Prieš penkiasdešimt metų pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankui sukūrė išradėjas Johnas Shepherdas-Barronas.

Rima JANUŽYTĖ

Prie bankomato, pastatyto banko Enfildo skyriuje šiaurinėje Londono dalyje, tuokart išsirikiavo ilgutėlė jį išbandyti norinčių smalsuolių eilė, o pirmasis grynųjų pinigų iš šio nematyto aparato išsiėmė aktorius Regas Varney, atlikęs vaidmenį britų komediniame televizijos šou „On the Buses“.

Netrukus Londone pradėjo veikti dar penki „Barclays“ bankomatai.

Auksiniam jubiliejui paminėti praėjusią savaitę „Barclays“ pirmąjį bankomatą pavertė auksiniu, prikalė atminimo lentelę ir patiesė raudoną kilimą.

Praėjus penkiasdešimčiai metų dabar pasaulyje yra per tris milijonus bankomatų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 1152 bankomatai, veikia trys bankomatų tinklai: nuosavą valdo „Swedbank“, į kitą susijungę SEB ir DNB, o į trečią – Šiaulių bankas, „Nordea“, „Danske“ ir „Citadele“.

Toks bankomatų skaičius – palyginti nedidelis, jei skaičiuosime, kiek gyventojų aptarnauja vienas bankomatas (Lietuvoje – apie 2,5 tūkst.). Mat Didžiojoje Britanijoje laikomasi principo – vienas bankomatas tūkstančiui gyventojų. Tad šioje šalyje, kur gyvena 65 mln. žmonių, yra apie 70 tūkst. bankomatų. Iš jų 2016 m. išimta 175 mlrd. svarų, o vien Kalėdų laikotarpiu – apie 730 mln. svarų.

Grynieji vis dar valdo rinką

Šį mėnesį minima ir dar viena sukaktis – prieš tris dešimtmečius, 1987-ųjų birželio 3 d., tas pats „Barclays“ pristatė pirmąją debetinę kortelę. Nors pastaruoju metu itin sparčiai populiarėja elektroninė prekyba, bekontaktės kortelės ir kitos technologijos, tačiau jubiliejus švenčiantys išradimai – bankomatai ir kortelės, kaip ir patys grynieji pinigai, vis dar yra nepaprastai svarbūs. Pavyzdžiui, grynieji šiuo metu tebėra pagrindinė atsiskaitymo už prekes ir paslaugas priemonė. Tiesa, prognozuojama, kad po dešimties metų Vakarų Europoje grynųjų pinigų dalis rinkoje sudarys apie 20 proc., tad, tikėtina, sumažės ir bankomatų.

Patys bankomatai irgi keičiasi. „Bankomatai turi tenkinti šiandienos klientų poreikius, todėl jie nuolat keičiasi ir didėja. Jau yra bankomatų, kuriuose galima kelių mygtukų paspaudimu skirti pinigų labdarai, įsigyti pašto ženklų ar net pateikti paraišką kreditinei kortelei gauti. Pažengusios technologijos reiškia, kad bankomatai dabar yra saugesni ir universalesni. Pavyzdžiui, pinigams išsigryninti bankomate jau nebūtina kortelė – tam pakanka mobiliojo telefono“, – sako technologinių paslaugų bendrovės „Accenture“ mokėjimų padalinio vadovas Jeremy Lightas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2017-m

BFL

Jonas OKMANAS

Grynuosius pinigus išmokantys bankomatai – masalas vagišiams, kurie bando į juos įsilaužti pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1250 bankomatų, todėl policininko prie kiekvieno iš jų nepastatysi.

Norėdamas užtikrinti kuo didesnį bankomatų saugumą, SEB bankas, valdantis beveik 400 bankomatų tinklą, investavo 3,5 mln. eurų į bankomatų tinklo modernizavimą ir toliau diegia šiuolaikiškas saugumo sistemas. Viena jų – sprogstančios rašalo kasetės, suliesiančios visus bankomate esančius grynuosius pinigus, jei bus bandoma į jį įsilaužti.

