Indėlių palūkanos šįmet mažiausios nuo 2004-ųjų,kai Lietuvos bankas pradėjo sudarinėti jų statistiką. Tačiau šiemet pasiektas ir kitas rekordas: bankuose gyventojai pinigų saugo daugiau nei bet kada.

Istorines žemumas naujų gyventojų indėlių litais nominalios palūkanos pasiekė balandį, kai nukrito iki 2,06 proc. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2004-ųjų spalį, kai naujų indėlių litais palūkanos pasiekė vidutiniškai 2,3 procento.

O indėlių eurais palūkanos ėmė smukti dar pernai spalį, kai nusileido žemiau 2005 m. užfiksuotos 2,13 proc. žymos. Šiuo metu naujų indėlių palūkanos išvis sumažėjo iki 0,87 proc.

Tačiau smingant palūkanoms gyventojai pinigų iš bankų atsiimti neskuba.

Bankuose rugsėjį buvo 1,5 mlrd. litų daugiau gyventojų pinigų nei prieš metus, kai naujų indėlių palūkanos buvo pasiekusios pastarųjų metų viršūnę – 8,04 proc.

„Lietuvos rytas“ skelbia:

„Lietuvos ryto” kalbinti bankininkai tvirtina, kad indėlių palūkanos bent artimiausią pusmetį neturėtų augti.

„Indėlių palūkanos 2008-aisiais kilo, nes valstybės finansų padėtis buvo prasta, grėsė nemokumas bei valiutos devalvavimas. Dabar valstybė sėkmingai skolinasi, pavojų nematyti.

Jei tai vyks ir toliau, indėlių litais palūkanos augs tik pradėjus kilti euro zonos indėlių palūkanoms, o tai, analitikų nuomone, gali įvykti ne anksčiau nei 2012 metais”, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis.

„Akcijų pelningumas šiuo metu aukštas. Paprastai tokiu metu indėlių palūkanos žemos. Bent pusmetį tai neturėtų keistis”, – svarstė „Swedbank” Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Anot „Lietyvos ryto:, šiuo metu palūkanos mažuose ir dideliuose bankuose skiriasi kelis kartus. Kaip ir prieš krizę, didesnes palūkanas siūlo užsienio finansų institucijoms nepriklausantys bankai.

Mažiausias palūkanas siūlantis bankas „DnB Nord” už metų trukmės indėlį litais mokėtų tik 1 proc. palūkanas. Tuo tarpu Šiaulių ir Medicinos bankai už tokios pat trukmės indėlį mokėtų 4 proc.

Dar didesnes palūkanas siūlo smulkesnės kredito unijos. Jose už metų trukmės indėlį galima tikėtis iki 5,78 proc. palūkanų.

Pasak R.Straukos, konkurencija su mažaisiais bankais indėlių palūkanų neturėtų pakelti. „Didinti rinkos dalį siūlant dideles palūkanas yra brangu, ilgai tai trukti negali”, – svarstė jis.

Kai kurie bankai pinigams privilioti siūlo kitokius būdus.

Pavyzdžiui, „Snoras” pristatė su infliacija siejamo indėlio sertifikatą, kurio metų palūkanos siektų 5–8 proc., atsižvelgiant į infliacijos dydį

Šis sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu, todėl yra šiek tiek rizikingesnis už įprastus indėlius.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šįmet du trečdaliai gyventojų pinigų bankuose buvo laikomi kaip terminuotieji indėliai, likę – sąskaitose iki pareikalavimo.

„Lietuvos ryto“ teigimu, nankų siūlomos palūkanos šiuo metu vis dar viršija infliaciją, tad ir nedaug uždirbantys pinigai bankuose kol kas nenuvertėja.

Pastarąjį kartą indėlių palūkanos infliaciją viršijo prieš dešimtmetį – po Rusijos krizės.

„Pinigus į bankus sutraukė buvusios aukštos palūkanų normos. Daugiausia tai indėliai, kurių palūkanos siekė net 10 proc., jie buvo metų ar pusantrų metų trukmės. Tokie indėliai šįmet nutrūksta, bet infliacija neskubina ką nors su jais daryti.

Pinigų atsiimti gyventojai neskuba, laukia progų, ką su jais daryti”, – svarstė R.Strauka.

E.Čepulis sutinka, jog bankuose gyventojų pinigų gali daugėti dėl to, kad gyventojai nori pinigus laikyti saugiai.

„Anksčiau žmonės norėjo daug uždirbti mažai rizikuodami. Dabar juntamas noras tiesiog išsaugoti pinigus, todėl laikinai susitaikoma su mažesnėmis palūkanomis už indėlius”, – teigė pašnekovas.“

Naujų indėlių palūkanos (proc.)

Litais Eurais VILIBOR

2006 12 3,09 3,06 3,9

2007 03 3,19 3,02 4,27

2007 06 3,62 3,41 5,05

2007 09 4,06 3,72 5,72

2007 12 5,27 4 7,18

2008 03 4,85 4,09 5,56

2008 06 5,01 4,14 6,04

2008 06 5,23 4,22 6,37

2008 12 7,86 4,99 10,15

2009 03 7,16 4,08 8,45

2009 06 7,61 3,47 9,54

2009 09 7,53 2,78 8,23

2009 12 6,3 2,09 5,68

2010 03 2,49 1,31 2,25

2010 06 1,84 0,85 2,19

2010 09 1,85 0,87 2

Šaltinis: Lietuvos bankas, LR.

Gyventojų pinigai bankuose (mlrd. Lt)

2006 12 16,9

2007 03 18,1

2007 06 19,3

2007 09 20

2007 12 21,9

2008 03 22,1

2008 06 23,2

2008 09 23,5

2008 12 23,2

2009 03 22,9

2009 06 22,9

2009 09 22,7

2009 12 24,2

2010 03 24,3

2010 06 24,5

2010 09 24,1

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Sunkumų slegiamiems Airijos bankams iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketo, kuris, kaip spėjama, sieks iki 90 mlrd. eurų, gali būti skirta 20-30 mlrd. eurų, prognozuoja analitikai.

Taip pat bus atliktas naujas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Ekspertų vertinimais, bankai, be kita ko, bus priversti sumažinti savo balansą.

Liepos mėnesį didžiausi Airijos bankai – “Bank of Ireland” ir “Allied Irish Banks” (AIB) – atlaikė Europos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, per kurį siekta nustatyti, ar bankai atlaikytų kitą finansų krizę.

Tačiau nuo to laiko ekonominė aplinka Airijoje pablogėjo ir AIB penktadienį atskleidė, kad klientų indėlių suma nuo sausio mėnesio sumažėjo 13 mlrd. eurų.

+370 5 2058517 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058517

Savaitraštis “Veidas” jau penktą kartą skelbia Lietuvos bankų reitingą ir supažindina su pokyčiais, įvykusiais bankų sektoriuje per pastaruosius metus.

Trisdešimt ketverių Vida su septyneriais metais vyresniu sutuoktiniu Juru šiemet susilaukė trečios atžalos, tad prieš dešimtmetį įsigytas naujos statybos dviejų kambarių butas vilniečių šeimai tapo ankštas. Sėkmingai pirma laiko išsimokėję 2000-aisiais paimtą paskolą, šįkart sutuoktiniai naujos paskolos kreipėsi į keletą skirtingų skandinaviško kapitalo bankų. Ir visuose buvo sutikti išskėstomis rankomis.

“Bankai ir vėl atsuko būsto paskolų sklendę gyventojams. Ir svarbiausia, kad šiuo metu sąlygos tikrai puikios – net nustebau, kai mums pasiūlė paskolą eurais už vos šiek tiek didesnes nei 3 proc. kintamas palūkanas, o litais – už 4 proc. palūkanas”, – džiaugsmingai pasakoja ponia Vida.

Panašią istoriją išgirdome ir iš kitos vilnietės – 35-erių Neringos. Ji su vyru Donatu neseniai susilaukė antro vaikelio, o prieš keletą mėnesių persikėlė ir į erdvesnį trijų kambarių būstą. Neringos šeima gavo paskolą eurais už 3 proc. palūkanų. “Tiesa, paskolą ėmėme šių metų pradžioje, o tuo metu sąlygos dar buvo prastėlesnės nei šiandien, bet banko vadybininkė mums pasiūlė 0,5 proc. palūkanų nuolaidą, jei mes jų antrinėje įmonėje apdrausime paskolą, pasirašysime pensijų kaupimo sutartį ir apdrausime save bei vaikus. Pasvarstę nutarėme, kad draudimas neprošal, ir sutikome.

