Ne tik pasaulio ar Europos, bet ir Lietuvos bankų rinka per pastaruosius kelerius metus neišvengė sukrėtimų, o kartu su jais – ir pokyčių, kurių didžioji dalis dar tik laukia artimiausiu metu. Bankininkai neabejoja, kad dėl jų bankų veikla taps tik efektyvesnė, o pinigai – saugesni.

Jau netrukus Europos centrinis bankas (ECB) ketina pradėti supirkinėti sunkumus išgyvenančių euro zonos valstybių obligacijas, o tai neabejotinai atsilieps ne tik eurą įsivedusių, bet ir jo kol kas dar neturinčių Europos šalių bankų rinkai. Apie tai, kokių naujovių, susijusių su pinigais, tikėtis, kam ruoštis, o ko nebūgštauti, kalbėjomės su banko “Citadele” valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.

– Kokių pasekmių ne tik Europos bankams, bet ir visai ekonomikai turės Europos centrinio banko sprendimas paleisti pinigų spausdinimo mašiną – imti neribotai supirkinėti prasiskolinusių vyriausybių obligacijas?
A.V.: Ši Europos centrinio banko priemonė – tai pastangos monetariniais būdais įveikti sunkumus, kilusius dėl fiskalinės drausmės stokos sukeltų ilgalaikių neigiamų pasekmių ir finansinių problemų sprendimo vilkinimo probleminėse ES šalyse – Graikijoje, Ispanijoje ir kitose. Akivaizdu, kad fiskalinės problemos minėtose šalyse kilo dėl blogo jų vyriausybių darbo. Todėl šis ECB žingsnis visiškai suvokiamas ir teigiamas, siekiant išspręsti krizės Europos Sąjungoje problemas ir diegti prevencines priemones pasekmėms sušvelninti. Tik reikia pabrėžti, kad iki šiol nėra aišku, kokiu mastu šios vyriausybės įgyvendins visas priemones, kurių tikisi ECB.
– Ko tikitės iš naujos Lietuvos Vyriausybės, kaip vertinate išrinktų partijų prioritetus, kai kalbama apie finansus?
A.V.: Mano nuomone, šiuo metu svarbiausia – kad visos politinės partijos susitartų dėl esminių priemonių, skirtų šalies konkurencingumui globalioje rinkoje ir Lietuvos piliečių gerovei didinti, įgyvendinimo bei konkrečių šio įgyvendinimo terminų. Pirma, valstybės išteklius naudoti taip, kad didėtų efektyvumas svarbiausiose šalies ūkio srityse, įskaitant ir valstybės valdomas strategines įmones, kurių veiklos efektyvumo – sąnaudų ir pajamų santykio, pelno, kurį uždirba kiekvienas tokioje įmonėje dirbantis darbuotojas, ir kiti rodikliai turi būti planuojami, kontroliuojami ir nuolat skelbiami visuomenei. Antra, kad Lietuvoje sukurtos teisinės bei ekonominės inovacijų ir investicijų prielaidos bei paskatos kuo greičiau taptų ne blogesnės nei kaimyninėse šalyse. Trečia, įgyvendinti palankesnes sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtotis, mažinant administracinių suvaržymų naštą. Ketvirta, panaikinti prielaidas korupcijai egzistuoti.
– Kai kurie ekspertai ar verslininkai įsitikinę, kad keleto dabar šalyje veikiančių bankų padėtis ne ką geresnė, nei buvo “Snoro”. Kaip manote, ar šiuo metu iš tiesų yra merdinčių bankų? Kaip įvertintumėte bendrą bankų rinkos “sveikatą”?
A.V.: Būdama vieno iš bankų vadovė, manau, turėčiau kalbėti apie mano vadovaujamo banko veiklos rodiklius, tačiau juos periodiškai viešai skelbiame, todėl neturiu tikslo duodama šį interviu jais pasigirti. Taip pat galiu teikti komentarus, remdamasi tik oficialių šaltinių – Lietuvos banko, Bankų asociacijos duomenimis. O šie duomenys rodo, kad visi bankai vykdo privalomus normatyvus ir dauguma dirba pelningai.
Vis dėlto akivaizdu, kad artimiausiu metu bankų laukia nemaži iššūkiai. Pirma, įsigalios nauji Bazelio komiteto reikalavimai bankų veiklos stabilumui ir tvarumui užtikrinti: jau nuo 2013 m. kapitalo pakankamumo privalomas rodiklis dėl papildomos kapitalo atsargos padidės mažiausiai 2,5 procentinio punkto, nuo 8 iki 10,5 proc., laipsniškai iki 2018 m. bus sugriežtintas likvidumo rizikos valdymas: įsigalios nauji privalomi likvidumo riziką kontroliuojantys ir ribojantys rodikliai, tarp jų ypač svarbus likvidumo padengimo (angl. liquidity coverage ratio) rodiklis, kuris parodys banko gebėjimą itin trumpu laikotarpiu įvykdyti visus kreditorių reikalavimus. Šiems pokyčiams rengiamasi.
Antra, bankai pastaruosius keletą metų vis dažniau susiduria su kitų rinkos dalyvių konkurencija, teikdami kasdienes įmokų priėmimo, elektroninių mokėjimų, kreditavimo ir kitas paslaugas. O su bankų veikla susiję mokesčiai didėja, ir tai tapo tendencija.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, Lietuvos banko po “Snoro” bankroto paskelbimo įgyvendinama bankų intensyvios priežiūros sistema visų pirma ir tarnauja tam, jog būtų užkirstas kelias panašiems atvejams.
– Bankai pamažu imasi to, ką darė prieš krizę: siūlo vis geresnes skolinimosi sąlygas. Ar tai nėra naujų burbulų pūtimo pradžia? Kaip manote, ar bankai pasimokė iš krizės, tapo atsakingesni?
A.V.: Taip, siūlome geresnes nei prieš keletą metų finansavimo sąlygas, nes turime pakankamai išteklių. Tačiau svarbu, kad ir skolinimasis, ir skolinimas vyktų atsakingai. Iš krizės daug svarbių pamokų gavo ir bankai, ir visi Lietuvos rinkos dalyviai. Krizės pasekmė – aukštesnė skolinimo ir skolinimosi kultūra. Atsakingas skolinimas, įvertinant įmonės verslo generuojamo pinigų srauto tvarumą ir perspektyvas, įmonės patirtį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje, akcininkų reputaciją bei sprendimus priimančių vadovų kompetenciją, tapo norma.
Akivaizdu, kad daugelio įmonių požiūris į skolinimąsi taip pat pasikeitė: skolinamasi labiau pamatuotai, įvertinus visą paskolos kainą ir alternatyvias finansavimo galimybes. Be to, krizės laikotarpiu daugelis įmonių, sugebėjusių išlikti ir toliau plėtoti savo veiklą, atsisakė nuostolingų veiklų, išmoko efektyviau kontroliuoti sąnaudas ir planuoti veiklą.
Kita pamoka: bylinėjimosi dėl negrąžintų paskolų praktika parodė, kad Lietuvoje, palyginti su Latvija ir ypač Estija, teisinė išieškojimų sistema yra sudėtingiausia ir brangiausia visoms procese dalyvaujančioms šalims. Tikime, jog kuriant tokią sistemą norėta, kad tai būtų humaniška sistema, vadovaujantis ES teisės principais. Tačiau tokia sistema turėtų veikti kartu su efektyviomis priemonėmis, užkertančiomis kelią nesąžiningiems subjektams pasinaudoti ilgų teisinių įrodinėjimų galimybėmis, turint tikslą visiškai arba dideliu mastu išvengti įsipareigojimų vykdymo. Ir tai taip pat lemia atsargesnį požiūrį į kreditavimą.
Po krizės buvo išleisti ir nauji teisės aktai, prevenciškai reguliuojantys finansavimo rinką ir jos valdymą. Lietuvos banko patvirtintos Atsakingo skolinimo nuostatos, įsigaliojusios nuo 2011 m. spalio 1 d., nustato aiškius kriterijus paskolos fiziniams asmenims suteikimo galimybėms įvertinti.
– Ar verslininkui, šiuo metu ketinančiam pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą, sunku gauti paskolą? Kokios tokių verslininkų galimybės pasiskolinti buvo, tarkime, prieš penketą metų?
A.V.: Asmuo, pradedantis verslą ir pageidaujantis gauti paskolą, turi turėti ne tik viziją, bet ir konkretų priemonių planą, gebėti savarankiškai įvertinti jo įgyvendinimo sąnaudas ir riziką. Manau, kad šiuo metu gauti paskolą pradedančiajam verslą, palyginti su galimybėmis, buvusiomis prieš penkerius šešerius metus, neabejotinai padidėjo dėl INVEGOS ir ŽŪPGF suteikiamų naujų galimybių. Šiuo metu įgyvendinamos net kelios SVV skatinimo priemonės, suteikiančios galimybę gauti valstybės pagalbą pradedantiesiems verslą, teikiamos valstybės remiamos lengvatinės paskolos ir kt. Jas gali gauti SVV subjektai, o tokių įmonių Lietuvoje – absoliuti dauguma.
INVEGA ar ŽŪPGF garantija suteikia galimybę paskolą verslo pradžiai gauti ir investicijoms, ir apyvartinėms lėšoms. Ši galimybė SVV verslui yra itin svarbi – dažniausiai šios įmonės neturi ilgalaikio turto, kurį galėtų įkeisti bankui. Pasinaudodami šiomis skatinimo priemonėmis, mūsų banko klientai įgyvendino ne vieną sėkmingą naują verslo idėją – buvo įsteigti medicinos ir kitų paslaugų centrai, pradėta medienos, metalų apdirbimo, plastikų, automobilių dalių, reklamos paslaugų sektorių naujų bei pagerintų savybių produktų gamyba, o suteikiant paskolas apyvartinėms lėšoms pradėtos pastatų renovavimo bei kitos veiklos.
– Kaip vertinate tai, kad bankų siūlomos palūkanos už indėlius vis mažėja ir net artėja prie minusinių, o indėlių vis tiek daugėja? Kokių tendencijų laukti ateityje?
A.V.: Bankų mokamų už indėlius palūkanų mažėjimas – pinigų spausdinimo JAV ir rekordiškai besitęsiančios beprecedentės pinigų pasiūlos, kurią generavo pasaulio centriniai bankai, pasekmė. Tai vienas iš atvejų, kai geri norai paremti ekonomiką lemia ne tik planuotą efektą, bet ir šalutines pasekmes.
Manau, jog palūkanos už indėlius minusinės Lietuvoje netaps dėl tos priežasties, kad gyventojų ir įmonių indėliai daugeliui finansavimo veiklą vykdančių bankų dėl keleto priežasčių yra esminis ar net vienintelis finansavimo išteklių šaltinis. Tačiau faktas, kad artimiausiu metu nebus pagrindo didinti palūkanų už indėlius. Taip, Lietuvoje didesnes palūkanas už indėlius siūlo kredito unijos, tačiau kol kas jų veiklą, kuri iš esmės nebesiskiria nuo bankų veiklos, reguliuoja kitokie įstatymai, lemiantys, be kita ko, ir kitokias veiklos sąnaudas.
Beje, Lietuvoje kiekvienas terminuotas indėlis teisiniu požiūriu nevisiškai gali būti vertinamas kaip terminuotas, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas asmuo, nutaręs jį nutraukti, gali tai padaryti tą pačią dieną, tai yra, nors ir prarasdamas palūkanas, atsiimti indėlį. O kai kuriose ES šalyse terminuoto indėlio sutartį galima nutraukti tik tam tikra tvarka įrodžius, kad susiklostė esminės aplinkybės, dėl kurių žmogui būtini pinigai.
– Kur jūs pati laikote ar investuojate savo pinigus ir ką šiuo klausimu patartumėte kitiems gyventojams?
A.V.: Turiu įsigijusi Vilnius NASDAQ OMX biržoje kotiruojamų vertybinių popierių, taip pat turiu terminuotą indėlį. Patarimai, kaip elgtis su pinigais, kiekvienam asmeniui turi būti individualūs, atsižvelgiant į žmogaus tikslus, pajamas ir amžių. Patarčiau prieš investuojant gerai pasverti visas galimas rizikas ir aiškiai suvokti, ko siekiama investuojant: ar išsaugoti esamą turtą, ar prisiimant didesnę riziką gauti pelno. Vyresniems asmenims, kurie nėra profesionalūs investuotojai, pasitarus individualiai su profesionaliais investavimo konsultantais, patarčiau rinktis konservatyvesnes investicijas, o jaunesniems investuotojams, kurie gali sau leisti užsiimti ilgalaikiu investavimu, siūlyčiau labiau domėtis investicijomis į įvairių įmonių akcijas ir investicinius fondus, tačiau skirti tam neesminę pajamų dalį, diversifikuojant riziką.

