigų vien tam, kad jos išmokėtų atlyginimus, būtų iš principo ydinga praktika”, – įsitikinęs pašnekovas. Jis siūlo pamiršti laikus, kai iš banko buvo prašoma paskolos, kad už ją nupirktas sklypas ar būstas vėliau būtų pelningai perparduotas.

“Iš tų laikų, kai ir bankai, ir jų klientai tikėjo, kad projektai bus lengvai įgyvendinti, šiuo metu bankai turi nemažai negrąžintų paskolų, – primena “Parex” banko valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. – Dabar pirmiausia siekiame išsiaiškinti, kaip klientas sugeba įvertinti ateities pinigų srautą prašomam paskolos laikotarpiui. Jau neužtenka formaliai pateikti verslo planą, kurį kokia nors konsultacinė firma parašė “copy – paste” būdu”.

“Parex” bankas, dirbantis su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, taip pat ūkininkais, laikosi pozicijos, kad nedidelės paskolos šiandien yra labai perspektyvios. Ypač kai garantijas prisiima INVEGA ir Žemės ūkio garantijų fondai. Jie ne tik vertina projektus, bet ir toliau juos stebi. A.Vaitkunskienė sako, kad šia praktika Lietuva pranoksta Latviją.

Iš pokalbių su bankininkais galima susidaryti įspūdį, kad tarp bankų vyksta didelė konkurencija dėl perspektyvių projektų, tačiau visi bankai be išimties pirmiausia žvalgosi į eksportuojančias įmones. “DnB Nord” bankas didžiuojasi, kad ne be jo paskolų visai neseniai veikti pradėjo naujos gamyklos “Eternit Baltic” ir “Grafobal Vilnius”. Abi jos gamina eksportinę produkciją.

Kartėlio nuosėdos

Bankininkų entuziazmas dėl eksportuojančių įmonių Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui suprantamas – eksportas tapo Lietuvos ekonomikos varikliu. Į kai kurias šalis pasitaiko net neprognozuotai džiuginančio eksporto. Tačiau S.Besagirskas sako, kad kreditavimo prieinamumas atsigauna ne taip sparčiai, kaip eksporto rinkos. Net ir šios įmonės tebejaučia paskolų stygių, nes žaliavos, iš kurių gaminama eksportinė produkcija, dažniausiai yra perkamos iš skolintų lėšų. Kartais įmonės tiesiog negali gauti užsakymų, nes pritrūksta lėšų žaliavai nusipirkti.

Rimantas Kupšas, vadovaujantis “Panevėžio Auridai” – vienintelei Baltijos regione kompresorių gamintojai, kurioje dirba beveik tūkstantis žmonių ir kurios beveik visa produkcija orientuota į eksportą, ir šiandien turi ne vieną priekaištą bankams.

“Kreipėmės į bankus dėl paskolų, bet jiems neįdomu, – nelinksma patirtimi dalijasi įmonės generalinis direktorius. – Šiuo metu turime užsakymų daugiau nei iki krizės, bet nuo praėjusių metų pradžios negalime rasti bendros kalbos net dėl lėšų komplektuojančioms medžiagoms pirkti”. Direktorius negali atsistebėti, kad bet kurio klausimo tvarkymas banke pareikalauja maždaug devynių mėnesių, o iš naujo forminant paskolos dokumentus, kurių tebuvo keli lapai, teko sumokėti 22 tūkst. Lt.

Vangumu kaltinami bankai savo ruožtu atsikerta kitokiais pavyzdžiais. Antai į bankrotą gimztanti didelė bendrovė ėmė garsiai linksniuoti bankus, nutylėdama, kad neatsiskaitė nė už vieną paskolą. Kita bankų pasipiktinimą kelianti gudrybė – įmonės feniksai, kurios mėgina gelbėti savo verslą greta steigdamos naujas bendroves, neturinčias blogų kredito istorijų.

