Vieno Šveicarijos banko buvęs darbuotojas Rudolfas Elmeris planuoja perduoti tinklalapiui “WikiLeaks” dvi kompaktines plokšteles su duomenimis apie maždaug 2 tūkst. klientų, kurie galbūt vengė mokėti mokesčius savo šalyse, nurodoma viename sekmadienį paskelbtame interviu.

“Šie dokumentai rodo, kad jie dangstosi bankų slaptumo politika, veikiausiai vengdami mokesčių”, – R.Elmeris sakė Šveicarijos sekmadieniniam laikraščiui “Sonntag”.

Šiuos duomenis ketinama perduoti pirmadienį per Londone vyksiančią spaudos konferenciją.

Šis renginys prasidės 11 val. 15 min. vietos (13 val. 15 min. Lietuvos) laiku žurnalistų klube “Frontline Club”, kuris yra “WikiLeaks” būstinė Didžiojoje Britanijoje.

R.Elmeris “atskleis daugiau detalių apie įtariamus pažeidimus ofšorinių finansų centrų pasaulyje”, – sakoma “Frontline Club” svetainėje paskelbtame pranešime.

Kaip rašo “Sonntag”, R.Elmerio pirmadienį planuojamą perduoti informaciją “WikiLeaks” ketina paviešinti ne iš karto.

“WikiLeaks” peržiūrės duomenis, ir jeigu jie iš tikrųjų susiję su mokesčių slėpimu, jie bus paskelbti vėliau”, – nurodė laikraštis.

Tuo tarpu R.Elmeris, kuris anksčiau buvo Kaimanų salose registruoto banko “Julius Baer” direktorius, trečiadienį turės stoti prieš teismą Ciuriche. Jis kaltinamas bankų slaptumo taisyklių pažeidimu už tai, kad 2007 metais perdavė “WikiLeaks” duomenų apie klientus.

Paviešinus šią informaciją kai kuriems “Julius Baer” klientams keliose šalyse buvo iškeltos bylos dėl mokesčių vengimo.

Bankai įsitikinę, kad šiemet jų klientai pageidaus itin individualizuotų, asmeniniams poreikiams ir aplinkybėms ypač pritaikytų bankinio sektoriaus paslaugų.

Šie metai, bankininkų nuomone, bus pirmieji po krizės, kai bankai visiškai atgaus pusiausvyrą, o rinka stabilizuosis. Juk iš esmės didžiosios bankų krizės visame pasaulyje jau liko praeityje, tad dabar pats metas kalbėti apie finansų sektoriaus atsigavimą. Prognozuojama, kad šiemet tiek gyventojai, tiek verslininkai nustos gyventi taupymo nuotaikomis ir vis daugiau pinigų ims investuoti.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai jau antrąjį 2010 m. pusmetį skolinosi kur kas aktyviau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o tai buvo pirmas augimas po dvejus metus trukusio skolinimosi mažėjimo.
Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės, nes verslas ims vis sparčiau augti. Ypač sparčiai atsigaus eksportuojantis verslas.
Lietuvos banko apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.
Šiek tiek lėčiau, bet taip pat atsigaus smulkusis ir vidutinis verslas, į kurį ketinama sutelkti itin daug dėmesio, mat būtent šis sektorius yra pajėgus sukurti daugiausiai naujų darbo vietų.
Tačiau tas dėmesys bus jau kitoks nei anksčiau. Pasak ekspertų, kaip niekada svarbus taps asmeninis bendravimas su bankininkais: per krizę žmonės suprato, kad negalima pasitikėti konvejeriu siunčiama informacija, kad svarbios kiekvieno banko kliento asmeninės aplinkybės ir joms pritaikytos banko paslaugos.
Tad šie metai, galima sakyti, taps individualių bankinių paslaugų proveržio metais.
Tokios pat nuomonės yra ir Ūkio banko tarybos pirmininkė dr. Edita Karpavičienė, su kuria kalbamės apie tai, kokie pokyčiai šiemet laukia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio bankinio sektoriaus, ir kokios bankų paslaugos taps pačios svarbiausios šiais, 2011-aisiais, metais.

