BFL

Šiuo metu šalies gyventojai turi jau 4,2 mln. banko kortelių, daugelis – po dvi ar net tris skirtinguose bankuose. Auga ir kortelių apyvarta. Lietuvos bankų duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį kortelių apyvarta buvo 6,9 mlrd. Lt – 10,5 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiau nei 80 proc. visų operacijų kortelėmis yra pinigų išgryninimas bankomatuose – vidutiniškai per mėnesį iš kortelių visoje Lietuvoje “nuimama” apie 2 mlrd. Lt.

Užtat atsiskaitymas kortelėmis Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių. “Pačių kortelių tarp Lietuvos gyventojų populiarinti nereikia – Lietuvoje gyventojai jų dažnai turi net ne po vieną, tačiau jomis atlieka vos dvi ar tris operacijas per mėnesį”, – skaičiuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Europos centrinio banko duomenimis, pagal kortelių naudojimą nuo kaimynų estų atsiliekame 4 kartus, nuo latvių – 1,5 karto, nuo ES vidurkio – daugiau kaip 2 kartus. O juk turime visas galimybes beveik visus atsiskaitymus atlikti tik kortelėmis: Lietuvos bankų duomenimis, šiuo metu atsiskaityti kortele Lietuvoje galima beveik 37 tūkst. vietų.

Dreams foto

Vartotojams trūksta informacijos, kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rodo naujo tyrimo rezultatai.

Lietuvos vartotojų instituto 2010 metų antroje pusėje atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 1009 šalies gyventojai, parodė, kad trečdalis gyventojų atsiskaitydami internetu jaučiasi nesaugiai, tačiau didžioji dauguma – 76 proc. – prieš atsiskaitydami internetu netikrina svetainės saugumo.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji abejoja savo kaip vartotojų teisėmis atgauti pinigus, jeigu prarasta kortele atsiskaito svetimas asmuo. Net 42 proc. apklaustųjų linkę manyti, jog tokiu atveju pinigų be teismo atgauti neįmanoma.

Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai: atsiskaitymas internete, kai sukčiai nusiperka arba pavagia kitų asmenų mokėjimo kortelių numerius bei slaptažodžius bei juos naudoja pirkdami internetu, taip pat nuima pinigus nuo sąskaitos, pinigų išgryninimas, kai nusikaltėliai naudoja suklastotus mokėjimų kortelės duomenis, įrašytus į vadinamąją “baltą plastiką” bei taip išgrynina pinigus iš bankomatų, mokėjimų kortelių duomenų vagystės, kai prie bankomato nusikaltėliai nelegaliai prijungia įrenginius, kurie nuskaito svetimų mokėjimo kortelių duomenis, o juos gavę sukčiai atlieka neteisėtus sandorius internetu.

Tyrimas parodė, kad lietuviai menkai suvokia asmens duomenis ir neatsargiai su jais elgiasi. Tyrime buvo domimamasi, kaip jie supranta, kas yra duomenys. Dažniausiai respondentai prie asmens duomenų priskyrė asmens kodą, (95 proc.), vardą ir pavardę (tik 77 proc.), mokėjimo kortelės duomenis (59 proc.), tuo tarpu telefono numerį – 37 proc., nuotraukas – 26 proc., elektroninio pašto adresą – 18 proc., tėvo vardą – 17 proc.

Vartotojų teisių instituto prezidentė Zita Čeponytė spaudos konferencijoje antradienį sakė, kad šie tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai nėra pakankamai susipažinę su asmens duomenų sąvokos turiniu, per siaurai juos suvokia ir tai gali būti viena iš priežasčių, lemiančių per didelį duomenų atskleidimą internete.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro Pinigų padirbinėjimo skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje pradėjo gerėti situacija dėl atsiskaitymų netikromis bankų kortelėmis.

2008-2009 metais buvo padaugėję nusikaltimų, kai užsienio valstybių organizuotos grupės atvykdavo į Lietuvą ir su netikromis bankų kortelėmis bankomatuose išsigrynindavo nemažas pinigų sumas. Tačiau policijai ir bankams bendradarbiaujant įtariamuosius pavyko sulaikyti. 2006 metais buvo sulaikyta 10 tokių asmenų, 2007-siais – 15, 2008 -siais 30 ir 2009-iais – 20. Dabar tokių nusikaltimų žymiai sumažėjo.

Pasak V.Gailiušo, dėl duomenų vagysčių tendencijos irgi teigiamos, jos buvo populiaresnės 2007-2008 metais. Nusikaltėliai iš užsienio suprato, kad gali būti sulaikyti. Be to, nusikaltėliai suprato, kad Lietuvos žmonės kortelėse nelaiko tokių įspūdingų sumų, kurioms pavogti vertėtų pirkti įrangą, ją montuoti ir vogti duomenis, sakė policijos atstovas.

Pareigūnas pastebėjo, kad Lietuvos žmonės nelinkę bankų kortelėse laikyti didelių sumų. Gavę algą, jie ją tuoj pat išsigrynina.

Nuo sausio 1-sios Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įsigaliojo reikalavimas bankams, kad tiek bankomatuose, tiek terminaluose duomenys būtų nuskaitomi ne tik nuo magnetinio takelio, bet ir nuo kortelės mikroschemos.

“Kol kas duomenų apie nusikaltėlius, kurie galėtų pavogti duomenis iš mikroschemos, nėra”, – sakė V. Gailiušas.

Šias tendencijas patvirtino ir praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankę Europolo pareigūnai. Kortelių duomenis vogusios grupuotės persikėlė iš Europos į JAV, kur ši sistema dar neveikia.