Pavojus iš Seimo rūmų

Svarbu tai, kad paskolų prieinamumą netikėtai gali sumažinti kai kurių Seimo narių aktyvumas. Jie vienas po kito registruoja tokius siūlymus, kuriuos išgirdę bankininkai linkę iš naujo vertinti būsimas paskolų teikimo galimybes. Balandį Lietuvos banko paskelbtoje pirmojo ketvirčio bankų apklausoje apie paskolas dauguma teigė, kad jų paklausa didėja. Lietuvos banko ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus ekonomistė Kristina Grigaitė informavo, kad tuo metu bankai ketino švelninti paskolų sąlygas. Tačiau tuo metu, kai vyko apklausa, dar nebuvo žinomi parlamentarų ketinimai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo vertinimu, populistiniai Seimo narių pasiūlymai yra susiję su noru padėti tam tikroms verslo grupėms. “Nors jie neišspręstų problemos, bet yra registruojami ir aptarinėjami. Rizikos valdytojai bankuose negali į juos nereaguoti, nes jie turi vertinti, kiek ir kokios rizikos gali susikaupti ateityje”, – aiškina S.Kropas.

Bankininkus nustebino Seime užregistruotas pasiūlymas, kad iš žmogaus kredito istorijos, prisidengiant Asmens duomenų apsaugos įstatymu, būtų galima gauti informacijos tik apie vienus metus. Tai prieštarauja Europos praktikai, kur kuriamas registras, kad šalys galėtų dalytis informacija apie kreditų istorijas. Neigiamų pasekmių šalies ūkiui gali turėti ir siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą, įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų. Užtektų vien šios pataisos, kad padėtis paskolų rinkoje vėl gerokai pablogėtų, o bankai būtų priversti dar atidžiau vertinti klientų riziką.

Jau liepą bankininkai kartu su verslininkais ketina aptarti tokių pasiūlymų pavojų. “Tai ne juokai. Ekonomikai reikia pinigų, reikia darbo vietų, reikia panaudoti ES paramą, ir be bankų paskolų negalėsime pajudėti iš vietos”, – įsitikinęs S.Kropas.

Iš savo pagrindinės funkcijos – paskolų dalijimo – išgyventi nebesugebantys komerciniai bankai lyg susitarę ėmė branginti kreditinių kortelių paslaugas, kartais net nebepaisydami ankstesnių savo sutartinių įsipareigojimų klientams.

Įkandin didžiausio savo konkurento SEB banko, “Swedbank” taip pat suskato didinti kreditinių kortelių kredito palūkanas. Tiesa, išplatintame pranešime spaudai apie tai, kad paslaugos nuo rugpjūčio mėnesio branginamos kone dvigubai, neužsimenama nė žodžiu – tik tvirtinama, kad siekiant pagerinti individualius kiekvieno kreditinės kortelės turėtojo poreikius, jiems siūlomas naujų paslaugų rinkinys.

Kaip esą labai patrauklią naujovę “Swedbank” pristato pirkinių draudimą – atsiskaitydami už pirkinius kredito kortele, klientai savaime gauna 90 dienų draudimo apsaugą nuo sugadinimo ar vagystės. Tačiau bankas ir čia pamiršta prisipažinti, kad ši paslauga siūloma vietoje kitos iš tiesų klientams labai vertingos pagalbos – sveikatos ir gyvybės draudimo kortelės turėtojui vykstant į užsienį.

41 proc. kredito kortelių rinkos Lietuvoje valdantis “Swedbank” šį kartą užsimojo iš peties: kredito palūkanos kai kurios rūšies kortelėms didinamos daugiau negu 60 proc. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus klasikinę kreditinę “Visa Classic” kortelę banke užsisakę klientai gaudavo 11–12 proc. metinių palūkanų pasiūlymą, o nuo vasaros pabaigos už panaudotą kreditą turės mokėti jau nuo 18 proc. prasidedantį mokestį. SEB banke padėtis panaši – “Visa Classic” turėtojas jau nuo praėjusiųjų metų pabaigos čia moka 17 proc. metinių palūkanų mokestį.