Pastaraisiais mėnesiais reikšmingai šoktelėjusi naftos kaina ne vienam tapo galvos skausmu. “Brent” rūšies naftos kaina per kelis pastaruosius mėnesius išaugo beveik 30 proc. Nors ir tiesiogiai nedalyvaudami finansų rinkose, eiliniai piliečiai naftos kainos peripetijas pajunta per degalų kainų pokyčius, kurie savo ruožtu paveikia jų vartojimo prekių krepšelį.
Šis reiškinys juo nemalonesnis ir todėl, kad energetinių išteklių kainoms didėti ekonominio pagrindo lyg ir nėra: dėl stiprėjančios euro zonos krizės pasaulio ekonomikos augimas pastaruoju metu šlubuoja, o energijos suvartojimo apimtys kyla gerokai lėčiau nei jų kainos. Tačiau reikia priminti, kad nafta yra vienas jautriausiai į išorinius veiksnius (nebūtinai objektyvius) reaguojančių žaliavinių produktų, todėl jos kaina neretai linkusi neracionaliai svyruoti, todėl logiškai ne visada paprasta paaiškinti jos kitimo tendencijas.
Naftos kainą veikia ne tik ekonominiai veiksniai. Geopolitinės konjunktūros pokyčiai, kariniai konfliktai ar jų grėsmė naftą išgaunančiose šalyse, OPEC narių sprendimai dėl naftos gavybos apimčių keitimo, oro sąlygų kaita ir panašios prielaidos daro nė kiek ne mažesnį poveikį naftos kainų dinamikai. Beje, prie naftos kainos svyravimų prisideda ir kasmet sparčiai didėjantys spekuliacinių operacijų mastai finansų rinkoje. Finansinių “Brent” rūšies naftos ateities sandorių apyvarta rinkoje praėjusiais metais išaugo 32 proc., iki 132 mln. kontraktų, o per pastaruosius penkerius metus augimas sudarė 121 proc. Tai – spekuliaciniai finansiniai srautai, kuriais siekiama uždirbti iš naftos kainos skirtumo. Jie neturi jokių sąsajų su realiu fizinės naftos poreikiu, tačiau veikia jos kainą.
Puikus naftos kainų pasiutpolkės, arba atitrūkimo nuo ekonominių realijų, pavyzdys – 2008 m. finansinė krizė, kai naftos kaina per 6 mėn. nuvertėjo net 70 proc. Didžiulis išvestinių finansinių sandorių mastas padidino sisteminę riziką rinkoje ir lėmė ekonomiškai nepagrįstą naftos kainų griūtį. Nuo 2009 m. pradžioje pasiekto dugno naftos kaina jau spėjo atšokti beveik tris kartus, nors per šį laikotarpį pasaulio ekonomikos fronte akivaizdaus progreso pasiekta nebuvo.
Pastarųjų mėnesių naftos produktų brangimą reikėtų sieti ir su tvyrančia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kai dėl Iranui taikomų ekonominių sankcijų šalis buvo priversta kardinaliai sumažinti naftos eksporto apimtis. Priminsime, kad Iranas yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis ir trečioje – pagal jos eksporto mastą.
Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, prisidėjęs prie nuoseklaus naftos brangimo, buvo išaugę investuotojų lūkesčiai dėl JAV ekonomikos skatinimo papildomomis monetarinėmis priemonėmis. Centrinių bankų vykdoma skatinamoji monetarinė politika, į rinką įvedant papildomą kiekį „pigių pinigų“, neišvengiamai pabrangina rizikingas turto klases. Nors tokiais sprendimais siekiama išlaisvinti kredito rinką, tačiau dėl per didelio neapibrėžtumo didžiąją dalį šių lėšų finansų institucijos ne skiria verslui kredituoti, bet nukreipia į patrauklios grąžos finansinius aktyvus (tarp jų ir žaliavinių energetinių išteklių). Taip dirbtinai sukeliamos žaliavų ir kitų prekių kainos, kurios neigiamai veikia bendrovių pelningumą ir kartu mažina jų galimybes investuoti į plėtrą.
Trečias veiksnys, prisidėjęs prie naftos brangimo, yra ženklus JAV dolerio silpnėjimas pastarąjį mėnesį. Pagrindinė atsiskaitymo už žaliavinę naftą valiuta išlieka JAV doleris, todėl jo kurso kitimas yra atvirkščiai proporcingas naftos kainos dinamikai.
Net ir ekonominių argumentų kristi naftos kainai ilgesnėje perspektyvoje nėra daug. Spartus trečdalį pasaulio gyventojų turinčių Kinijos ir Indijos ekonomikų augimas pareikalaus nemažų energetinių išteklių. Manoma, kad per artimiausius dvidešimt metų Kinijos naftos vartojimas kasmet didės apie 7,5 proc., o Indijos – 5,5 proc. Globalinio saugumo analizės instituto duomenimis, per artimiausius 10 metų pasaulinis naftos suvartojimas išaugs apie 60 proc.
Didelė naftos kaina skatina atsinaujinančios energijos ir kito iškastinio kuro naudojimą. Tačiau alternatyvių išteklių proveržio tempas nėra pakankamas. Alternatyvi energetika vis dar nepalyginti brangesnė už tradicinius energijos šaltinius, todėl ši sritis pareikalaus didelių investicijų tiek laiko, tiek sąnaudų požiūriu, kol taps konkurencinga. Svarbiausi energijos šaltiniai ir toliau išlieka nafta, dujos ir anglys, kurių dalis bendroje energetinių išteklių struktūroje sudaro per 80 proc.
Atrodo, kad dėl minėtų veiksnių naftos kainų svyravimo amplitudė ilgainiui gali dar labiau išsiplėsti, o naftos išteklių ribotumas neleidžia tikėtis, jog ji pigs. Tad didėjančios išlaidos degalams taps neišvengiama mūsų gyvenimo dalimi, priversiančia mus mažinti kitas savo išlaidas bei ieškoti papildomo taupymo galimybių.