Nepatiko tik tai, kad bankas nesutiko, jog mūsų paskolos procentai būtų perskaičiuojami kas pusmetį. Jų sąlyga buvo ultimatyvi: palūkanas perskaičiuos kas ketvirtį”, – pasakoja Neringa.

Abi kalbintos pašnekovės sako, kad tiek jų artimiausioje aplinkoje, tiek tarp bendradarbių jau randasi žmonių, kurie vėl patiki bankais ir susigundo imti būsto paskolą. Tiesa, tai daugiausia jauni 25–40 metų žmonės, uždirbantys daugiau nei vidutines pajamas, turintys stabilų, dažnai vadovaujamą darbą geros reputacijos bendrovėse ir iki šiol nesiskolinę arba skolinęsi, bet jau grąžinę anksčiau imtas paskolas.

Beje, kad žmonės bankus vertina pozityviau nei pernai ar užpernai, liudija ir sociologiniai tyrimai. Sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys pastebi, kad pasitikėjimas bankais pamažėle pradėjo atsigauti apie šių metų vidurį. Kaip rodo “Vilmorus” dienraščio “Lietuvos rytas” užsakymu atliktas tyrimas, birželį ėmė mažėti nepasitikinčiųjų bankais ir daugėti pasitikinčiųjų. Šiuo metu bankais pasitiki 46,4 proc., o nepasitiki – 21,1 proc. lietuvių. Tarp bankais pasitikinčiųjų daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, taip pat tų, kurie iš bankų nėra ėmę paskolų.

Asmeninių bankininkų patarimai su nutylėjimais

Taigi, palyginti su praėjusiais metais, šiemet bankų elgesys, bent jau kai kalbama apie paskolas gyventojams, norintiems įsigyti būstą, pasikeitęs kardinaliai. Kitaip tariant, bankai vėl stoja į naują mūšį dėl klientų.

Daugelyje bankų būsto paskolos litais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atpigo apie du kartus, o eurais – maždaug trečdaliu: tai akivaizdžiai matoma lyginant pernykštį “Veido” bankų reitingą su šiųmečiu. Beje, pernai daugelis bankų iš viso neteikė būsto paskolų už nustatytas palūkanas, o ir už kintamas palūkanas retas galėjo pasiskolinti.

Mūsų savaitraštį neoficialiai konsultavę keletas bankininkų sakė, kad šiuo metu skolintis verta tik tiems, kurie iš tiesų kol kas neturi nuosavo būsto arba nori jį pasigerinti, bet yra visiškai tikri dėl saugios ateities. O ir jei jau kas skolinasi, tai tik litais už bent penkeriems metams nustatytas palūkanas.

Tiesa, kaip matyti iš mūsų surinktos informacijos, dauguma kredito įstaigų, skolinančių pagal vadinamąją fiksuotą palūkanų normą, palūkanų sutinka nekeisti dažniausiai dvejus arba trejus metus. Penkeriems metams fiksuoti paskolos palūkanas tiek eurais, tiek litais galima tik SEB bei “Snoro” bankuose, o štai “Swedbanke”, “DnB Nord” ir “Danske” bankuose tokiam laikotarpiui galima fiksuoti tik paskolą, teikiamą eurais.

Vis dėlto, kaip matyti iš bankų Lietuvos bankui teikiamų ataskaitų, kol kas tik mažiau kaip penktadalis visų paskolą būstui įsigyti paėmusių lietuvių pasirinko fiksuotas paskolos palūkanas. Kitaip tariant, lietuviai dar nepasimokė iš savo klaidų, padarytų tuomet, kai bankai buvo išpūtę nekilnojamojo turto burbulą, ir vėl lipa ant to paties grėblio. Jie tiki vadinamųjų asmeninių bankininkų, kurie iš tikrųjų atstovauja savo darbdavių, o ne klientų interesams, išvedžiojimais, kad verčiau mažiau mokėti šiandien ir nefiksuoti palūkanų, nes esą tokių palūkanų šuolių, kokių buvo pernai ir užpernai, nebebūsią.

Mūsų pašnekovas Jonas Dička paskolą namui statytis iš banko paėmė prieš penkerius metus. “Tada, 2003 m. pabaigoje, buvo pats bankų paskolų dalijimo ir statybų plėtros įkarštis. Bankai varžėsi dėl kiekvieno kliento. Mus su žmona vienas bičiulis tąkart paprotino, girdi kai jau išsirinksite banką, pavaidinkite asmeniniam bankininkui, kad jų konkurentai pasiūlė geresnes sąlygas, tada gausite dar geresnes palūkanas ten, kur norite. Mes taip ir padarėme”, – porino Jonas.

Tiesa, banko vadybininkė mūsų pašnekovą primygtinai atkalbinėjo nuo ketinimų rinktis fiksuotas palūkanas. Bet Jonas, kurio pasiturimai gyvenę seneliai jį ragino nesusidėti su bankais, pasakodami, kiek tie lupikautojai tarpukariu vargetomis pavertė žmonių, ir prisiminęs, kad jo tėvai per 1995 m. bankų griūtį prarado nemažai santaupų, laikėsi savo.

“Bankininkė atkalbinėjo mane, girdi, fiksuotas paskolų palūkanas renkasi tik 3 proc. lietuvių, o ir draugai pirštą prie smilkinio sukiojo, kad aš kvailys, nes fiksavęs paskolą permokėsiu, bet aš išsiaiškinęs, jog per pastaruosius maždaug trisdešimt metų vidutinės kintamosios paskolos palūkanos įvairiose pasaulio šalyse siekdavo apie 5 proc., pamaniau, kad banko man pasiūlyta 4,44 proc. fiksuota paskolos litais palūkanų norma yra tikrai puiki. Tiesa, mano draugai anuomet džiaugėsi, kad jie moka vos 3 proc. palūkanų už būsto paskolą litais su kintamomis palūkanomis, bet tas jų džiaugsmas truko neilgai. Greitai bankai mano bičiulius pasodino į vietą, mat “plaukiojančių” palūkanų norma šoktelėjo net iki 12–14 proc. O ėmus mažėti atlyginimams ir didėti nedarbui, paskolos įmokos ir tokios palūkanos daliai žmonių tapo nebepakaliamos, tad su savo svajonių būstais teko atsisveikinti”, – dėsto pašnekovas.

Ir iš tiesų Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, per pastaruosius dvejus metus iš nemokių klientų perėmusios už paskolas pirktus butus ir žemės sklypus, virto nekilnojamojo turto agentūromis. Štai, kaip matyti iš Lietuvos centrinės hipotekos įstaigos pateikiamų duomenų, per tris šių metų ketvirčius bankai iš nemokių klientų perėmė 591 butą ir 1169 žemės sklypus, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 431 butą ir 1461 žemės sklypą, o užpernai – 114 butų ir 215 žemės sklypų. Tiesa, patys bankai apie tai šnekėti labai nenori. Jie vis dar vaidina, kad yra labai supratingi ir iškeldinimo griebiasi tik kraštutiniais atvejais. Bet kad tų kraštutinių atvejų – jau tūkstančiai.

Visa tai derėtų įsiminti visiems, kurie paskolą ima dabar.

Skandinavų klientams sąlygos vienokios, lietuviams – kitokios

Tarp didžiausių skolintojų šiemet – ir vėl skandinavų kapitalo bankai. Didžiąją dalį šiemet išduotų paskolų būstui įsigyti suteikė SEB, “Nordea”, “DnB Nord” ir “Swedbank” bankai. Keista, kad šiandien jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir 2007-aisiais, kitaip tariant, nematyti, kad pasimokyta iš praeities klaidų. Antra vertus, tikėtina, kad tai buvo ne klaidos, o greičiau sąmoninga veikla.