Be to, pareigūnas šmaikštavo, kad lietuviams lengviau nupiešti 50 ar 20 litų ir nuėjus į turgų bandyti atsiskaityti, nusikaltimai su bankų kortelės tikrai nėra labai populiarus nusikaltimas Lietuvoje, nes banko mokėjimo kortelė vis dar nėra labai populiari mokėjimo priemonė.

Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola pastebėjo, kad telefoniniai sukčiai anksčiau skambindavo meluodami apie į nelaimes patekusius artimuosius, dabar jie atrado naują nišą ir taikosi į labiausiai pažeidžiamus žmones – darbo ieškančius gyventojus. “Darbdaviai” reikalauja atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis. Tokių nusikaltimų pradėjo daugėti šių metų pradžioje.

”Jeigu aš išeidamas užrakinu buto duris ir raktą atiduodu gatvėje pirmam sutiktam žmogui, tai policija nekalta, kad tas žmogus nuėjo į butą ir išsinešė mano televizorių”, –  apie elektroninės bankininkystės duomenų atskleidimą kalbėjo A. Šapola.

"Veido" archyvas

Lietuvos bankų asociacija išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles patvirtino, kad tai – saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu.

„Per metus prarandama apie 105 tūkst. mokėjimo kortelių, t.y. apie. 2,5 proc. visų išduotųjų. Mūsų atlikta analizė rodo, kad skirtingai nei pametus grynuosius, praradęs kortelę žmogus gali būti ramus dėl joje esančių pinigų. Nuo šių metų sausio, kai visose atsiskaitymo vietose mokant lustine kortele tapo privaloma įvesti PIN kodą, rasta svetima kortele pasinaudoti tapo beveik neįmanoma“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak S. Kropo, pavieniai atvejai, kai pavyksta pasinaudoti svetima kortele, dažniausiai susiję su kortelės turėtojo neatidumu. „Ypač rūpestingai reikia saugoti kreditines korteles, niekam neatskleisti ant jų užrašytų duomenų, nes jų gali pakakti atsiskaityti internete. Dažna klaida – kortelės PIN kodą laikyti piniginėje prie kortelės ar išsisaugoti telefono atmintyje. Nuolat primename gyventojams, kad PIN kodas yra tarsi raktas į seifą, todėl jį reikia saugoti taip pat atidžiai, kaip ir raktus nuo namų“, – aiškino jis.

Bankai primena, praradus kortelę, būtina nedelsiant ją užblokuoti paskambinus savo banko telefonais. Kortelės sąskaita operatyviai blokuojama jau pokalbio metu.

Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankai buvo išdavę daugiau kaip 4,2 mln. mokėjimo kortelių. Iš jų didžioji dalis yra debetinės kortelės, apie 12 proc. – kreditinės kortelės. 2011 m. pirmojo ketvirčio kortelių apyvarta buvo 6,94 mlrd. lt – 10,5 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu šalyje mokėjimo korteles išduoda 9 bankai.

"Veido archyvas"

Dalis didžiųjų Lietuvos bankų yra nusiteikę leisti internete atsiskaityti debetinėmis kortelėmis.

Po grynųjų Lietuvos elektroninėse parduotuvėse populiariausias atsiskaitymo būdas yra elektroninės bankininkystės įskiepiai, o korteles priimti gali dar nedaugelis interneto prekeivių. Vis dėlto padėtis pamažu keičiasi, rašo “Verslo žinios”.

Pirmasis šį pavasarį galimybę atsiskaityti internete visomis savo debeto kortelėmis suteikė “Danske Bank” Lietuvos filialas, o prieš mėnesį – Ūkio bankas. “Maestro” korteles “atrakino” ir “DnB Nord” bankas. Lietuvos mokėjimo kortelių lyderis “Swedbank” teigia “šiuo metu aktyviai svarstantis galimybę leisti kai kurių tipų debetinėmis kortelėmis atsiskaityti internetu jau nuo šių metų rudens”, o jau minėtas “DnB Nord” teigia “diegiantis papildomas saugumo priemones” ir “svarstantis galimybę leisti internete atsiskaityti” ir “Visa” debetinėmis kortelėmis.

“Danske” banko Verslo plėtros tarnybos direktoriaus Norberto Žiobos teigimu, iki šiol mūsų šalies bankai atsiskaitymą šiuo būdu ribojo daugiausia saugumo sumetimais.

BFL

Prekybininkai nesiima spręsti, ar bankai išties yra sudarę kartelinį susitarimą nustatydami mokesčius už atsiskaitymo kortelėmis paslaugas, tačiau įsitikinę, kad šie mokesčiai akivaizdžiai per dideli.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas “Verslo žinioms” sakė, kad kiekvienas šalies gyventojas turi žinoti, jog kasdien pirkdamas parduotuvėje batoną ar dešrą ir atsiskaitydamas kortele mažiausiai 1 proc. nuo sumos atiduoda bankui.

“Norėtųsi, kad šie mokesčiai būtų mažesni. Juk Latvijoje bankai imdavo tik 0,6 proc. mokesčius, pas mus jie siekia mažų mažiausiai 1-1,2 proc., o neretai ir 2-3 proc. Jei ten bankai sugeba dirbti už 0,6 proc., nors rinka mažesnė, tai logiška manyti, kad Lietuvoje, kur gyventojų daugiau, yra rezervų šiems mokesčiams mažinti”, – sakė jis.

Ypač dideles išlaidas teigia patiriantys smulkieji prekybininkai. Pasak jų, jei žmogus kortele moka už prekes, kurių vertė keli litai, prekybininkas ne tik neuždirba pelno, bet ir patiria nuostolių.

Bankai neteikia jokių komentarų nei apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą, nei apie savo taikomų įkainių pagrįstumą.