Didelė naftos kaina skatina atsinaujinančios energijos ir kito iškastinio kuro naudojimą.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais SEB banko bankomatais, atliko beveik 400 tūkst. pinigų įmokėjimo į sąskaitas operacijų. Vidutiniškai tai beveik 2 200 operacijų kasdien. Per šešis šių metų mėnesius, naudojantis šiais SEB banko bankomatais, iš viso įmokėta 811,5 mln. litų, t. y. daugiau nei du kartus daugiau (119 proc.) negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (370 mln. litų).
„Per beveik ketverius metus, kai teikiame šią paslaugą, gyventojai ir įmonių atstovai jau įvertino šios paslaugos privalumus, tad ir toliau nuolat naudojasi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais. Dauguma šių bankomatų veikia visą parą, todėl galima atlikti pinigų įmokėjimo operacijas bet kuriuo patogiu laiku, nepriklausomai nuo banko darbo laiko. Tokį pinigų įmokėjimo į sąskaitą būdą dažnai renkasi jaunimas ar užsienyje uždirbtus pinigus į Lietuvą parsivežę gyventojai, taip pat smulkieji verslininkai, pajamas dažnai gaunantys grynaisiais pinigais“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Atsižvelgdamas į didėjantį paslaugos populiarumą, SEB bankas didina grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą visoje Lietuvoje. „Pirmą praėjusių metų pusmetį šalyje veikė 25 tokio tipo mūsų banko bankomatai. Šiuo metu jų esame įdiegę jau 42. Pastaraisiais mėnesiais tokius bankomatus įrengėme ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitas poreikis taip pat didelis“, − sako V. Doveika.
SEB banko atlikta duomenų analizė rodo, kad gyventojai grynuosius pinigus, naudodamiesi juos priimančiais bankomatais, į sąskaitas įmoka kur kas dažniau negu įmonės: 70 proc. visų įmokėjimo operacijų šių metų sausio-birželio mėnesiais atliko gyventojai. Lyginant gyventojų ir įmonių įmokamas sumas, galima pastebėti, kad per pastaruosius metus jos nekito − vidutinė gyventojų įmokama suma yra 860 litų, o įmonių − šešis kartus didesnė − apie 5 200 litų.
Pirmasis pinigus priimantis SEB banko bankomatas Lietuvoje buvo įrengtas 2008 metų kovo mėnesį. Iš pinigus priimančių SEB banko bankomatų, kaip ir iš įprastų bankomatų, grynųjų pinigų galima ir pasiimti.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė – 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:

• Nors rinkose ir toliau matomas netikrumas dėl euro zonos ateities, Lietuvos ekonomika kol kas atsispiria išorės iššūkiams ir išnaudoja eksporto bei vidaus rinkos galimybes, – pirmą pusmetį įmonės didino gamybos efektyvumą ir išliko konkurencingos. Tai suteikia mums galimybių subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų.

• Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, SEB banko grupės Lietuvoje veiklos pelnas prieš atidėjinius didėjo, augo pajamos, išlaidos išliko tokios pat.
  

• Per pirmuosius šešis mėnesius išdavėme beveik 2 milijardus litų naujų paskolų įmonėms ir gyventojams – naujai išduotos paskolos (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 procentais. Toliau gerėjo kreditų portfelio kokybė ir mažėjo vėluojamų grąžinti paskolų dalis.

• Išlaikėme didelį klientų pasitikėjimą banku – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu metų ketvirčiu, ir toliau didėjo indėlių portfelis – nuo 12 mlrd. iki 12,3 mlrd. litų.

• Keičiantis klientų poreikiams, pirmą šių metų pusmetį aktyviai skatinome savitarnos paslaugų plėtrą. Toliau dirbame laikydamiesi strategijos būti pagrindiniu banku savo klientams, t y. sudaryti palankiausias sąlygas tiems klientams, kurie pasirenka mus pagrindiniu savo finansų partneriu. Didelį dėmesį šiemet skirsime veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:

• AB SEB banko grupės turtas 2012 m. birželio 30 d. buvo 24,3 mlrd. litų, t. y. padidėjo 5 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 23,1 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. birželio 30 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. birželio 30 d. – 2,2 mlrd. litų), t. y. padidėjo 8,7 procento.

• Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,3 mlrd. litų, t. y. 1 procentu.

• Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų portfelis nuo metų pradžios (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 proc. iki beveik 1 mlrd. 939 mln. litų, palyginti su 2011 m. pirmu pusmečiu.

• AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2012 m. birželio 30 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 1 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 18,6 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės pajamos, palyginti su 2011 metų pirmu pusmečiu padidėjo 1 proc., ir buvo 265,4 mln. litų (2011 m. birželio 30 d. buvo 261,9 mln. litų).
• AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. birželio 30 d. buvo 34,9 proc. (normatyvas – 30 procentų).

• SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,044 milijono, t. y. 7,6 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (970 tūkst.).

• Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 474 tūkst., t. y. 16,1 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (408 tūkst.).

• Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 15,5 procento, o mokėjimo kortelių apyvarta nuo paėjusių metų birželio 30 d. padidėjo 13 procentų.

• 2011 m. birželio 30 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 546 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

SEB grupės prezidentės Anikos Falkengren komentaras:

• „Tarpusavio ryšiais grįstas SEB grupės bankininkystės modelis padėjo užsitikrinti aukštas ir stabilias pajamas praėjusį ketvirtį, kuris pasižymėjo iššūkių nestokojančia aplinka. Susitelkiant pirmiausia į klientų perspektyvą ir skiriant tam didžiausią dėmesį, pasiekėme realių rezultatų.
• “Švedijoje SEB savo pagrindiniu banku renkasi vis daugiau klientų. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių (SVĮ), kurios rinkosi mus pagrindiniu banku skaičius išaugo 20 procentų per pastaruosius dvejus metus, o Švedijoje viena iš keturių naujų SVĮ renkasi SEB savo banku. Tuo pat metu privačių klientų, kurie SEB pasirinko pagrindiniu savo banku, skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių.

• “Mūsų plėtra Šiaurės šalyse ir Vokietijoje siekiant padėti didelėms įmonėms ir institucijoms suteikė tvirtą pagrindą ateities augimui. Mūsų esami klientai plėtoja daugiau verslo su mumis, o tuo pačiu metu mes pritraukėme naujų klientų“

• “Per pastaruosius metus mums stiprinant kapitalą bei diegiant riziką mažinančias priemones banko pelno svyravimai gerokai sušvelnėjo. Atsisakėme investicijų į ne pagrindinio verslo veiklą – mažmeninę bankininkystę Vokietijoje ir Ukrainoje bei padidinome veiklos efektyvumą. Sustiprinome savo balansą, padidindami kapitalą, likvidumo atsargas, gerindami finansavimo struktūrą bei turto kokybę.

Tarptautinės SEB grupės antro ketvirčio veiklos pelnas – 3,951 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 m. ketvirtį 4,200 mlrd. Švedijos kronų)

• Pelnas prieš atidėjinius buvo 4,2 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3.6 mlrd. Švedijos kronų).

• Veiklos pajamos buvo 9,9 mlrd. Švedijos kronų – palyginti su 2011 metų antruoju ketvirčiu jos padidėjo 4 procentais. 2011. Veiklos išlaidos, siekusios 5,7 mlrd. Švedijos kronų, sumažėjo 3 procentais palyginti su antruoju 2011 metų ketvirčiu.

• Atidėjiniai paskoloms buvo 269 mln. Švedijos kronų.

• Grynasis pelnas buvo 3 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3,4 mlrd. Švedijos kronų).

• Likvidumo rodiklis buvo 108 procentai, pagrindinis likvidumo rezervas buvo 339 mlrd. Švedijos kronų, o bendra likvidaus turto suma buvo 537 mlrd. Švedijos kronų. Pagrindinis pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 15,3 procento (metų pabaigoje jis buvo 13,7 procento), o pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 17,5 procento (metų pabaigoje jis buvo 15,9 procento).

Įtakingas pasaulio kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ SEB išrinko geriausiu banku Lietuvoje. SEB taip pat išrinktas geriausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono banku, pripažintas geriausiu įmonių susijungimo ir įsigijimo bei lėšų valdymo paslaugų teikėju. SEB išrinktas geriausiu banku ir Latvijoje.
„Tai, kad ekonomikai dar tik atsigaunant SEB yra išrenkamas geriausiu banku ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione, rodo, kad ir sudėtingomis sąlygomis sugebėjome išlikti stipriu ir patikimu partneriu savo klientams. Mums labai svarbu žinoti, kad mūsų pastangos išlaikyti ir stiprinti klientų pasitikėjimą banku yra vertinamos ir pripažįstamos. Tokių rezultatų bankui padėjo pasiekti atsakingi mūsų darbuotojai, jų požiūris į klientą, jų profesionalumas ir gebėjimas greitai spręsti klientams iškylančius klausimus ir problemas. Šis apdovanojimas dar kartą įrodo, kad dirbame teisinga linkme“,– sako SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
„Euromoney“ analizuoja beveik šimto šalių bankininkystės rinkas ir teikia apdovanojimus šiuolaikiškoms pirmaujančioms institucijoms. Geriausius regiono bankus išrenka „Euromoney“ ekspertų komitetas, atlikęs išsamią įmonių visų metų veiklos analizę.

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.
„Išanalizavę statistiką, pastebime, kad vidutinė būsto paskolos suma nuo 2007 m. Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu, besiskolinančiųjų amžius išaugo, o naujas būsto paskolas žmonės ima aštuoneriais metais trumpesniam laikotarpiui nei iki krizės. Šiuos pokyčius daugiausiai lėmė kritusios būsto kainos, mažėjusios gyventojų pajamos ir bendra pasikeitusi skolinimosi aplinka. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai būsto paskolas ima ar siekia gauti šeimas sukūrę ir stabilias, aukštesnes nei vidutines pajamas turintys 27-34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse pagrindiniai būsto paskolos gavėjai yra vyrai. Daugiausiai būsto paskolas imančių vyrų, kaip pagrindinių kredito gavėjų, 2011 metais buvo Lietuvoje (62 proc.), Estijoje – 57 proc., o mažiausiai Latvijoje  – 54 procentai. Panaši tendencija vyravo ir 2007 metais.
Vidutinis būsto paskolų gavėjų amžius Baltijos šalyse skiriasi. 2011 metais Lietuvoje ir Estijoje vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius buvo 35 metai, Latvijoje – 40 metų, tuo tarpu 2007 metais Lietuvos, Estijos ir Latvijos naujų būsto paskolų gavėjų amžius buvo atitinkamai 33, 35 ir 44 metai.
Didžiausias būsto paskolas ir 2007, ir 2011 metais ėmė Lietuvos gyventojai, vidutinė būsto paskolos suma 2011 metais Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34523 eurai. Palyginti su 2007 metais, 2011 metais labiausiai vidutinės būsto paskolos dydis sumažėjo Latvijoje (39 proc.), Lietuvoje – 35 proc., o Estijoje šis kritimas buvo mažiausias – 27 procentai.
Vidutinė naujos būsto paskolos trukmė labiausiai mažėjo Lietuvoje, Estijoje mažėjo nedaug, o Latvijoje – nežymiai padidėjo, tačiau šioje šalyje trumpiausia vidutinė būsto paskolos trukmė. Lietuvoje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 metais – 21 metai), Estijoje – 19 metų (2007 metais – 22 metai). Latvijai būdinga tai, kad šioje šalyje ir iki krizės, ir dabar gyventojai būstui įsigyti skolinasi trumpiausiam terminui – 2011 metais Latvijoje vidutinės būsto paskolos trukmė buvo 14 metų (2007 metais – 13 metų).
Latvija išsiskiria ir tuo, kad beveik pusė naujų būsto paskolų šioje šalyje buvo ir yra suteikiamos trumpesniam negu dešimties metų laikotarpiui (2011 metais – 46 proc., 2007 metais – 52 proc.). Lietuvoje tendencija yra kitokia: 2011 metais trumpesnių negu 10 metų būsto paskolų buvo suteikta 12 proc., o 2007 metais – vos 6 procentai.