Beje, šis bankas jau yra nubaustas 12 tūkst. Lt bauda už vienašališką kredito limitų palūkanų normos padidinimą. Banką valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apskundė klientas, kuriam palūkanų mokestis buvo padidintas dar nepasibaigus ankstesnės sutarties dėl mažesnių palūkanų laikui. Dėl to paties tarnyba 20 tūkst. Lt baudą metų pradžioje skyrė ir “Snoro” bankui.

Lietuvos komerciniai bankai atliekamų finansinių paslaugų įkainius pernai padidino 20 proc., o šiemet per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, – dar 24 proc. Tą rodo Lietuvos banko duomenų pagrindu atlikti skaičiavimai.

Nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas tvirtina, kad didindami paslaugų įkainius bankai bent iš dalies bando kompensuoti iš pagrindinės veiklos patirtus nuostolius. Jam pritaria ir finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas. “Palūkanų normos nukritusios, maržų seniems klientams labai smarkiai negali pakelti, nors ir stengiasi, paskolų kokybė blogėja. Naujų paskolų išdavimas nuo 2008 m. vidurio sumažėjo aštuonis devynis kartus. Paradoksalu, bet krintant kitoms kainoms, mažėjant darbo užmokesčiui, įmonių apyvartoms, bankai sugeba pasididinti savo įkainius”, – stebisi ekspertas.

V.Trukšinas atkreipia dėmesį, kad įkainių didinimas bankams gali atsisukti bumerangu: juk kylantys bankų paslaugų mokesčiai blogina bankų klientų – įmonių ir namų ūkių – finansinį stabilumą, o tai turės įtakos ir bankų veiklos finansiniam stabilumui.

Tačiau bankai kelti įkainius pasirengę ir toliau. Štai “Snoro” banke nuo birželio 23 d. ketvirtinis einamosios sąskaitos tvarkymo mokestis sieks 3 Lt, nors dabar – 75 ct. Tiesa, sąskaitoms, kurioms išduotos mokėjimo kortelės, tvarkyti šis įkainis netaikomas.

Nuo birželio pabaigos privatūs “Snoro” klientai, neturintys indėlių banke, mokės daugiau ir už pinigų išgryninimą bankomatuose. Mokestis už grynųjų pinigų pasiėmimą iš debeto kortelių banko “Snoras” bankomatų tinkle nuo 0,33 proc. pakils iki 0,4 proc., o iš kredito mokėjimo kortelių – nuo 0,6 proc. iki 1 proc.

“DnB NORD” nuo liepos 12 dienos didina paskolų sutarčių sudarymo ir keitimo įkainius. Pavyzdžiui, dabar vartojimo kredito sąlygų keitimas atsieina 75 Lt, o po poros mėnesių pakils iki 100–200 Lt. Privačių paskolų sutarčių parengimo minimali suma 500 Lt pakils iki 750–800 Lt. Didesnių, per 150 tūkst. Lt, būsto paskolų sutarties keitimo minimali suma nuo 450 Lt šoktelės iki 500–750 Lt.

O naudos bankų klientai gauna vis mažiau: bene kas mėnesį mažinamos indėlių palūkanos, štai  “Swedbank” pranešė klientams, kad nuo 2010 m. gegužės 22 d. bankas nebemokės  palūkanų už banko sąskaitos likutį. Iki šiol per 10 tūkst. Lt sąskaitoje turintys klientai galėjo tikėtis 0,1 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo turimos sumos. “Snoras” už einamosios sąskaitos likutį nuo birželio pabaigos mokės mažesnes palūkanas – 0,1 proc. vietoje 0,25 proc. mokamų dabar.

Kada bankai vėl pradės gyventi iš pagrindinės veiklos – paskolų, ekspertai prognozuoti nesiryžta.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvoje viešintį “Swedbank” prezidentą ir valdybos pirmininką Maiklą Volfą (Michael Wolf).

Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimui labai svarbu stabiliai ir atsakingai veikiantis bankų sektorius, užtikrinantis pakankamus kreditinius išteklius šalies ūkiui.

