Į bankus pasitarti dėl būsto paskolos besikreipiančius gyventojus bankininkai įspėja: nuo rudens norint pirkti būstą skolon teks įnešti didesnę savų lėšų dalį nei kada nors anksčiau.

Viena vertus, bankus griežtinti sąlygas verčia Lietuvos banko parengtos atsakingo skolinimo nuostatos. Naujos taisyklės numato, kad paskolos dydis negali būti didesnis nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Kita vertus, komerciniai bankai ir savo ruožtu yra linkę imtis didesnių atsargumo priemonių. Kaip teigia “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė, nuo šiol būstą skolon pirkti planuojantiems gyventojams reikėtų pasirūpinti 15 proc. turto vertės pradiniu įnašu, jei tai naujos statybos būstas, ir net 20–45 proc. įnašu, jei įsigyjamas senesnis nekilnojamasis turtas.
SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika papildė, kad asmeninių lėšų dalis turės būti didesnė ir perkant ne pagrindinį šeimos būstą, o, tarkime, sodybą.

Šiuo metu būsto paskolą imti ketinantys gyventojai planuoja įvertinti vidutiniškai trijų skirtingų bankų pasiūlymus. O jau būsto paskolą turintys žmonės teigia rinkęsi dažniausiai iš dviejų šalies bankų pasiūlymų. Beveik pusė būsto paskolą imti ketinančių gyventojų pirmiausia dėl paskolos kreiptųsi į banką, į kurio sąskaitą pervedamas darbo užmokestis. Tačiau gera banko, kaip būsto paskolų banko, reputacija pirmam pasirinkimui taip pat svarbi – pagal šį kriterijų į banką dėl būsto paskolos kreiptųsi daugiau nei ketvirtadalis būsto paskolą imti planuojančių žmonių. Tai rodo Danske banko užsakymu tyrimų bendrovės “RAIT” atliktas būsto paskolą turinčių ir ją imti ketinančių gyventojų nuomonės tyrimas.

Tiek būsto paskolą paėmę, tiek ją imti planuojantys respondentai nurodė, kad sprendimą, kurio banko pasiūlymą pasirinkti, daugiausia lemia banko atstovo patarimai. Antras pagal svarbą šaltinis – būsto paskolas turinčių draugų ar pažįstamų rekomendacijos. Atitinkamai 51 ir 37 proc. paskolą turinčių ir ją imti planuojančių gyventojų svarbiausiu būsto paskolos banko pasirinkimo kriterijumi įvardino banko atstovo patarimus, 24 ir 34 proc. – paskolas turinčių draugų ir pažįstamų nuomonę.

“Gyventojai, planuodami imti būsto paskolas, elgiasi vis apdairiau – stengiasi susirinkti ir išnagrinėti kuo daugiau informacijos. Prieš priimdami sprendimą gyventojai siekia įvertinti ne tik skirtingų bankų pasiūlymus, išklausyti bankų atstovų patarimų, tačiau atsižvelgia ir į jau paskolas turinčių draugų rekomendacijas. Vis labiau apgalvotas ir pamatuotas būsto paskolas planuojančių imti žmonių elgesys visų pirma rodo, kad gyventojai aiškiai suvokia tokio sprendimo svarbą”, – teigia Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Būsto paskolą turinčių bei ją imti ketinančių žmonių tyrimą Danske banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė “RAIT”. Šių metų liepos mėnesį internetu apklausta 400 respondentų.

Europos ir JAV bankai laikė egzaminą – kasmetinį patikrinimą, kaip jie susidorotų su krize. Europoje jos neišgyventų 8, JAV – 17 stambiausių bankų.

Lyg įtempto siužeto filme veiksmas prasideda penktadienio vakare, vos užsidarius akcijų biržoms, kai Europos Bankų Institucija (angl. EBA) pradeda skelbti kasmetinės bankų patikros rezultatus. Pasirodo pirmosios naujienos – pirmiausia ekspertai praneša, jog visas Europos bankų sektorius išgyvena kapitalo stygių.

Tačiau investuotojai, bankų vadovai, reitingų agentūros labiausiai laukia, kol kiekvienas bankas paskelbs savo 10-ties puslapių ataskaitas apie finansinę būklę, o ekspertai iš jų padarys galutinę išvadą – kiek ir kokių bankų šiemet vėl “neišlaikė testo”. Lemiami skaičiai pasirodo pusę šešių vakare.

Vertino galimybes blogiausio scenarijaus atveju

Iš viso, kaip ir pernai, šiemet buvo vertinamas 91 Europos bankas. Tiesa, vienas iš jų – Vokietijos “Helaba”, atsisakė skelbti duomenis, įsižeidęs dėl to, kad dar iki testo pradžios EBA ekspertai pareiškė, jog šis bankas neatitiks keliamų reikalavimų.

Kiti mažiau impulsyvūs, bet nemažiau reikšmingi bankai buvo vertinami pagal konkrečius kriterijus. Pavyzdžiui, daugeliui egzamino neišlaikiusiųjų koją pakišo per menkas kapitalas, kurio nepakaktų, jei staiga ištiktų krizė ir reikėtų sukrapštyti pinigų staigiai atsiradusiems nuostoliams padengti. Taigi, vertinta, ar bankų turimas kapitalas nėra mažesnis nei 5 proc. pradinio kapitalo –  EBA nustatyto slenksčio, kurį būtina peržengti, kad bankas neliktų nemokus, jei šalies, kurioje jis operuoja, BVP per dvejus metus kristų daugiau nei 4 proc.