Bankų sektorius visoje Europoje gyvena pokyčių nuotaikomis: jas lemia naujos Europos fiskalinės politikos taisyklės, kurios bus ratifikuotos kitų metų pradžioje ir gerokai pakoreguos dabar nusistovėjusias rinkos žaidimo taisykles.

Valstybėms naujoji tvarka neleis gyventi ateities sąskaita, taigi suteiks daugiau finansinio stabilumo, prisidės prie geresnių šalių kredito reitingų, palankesnio valstybėse veikiančių įmonių rizikos vertinimo. Na, o bankininkystės sektoriui naujosios taisyklės suteiks kur kas daugiau saugumo. Tačiau saugumas, žinia, kainuoja, todėl kreditavimo bei paslaugų kaina verslui ir gyventojams tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje didės.
Apie tai, kaip šie pokyčiai atsilieps bankams ir jų klientams, o kartu ir visam šalies ūkiui, kalbamės su “Nordea bank Lietuva” valdymo komiteto pirmininke, generaline direktore Inga Skisaker.

– Jūsų nuomone, kaip naujoji Europos fiskalinės drausmės sutartis paveiks Lietuvos bankus?
I.S.: Naujoji Europos fiskalinės drausmės sutartis valstybėms, be jokios abejonės, suteiks daugiau finansinio stabilumo, nes ja bus apribotos šalių galimybės gyventi ateities sąskaita. Tai reiškia, kad ateityje valstybių skolos nebeturėtų didėti taip drastiškai kaip iki šiol.
Tiesa, įgyvendinant šią sutartį reikės daug ryžto ir politinės valios, kad atsigavus ekonomikai šalys sugebėtų atsispirti pagundai vėl didinti savo išlaidas. Jas motyvuoti turėtų tai, kad įgyvendinus fiskalinės drausmės sutarties sąlygas šalių rizikos vertinimas turėtų būti geresnis, o tai reikštų, kad gerėtų ir tų valstybių kredito reitingai. Na, o esant aukštesniems šalių reitingams gerėtų ir jose veikiančių įmonių rizikos vertinimas. Visa tai – pakankamos priežastys bankams palankesnėmis sąlygomis kredituoti verslą.
– Jūsų žiniomis, kas keisis bankų veikloje dėl didesnės centrinių bankų ir Europos centrinio banko (ECB) įtakos finansiniams sprendimams?
I.S.: ECB šiuo metu siekia skatinti ekonomiką, todėl šiandieną matome rekordiškai žemas bazinių palūkanų normas. Tačiau kita vertus, griežtėjantys reikalavimai bankams didina pinigų kainą. Šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama bankų sistemos saugumui ir veiklos tvarumui. Bankai supranta, kad ekonomikos raida nebebus tokia pat kaip anksčiau ir į spartaus ūkio augimo laikotarpį dar ilgai negrįšime. Bankininkystė bus saugesnė, tačiau ji taps brangesnė. Saugumas turi savo kainą, todėl kreditavimo ir paslaugų kaina verslui ir gyventojams 2012 m. visame pasaulyje didės.
– O kaip keisis skolinimo ir skolinimosi palūkanos? Ar didės paskolų marža?
I.S.: Ilgalaikio finansavimo kaina šiuo metu yra didelė, nes finansų rinkose vyrauja neapibrėžtumas. Na, o ateityje finansavimo kaina didės dėl griežtėjančios bankų priežiūros ir didėjančių kapitalo pakankamumo, likvidumo reikalavimų. Mat bankų versle pinigai yra žaliava, o visi suprantame, kad brangstant žaliavai didėja ir produkto kaina. Pigios žaliavos rinkoje nebėra, todėl tikėtis pigesnių produktų taip pat nereikėtų.
– O jei kalbėtume apie bankinius produktus verslui – kokiems ūkio sektoriams bankai teikia ir ateityje teiks didžiausią prioritetą suteikdami verslo paskolas?
I.S.: Verslo sritis nėra pagrindinis veiksnys kreditui gauti. Svarbiausia, kad įmonės vykdomi projektai turėtų ilgalaikę perspektyvą. Šiuo metu matome galimybių energetikos ir pramonės sektoriuje. Pavyzdžiui, šiais metais finansavome didžiausios regione krakmolo gamintojos ir eksportuotojos AB “Amilina” investicijas į gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą. Šiais metais taip pat aktyviai kredituojame energetikos įmones. Štai “E energijai” suteikėme kreditą naujų projektų plėtrai ir investicijoms į žaliąją energetiką – biokurą ir šilumos taupymo sprendimus.
– Įdomu būtų sužinoti, kokios yra mobiliosios bankininkystės tendencijos Europoje ir ar jos ateina į Lietuvą?
I.S.: Iš tiesų tokios tendencijos gana ryšios. Vis daugiau vartotojų kasdienes banko paslaugas nori atlikti savarankiškai, joms skirdami kuo mažiau laiko. Išmanieji telefonai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, todėl vis dažniau bankai suteikia klientams galimybę naudotis bankinėmis paslaugomis telefone ir internete. Manau, jog klientų įpročiai keičiasi, todėl labai tikėtina, kad daugelis bankų paslaugų iškeliaus į mobiliuosius telefonus ir internetą, todėl ir bankų poskyrių poreikis ateityje mažės.
Šiuos pokyčius mes jau galime matyti ir savo šalyje. Daugelis bankų jau ir Lietuvoje įžengė į mobiliosios bankininkystės erą. Klientai diktuoja poreikius, o bankai atsižvelgia į tai ir stengiasi pasiūlyti patogiausius ir praktiškiausius sprendimus.
– Kaip manote, kokios bankų paslaugos ir sprendimai turės didžiausią perspektyvą ateityje? Kas bus pagrindiniai jų klientai?
I.S.: Daugiausiai galimybių įžvelgiame taupymo ir investavimo paslaugų srityse. Akivaizdu, kad sumažėjus indėlių palūkanoms Lietuvoje daugėja klientų, besidominčių investavimu, taupymo ir turto bei rizikos valdymu. Šios banko paslaugos paklausiausios tarp 35–55 metų klientų. Lietuvos gyventojai taip pat vis dar aktyviai domisi būsto paskolomis. Jos labiausiai domina 25–45 metų gyventojus, kurie planuoja įsigyti brangesnį būstą ir yra pasirengę investuoti didesnę dalį savo lėšų.
– Lietuvoje stiprėja privačios bankininkystės paslaugos. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atsirado daugiau turtingų žmonių?
I.S.: Privati bankininkystė yra svarbi bankų veiklos sritis. Užsienyje tokių paslaugų poreikis susiformavęs jau seniai, o Lietuvoje tai dar gana nauja sritis. Pavyzdžiui, mes Lietuvoje privačios bankininkystės veiklą pradėjome tada, kai tarp klientų atsirado tokių paslaugų poreikis. Vykdydami veiklą Lietuvoje mes pritaikome ir remiamės sukaupta tarptautine patirtimi. Savo klientams padedame rasti sprendimų, leidžiančių jiems efektyviai valdyti turtą ar išsaugoti jo vertę. Daugelis mūsų klientų rizikavo praeityje, kad sukauptų tai, ką turi dabar, todėl gebėjimas tiksliai įvertinti šiuolaikinę riziką – esminis turto vertės išsaugojimo prioritetas.
– Kaip vertinate finansų sektoriaus organizacijų socialinės atsakomybės veiklą Lietuvoje, ar patys prie jos prisidedate ir kiek ji bus reikšminga ateityje?
I.S.: Socialinę atsakomybę vertiname kaip kitokį požiūrį į verslą, kuris padeda prisitaikyti prie kintančių aplinkos salygų ir leidžia optimizuoti ilgalaikę veiklą. Savo veikloje laikomės principo, jog patikimas verslas kuria tvarius verslo rezultatus, todėl ir stengiamės, kad patikimumas taptų neatsiejama mūsų verslo ir organizacijos identiteto dalimi. Socialinė atsakomybė mūsų banke apima verslo, darbuotojų, visuomenės ir aplinkos sritis.
Vadovaudamiesi savo organizacijos nustatytomis vertybėmis mes visi prisidedame prie patikimo verslo kūrimo ir veikiame mus supančią aplinką. Mes manome, kad atsakomybė pirmiausia formuojama organizacijos viduje. Mes rūpinamės savo darbuotojų gerove, stengiamės išlaikyti jų finansinį stabilumą. Mūsų įmonės automobiliams galioja automobilių išmetamo anglies dioksido apribojimas.
Kredituodami įmones atsižvelgiame į jų socialinės atsakomybės veiklą, pasitelkdami įvairius vertinimo metodus: prieš suteikdami kreditą įvertiname įmonės daromą žalą aplinkai, atsižvelgiame į jos dalyvavimą socialinėje ir politinėje veikloje. Mes paprasčiau kredituojame įmones, plėtojančias atsinaujinančių išteklių energetikos projektus.
Dalį uždirbto pelno kasmet skiriame kilniems tikslams: sveikatos apsaugai, mokslams, kultūrai ir kilniems ar pozityviems visuomeniniams projektams, tokiems kaip “Lietuvos garbė”, “Maisto bankas” ir kt.
Tačiau pirmiausia socialinės atsakomybės esmė vis dėlto yra pagarba darbuotojams, klientams, verslo partneriams ir mus supančiai aplinkai.

