Maždaug po 40 būsto savininkų visoje Lietuvoje kiekvieną mėnesį išgirsta, kad centrinė hipoteka išdavė leidimą parduoti už paskolą įsigytą bankams įkeistą butą ar namą. Dar bent 80 leidimų išduodama parduoti bankams įkeistus nemokių klientų žemės sklypus.
Nuo 2008 m. šalies gyventojai prarado jau per 7,5 tūkst. už paskolas įsigytų nekilnojamojo turto objektų. Dar daugiau skolininkų balansuoja ties bedugnės kraštu. Kiek tiksliai jų yra, statistika neskelbia.
Tiesą sakant, bankai purtosi net klausimo apie tai, kiek butų, namų ar žemės sklypų yra perimta iš kažkada paskolas paėmusių, bet vėliau įmokų laiku susimokėti nepajėgusių žmonių. Žinoma, niekam nepatinka etiketė “grobuonis”, bet iš tiesų dauguma bankų elgiasi grobuoniškai, be to, jie iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti bent kiek aukštesnes nekilnojamojo turto kainas.
“Mūsų bankas nėra perėmęs nė vieno buto. Jei žmogus skolingas, tai jo pareiga atsiskaityti. Butą jis gali parduoti ir pats arba šis turtas gali būti parduodamas iš varžytynių. O bankas šiuo atveju gali būti tik vienas pirkėjų, bet nebūtinai”, – abstrakčiai į klausimą, kiek nekilnojamojo turto iš nemokių klientų yra perėmęs bankas, atsako “Swedbank” atstovas Saulius Abraškevičius.
“Bankas turto neperima. Jei skolininkui kyla bėdų, žmogus pats ieško būdų, kaip jas spręsti. Turtas gali būti parduodamas rinkoje arba aukcione, bet tikrai nėra perimamas. Juk įkeistas turtas nėra banko nuosavybė, tai reiškia tik kai kuriuos apribojimus juo disponuoti”, – antrina SEB banko atstovai.
Tiek vieno, tiek kito banko atstovai vis dėlto prisipažįsta, kad bankų interesams šiuo atveju atstovauja pilkieji NT rinkos kardinolai – antrinės bendrovės, kurios aukcionuose pigiai superka nemokių klientų būstus, kad “būtų sumažinti bendrovių praradimai”. Deja, šių įmonių atstovai komentuoti susidariusios padėties neskuba. Apie iš nemokių klientų perimtą ar pigiai nupirktą turtą jokių duomenų nekaupia ir Lietuvos bankas, taigi bankai nekilnojamojo turto rinkoje laisvi veikti kaip pilkieji, itin neskaidrūs žaidėjai.