Taip pat paskelbta informacija, kokiomis priemonėmis kiekvienas bankas galėtų padidinti turimą kapitalą, jei kapitalo turi per mažai – tarkime, parduodamas verslą.

Tačiau “Financial Times” analitikų vertinimu, pats svarbiausias kriterijus sprendžiant apie bankų situaciją – trys puslapiai, kuriuose nurodoma, iš kurių 30 Europos šalių bankai yra įsigiję vertybinių popierių ir kokiomis proporcijomis. Žinoma, šiuo atveju po padidinamuoju stiklu atsiduria bankai, daugiausia pinigų “sumerkę” į Graikijos obligacijas, nes pagal galimą blogiausią scenarijų, kurio akivaizdoje vertinti bankai, numatyta, kad Graikijos obligacijų nuvertėjimas gali siekti 15 proc.

Susumavus visus kriterijus, EBA ekspertai ir paskelbė galutines išvadas. Paaiškėjo, kad 8 iš 91 tikrintų Europos bankų šiuo metu yra nepatikimi ir testo neišlaikė, kitaip tariant, liūdno scenarijaus atveju šie bankai bankrutuotų. Dar 16 bankų vos vos perkopė ekspertų nustatytą ribą.

Daugiausia rizikingų bankų – Ispanijoje

Daugiausia testo neišlaikiusių bankų šiemet, kaip ir pernai, yra Ispanijoje. Progresas tik toks, kad pernai testo neišlaikė septyni šios šalies bankai (beje, visi – taupomieji), o šiemet jau “tik” penki (keturi taupomieji, vienas investicinis). Beje, vienas iš taupomųjų bankų – Ispanijos “Unnim”, neigiamai buvo įvertintas ir praėjusiais metais.

Dvejus metus iš eilės neigiamai įvertintas ir Graikijos ATEbank – krizės akivaizdoje jo lauktų tai, ką nuspėti galime ir iš pavadinimo.

Beje, šiemet testo iš viso neišlaikė vienu banku daugiau nei pernai, nors vertinimo kriterijai šiemet buvo švelnesni. Pasidžiaugti galima nebent tuo, kad ekspertų vertinimu, iš viso bankams, kad jaustųsi tvirtai krizės akivaizdoje, dabar stinga 2,5 mlrd. JAV dolerių kapitalo, o pernai ši suma buvo visu milijardu didesnė.

Kita vertus, pailgėjo sąrašas tų šalių, kuriose veikia rizikingiausi Europos bankai. Tarkime, pernai žvilgsniai krypo tik į Ispanijos, Graikijos ir Vokietijos bankus, o šiemet sąraše atsirado jau ir Austrijos “Oesterreichische Volksbanken”. Ant ribos atsidūrė ir kai kurie Portugalijos, Kipro, Italijos, Slovėnijos bankai. Beje, tarp “per plauką” testą išlaikiusių bankų yra ir Vokietijos Nord/LB, iš kurio pernai Norvegijos DnB NOR išpirko 49 proc. Lietuvoje veikiančio banko DNB NORD akcijų paketą ir tapo vieninteliu šio banko valdytoju.

Tiria ne tai ką reikia?

Atkreiptinas dėmesys, kad šiemet, priešingai nei pernai, bankų rezultatus vertinti ir išvadas daryti gali ne tik EBA, bet ir nepriklausomi ekspertai ar investuotojai, mat skelbiamos ne vien išvados, bet ir konkretūs bankų pateikti duomenys. Tad kitų vertintojų išvados ne visada sutampa su EBA nuomone. Tarkime, Europos bankų priežiūros institucijos paskelbtą ataskaitą išnagrinėję “JPMorgan Cazenove” analitikai pareiškė, kad jei būtų jų valia, pritraukti papildomo kapitalo būtų įpareigoti ne aštuoni, o dvidešimt Europos bankų, ir visai ne 2,5 mlrd., o 80 mlrd. JAV dolerių.

Kitus investuotojus labiausiai neramina tai, kad Europos bankų priežiūros institucija netyrė, kaip ES bankus paveiktų Graikijos nemokumas. Šis kriterijus net nebuvo įtrauktas, nors ES šalys vis dažniau kalba apie galimą Graikijos bankrotą. Juolab kad EBA išvadose silpnesniems bankams patariama per tris mėnesius pasirengti didesnei krizei, o tai, daugelio kitų ekspertų vertinimu, laikoma pirmąja užuomina apie galimą Graikijos bankrotą. Tad ir galimas Graikijos obligacijų nuvertėjimas 15 proc., įrašytas juodžiausiame EBA scenarijuje, analitikams kelia tik šypseną, nes jau artimiausiu metu šios obligacijos gali prarasti pusę ar dar daugiau savo vertės.

Kaip tik todėl “Shore Capital” analitikas Gary Greenwood’as pareiškė, kad tokie patikrinimai kaip vadinamasis “streso testas” nesugrąžins investuotojų pasitikėjimo bankais. Juolab kad ir pernai atlikti bankų testai pasirodė buvę ne tokie jau teisingi, nes irgi nebuvo atsižvelgta į šalių biudžetų deficitus. Pavyzdžiui, nors Airijos bankams pernykščiame teste buvo parašytas teigiamas pažymys, jis neatspindėjo tikrosios padėties, mat dėl bankuose augančių blogųjų paskolų Airija lapkritį turėjo imti tarptautinę paskolą, kad sumažintų stipriai išaugusį biudžeto deficitą.