Pastaraisiais metais tendencijų Lietuvos bankų sistemoje pokyčiai priminė amerikietiškus kalnelius – nuo pigių paskolų bumo iki visiško skolinimo įšalo. Kokios skolinimo politikos galime tikėtis iki 2020 m., “Veidas” teiravosi Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko.

V.V.: Ekonomika pasižymi cikliškumu. Lietuva šiuo požiūriu ne išimtis. Jei tikėsimės, kad pamokos buvo išmoktos, ir darysime prielaidą, kad bankų vadovų ir bankų klientų atmintis yra ilgesnė, prognozuočiau, kad 3–5 metus skolinimas ir skolinimasis bus nuoseklus. Tačiau vėlgi viskas priklauso nuo atminties, nes girdime tam tikrų signalų, kad Lietuvoje kai kurie bankai jau vėl galvoja apie nemenkas plėtros galimybes, portfelių auginimą, o tai verčia į juos žiūrėti gana atsargiai.
Kitas dalykas – viešojoje erdvėje pasirodžiusi Lietuvos bankų asociacijos kritika dėl atsakingo skolinimo gairių, nors dar pernai jos buvo priimtos, įvertinant, kad tai neišvengiama, reikalinga ir galbūt tai reikėjo padaryti dar anksčiau.
VEIDAS: Visa Europa juda griežtesnio bankų reguliavimo link. Ko šioje srityje galima tikėtis Lietuvoje?
V.V.: Lietuva nėra autonominė sritis ar izoliuotas taškas. Esame pasaulinės ekonomikos, Europos dalis, todėl natūralu, kad judėsime ta pačiame linkme. Trumpiausioje perspektyvoje – tai “Bazelio III” reikalavimų įgyvendinimas. Kaip matome po Europos finansų ministrų susitikimo, judama prie bendros nuomonės, susitariama dėl reikalavimų bankų kapitalui. Tos bendros pasaulinės tendencijos bus įgyvendintos ir Lietuvoje. Nenorėčiau kalbėti konkrečiai apie Lietuvą, nes mūsų bankiniame sektoriuje apie 90 proc. sudaro užsienio bankai, todėl esminis momentas bus reikalavimų įgyvendinimas būtent užsienio valstybėse.
VEIDAS: Kokias matytumėte pagrindines kryptis, kuriomis plėtosis Lietuvos bankininkystė ateinantį dešimtmetį?
V.V.: Galbūt galėčiau kalbėti tik apie vizijas ir įsivaizdavimus, kaip tai galėtų būti, bet su daug prielaidų. Visų pirma, kadangi esame bendros finansų sistemos dalis, nemanau, kad kažkuo skirsimės nuo ES ekonominės erdvės. Kokios bus visos bankininkystės mados, produktai, tradicijos Europoje, tokios bus ir Lietuvoje. Manyčiau, esminis dalykas, ypač jei kalbėsime apie vietinius, lietuviško kapitalo bankus, bus korporatyvinio valdymo ūgtelėjimas. Jei kalbame apie produktus, matome tendenciją, kad produktai universalėja, segmentavimo tarp atskirų finansų sistemos dalių mažėja.
VEIDAS: Kokios jūsų vizijos dėl lietuviškų bankų plėtros Lietuvoje ir naujų žaidėjų atsiradimo?
V.V.: Manau, kad dabar tiek Europoje, tiek pasaulyje didelėms bankų grupėms yra daug savų rūpesčių, o Lietuva ir Baltijos regionas yra per mažas naujiems žaidėjams, visų pirma tarptautinėms grupėms, atsirasti. Antra, manau, kad Lietuvoje būtų perspektyvu skatinti bankininkystės alternatyvas, bet viskas priklauso nuo vidinių iniciatyvų, nuo reguliavimo ir nuo sprendimų priėmimo. Reikia nebijoti priimti alternatyvių sprendimų: turiu omenyje finansavimąsi ne vien bankų sektoriuje, bet alternatyviose kapitalo rinkose. Šiandien kol kas turime seklias rinkas, bet ateitis iš dalies turėtų priklausyti ir joms. Jei lyginame Europą ir JAV, tai tradiciškai žemyninėje Europoje labiau vyrauja bankinės orientacijos finansinės sistemos, o anglosaksiškose valstybėse kapitalo rinkos užima didesnę dalį.
VEIDAS: Lietuvoje vis neišvengiame bankų bankrotų, kurie sukrečia visą šalies ekonomiką. Kokių priemonių būtų galima imtis, kad tokia tikimybė artimiausią dešimtmetį sumažėtų?
V.V.: Paskutinė bankų sisteminė krizė buvo 1996 m., o „Snoras“ bankrutavo 2011 m. – po 15 metų. Bet „Snoro“ atveju sisteminės krizės neturėjome, tai buvo vienas bankas. Tą labai aiškiai parodė tiek visa finansų rinka, tiek indėlių, tiek valstybės rizikos rodiklių pokyčiai. Akivaizdu, kad tas poveikis buvo juntamas dvi savaites–mėnesį, o po to viskas grįžo atgal ir net pagerėjo.
Nuo tokių atvejų, kaip „Snoras“, kai mes kalbame apie galimas nusikalstamas veikas, niekas nėra apsaugotas. Elementarus pavyzdys būtų Madoffo piramidė JAV, kuri egzistavo 10 metų ir tik tada galiausiai žlugo. Gali prigalvoti geriausių sisteminių priemonių, geriausių mikropriežiūros priemonių, bet kai susiduriame su galimomis Baudžiamojo kodekso srities veikomis, visos sistemos neveikia.
Be abejo, Lietuvos bankas padarė išvadas: Priežiūros tarnybos įkūrimas konsoliduojant tris priežiūras viename, perėjimas prie priežiūros, paremtos rizikų analize, o ne dokumentine kontroline priežiūra, aš manau, padės išvengti tokių vienetinių atvejų. Bet, savaime suprantama, iki galo tų grėsmių niekaip neizoliuosi.
VEIDAS: Vis daugiau bankų paslaugų perkeliama į internetą – tai rodo jau dabar prasidėjęs bankų skyrių mažėjimas. Kokių tai sukels iššūkių tiek bankų priežiūros institucijoms, tiek gyventojams, tiek bankams?
V.V.: Manau, tai nesukels jokių iššūkių, nes pasikeičia pats instrumentas. Pereinama į kitą erdvę – ar tai būtų elektroninė, ar mobilioji bankininkystė. Čia tas pats, kas persėsti nuo arklio į automobilį, bet esmė nepasikeičia.
Matyčiau galimas įtakas kitose srityse, tokiose kaip įvairių produktų sintetinimas, žmogiškojo faktoriaus išėmimas per įvairiausias programas, kai kompiuteris priima sprendimus dėl investavimo. Aš matau didžiulį iššūkį, kai vis labiau tolstama nuo realiosios ekonomikos ir kai finansinės operacijos atliekamos dėl pačių finansinių operacijų. Bet tai nėra susiję su elektroninės erdvės su mobiliųjų technologijų naudojimu. Tas atotrūkis nuo realiosios ekonomikos nėra geras, nes bet kuris reiškinys turi turėti turinį, bet galbūt jis neišvengiamas. Šio reiškinio pasekmes, kai ypač sofistikuoti finansiniai instrumentai iš tikrųjų nėra pagrįsti realiąja ekonomika, mes pajutome 2008 m. Ir turime tai, ką turime.

seb_bankas16

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį bankas uždirbo 97,6 mln. litų (28,3 mln. eurų), o banko grupė – 174,1 mln. litų (50,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:
Pirmą 2012 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išliko plėtros kelyje, nors ir ne taip sparčiai, BVP augimas tęsiasi.
Banko grupės veiklos pajamos pirmą šių metų ketvirtį išliko stabilios, o pelnas sumažėjo, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, tik statistiškai – sumažėjimą lėmė tai, kad  2011 metų pirmą ketvirtį pagerėjo kai kurių banko klientų finansinė padėtis, todėl bankas tuo metu galėjo sumažinti atidėjinius blogoms paskoloms.
Pirmą 2012 metų ketvirtį pajutome, kad mūsų klientai pradėjo daugiau naudotis įvairiomis banko paslaugomis: gyventojai nuolat dėjo indėlius, naudojosi mokėjimo kortelėmis, daugiau atliko įvairių atsiskaitymo operacijų.
Pirmą 2012 m. ketvirtį suteikėme beveik milijardą litų (907,6 mln. litų) naujų paskolų įskaitant pratęstas sutartis, t. y. 27,0 proc. daugiau, palyginti su 2011 metų pirmu ketvirčiu. Gyventojams suteiktų naujų paskolų suma padidėjo 15,1 proc., o įmonėms ir institucijoms – 33,2 procento. Toliau ieškosime perspektyvių projektų, kuriuos galėtume finansuoti atsakingai vertindami riziką, sieksime stiprinti bendradarbiavimą su dabartiniais klientais, kurie siekia plėsti savo verslą.
Šiemet     didelį dėmesį skiriame veiklos efektyvumui gerinti, optimizavome banko skyrių veiklą, plėtojome savitarnos pasaugas. Įgyvendiname savo strategiją būti pagrindiniu banku savo klientams, siūlydami jiems šiuolaikiškas universalias banko paslaugas.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:
AB SEB banko grupės turtas 2012 m. kovo 31 d. buvo 25,6 mlrd. litų, t. y. padidėjo beveik 18 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 21,8 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. kovo 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. kovo 31 d. – 2,0 mlrd. litų), t. y. padidėjo 16,7 procento.
Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2012 m. kovo 31 d. padidėjo nuo 9,2 mlrd. litų iki 12,0 mlrd. litų, t. y. 30 procentų.
AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2011 m. kovo 31 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 3 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 19 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės pajamos nepakito, palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčiu ir buvo 128 mln. litų.
AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. kovo 31 d. buvo 35,1 proc. (normatyvas – 30 procentų).
SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,029 milijono, t. y. 7,5 proc. palyginti su 2011 m. pirmojo ketvirčio duomenimis (957 tūkst.). Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 11,5 procento.
2011 m. kovo 31 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 537 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

Ūkio banko klientų mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apimtys didėja. Pernai banko mokėjimo kortelių apyvarta pasiekė 546 mln. Lt – palyginti su 2010 m., ji išaugo beveik 26 proc. Populiarėja ir atsiskaitymai internetu – vis dažniau apsiperkama elektroninėse parduotuvėse.

