Danske bankas mažina BVP prognozes kitiems metams iki 3,8 proc.

Pasikeitus prielaidoms dėl išorinės paklausos raidos ir įvertinus naujausius rugpjūčio, rugsėjo duomenis bei istorinių ketvirtinių nacionalinių sąskaitų pokyčius, sumažiname prognozuojamus BVP raidos tempus 2012 – 2013 m. Šiems metams prognozuojamas atitinkamai 3,8 ir 3,6 proc. augimas, kai anksčiau buvo atitinkamai 4,9 ir 4,6 proc. 2011 m. vertinimas iš esmės nėra pasikeitęs – metiniai BVP augimo tempai sieks apie 5,9 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį pradėjo mažėti eksporto augimo tempai, tačiau vidaus paklausos augimas išliko didelis. Vis dėlto, lėtėjanti išorinė paklausa ir neigiami lūkesčiai dėl Europos finansų rinkų ateities lems mažesnius BVP raidos tempus ir Lietuvoje. Po išskirtinai spartaus augimo tempo šiemet, kurį lėmė ir žemos bazės efektas, vidaus paklausos augimas ateinančiais metais lėtės. Realus investicijų augimas mažės nuo šiemet prognozuojamų 20 proc. iki 9 proc., o namų ūkių vartojimas – nuo 5,9 iki 3,6 proc. Įmonės dėl išaugusio išorinės aplinkos raidos neapibrėžtumo gali atidėti savo plėtros bei investavimo planus. Todėl rizika, kad investicijos, o ir BVP gali augti mažiau nei šiuo metu prognozuojame išlieka. Privataus vartojimo išlaidų augimą skatins ir darbo rinkos stabilizacija, ir santykinai palanki fiskalinė politika. Kol kas nėra suplanuota jokių didesnės fiskalinės konsolidacijos priemonių. Atvirkščiai, teigiamą impulsą vartojimui suteiks pensijų atstatymas.

Tačiau dėl pesimistiškesnio paklausos augimo perspektyvų darbo rinkos atsigavimas 2012 m. tikėtina, kad sulėtės – nedarbas mažės, o darbo užmokestis didės lėčiau. Tačiau prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis 2012 m. augs apie 5,1 proc., o nedarbas sumažės iki 13,8 proc.

2012 m. Lietuvos ekonomikos augimas lėtės ir dėl eksporto, kurio realus augimas šiemet sulėtės nuo prognozuojamų 11 proc. iki 6 proc. Tačiau santykinai gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto nuosmukio. Vertinant didįjį eksporto šalių penketą, į kurį patenka Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija ir Estija, verta pažymėti, kad tik Latvijos padėtis 2012 m. atrodo rizikingiausia. Vokietijos ekonomikos augimas nors ir sulėtės, tačiau ši šalis ir toliau išliks euro zonos lyderė. Danske banko ekonomistų nuomone, Vokietijos augimas 2012 m. sulėtės iki 2,9 proc. (anksčiau buvo prognozuota 3,0). Rusijos ekonomikos, kuri nėra labai priklausoma nei nuo JAV, nei nuo euro zonos raidos, augimas išliks toks pat kaip ir šiais metais. Žinoma, jei nauja recesijos banga nesukels ženklaus naftos kainų kritimo. Tuo metu Lenkijos, Estijos bei Latvijos ekonomikų augimas 2012 m. taip pat išliks teigiamas. BVP augs atitinkamai apie 3,2 proc., 3,9 proc. ir 3,0 proc. ir bus spartesnis nei daugumos euro zonos ekonomikų.

Lėtėjantis eksporto augimas lems tolesnį sąskaitos deficito didėjimą. Tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvoje einamosios sąskaitos disbalansas sieks 5-6 proc. BVP, o tai yra vis dar saugus intervalas.

Nepaisant vyravusių lūkesčių pastebimo infliacijos mažėjimo šiais metais nesulaukėme. 2012 m. vartojimo kainų augimas turėtų šiek tiek sulėtėti. Tai lems mažesnis išorinių veiksnių poveikis. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad vidaus kainas gali auginti ir tokie specifiniai veiksniai kaip pabrangusios dujos bei galimas akcizų padidėjimas tabako gaminiams. Todėl lūkesčiai dėl spartesnio kainų mažėjo nusikelia i 2013 metus.