Panašias sistemas diegia ir kiti bankomatus turintys šalies komerciniai bankai. Pasaulyje rašalo kasetės naudojamos jau apie 15 metų.

Bankomatų plėšikai išradingi

„Bankomatai Lietuvoje veikia jau du dešimtmečius. Per šį laikotarpį sparčiai tobulėjo technologijos ir keitėsi būdai, kuriais vagišiai bandė pasiekti patrauklų masalą – bankomate esančius grynuosius pinigus. Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, SEB bankomatuose Lietuvoje diegiame apsaugos sistemas, kurios užtikrins dar didesnį mūsų klientų finansinių operacijų saugumą“, – sako SEB banko Prevencijos departamen­to direktorius Audrius Šapola.

Į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus.

Pasak jo, įsilaužimai į bankomatus – gana reti: į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus. Nors dėl šių įsilaužimų klientai tiesiogiai nenukenčia, tai jiems sukelia nepatogumų, nes kurį laiką iš bankomato negalima pasiimti grynųjų pinigų. Be to, vagišiai prie angos, į kurią dedama mokėjimo kortelė, gali pritaisyti elektroninį prietaisą, nuskaitantį kortelės duomenis, arba įtaisyti grynųjų pinigų gaudyklę, kuri neleidžia klientui pasiimti iš sąskaitos lėšų.

Nuskaitę duomenis, nusikaltėliai gamina kortelių dublikatus ir jais naudojasi kaip teisėta banko kortele, dažniausiai užsienyje. Paprastai klientų sąskaitos ištuštinamos labai greitai. O kai įtaisoma pinigų gaudyklė (ją gana nelengva pastebėti), atlikus transakciją pinigus bankomatas išduoda, bet jie prilimpa prie vidinės gaudyklės dalies ir žmogus banknotų negauna. Jam nuėjus gaudyklė su pinigais žaibiškai nuimama.

Tiesa, tokie atvejai Lietuvoje kol kas labai reti, o patiriami nuostoliai palyginti nedideli.

Saugumo priemonių – ne viena

Bankomatus prižiūrinčios ir specialius programinius sprendimus kuriančios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) direktoriaus pavaduotojo Tomo Au­gu­ce­vičiaus teigimu, bankininkai puikiai žino ir supranta, kiek nuostolių pridaro įsilaužimai į bankomatus, todėl stengiasi rinktis kur kas modernesnes apsaugos priemones. Specialisto teigimu, šiuolaikiniame bankomate įdiegta iki dešimties saugumo sprendimų, apie kai kuriuos nepriimta viešai kalbėti.

Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu.

„Tačiau apie vieną naujovę reikėtų žinoti visiems – tiek doriems piliečiams, tiek ilgapirščiams, – sako T.Augucevičius. – Nuo šiol į bankomatus dedamos specialios rašalo kasetės. Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu. Nepadės ir viso bankomato nusivežimas – jį pajudinus iš vietos rašalo kasetė taip pat sprogs.“

Dažytų pinigų nepanaudosi

Tai itin patikima apsaugos priemonė – nudažytų banknotų nebeįmanoma panaudoti, todėl vagims dingsta noras laužtis į bankomatą. Kita vertus, nusikaltėliai neturi jokių šansų nudažytų pinigų nuplauti – rašalo ne tik kad nenuplausi, bet ir neištirpinsi nei benzine, nei spirite, nei terpentine. Rašalas gali būti įvairių spalvų, bet dažniausiai naudojamos žalios, raudonos ir mėlynos kasetės.

Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas.

T.Augucevičius pasidžiaugė, kad bankomatų plėšimai Lietuvoje tėra vienetiniai atvejai, tačiau, ekspertų teigimu, ateityje tokių nusikaltimų gali daugėti. „Todėl prevenciškai bankai ir imasi kuo modernesnių saugumo priemonių. Geriau apsisaugoti jau dabar. Galime prisiminti ir Švediją, kurioje prieš septynerius metus buvo fiksuojama po 160–170 bankomatų plėšimų per metus. Įdiegus papildomas apsaugos priemones plėšimų sumažėjo šimtais kartų, o pernai jų tebuvo vos keli“, – pasakoja T.Au­gu­ce­vi­čius.