PROGNOZĖS: Kokie bus šie metai Lietuvos ir visos Europos bankams?
E.K.: Bankų rinkai nėra nieko svarbiau už stabilumą: tokiomis sąlygomis gali planuoti veiklą, prognozuoti rezultatus, pateisinti investuotojų bei indėlininkų lūkesčius ir uždirbti ateičiai.
Lietuvoje bankinio sektoriaus stabilumą pavyks užtikrinti. Tiesa, neteigiu, kad tam pakanka vien bankų pastangų. Didelės įtakos turės ir visos Šiaurės Rytų Europos sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą.

PROGNOZĖS: Bet juk įtampos dar tebeliks?
E.K.: Įtampos buvo ir bus: visi stebime padėtį Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Tačiau turime ir teigiamų žinių: ne tik Europos, bet ir viso pasaulio finansų rinkas stipriai sukrėtęs Islandijos bankrotas, pasak šaltinių, suvaldytas. Negana to, šios šalies prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas patikino, kad bankų krizė baigėsi, o naujoji bankų sistema veikia gerai.
Žinoma, įtakos bankų padėčiai turės didžiųjų valstybių veiksmai. Jau kuris laikas kalbame ne tik apie JAV, bet ir apie Kiniją. Jos planai pritraukti kapitalo į šalį, ketinimai investuoti užsienyje taip pat turės įtakos šių metų finansinei aplinkai.
Tokios dvejopos – neramios ir pozityvios žinios šiemet ir bus tas fonas, kuriame skleisis finansų ir bankų rinkos įvykiai.

PROGNOZĖS: Kokios žinios bus geriausios Lietuvos bankams?
E.K.: Lietuvos bankams geriausia žinia laikyčiau gerėjančias gyventojų nuotaikas. Apklausos liudija, kad 45,2 proc. verslininkų per ateinančius trejus metus reikės finansavimo verslui plėtoti. Iš jų 82,4 proc. ketina pasinaudoti paskolomis. Lietuvos bankams tai reiškia, kad šalies verslas jaučiasi stabiliau ir rengiasi plėtrai. Ketinimai skolintis liudija, kad verslas jau patikimiau planuoja savo ateitį.

PROGNOZĖS: Galbūt nukris ir didžioji atidėjinių blogosioms paskoloms našta?
E.K.: Krizė visiems mums davė vieną svarbią pamoką – visuomenė išmoko skolintis atsakingai. Kylant ekonomikai paskolų portfelio padėtis turėtų gerėti.

PROGNOZĖS: Kokių laukia naujų iššūkių?
E.K.: Mūsų šaliai iššūkis lieka tas pats – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau verslo ir gyvenimo sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis. Tačiau tam nepakaks vien bankų gerų norų ir pagalbos.
Statistikos departamento apklausos duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje 19 proc. gyventojų tikėjosi, jog šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, o 42 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati. Taigi svarbios bus gyventojų nuostatos, kurios lems visos visuomenės pasiryžimą drąsiau imtis veiklos. Bankams svarbiausias iššūkis bus atrasti ir finansuoti tuos projektus, kurie paskatintų ekonomikos augimo procesus.

PROGNOZĖS: Kaip manote, kokios bankinės paslaugos šiais metais vyraus – investavimas, paskolos, indėliai?
E.K.: Manau, kad visos paslaugos bus aktualios ir jų paklausa didės. Atsigaunant po krizės kils nemažas tiesioginio bendravimo su bankų vadybininkais poreikis. Tai natūralu: negali pasitikėti vien tik konvejeriu siunčiama informacija, kiekvienam žmogui – ar jis būtų verslininkas, ar studentas – rūpi konkrečias jo gyvenimo aplinkybes nusakantys klausimai. Tad klientams reikės daugiau tiesioginio bendravimo.

PROGNOZĖS: Ką tokios tendencijos sakys apie Lietuvos rinką apskritai?
E.K.: Lietuva gana stipriai priklauso nuo ekonominio gyvenimo procesų, kurių pradžia ir valdymas ateina iš svetur. Manau, turėtume daugiau ekonominės veiklos inicijuoti šalies viduje, o ne tik reaguoti į tai, kas vyksta aplinkui. Didėjantys klientų poreikiai ir noras gauti individualių paslaugų mums rodo tendenciją, kad gyventojai ir verslas jau gyvena nebe taupymo nuotaikomis, bet imasi ieškoti galimybių daugiau uždirbti, investuoti ar kitaip “įdarbinti” savo turtą.
Pavyzdžiui, fiziniams asmenims per devynis praėjusių metų mėnesius Ūkio bankas išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei per tą patį laikotarpį užpernai. Be to, gyventojai skolinosi jau ir didesnes sumas – kreditų sumos svyravo nuo 700 iki 40 tūkst. litų.
Bet kuriuo atveju tai pozityvios tendencijos, patvirtinančios gerėjančias rinkos nuotaikas.