ES ir Rusijos, kurioms kartu tenka daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos pramonės eksporto, ūkių augimas antrąjį 2011 m. ketvirtį gerokai sulėtėjo.

Pirmąją šių metų pusę Lietuvos pramonės atstovai džiaugėsi ryškiu pagyvėjimu: smarkiai išaugo užsakymų skaičius bei produkcijos apimtys, pagerėjo ir pačių pramonininkų nuotaikos – jų pasitikėjimo indeksas liepos mėnesį pakilo į aukštumas, nematytas nuo 2007 m. pabaigos.
Gamybos mastai pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 16 proc. Remiantis “Eurostato” duomenimis, tai antras geriausias rodiklis ES po Estijos. Galbūt apdirbamoji pramonė būtų augusi ir dar greičiau, tačiau susidurta su keletu sunkumų.
Daugiau nei pusė apklaustų pramonės įmonių vadovų pagrindiniu plėtrą ribojančiu veiksniu kaip paprastai nurodė nepakankamą paklausą, tačiau taip teigiančiųjų šiemet gerokai sumažėjo. Užtat vis daugiau pramonininkų pastaruoju metu skundėsi gamybinių pajėgumų trūkumu, o įrenginių naudojimo intensyvumas, palyginti su pernai, pakilo šeštadaliu ir viršija 70 proc. Nereikėtų stebėtis – 2009 ir 2010 m. į mašinas ir įrenginius investuota itin kukliai: pernai materialinių investicijų apimtys buvo trigubai mažesnės nei prieš trejus metus.
Įdomu, kad, nepaisant milžiniškų emigracijos mastų, darbuotojų stygių, kaip pagrindinį plėtrą ribojantį veiksnį, šiemet nurodo mažiau nei 7 proc. pramonės įmonių vadovų, – 2007 m. šis rodiklis siekė 31 proc. Tačiau situacija gali pasikeisti, mat įmonių, ketinančių netrukus samdyti darbuotojų, pastaruoju metu ėmė daugėti: pradėjus jų ieškoti gali paaiškėti, kad tinkamos kvalifikacijos bei patirties turinčių profesionalų tiesiog nėra.
Keletą metų apdirbamosios pramonės raidai vis didesnį poveikį darė eksporto plėtra. Nuo 2007 m. vidurio pardavimo užsienyje tendencijos buvo palankesnės nei šalies viduje, o eksporto lyginamasis svoris bendroje apyvartoje padidėjo nuo 55 iki maždaug 70 proc. Ar galima sėkmingai skverbiantis į užsienio rinkas užtikrinti tolesnę mūsų šalies pramonės plėtrą?
Nemaža dalis verslininkų mano, kad taip. Nors laukiančių eksporto paklausos didėjimo pramonės įmonių vadovų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, gerokai sumažėjo (atitinkamai 69 ir 40 proc.), jų vis dar buvo gerokai daugiau nei laukiančių eksporto paklausos mažėjimo (vos 5 proc.)
Pastaruoju metu taip pat neretai pasigirsta teiginių, kad verslininkai šiuo metu yra geriau pasirengę krizei, mat jų eksportas labiau išskirstytas į skirtingas rinkas, taigi ir rizika išskaidyta. Tačiau žvelgiant į statistinius duomenis to nematyti: šalies pramonės produkcija eksportuojama į tas pačias valstybes ir beveik tokiomis pat dalimis kaip ankstesniais metais. Be to, šių valstybių ekonomikos yra ganėtinai glaudžiai susijusios – nuosmukis vienoje iš jų neigiamai veikia kitas.
Europos Sąjungos ir Rusijos, kurioms kartu tenka daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos pramonės eksporto, ūkių augimas antrąjį 2011 m. ketvirtį gerokai sulėtėjo. Stagnuojant didžiosioms kaimynėms, sparčius plėtros tempus vargu ar sugebės išlaikyti ir Latvija bei Estija. Pramonininkų rizika būtų išskaidyta (ir sumažinta), jei gerokai daugiau prekių būtų parduodama sparčiai augančiose ir nuo ES mažiau priklausančiose valstybėse, pavyzdžiui, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje, Brazilijoje ir pan. Kol kas prekyba su šiomis šalimis itin kukli.
Galbūt ekonomikos plėtros lėtėjimą galėtų atsverti didėjantis Lietuvos pramonininkų gebėjimas konkuruoti užsienio rinkose? Vis dėlto tai mažai tikėtina – keletą pastarųjų mėnesių daugiau įmonių vadovų teigia, kad jų konkurencingumas svečiose šalyse ne didėja, bet mažėja. Nieko nuostabaus – dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus jos kaina kyla; energija šalyje irgi nėra pigi: remiantis “Eurostato” duomenimis, elektra ir dujos pramoniniams vartotojams Lietuvoje yra vienos brangiausių ES. Profesinio mokymo sistema taip pat nėra stipri. Taigi stinga fundamentalių veiksnių, leidžiančių įgyti ryškų konkurencinį pranašumą.
Antrąjį 2011 m. pusmetį Lietuvos pramonė nebeaugs taip sparčiai kaip per pastaruosius 12 mėnesių, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms galbūt net ims trauktis. Tačiau tokio nuosmukio kaip 2008 m. nebus, mat verslininkai pasimokė iš klaidų, veiklą organizuoja racionaliau ir yra mažiau prasiskolinę nei prieš trejus metus.