Tuo tarpu “Societe Generale” analitikas Hankas Calenti įsitikinęs, kad atsparumo testas tiria ne tai, ką iš tiesų reikėtų, nes svarbiausia yra išanalizuoti, kokios būtų euro zonos galimybės padėti konkretiems bėdoje atsidūrusiems bankams, o kartu – kas tokiu atveju padėtų pačiai euro zonai.

Šlubuoja ir kai kurie JAV bankai

Beje, kasmet tikrinami ne tik Europos, bet ir JAV bankai. Nuo 2009-ųjų kasmet šią funkciją atlieka Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris liepos pradžioje įvertino 53 stambiausius JAV bei 10 užsienio šalių bankų.

Beje, TVF bankus tiria ne tik galimos krizės kontekste, bet ir remdamasis realiomis ekonomikos prognozėmis. Taigi, jei JAV ūkio plėtra 2010–2014 m. vyks taip, kaip prognozuoja ekonomistai, grėsmė kils 12-ai iš 53 bankų, ir sunkumams įveikti jiems prireiks papildomo 14,2 mlrd. dolerių kapitalo.

Tuo tarpu pagal nepalankų scenarijų testų neišlaiko jau 17 JAV bankų, o bendras šių bankų kapitalų deficitas, TVF vertinimu, siekia 44,6 mlrd. dolerių. Vis dėlto TVF ramina, kad stambiausių JAV finansinių institucijų padėtis šiuo metu nekelia rimto susirūpinimo, o labiausiai pažeidžiami yra regioniniai vidutinio dydžio ir smulkūs JAV bankai. Priešingai nei stambieji JAV bankai, jau skaičiuojantys nemažą pelną, jie ir toliau patiria nuostolių, tačiau jų sunkumai, nors reikšmingi JAV, bet vargu ar galėtų paveikti viso pasaulio finansų rinką.

“Indėlių palūkanos krinta, bet paskolų palūkanos nemažėja – tai lemia, kad bankai šįmet uždirbs rekordinį pelną”, – teigia “Lietuvos rytas”.

Dienraštis rašo: “Šįmet per pirmus 6 mėnesius iš skirtumo tarp palūkanų bankai uždirbo per 700 mln. litų – 200 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šių metų gegužę bankų už gyventojams ir verslui išduotas paskolas renkamos metinės palūkanos faktiškai nepasikeitė – jos siekė 4,3 procento.

Bet palūkanų už jų priimtus indėlius norma sumažėjo perpus – nuo 2,55 proc. pernai gegužę iki 1,22 proc. šiemet.

Kadangi ir išduotas paskolas, ir priimtus indėlius bankai skaičiuoja dešimtimis milijardų litų, vienu procentiniu punktu išaugęs atotrūkis jiems virsta šimtais milijonų litų pajamų.

„Daug erdvės toliau mažėti paskolų ir kitų bankų pinigų šaltinių palūkanoms nebėra, todėl jeigu bankai nori išlaikyti stabilias palūkanų pajamas, jiems reikia daugiau skolinti”, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika įsitikinęs: indėlių palūkanos artimiausioje ateityje neturėtų didėti. Mat bankai šiuo metu lėšų turi pakankamai ir dėl naujų indėlių konkuruoja nedaug.”

Visu smarkumu dirbant JAV dolerių spausdinimo mašinai, bet kartu ir didėjant nerimui dėl euro ateities, o kartu ir dėl su juo surišto lito stabilumo, daugumai Lietuvos gyventojų kyla klausimas, kokia valiuta šiuo metu geriausia saugoti savo santaupas ar kokia valiuta pasidėti indėlius bankuose.
Kalbinti bankų atstovai sutartinai siūlo laikytis klasikinės ekonomikos teorijos ir likti prie tos valiutos, kuria ketinama pinigus išleisti. Daugumos Lietuvos gyventojų atžvilgiu tai yra litas, rečiau – euras. Indėlius laikyti kitomis valiutomis nerekomenduojama dėl valiutų santykių pasikeitimo rizikos.
“Galima dėti indėlius ir Norvegijos kronomis, Šveicarijos frankais ar kita šiuo metu patikimesne už eurus atrodančia valiuta. Tačiau svyravimai tarp jų ir kitų valiutų vis tiek egzistuoja, dėl to nepalankiu momentu prireikus pinigus susigrąžinti atgal į litus rizikuojama prarasti ne vieną tūkstantį”, – paaiškina DnB NORD banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas. Jis įsitikinęs, kad euro ateitimi nereikėtų abejoti: “Spekuliacijos ir lieka spekuliacijos. Nemanau, kad euras kaip valiuta turės rimtą negatyvų poveikį.”
Renkantis tarp lito ir euro įtaką daro tai, kad euro palūkanos yra šiek tiek didesnės, tačiau “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė siūlo neužmiršti ir valiutos keitimo mokesčio: “Jei dabar santaupos turimos litais, o norima jas saugoti eurais, konvertuoti reikės du kartus – įdedant indėlį ir jį pasiimant. Taip tie keli sukaupti litai ir dings.”
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat nerekomenduoja rizikuoti indėlius dedant kitomis valiutomis ir primena dolerio istoriją: “Kai litas vietoj dolerio buvo susietas su euru, atrodė neįmanoma, kad doleris kainuos 2,5 Lt, kaip yra dabar. Buvo kalbama, kad kainuos 8 Lt, blogiausiu atveju – 6 Lt. Dėl to prognozuoti ilgalaikius valiutų santykių pokyčius yra itin rizikinga.” Ekspertės manymu, šiandien nėra jokių garantijų, kad dolerio kursas euro atžvilgiu kiltų, dėl to ji rekomenduoja pasilikti prie lito, jei pinigus planuojama išleisti Lietuvoje,ir euro, jei jie bus naudojami eurozonos šalyse.
Lietuvos banko duomenimis, šių metų gegužę šalies namų ūkių indėliai sudarė 26,8 mlrd Lt. Iš jų 70,5 proc. buvo saugoma litais, 24,4 proc. eurais, 5,1 proc – kita valiuta, dažniausiai doleriais. 2010 metų gegužę indelių litais dalis siekė 67,5 proc., eurais – 27,5 proc.