Juk kas jau kas, bet skandinaviško kapitalo bankų vadovai ir atstovai turėjo puikiai suprasti, kad visiškai nenormalu, kai vienas kvadratinis metras naujos statybos būsto ar biuro patalpų Vilniuje kainuoja brangiau nei Stokholme ar Helsinkyje. Pagaliau švedų bankininkai puikiai mena ir maždaug prieš penkiolika metų pas juos įvykusį nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Taigi jie žinojo labai daug, nujautė, kas įvyks, bet tyčia taip elgėsi, gaudydami lengvatikius, kurie už bankų paskolas brangiai prisipirko tokios kainos neverto nekilnojamojo turto ir taip patys dešimtmečiams prisirišo prie bankų pasiūlytų pavadėlių.

Kad bankininkai elgiasi kaip tikri savanaudžiai lupikautojai, visiškai negalvojantys apie jokią socialinę atsakomybę, akivaizdžiai matyti ir iš jų elgesio dabar Seime svarstant fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jie visomis rankomis ir kojomis prieš šį įstatymą, nesvarbu, kad toks veikia daugelyje šalių.

Bankininkai įrodinėja, girdi, Lietuvos parlamentas blogina teisinę skolinimosi aplinką ir didina teisinį neapibrėžtumą. Bet, kaip teigia buvęs bankininkas, o dabar nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas, iš tiesų bankai sąmoningai ir įžūliai nutyli, kad ir tose šalyse, kuriose įsikūrusios jų pagrindinės būstinės, seniai galioja ir puikiai veikia būtent tokia skolinimo teisinė aplinka, kokios bent dabar siekiama ir Lietuvoje. “O tai, kad tokios pat ar bent panašios į motininių bankų tėviškėse esančią teisinės skolinimo aplinkos Lietuvoje nebuvo iki kreditavimo bumo pradžios, yra bankų veikimo ir tuometinių vyriausybių neveiklumo klaidos, kurias būtina kuo greičiau taisyti. Ir nereikia baimintis, kad nauji teisės aktai galiotų ir jau pasirašiusiems paskolos sutartis bei nuo bankų nukentėjusiems žmonėms”, – pabrėžia V.Trukšinas.

Dr. V.Gaidys šiandien nebebijo prisipažinti, kad jis pats irgi yra iš tų atsargiųjų, privengiančių turėti didelių reikalų su bankais. “Bankų ekonomistai ir analitikai prieš keletą metų buvo sukėlę tokią opiniją, kad tas, kuris nesiskolina, yra nešiuolaikiškas, nesupratingas. Neva bankai suteikia galimybę gražiai gyventi jau šiandien. Bet aš tiek tuomet, tiek dabar prisimenu vieno ekonomisto vaizdingą posakį, kad bankai tau duoda skėtį, kai saulė šviečia, ir jį atsiima, kai prasideda liūtis”, – juokauja pašnekovas.

V.Gaidys primena ir 2000-aisiais, tai yra praėjus penkeriems metams po didžiosios komercinių bankų griūties, jų bendrovės atliktą tyrimą, per kurį žmonėms buvo pateiktas atviras klausimas: “Kodėl nepasitikite komerciniais bankais?”

Atsakymai buvo labai vaizdūs: “Bankai vagys, aferistai – juose pradingsta žmonių indėliai”, “Nėra garantijų, kad bankai vėl nebankrutuos”, “Jie neprognozuojami – o paprastiems žmonėms jų veikla nesuprantama”, “Jų garantijos netikros”, “Tikėtume, jei už savo niekingus darbus bankininkai būtų sodinami į kalėjimus”.

Trumpa lietuvių atmintis

Tokios žmonių nuotaikos, pasak sociologo, išsilaikė iki pat 2003-iųjų liepos. Nuo šios datos pasitikinčiųjų bankais skaičius viršijo nepasitikinčiųjų. Bet, kaip pabrėžia V.Gaidys, nereikia pamiršti, jog prireikė net aštuonerių metų, kad lietuvių nuomonė apie bankus pasikeistų. O tam nuomonės pasikeitimui, matyt, labiausiai įtakos turėjo Lietuvos narystė ES bei NATO ir tikėjimas, kad nuo šiol gyvensime vis geriau. Taip, kaip senoji Europa.

Tą tikėjimą dar labiau skatino bankininkai, ypač skandinavų. Ateini, prašai 100 tūkst. Lt paskolos – tau duoda 150 tūkst. Lt. O lietuvio, iki tol nemačiusio tokių pinigų, gimusio ir augusio pilkame sovietiniame daugiabutyje, godumas buvo didžiulis…

Beje, kai 2007 m. balandį ES šalyse narėse buvo atliekamas vartotojų lūkesčių tyrimas, lietuviai iš visų šalių narių labiausiai išsiskyrė tikėjimu šviesia savo ateitimi ir nepamatuotais lūkesčiais. Tokie optimistai nebuvo nė vienos senosios ES šalies narės gyventojai.

Tuo tarpu lietuvių pasitikėjimo bankais pikas buvo 2007 m. birželį. “Tais metais labiau nei bankais mes pasitikėjome tik “Sodra”, Bažnyčia, kariuomene ir prezidentu. Bet jau 2008-ųjų gale prasidėjus pasaulio bankų sistemos griūčiai ir lietuvių nuotaikos ėmė niauktis. Pasitikėjimas bankais ėmė staigiai kristi, ypač tarp verslininkų. Šiandien tas pasitikėjimas vėl gana didelis.

Na, lietuviai visada garsėjo trumpa istorine atmintimi, o kartais ir infantilumu. Galbūt jiems nerūpi, o gal jie nesupranta, ką reiškia, kad skandinavų bankai iš Lietuvos išsipumpavo 20 mlrd. Lt. Be to, nesikeičia lietuvių elgesys ir bankams indėlių palūkanas sumažinus iki visiško minimumo. Juk šiandien laikyti pinigus bankuose beveik tas pats, kas ir kojinėje, nes palūkanos už indėlius paprastai tesiekia 1–2 proc.

Kitaip tariant, bankai šiandien elgiasi labai “tauriai”: indėlininkams moka grašius, o skolininkus ir toliau žiauriai dusina.

Kaip reitingavome bankus

Tiesa, per pastaruosius metus “pasišiukšlino” ne visi bankai. O kaip kuriam bankui sekėsi, puikiai matyti iš “Veido” sudaryto bankų reitingo.

Šiemet visus bankus vertinome pagal dvidešimt du skirtingus parametrus. Kiekvieną parametrą vertinome maksimalia šimto balų suma. Kitaip tariant, geriausiais rodikliais pagal konkretų parametrą pasižymintis bankas galėjo gauti maksimalią šimto balų sumą.

Bankui, kuris konkrečios mūsų vertinamos paslaugos neteikia arba jei iš viso nepateikė duomenų apie mūsų vertinamą rodiklį, rašėme nulį balų. Galiausiai visus balus pavertėme taškais ir taip sudarėme bankų reitingą.

Nauja yra tai, kad šiemet pirmą kartą įtraukėme iš Centrinės hipotekos įstaigos gautus duomenis apie bankams už paskolas įkeistus ir bankų prašymu teismo areštuotus būstus bei žemės sklypus. Iki šiol tokių duomenų prašydavome pačių bankų. Bet visi iki vieno bankai pateikdavo, švelniai tariant, pagražintą statistiką, esą jie kol kas nėra perėmę nė vieno nemokaus kliento jokio nekilnojamojo turto. Kaip rodo mūsų savaitraščio iš hipotekos gauti duomenys, bankai jau užpernai, o ką jau kalbėti apie pernai ir šiuos metus, savo ir savo antrinių nekilnojamojo turto bendrovių balanse turėjo ir tebeturi daugybę perimtų nemokių klientų būstų bei žemės sklypų.

Iš reitingo lentelės matyti, kad nėra nė vieno banko, kuris geriausias būtų visiems klientams: vieni pirmauja pagal klientų skaičių, kiti – pagal pelną, treti – pagal palūkanas už indėlius, ketvirti siūlo geriausias sąlygas norintiesiems gauti paskolą, penkti taiko pažangiausias technologijas ir pan. O visa tai ir lemia, kad klientai keliauja per įvairius bankus, kitaip tariant, žmonės nebėra lojalūs bankams: vienuose ima paskolas, kituose pasideda indėlius, trečiuose apmoka sąskaitas ir t.t.

Dabar paanalizuokime kiekvieną kriterijų atskirai.

