Bankrutavusių įmonių vadovai ar savininkai po nesėkmės dažniausiai vėl bando sugrįžti atgal į verslą, tačiau antras startas reikalauja gerokai daugiau pastangų ir “storos odos”.

Prieš penkerius metus bankrutavusio kineskopų gamintojo “Ekranas” direktorius ir vienas savininkų Eimutis Žvybas prisipažįsta: žlugus verslui turėjo palikti Panevėžį, kuriame buvo susikūręs gyvenimą, ir keltis į Vilnių.

“Išsikelti teko dėl lietuvių požiūrio į bankrutavusį verslininką. Kai kaskart gatvėje matai piktus žvilgsnius, ne itin malonu”, – neslepia 16 metų “Ekrano” bendrovei, kuriai bankrutavus darbo neteko keli tūkstančiai žmonių, vadovavęs E.Žvybas.

Pastarąjį pusmetį šis 53 metų vyras – vienas iš Baltarusijoje įsteigtos konsultacinės ir tarpininkavimo bendrovės, suvedančios baltarusių užsakovus su lietuvių bendrovėmis, savininkų.

JAV bankrotas laikomas natūralia verslo proceso dalimi, tačiau Lietuvoje bankrutavęs verslininkas visuomenės akyse paženklinamas nevykėlio ir įtariamojo žyme. Advokatų kontoros “Sorainen” vyresnysis partneris Mantas Petkevičius teigia, kad šis klausimas aktualus ir daugelyje kitų ES valstybių. “2007 m. Europos Komisijos komunikate rašoma, kad net 79 proc. ES piliečių suteiktų dar vieną galimybę tiems, kurie praeityje patyrė bankrotą, tačiau kai kalbama apie konkrečius veiksmus, šie skaičiai visiškai kitokie: net 47 proc. europiečių nenorėtų teikti užsakymų įmonei, kuri anksčiau buvo žlugusi”, – lygina M.Petkevičius. Akivaizdu, kad atlikus tokią apklausą Lietuvoje šie skaičiai būtų dar gerokai mažesni.

Neigiamą Lietuvoje vyraujantį požiūrį į bankrutavusį verslininką E.Žvybas pasakoja akivaizdžiai pajutęs, kai po konkurencijos neatlaikiusio “Ekrano” bankroto žvalgėsi darbo ir svarstė, ką veikti toliau. Tokia visuomenės nuostata E.Žvybą paskatino verslą steigė Baltarusijoje, o ne Lietuvoje. “Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje nekuriame verslo, yra ta, kad jau praleistas tinkamas laikas, tą reikėjo daryti daug anksčiau, o kita – požiūris į bankrutavusį verslininką. Manoma, kad jei nesugebėjai vadovauti tada, nesugebėtum ir dabar”, – apgailestauja E.Žvybas.

Neretai su neigiama nuomone sako susiduriantis ir dėl pernelyg intensyvios plėtros bankrutavusių prekybos kompiuterine technika bendrovių “Flopo informacinės sistemos” bei “Fortakas” buvęs vadovas ir savininkas 34 metų Modestas Tamutis: “Lietuvoje tokia jau nuomonė: kai tau sekasi, tuomet viskas gerai, turi draugų, o jei tik suklupai – reikalai pakrypsta neigiama linkme ir ieškoma vieno kalto žmogaus.”

Verslo vadybos mokyklos BMI generalinio direktoriaus Jauniaus Pusvaškio įsitikinimu, toks Lietuvoje vyraujantis požiūris, kad bankrutavęs verslininkas – nevykėlis, yra klaidingas. “Juk statistika rodo, kad daugiau nei 50 proc. naujai įsteigtų įmonių bankrutuoja per pirmus penkerius metus”, – primena BMI vadovas.

Pelnyti bankrutavusio verslininko vardą labai lengva, o štai norint pakeisti požiūrį reikia daug laiko ir pastangų. Tuo įsitikino Audrius Banys, 2008 m. nusprendęs palikti įmonės “Arvi kalakutai” direktoriaus pareigas ir pradėti nuosavą verslą. Su bendraminčiais įsteigę didmenine prekyba maisto produktais užsiimančią bendrovę “Baltic Larus”, tais pačiais metais gavo pasiūlymą investuoti į Pamario paukštyną. Netrukus A.Banys tapo Pamario paukštyno vadovu, tačiau sunkmečio ši įmonė neatlaikė ir 2009-ųjų pabaigoje jai buvo iškelta bankroto byla.