M.Volfas teigė, kad Lietuvos ekonomika ir finansų sektorius atlaikė vieną didžiausių išbandymų istorijoje ir šiandien turi geras galimybes didinti konkurencingumą. “Swedbank” vadovas užtikrino, kad bankas nuosekliai tęs savo veiklą Lietuvoje ir toliau atsakingai elgsis su verslo ir privačiais klientais, padėdamas jiems kartu ieškoti geriausių sprendimų likviduojant krizės pasekmes.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, pernai patyrę 2,98 mlrd. litų nuostolių, blogiausius laikus jau išgyveno ir šiemet padėtis turėtų šiek tiek keistis į gerąją pusę, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Interviu dienraščiui “Verslo žinios” R.Šarkinas prognozavo, kad šiemet bankų nuostoliai bus mažesni, kai kurie bankai gali gauti pelno, o bendras metinis visos bankų sistemos rezultatas turėtų būti teigiamas.

“Mes turime pirmų dviejų mėnesių rezultatus, matome, kad sumažėjo neveiksnių paskolų procentas, gerokai lėčiau traukiasi visas paskolų portfelis <…> Yra akivaizdi teigiama paskolų portfelio tendencija. O tai yra pagrindinis bankų pajamų šaltinis”, – tvirtino R.Šarkinas.

Anot jo, Lietuvos banko atstovų susitikimuose su komercinių bankų vadovais buvo kalbama, kad blogesnių veiklos rezultatų dar galima tikėtis pirmąjį pusmetį, tačiau antrąjį, jeigu pasitvirtins ekonomikos atsigavimo prognozės, didesnio turto vertės mažėjimo bankai neplanuoja.

“Todėl tikimasi, kad šios rūšies išlaidos sumažės ir bankų veikla gali būti pelninga”, – sakė R.Šarkinas.

Darbo partijos frakcijos siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų papiktino Lietuvos bankų asociaciją. “Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams”, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. S.Kropas.

Asociacija kviečia visas Seimą svarstys siūlymą būsto išieškojimo iš asmens terminą atidėti iki dvejų metų, labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.

“Šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti – juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma”, – rašoma pranešime.

Anot S. Kropo, pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.

Bankai baiminasi, kad tokia pataisa sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. “Juolab, kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka „paskutinis“ būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pvz., užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo”, – sakoma pranešime.

Mažmeninio lizingo bendrovių žinomumo, pasitikėjimo ir pasirinkimo tyrimas parodė, kad vartojamųjų kreditų teikėjai Lietuvoje nėra populiarūs ir keliantys pasitikėjimą šių paslaugų vartotojams.

Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai pasitiki ir renkasi ne vartojamuosius kreditus teikiančias įmones, o mažmeninio lizingo paslaugų bendroves. Tokius rezultatus atskleidžia Ūkio banko lizingo užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad žinomiausios Lietuvoje yra trys mažmeninio lizingo paslaugas teikiančios bendrovės – Ūkio banko lizingas, “Snoro lizingas” ir “Šiaulių banko lizingas”.

Pasitikėjimo rodiklis, remiantis tyrimo rezultatais, taip pat krypsta į mažmeninio lizingo bendrovių pusę.

Tyrimo duomenimis, “Snoro lizingu” pasitiki 68 proc. respondentų, Ūkio banko lizingu – 62 proc., “Šiaulių banko lizingu” – 51 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu vartotojų pasitikėjimo rodiklis “Kreditu 123″ siekia 17 proc., kitomis vartojamuosius kreditus teikiančiomis bendrovėmis pasitikima dar mažiau.

“Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai pirkimo išsimokėtinai paslaugomis naudojasi gerai įvertinę šių paslaugų teikėjų siūlomas sąlygas. Vartotojams taip pat svarbus bendrovių patikimumas. Remiantis tyrimo duomenimis, šiuos privalumus žmonės randa mažmeninio lizingo bendrovėse, todėl joms lojalių klientų ratas nuolat auga. Vartojamuosius kreditus teikiančias įmones lietuviai vertina atsargiai ir pirmumą teikia mažmeninio lizingo įmonėms”, – kalbėjo Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

Tyrimo duomenimis, kartą pirkimo išsimokėtinai paslaugomis pasinaudoję respondentai antrą kartą rinktųsi mažmeninio lizingo bendroves, o ne vartojamųjų kreditų teikėjus. Daugiausia apklaustųjų, pirkdami išsimokėtinai, renkasi Ūkio banko lizingo, “Snoro lizingo” ir “Šiaulių banko lizingo” bendroves, tik keli apklaustieji įvardija tokius paslaugų teikėjus kaip “Kreditas 123″, “Lateko lizingas” ir kt.

Vykdydama mažmeninio lizingo bendrovių žinomumo, pasitikėjimo ir pasirinkimo tyrimą, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2010 metų kovo 16-23 dienomis apklausė 1002 Lietuvos gyventojus.

Bankai, jau perėmę daug automobilių, nekilnojamojo ir kitokio turto, pradeda jį pardavinėti patraukliomis kainomis. Ką daryti: pirkti dabar ar laukti mažesnių kainų?
Lietuvoje bankai tampa krautuvėmis. Šiandien bankai pardavinėja žemės sklypus, namus, butus, sunkvežimius, lengvuosius automobilius, pramoninę įrangą, prabangos prekes, baldus, o kai kurie net gali pasiūlyti apatinio moteriško trikotažo.

Tai iš skolininkų perimtas turtas. Prekybininkais tapę bankininkai įnešė daug sumaišties į įvairias rinkas ir stipriai apsunkino naujų automobilių prekiautojų, prabangos prekių, įvairios įrangos ir staklių prekybininkų bei nekilnojamojo turto agentūrų gyvenimą.

Iš tiesų bankai elgiasi gana savanaudiškai ir į bankrotą varo nemažą dalį prekybininkų, mat jų siūlomoms prekėms ar turtui įsigyti bankai sudaro iškirtines sąlygas.

Bankų apgaulė

Tiksliai įvertinti šiuo metu bankų už skolas perimto ir pardavinėjamo turto apimtis gana sudėtinga. Mat patys bankai informaciją apie savo klientų bėdas slepia, o jų išparduodamam turtui skirtuose tinklalapiuose skelbiama tik maža dalis visų pasiūlymų.

Pradėjus domėtis atskirais probleminio turto segmentais, išryškėja apgaulė. Tarkime, klausiami apie iš klientų perimtus būstus, visi Lietuvos bankai sutartinai tvirtina, esą vengiantys tai daryti iki paskutinio momento ir kantriai ieškantys galimų išeičių kartu su klientais. Iš visų apklaustų bankų tik du prisipažino perėmę po kelis butus ar namus.
Bet štai centrinė hipotekos įstaiga praneša, kad iš tiesų šiuo metu areštuoti net 808 bankų klientų butai. Tiesa, prognozuoti, kad šie butai greitai sudrebins Lietuvos nekilnojamojo turto rinką ir padidins pasiūlą, būtų neapdairu, mat prasiskolinę klientai greitai perprato jiems gana palankias žaidimo taisykles ir vilkina būstų perdavimo antstoliams procesą, kuris gali tęstis ir kelerius metus.

Tuo tarpu bankų pardavinėjamų lengvųjų ir krovininių automobilių upės jau ėmė sekti – dauguma jų iš nemokių klientų buvo perimti pernai, dabar tokių bendras kainas gerokai mažinusių bankų prekių rinkai pasiūloma penkis kartus mažiau, tad ir kainos šiame segmente greičiausiai jau stabilizavosi.