PROGNOZĖS: Kokios paslaugos vyraus jūsų banke?
E.K.: Mes aktyviai bendraujame su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, tarp klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Skiriame daug laiko ir jėgų tam, kad rastume klientui palankiausią ir naudingiausią sprendimą. Taigi mūsų banke vyraus dar individualesnis dėmesys klientui.

PROGNOZĖS: Ar 2011-aisiais didės palūkanų normos?
E.K.: Palūkanų normos priklausys nuo Lietuvos ir tarptautinės ekonominės padėties, kuri lems pinigų poreikį bei kainą.

PROGNOZĖS: Paprognozuokite, kas šiemet bus paskolų gavėjai.
E.K.: Realistiškai mąstantys ir veiklą planuojantys žmonės, o verslo segmente vyraus naujas idėjas įgyvendinantys žmonės.

PROGNOZĖS: Ar manote, kad būtent šie asmenys kels šių metų Lietuvos ekonomiką?
E.K.: Taip, nes būtent šie žmonės turi daugiausiai drąsos ir tvirčiausiai stovi ant kojų.

PROGNOZĖS: Kurie sektoriai, Jūsų nuomone, atsigaus greičiausiai ir lėčiausiai?
E.K.: Daug kas priklauso nuo vartojimo didėjimo bei bendrosios valstybės krypties. Lietuvos žmonės tapo labai atsargūs, šiais metais jie taip pat nepuls išlaidauti. Toliau tiesis eksportuojantis verslas. Gana nelengva bus smulkiajam ir vidutiniam verslui, priklausančiam nuo vidaus vartojimo, tačiau būtent jis kuria didelę dalį darbo vietų. Svarbu sutelkti ypatingą dėmesį į šį segmentą.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate pasaulinę tendenciją griežčiau kontroliuoti bankų veiklą? Kokie to pliusai ir minusai?
E.K.: Kai kurias tokio reguliavimo mintis laikau būtinuoju politinės retorikos atributu.

PROGNOZĖS: Kaip tai paveiks Lietuvos bankus?
E.K.: Lietuvoje gaji į akligatvį vedanti kaltųjų ieškojimo veikla. Bankai pastebimi, jų veikla atidžiai stebima, todėl tikiuosi, kad priimti sprendimai dėl dar didesnės bankų kontrolės pirmiausia padės palaikyti bankų rinkoje vienodas konkuravimo sąlygas.

Įkirta
Iššūkis mūsų šaliai – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis.

Ilgiau nei metus Švedijos kapitalo bankai Ūkio ministerijos valdininkus vedžiojo už nosies vis žadėdami pradėti teikti Europos investicinio fondo (EIF) kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui pagal programą “Jeremie”.

Sunkmečiu lėšų stokojusį šalies verslą turėjo pasiekti milijardas litų paskolų. Tačiau nuo 2009-ųjų pabaigos Lietuvos verslą pasiekė vos 50 mln. litų, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Iš EIF Lietuvoje veikiantiems SEB, “Swedbank” ir Šiaulių bankui buvo numatyta skirti 425 mln. litų. Antra tiek turėjo pridėti bankai, su kuriais EIF pasirašė sutartis.

Sunkiausiai EIF paskolas dalyti sekėsi didžiausiems bankams – SEB ir “Swedbank”. Pirmasis pernai išdavė vos 20 paskolų, nors jam patikėta paskirstyti net 259 mln. litų, “Swedbank” – tik 9 paskolas ir įšaldė 179 mln. litų.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas pripažino, kad skolinama pagal EIF programą “Jeremie” buvo vangiai. To priežastys – pernelyg griežtos sąlygos, kurias gali tenkinti tik nedidelė dalis norinčių pasiskolinti.

“Swedbank” verslo kreditavimo vadovas Mindaugas Steikūnas tikino, kad EIF paskolos domino klientus, tačiau negalėjo būti visiems siūlomos dėl nustatytų apribojimų: “Reikšmingiausi barjerai buvo kliento rizikos lygio ir paskolų dydžio reikalavimai.”