Nors bankrutavusiai įmonei vadovavo labai trumpai, A.Banys tvirtina vis tiek susiduriantis su atsargesniu aplinkinių požiūriu. “Bankrotas yra nesėkmė. Tad natūralu, kad po to atsiranda daugiau įtarumo: sunkiau gauti finansavimą, geresnes kontraktų sąlygas, reikia duoti didesnes garantijas. Labai svarbu, dėl kokių priežasčių bankrutavai, ko iš to pasimokei. Kai tai išsiaiškini, nepasitikėjimas sumažėja”, – tikina A.Banys, šiuo metu vadovaujantis “Baltic Larus” įmonei.

Dėl fenikso sindromo įtarta 1,6 tūkst. žmonių

Žinoma, viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje visiems bankrutavusių įmonių vadovams ir savininkams lipinama nevykėlio ar sukčiaus etiketė, yra bloga lietuvių patirtis. Tuo šaukštu deguto medaus statinėje galėtume laikyti Lietuvoje gana dažnai pasitaikančius tyčinius bankrotus – nepriklausomybės pradžioje įtartinomis aplinkybėmis bankrutavo ir žmonių santaupas nusinešė bankai, o per šią krizę suvešėjo fenikso sindromo vardą gavęs sukčiavimo būdas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per dvejus metus iki vasario pradžios nustatyti 1682 mokesčių mokėtojai, kurių veikloje identifikuota fenikso sindromo mokesčių vengimo rizika ir išieškota 54 mln. Lt nepriemokos suma. Nelegali praktika, kai įsiskolinusią įmonę apsukrus verslininkas palieka numirti, o į įsteigtą naują perpumpuoja vertingą turtą ir toliau dirba, kelia visuomenei nepasitikėjimą į verslą vėl sugrįžtančiais kartą jau bankrutavusiais verslininkais.

Deja, tyčiniai bankrotai Lietuvoje išaiškinami retai. Pasak M.Petkevičiaus, Bankroto departamento duomenimis, 1993–2009 m. tik 31 bankrotas buvo pripažinti tyčiniu – mažiau nei 0,4 proc. visų bankroto bylų. O ES tyčiniai bankrotai sudaro iki 6 proc. Bankroto departamento pernai parengtoje Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalgoje teigiama, kad bankroto administratoriai su neteisėtu arba netinkamu įmonės valdymu siejo 445 bankroto atvejus – apie 12,4 proc. visų bankroto atvejų. “Taigi realus nesąžiningų bankrotų skaičius Lietuvoje turbūt svyruoja tarp 5–15 proc.”, – mano “Sorainen” teisininkas.

Paragavo ir samdomo darbuotojo duonos

Kaip rodo statistika, dauguma bankrutavusių įmonių savininkų ir vadovų stengiasi vėl grįžti į rinką. “Creditinfo” duomenimis, per pastaruosius dvejus metus 4086 įmonės bankrutavo ar buvo restruktūrizuojamos, o šių įmonių akcininkai ir vadovai šiuo metu susiję su 3774 įmonėmis. Trečdalis, didžioji dalis, šių įmonių įsteigtos 2008–2010 m. Vadinasi, dauguma kartą nusvilusių verslininkų ir vadovų nusprendžia sėkmę bandyti dar kartą.

“Žmogaus verslumo, laisvės dvasią palaužti labai sunku. Turėjusiam savo verslą susitaikyti su samdomo darbuotojo statusu yra be galo sunku. Tokie žmonės bando rizikuoti dar kartą, ir jiems pavyksta”, – tvirtina J.Pusvaškis.