Tokias tendencijas atskleidė paskutinių trejų metų gyventojų nuomonės tyrimų palyginimas.

Lyginant su 2009 m. antruoju pusmečiu, lietuvių, manančių, kad ekonomika yra nuosmukyje, sumažėjo beveik penktadaliu ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimuose. 2009 m. antrąjį pusmetį beveik 60 proc. gyventojų manė, kad ekonomika yra nuosmukyje.

Teigiančių, kad pinigus taupo labiau nei anksčiau, šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 15 proc. – šiuo metu taip teigia 62 proc. Lietuvos gyventojų.

“Vartotojų nuomonės tendencijos puikiai iliustruoja mūsų prognozes – šalies ekonomikos augimas tampa vis labiau subalansuotas. Atsigauna vartotojų lūkesčiai, sparčiai auga mažmeninė prekyba, todėl galima prognozuoti spartų vartojimo atsigavimą. Taigi ir vartotojų nuotaikos artimiausią pusmetį gali gerėti”, – sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Tyrimai rodo, kad mažiau žmonių leidžia pinigus atsargiau nei įprastai – šių metų pirmąjį pusmetį taip teigiančių žmonių buvo 41,4 proc., tuo tarpu kai 2009 m. antrąjį pusmetį – 51,3 proc. Atsargesnio pinigų leidimo pikas užfiksuotas praėjusių metų antrąjį pusmetį – 57,6 proc. gyventojų. Ryškiausiai pasikeitė mažų miestelių (mažiau kaip 30 tūkst. gyventojų) nuomonė – 2009 m. antrąjį pusmetį apie 62 proc. teigė leidžiantys pinigus atsargiau nei įprastai, o šiuo metu taip teigia apie 42 proc.

“Matomas vis didėjantis optimizmas vartotojų lūkesčiuose siunčia aiškų signalą daugelio sričių verslui – spartėjantį vartojimo atsigavimą prognozuoja ir bankų analitikai, ir kitų sričių ekonomistai. Daugiau optimizmo matosi ir įmonių veikloje – aktyvėja rinkodariniai veiksmai stipriai per krizę nukentėjusiose srityse: avalynės, aprangos, buitinės, elektronikos technikos, net ir naujų automobilių prekyboje”, – teigia komunikacijos planavimo agentūros OMD vadovas Darius Gricius.