J.Murauskas tikino, kad dabar situacija pasikeitė. Esą spalio mėnesį pavyko sutarti su EIF dėl palankesnių Lietuvos verslo įmonėms taikomų vertinimo kriterijų. Nuo kovo, kai Lietuvos smulkiosios ir vidutinės įmonės jau galėjo kreiptis į SEB banką dėl šių paskolų verslui pagal “Jeremie” programą, suteikta 1,07 mln. litų paskolų, nuo spalio iki gruodžio pabaigos paskolinta beveik 12 mln. litų.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad pažadų metas jau baigėsi ir Ūkio ministerija nebenusiteikusi jų daugiau klausytis. Bankai įsipareigoję visą sumą išskolinti iki 2012 metų, tačiau ministerija nebenori laukti ir jau kitą savaitę planuoja sušaukti priežiūros komiteto posėdį.

Anot D.Lapinsko, EIF pinigų Lietuva prarasti negali, tačiau gali panaudoti ir paskirstyti per kitas priemones. Svarstomi keli variantai, pvz., rizikos kapitalo fondų ar porcelinių garantijų priemonės kūrimas.

Pastaroji priemonė numatytų dalies bankų patirtų nuostolių, kurie atsirado teikiant paskolas verslui, kompensavimą. Tai paskatintų bankus aktyviau teikti paskolas ir susigrąžinti dalį praradimų, jei paskolos bankrutuotų.

Priekaištų dėl EIF lėšų panaudojimo nesulaukė tik Šiaulių bankas. Jis pernai išdavė net 58 paskolas pagal “Jeremie” programą.

“Keista, kad didieji bankai nesugebėjo suteikti paskolų, nors mūsų mažiukas Šiaulių bankas susitvarkė su šia užduotimi ir netgi viršijo savo galimybes “, – stebėjosi ūkio viceministras.

“Kai tik laimėjome konkursą, pirmieji pasirašėme sutartį ir išdavėme pirmą paskolą. Kai verslininkas ateina į skyrių dėl paskolos, pirmiausia žiūrime, ar atitinka EIF sąlygas, jei atitinka, duodame iš EIF lėšų”, – didelių problemų nematė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, tai yra kas 6 šalies bendrovę per įvairias paramos priemones, kurias taikė Vyriausybė, per 2009-2010 metus pasiekė 2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų.

“Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,”– sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms. Taigi iš viso paskolų ir garantijų verslas gavo už 1 milijardą litų.

Kitą dalį – 1,5 mlrd. litų verslą pasiekusią sumą sudaro kitos svarbios paramos įmonėms priemonės. Tai – pirmiausia prie eksporto kilimo 2010 metais prisidėjusios priemonės: įmonių konkurencingumą didinusi ir technologinį atsinaujinimą garantavusi priemonė “Lyderis LT”, per kurią įmonėms buvo skirta beveik 0,5 milijardo litų. Priemonė “Naujos galimybės”, kuriai skirta 150 milijonų litų ir Eksporto akademija, apmokiusi net 3000 įmonių. Lietuvos įmonės taip pat pajuto viešųjų pastatų renovavimo programos, kuriai skirta 900 milijonų litų, įtaką. Ši programa, kaip pripažino Lietuvos statybininkų asociacija, leido išgyventi nemažai daliai statybų įmonių.

Įmonių kreditavimui per EIF skirti 425 milijonai litų, kurių nepanaudojo bankai, verslą pasieks per kitas priemones. Tai bus sprendžiama JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priežiūros komiteto posėdyje, kuris įvyks sausio viduryje.

“Bankai, kurie nesistengia efektyviai skirstyti verslui skirtų paskolų, nebeteks galimybės būti finansiniu tarpininku tarp verslo ir valstybės. Sausio viduryje bus priimtas sprendimas, kaip šie pinigai verslą pasieks efektyvesniu būdu. Milijonai iš paskolas verslui stabdančių bankų bus atimti,”– teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.

Iki 2008-ųjų pavasario Rokiškyje veikusi baldų gamybos bendrovė “Videlena” laikyta sėkminga įmone, mat visą savo produkciją eksportuodavo į Vakarus ir pasiekdavo 6 mln. Lt apyvartą.