E.Žvybas po įmonės bankroto ragavo samdomo darbuotojo duonos – vadovavo Baltarusijoje veikiančiai bendrai Ūkio banko investicinės grupės ir baltarusių įmonei “Stadium”, tačiau po poros metų pasuko į privatų verslą. Jis prisipažįsta pasiūlymą dėl samdomo darbo priėmęs norėdamas imtis ko nors naujo ir įsitikinti, ar dar kažką sugeba. Be to, reikėjo pajamų. “Bet antrą kartą į samdomą darbą neičiau, nes galbūt nieko kito neragavus priimtina ar priprantama, bet kai esi turėjęs kitokią veikimo laisvę, o atsirandi tarp rėmų, – tai sovietmetis, tik kitais marškinėliais”, – aiškina vadovas.

Panašiai mąsto ir šiuo metu samdomą darbą dirbantis M.Tamutis. Nors dabar jis – įmonės “Lantel” rinkodaros ir plėtros vadovas, tačiau verslioje širdyje jau puoselėjami nauji planai. Pernai jis įkūrė bendrovę “IT plius LT”, kurios veiklai tikisi gauti ES paramą ir užsiimti neįgaliųjų integravimu į visuomenę.

“Kadangi IT pasaulyje dirbau daugiau nei dešimt metų, mačiau, kur galima sukurti darbo vietų neįgaliesiems: kompiuterių gamybos, dalių litavimo, spausdintuvų kasečių pildymo, programavimo srityje”, – apie įžvelgtą verslo nišą pasakoja M.Tamutis, prieš daugiau nei dvejus metus vadovavęs 230 darbuotojų kolektyvui ir įmonėms, kurių apyvarta siekė 70 mln. Lt.

Tiesa, ponas Modestas nebando vėl tvirtintis toje pačioje srityje, kurioje sukaupė daugiausiai patirties, tačiau žlugus verslui paliko ir daug skolų. “Gal dėl to, kad ten daugiausiai pykčio, kam eiti ir su tuo pykčiu kovoti?” – svarsto verslininkas.

Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės “Narbutas ir Ko” buvęs savininkas ir vadovas Petras Narbutas po mažiau nei metų pertraukos vėl grįžo į tą pačią sritį. Jis įsteigė dvi įmones – gamybinę “Narbutas Furniture company” ir prekybinę “Narbutas”, išperkamosios nuomos būdu įsigijo banko perimtą savo fabriką, kurio aukcionuose bankui nepavyko parduoti, ir tęsia veiklą.

“Eiti į naują sritį ir pradėti nuo nulio būtų sunkiau negu čia, kur tiek metų praleista, – yra ir įdirbis, ir žinomumas. Bankui taip pat buvo aišku, kad jei kas nors ir gali tą fabriką atgaivinti, tai tik ta pati komanda, kuri jį kūrė ir statė”, – motyvuoja P.Narbutas.

Antras verslininko startas gana sėkmingas: 2009 m. įkurtos gamybinės įmonės apyvarta siekė 6 mln. Lt, 2010 m. – 19 mln. Lt, o šiais metais planuojama apie 30 mln. Lt apyvarta.

Pirmenybę nuosavam verslui teiktų ir bankrutavusio “BMS Megapolis” buvęs vadovas ir vienas smulkiųjų akcininkų Artūras Afanasenka. Šiuo metu buvęs vadovas tvirtina atostogaujantis, nors užsiminė po įmonės bankroto dirbęs ir samdomą darbą. Tiesa, mokesčių inspekcijai BMS grupės bankrotas sukėlė įtarimų – VMI informavo, kad šiuo metu tikrina su BMS grupe susijusių įmonių “Computer data international” ir “Pro301″ mokesčių ataskaitas.

Nors, kaip ir “Veido” pašnekovai, į verslą stengiasi sugrįžti dauguma bankrutavusių verslininkų, ne visiems įgyta skaudi patirtis leidžia išvengti klaidų. Tokių įmonių analizę atlikusi “Creditinfo” rizikos vertinimo projekto vadovė Alina Buemann pastebi, kad 30 proc. tokių įmonių šiandien turi pradelstų skolų, o 25 proc. įmonių areštuotas turtas.

“Iš viso Lietuvoje bendrovės pradelsę 4 mlrd. skolų, o vien šios įmonės – 380 mln. Lt, arba 10 proc. visų skolų. Tai daug, nes didžioji dalis šių įmonių yra mažos. O turint omenyje, jog dauguma įmonių jaunos ir veikia krizei neatspariuose sektoriuose, tokiuose kaip prekyba, paslaugos ar nekilnojamasis turtas, galima sakyti, kad jos tikrai labai silpnos”, – komentuoja A.Buemann.