Gyventojų nuomonės tyrimus 2009 m. gegužės 6 – 13 d. (1003 respondentai), spalio 5 – 12 d. (995 respondentai), 2010 m. balandžio 6 – 13 d. (1269 respondentai), rugsėjo 20 – 27 d. (1035 respondentai) ir 2011 m. gegužės 23 – 30 d. (1007 respondentai) atliko žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūra “Omnicom Media Group”.

butai_px600

Būsto paskolos vidurkis šalies bankuose sudaro 210 tūkst. litų, o perkamas butas turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų.

NtGuru duomenimis, už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv. m butą Vilniaus ir 80 kv. m butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

NtGuru apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo kelis kartus, ir antrąjį šių metų ketvirčiui prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.

Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SEB, “Swedbank” ir “DnB Nord” bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola – 150 tūkst. litų, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 metų laikotarpiui.

“Per pastaruosius kelerius metus atpigus būstui ir gyventojams įnešant didesnę sumą pradiniam įnašui, vidutinė paskola, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo, ji buvo apie 180 tūkst. litų”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

“Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sako, kad dažniausiai pageidaujama apie 260 tūkst. litų paskolos.

Banko “Snoras” pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila nurodo, kad būsto paskolų vidurkis siekia 315 tūkst. litų.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad pagrindinė skolinimosi valiuta vis dar išlieka euras, tačiau, sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms, padaugėjo besiskolinančiųjų litais.

“DnB Nord” banke būsto paskolos eurais taip pat išlieka populiaresnės ir sudaro apie 80 proc. naujai išduodamų paskolų. “Tačiau pastebime, kad pernai, pradėjus mažėti litų palūkanoms, daugiau žmonių skolinasi nacionaline valiuta. Šiemet naujos būsto paskolos litais sudaro apie penktadalį, o pernai šiuo metu šis skaičius neviršijo 10 proc.”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

“Danske” banke didžioji dalis klientų – daugiau nei 90 proc. – taip pat renkasi paskolą eurais.

Tačiau daugiau gyventojų litais skolinasi “Swedbanke”. “Keturi iš penkių klientų būsto paskolas rinkosi šalies nacionaline valiuta – litais. Didžiausią įtaką tam turėjo mūsų banke taikoma kainodara būsto paskoloms, kuri šiuo metu yra palankesnė skolinantis nacionaline valiuta”, – sako “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Bankas “Snoras” taip pat suteikė daugiau paskolų litais. 2011 m. pirmąjį ketvirtį suteiktos būsto paskolos eurais šiame banke sudarė 30,5 proc. viso būsto paskolų portfelio, o paskolos litais – 69,5 proc.

Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. – namui, iki 0,5 proc. – žemei įsigyti.

“Dideliuose miestuose didžiausioji paskolų dalis imama butams, dažniausiai ekonominės klasės, pirkti. Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą. Mažesniuose miestuose dažnai būstas perkamas iš sutaupytų lėšų, o trūkstama suma, paprastai nedidelė dėl žemesnių būsto kainų, finansuojama imant vartojimo paskolą, kuri nors ir brangesnė, tačiau nereikalauja įkeisti turto”, – teigia “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, šiame poste dirbantis paskutinę savaitę, sako neketinantis atsisakyti pagal įstatymą jam priklausančios išeitinės kompensacijos.

“Išeitinė kompensacija priklauso Lietuvos banko valdybos pirmininkui, ne Reinoldijui Šarkinui. Įstatymus reikia vykdyti”, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė R.Šarkinas.

65-erių R.Šarkinas anksčiau BNS sakė, kad jis savo valia yra susimažinęs atlyginimą 50 proc., todėl reali kompensacija būtų perpus mažesnė – apie 80 tūkst. litų.

Lietuvos banko įstatymas numato, kad centrinio banko valdybos pirmininkui išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis yra tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių atlyginimų.

Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas pagal įstatymą yra lygus šešiems piniginio tarpininkavimo įstaigų tarnautojų vidutiniams mėnesio darbo užmokesčiams, skelbiamiems Statistikos departamento.

Paskutinis paskelbtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 4496,90 lito (iki mokesčių). Taigi, pagal įstatymą priklausanti išeitinė kompensacija būtų 161,9 tūkst. litų.