Daugiausiai skyrių visoje Lietuvoje – net 256 – turi AB bankas “Snoras”. Šiuo požiūriu šis bankas žmonėms yra prieinamiausias. Mažiausiai balų už šį kriterijų gavo vos tris skyrius turintis “UniCredit” bankas.

O daugiausiai bankomatų – net 451 – turi AB “Swedbank”. Jis už šį kriterijų gavo maksimalią sumą. Iš paskos “Swedbankui” pagal šį kriterijų eina SEB bankas (valdomi 338 bankomatai) ir “Snoras” (valdomi 337 bankomatai). Jokių bankomatų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys, neturintys UAB Medicinos bankas ir AS “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius pagal šį parametrą liko paskutinėje vietoje.

Daugiausiai aktyvių klientų – 1,315 mln. – praėjusio ketvirčio pabaigoje turėjo “Swedbank”. Mažiausiai – mažiau nei tūkstantį aktyvių klientų – turi vėlgi “UniCredit” bankas.

Internetinės bankininkystės klientų daugiausiai turi taip pat “Swedbank”, mažiausiai – “UniCredit” bankas.
Pagal šiemet iki rugsėjo mėnesio išduotų paskolų kiekį lyderis yra SEB bankas. Nuo jo šiek tiek atsilieka kitas skandinaviško kapitalo bankas “Nordea”.

Vartojamąsias paskolas dosniausiai dalija “Swedbank”. Norintieji gauti vartojamąją paskolą, atrodo, taip pat yra laukiami ir “DnB Nord” bei SEB bankuose. O štai pavadinimą pakeitęs bankas “Citadele” iki šių metų rugsėjo nesuteikė jokios vartojamosios paskolos.

Tuo tarpu norintieji uždirbti iš terminuotojo indėlio ar bent jau neatiduoti savo santaupų suėsti infliacijai turėtų kreipti žvilgsnį į mažesnius bankus. Didžiausias 4,5 proc. palūkanas už vienų metų terminuotąjį indėlį litais moka “Snoras” ir AB Ūkio bankas. Didžiausias palūkanas už terminuotuosius vienų metų indėlius eurais moka vėlgi mažieji bankai: “Snoras”, Ūkio, Šiaulių ir “Citadele”.

Visiškai neverta, jei galvotume vien apie palūkanas, terminuotojo indėlio eurais laikyti SEB banke. Šis bankas siūlo apgailėtinas, vos 0,6 proc. palūkanas.

Kai lyginame paskolų palūkanas, vaizdas tarp bankų jau visiškai kitoks: šiuo metu patraukliausias būsto paskolas teikia “Swedbank” (su 3,4 proc. kintama palūkanų norma litais). O jei norėtumėte pirkti būstą už eurus, tuomet geriausia būsto paskolą su kintama palūkanų norma imti banke “Nordea” bei banke “DnB Nord” (palūkanos atitinkamai 3,1 ir 3,37 proc.).

Kur kas mažesnis pasirinkimas norintiesiems gauti būsto paskolą su nekintama palūkanų norma – šią paslaugą litais teikia vos keturi bankai. Palankiausias paskolas litais už nekintamas palūkanas tikina teikiantys skandinavų kapitalo bankai. Nors tai atrodo ir sunkiai įtikinama, bet, tarkime, “DnB Nord” banko atstovai nurodo, kad šiandien jų banke galima gauti būsto paskolą litais už vos 4,34 proc. nekintamų palūkanų, o “Nordea” banke – už 4,39 proc.

Būsto paskolas eurais su fiksuota palūkanų norma teikia jau šeši bankai. Palankiausias nekintamas paskolos eurais palūkanas vėlgi nurodo duosiantys “Nordea” – 3,5 proc. bei “DnB Nord” – 3,53 proc.

Brangiausiai – 500 Lt – būsto paskolos dokumentų tvarkymas atsieis bankuose “Citadele”, “Danske” bei “Snoras”, o pigiausiai – 200 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankuose.

Jei bėdai prispyrus tektų keisti būsto paskolos sąlygas, brangiausiai tai atsieitų “Swedbanko” klientams – net 600 Lt, o pigiausiai – 300 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankų klientams.

Daugiausiai – 228 – butų iš nemokių klientų teismas areštavo “DnB Nord” banko prašymu. Mažiausiai būtų iš nemokių klientų perėmė  Ūkio, “Citadele”, Šiaulių, “Snoro” ir Medicinos bankai.

Daugiausiai – 342 – nemokių klientų žemės sklypų teismas areštavo vėlgi banko “DnB Nord” prašymu.

Didžiausią 4 Lt komisinį mokestį iš savo klientų, pervedančių pinigus į sąskaitą kitame Lietuvos banke, ima “Swedbankas”, o mažiausią 1 Lt komisinį mokestį, atliekant vadinamąjį vietinį pavedimą internetu į sąskaitą kitame banke, ima “Nordea”.

Didžiausių nuostolių per tris šių metų ketvirčius patyrė bankai: “DnB Nord” – 137 mln. Lt, SEB – 112 mln. Lt, “Swedbank” – 95 mln. Lt. Daugiausiai pelno šiemet uždirbo “Nordea” – 35 mln. Lt.

Bankų valiutų keityklose keičiant užsienio valiutą už didesnę nei 10 tūkst. Lt sumą keitimo kursas gali būti gerinamas – pasirodo, skelbiamas tarifas yra negalutinis.

“Veido” skaitytojas Andrius G. pasakojo, kad praėjusią savaitę pirkdamas 10 tūkst. JAV dolerių sutaupė net 300 Lt. Atvykęs įsigyti užsienio valiutos klientas pasiteiravo, ar bankas jam galėtų pritaikyti patį žemiausią tąkart kitų bankų siūlomą valiutos keitimo kursą. Pono Andriaus nuostabai, bankas sutiko derėtis. Ir nors žemiausias JAV dolerių pardavimo rinkos kursas nebuvo pritaikytas, nusiderėta suma buvo gana solidi.

SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas pabrėžia, kad tokias išimtis savo klientams galima pasiūlyti atsižvelgus į tai, kokiomis kitomis banko paslaugomis žmogus naudojasi. Tačiau Andrius  tikina, kad palankesnis kursas buvo pritaikytas tik jam dėl to pradėjus derėtis – pati konsultantė nuolatiniam banko klientui palankesnių sąlygų nepasiūlė.

Siekiant paspartinti procesą, verslas siūlo paskoloms skirtus pinigus nurėžti ir iš jų sudaryti fondą rizikingų paskolų nuostoliams dengti, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Lietuva dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į Jeremie kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, “Swedbank” – 179 mln. litų, Šiaulių bankas – 69 mln. litų, ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti daugiau kaip 500 mln. litų.

Visus pinigus bankai turi išskolinti iki 2012 metų vasario, tačiau spalio 1 dieną SEB buvo suteikęs 1,07 mln. litų vertės paskolų, “Swedbank” – 3,75 mln. litų, Šiaulių bankas – 19,8 mln. litų.

“Žinoma, kad tokie tempai mūsų netenkina – jie netenkino nuo pat pradžių. Tačiau bankai aiškina, kad sutartyje su EIF numatytos sąlygos dėl paskolų rizikingumo tokios griežtos, kad visiškai sumažina galimybes teikti paskolas”, – sakė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak jo, kadangi EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus, bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

“Vis dėlto reikalavimus bankams neseniai pakoregavome: įtraukėme galimybę teikti tiek rizikingesnes, tiek didesnes paskolas”, – sakė viceministras.

Pagal susitarimus su EIF ir bankais kitą mėnesį numatyta įvertinti, ar bankai jau yra išskolinę mažiausią numatytą pinigų kiekį. Jei minimalių sumų bankai nebus pasiekę – šiai priemonei skirtos lėšos bus sumažintos.

“Mano žiniomis, minimalių sumų bankai kol kas nėra pasiekę”, – teigė D.Lapinskas.

Tačiau verslininkai valdininkų delsimu nėra patenkinti. Jiems nesuprantama, kodėl tiek ilgai taikstytasi su tuo, kad ES paramos lėšos nenaudojamos guli EIF sąskaitoje Liuksemburge.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys įsitikinęs, kad su EIF reikėtų derėtis. Pavyzdžiui, siūlyti EIF suformuoti prie bendrovės “Investicijų ir verslo garantijos” (“Invega”) specialų fondą, iš kurio būtų dengiami bankų nuostoliai.