Daugiau nei ketvirtadaliu per praėjusius metus išaugusi Ūkio banko mokėjimo kortelių apyvarta rodo, kad Lietuvoje dažniau pasirenkami modernūs atsiskaitymo būdai. Apsipirkdami bei mokėdami už paslaugas, žmonės įvertina kortelių teikiamą patogumą ir kitus pranašumus. Ypač smarkiai pernai išaugo Ūkio banko debetinių mokėjimo kortelių apyvarta, pasiekdama 386 mln. Lt, – palyginti su ankstesniais metais, ji padidėjo net 38,3 proc. Kreditinių kortelių apyvarta pernai didėjo nuosaikiau – jų savininkai 2011 m. atliko operacijų, kurių bendra apyvarta siekė 160 mln. Lt ir buvo 3,1 proc. didesnė nei 2010 m.
„Praėję metai, palyginti su 2010-aisiais, šalies ekonomikai buvo sėkmingesni. Tai skatino ir vidaus vartojimo atsigavimą, todėl daugėjo atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis, ypač debetinėmis, kurios Lietuvoje populiariausios. Reikia pasakyti, kad keičiasi ir žmonių įpročiai – žmonės įvertina kokybiškas banko paslaugas, mokėjimo kortelių teikiamą patogumą, lėšų saugumą“, – teigia Ūkio banko mokėjimo kortelių departamento direktorė Jūratė Kajackienė.
Pasak J.Kajackienės, tikimasi, jog ir šiais metais mokėjimo kortelių apyvarta didės, vis daugiau žmonių rinksis šią banko paslaugą, nes daugelis įvertino, kad mokėjimo kortelė leidžia daug lanksčiau, patogiau ir saugiau disponuoti savo pinigais. Lietuvos bankų asociacija, išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles, patvirtino, kad tai saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu.

Atsiskaito už pirkinius ir internetu

Besikeičiantys atsiskaitymo įpročiai lemia ir didėjančią pirkinių operacijų dalį bendroje Ūkio banko mokėjimo kortelių apyvartoje. Ji 2011 m. siekė 193 mln. Lt. Debetinėmis kortelėmis 2011 m. buvo sumokėta 73 mln. Lt. – beveik 44 proc. daugiau negu 2010 m. Galimybę skolintis suteikiančiomis kreditinėmis kortelėmis už įvairius pirkinius ir paslaugas 2011 m. sumokėta 120 mln. Lt – 6,8 proc. daugiau nei 2010 m.
J.Kajackienės teigimu, pagausėję atsiskaitymai debetinėmis kortelėmis rodo, kad jos vis dažniau naudojamos kasdienėms reikmėms, net ir nedideliems pirkiniams įsigyti. Debetinės kortelės – Lietuvoje pati populiariausia atsiskaitymo priemonė. Kreditinėmis kortelėmis dažniau naudojasi klientai, kurių pajamos didesnės ir kuriems reikalingos papildomos lėšos didesniems pirkiniams įsigyti.
Dar viena per 2011-uosius išryškėjusi tendencija – dažniau atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis interneto parduotuvėse. Per 2011 m., palyginti su 2010 m., tokių atsiskaitymų apimtys padidėjo 30 proc. – nuo 11 iki 15 mln. Lt. Daugėjo atsiskaitymų ne tik virtualiomis kortelėmis, kurios skirtos specialiai pirkti internete, – aktyviai buvo perkama ir naudojantis debetinėmis bei kreditinėmis kortelėmis.

Kortelės šeimos poreikiams tenkinti

Pasak J.Kajackienės, Ūkio bankas nuosekliai kuria klientų piniginių lėšų saugumą ir patogumą užtikrinančius sprendimus bei paslaugas. Vienas naujausių Ūkio banko klientams siūlomų sprendimų yra šeimos mokėjimo kortelės, susietos su bendra sąskaita.
„Lapkričio pabaigoje pradėta teikti paslauga aktuali ir naudinga visiems, kurie planuoja šeimos finansus. Banko klientai dabar gali su viena šeimos sąskaita susieti papildomas mokėjimo korteles su reguliuojamais išlaidų limitais. Tai itin aktuali paslauga tėvams, auginantiems vaikus, nes kortelė gali būti išduota vaikui nuo septynerių metų. Stebėti ir kontroliuoti visos šeimos išlaidas leidžia pagrindinės kortelės turėtojui pateikiama išklotinė, kurioje atskirai sugrupuotos kiekvienos kortelės turėtojo išlaidos. Papildomų kortelių turėtojai taip pat gali matyti tikslų savo atliktų operacijų sąrašą Eta banke internete“, – teigia J.Kajackienė.

Platus aptarnavimo tinklas

Ūkio bankas yra pirmas komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro 60 padalinių visoje šalyje. Be to, Ūkio banko mokėjimo kortelės aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatų.
Ūkio bankas, siekdamas būti dar arčiau klientų, šiemet pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos paštu. Dabar išsiimti grynųjų pinigų, įnešti grynuosius į savo turimą Ūkio banko mokėjimo kortelės sąskaitą, sužinoti jos likutį galima ir 28-iuose Lietuvos pašto skyriuose.

BFL

Šiuo metu didžiosios audito kompanijos pasaulyje užverstos ieškiniais teisme. Panašių situacijų, kaip Lietuvoje, kai „Ernst&Young Lietuva” kompanijos 2011 m. kovą baigtas auditas neįspėjo apie jokias “Snoro” banko problemas, tačiau po pusmečio bankas pripažintas nemokiu, apstu ir kitose šalyse. Auditoriai vis dažniau sulaukia priekaištų nepastebintys po jų nosimi vykdomų finansinių machinacijų ir aplaidžiai atliekantys savo darbą.
Štai Japonijoje kilo didžiulis skandalas, kai paaiškėjo, kad nei į didžiausių auditorių ketvertuką patenkančios KPMG bendrovės, nei vėliau auditą perėmusios „Ernst&Young” auditoriai nepastebėjo 13 metų besitęsiančios fotoaparatų gamintojos „Olympus“ buvusių vadovų vykdomos aferos, kuomet vadovybė slėpė nuostolius, juos apskaitydama kaip turtą. O Niujorko valstija pateikusi šimtamilijoninį ieškinį „Ernst&Young” korporacijai dėl vieno žymiausių jos buvusių klientų – finansų krizės šauklio „Lehman Brothers“. Šio banko bankroto ekspertas nustatė, kad „Ernst&Young” auditoriai dirbo neatidžiai.
Gali būti, kad ieškinių prieš „Ernst&Young” teisme skaičių papildys ir byla Lietuvoje. Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas tvirtina, kad dėl patirtų nuostolių asociacija svarsto galimybę bylinėtis ir su kompanija „Ernst&Young” dėl netinkamai atlikto darbo, ir su Lietuvos banku dėl netinkamos komercinių bankų priežiūros.
Didžiuliai skandalai pasaulyje kilo ir tarptautinių korporacijų auditoriams pražiūrėjus stambias finansines manipuliacijas telekomunikacijų bendrovėje „WorldCom“, mažmeninės prekybos įmonėje „Ahold“, “Superior” banke ir kitur.
Lietuvos auditorių rūmų direktorė Rasa Pajaujytė gina auditorius pabrėždama, kad nepriklausomo auditoriaus tikslas yra suteikti pakankamą, bet ne absoliutų užtikrinimą, kad įmonės vadovybės sudarytos finansinės ataskaitos yra teisingai pateiktos. “Nepriklausomas auditorius negali įvertinti visų ūkinių operacijų, kontrolės priemonių ar įvykių, todėl nėra garantijos, kad jis nustatys visus reikšmingus iškraipymus, atsiradusius dėl apgaulės ar klaidos. Ypač sudėtinga nustatyti apgaulės atvejus, jei pati vadovybė nėra suinteresuota jų nustatymu”, – tvirtina R.Pajaujytė.
Tačiau tuomet kyla klausimas, ko gi  vertos auditorių paslaugos, už kurias klientai ploja nemenkas sumas, ar auditorių išvados nėra niekinės? Juk būtent auditoriaus išvados turėtų padėti apsispręsti investuotojui ir klientui dėl vienos ar kitos bendrovės.
„Lietuvoje pirmą kartą pradėjome kelti tokius klausimus, tačiau užsienyje jau nuo krizės pradžios apie tai šnekama. Kiekvienoje šalyje buvo po vieną ar kelis atvejus, kai nepaisant gerų audito ataskaitų, viešojo intereso įmonės – bankai, draudimo bendrovės – susidūrė su problemomis. Auditorius vertindamas finansines ataskaitas turėtų įvertinti, ar įmonė galės artimiausius metus tęsti veiklą be sunkumų – jei išvada kovą rodo teigiamus dalykus, o po kelių mėnesių kyla veiklos tęstinumo problemų, auditoriui metamas šešėlis, nes tai turėjo atsispindėti jo išvadoje”, – sutinka VŠĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas. Ši tarnyba tiria „Ernst&Young“ auditorių darbo kokybę dėl „Snoro“ vertinimo, tačiau kol kas išvadų nepateikia.
Kuo skubiau atsakyti į šį klausimą būtina dar ir dėl to, kad Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės duomenimis, „Ernst&Young” bendrovė Lietuvoje laimi daugiausiai valstybinių užsakymų atlikti reikšmingus tyrimus, studijas ir konsultuoti įvairiausiais valstybės valdymo klausimais. „Faktiškai tai šešėlinis Vyriausybinis kabinetas“, – priduria L.Graužinienė.