R.Šarkino atlyginimas pagal įstatymą šiuo metu būtų 26,98 tūkst. litų, o realiai ji yra apie 13,5 tūkst. litų.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo tris kadencijas – 15 metų. Paskutinė jo darbo diena – balandžio 15-oji.

Jono Okmano nuotr.

“Konkretaus noro pirkti kai ką daugiau iš komercinių bankų neturime. Išskyrus Estiją, kur norėtume įsigyti banką, tačiau, deja, ten nelabai yra ką pirkti. Taip, yra “Eesti Krediidipank”, tačiau jis neaiškioje padėtyje, tai yra, neaišku, kam jis priklauso. Tai nėra mažas bankas – jo turtas – apie 320 mln. JAV dolerių. Nesakau, kad šis bankas pardavinėjamas, bet potencialiai jis gali būti parduotas”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Antonovas.

Tuo tarpu šiuo metu turimų “Snoro” akcijų V.Antonovas teigė neturintis tikslo parduoti.

“O strateginis investuotojas man asocijuojasi subanko kontrolės perleidimu. Mes einame portfelinių investuotojų pritraukimo keliu, tai yra, tų, kurie be pinigų gali įlieti ir sinergijos. Aš manau, kad artimiausių vienerių metų laikotarpiu pranešime, kokių bus naujų investuotojų. Klausiate, ar gali būti naujų investuotojų? Faktas, kad taip”, – kalbėjo V.Antonovas, paklaustas apie galimą investuotojų atėjimą į “Snorą”.

Jis teigė, jog neturi “planų” parduoti ir “Latvijas Krajbanka” akcijų.

Tuo tarpu “Snoro” valdomas bankas “Finasta”, anot V.Antonovo, sustiprins specialistų kom apžvalgų rengimo, įmonių finansų srityje: “Galbūt į šio banko savininkus priimsime kokį kitą banką”.

V.Antonovas teigė, jog “Snoro” grupė turi “plėtros ambicijų” ir dėl žiniasklaidos, tačiau tai nesusiję su Baltijos šalimis.

“Tai kompanija, kuri vadinasi “Convers sport”. Kaip jau supratote, tai visa jos veikla susijusi su sportu”, – sakė V.Antonovas.

Pagrindinis Lietuvos komercinio banko “Snoras” akcininkas – Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas pareiškė, jog Latvijos vyriausybė yra pernelyg užkėlusi “Citadele” banko kainą.

Interviu Latvijos žurnalui “Lietiska Diena” V.Antonovas sakė, jo šis bankas jo nedomina, ir esą išvis bankininkystė šiuo metu nelaikoma patrauklia investicijoms.

“Veikiausiai bankų sektoriaus ir artimiausiais metais nebus labai tinkamas investicijoms, nes visi bankai išgyvena krizę, patirdami rimtų nuostolių”, – pabrėžė V.Antonovas.

“Gelbėdama “Parex” banką valstybė investavo beveik milijardą. Atitinkamai geras bankas “Citadele”, atskirtas nuo “Parex”, kainuos keletą šimtų milijonų – toks jų vertinimas. Mano manymu, “Citadele” tiek nekainuoja. Tačiau jei tokia kaina išties yra teisinga, mes tokių pinigų neturime, ir geriau pinigus išleisime turimo banko kapitalo stiprinimui, ir augsime harmoningai”, – sakė V.Antonovas.

Jis pridūrė, jog jo nedomina taip pat ir “Parex” banko aktyvai Rusijoje bei kitose NVS šalyse.

“Snoro” grupei priklauso “Latvijas Krajbanka”.

Likus keliems mėnesiams iki Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijos pabaigos prezidentės komanda ir tarp švenčių pluša ieškodama jam tinkamos pamainos.

Oficialiai svarstyti dar nėra pateikta nė viena kandidatūra, tačiau viena po kitos išnyra dabartinį vadovą Reinoldijų Šarkiną pakeisti galinčių specialistų pavardės, rašo “Verslo žinios”.

“Verslo žinių” žiniomis, Seimo Konservatorių frakcijoje kaip vienas iš galimų Lietuvos banko (LB) vadovų buvo minimas Marius Vismantas.