Ekonomikai pamažu atsigaunant vėl aktyvesni darosi komerciniai bankai: pastaruoju metu jie pasiūlė nemažai naujų paslaugų ir akcijų, tiesa, daugiausia – mokamų.

Jei neseniai lankėtės SEB banke, vadybininkai jūsų greičiausiai pasiteiravo, kiek pavedimų internetu į įvairias įmonių ir asmenų sąskaitas per mėnesį vidutiniškai darote ir pasiūlė galimybę tai daryti pigiau – tiksliau, neribotą pervedimų skaičių į SEB banką už fiksuotą 5–15 Lt mėnesio mokestį. Šis bankas pirmasis rinkoje pristatė naujovę – pasiūlė privatiems klientams keturis skirtingo apmokėjimo finansinių paslaugų planus.

Tuo tarpu Šiaulių bankas vilioja gyventojus imti vartojimo kreditą arba įsigyti kreditinę mokėjimo kortelę ir “atnaujinti namus arba įsigyti tai, ko šiuo metu labiausiai reikia”. Anot Šiaulių banko, skolintis dabar tinkamas metas, nes kreditų palūkanos yra sumažintos, be to, kiekvienam pasirašiusiajam kredito sutartį bankas teigia paruošęs dovanų, o dvidešimčiai laimingųjų po metų žada netgi grąžinti visas už kreditą sumokėtas palūkanas.

Neatsilieka ir kiti bankai: naujovę pasiūlė ir “DnB NORD”, paraginęs tėvus pasinaudoti kartu su “Ergo” draudimo bendrove parengta specialia studijų draudimo programa ir pradėti kaupti savo atžalų būsimoms studijoms reikalingas lėšas. Minimali studijų draudimui kas mėnesį skiriama suma – 20 eurų, o kai vaikui sukaks 18 metų, sukaupta suma bus galima pasinaudoti studijoms apmokėti arba pragyvenimo išlaidoms padengti, mokant sutaupytas lėšas kaip kasmėnesinę stipendiją.

Bankas “Snoras” savo ruožtu neseniai pasiūlė naują telefoninės bankininkystės paslaugą, “Danske” bankas pristatė pirmą šalyje skaičiuoklę verslo įmonėms, kuri padės verslininkams įvertinti įmonės apyvartinio kapitalo optimizavimo galimybes ir palyginti savo finansinę situaciją su kitais verslais, “Swedbank” kiek anksčiau pristatė pirmąjį interneto banko įrankį “Mano biudžetas”, skirtą asmeniniam biudžetui tvarkyti.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų – daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje, rašo “Lietuvos rytas”.

Nors bankininkai prognozuoja turimų paskolų Lietuvoje portfelį šįmet išaugsiant bent pora milijardų litų, kol kas į tai nepanašu.

“Paskolų rinkos atsigavimo nematyti. Išduoti tiek kreditų, kiek norime, nepavyksta. Todėl bankai ieško kitų būdų, kur panaudoti turimus pinigus. Pirkti obligacijas – geriausia alternatyva ir dėl pajamų, ir dėl to, kad prireikus pinigų jas parduoti gana nesunku”, – aiškino “Danske Bank” Lietuvos filialo Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

“Lietuvoje bankai paskolas siūlo aktyviau, bet tikrai ne visiems pavyksta pasiskolinti. Tai rodo, kad komerciniai bankai dar gana atsargūs”, – sakė Finansų analitikų asociacijos ekspertas Marius Vaičiulis.

“Nepaisant didelių investicijų užsienyje, neslūgsta susidomėjimas ir Lietuvos valstybės vertybiniais popieriais”, – teigė G. Gečiauskienė. Jų paklausa dvigubai viršija pasiūlą, todėl valstybė ir toliau skolinasi palyginti pigiai.

Norvegijos finansinių paslaugų grupės “DnB Nord” vadovas Rune’as Bjerke’as (Runas Bjerkas) sako, kad Lietuvos bankai pasimokė iš krizės, ir jų finansavimas veikiausiai nebebus toks dosnus.

“Lietuva tvarkosi labai gerai. Ji parodė gebėjimą labai greitai atsigauti po gilios recesijos. Tai, kas įvyko šioje šalyje, mums padarė įspūdį. Naudojamės proga ir toliau augti tiek smulkių, tiek stambių klientų aptarnavimo srityse”, – po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi trečiadienį Vilniuje sakė R. Bjerke’as, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Pasak jo, bankų skolinimo apetitas vėl atsigauna, tačiau krizės pamokos esą išmoktos, ir finansavimas vyks gerokai atsargiau nei ekonomikos bumo metais.

“Visos investicijos, pagrįstos tvirtais verslo principais, bus laukiamos. Noriu pasakyti, kad prieš krizę turėjome labai, labai didelę pasiūlą. Ne tik iš bankų, bet ir iš investuotojų ir daugelio kitų institucijų. Manau, veikimas tarp to, ką matėme recesijos metu, ir to, ką matėme prieš pat krizės pradžią, yra gana išmintingas kelias”, – sakė “DnB Nord” vadovas.