Apyvarta neleistina

SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus teigimu, gavęs tokiu rašalu sulietą banknotą asmuo negali jo panaudoti, nes tokių kupiūrų ne­priima ir nekeičia nei komerciniai bankai, nei Lie­tuvos bankas. Nepriims jų ir nė vienas bankomatas. Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas. Nudažytų pinigų apyvarta laikoma nusikalstama veika.

Niekada negalima bandyti atsiskaityti sulietais banknotais nei prekybos vietose, nei mokant už paslaugas.

Bankų paslaugos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, Lietuvoje veikia per 1200 bankomatų. Ir nors šiuo metu lietuviai bankomatais dažniausiai naudojasi tik norėdami išgryninti pinigų, specialistai pastebi, kad poreikis naudotis kitomis bankomatų funkcijomis didėja kartu su modernių mokėjimo būdų ir technologijų plėtra.

Ilgametę patirtį bankinių technologijų rinkoje turinčios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) technikos direktoriaus Tomo Bublio teigimu, Lietuvoje išnaudojama tik nedidelė dalis bankomatų funkcijų. „Šiuo metu Lietuvoje bankomatai išduoda grynuosius pinigus ir juos priima. Taip pat bankomatuose klientas gali pasikeisti savo kortelės PIN kodą ar pasižiūrėti paskutinių atliktų mokėjimo operacijų išrašus“, – aiškina T.Bublys.

Kaip pastebi BS/2 atstovas, bankomatų funkcionalumas ir pritaikymas konkretiems klientų poreikiams kiekvienais metais didėja. „Pasaulyje jau naudojami bankomatai, kurie leidžia klientui sumokėti už automobilio stovėjimą, komunalinius mokesčius, pasipildyti mobiliųjų operatorių sąskaitas, išsikeisti valiutą, atblokuoti mokėjimo kortelę, gauti mikrokreditą ar įsigyti lėktuvo bilietų ir užsisakyti viešbutį. Be to, kai kuriuose įrenginiuose įdiegta monetų priėmimo ir išdavimo funkcija“, – sako T.Bublys.

Raktas – mobilusis telefonas

Nemažai dėmesio gamintojai skiria ir bankomatų bei mobiliųjų telefonų integracijai, taip plėsdami savitarnos galimybes ir apsaugodami klientus nuo PIN kodo ar kortelės duomenų vagysčių. Naudotojams siūloma atlikti operaciją bankomate nenaudojant banko kortelės ir PIN kodo. Pakanka telefonu nuskenuoti bankomato ekrane rodomą QR (angl. ~Quick Response~) kodą ar įvesti telefono numerį ir gauti SMS žinutę su vienkartiniu prieigos prie savitarnos įrenginio slaptažodžiu. Beje, neretai tokie bankomatai į naudotojo telefoną atsiunčia ir čekį apie atliktas operacijas.

Esama ir tokių bankomatų, kurie veikia ne tik kaip savitarnos įrenginiai, bet ir spustelėjus specialų mygtuką pasitelkia į pagalbą banko personalą. Pavyzdžiui, tokiu bankomatu besinaudojantis banko klientas gali išsigryninti didesnę sumą, nei numatyta jo dienos limite. Naudotojas per bankomatą nusiunčia užklausą banko darbuotojui, o šis iš savo mobiliojo įrenginio leidžia atlikti norimą operaciją.