Nuo 2006 metų “Danske” banke Asmeninės bankininkystės tarnybai vadovavęs M.Vismantas pernai pavasarį tapo Pasaulio banko finansų ir įmonių sektoriaus veiklos koordinatoriumi Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje.

Tačiau Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako, kad kalbos apie galimą kandidatą remiasi tik nuogirdomis.

Neoficialiai kalbama, kad M.Vismantas dar turi galiojančią sutartį su Pasaulio banku, jo šeimai sudarytos geros sąlygos gyventi Kijeve, todėl vargu ar jis norėtų grįžti į Vilnių.

“Svarstymai nuolat vyksta, tų kandidatų pavardžių lygiu yra gana daug. Tariamasi tarp įvairių sprendimų priėmėjų, kokie vieni ar kiti kandidatai būtų geriausi. Kai bus sprendimas, jis bus praneštas”, – sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Viešojoje erdvėje kaip galimi kandidatai tapti naujuoju LB valdybos pirmininku dar minimi dabartiniai jo valdybos nariai Ramunė Zabulienė, Darius Petrauskas, Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ar finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Teo LT” vadovaujantis vadybininkas ir finansininkas Arūnas Šikšta, dienraščio “Kauno diena” neoficialiomis žiniomis, taip pat buvo gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą tapti naujuoju LB vadovu. Tačiau A.Šikštos atsakymas buvo neigiamas.

Nuo 1996 metų vasario Lietuvos bankui vadovaujantis R.Šarkinas tvirtina, jog poste ilgiau neliks, net jei ir sulauktų siūlymo toliau vadovauti bankui.

Prezdentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 15 dieną pasirašė tai numatantį dekretą ir teikia jį svarstyti Seimui. R.Šarkinas laikinuoju Lietuvos banko vadovu turėtų būti, kol Seimas patvirtins naują centrinio banko vadovą.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius BNS sakė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl siūloma kiek pratęsti R.Šarkino darbą, yra Seimo darbo grafikas. Kita priežastis – norima, kad skiriant naują valdybos pirmininką jau būtų įsigalioję Lietuvos banko įstatymo pakeitimai.

Įsigaliojus pataisoms, kurias Vyriausybė jau pateikė svarstyti Seimui, Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas turėtų mažėti maždaug ketvirtadaliu, o jo pavaduotojų ir valdybos narių kadencijos sumažėtų nuo devynerių iki šešerių metų.

Seimo žiemos sesija baigsis kitą savaitę – gruodžio 23 dieną, o pavasario sesija prasidės tik kitų metų kovo 10 dieną. Seimo žiemos sesija po Naujųjų metų gali būti pratęsta arba gali būti šaukiama neeilinė sesija, tačiau sprendimai dėl to kol kas dar nepriimti.

Lietuvos banko vadovo kandidatūrą Seimui turi teikti D.Grybauskaitė, tačiau Prezidentūra kol kas apie galimus kandidatus neužsimena.

Politikos užkulisiuose jau pradėta svarstyti, kas galėtų pakeisti ilgametį Lietuvos banko vadovą. Minimos R.Šarkino pavaduotojos Ramunės Zabulienės, centrinio banko ekonomikos departamento vadovo Raimondo Kuodžio ir net finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardės.

Nuo 1996-ųjų vasario Lietuvos bankui vadovaujantis R.Šarkinas, prieš porą metų viešai prabilęs, kad ši kadencija jam bus paskutinė, patvirtina, kad poste ilgiau neliks, net jei ir sulauktų pasiūlymo toliau vadovauti bankui, o apie galimus konkrečius kandidatus, kurie verti eiti šias pareigas, nelinkęs kalbėti.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, pernai patyrę 2,98 mlrd. litų nuostolių, blogiausius laikus jau išgyveno ir šiemet padėtis turėtų šiek tiek keistis į gerąją pusę, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Interviu dienraščiui “Verslo žinios” R.Šarkinas prognozavo, kad šiemet bankų nuostoliai bus mažesni, kai kurie bankai gali gauti pelno, o bendras metinis visos bankų sistemos rezultatas turėtų būti teigiamas.