“Radikalių ėjimų šiame žaidime daryti negalime, tačiau bandyti derėtis – būtina. Ir tai reikėjo daryti dar vakar”, – teigė G.Rainys.

+370 5 2058511

Apie pirmą ketvirčio pelną Lietuvoje po pusantrų metų pertraukos paskelbęs bankas “Swedbank” prabilo apie grįžimą prie tradicinės bankininkystės, tačiau analitikai abejoja, kad bankai artimiausiais metais smarkiau atsuks paskolų kranelį, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė sako, kad staigaus kreditavimo bumo tikrai neturėtų būti, nors bankų rodikliai antroje metų pusėje turėtų būti geresni: “Agresyvus skolinimas gali lemti tokius pat didelius atidėjimus, todėl sparčios plėtros bankų segmente nereikėtų tikėtis”, – sako ji.

Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidentės, kitų bankų rodikliai priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjimus formavo pernai. “Jei bankai pernai nuoširdžiai viską nurašė, tai jie šiemet turėtų parodyti pelno. Gal tai yra signalas, kad bankai po truputį grįžta į savo vėžias, pradeda aktyviau veikti kreditavimo srityje, nes praktiškai nuo 2008 metų sausio finansavimo funkcija buvo padėta į šoną”.

„Verslo žinios“ rašo:

„Swedbank“ vakar pranešė, kad 2010 m. III ketv., pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių, banko grupė Lietuvoje uždirbo 90 mln. Lt grynojo pelno. Tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti per 2010 m. tris ketvirčius grupė patyrė 93 mln. Lt nuostolių. Per 2010 m. sausį–rugsėjį bankas suformavo 345 mln. Lt atidėjinių, o tai 67% mažiau nei prieš metus, kai atidėjinių suma siekė 1,041 mlrd. Lt.
Kitą savaitę savo III ketvirčio rezultatus paskelbs ir kitu du didieji bankai Lietuvoje – SEB ir DnB NORD, o jų, kaip ir kitų bankų rodikliai, vertina Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, ir priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjinius formavo pernai.
„Swedbank“ paskelbė, kad per III ketv. verslo paskolų srityje matomas nedidelis atsigavimas – paskolų portfelis išaugo 4%.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, kol kas nelinkęs sureikšminti duomenų apie pelną, nes analizuodamas pastarojo meto veiklos rezultatus pastebi, kad bankai pradėjo daugiau uždirbti ne iš kreditavimo, o iš valiutų konvertavimo operacijų, brangusių pavedimų – tai ir padeda jiems atsigauti, pelnas nereiškia, kad bankai pradeda labiau pasitikėti Lietuvos rinka.
„Paskolų ir toliau išduodama mažai“, – kalba p. Besagirskas ir skaičiuoja, kad nuo 2008 m. lapkričio, kai faktiškai ir prasidėjo krizė, iki šių metų rugsėjo vidaus kredito suma sumažėjo 7,5 mlrd. Lt, iš jų įmonėms – 5,2 mlrd. Lt.
„Bendra tendencija ta, kad bankai paima pinigus iš rinkos, o skolina gerokai mažiau. Be to, didžioji dalis naujų paskolų yra skirta senosioms refinansuoti, pastebime, kad bankai refinansuoja senas paskolas labiau apsidrausdami. Nedaug naujų objektų, kuriuos finansuotų, o ir apyvartinių lėšų išduodama labai mažai“, – teigia p. Besagirskas.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo 7%, o tokios tendencijos fiksuojamos dėl vis dar nepakankamos naujų paskolų paklausos. Ponas Besagirskas mano, kad dėl to kalti patys bankai, o tiksliau – akcininkai Švedijoje, jie vienodai griežtai vertina padėtį visose Baltijos šalyse ir taiko vienodus standartus, nors valstybėse padėtis skirtinga.

Pranešimas apie bankui įkeisto turto areštą finansinių sunkumų kamuojamiems klientams pirmiausia asocijuojasi su antstoliais ir turto praradimu. Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymomis buvo paženklintas 591 butas ir 1165 žemės sklypai.

Prieš metus buvo prašoma areštuoti 407 butus ir 1461 žemės sklypą. Tuo tarpu prieškriziniais 2008-aisiais tokios nemalonės sulaukė tik 114 butų ir 215 žemės sklypų.

Šiemet daugiausiai butų ir žemės sklypų turto areštų žymų CHĮ įregistravo “DnB Nord” bankas, jam lyderio pozicijas užleido SEB bankas. Pasak “DnB Nord” atstovo spaudai Andriaus Vilkanco, turto arešto žyma reiškia, kad turto savininko teisė disponuoti turtu yra apribojama, bet jis ir toliau gali tuo turtu naudotis ar, suderinęs su banku, jį parduoti. “Tai yra signalas, kad reikia aktyviai ieškoti bendro ir abiem pusėms priimtino sprendimo, kaip išbristi iš susidariusios padėties”, – tikina jis.

Šaltinis: Centrinė hipotekos įstaiga

Nors bankų analitikai jau skelbia optimistines ekonomikos atsigavimo prognozes, vis dar vengiama kalbėti apie tai, kas labiausiai rūpi žmonėms – apie tebeegzistuojantį vidaus kreditavimo embargą, keliagubai didesnes nei prieš krizę bankų maržas ir per dvejus metus trečdaliu padidintus finansinių paslaugų įkainius.

Ką daro bankai, kai neteikia kreditavimo paslaugų? Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, jie kasdien prašo areštuoti jiems įkeistą klientų nekilnojamąjį turtą (NT) arba priimti nutarimą parduoti jį iš varžytynių. Per dvejus metus, nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki šių metų vasaros pabaigos, hipotekos teisėjų nutartimi arešto žymomis paženklinta per 7,7 tūkst. butų, pastatų, patalpų, žemės sklypų ir įvairių kitų inžinerinių statinių. Bankų pasiteiravus, kiek klientų perimto turto valdo jie patys arba jų įsteigtos antrinės įmonės, kukliai nutylima. Tačiau tai, kad klientų NT pardavimas ir perėmimas tęsiasi, rodo naujausi faktai.

Rugsėjo pabaigoje bendrovės “Swedbank lizingas” aukcione iš 56 parduodamų objektų 42 įsigijo banko “Swedbank” antrinė įmonė “Ektornet Management Lithuania”, tiek pat objektų savo žinion perimta ir rugpjūtį vykusiame aukcione. Pirkėjams iš šalies per šiuos aukcionus pavyko įsigyti vos aštuonis objektus. Faktas, kad bankas “Swedbank” rugsėjo pradžioje įsteigė dar tris bendroves iš klientų perimamam NT valdyti, baugina bankų klientus. Naujausias langų gamintojos “Doletos” pavyzdys, kai Kauno apygardos teismas nepatenkino “Swedbank” ieškinio iškelti bankroto bylą, dar kartą įrodo, kad šalyje veikiantiems komerciniams bankams terūpi savi ir svetimi pinigai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vis dar skaičiuojami 408,1 mln. Lt dydžio bankų nuostoliai rodo tą sumą, kurią bankai planavo uždirbti iš savo klientų, bet to padaryti jiems nepavyko. Gerinant šį rodiklį bandoma gauti kiek įmanoma daugiau pajamų iš kitos veiklos. Palyginti su 2009-aisiais, dabar bankai daugiau uždirba iš operacijų užsienio valiuta (48,8 mln. Lt daugiau nei per 2009 m. pirmąjį pusmetį) bei gauna pajamų iš antrinių įmonių (39,9 mln. Lt daugiau nei per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį).

Pajamos iš operacijų užsienio valiuta taip pat byra iš esamų klientų sąskaitų. Mat šalies pinigų rinkoje apie 70 proc. paskolų suteikta eurais ar kitomis užsienio valiutomis, apie trečdalį taupymo ir pinigų apyvartos taip pat vyksta ne litais. Bankams tai tik į naudą. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį iš operacijų užsienio valiutomis uždirbta 104,8 mln. Lt – 1,9 karto daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Kitas nutylimas pajamų šaltinis – iš paslaugų ir komisinių, taikant keliskart didesnius įkainius, gaunamos bankų pajamos.