Bendras įmonės turtas siekė 4,6 mln. Lt, bet šių metų rudenį bankas “Swedbank” bendrovės turtą už 0,5 mln. Lt pardavė “Ikea” antrinei įmonei “Multimeda”. Šiandien buvusios įmonės akcininkė Vida Berūkštienė tebemina teismų slenksčius ir visų kreditorių vardu siekia prisiteisti per 2,6 mln. Lt. Šie pinigai būtų grąžinti įmonei pinigus skolinusiems, savo turtu laidavusiems žmonėms, kurie niekaip nebūtų patikėję, kad bendrovė sužlugs dėl banko klaidos arba netgi tyčinio piktnaudžiavimo.

“Viskas prasidėjo 2008 m. gegužę, kai iš “Swedbanko” gavome pranešimą, jog mums yra nutraukiama 800 tūkst. Lt limito faktoringo sutartis dėl to, kad mes turime neva didelių įsipareigojimų. Mus informavo, kad tie įsipareigojimai esą siekia net 4 mln. Lt, nors anksčiau bankas nieko apie tai nesakė. Taigi bankas reikalavo laiduoti asmeniniu turtu, kuriuo laidavome, o po dviejų dienų neva mūsų turimi įsiskolinimai buvo panaikinti. Fiktyviai sukurtu dokumentu bankas parodė, kad mes grąžinome per 3,6 mln. Lt. Jeigu mes tiek pinigų būtume turėję, tikrai nebūtume naudojęsi banko faktoringo paslaugomis, tai banko buvo padaryta fiktyviai”, – mano V.Berūkštienė.

O pabaiga liūdna – “Swedbank” delsė panaikinti pasibaigusios faktoringo sutarties limitą, todėl įmonė bankrutavo. Pasak V.Berūkštienės, paskolos grąžinimo bankui dokumentai rodo, kad jau nuo 2004-ųjų įmonei buvo skaičiuojamos palūkanos nuo sumų, kurių bendrovė niekada nebuvo gavusi.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas sako, kad “Videlena” – viena iš tų “medinukų”, kurių visą verslo šaką skandinaviški bankai kirto nesidomėdami atskirų įmonių perspektyvomis. “Sakoma, kad prie krizės privedė žmonių godumas, bet kur kas godesni vis dėlto buvo bankai. Nuspręsdavo kažkur Skandinavijoje, kad atskiros verslo šakos Lietuvoje nebegali būti kredituojamos, ir čiaupas aklinai užsukamas”, – sako S.Žilinskas.

Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos duomenimis, bendrovės “Videlena” atvejis Lietuvoje neturi precedento, todėl kelia nerimą daugeliui kitų verslininkų. Jų vertinimu, skaudžiausi atvejai kaip tik ir yra tada, kai savo asmenines lėšas praranda asmenys, kreditavę įmones, kurios buvo priverstos bankrutuoti bankams neteisėtai prirašius neegzistuojančias skolas. Taip pat nukentėjo ir žmonės – laiduotojai, nes sutarčių sąlygos suteikia bankui visas teises disponuoti fizinių asmenų asmeniniu turtu.

“Nemanome, kad rinka vėl ims augti taip kaip bumo metu, tačiau naujų paskolų kitais metais, palyginti su šiais, bus išduodama 30-50 proc. daugiau”, – “Verslo žinioms” sakė “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Dabar per mėnesį naujų būsto paskolų išduodama už 120-130 mln. litų. Tikėtina, kad kitąmet šis skaičius šoktels iki 160-190 mln. litų.

“DnB Nord” banko Pardavimų valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė tvirtina, kad bankininkai ryškesnius būstų paskolų rinkos atsigavimo ženklus stebi nuo metų vidurio.

“Nuo liepos mėnesio mūsų suteiktų būsto paskolų skaičius kas mėnesį augo vidutiniškai po 8-10 procentų. 2011-aisiais tikimės nuoseklaus, bet nuosaikaus būsto paskolų paklausos augimo”, – sako ji.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas taip pat viliasi, kad po truputį gerėjant ekonominei padėčiai ir atsigaunant būsto paklausai augs ir būsto paskolų poreikis.

Jis mini, kad šiemet per dešimt mėnesių SEB bankas suteikė beveik 40 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet naujai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ryžosi 1,6 tūkst. banko klientų, pernai tokių buvo beveik 1,2 tūkst.

Tačiau kai kurių bankų prognozės ne tokios optimistinės.