Pernai krizė negailestingai šienavo tiek verslo naujokus, tiek rinkos vilkus, tačiau per 11 šių metų mėnesių, Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų sumažėjo 15,6 proc. Šiemet sausio–lapkričio mėnesiais bankroto procedūros pradėtos 1442-iem, o pernai per tą patį laikotarpį – 1709 bendrovėms.

Sumažėjęs bankrotų skaičius matomas plika akimi – šiemet praradome gerokai mažiau žinomų įmonių nei pernai. Vis dėlto keliolika Lietuvoje vardą užsitarnavusių bendrovių krizė pribaigė. Daugiausiai klientų nukentėjo nuo oro linijų “Star1 Airlines” ir kelionių organizatoriaus “Star Holidays” bankroto. Apie bankrotą šiemet paskelbė ir prekybos centro “Gedimino 9″ operatorius “Ajolas”, anksčiau viena didžiausių buvusi reklamos agentūra “Rodiklis”. Šie metai buvo sunkūs ir azartinių lošimų rinkai – bankrutavo toks žinomas rinkos dalyvis, kaip “Grand Casino World”, neatlaikė “City Casino”.

Iš sunkmečio gniaužtų nesiseka išsivaduoti “Rangos” grupei – teisme nagrinėjama jai priklausančios įmonės “Ranga IV investicijos” bankroto byla, bankrutuoja prabangių prekių parduotuves valdžiusi bendrovė “Fashion Gates”.

Rinkodaros ekspertas Mindaugas Lapinskas mano, kad šis verslas buvo sukurtas geriems laikams. “Jis sukurtas išpūstais pinigais išpūstai paklausai. O kai išpūsta paklausa subliūkšta, pasiūla irgi turėjo subliūkšti”, – komentuoja rinkodaros specialistas.

Beje, gruodžio pradžioje Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byla iškelta dar vienai “Rangos” grupės įmonei – “Ranga IV”. Vilniaus apygardos teisme “Veidą” informavo, kad ši nutartis apskųsta ir bus nagrinėjamas apeliacine tvarka.

Įmonių bankroto valdymo departamento laikinoji direktorė Svajonė Alunderienė teigia, kad bankrotų statybos sektoriuje šiemet sumažėjo 24 proc., o labiausiai, palyginti su pernai, bankrotų sumenko apdirbamosios gamybos srityje (beveik 39 proc.) ir transporto bei saugojimo sektoriuose (36 proc.).

Per metus bankrotų labiausiai padaugėjo tarp aptarnavimo veiklos (30 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (22 proc.) ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų įmonių (16 proc.).

2010-iesiems artėjant prie finišo linijos, pramonės ir prekybos sektorių veiklos rezultatai įgauna vis daugiau svarbos. Šie sektoriai buvo ir išlieka pagrindiniai ne finansinės verslo veiklos BVP donorai, o jų sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis pastaruosius kelerius metus sudarė beveik 40 proc. visos Lietuvoje sukurtos pridėtines vertės. Pramonės ir prekybos sektorių pajamos tradiciškai sudaro apie 70 proc. visų sektorių, išskyrus ne finansinę veiklą, generuojamų pajamų. Ar išlaikys ir pateisins pramonės bei prekybos sektoriai savo statusą šiemet?

Remiantis Statistikos departamento paskelbtais finansiniais duomenimis, pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės sektoriaus pajamos didėjo beveik 20 proc. Tai vienas didžiausių teigiamų pokyčių, didesnis užfiksuotas tik transporto sektoriuje. Prekybos sektoriaus duomenys kuklesni ir minėtu laikotarpiu rodo neigiamą 3 proc. pajamų pokytį. Panašūs neigiami apyvartų pokyčiai fiksuoti ir komunalinių paslaugų, paslaugų bei nekilnojamojo turto srityse.