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas po susitikimo sakė, esą norvegų bankininkai Lietuvoje mato puikias perspektyvas. Tačiau jis akcentavo iš bankų laukiantis ne tik finansavimo augimo, bet ir atsakingo požiūrio į ekonomiką.

“Pasidžiaugėme Norvegijos banko investicija Lietuvoje. Tai rodo jų tikėjimą galimybėmis ir potencialu Lietuvoje. Kalbėjome apie tolesnį bendradarbiavimą, taip pat kalbėjome apie potencialias norvegų bankų investicijas Lietuvoje. Taip pat – ir apie galimybes pritraukti kito verslo, kitų investicijų iš Norvegijos į Lietuvą”, – delfi.lt sakė M. Majauskas.

Anot jo, “DnB Nord” vadovas minėjo, jog bankas yra pasirengęs palaikyti Lietuvos ekonomiką, skolinant tiek verslui, tiek gyventojams.

Ar praktikoje įmanoma įdiegti tokią komercinių bankų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų, kad asmeniniai bankininkų interesai – kuo daugiau uždirbti per kuo trumpesnį laiką, nors ir smarkiai rizikuojant – ateityje nesukeltų grėsmės šalių ekonominiam ir finansiniam stabilumui? Ar vis dėlto reikia blaiviai pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti, kad pažaboti bankų neįmanoma ir sistema “premijos už didžiulę riziką – bankininkams, o skolos, kai rizika nepasiteisina – mokesčių mokėtojams” ir toliau gyvuos? To klausiame naujojo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo, savo kritišku žvilgsniu į Lietuvos ekonomiką ir finansus garsėjančio ekonomisto Raimondo Kuodžio.

R.K.: Iš principo visi reguliavimai yra pasmerkti vilktis uodegoje, nes privatus finansų sektorius visada sugalvos, kaip apeiti suvaržymus.

Yra kelios ekonomistų, mokslininkų keliamos dabartinei tvarkai alternatyvios idėjos. Viena jų – radikali: tokių bankų, kokie yra dabar, iš viso nebelieka, jie tampa ribotos paskirties finansų institucijomis, kurios nebegali paskoloms naudoti einamųjų indėlių, o tik ilgalaikius kolektyvinio investavimo vienetus – tokius kaip pensijų ar investicijų fondai. Bankai tiesiog atliktų tų fondų reklamuotojų vaidmenį ir gautų lėšų už jų platinimą.

Kita radikali alternatyva, šiuo metu svarstoma akademiniuose sluoksniuose, būtų apibrėžti teisės aktų nuostatas. Dabar bankams leidžiama viskas, kas neuždrausta, o galima būtų nustatyti, kad jie gali daryti tik tai, kas aiškiai leidžiama.

Bet vargu ar pasaulis net ir dabar ryšis radikaliems pokyčiams, greičiausia ir toliau bus žaidžiamas ligšiolinis žaidimas – didesni reikalavimai kapitalui, rizikos valdymo modelių pakeitimas. Dar mėginama sugalvoti, kaip sutvarkyti premijų skyrimą bankininkams. Nes dabar vis dar egzistuoja paradoksali sistema: spekuliuodami bankai laimi, bankų klerkai išsimoka didžiules premijas, o kai bankas pralošia – jį gelbėja visuomenė.

Idėjų ir krypčių daug, bet nereikia pamiršti, kad bankų lobistai irgi nesėdi rankas sudėję – metami dideli pinigai, kad būtų neutralizuoti bandymai griežčiau reguliuoti bankus.

VEIDAS: Kokių apčiuopiamų pokyčių Europoje sulauksime netolimoje ateityje?

R.K.: Griežtinami vadinamieji Bazelio reikalavimai, ES nusiteikimas gerokai padidinti kapitalo pakankamumo reikalavimus labai rimtas, manau, tai bus pasiekta. Tik pasirinktas gana ilgas pereinamasis laikotarpis – iki 2019 m., nes naujus sugriežtinimus įvedus staiga būtų padaryta žala ekonomikai, kuriai atsigauti reikia skolintų pinigų.

Ilgalaikis planas visiškai aiškus: kuo didesnė pačių bankų dalis žaidime. Gal tada jie ims mąstyti kitaip nei iki šiol, kai iš vieno euro kapitalo gaudavo 30 eurų turtą. O galiausiai už viską turėjo sumokėti valstybės. Ko vertas vien Airijos pavyzdys – valstybė pati puikiai tvarkėsi savo biudžetą, mažino skolas, bet prisiėmė bankų įsipareigojimus ir dabar pati stovi ant bankroto slenksčio. Nebegalima leisti bankų sistemai gerokai viršyti šalies ekonomikos potencialo.

VEIDAS: Deja, Lietuva yra vienas tokių pavyzdžių – paskolų portfelio augimas buvo kelis kartus viršijęs BVP augimą. Problemą iš esmės ir sukūrė bankų godumas – jų noras kuo daugiau paskolinti ir susižerti pelno.

R.K.: Taip, visiška tiesa. Aš nuo 2004 m. kalbėjau apie didėjantį burbulą ir kaip jį suvaldyti, puikai suvokdamas, kad bankai neturi paskatų rūpintis ilgalaike Lietuvos trajektorija – jiems rūpi uždirbti iš karto, o tai veda prie atsainaus paskolų dalijimo.

VEIDAS: O ar Lietuvoje yra jėga, kuri pagal savo galias ir kompetenciją galėtų sukontroliuoti bankų sistemą ir padėti ateityje išvengti finansinių krizių?