Bet esama ir tokių segmentų, kur bankų siūlymų tik daugėja. Pavyzdžiui, pramoninės įrangos. Bankrutavusių Lietuvos statybos, kelių remonto, apdirbamosios pramonės įmonių kranai, keltuvai, staklės – geidžiama ekonomikos sunkmečio menkiau nustekentos Vakarų Europos pramonininkų prekė, per tarpininkus net nukeliaujanti ir iki Kinijos ar Indijos. Konkurentų nelaimės galėtų būti gera proga savo cechus palankiomis sąlygomis dabar atnaujinti ir išlikusiems Lietuvos gamybininkams, bet tokioms investicijoms lėšų dar turinčių bendrovių vietinėje rinkoje – vos viena kita.

Stringa nekilnojamojo turto perėmimas

“Veido” kalbinti nekilnojamojo turto rinkos specialistai tvirtino, kad hipotekos teismų ir antstolių kabinetuose kyla nemenkos iš nemokių klientų perimamų butų, namų, žemės sklypų bylų stirtos, bet šie objektai į rinką kol kas dar nepatenka. “Jau metus laukiama, kada plūstelės tas bankų perimtas turtas, o jo kaip nėra, taip nėra”, – stebisi UAB “Apus turtas” brokeris Rimas Kirdulis.

Atskirų bankų ar specializuotuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose – vos vienas kitas pranešimas apie varžytynes.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis aiškina, kad iš nemokaus kliento paprasta paimti ir parduoti tik išperkamosios nuomos sutartimi įsigytą turtą, kuris ir taip iki mokėjimo termino pabaigos yra banko nuosavybė.

“O štai nekilnojamojo turto, įkeisto hipotekos sutartimi, perėmimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Klientai jį specialiai vilkina, laukdami krizės pabaigos ir tikėdamiesi tada parduoti brangiau”, – sako R.Dargis.

Tačiau patys bankai apie savo bėdas kalbėti nelinkę. Apklausėme visų Lietuvoje veikiančių komercinių  bankų, kiek šiuo metu jie yra perėmę nemokių klientų butų ir namų. Visų atsakymai buvo vienodi: bankai su klientais bendradarbiauja, padėdami spręsti kilusias problemas, būstų neatima, o jais prekiauti – ne bankų verslas.

Tai iš kur tada hipotekos teismuose atsidūrė tūkstančiai butų, namų ir žemės sklypų bylų? Aišku, kad iš bankų. Procedūra tokia: klientas nemoka paskolos; bankas nutraukia kreditavimo sutartį ir kreipiasi į hipotekos teisėją, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą; skolininkas paraginamas per mėnesį grąžinti skolą; skolos neatgavęs bankas dar kartą kreipiasi į hipotekos teismą, prašydamas leidimo parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių; bankas perduoda turtą parduoti antstoliams. Skolininkas turi teisę apskųsti hipotekos teismo sprendimą, ką dabar uoliai ir daro dauguma bankų klientų.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius didžiausiu potencialių rūpesčių gumulu laiko žemės sklypus, ypač tuos, kurių paskirtis nepakeista iš žemės ūkio į gyvenamąją valdą ir kuriuose nėra infrastruktūros.

“Šita turto klasė – beviltiškiausia. Ji ilgiausia išsilaikys bankų balanse ir dar ilgai bus mažiausiai likvidi”, – prognozuoja specialistas. Todėl jis net nesiima spėlioti, kiek ilgai ir kaip smarkiai žemės sklypų kainas mažins bankų dabar nenoromis kaupiami kažkada už jų pačių mielai dalijamus lengvus kreditus supirkti neaprėpiami dirvonai.

Išvažiavo automobiliai, iškeliauja ir įranga

Užtat antrinėse bankų išperkamosios nuomos bendrovėse – jokių delsimų ir bylinėjimųsi. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” duomenimis, pernai iš tarptautinių vežėjų bankai perėmė net 6 tūkst. krovininių vilkikų. Skaičiuojama, kad naujų vilkikų pardavimas per 2009-uosius Lietuvoje sumenko 87 proc., o naudotų sunkvežimių rinką apskritai buvo okupavusi tik bankų pasiūla.