Nuskaito biometrinius duomenis

BS/2 atstovo teigimu, vis dažniau į savitarnos įrangą diegiami sprendimai, nuskaitantys biometrinius asmens duomenis. Kai kuriose pasaulio šalyse jau esama bankomatų, atpažįstančių klientus pagal plaštakos kraujagysles ar akies rainelę. „Biometrinių technologijų naudojimas ne tik patogus klientams, nes leidžia išgryninti pinigų ar atlikti kitas operacijas net ir tuo atveju, jei mokėjimo kortelė pamesta. Tai gerokai saugiau, nes biometrinių duomenų suklastoti neįmanoma – kiekvieno asmens jie unikalūs“, – komentuoja T.Bublys.

Savitarnos įrenginių gamintojai galvoja ir apie naudotojų patogumą. Kuriamos paprastos ir intuityviai atpažįstamos grafinės vartotojo sąsajos, populiarėja bankomatai su jutikliniais ekranais, kurių grafinės sąsajos labai panašios į daugumai jau įprastas planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sąsajas. Esama ir tokių sprendimų, kuriuose į pagalbą pasitelkiamos papildytosios realybės (angl. ~augmented reality~) galimybės. Išmaniajame telefone įdiegus specialią programą, ji padeda lengvai rasti bankomatą atvykus į nepažįstamą miestą ar, telefoną nukreipus į bankomatą, išmaniojo įrenginio ekrane matyti, kaip naudotis bankomatu: kurį mygtuką spausti, kas matoma savitarnos įrenginio ekrane.

Gyvi pokalbiai

Ateityje, BS/2 technikos direktoriaus teigimu, bankomatai teiks dar daugiau bankinių ir mažmeninės prekybos paslaugų. Naudotojui nebereikės ieškoti banko padalinio – visas operacijas atlikti ir netgi pasikonsultuoti jis galės naudodamasis savitarnos įrenginiu. „Ateityje savitarnos įrenginyje bus galima rasti ir banką, ir prekybos centrą. Jau šiandien esama bankomatų, kuriuose įdiegta vaizdo konferencijų sistema leidžia banko personalui bendrauti su toli nuo jo esančiais klientais. Spustelėjus vieną bankomato mygtuką, ekrane pasirodęs konsultantas atsako į visus rūpimus klausimus, padeda išspręsti kilusius sunkumus ar atidaryti sąskaitą, sudaryti naują sutartį“, – tvirtina T.Bublys.

2015 m. sausio 1 dieną Lietuvoje įvedamas euras. Estai ir latviai jau išgyveno šį istorinį laikotarpį. Nors skaičiuoti svetimų pinigų nederėtų, remdamiesi kaimynų pavyzdžiais pasidomėkime, kokios permainos laukia mūsų šalies bankomatų naudotojų.

Juozas Ažubalis

Lietuvos banko duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 1263 bankomatai. 2015 m. Lietuvai perėjus prie euro, nuo pirmos dienos bankomatuose litai nebus išduodami. Ką turi žinoti bankomatų naudotojai, pasakoja bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), prisidėjusios prie bankomatų parengimo eurui Estijoje ir Latvijoje, direktoriaus pavaduotojas Tomas Augucevičius.

– Kada Lietuvoje pradės veikti eurus išduodantys bankomatai?

T.A.: 2015 m. sausio 1 dieną eurui tapus naująja Lietuvos valiuta, visos sąskaitose litais laikomos lėšos bus oficialiu kursu konvertuotos į eurus. Bankomatai taip pat pereis į vadinamąjį euro režimą ir išduos tik eurus, o terminalai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo Naujųjų metų turės būti uždaryti.

Euro įvedimui bankai ruošėsi jau ne vieną mėnesį. Visapusiškas bankomatų atnaujinimas prieš įvedant eurą paprastai trunka apie devynis mėnesius. Daugiau laiko pareikalauja grynuosius pinigus priimantys bankomatai, nes tenka ne tik atnaujinti jų programinę įrangą, bet ir pasirūpinti papildomais techniniais komponentais.