R.K.: Problemos sprendimas yra kredito paklausos reguliavimas – svarbu neleisti susidaryti žmonių lūkesčiams, neva jie gali turtingai gyventi perpardavinėdami vieni kitų būstus. Tam turi būti pasitelkta mokesčių politika – įvestas nekilnojamojo turto mokestis, panaikintos lengvatos paskolų gavėjams.

Ir tik antras gynybos ešelonas yra pačių bankų priežiūra, nes nesutvarkius žmonių lūkesčių, pinigai lengvai gali ateiti iš užsienio šalies. Pavyzdžiui, Kroatija buvo gerai sutvarkiusi savo bankų sistemą ir neleido paskolų portfeliui nevaldomai augti, bet žmonės pradėjo masiškai skolintis Italijoje. Todėl reikia globalių susitarimų, kad bankai negalėtų tiesiog pakeisti savo dislokacijos ir iš bet kurios kitos vietos vėl dalyti kreditus.

Visos bankų reguliavimo naujovės į Lietuvą ateina iš ES, mūsų vietinis reguliavimas yra nulemtas tarptautinių susitarimų.

Natūrali bankų prigimtis – kuo daugiau uždirbti skolinant pinigus. Panašu, kad ir ši krizė nesukurs efektyvaus reguliavimo priešnuodžio bankininkų godumui

Europa didina bankų suvaržymus, Skandinavų bankai dar neužsigydė baltiškųjų krizės žaizdų, o lietuvių tauta jau prisiskolinusi iki ausų. Visos šios aplinkybės lems, kad Lietuvoje nebesulauksime tokio paskolų portfelio augimo, kokį regėjome iki krizės.

Pati bankų sistema ir jos klientai ilgainiui taps vakarietiškesni: mažiau grynųjų pinigų, platesnis elektroninių paslaugų spektras, daugiau sudėtingesnių investavimo produktų už paprasčiausius indėlius. Bankų sistemai elgiantis nebe taip rizikingai, gali daugėti alternatyvų jų teikiamoms paslaugoms: verslo segmente atsiras daugiau erdvės kapitalo rinkai ir rizikos fondams, o fizinius asmenis savo santaupas investuoti kvies vis įvairesni fondai.

Europinis apynasris bankams

Iš pirmo žvilgsnio lietuviškoji bankų sistema, rodos, netapo dideliu galvos skausmu krizės metais – jos bent jau neprireikė gelbėti mokesčių mokėtojų ar dar brangesniais užsienyje per patį krizės piką skolintais pinigais.

Tačiau ekonomistas Stasys Jakeliūnas sako, kad taip vertinant ignoruojama realybė ir kyla pavojus tinkamai neįvertinti žalos, kurią stipraus užsienio kapitalo bankai padarė Lietuvai, sukeldami čia kainų augimo bumą, o neįvertinus klaidų – sunku būtų jų išvengti ir ateityje.

“Užsienio rinkos buvo perpildytos pigių pinigų, Skandinavijos bankų galimybės juos skolintis – beribės, o Lietuvos rinka – alkana kreditų. Ir nė vieno valstybinio prievaizdo, sugebančio sustabdyti ar bent jau blaiviai įvertinti ir garsiai perspėti, kad ekonomikos augimą kelis kartus viršijantis paskolų portfelio augimas neišvengiamai sukurs problemų”, – taip trumpai pastarojo dešimtmečio Lietuvos bankų sistemos aktualijas apibendrina ekonomistas.

Pasak jo, vertinimas, kad bankai nieko blogo nepadarė, – esą jie skolino ne per prievartą, o tik tiems, kurie norėjo, – yra visiškai neteisingas. “Iš svetur atkeliavę “lengvi” pinigai visiškai iškreipė mūsų rinką, nežmoniškai pakėlė kainas, ypač nekilnojamojo turto, kilo didžiulė infliacija. O proceso variklis – vienas: bankų noras kuo daugiau paskolinti ir kuo daugiau uždirbti”, – paaiškina ekonomistas. Ir staiga 2008 m. pabaigoje – stop. Pasekmės visiems žinomos: kone per dieną sugriuvęs statybų sektorius, kasdien didėjantis nedarbas, mažėjantis mokesčių surinkimas, menkstantys atlyginimai, smunkantis vartojimas ir t.t.

Tikėtina, kad ateityje tokių didelių svyravimų išvengs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bankininkystė. Jau nuo 2013 m. pradės įsigalioti vadinamieji Bazelio pakeitimai. Priminsime, kad praėjusiais metais šiame Šveicarijos mieste pasiektas ES narių susitarimas iki 2018 m. gerokai padidinti reikalavimus dėl komercinių bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo.

“Taip, bankų saugumas didės, bet nepamirškime ir to kainos: neišvengiamai brangs paskolos”, – tikina “Nordea” banko Lietuvoje ekonomistas Žygimantas Mauricas.

“Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, kad naujieji reikalavimai skolinimo galimybes labiau apsunkins tiems Lietuvoje veikiantiems bankams, kurie neturi stiprių skandinaviškų “motinų”.

Beje, tai gal ir taps paskolų didėjimą į nuoseklumo vėžes įstatančiu veiksniu – nes būtent vadinamieji lietuviški bankai, iki krizės skolinę mažai, dabar mėgina išplėsti savo rinkos dalį ir vykdo gana agresyvią skolinimo politiką.
“Bet kokiu atveju brangs visų ir visos paskolos – maždaug 1–2 proc.”, – prognozuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

S.Jakeliūnas mano, kad nuosaikų paskolų rinkos atsigavimą lems ne tik pačių bankų menkesnės galimybės skolinti, bet ir mažesnis tautos potencialas skolintis: juk visuomenėje, kurioje tėra maždaug 1,5 mln. dirbančiųjų, iš bankų jau yra pasiskolinę maždaug 700 tūkst. žmonių.