“Mes turime pirmų dviejų mėnesių rezultatus, matome, kad sumažėjo neveiksnių paskolų procentas, gerokai lėčiau traukiasi visas paskolų portfelis <…> Yra akivaizdi teigiama paskolų portfelio tendencija. O tai yra pagrindinis bankų pajamų šaltinis”, – tvirtino R.Šarkinas.

Anot jo, Lietuvos banko atstovų susitikimuose su komercinių bankų vadovais buvo kalbama, kad blogesnių veiklos rezultatų dar galima tikėtis pirmąjį pusmetį, tačiau antrąjį, jeigu pasitvirtins ekonomikos atsigavimo prognozės, didesnio turto vertės mažėjimo bankai neplanuoja.

“Todėl tikimasi, kad šios rūšies išlaidos sumažės ir bankų veikla gali būti pelninga”, – sakė R.Šarkinas.

Darbo partijos frakcijos siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų papiktino Lietuvos bankų asociaciją. “Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams”, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. S.Kropas.

Asociacija kviečia visas Seimą svarstys siūlymą būsto išieškojimo iš asmens terminą atidėti iki dvejų metų, labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.

“Šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti – juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma”, – rašoma pranešime.

Anot S. Kropo, pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.

Bankai baiminasi, kad tokia pataisa sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. “Juolab, kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka „paskutinis“ būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pvz., užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo”, – sakoma pranešime.

Mažmeninio lizingo bendrovių žinomumo, pasitikėjimo ir pasirinkimo tyrimas parodė, kad vartojamųjų kreditų teikėjai Lietuvoje nėra populiarūs ir keliantys pasitikėjimą šių paslaugų vartotojams.

Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai pasitiki ir renkasi ne vartojamuosius kreditus teikiančias įmones, o mažmeninio lizingo paslaugų bendroves. Tokius rezultatus atskleidžia Ūkio banko lizingo užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad žinomiausios Lietuvoje yra trys mažmeninio lizingo paslaugas teikiančios bendrovės – Ūkio banko lizingas, “Snoro lizingas” ir “Šiaulių banko lizingas”.

Pasitikėjimo rodiklis, remiantis tyrimo rezultatais, taip pat krypsta į mažmeninio lizingo bendrovių pusę.

Tyrimo duomenimis, “Snoro lizingu” pasitiki 68 proc. respondentų, Ūkio banko lizingu – 62 proc., “Šiaulių banko lizingu” – 51 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu vartotojų pasitikėjimo rodiklis “Kreditu 123″ siekia 17 proc., kitomis vartojamuosius kreditus teikiančiomis bendrovėmis pasitikima dar mažiau.

“Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai pirkimo išsimokėtinai paslaugomis naudojasi gerai įvertinę šių paslaugų teikėjų siūlomas sąlygas. Vartotojams taip pat svarbus bendrovių patikimumas. Remiantis tyrimo duomenimis, šiuos privalumus žmonės randa mažmeninio lizingo bendrovėse, todėl joms lojalių klientų ratas nuolat auga. Vartojamuosius kreditus teikiančias įmones lietuviai vertina atsargiai ir pirmumą teikia mažmeninio lizingo įmonėms”, – kalbėjo Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

Tyrimo duomenimis, kartą pirkimo išsimokėtinai paslaugomis pasinaudoję respondentai antrą kartą rinktųsi mažmeninio lizingo bendroves, o ne vartojamųjų kreditų teikėjus. Daugiausia apklaustųjų, pirkdami išsimokėtinai, renkasi Ūkio banko lizingo, “Snoro lizingo” ir “Šiaulių banko lizingo” bendroves, tik keli apklaustieji įvardija tokius paslaugų teikėjus kaip “Kreditas 123″, “Lateko lizingas” ir kt.

Vykdydama mažmeninio lizingo bendrovių žinomumo, pasitikėjimo ir pasirinkimo tyrimą, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2010 metų kovo 16-23 dienomis apklausė 1002 Lietuvos gyventojus.