“Atsižvelgiant į realią padėtį, makroekonominius rodiklius ir prognozes, kitais metais būstų rinkos augimo nelaukiame -panašu, kad NT rinka daugiau ar mažiau išlaikys dabartinį lygmenį. Tad jei paskolų skaičius ir didės, vargu, ar viršys šių metų rezultatus daugiau nei keliais procentais”, – sakė “Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Pasak jų, Šiaurės šalių bankai yra kur kas geresnės būklės nei daugelis kitų Europos bankų, mat nuo seno jie sukaupę didesnes kapitalo atsargas ir santykinai mažai veikia problemų kamuojamose euro zonos šalyse (išimtis – “Danske” banko padalinys Airijoje). O tai – veiksnys, skatinantis grįžti į Baltijos šalis, rašo “Verslo žinios”.

“Blogų paskolų mažėjimas neabejotinai bus teigiamas veiksnys Baltijos šalių regionui kitais metais, todėl daugelis Šiaurės šalių bankų kitąmet ryšis aktyviau dirbti šiame regione”, – teigė “Standard & Poor’s” atstovas Seanas Potteras.

SEB, “Swedbank”, “Nordea”, “Danske Bank”, “DnB NORD” – visi šie bankai prognozuoja, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos ekonomikos kitąmet augs.

“Nors mes vis dar nerimaujame dėl Baltijos šalių, nerimas yra kur kas mažesnis”, – sakė “Moody’s” analitikė Janne Thomsen.

Bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko ekspertai. Komerciniai bankai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu klientai skolinasi drąsiau.

Pinigų gyventojai dažniausiai prašo būsto remontui ir automobiliui, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 metų pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, -sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 metų pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Anot Ūkio banko kreditų tarnybos vadovo Mindaugo Pašvensko, dažniausiai skolinamasi automobiliui pirkti, būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti.

Estų banko “Bigbank”, kurio specializacija – vartojimo kreditai, apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) bankų klientų skolinasi būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imantys įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės.

„Vilniaus diena“ rašo:

„Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Bankininkai pastebi, kad pastaruoju metu pastebimai padaugėjo vartojimo paskolų, o tai reiškia, kad gyventojai jau jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis ir bando gerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius fiziniams asmenims išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimo ir kitų rūšių paskolų šiemet iš viso išduota 321 fiziniam asmeniui. Be to, šiemet skolinamos ir didesnės sumos. Kreditų sumos svyruoja nuo 700 iki 40 tūkst. litų.

Šiuo metu gyventojai daugiausia esą skolinasi automobiliui pirkti, būsto remontui arba buitinei technikai įsigyti.

“Tokį vartojimo paskolų pagyvėjimą lėmė kelios priežastys, tačiau svarbiausia jų – didesnis žmonių užtikrintumas dėl ateities bei stabilesnė galimybė planuoti pajamas ir išlaidas. Be to, šiemet sumažėjo ir vartojimo paskolų palūkanos, taigi sąlygos skolintis gerėja”, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas“.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prognozuoja, kad per krizę gerokai sumenkęs kreditavimas kitąmet turėtų atsigauti, o rinkoje konkurenciją gali auginti ir nauji dalyviai.

“Pernai paskolos sumažėjo 10 mlrd. litų, šiais metais – šiek tiek daugiau nei 2 mlrd. litų. Labai realiai galime prognozuoti, kad paskolų mažėjimo ateinančiais metais nebus, turbūt augs klientams suteiktų paskolų sumos”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė R.Šarkinas.

Anot jo, šiemet didėjo paskolos tik kai kurioms finansų institucijoms, nors pastaruoju metu atgyja kreditavimas ir privačiam sektoriui, tuo tarpu kitąmet bankai turėtų skolinti visiems sektoriams, jei matys, kad yra priimtina rizika,

“Ateinantys metai turėtų būti tie metai, kai bankai turės pelną, tegul ne visi kaip anksčiau didelį. Galbūt vienas kitas bankas gali patirti kokį nedidelį nuostolį, bet per metus visi turėtų dirbti pelningai”, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Jis neatmetė galimybės, kad Lietuvos bankų rinka gali sulaukti naujų dalyvių.

“Konkurencija ir toliau turėtų didėti, nereikėtų atmesti galimybių, kad gali atsirasti ir naujų bankų, kurių šiandien nėra. Padėtis zonduojama, gauname tegu ir žodinius užklausimus, kaip atidaryti banką, kur investuoti, ar kitą banką pirkti, ar naują skyrių atidaryti”, – teigė R.Šarkinas.

Tačiau bent jau šiemet bankų pagrindinių akcininkų kaitos Lietuvos banko vadovas nelaukia.