Pelningų įmonių dalis per pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės ir prekybos sektoriuose padidėjo 20 proc., tačiau pelningumo rodikliai išliko nepakitę. Vis dėlto džiugina tai, kad pagerėjo atsargų, gautinų ir mokėtinų sumų apyvartumo rodikliai. Įsiskolinimo santykio rodikliai pirmąjį šių metų pusmetį pajudėjo žemyn teigiama trajektorija. Tai rodo, kad įmonės daugiau finansavo veiklą savo turtu, mažiau pasitelkdamos skolintų lėšų.

Šiemet, kaip ir pernai, pramonės ir prekybos sektorių pradelstos skolos, kaip rodo kreditų biuro “Creditinfo” duomenys, vidutiniškai sudarė 14 proc. visų verslo skolų portfelio, šiuo metu siekiančio 4 mlrd. Lt. Prekybos sektoriaus pradelstos skolos, palyginti su 2009 m., šiemet didėjo beveik 60 proc., o pramonės sektoriuje jau stabilizavosi ir užfiksuotas net neigiamas 4 proc. pradelstų skolų pokytis. Iš 28 tūkst. šiuose sektoriuose veikiančių įmonių kas trečia turėjo blogų skolų, o vidutinis vienos tokios skolos dydis siekė 40 tūkst. Lt. Bendras šalies įmonių, turinčių pradelstų skolų, skaičius siekia 30 tūkst. įmonių, kurių vidutinė įskola siekė 53 tūkst. Lt.

Pramonės ir prekybos sektoriuose įregistruojamų turto areštų santykis išliko nepakitęs – tiek pernai, tiek šiemet šiuose sektoriuose įregistruojama 20 proc. visų turto areštų. Šie sektoriai išsiskiria sparčiausiai mažėjančiomis įregistruojamų turto areštų apimtimis.

Bankroto departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių užfiksuota beveik 50 proc. mažiau bankroto atvejų nei 2009 m., kai įregistruota beveik 2 tūkst. atvejų. Pramonės ir prekybos sektoriai, palyginti su kitomis verslo veiklos sferomis, pasižymi labiausiai sumažėjusiu bankrotų skaičiumi.

“Creditinfo” skaičiavimais, pagal vėlavimo atsiskaityti riziką daugiau nei pusė pramonės ir prekybos sektorių įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos. Ketvirtadalis minėtų sektorių įmonių priskiriamos prie didesnės rizikos įmonių. Penktadalis prekybos ir pramonės sektoriuose veikiančių įmonių šiuo metu turi neįvykdytų įsipareigojimų ar kitų neigiamų mokumo faktų. Panašus įmonių pasiskirstymas pagal minėtus vėlavimo atsiskaityti rizikos segmentus būdingas tik komunalinių paslaugų, žemės ūkio ir paslaugų sferose veikiančioms įmonėms. Palyginti su išvardytais sektoriais, pramonės įmonių pasiskirstymas pagal vėlavimo riziką yra geriausias – didžioji įmonių dalis telkiasi mažos ir vidutinės rizikos segmente, o tik penktadalis įmonių yra nemokios. Blogiausia padėtis – nekilnojamojo turto ir statybos, viešbučių ir restoranų srityse veikiančių įmonių.

Palyginę visus minėtus rodiklius matome, kad pramonės sektorius yra neginčijamai vienas sėkmingiausių ir turi gana geras perspektyvas išlaikyti donoro vardą. Daugelis pramonės įmonių orientuotos į eksporto rinkas, o tai padeda šiam sektoriui ir toliau sėkmingai plėtotis.

Prastesnės prognozės tenka prekybos sektoriui, kuris jau antrus metus kenčia nuo vis dar silpnos vidaus paklausos. Nors mažmeninės prekybos segmentas jau kelis mėnesius iš eilės rodo apyvartų didėjimą ir pasitikėjimo rodiklis pasiekė teigiamą trajektoriją, tačiau esamas nedarbo lygis bei sumažėjusios gyventojų disponuojamos lėšos apsunkins sėkmingą šių metų finišą.

Tyčia bankrutuoti, atsikratyti skolų kupros ir tada vėl iš naujo atgimti – tokia praktika sunkmečiu paplito tarp mūsų šalies verslininkų.