Remiantis Lietuvos banko statistika, per pirmąjį pusmetį iš komisinių bankai uždirbo 323 mln. Lt, o tai 6 mln. Lt daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Skolinimosi kartelė vis dar nepasiekiama

Analizuojant bankų veiklos rodiklius užkliūna paskolų likučio rodikliai, kurie vis tebemažėja. Lietuvos banko duomenimis, paskolų likutis įmonėms per rugpjūtį sumažėjo 49,4 mln. Lt, namų ūkiams – 65,9 mln. Lt. Statistika rodo, kad bankų klientams per mėnesį suteiktos paskolos padidėjo beveik 174 mln. Lt, bet šią suma didino bankų paskolos valdžiai ir finansų institucijoms, tuo tarpu verslo ir gyventojų kreditavimas vis dar išlieka neigiamas. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nario Sauliaus Žilinsko, kreditavimo blokada Lietuvoje tęsiasi jau 21 mėnesį.

“Veido” atliktais skaičiavimais, per dvejus metus, skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio, verslo paskolų portfelis labiausiai traukėsi didžiuosiuose bankuose, prieš tai garsėjusiuose aktyvia kreditavimo politika. Tuo tarpu mažų bankų paskolų portfelių pokyčiai nebuvo tokie drastiški, o kai kurių jie netgi didėjo, pasinaudojus galimybe skolinti valstybės skirtus pinigus vidaus kreditavimui.

Vienas pagrindinių veiksnių, sustabdžiusių verslo ir gyventojų kreditavimą, – padidėjusi skolininkų rizika, kuri iš karto atsispindėjo žvelgiant į per dvejus metus keturgubai šoktelėjusias bankų maržas.

Pasak Artūro Buivydo, bankines konsultacijas teikiančios bendrovės “Buivydas ir partneriai” vadovo, bendra paskolų palūkanų norma per dvejus metus išliko panašaus dydžio, bet jos sudedamosios dalys apsikeitė vietomis – mažėjant skolintų pinigų kainai, didėjo bankų maržos. Jų pokytis skaičiuojamas kartais.

“Į bendras palūkanų normas įskaičiuotos bankų maržos kilo dėl padidėjusių bankų išlaidų, susijusių su probleminėmis paskolomis, didesnio rizikos vertinimo, jos įkainojimo ir noro daugiau uždirbti”, – paaiškina A.Buivydas. Jo teigimu, maržos mažėjimas ateityje gali būti siejamas su atskirų bankų noru turėti didesnę rinkos dalį, o tai, kad rugsėjį bankai pradėjo aktyviau reklamuoti savo kreditavimo paslaugas, rodo vėl atsirandančią konkurenciją. Tačiau didėjant skolintų pinigų kainai (tarpbankinėms palūkanų normoms eurais EURIBOR ir litais VILIBOR), smarkių pokyčių žvelgiant į bendrą palūkanų dydį neverta tikėtis. Ką nuspręs daryti bankai su tais klientais, kurių sutartyse numatyta gana didelė banko marža, bus tik banko sprendimas.

Bankrotas kaip grasinimo priemonė

Nors tarp banko ir skolininko pasirašytose sutartyse nurodoma, kad žaidimo taisyklės yra lygios, sunkmetis parodė, ką gali bankas. Bendraudamas su banku skaidrumo ir sąžiningumo itin pasigedo  bendrovės “Doleta” vadovas Liutauras Daubara. Jo įmonės bankrotą bankas inicijavo jau kitą dieną po derybų dėl paskolos sutarties sąlygų. Tuomet akcininkai nesutiko su banko prašymu už paskolą papildomai laiduoti kitose šalyse esančių įmonių lėšomis ir turtu. L.Daubarai nesuprantama, kaip naujos gamyklos, kuri visa užstatyta bankui, statybai paskolinęs 40 proc. reikiamų lėšų, bankas drįsta kėsintis į kitą akcininkų turtą bei grasina bankrotu tuo metu, kai įmonė plečiasi.

“Banko paskleistos abejonės įmonės patikimumu ir veiklos tęstinumu mums pridarė nuostolių, negavome planuotų užsakymų, kurių vertė – maždaug 6 mln. Lt”, – sako įmonės, jau rengiančios ieškinį bankui, vadovas. Paklaustas, o kas būtų nutikę, jeigu banko iniciatyva įmonė būtų bankrutavusi, L.Daubara vardija kelis padarinius. Pirmiausia darbo būtų netekę maždaug du šimtai darbuotojų, kurių nemaža dalis pasiėmę paskolas iš to paties banko. Antra, iš langų gamintojų rinkos būtų iškritęs stiprus žaidėjas. Trečia, valstybė būtų netekusi apie 1,5 mln. Lt įmonės mokamų mokesčių. Pasak pašnekovo, ateityje banką, kaip partnerį, pasirinkti bus paprasčiau, nes klientams sunkiu metu vieni bankai parodė tikrąjį savo veidą, o kiti buvo sąžiningesni su savo klientais.

Advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokato Mariaus Devyžio pastebėjimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai po šios vasaros tapo sukalbamesni. Tačiau, anot jo, rinkoje vis dar vengiama nustatyti skaidrius ir viešus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti skolininkas, kad išvengtų banko sankcijų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai, palyginti su visais skundais, gautais dėl bankų teikiamų paslaugų, vartotojai daugiausiai jų pateikė būtent susijusių su būsto paskolomis. Tarnyba taip pat pastebėjo, kad bankai nepagrįstai didina maržą. Tarnybos nuomone, neretai maržos didinimas, kai žmogus prašo pakeisti bent vieną sutarties sąlygą ar praneša netekęs darbo, yra nepagrįstas, nes pablogėjus vartotojo finansinei padėčiai bankas didina vartotojo finansinius įsipareigojimus, šitaip dar labiau sumažindamas galimybę grąžinti paimtą paskolą.

L.Daubaros ir S.Žilinsko teigimu, šis laikotarpis parodė, kad be valstybės įsikišimo sprendžiant klientų ir bankų ginčus jokie pokyčiai negalimi, nes ir įstatymai tarnauja bankams. Siekiant, kad tie pokyčiai kaip įmanoma greičiau pajudėtų, verslininkų iniciatyva rugsėjo pabaigoje Seime sudaryta Verslo ir bankų santykių bei verslo kreditavimo gerinimo klausimų darbo grupė.

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijanti Lietuvos bankų asociacija perspėja Lietuvos piliečius saugotis sukčių, niekam neatskleisti savo mokamųjų kortelių bei internetinės bankininkystės kodų bei slaptažodžių ir nesusivilioti sukčių siūlomu atlygiu už bankų sąskaitų atidarymą ar panaudojimą.

Lietuvos komerciniai bankai susirūpinę, kad pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjo sukčiai, tarp jų ir iš užsienio šalių, o jų naudojamų būdų apgaudinėti daugėja. Viena iš pavojingiausių tendencijų yra ta, kad sukčiai pastaruoju metu įsigudrino ne tik apiplėšti žmones, bet ir paversti juos savo bendrininkais.

“Nusikaltėlis, prikalbinęs studentą, pensininką ar kitą mažesnes pajamas gaunantį ar finansinių sunkumų prislėgtą žmogų už tam tikrą atlygį atsidaryti banke sąskaitą, prisijungti prie internetinės bankininkystės, o slaptažodžius ir kt. patikėti jam, vėliau tą sąskaitą panaudoja įvairioms nelegalioms operacijoms atlikti, tokiu būdu paversdamas sąskaitos savininką savo bendrininku, kurį gali ir turi sulaikyti policija”, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak S.Kropo, tokiais atvejais žmogus susikuria daugybę naujų problemų, susigadina savo reputaciją, užkerta sau kelią ateityje gauti banko paskolą ir kt.

Lietuvos komerciniai bankai perspėja žmones nesusivilioti įvairiais finansinės pagalbos ar įtartinais darbo pasiūlymais, neatsidarinėti bankuose sąskaitų savo vardu, jei to prašo nepažįstami asmenys, nepatikėti jiems savo mokamųjų kortelių, internetinio banko slaptažodžių ir kitos asmeninės konfidencialios informacijos, nepildyti elektroninių anketų. Tačiau, jei tai padaryta, būtina kuo skubiau informuoti banką, kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Bankai primena, kad jie niekada savo klientų neprašo atskleisti jokių elektroninės bankininkystės prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų.