“Gali būti kokių nors žingsnių ta krytimi padaryta – pradėtos derybos ar vertinimai, bet kad būtų baigtas sandoris, sunkiai tikėtina. Tai turbūt reikėtų atidėti kitiems metams ar dar vėliau”, – tvirtino R.Šarkinas.

Į grynuosius pinigus priimančius bankomatus šiemet gyventojai įnešė jau 1,3 mlrd. Lt, arba 2,2 karto didesnę sumą nei pernai tuo pat metu.

Iš viso tokių bankomatų Lietuvoje yra jau 74. Daugiausiai – 61 pinigus priimantį bankomatą turi “Swedbank”. 11 bankomatų turi SEB bankas ir du – DnB NORD bankas.

Įdomu, kad per bankomatus į sąskaitas įnešti grynuosius pinigus gyventojams ir įmonėms patinka labiau nei bankų skyriuose. Tarkime, “Swedbank” banko bankomatuose atliekama per 60 proc. visų grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas operacijų.

Na, o vidutinė suma, kuri įnešama vienos operacijos metu, yra apie 700–800 Lt – tokias sumas nurodo tiek “Swedbank”, tiek SEB banko atstovai.

Priminsime, kad Lietuvoje pirmą tokį bankomatą 2006-ųjų spalį pristatė “Swedbank”, Latvijoje tokie įrenginiai pradėjo veikti keliais mėnesiais anksčiau, o Estijoje pirmas pinigus priimantis bankomatas atsirado dar 2001-aisiais.

Seimo valdybos pritarimu suburta darbo grupė aiškinasi, kaip padėti bankų prispaustiems verslininkams, nes daugelis įkeisti bankams beturi tik kapavietes.

Prieš mano akis Šimaičių šeimos iš Panevėžio laiškas. Jame tokie žodžiai: “…visas asmeninis turtas ir verslas įkeistas bankams, skolos didėja, nes nepajėgiame pilnai atsiskaitinėti. Bijome prarasti vienintelį būstą ir atsidurti tiesiog gatvėje, be sveikatos, jėgų, su likusiomis skolomis kelioms kartoms, nors visas viltis, lėšas, ateitį investavome į Lietuvą. Nuolatinė fronto linija ir belaisvis išilgai dryžuotu kostiumu su kastuvu rankoje asmeninei duobei šeimos kapavietėje, kuri, beje, dar vienintelė liko neįkeista”. Paskutinis sakinys, žinoma, metafora, tačiau ji labai vaizdingai atspindi daugelio mūsų šalies smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų dabartinę padėtį.

Šiek tiek apie Šimaičius. Tai beveik dešimtmetį veikianti šeimos įmonė. Tėvai ir vaikai su savo šeimomis įkūrė bendrą verslą. Vienas iš sūnų grįžo iš Anglijos, nes norėjo dirbti gimtajame mieste. Darni šeima Panevėžyje įkūrė dvi paslaugų įmones: sveikatingumo ir konferencijų centrą. Pradžia buvo gera, bet prasidėjus krizei jie liko vieni. Todėl ir rašo dėkodami už siekį “aiškiai išreikšti savo valią ir parodyti, kokių santykių reikia tarp verslo ir bankų, norint įveikti ekonominį sunkmetį”.

Tad kokie tie santykiai, kodėl jie tokie ir ką reikia padaryti, kad taptų kitokie.

Šimaičių šeimos dramą galima būtų išdalyti po kruopelytę mums visiems, bet ne bankams, kadangi, kaip kažkas taikliai pastebėjo, bankai “pelną privatizuoja, o nuostolius socializuoja”. Juk kas atsitinka, kai bankrutuoja įmonės? Darbuotojai eina į darbo biržą, mokesčiai nesurenkami, o likę gyventojai turi iš savų atlyginimų visa tai kompensuoti. Na, o kaip šioje situacijoje išties elgiasi dalis bankų, ypač skandinaviški. Bankai, nurašę dalį kreditų į nuostolius, tapo abejingi tokiems klientams kaip Šimaičiai. Todėl jie be gailesčio ieško įkeisto turto ir parduoda jį iš varžytinių, neretai savo įsteigtoms antrinėms įmonėms. Vėliau, pakilus nekilnojamojo turto kainoms, jį sėkmingai parduos. Todėl bendras balansas tikėtinas netgi su antpelniu.