“Adampolio” Vilniaus padalinio vadovas Vytautas Pėstininkas patvirtino, kad pernai bankai elgėsi labai šiurkščiai. “Labai skubėta kuo greičiau atsikratyti turtu – vilkikai pardavinėti “paketais”, kainos muštos drastiškai. Žinoma, tai sulaukė užsieniečių iš Vakarų Europos dėmesio”, – prisimena jis.

Tik sužlugusių lietuvių verslininkų interesų nepaisyta visiškai: mašinos pardavinėtos pirkėjų diktuojamomis kainomis, kurios neretai buvo mažesnės už dar likusią skolos dalį. “Staiga nebeliko jokio bankininkų asmeniškumo, lojalumo. Kažkada buvę be galo įtaigūs pardavėjai, jie virto bejausmiais buhalteriais”, – apgailestauja verslininkas.

Dabar šioje rinkoje jau kur kas ramiau. “Labai patrauklių pasiūlymų – apynaujų mašinų už gerą kainą iš viso vos vienas kitas, belikusi tik mažai kam įdomi pasiūla”, – konstatuoja V.Pėstininkas. Užtat pradeda atsigauti normali rinka: nuo šių metų pradžios ėmė rastis naujų sunkvežimių, kurių kainos, palyginti su 2008 m., dabar kritusios maždaug 12 proc., pageidaujančių klientų.

Kartu smarkiai mažėja ir lengvųjų automobilių iš bankų pasiūla. “Pernai per dieną bankai atveždavo po 5–7 mašinas, šiemet – jau tik po vieną ar dvi”, – sako autocentrų tinklo BRC lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Julius Jankauskis. Pasak jo, bankų pasiūla naujų ir apynaujų automobilių rinkos kainas buvo sumažinusi maždaug 20 proc. Daugiausiai lietuvių prarastų lengvųjų automobilių taip pat išvažiavo į užsienį.

Lietuvos autoverslininkų asociacija skaičiuoja, kad rinka dabar tokia pripildyta, jog šiemet bus parduota dar maždaug 30 proc. mažiau naujų automobilių nei per 70 proc. smukimą patyrusius 2009-uosius.

Kamputyje gūžiasi ir pramonės įranga prekiaujantys verslininkai. Ką tik veiklą Lietuvoje nutraukusios Suomijos įmonės “Machinery” metalo apdirbimo įranga prekiavusios įmonės direktorius Juozas Jaskelevičius sako, kad lemiamą smūgį šiam verslui sudavė pastaraisiais mėnesiais pradėjusi didėti bankų perimtos įrangos pasiūla.

“Lietuvoje iš viso nebeliko kam pirkti, užtat bankų siūlomos kainos labai patrauklios užsieniečiams. Dabar išsimontuosime, išsiparduosime, o pasibaigus krizei vėl imsime kreditus ir viską susipirksime iš naujo”, – liūdnai dėsto pašnekovas.

Na, bet lietuviams galėtų atitekti bent viena kita pigiau parduodama prabangos prekė. Tiesa, neaišku, kada bus galima rikiuotis į šių prekių trokštančių ponių eilę – “Vilniaus vartų” parduotuvių prekes areštavęs “Parex” bankas, remdamasis konfidencialumo reikalavimais, kol kas neatskleidžia, kaip elgsis su šiuo perimtu turtu.

Bankų siūlymai – vienoje vietoje

Specializuotą, vien apie bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių perimtą turtą skelbiantį tinklalapį www.banksale.eu sukūrę verslininkai planuoja, kad šiais metais bankams nereikalingų prekių pasiūla dar gana stipriai didės, ypač didelį potencialą jie mato pramonės įrangos ir nekilnojamojo turto srityse.

Šios internetinės duomenų bazės vadovė Aušra Jonikienė sako, kad žmonės labai domisi bankų išparduodamu turtu, mat jis siūlomas iki 30 proc. pigiau nei rinkos kaina.

Du mėnesius veikiančiame įvairių bankų ir jų išperkamosios nuomos bendrovių skelbimų tinklalapyje apsilankė per 70 tūkst. lankytojų, buvo parduota po kelis šimtus pramonės įrangos vienetų, automobilių.