Buvęs Prancūzijos banko “Societe Generale” finansų makleris Žeromas Kervjelis (Jerome Kerviel), dėl kurio finansinių machinacijų bankas patyrė 4,9 mlrd. eurų nuostolių, nuteistas trejus metus kalėti. Dar dvejus metus Ž. Kervjeliui bus uždrausta verstis biržų maklerio veikla.

Ž. Kervjelis, Paryžiaus teismo sprendimu, turės atlyginti bankui 4,9 mlrd. eurų nuostolius. Iš kokių lėšų jis atlygins bankui, kol kas neaišku. Taip pat nepranešama ir apie tai, ar Ž. Kervjelis ir jo advokatai teiks apeliaciją.

Buvęs makleris Ž. Kervjelis pripažintas kaltu pagal visus kaltinimo punktus, įskaitant dokumentų klastojimą, savo įsipareigojimų nevykdymą, nesankcionuotą banko kompiuterinių sistemų naudojimą, praneša “The Wall Street Journal”. Prancūzijos priežiūros tarnybos reikalavo nuteisti Ž. Kervjelį ketveriems metams kalėti.

Pats Ž. Kervjelis savo kaltės nepripažino. Jis ne kartą tvirtino, kad banko vadovybė žinojusi apie jo operacijas, kurios ženkliai viršijo limitus. Ž. Kervjelio nuomone, jo veiksmų neblokavo saugumo sistema, nes jo vykdomos operacijos buvo pelningos bankui. Finansų makleris taip pat tvirtino, kad dirbo ne tam, jog praturtėtų, bet kad vadovybė atkreiptų dėmesį į jo sėkmingą veiklą.

Apie Ž. Kervjelio sukčiavimus paaiškėjo 2008 m. pradžioje. Pats finansų makleris buvo iš pradžių sulaikytas, bet vėliau paleistas. Tų pačių metų balandžio pradžioje jis įsitaisė dirbti konsultantu Prancūzijos kompanijoje LCA. O 2010 metais jis išleido memuarų knygą, kur papasakojo apie tai, koks sunkus finansų maklerių darbas. Ž. Kervjelis biržų maklerius vadino “prastai apmokamomis prostitutėmis per didžiulę bankininkų orgiją”.

Prieš daugiau kaip penkerius metus šalies komerciniuose bankuose atsiradusi ir tik išskirtiniams privatiems klientams taikyta asmeninio aptarnavimo paslauga šiandien nebetenka prasmės. Mat sumažėjus bankų klientų pajamoms tie, kurie vadinamaisiais auksiniais klientais tapo prieš krizę, šiandien tėra eiliniai bankų klientai, tebeturintys neretai tik teorinių išskirtinio aptarnavimo privilegijų.

Kai kurie bankai visus savo klientus sulygino ir kiekvienam paskyrė asmeninį vadybininką. Pvz., “Danske” bankas kiekvienam vadybininkui priskyrė po 400 klientų ir įrodinėja, kad jie visus klientus esą pažįsta ir jiems pataria. Tuo tarpu kiti bankai, pvz., “Swedbank”, sumažino asmeninių vadybininkų skaičių ir auksinių klientų aptarnavimo vietas. Susisiekti su asmeniniu vadybininku tapo daug sudėtingiau, nes ir jie savo klientus surikiavo pagal turimų bankinių produktų skaičių.

Pasirodo, norint gauti išskirtinio aptarnavimo banke paslaugas reikia atitikti tam tikrus reikalavimus – uždirbti ne mažesnį kaip nustatyto dydžio atlyginimą, pvz., 3 tūkst. Lt. Vieniems klientams šias paslaugas pasiūlo banko darbuotojos prie kasų, kiti patys pasiprašo išskirtinio aptarnavimo, nes turėdami banke ne vieną taupymo, investavimo ar paskolos produktą jaučiasi to nusipelnę.

Tačiau ne visi bankai noriai plečia savo išskirtinių klientų ratą. SEB banko klientas “Veidui” pasakojo, kad su jam paskirta asmenine vadybininke nepavyko susisiekti nei tada, kai jam reikėjo konsultacijos dėl investavimo, nei dėl paskolos gavimo. Užtat kai nesenai į jo asmeninę sąskaitą įkrito kelios didesnės sumos pinigų, po kelių dienų banko klientas sulaukė malonaus laiško, kurį pasirašė nauja jo asmeninė vadybininkė. Tik dabar už naudojimąsi banko paslaugomis jam buvo pasiūlyti vadinamieji lojalumo įkainiai.

Žinia, kad pagrindinis asmeninių vadybininkų darbas – privatiems banko klientams parduoti investavimo, kreditavimo, išperkamosios nuomos ir kitas jų poreikius atitinkančias paslaugas. Todėl naudingų patarimų galima tikėtis tik labai išskirtiniais atvejais – neretai už įsigytus papildomus bankų produktus vadinamosiomis išskirtinėmis sąlygomis.

Rugpjūčio mėnesį metinei infliacijai pasiekus 1,8 proc. ir pralenkus didžiausių Lietuvos bankų siūlomas iki 1,7 proc. tesudarančias metų trukmės terminuotųjų indėlių palūkanas, kyla klausimas, kaip apsaugoti ir neprarasti santaupų, o gal net rasti tinkamą būdą užsidirbti. Taigi ką daryti gyventojams, savo sąskaitose sukaupusiems 10 tūkst., 50 tūkst. ar 100 tūkst. litų?

Nors indėlių Lietuvos bankuose vis daugėja, šį taupymo būdą pasirinkę Lietuvos gyventojai savo santaupų tikrai nedidina ir netgi pro truputį praranda, nes infliacija indėlių palūkanas jau dabar viršija, o metų pabaigoje viršys gana stipriai. Ką daryti?

Pasak finansų ekspertų, prieš priimdamas sprendimą, kur investuoti, kiekvienas turi nuspręsti, kuriam laikui ir kokiam tikslui tuos pinigus investuoja. Klasikinis patarimas: nori investuoti ilgam laikotarpiui ir užsidirbti daugiau pelno, rinktis agresyvųjį investavimą. Sieki išsaugoti turimus pinigus (jų vertę) – investuok konservatyviai.

“Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė primena, kad prieš pradedant galvoti apie investavimą pirmiausia reikia pasirūpinti pinigų juodai dienai, t.y. atsidėti lėšų nenumatytiems atvejams. Toks rezervas turėtų sudaryti bent šešis mėnesinius asmens darbo užmokesčius, nes tiek įprastomis ekonominėmis sąlygomis trunka naujo darbo paieška. Tačiau padėtis darbo rinkoje rodo, kad šiuo metu darbo paieškos gali užtrukti gerokai ilgiau, todėl ir pinigų rezervą patariama sukaupti didesnį.

Jei turite 10 tūkst. litų

Jeigu rezervas jau yra ir sukaupėte bent 10 tūkst. Lt, pats metas pagalvoti apie šiokį tokį savo pinigų įdarbinimą. Tiesa, 10 tūkst. Lt – gana menka suma, tad dauguma ją turinčiųjų nesivargina sukti galvos ir padeda šiuos pinigus kaip indėlį banke.

Štai Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorakienė sako, kad turėdama 10 tūkst. Lt net iš banko sąskaitos jų neimanti, nes tų pinigų bet kada gali prireikti. “Juk niekada nežinai, kada ir kas gali nutikti: ar kokia nelaimė įvyks, ar šeimos narys susirgs, ar kokiam kitam reikalui greitai pinigų prireiks”, – asmeniniu finansų valdymo receptu dalijasi Z.Sorakienė.

Pasak jos, turint tiek santaupų apie verslą, nors ir labai smulkų, turėtų galvoti tik darbo netekęs ir kito pragyvenimo šaltinio negalintis rasti asmuo. “10 tūkst. Lt – labai vargani pinigai, bet išsinuomoti patalpas ir užsiimti, pavyzdžiui, siuvimo, batų taisymo, vertimo paslaugomis ar labai nedidelės apimties prekyba jau galima. Tačiau tokia veikla – tik sunkus bandymas išgyventi”, – mano pašnekovė.