O Reinoldijaus Šarkino vadovaujamo Lietuvos banko valdyba šiais metais bankams suteikė tokią dovaną, kad tariami nuostoliai šiemet virsta nemažu pelnu, bent jau taip deklaruoja didieji bankai. Bankams buvo tiesiog padovanota galimybė dviem procentiniais punktais sumažinti privalomuosius rezervus. Įdarbino įšaldytus papildomus pinigus, ne dešimt, o šimtus milijonų litų. Garsi ekonomistė Rūta Vainienė šį faktą įvardijo kaip dovanėlę keliems skandinavų bankams, į ką tas pats R.Šarkinas viešai reagavo maždaug taip: “kažkam reikėtų pas gydytoją galvą patikrinti”.

Šis aukštas pareigūnas panašiai kalbėjo ir 2008 m., kai Vyriausybei buvo pristatytas, beje, visų ministerijų vizuotas dokumentas – “Ekonominio saugumo stiprinimo programos projektas”. Jame buvo apibūdinta tokia grėsmė finansų sektoriui: “Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų, todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilę šios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui”. Tuomet, nesirinkdamas žodžių, R.Šarkinas sakė: “… kažkokie durniai kažką prirašė”. Ką gi, skaitome šių metų birželio 3 d. ELTOS pranešimą: “TVF apkaltino Švedijos bankus sukėlus griūtį Baltijos šalyse”. Toliau rašoma, kad Švedijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakėlimą Baltijos šalyse, paliko vietos visuomenę skursti ir bankrutuoti. Taip teigia šio fondo ekonomistai. Jų vertinimu, jeigu nebūtų buvę kreditorinio pakilimo, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nebūtų.

Šiemet Lietuvos bankas savo tinklalapyje paskelbė “bankų apklausos dėl skolinimosi sąlygų” analizę. Tiesiog sunku patikėti, bet joje rašoma, jog “didžiausią įtaką paskolų portfelio plėtrai ir turto kainų “burbulo” susidarymui regione turėjo paskolų iš užsienio srautas, patekęs per bankų sistemas”. 2008 m. antrąjį pusmetį patronuojantys užsienio bankai papildomai suteikė Lietuvai 6,8 mlrd. Lt, nors kitose šalyse elgėsi kitaip.

Jeigu paklaustumėte, kodėl kitur elgėsi kitaip, atsakyčiau – kitur jie nesutiko “kažkokių durnių” iš bankų priežiūros institucijos.

Šioje analizėje yra dar vienas labai įdomus pastebėjimas. Prisimenate įspėjimą apie bankų koncentracijos pavojų. Tai štai mūsų šalyje jau pats Lietuvos bankas teigia, jog matuojant pagal Herfindall-Hirohman indeksą, krizės metu jis buvo pasiekęs 1850 lygį, o jau 1800 reiškia didelę koncentraciją.

Nesu nusiteikęs prieš bankus. Jų dėka šiek tiek prisiduriu prie atlyginimo. Tik labai pikta, kad skandinavų bankai, man kaip indėlininkui labai jau gaili palūkanų – moka net ne visus du procentus, o skolindami, beje, nepasikuklina. Man patinka šveicarai. Jų bankai remia nacionalinį gamintoją ir paslaugų teikėją, todėl jų šalyje stiprus ir nacionalinis verslas. Taigi neseniai galutinai apsisprendžiau ir nuo šiol turiu reikalų tik su vietos bankais.

Atsakyti į klausimą, kas kaltas, kad didieji bankai savo elgesiu supriešino save su verslu, nelengva. Gal bakstelėti pirštu į R.Šarkiną? Taip būtų lengviausia. Tačiau būkime už jį moralesni, nes, šiaip ar taip, ko jame labiausiai pasigendu – tai paprasčiausio moralumo. Komentuodamas, kodėl bankai neskolina verslui, ką daryti žmonėms, kurie negali išsimokėti už kredituotą būstą ir t. t., jis visada kaip sugedusi plokštelė kartoja tą pačią frazę – kalti skolininkai. Aukšta moralė būtina norint teisingai ir objektyviai įvertinti situaciją.

Pabaigai – šiek tiek optimizmo. Seimo valdybos pritarimu suburta darbo grupė toliau aiškinsis, kaip padėti verslininkams, nes daugelis įkeisti bankams beturi tik kapavietes. Tokie žmonės, kaip Šimaičiai, reikalingi Lietuvai ir mes jų negalima palikti likimo valiai.