“Verslas bankrutavo – tegyvuoja verslas!” – šiuo šūkiu būtų galima apibūdinti Lietuvoje tarp prasiskolinusių ir nesąžiningų verslininkų sparčiai plintantį fenikso sindromą. Tai vienas iš būdų bėgti nuo susikaupusių skolų ir įsipareigojimų.

Norite apsaugoti savo nekilnojamąjį ir kitą turtą nuo gresiančio bankroto? Suskaldykite įmonę į keletą bendrovių – toks būtų pirmas fenikso schemos požymis. Staigiai pasikeitė akcininkai? Jų savininkas – fiktyvus žmogus? Prekės ženklas parduodamas prieš bankroto procesą arba bankroto metu? O gal pastebėjote naują įmonę panašiu pavadinimu, kai pakeičiama tik dalis pavadinimo arba viena dvi raidės? Tai taip pat akivaizdūs nesąžiningo bankroto ir ant jo pamatų kuriamo naujo verslo požymiai, kai turtas atitenka naujai sukurtoms įmonėms, o senoji bendrovė paliekama mirti. Kitaip tariant, bankrutuojančio verslininko blogų sprendimų našta atitenka įmonės kreditoriams, valstybei, gyventojams.

Tūkstančiai naujų-senų įmonių

Sunkmečio rezultatai: Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pusantrų metų užfiksuota 1,4 tūkst. atvejų, turinčių požymių, kad taikomas fenikso sindromu vadinamo mokesčių vengimo būdas. Skaičiuojama, kad tokiose schemose prapuolusių nepriemokų valstybei suma gali siekti 265 mln. Lt. Vien šiais metais nepriemokų suma valstybei sieks apie 30 mln. Lt.

VMI duomenimis, kasdien aptinkama po tris fenikso užkratus – galimai tyčia bankrutavusias arba siekusias tą padaryti, bet dar nespėjusias bendroves.

Vienas pastarųjų pavyzdžių – VMI pričiupo valymo paslaugas teikiančią bendrovę. Bankrutuojančioje įmonėje dirbo 457 darbuotojai, iš kurių prieš pat paskelbiant bankrotą 361 žmogus perėjo dirbti į kitas, su bankrutuojančia įmone susijusias bendroves. Iš viso įmonė paslaugas teikė maždaug 150 klientų, bankroto nuostolis valstybės biudžetui siekia per milijoną litų.

“Šiais metais pastebėjome tendenciją, kad tapo daug sudėtingiau identifikuoti fenikso požymius, nes bankrutuojančių bendrovių savininkai naujas įmones kuria ne savo, o giminystės ryšiais nesusijusių asmenų vardu”, – “Veidui” komentuoja VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Kita vertus, bankrutuojančių ar nemokių įmonių darbuotojai neretai iš tikrųjų kuria nuosavą panašų verslą, nes toje srityje turi patirties ir nori savarankiškai išbandyti jėgas versle, be to, esant dideliam nedarbui neturi vilties įsidarbinti. “Tokiais atvejais iš pradžių sunku išaiškinti tikruosius jų ketinimus, tačiau nustatome didesnę riziką ir numatome stebėsenos priemones”, – aiškina A.Klerauskas.

Kreditų biuras “Creditinfo” yra suskaičiavęs, kad iš visų pernai metais įregistruotų įmonių 3 proc. vadovų – buvę ar tebevadovaujantys asmenys, akcininkai įmonių, kurios turi įsiskolinimų, joms taikomas turto areštas, jos yra likviduojamos ar bankrutavusios.

“Mokesčių inspekcijai kartais tie “feniksai” vaidenasi ten, kur jų nėra, o kur jie iš tiesų yra – nemato. Vadovautis jų duomenimis nebūtų labai tikslu”, – tvirtina skolų išieškojimo bendrovės “Creditum Vilnius” vadovas Tadas Žentelis.
“Tai, ką nustato VMI, nėra netgi pusė nesąžiningų bankrotų. Manau, iš tikrųjų tokių yra apie 20 proc.”, – jam antrina Saulius Žilinskas, UAB “Creditreform Lietuva” direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad baudžiamųjų bylų dėl tyčinio bankroto iškeliama vos viena kita. Tad iš prasiskolinusių įmonių vadovų skolų išieškotojai neatsitiktinai vis dažniau išgirsta: “Darykite, ką norite”. Iš kur toks pasitikėjimas?