Lietuvai perėjus prie euro, garbė pirmajam simboliškai išsiimti 10 arba 20 eurų nominalo banknotą greičiausiai teks premjerui Algirdui Butkevičiui. Estijoje ir Latvijoje pirmąjį eurą iškart po vidurnakčio iš bankomato išsiėmė tuomečiai premjerai – Andrusas Asipas ir Valdis Dombrovskis.

– Iki kada bankomatuose bus galima išsigryninti ir įnešti litus?

T.A.: Gruodžio 31 dieną dauguma bankomatų dar išduos litus. Įnešti litus į sąskaitą naudojantis grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, kurių mūsų šalyje šiuo metu yra 259, sausį turėtų leisti dauguma didžiųjų Lietuvos bankų. Tikslias datas ir vietas, kur tą bus galima padaryti, bankai artimiausiu metu turėtų skelbti patys.

Estijoje ir Latvijoje, kur aktyviai dalyvavome perėjimo prie euro procedūrose, visi mūsų prižiūrimi bankomatai buvo parengti eurui likus keliems mėnesiams iki sausio 1 dienos ir jau per pirmąsias 30 minučių sklandžiai pradėjo išdavinėti eurų banknotus. Pirmoji eurų išdavimo operacija mūsų valdomuose savitarnos įrenginiuose buvo atlikta praėjus vos penkiolikai naujųjų metų minučių.

– Kokio nominalo eurų banknotus išduos Lietuvoje veikiantys bankomatai?T.A.: Lietuvos bankas iš viso planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų bei euro centų monetų. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pirmiausia bankomatuose bus išduodami mažesnio nominalo (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai, o stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros nuo sausio 1 dienos kurį laiką nebus išduodamos. Tai palengvins darbą ir prekybininkams bei paslaugų teikėjams, kurie iš pradžių dar nebus sukaupę didelių pinigų sumų grąžai. Didesnio – 100, 200 ir 500 nominalo kupiūrų 2015-ųjų pradžioje taip pat bus galima gauti, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Beje, daugelyje euro zonos valstybių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės. Įdomu tai, kad Lietuva taps ketvirtąja euro zonos šalimi, kurioje bankomatai išduos 5 eurų kupiūrą. Kitose euro zonos valstybėse smulkiausia bankomatų išgryninama kupiūra yra 10 eurų.

– Ar metų pradžioje prie bankomatų nesusidarys eilės norinčiųjų išsigryninti eurų? Ką rodo Estijos ir Latvijos patirtis?

T.A.: Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų poreikis prekybos ir paslaugų įmonėse padidėjo nuo trijų iki penkių kartų. Tai lėmė įpareigojimas grąžą klientams atiduoti tik eurais. Vis dėlto mažų prekybos įmonių savininkai apyvartinių pinigų per kelias dienas daug neužsidirbdavo, todėl nuolat turėjo bėgioti į banką ar prie bankomato. Keisti vietinės valiutos į eurus bankomatuose suskubo ir metų pabaigos laukę bei santaupomis nepasirūpinę gyventojai.

Taigi Estijoje ir Latvijoje nedidelių eilių išvengti nepavyko. Tačiau po poros savaičių jos atslūgo. Vis dėlto tai nereiškia, kad pinigus reikia keisti jau dabar. Šiuo metu ši operacija yra mokama, o metų pradžioje valiuta bus keičiama nemokamai.
– Ką patartumėte Lietuvos bankomatų naudotojams, norintiems išvengti rūpesčių įvedus eurą?

T.A.: Gyventojams patarčiau paskutinėmis gruodžio dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, o iš bankomatų litų imti tik tiek, kiek būtina. Be to, siūlyčiau neskubėti išsigryninti eurų. Lietuvos bankas juos keis neribotą laiką, tad užsilikusius litus bus galima nemokamai iškeisti į eurus bet kada. Turintiems stambesnę grynųjų pinigų sumą rekomenduočiau įnešti ją į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, o kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta.

Beje, norėčiau paraginti gyventojus būti atidžius naudojantis bankomatais po euro įvedimo. Neskubėti spausti mygtuko įprastoje įrenginio ekrano vietoje renkantis pageidaujamą funkciją arba pinigų sumą. Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitus valiutai galimi pasikeitimai ir grafinėje sąsajoje.

