apgaules_internete

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja interneto paslaugų vartotojus, kad šiomis dienomis platinami elektroniniai pranešimai neva iš “Swedbanko”, kuriuose informuojama, kad el. bankininkystės sąskaita laikinai sustabdyta, ir prašoma klientų pateikti savo prisijungimo prie sistemos duomenis.

Elektroniniuose pranešimuose, kurie atrodo identiški banko puslapiui, pranešama apie laikinai sustabdytą vartotojo sąskaitą. Interneto vartotojas, spustelėjęs ant paveikslėlio, automatiškai nukreipiamas į duomenų vagysčių (angl. phishing) puslapius. Tokie paveikslėliai vartotojams siuntinėjami kaip spam laiškai (nepageidautino turinio žinutės). CERT-LT turimą informaciją perdavė valstybių, kuriose šis tinklalapis skelbiamas, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei toliau imasi visų reikalingų veiksmų, galinčių užkirsti kelią tokiems laiškams plisti.

CERT-LT PRIMENA: jungdamiesi prie el. bankininkystės paslaugų, visuomet įsitikinkite, kad tikrai esate reikiamame tinklalapyje. Taip pat atminkite, kad niekas ir jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti jūsų pateikti šių slaptažodžių – nei telefonu, nei el. paštu, nei kitais būdais.

Jei gavote tokius pranešimus, CERT-LT nurodo blokuoti, t. y. ištrinti phishing tinklalapius, o apie pastebėtą naują veikiantį phishing puslapį prašome pranešti CERT-LT https://www.cert.lt/pranesti.html.

Plačiau apie phishing galite rasti http://www.esaugumas.lt/index.php?701248550

"Veido" archyvas

Ar praktikoje įmanoma įdiegti tokią komercinių bankų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų, kad asmeniniai bankininkų interesai – kuo daugiau uždirbti per kuo trumpesnį laiką, nors ir smarkiai rizikuojant – ateityje nesukeltų grėsmės šalių ekonominiam ir finansiniam stabilumui? Ar vis dėlto reikia blaiviai pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti, kad pažaboti bankų neįmanoma ir sistema “premijos už didžiulę riziką – bankininkams, o skolos, kai rizika nepasiteisina – mokesčių mokėtojams” ir toliau gyvuos? To klausiame naujojo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo, savo kritišku žvilgsniu į Lietuvos ekonomiką ir finansus garsėjančio ekonomisto Raimondo Kuodžio.

R.K.: Iš principo visi reguliavimai yra pasmerkti vilktis uodegoje, nes privatus finansų sektorius visada sugalvos, kaip apeiti suvaržymus.

Yra kelios ekonomistų, mokslininkų keliamos dabartinei tvarkai alternatyvios idėjos. Viena jų – radikali: tokių bankų, kokie yra dabar, iš viso nebelieka, jie tampa ribotos paskirties finansų institucijomis, kurios nebegali paskoloms naudoti einamųjų indėlių, o tik ilgalaikius kolektyvinio investavimo vienetus – tokius kaip pensijų ar investicijų fondai. Bankai tiesiog atliktų tų fondų reklamuotojų vaidmenį ir gautų lėšų už jų platinimą.

Kita radikali alternatyva, šiuo metu svarstoma akademiniuose sluoksniuose, būtų apibrėžti teisės aktų nuostatas. Dabar bankams leidžiama viskas, kas neuždrausta, o galima būtų nustatyti, kad jie gali daryti tik tai, kas aiškiai leidžiama.

Bet vargu ar pasaulis net ir dabar ryšis radikaliems pokyčiams, greičiausia ir toliau bus žaidžiamas ligšiolinis žaidimas – didesni reikalavimai kapitalui, rizikos valdymo modelių pakeitimas. Dar mėginama sugalvoti, kaip sutvarkyti premijų skyrimą bankininkams. Nes dabar vis dar egzistuoja paradoksali sistema: spekuliuodami bankai laimi, bankų klerkai išsimoka didžiules premijas, o kai bankas pralošia – jį gelbėja visuomenė.

Idėjų ir krypčių daug, bet nereikia pamiršti, kad bankų lobistai irgi nesėdi rankas sudėję – metami dideli pinigai, kad būtų neutralizuoti bandymai griežčiau reguliuoti bankus.

VEIDAS: Kokių apčiuopiamų pokyčių Europoje sulauksime netolimoje ateityje?

R.K.: Griežtinami vadinamieji Bazelio reikalavimai, ES nusiteikimas gerokai padidinti kapitalo pakankamumo reikalavimus labai rimtas, manau, tai bus pasiekta. Tik pasirinktas gana ilgas pereinamasis laikotarpis – iki 2019 m., nes naujus sugriežtinimus įvedus staiga būtų padaryta žala ekonomikai, kuriai atsigauti reikia skolintų pinigų.