Žmonės taupys ir investuos

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis suskaičiavo, kad šiuo metu Lietuva maždaug dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio pagal gyventojų taupymo mastus – vidutiniškai pajamų ir santaupų santykis tesiekia 6 porc., kai Europoje jis yra beveik 12 proc. “Bet mes jau vejamės Europą. Ekonominio pakilimo metais buvome išprotėję – santaupų santykis su pajamomis buvo neigiamas ir tik per sunkmetį pradėjome po truputį auginti santaupas”, – primena banko atstovas. Jis prognozuoja, kad iki 2020 m. savo požiūriu į santaupas tikrai pasivysime Europą.

O daugiau santaupų – daugiau ir jų saugojimo būdų. N.Mačiulis mano, kad daugės žmonių, besirenkančių ne vos kelis procentus metinių palūkanų generuojančius indėlius, o bent jau metinės infliacijos rodiklius pasivejančius investicinius produktus.

V.Klyvienė antrina, kad žmonės vis intensyviau rinksis įvairius taupymo, savo santaupų didinimo būdus: “Chroniškos “Sodros” problemos, blogėjanti demografinė padėtis neleidžia dabartiniams dirbantiesiems senatvėje daug tikėtis iš valstybės – reikia patiems pasirūpinti savo ateitimi.”

Vis dėlto Ž.Mauricas mano, kad didžioji dalis lietuvių rinksis konservatyvius, mažiau rizikingus, bet ir mažesnius pelnus galimai generuojančius investicijų fondus. “Ir tai gerai, nes mūsų santaupų dalis mums reikalinga išgyventi ateityje, neverta jomis smarkiai rizikuoti”, – tvirtina banko ekonomistas.

Įmonės ieškos kapitalo ne bankuose

Nėra abejonių, kad bankai sunkiau nei iki krizės skolins ir verslui. Todėl prognozuojama, kad Lietuvoje didesnę nei iki šiol rinkos dalį atsirieks Vakaruose įprastos bankų finansavimo alternatyvos – kapitalo rinka, privatūs rizikos kapitalo fondai.

N.Mačiulis sako, kad ypač daug augimo potencialo Lietuvoje turi kapitalo rinka, – vien jau dėl to, kad ji praktiškai nulinė: biržoje savo akcijas pardavinėja vos keliolika stambiausių Lietuvos įmonių, o obligacijų neplatina niekas.

“Išsvysčiusiose šalyse kapitalo rinka yra lygiavertis su bankais žaidėjas. Tikėtina, kad Lietuvoje dabar atsiras ir didesnis jos poreikis, ir didesnė pasiūla”, – prognozuoja pašnekovas.

Dėl tų pačių priežasčių daugiau erdvės Lietuvoje rasis ir rizikos kapitalo fondų veiklai – iki krizės ji čia buvo sunkiai įmanoma, nes komerciniai bankai noriai finansuodavo net ir tas įmones, kurios pagal savo rizikos laipsnį yra klasikinės specialių privačių fondų klientės.

“Verslo finansavimo rinkoje tikrai padaugės alternatyvų, ir tai visiems išeis į naudą – pasiskirstys rizika, o ištikus ekonominiams sukrėtimams šalis nebebus priklausoma nuo vienintelio finansavimo šaltinio – bankų”, – dėsto N.Mačiulis.

O štai reikšmingų skolinimosi alternatyvų gyventojams ekonomistai nemato: nežmoniškas metines palūkanas lupančių greitųjų kreditų bendrovių suklestėjimas esą buvo krizės ir visiškai užsuktų bankų sklendžių pasekmė, ir jų dalis rinkoje pamažu trauksis iki kone visiško sunykimo.

Nekilnojamojo turto statytojai bei pardavėjai, komercinių bankų atstovai po ilgos pertraukos vėl ragina pirkti būstus. Dabar, skubiai, nes bus vėlu. Argumentas jau girdėtas prieš 4-5 metus – esą metų pabaigoje butų ims trūkti, jie bus brangesni, todėl dabar pirkti pats laikas. O nepriklausomi ekspertai “Respublikai” tvirtino, kad pučiant kainų burbulą norima išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto bei paskolų rinką.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis praėjusią savaitę žiniasklaidai komentavo, esą antroje šių metų pusėje Vilniuje ims trūkti naujų ekonominės ir vidutinės klasės būstų.

“Nordea Bank Lietuva” Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas ta pačia proga pasisakydamas aiškino, klientai esą skundžiasi, kad nedidelių būstų pasiūla – labai maža. Dar pridūrė, kad vėliau ir palūkanos didės.

Nuo jų neatsiliko bendrovės “Ober-Haus” atstovas Saulius Vagonis: šiemet bankai dosniau teiks paskolas, atsigauna vartojimas, todėl žmonės pirks būstus. To rezultatas – esą laukia būstų pabrangimas iki 10 proc.

Kaip susitarę komercinių bankų analitikai, pradedant SEB, baigiant “Swedbank”, paskelbė apžvalgas, kuriose skelbiama, kad žmonės geriau ėmė gyventi, BVP auga ir toliau augs. Kai kurie bankai jau ragina imti paskolas su vos 5 proc. paskolos dydžio pradiniu įnašu. Ką tai reiškia?

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys Arvydas Bagdonavičius mano, kad vartotojas taip viliojamas pirkti.