Taip pat noriu priminti, kad visa aktuali informacija apie euro įvedimą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje ir specialiai euro įvedimui skirtame tinklalapyje www.euras.lt.

PR

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais SEB banko bankomatais, atliko beveik 400 tūkst. pinigų įmokėjimo į sąskaitas operacijų. Vidutiniškai tai beveik 2 200 operacijų kasdien. Per šešis šių metų mėnesius, naudojantis šiais SEB banko bankomatais, iš viso įmokėta 811,5 mln. litų, t. y. daugiau nei du kartus daugiau (119 proc.) negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (370 mln. litų).
„Per beveik ketverius metus, kai teikiame šią paslaugą, gyventojai ir įmonių atstovai jau įvertino šios paslaugos privalumus, tad ir toliau nuolat naudojasi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais. Dauguma šių bankomatų veikia visą parą, todėl galima atlikti pinigų įmokėjimo operacijas bet kuriuo patogiu laiku, nepriklausomai nuo banko darbo laiko. Tokį pinigų įmokėjimo į sąskaitą būdą dažnai renkasi jaunimas ar užsienyje uždirbtus pinigus į Lietuvą parsivežę gyventojai, taip pat smulkieji verslininkai, pajamas dažnai gaunantys grynaisiais pinigais“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Atsižvelgdamas į didėjantį paslaugos populiarumą, SEB bankas didina grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą visoje Lietuvoje. „Pirmą praėjusių metų pusmetį šalyje veikė 25 tokio tipo mūsų banko bankomatai. Šiuo metu jų esame įdiegę jau 42. Pastaraisiais mėnesiais tokius bankomatus įrengėme ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitas poreikis taip pat didelis“, − sako V. Doveika.
SEB banko atlikta duomenų analizė rodo, kad gyventojai grynuosius pinigus, naudodamiesi juos priimančiais bankomatais, į sąskaitas įmoka kur kas dažniau negu įmonės: 70 proc. visų įmokėjimo operacijų šių metų sausio-birželio mėnesiais atliko gyventojai. Lyginant gyventojų ir įmonių įmokamas sumas, galima pastebėti, kad per pastaruosius metus jos nekito − vidutinė gyventojų įmokama suma yra 860 litų, o įmonių − šešis kartus didesnė − apie 5 200 litų.
Pirmasis pinigus priimantis SEB banko bankomatas Lietuvoje buvo įrengtas 2008 metų kovo mėnesį. Iš pinigus priimančių SEB banko bankomatų, kaip ir iš įprastų bankomatų, grynųjų pinigų galima ir pasiimti.

Į grynuosius pinigus priimančius bankomatus šiemet gyventojai įnešė jau 1,3 mlrd. Lt, arba 2,2 karto didesnę sumą nei pernai tuo pat metu.

Iš viso tokių bankomatų Lietuvoje yra jau 74. Daugiausiai – 61 pinigus priimantį bankomatą turi “Swedbank”. 11 bankomatų turi SEB bankas ir du – DnB NORD bankas.

Įdomu, kad per bankomatus į sąskaitas įnešti grynuosius pinigus gyventojams ir įmonėms patinka labiau nei bankų skyriuose. Tarkime, “Swedbank” banko bankomatuose atliekama per 60 proc. visų grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas operacijų.

Na, o vidutinė suma, kuri įnešama vienos operacijos metu, yra apie 700–800 Lt – tokias sumas nurodo tiek “Swedbank”, tiek SEB banko atstovai.

Priminsime, kad Lietuvoje pirmą tokį bankomatą 2006-ųjų spalį pristatė “Swedbank”, Latvijoje tokie įrenginiai pradėjo veikti keliais mėnesiais anksčiau, o Estijoje pirmas pinigus priimantis bankomatas atsirado dar 2001-aisiais.