Europos Komisija sklaidys audito monopolį

Susirūpinusi dėl daugėjančių nusiskundimų auditorių darbu, Europos Komisija galvoja keisti visą sistemą ir užnerti apynasrį vadinamajam „didžiajam ketvertukui“ – pasaulinę rinką pasidalijusioms „PricewaterhouseCoopers“, „Ernst&Young”, “Deloitte“ ir KPMG kompanijoms. Ruošiama direktyva, kad didelės tarptautinės audito įmonės ES teritorijoje negalėtų teikti kitų paslaugų, išskyrus auditą. Pasak A.Linarto, tai revoliucinis žingsnis, nes daugelis didelių audito įmonių apie 60 proc. pajamų gauna ne iš audito paslaugų, bet apskaitos, verslo ir mokesčių konsultacijų, patarimų dėl įmonių įsigijimų.
Tikimasi, kad tokia tvarka leis išvengti interesų konflikto. Ryškiausias toks atvejis, kurį „Snoro“ šviesoje vis prisiminė ir „Veido“ pašnekovai – vienos didžiausių JAV energetikos bendrovių “Enron” istorija, kuri privertė žlugti į tuometinį didįjį auditorių penketą patekusią įmonę “Arthur Andersen”. Šios įmonės darbuotojai “Enron” bendrovei teikdavo brangiai kainuojančias verslo konsultacijas, todėl į stambaus kliento manipuliacijas apskaita žiūrėjo pro pirštus.
„Antras lūkestis, kad įsigaliojus naujai tvarkai audito kompanijos skirtų daugiau laiko kvalifikacijos kėlimui. Didėtų didžiausių įmonių atsakomybė, nes praradusios teisę atlikti auditą, jos prarastų ir pajamas“, – komentavo A.Linartas.
Tiesa, didelės audito įmonės tokiam projektui aršiai priešinasi ir stengiasi įtikinti EK, kad nesiimtų tokių pokyčių, bet eurokomisaras Michelis Barnier nusiteikęs ryžtingai. Jis pareiškė, kad krizė sudrebino investuotojų pasitikėjimą auditu. Diskusijos dėl naujos direktyvos parengimo gali užtrukti apie pusantrų metų.

R.Šarkinas: „O kas sakė, kad tai įvyko prie mūsų?“

Audito bendrovė „Ernst&Young Lietuva” atlikto banko “Snoras” audito nekomentuoja. Tačiau jie ne vieninteliai laikosi “stručio politikos”. Ne mažesnė atsakomybė dėl pražiūrėtų išgaravusių milijonų “Snore” tenka ir buvusiems Lietuvos banko vadovams. Tačiau 15 metų Lietuvos banko valdybos pirmininko poste prasėdėjęs ir pigių paskolų bumą prasnaudęs Reinoldijus Šarkinas per patį krizės įkarštį ir visuotinį taupymo vajų į kišenę įsidėjo 122 tūkst. Lt išeitinę kompensaciją ir nusiplovė rankas. Su žiniasklaida jis bendrauti atsisako ir nemato jokio reikalo pasiaiškinti visuomenei dėl kaltinimų neveiklumu. O juk per visą kadenciją iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenių jam, tikėtina, galėjo būti sumokėta daugiau nei milijonas litų – turint omenyje, kad jo mėnesio atlyginimas siekė 13-16 tūkst. Lt.
Paskambinus ponui Šarkinui telefonu ir pasiteiravus, kodėl per daugelį vadovavimo metų jis neužkirto kelio „Snore“ galimai vykusioms finansinėms machinacijoms, R.Šarkinas pratrūko pykčiu. „O kas jums nurodė, kad čia prie mūsų šitas padaryta? Ir pirmiausia pažiūrėkite įstatymą, ten aiškiai apibrėžtos priežiūros funkcijos. Mes atlikome priežiūrą, o nusikaltėlius gaudo kiti“, – piktai atkirtęs „Veido“ žurnalistei buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas nusviedė telefono ragelį.
Kada “Snoro” banke prasidėjo galimai nusikalstama veikla, atsakys teisėsauga. Tačiau, turbūt šiandien Lietuvoje tik vieninteliam R.Šarkinui ir tebeatrodo, kad Lietuvos bankas tinkamai vykdė bankų priežiūros funkciją. Kaip yra pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė, R.Šarkinas nedarė nei vieno iš trijų centriniam bankui būtinų darbų – nematė ekonominio burbulo, neinformuodavo gyventojų apie bankų sistemą, o bankų priežiūra buvo tragiška. Jei komerciniai bankai iš tiesų būtų tinkamai prižiūrimi, vargu, ar iš „Snoro“ banko galėjo išgaruoti net pusė turto? Sunku patikėti ir tuo, kad tie 3,9 mlrd. Lt galėjo paslaptingai pradingti vos per pusmetį ir viskas prasidėjo būtent tą dieną, kai išėjo senasis Lietuvos banko vadovas.
D.Arlauskas tvirtina, kad Lietuvos bankui tenka didžiausia atsakomybė dėl pražiūrėtų “Snoro” problemų, nes jie privalėjo pertikrinti ir auditorių išvadas. „Lietuvos bankas – ne šiaip plytų fabrikėlis, o labai rimta įstaiga, kurios tinkama ar netinkama veikla turi didžiulį poveikį socialiniams ir ekonominiams procesams. Jie turėjo tinkamai sudaryti sutartį su audito kompanija, kad ji ne formaliai skaičiukus „Excel’yje“ sudėliotų ir pateiktų, o gilintųsi į skaičių kilmę ir tinkamai informuotų. Taip pat Lietuvos bankas turėjo nuolat stebėti pinigų judėjimą “Snore”, jų kilmę ir imtis tam tikrų priemonių. Bet jeigu “Snore” dirbo Lietuvos banko priežiūros darbuotojų giminaičiai, gal nebuvo ypatingai fokusuojamas dėmesys. Daug klausimų kyla, kurie liudija, kad buvusi banko vadovybė atsainiai žiūrėjo į jiems patikėtus klausimus“, – piktinasi D.Arlauskas.
Praėjusių metų pabaigoje iš pareigų atleisto „Snoro“ banką turėjusios prižiūrėti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovo Kazimiero Ramono sesuo ir dukra dirbo „Snore“, o jis pats pozavo žurnalistams buvusio „Snoro“ akcininko Raimondo Baranausko sūnaus vestuvėse.
Kiek “Snoro” atveju buvo aplaidumo, o kiek sąmoningo akių nusukimo turėtų atsakyti teisėsauga, tačiau viena aišku, kad daugeliui šios istorijos dalyvių savo mundurą teks skalbti dar ilgai.

Buvęs Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas: „O kas Jums nurodė, kad čia prie mūsų šitas (galimos finansinės machninacijos „Snore“) padaryta? Ir pirmiausia pažiūrėkite įstatymą, aiškiai apibrėžtos priežiūros funkcijos – mes atlikome priežiūrą, o nusikaltėlius gaudo kiti“.

Tikrasis “Snoras”: deklaruotas ir realusis turtas

Turto tipas    Turtas, parodytas banko balanse (iki 2011 11 16), mln. Lt     Nustatyti galimi turto vertės praradimai, mln. Lt    Pakoreguota turto vertė, mln. Lt

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai    366,5    –    366,5
Finansinis turtas (vertybiniai popieriai, investicijos į fondus, kt.)    2977,4    2286,5    690,91
Paskolos    3741,7    1161    2580,6
Ilgalaikis turtas (NT, automobiliai, kt.)    161,8    23,3    138,5
Kitas turtas    732,4    400,8    331,6
IŠ VISO    7979,8    3871,6    4108
Šaltinis: Lietuvos bankas

Kur dingo 3,87 mlrd. Lt?

1. 1,6 mlrd. Lt paskolų ir kito turto nurašymai:
1,16 mlrd. Lt – nurašymai dėl blogų paskolų, kurioms nebuvo suformuota specialiųjų atidėjinių. Nemenka dalis šių nurašymų susiję su banko suteiktomis paskolomis su akcininkais susijusiems subjektams
0,4 mlrd. Lt – kito turto nuvertėjimas: nurašyta apie 200 mln. Lt investicija į “Latvijas Krajbanka” akcijas, papildomi nurašymai banko perimtam nekilnojamajam turtui
2. 2,3 mlrd. Lt trūkstamas galbūt išgrobstytas finansinis turtas:
1 mlrd. Lt – oficialiai deklaruoti vertybiniai popieriai ir lėšos, laikytos Šveicarijos bankuose, pervesti ne į banko, o į privačias sąskaitas
553 mln. Lt – 22 paskolos, buvusios banko balanse, Kaimanų ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose
– 709 mln. Lt – įkeisti už paskolas arba perveti į kitas galbūt su akcininkais susijusias struktūras
Šaltinis: Lietuvos bankas

Po pernai Lietuvos bankų sektorių supurčiusio “Snoro” nacionalizavimo šie metai šalies bankams taip pat nebus lengvi, nes gyventojų pasitikėjimas visu šiuo sektoriumi dabar menkesnis nei anksčiau. Vis dėlto bankininkai tikisi, kad jų reputaciją išsaugos stabilus pelnas, o gyventojų pasitikėjimo barometras bus tiek didėjančios suteikiamų paskolų apimtys, tiek gyventojų indėlių gausėjimas.
Apie tai, kokie Lietuvos ir visos Europos bankininkystei bus 2012-ieji, kalbamės su banko “Citadele” valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.