Dar viena banko indėlių alternatyva – aukso luitai. Pasak jais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios “Auksinės širdelės” direktorės Jovitos Keršanskienės, aukso kaina pastaruoju metu tik kyla. “Prieš metus gramą aukso buvo galima nusipirkti už 100–110 Lt, o šiuo metu tas pats gramas kainuoja 120–130 Lt. Taigi prieš metus į auksą investavę žmonės jau dabar gali skaičiuoti pelną”, – sako ji.

Auksas – ilgalaikė investicija, tad jo kaina ir kartu pelnas ar nuostolis priklauso nuo nuotaikų biržoje. Tačiau prireikus aukso luitą visuomet galima parduoti ar užstatyti lombarde. Minėta “Auksinė širdelė” parduoda 3, 5, 10 ir 20 gramų aukso luitus, bet norintiesiems įsigyti didelį aukso luitą gali pagaminti pagal specialų užsakymą.

Daugiau turi, daugiau gali

50 tūkst. Lt santaupos jau suteikia kur kas didesnę investavimo laivę. Tiesa, SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė primena, kad net ir investavus grėsmė neišsaugoti pinigų vertės vis dėlto išlieka, ypač jei rizika bus valdoma netinkamai. “Vienas populiariausių rizikos valdymo būdų – lėšų paskirstymas, t.y. nesudėjimas visų pinigų į vieną krepšį. Kuo didesnę sumą turime, tuo svarbiau šio principo laikytis”, – pataria J.Varanauskienė.

Pasak “Ober-Haus” gyvenamojo nekilnojamojo turto eksperto Mariaus Čiulados, turint 50 tūkst. Lt jau galima pradėti galvoti ir apie investicijas į šiokį tokį nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia ekspertas siūlo pasidairyti į 50 tūkst. Lt vertės žemės sklypus atokiau nuo didmiesčių.

“Tačiau investuotojai privalo suprasti, kad žemės kaina greitai nekyla ir savaime jokių pajamų neduoda. Antra, žemės nėra paprasta įsigyti, o ir parduoti nelengva”, – įspėja M.Čiulada. Jo teigimu, žemės pirkėjų nėra daug, o pati žemė turi savo specifiką – būna miško, dirbamosios, namų valdos paskirties. “Nors iš spekuliaciniais tikslais pirktos žemės galima uždirbti daugiau nei iš kito nekilnojamojo turto, reikia apsispręsti, ar gali ilgam investuoti. Daugiausiai pelno žemė duoda, jei vadovaujiesi tokia taisykle: nusipirkai ir užmiršai”, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertas. Beje, metas pirkti nekilnojamojo turto dabar kur kas palankesnis nei prieš dvejus metus, bet metus dar galima ir palaukti, nes žemės ir butų kainos dar gali šiek tiek kristi.

Natūralu, kad investavus į žemę uždarbio gali tekti ilgai laukti, o štai įsigijus gyvenamąjį būstą šiokių tokių pajamų jau galima tikėtis kas mėnesį. “Pavyzdžiui, Vilniuje už 50 tūkst. Lt galima įsigyti bendrabučio kambarį arčiau miesto centro arba labai mažą vieno kambario butą Naujojoje Vilnioje, Grigiškėse ar kituose miesto pakraščiuose”, – paaiškina M.Čiulada.

Šiuo metu grąža iš būsto nuomos Lietuvoje siekia apie 5 proc. įsigyto būsto vertės, nors pasaulyje šis rodiklis sudaro 10 proc. Taigi įsigijus bendrabučio tipo kambarį arba vieno kambario butą Vilniaus pakraščiuose iš nuomos galima gauti apie 100–200 Lt kas mėnesį. Be to, pasak eksperto, atsigavus ekonomikai bendrabučio ar buto kaina turėtų pakilti ir šį turtą bus galima parduoti brangiau, nei jis buvo pirktas. “Infliacija pinigus “valgo”, santaupų perkamoji vertė nuolat mažėja, o įsigytas turtas visuomet lieka turtas”, – dėsto pašnekovas.

Z.Sorakienė pabrėžia, kad turint 50 tūkst. Lt jau galima pradėti ir smulkųjį verslą. “Pagal verslo liudijimą galima atidaryti prekybos įmonę. Galima nusipirkti prekių, išsinuomoti verslui reikalingas patalpas. Taip pat už tokią sumą galima atidaryti mažą šeimos įmonę, kuri teiktų paslaugas”, – verslo galimybes vardija Z.Sorakienė.

Dar pašnekovė pataria prieš imantis verslo gerai paruošti namų darbus ir viską suskaičiuoti, o verslo šaką rinktis pagal profesiją – ateityje bus lengviau dirbti. Reikėtų nuodugniai ištirti numatomos teikti paslaugos ar prekės paklausą, atidžiai rinktis prekybos patalpas, išstudijuoti pirkėjų srautą. “Ir svarbiausia – iš pradžių nesitikėti didelio uždarbio. Pelnas, jei tokio bus, atsiras tik po kurio laiko”, – perspėja moteris ir priduria, kad viską gerai apgalvojus ir suskaičiavus net ir sunkmečiu pradėtas verslas gali išgyventi.

Z.Sorakienė patikina, kad jei pati turėtų 50 tūkst. Lt santaupų, juos skirtų vieno iš savo trijų vaikų verslui pradėti. Ponios Zitos vyras – verslininkas, pagal verslo liudijimą prekiaujantis užuolaidomis, patalyne ir kitomis namų apyvokos prekėmis, todėl jis būtų pradedamo verslo konsultantas. Ir 100 tūkst. Lt santaupų ji nedvejodama skirtų kitam vaiko verslui pradėti. “Tik pradėjus verslą matau perspektyvą uždirbti, tačiau tam reikia skirti daug pastangų ir jėgų”, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.

Butas, žemės sklypas, sodyba, verslas

Tiems, kurie turi 100 tūkst. Lt santaupų, ponia Zita pataria dairytis verslo šakos, prie kurios būtų galima prisidėti partnerystės pagrindais. “O susijungus jau būtų galima ir ES paramos prašyti bei taip verslą plėsti”, – priduria ji.
Šiuo metu pelningiausia pagal turimas sutartis gaminti prekes eksportui. Ir taip bus dar ilgai. “Svarbiausia – pinigų neinvestuoti aklai. Tai būtų didžiulė klaida ir dažnai dideli praradimai”, – perspėja Z.Sorakienė.

M.Čiulada tvirtina, kad turint 100 tūkst. Lt galima tikėtis neblogų investavimo rezultatų ir nekilnojamojo turto srityje. Net Vilniuje už tiek galima nusipirkti vieno ar pusantro kambario butą, o ką jau kalbėti apie kitus regionus. “Už tokią sumą nusipirktą būstą galima lengvai išnuomoti už 400–600 Lt per mėnesį. Be to, nebūtų jokių sunkumų jį parduoti”, – tikina M.Čiulada. Kaip investiciją į nekilnojamąjį turtą ekspertas siūlo rinktis butą iki 60 kv. m – tokį ir išnuomoti, ir parduoti nesunku. Be to, už 100 tūkst. Lt jau galima įsigyti neblogą namų valdos žemės sklypą su komunikacijomis arba brandaus miško ar žemės ūkio paskirties sklypą. Taip pat galima investuoti į sodybą prie ežero ar kitoje gražioje vietoje.

Minimalus noras rizikuoti

O.Bložienė atkreipia dėmesį, kad svarstant, kur investuoti, nereikia apsiriboti viena investicijų priemone, pavyzdžiui, tik idėja pirkti nekilnojamąjį turtą. Tikslinga įvertinti kuo platesnį investicinių objektų spektrą – nuo vertybinių popierių iki meno dirbinių.

Tiesa, investicijos į vertybinius popierius – akcijas ir obligacijas šiuo metu laikomos ne itin patraukliu būdu užsidirbti, nes nemažai į juos investavusiųjų nudegė per pastaruosius dvejus metus. Be to, dabar skolos vertybiniai popieriai (obligacijos, ypač vyriausybių) šiuo metu ne ką pelningesni negu bankų indėliai arba ne ką mažiau rizikingesni negu įmonių akcijos.

Tad nieko keista, kad investicijos į vertybinius popierius Lietuvoje darosi vis labiau nepopuliarios. Dauguma žmonių susitaiko su šiokiais tokiais praradimais ir pinigus laiko bankuose, o ne eksperimentuoja. Lietuvos gyventojai dabar minimaliai nori rizikuoti.