Tyrimai vangūs

Per visą nepriklausomybės laikotarpį išnagrinėta vos 31 tyčinio bankroto byla. 2009-aisiais Lietuvos aukščiausiajame teisme (LAT) vienintelė nagrinėta tokia byla buvo nutraukta.

Su nesąžiningais verslininkais turinčios kovoti institucijos vangią savo veiklą aiškinant tyčinius bankrotus aiškina pinigų ir specialistų trūkumu, įstatymų bazės netobulumu. “Praktikoje pasitaiko atvejų, kai buvę akcininkai nurodo, jog dokumentus perdavė, o naujasis savininkas sako, kad dokumentų negavo. Nors tokiais atvejais tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo nėra sudėtingas, neįmanoma nustatyti, kiek įmonė turėjo grynųjų pinigų, kam ir kaip jie panaudoti, ar visi mokesčiai sumokėti”, – pripažįsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius.

Ikiteisminio tyrimo institucijoms – FNTT, prokuratūrai VMI iš viso yra perdavusi vos 120 fenikso sindromo atvejų iš aptiktų 1420. “Vadinasi, dėl kitų nebuvo pagrindo informacijos perduoti teisėtvarkai”, – teigia VMI atstovas A.Klerauskas.

Apskritai Lietuvoje kol kas dar nėra objektyvios fenikso schemų statistikos. Aišku tik tiek, kad baudžiamąja tvarka nenuteistas nė vienas asmuo, o VMI ir FNTT nenurodo įtariamų įmonių pavadinimų, kol nebaigia tyrimų. Tuo pagrįstai piktinasi kreditoriai, skolų išieškotojai – atvejų, kai galima užkibti ant to paties kabliuko, juk galima būtų išvengti.

Nuo tyčia bankrutavusių įmonių nukenčia ne tik valstybė. Kreditoriai, dažniausiai bankai, lieka nieko nepešę, prasideda ilga teismų karuselė, o sukčiaujantys verslininkai pradeda vilkinti procesus. Bankininkai pabrėžia, kad daug teismų vis dar vyksta, tad minėti konkrečių įmonių pavadinimų jie negali.

Pasak “DnB NORD” banko paskolų restruktūrizavimo departamento vadovo Olafo Martenso, dabar įprasta, kad skolų spaudžiami verslininkai tyčia vilkina laiką – vaikšto su teisininkais, derasi, tačiau, kai jau atrodo, kad susitariama, tiesiog nepasirašo sutarčių ir taip išlošia papildomo laiko – tai pagrindinė jų strategija. “Tačiau apgauti banką ir kitus kreditorius – tai jau ekstremalus sprendimas”, – neabejoja bankininkas.

“Swedbank” atstovė Jorūnė Juodžbalytė mini dar vieną tendenciją – skolininkai įsigudrina grasinti banko reputacijai, esą šiam pakenktų žiniasklaidoje paskelbti kaltinimai. “Neretai šiam darbui pasitelkiamos viešųjų ryšių agentūros”, – nurodo banko atstovė.

“Turime nemažai pavyzdžių, kai įmonės, nemokančios jokių paskolos grąžinimo ar išperkamosios nuomos įmokų, jokių palūkanų ar netesybų, sugeba ir toliau vykdyti savo veiklą. Jos dažnai geba sėkmingai stabdyti išieškojimo procesus ir vilkinti teisėtų kreditoriaus interesų įgyvendinimą”, – pripažįsta Ugnius Vipartas, SEB banko specialaus kreditų administravimo departamento direktorius.

Atgimstantis iš savo pelenų

Feniksas – šventas mitinis paukštis egiptiečių, graikų, kinų mitologijoje. Kildinamas iš vienos Afrikoje gyvenančių paukščių rūšies. Šie paukščiai suka lizdus druskingose žemumose. Kadangi čia per karšta kiaušiniams ir paukščiukams, jie susipila nedidelius pylimus, ant kurių temperatūra būna šiek tiek žemesnė, ir sudeda kiaušinius. Karšto oro sūkuriai, susidarantys aplink tokį lizdą-pylimą, labai panašūs į ugnies liežuvių šėlsmą.