– Jūsų vertinimu, kokios šiemet bus bendros paskolų teikimo tendencijos Lietuvoje: ar paskolos bus ir drąsiau išduodamos, ir imamos?
A.V.: Mano nuomone, Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelis savo dydžiu ir struktūra visiškai atitinka šiandieninę makroekonominę situaciją. Tiesiog bankai skolina vadovaudamiesi griežtesnėmis nuostatomis nei iki ekonominės krizės, juolab kad įsigaliojo Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimo nuostatos. Kita vertus, daug atsakingiau savo galimybes skolintis vertina ir patys klientai. Jie konsultuojasi ir derasi su banku, prieš tai atlikę kruopščius skaičiavimus, kiek gali skolintis ir kokia kaina.
Šie pokyčiai reiškia teisingesnį bei kokybiškesnį banko ir kliento santykį. Svarstydami paskolų portfelių tendencijas turime įvertinti statistinius duomenis, kad 2012 m. pradžioje Lietuvos įmonių skolos siekė apie 3,9 mlrd. Lt, o gyventojų – 2,6 mlrd. Lt, ir šios skolos padidėjusios, palyginti su 2011-ųjų pradžia. Šie skaičiai įpareigoja išsamiai įvertinti kiekvieną projektą ir skolinti atsakingai. Prognozuočiau, kad šiemet ir kitais metais naujai suteiktų bankų kreditų portfelis augs lėtai, bet stabiliai.
– O kaip Jūs vertinate įmonių dabar bankams pateikiamus verslo planus: ar daugėja tinkamų, vertų finansuoti? Kokios tendencijos, Jūsų manymu, turėtų ryškėti 2012–2013 m.?
A.V.: Palyginti su 2009–2010 m. laikotarpiu, šiuo metu galima finansuoti gerokai daugiau tiek įmonių, tiek privačių asmenų. Dabar vertinant verslo planus dėmesys kreipiamas ne į plano apimtį, o į tai, kokia kliento veikla, kokiomis priemonėmis jis planuoja įgyvendinti tikslus, o svarbiausia – ar ilgalaikiai ir kiek diversifikuoti kliento veiklos generuojamo pinigų srauto šaltiniai.
Konsultuodami kredituojamus klientamus bankininkai rekomenduoja pagal galimybes plėsti partnerių skaičių ir diversifikuoti riziką, kad nedidėtų pinigų srauto priklausomybė nuo vieno produkcijos tiekėjo ar pirkėjo.
– Jūsų nuomone, kiek šiais metais brangs paskolos? Kiek tai priklausys nuo Europos centrinio banko (ECB) veiksmų?
A.V.: Galima planuoti, kad vidutinė bankų paskolų marža 2012 m. gali šiek tiek padidėti dėl brangstančios finansavimo išteklių kainos tarptautinėje finansavimo rinkoje.
Rengdami banko verslo planą ir biudžetą vadovavomės iždo prognoze, kad ECB šiemet bazinę palūkanų normą gali sumažinti iki 0,5 proc. Manau, ši prognozė gana realistinė dėl dviejų priežasčių: pirma, tokie ECB sprendimai tikėtini siekiant nuosekliai gaivinti į recesiją grimztančias Europos Sąjungos šalių ekonomikas ir, antra, siekiant padėti bankų sektoriui išvengti neigiamų recesijos padarinių.
– ES lyderiai ketina suvienodinti bankų transakcijų įkainius visoje ES. Ar dėl to gali brangti bankinės operacijos Lietuvoje? Jei taip, tai kiek?
A.V.: 2011 m. Europos Komisijos priimtame Bendrosios rinkos akte yra išdėstyta Europos Komisijos iniciatyva dėl bankų paslaugų įkainių – pasiūlyti bankų sektoriui savireguliacijos iniciatyvą, skirtą bankų mokesčių skaidrumui ir palyginamumui didinti. Lietuvoje ši nuostata jau įgyvendinama. ES kuriamoje mokėjimų eurais bendroje erdvėje, sutrumpintai vadinamoje SEPA, kuriamos galimybės visiems ES subjektams vienodomis skaidriomis sąlygomis vykdyti atsiskaitymus eurais: visi subjektai, nepaisant jų buvimo vietos, galės siųsti ir gauti nacionalinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas. SEPA skatins Europos integraciją kuriant konkurencingą mokėjimų eurais rinką, užtikrinančią aukštesnį paslaugų lygį ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti. Nors į paslaugų kokybės gerinimą ir sistemų palaikymą kasmet tenka daug investuoti, manau, kad bankų paslaugų įkainiai neturėtų reikšmingai didėti, nes įkainių didėjimą riboja didelė bankų konkurencija. Dėl didelių sąnaudų didžiausi išliks operacijų grynaisiais pinigais įkainiai.
– O kaip vertinate eurokomisaro Algirdo Šemetos siūlymą labiau apmokestinti bankus, nes šie buvo gelbėjami valstybių lėšomis, o dabar jiems esą atėjo laikas grąžinti “skolą” visuomenei?
A.V.: ES institucijose svarstoma galimybė nustatyti finansinių transakcijų mokestį. Vertinant šio mokesčio pagrįstumą diskusijų metu Bankų asociacijoje mums kilo klausimų. Neaišku, ar šį mokestį pavyktų įvesti visose šalyse, nes jo įvedimui, mūsų žiniomis, kol kas nepritaria kai kurios šalys, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė. Jei šis mokestis būtų įvestas tik dalyje ES šalių, tai yra nebūtų įgyvendinti mokesčio bankams visuotinumo ir solidarumo principai, tokie sprendimai lemtų skirtingas konkurencijos sąlygas. Be to, šis mokestis savo esme reikštų ir netiesioginį finansinių paslaugų vartotojų apmokestinimą.
– Anksčiau bankai buvo tiesiog pinigų perskolintojai, o dabar jau plėtoja ir savarankiškus verslus, siūlo daugybę antrinių, tretinių paslaugų. Kaip, Jūsų manymu, toliau plėtosis bankų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?
A.V.: Bankai jau seniai susiformavo kaip finansinių paslaugų grupės, teikiančios klientams visą finansavimo, taupymo ir investavimo bei kasdienių paslaugų kompleksą, įskaitant specializuotas finansines paslaugas. Per krizę bankams teko įsteigti antrines turto valdymo įmones už skolas perimtam bei kitokiam turtui valdyti. Įstatymai nustato paslaugų, kurias bankai gali tiekti, sąrašą bei banko investicijų ribojimus. Nemanau, kad esant dabartinei makroekonominei situacijai bankų veiklos sritys smarkiai plėsis. Mano nuomone, dabar vienas aktualiausių klausimų bankams – kaip dar labiau padidinti veiklos efektyvumą sukuriant tokias finansinių grupių organizacines struktūras, kuriose būtų pasiekta aukšta padalinių veiklos kokybė ir maksimalus efektyvumas.
– Užsiminėte apie bankų veiklos skaidrumą, tad prisiminkime nemalonią pernykštę “Snoro” istoriją. Kaip manote, kiek ji pakenkė visų bankų autoritetui šalyje ir kaip bankai šiomis aplinkybėmis elgsis?
A.V.: Aš linkusi manyti, kad įvykiai, susiję su “Snoru”, po to, kai Lietuvos bankas išaiškino visuomenei valstybės sprendimų dėl “Snoro” priežastis, nesumažino išsilavinusių ir rinkos dėsnius išmanančių žmonių pasitikėjimo kitais Lietuvos komerciniais bankais. Vienas objektyviausių barometrų galėtų būti indėlių pokyčių bankų sektoriuje palyginimas. Lietuvos banko skelbtais duomenimis 2011 m. pradžioje indėliai komerciniuose bankuose sudarė 45,4 mlrd. Lt, o mūsų turimais išankstiniais duomenimis, 2012 m. pradžioje – apie 42,7 mlrd. Lt, neskaičiuojant indėlių “Snore”. Tai, kad “Snore” buvo apie 6,3 mlrd. Lt indėlių ir dalis jų, kaip žinome, dar neišmokėta, turėtų reikšti, kad indėlių suma bankuose nesumažėjo.
Deja, kuo mažiau žmogus išsilavinęs ir kuo mažiau yra jam prieinamų nešališkų informacijos šaltinių, tuo daugiau baimių jis gali patirti susiklosčius tokioms situacijoms. Todėl turime skirti dar didesnį dėmesį klientų žinių apie finansų rinką ir nuostolių prevenciją ugdymui.
– Jūsų duomenimis, kodėl šiuo metu tiek daug pinigų gyventojų ir įmonių sąskaitose? Ar tai susiję su pajamų didėjimu, ar dėl kitų priežasčių?
A.V.: Pastaruoju metu pasireiškia dėsningumas, kai dauguma subjektų, įvertindami žinią apie ES ir kitų regionų ekonominius sunkumus, stengiasi sukaupti lėšų atsargas galimam naujos krizės bangos poveikiui kompensuoti. Kita priežastis yra ta, kad, palyginti su galimybe taupyti apdrausto indėlio forma, kiti taupymo bei investavimo būdai esant nestabilioms rinkoms yra ir artimiausiu laikotarpiu bus gerokai rizikingesni.
– Jūsų nuomone, kaip šie ES šalims itin sudėtingi metai atsilieps bankų finansiniams rezultatams? Taip pat ir Jūsų vadovaujamam bankui?
A.V.: Tarkime, mūsų banko grupės neaudituotas pelnas 2011 m. siekė 7,5 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė kelios priežastys: jau 2009 m. pradėtos diegti taupymo priemonės, tinkamas paskolų ir lizingo portfelio administravimas, indėlių didėjimas.
Šiuos metus pradėjome jau turėdami pakankamai išteklių, tad bendradarbiaudami su INVEGA bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondu kredituojame mažas ir vidutines įmones, ūkininkus, taip pat privačius asmenis. Paskolos su minėtų garantinių fondų garantijomis sudaro apie 75 proc. banko 2011–2012 m. išduotų paskolų portfelio. Tiesą sakant, smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių, taip pat ūkininkų kreditavimas bei patrauklių taupymo galimybių klientams sudarymas ir yra mūsų prioritetai.