Ilgalaikis planas visiškai aiškus: kuo didesnė pačių bankų dalis žaidime. Gal tada jie ims mąstyti kitaip nei iki šiol, kai iš vieno euro kapitalo gaudavo 30 eurų turtą. O galiausiai už viską turėjo sumokėti valstybės. Ko vertas vien Airijos pavyzdys – valstybė pati puikiai tvarkėsi savo biudžetą, mažino skolas, bet prisiėmė bankų įsipareigojimus ir dabar pati stovi ant bankroto slenksčio. Nebegalima leisti bankų sistemai gerokai viršyti šalies ekonomikos potencialo.

VEIDAS: Deja, Lietuva yra vienas tokių pavyzdžių – paskolų portfelio augimas buvo kelis kartus viršijęs BVP augimą. Problemą iš esmės ir sukūrė bankų godumas – jų noras kuo daugiau paskolinti ir susižerti pelno.

R.K.: Taip, visiška tiesa. Aš nuo 2004 m. kalbėjau apie didėjantį burbulą ir kaip jį suvaldyti, puikai suvokdamas, kad bankai neturi paskatų rūpintis ilgalaike Lietuvos trajektorija – jiems rūpi uždirbti iš karto, o tai veda prie atsainaus paskolų dalijimo.

VEIDAS: O ar Lietuvoje yra jėga, kuri pagal savo galias ir kompetenciją galėtų sukontroliuoti bankų sistemą ir padėti ateityje išvengti finansinių krizių?

R.K.: Problemos sprendimas yra kredito paklausos reguliavimas – svarbu neleisti susidaryti žmonių lūkesčiams, neva jie gali turtingai gyventi perpardavinėdami vieni kitų būstus. Tam turi būti pasitelkta mokesčių politika – įvestas nekilnojamojo turto mokestis, panaikintos lengvatos paskolų gavėjams.

Ir tik antras gynybos ešelonas yra pačių bankų priežiūra, nes nesutvarkius žmonių lūkesčių, pinigai lengvai gali ateiti iš užsienio šalies. Pavyzdžiui, Kroatija buvo gerai sutvarkiusi savo bankų sistemą ir neleido paskolų portfeliui nevaldomai augti, bet žmonės pradėjo masiškai skolintis Italijoje. Todėl reikia globalių susitarimų, kad bankai negalėtų tiesiog pakeisti savo dislokacijos ir iš bet kurios kitos vietos vėl dalyti kreditus.

Visos bankų reguliavimo naujovės į Lietuvą ateina iš ES, mūsų vietinis reguliavimas yra nulemtas tarptautinių susitarimų.

"Veido" archyvas

1. Paskolos. Paskolų portfelio augimas bus nuosaikus, apytikriai atitinkantis šalies BVP augimą. Tai lems griežtesnis bankų reguliavimas ir mažesnis rinkos apetitas paskoloms.

2. Santaupos. Asmeninės žmonių santaupos – priartėjusios prie ES vidurkio (dabartinis ES vidurkis – apie 12 proc. pajamų; Lietuvoje jis kol kas tesiekia 6 proc.).

3. Fondai. Daugiau santaupų – įvairesni jų investavimo instrumentai. Mažesnė pasyvių indėlių dalis, daugiau investuojančiųjų į fondus, dažniausiai mažiau rizikingus.

4. Kapitalas. Labiau išsivysčiusi kapitalo rinka – daugiau įmonių, vietoj bankų paskolos besirenkančių akcijų biržą arba obligacijų platinimą.

5. Rizika. Suaktyvėję rizikos kapitalo žaidėjai: bankams grįžus prie konservatyvesnio skolinimo taisyklių, savo nišą užims privataus kapitalo investuotojai.

6. Investicijos. 2020 m. bus kur kas daugiau investicijų bankininkystės paslaugų – jų prireiks ir kapitalo rinkoje dalyvaujančioms įmonėms, ir santaupas investuojantiems gyventojams.

7. Mokestis. Bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris stabdys spekuliacinius nekilnojamojo turto įsigijimus, neleis pūstis naujam šios rinkos burbului.

8. Bankrotas. Įvestas fizinių asmenų bankroto įstatymas – didesnė skolinimo rizika, tad didės palūkanų normos, ypač suteikiant ilgamečius ir didelius kreditus.

9. Reitingai. Veiks asmeninio kredito reitingo sistema – įrašų joje susikaupė krizei vainikavus milžinišką paskolų augimą; riziką didina ir naujoji asmenų bankroto galimybė.

10. Grynieji. Po 8,5 metų bus gerokai sumažėjusi grynųjų pinigų dalis – tai skatins ir Vyriausybės pastangos kovoti su šešėline ekonomika, ir besiplečianti elektroninės bankininkystės dalis.

Dreams foto

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

„Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių“, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, procentas mažėja.

„Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.