“Aišku, kad burbulo pūtimo yra, bet toks jų darbas. Nekilnojamojo turto rinkos ar bankų specialistai, vos tik mato nors kokį pagyvėjimą, – apie tai puola skelbti. Turbūt specialiai taip daro”, – svarstė A. Bagdonavičius.

Tokios pat nuomonės ir nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

“Tie, kurie stato, nori parduoti, o tie, kurie skolina, visada nori nuteikti, kad kainos nekris ar net kils. Vos tik kokie atsigavimo ženklai pasirodo, jie tuoj išryškinami ir suabsoliutinami”, – sakė ekonomistas.

S. Jakeliūnas nemato priežasčių, kodėl žmonės imtų pirkti būstus. Jo nuomone, šiek tiek pagerėjo tik makroekonominiai rodikliai, tačiau paprasti žmonės to nejaučia.

“Viskas rožinėmis spalvomis rodoma. Kad ir tas BVP augimas 6,9 proc. Juk lyginama su dugnu, o palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu – 10 proc. mažesnė visa ekonomikos apyvarta. Čia kaip žiūrėsi. Jei lyginsi su tuo, kai buvo blogiausia – didelis augimas, jei ne – didelis kritimas. Taip pat ir su būstais. Bankai verčiasi per galvą, ragina pirkti būstus iš projektų, kuriuos patys ir kreditavo. Daro įvairias nuolaidas, toleruoja didesnį paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį, nors tai buvo viena iš buvusio burbulo priežasčių. Burbulą labiausiai nulėmė, kad paskolos buvo labai lengvai suteikiamos. Yra rizika, kad bankai ims elgtis taip pat, tik gal ne tokiais mastais”, – prognozavo S. Jakeliūnas.

Finansų analitikui šypseną kelia bankų atstovų, politikų komentarai, esą krizės pabaigą rodo eksporto išaugimas, mažmeninės prekybos apyvartos padidėjimas.

“Kad atsigauna eksportas, reiškia ne tai, kad pas mus viskas gerai, o tai, kad užsienio rinkos, į kurias eksportuojame, atsigavo. Ir dar labai svarbu, kad žymiai išaugo mūsų eksportuojamų produktų kainos. Pavyzdžiui, nafta smarkiai pabrango, tai mes ją perdirbame ir parduodame didelėmis kainomis. Iš mūsų pernykščio eksporto 33 proc. prieaugio maždaug 16-17 proc. sudaro išaugusios eksporto kainos. Tą reikia įvertinti, nes realusis eksportas išaugo dvigubai trigubai mažiau. Į tai neatsižvelgiame, bet trimituojame gražius skaičius.

Tas pats su mažmenine prekyba. Automobilių pirkimas padidėjo, nes buvo labai smukęs. Žmonės, dirbantys eksporto sektoriuje, kelerius metus sau negalėjo to leisti. Dabar nusipirko, nes atsigavo jų pajamos. Bet maisto pardavimas sumažėjo. Nes automobilius perka vieni, o į parduotuves, krapštydami centus, eina kiti”, – dėstė finansų analitikas.

Komercinio banko “DnB NORD” finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis pripažino, kad bankų analitikai priversti sakyti tai, ką liepia sakyti darbdaviai.

“Analitikas, kuris dirba banke, nėra visiškai laisvas reikšti savo nuomonę, nes pasakymai, kas laukia rinkos, taip tą rinką ir paveikia. Jei aš pradėsiu kalbėti, kad kainos kils, kiti pradės kalbėti, kad kainos kils – susiformuos lūkesčiai ir jos tikrai pakils. Kai analitikas yra banko analitikas, jis gali išreikšti tik banko nuomonę. Aš, jei turiu kitokią nei bankas nuomonę, iš viso jos nedėstau, nes mane traktuoja kaip banko savotišką veidą”, – sakė R. Rudzkis ir pridūrė nemanąs, kad bankai formuoja nuomonę tik tokią, kuri būtų jiems patiems naudinga.

Lietuvos pramonininkai tvirtina, kad šalies ūkį iš nuosmukio išvedantis eksportas galėtų augti gerokai sparčiau, jei bankai laikytųsi ne tokios konservatyvios kreditavimo politikos, rašo “Verslo žinios”.

“Įmonės nespėja pagaminti tiek produkcijos, kiek iš jų norėtų pirkti užsienio pirkėjai. Kad pramonės įmonės neprarastų konkurencingumo užsienio rinkose, būtinas kuo skubesnis investicijų ir plėtros proveržis, tačiau tam kelią užkerta kreditavimo trūkumas”, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pramonininkai sako, kad nepaisant gerėjančių šalies komercinių bankų finansinių rodiklių kreditavimas verslui netapo prieinamesnis ir pasiremia Lietuvos banko duomenimis, jog kreditavimo verslui mažėjimas pastebimas jau 22 mėnesį iš eilės.

“Tai didžiulė problema, kreditus šiuo metu gali gauti tik pačios geriausios įmonės. Greičiausiai pagrindinė priežastis yra pagrindinių bankų politika, itin atsargiai vertinanti Lietuvą ir regioną, todėl ir girdime bankų retoriką, neva kreditų paklausos nėra”, – teigė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis savo ruožtu skaičiavo, kad visų bankų verslo klientams išduotas portfelis labai mažėjo nuo 2009 metų pirmo ketvirčio, o 2011 metų pirmą ketvirtį SEB banke, anot jo, šis portfelis jau stabilizuojasi, antrą ketvirtį laukiama ir augimo.

“Prieš sunkmetį didžiąją dalį paskolų portfelio sudarė nekilnojamojo turto ir transporto sektoriaus kreditavimas”, – pastebėjo A.Čičelis.