Mitologijoje vaizduojamas į garnį panašus auksinių ir raudonų plunksnų paukštis, susideginantis savo paties lizde, iš kurio vėl iškyla naujo fenikso pavidalu. Tai atgimimo, gyvenimo ciklo, savęs paties susikūrimo iš naujo simbolis.

Tikėtini fenikso sindromo atvejai

“flyLAL”

Prieš bankrotą oro vežėjas “flyLAL” buvo restruktūrizuotas į septynias įmones, taip visas pelningas įmones atskiriant, o reguliarius reisus vykdančią įmonę paleidžiant bankrutuoti. Buvo įkurtas “flyLaL” čarteris – tai yra oro bendrovės dalis, vykdanti ne reguliarius, bet užsakomuosius reisus. Šiemet “flyLal Charters” tapo “Small Panet Airlines”.

BMS

Pernai “Computer Data International” (CDI) nusprendė uždaryti visas savo valdomas “BMS Megapolis” ir “Optimalūs kompiuteriai” parduotuves. Praėjus mėnesiui, rugsėjį, įmonių grupei CDI buvo iškelta bankroto byla. 2009-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos teismas CDI leido atidaryti dvi parduotuves Vilniuje bei Kaune ir išparduoti sandėliuose likusias prekes. Šios dvi parduotuvės iki šiol vis dar “išpardavinėja” sandėlio likučius. Vasarą BMS prekės ženklą nusipirko nauji savininkai, bet kas jie – neskelbiama.

“Baldų rojus”

“Baldų rojui” bankroto procedūra buvo paskelbta pernai, tačiau artėjant teismui dėl bylos iškėlimo atsirado nauja įmonė – “Baldų rojus ir Co”. Šiuo metu veikia ir “Baldų rojaus” parduotuvė Vilniuje, ir interneto svetainė.

Didelių per krizę bankrutavusių bendrovių kreditoriai nesulaukia pinigų. Turtą parduoti sunku, nes pirkėjų neatsiranda.

Štai langų gamintojo “Hronas” bankroto administratorius gamybines patalpas sostinės Metalo g. nuomoja buvusiems įmonės darbuotojams, kurie verčiasi teikdami įvairias paslaugas. Tačiau administratoriaus pajamos kreditorinių įsiskolinimų padengti negali.

Šiek tiek palankesnė padėtis susiklostė “Narbutas ir Co” gamybos įmonėje Ukmergėje. Kadangi ji buvo įsigijusi naujų įrenginių, juos perėmė kreditorius Ūkio bankas ir dabar išperkamosios nuomos būdu leidžia įsigyti naujiems šeimininkams.

Užtat nėra jokių vilčių, kad galėtų būti tęsiama BMS grupės veikla, mat bendrovė didelio turto neturėjo.

“Bankrutavusių didelių įmonių likimas sudėtingas, jeigu jų turtas nėra likvidus, maža ir idėjų, kaip atgaivinti verslą. Netgi seniai bankrutavusioms įmonėms nepavyko atsigauti, nes potencialūs pirkėjai dėl sunkmečio pakeitė planus”, – sako Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička.

Tiesa, vis dėlto būna išimčių. Pavyzdžiui, Klaipėdos medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonę “Dilikas” pavyko parduoti. Naujieji savininkai kuria planus, kaip atgaivinti įmonės veiklą.

Per praėjusius metus Lietuvoje užsidarė 58 kavinės ir restoranai. Ir nors tai palyginti nedidelis skaičius, nes iš viso dar liko dirbti 2711 restoranų, barų, kavinių ir valgyklų, dauguma jų skundžiasi vos krutančios dėl sumažėjusio lankytojų srauto ir ypač dėl menkesnių čia išleidžiamų pinigų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Ričardas Mačiulaitis, su maitinimo verslu susijęs jau septyniolika metų, sako, kad tokių sunkių laikų kaip dabar jis neprisimena. Žinoma, specifinių sunkumų būta pačioje nepriklausomybės pradžioje, kai stigo ir produktų, ir profesionalų, sumažėjusia apyvarta atsiliepė ir Rusijos krizė.
“Tačiau dabar krytis – ypač skaudus, nes pastaraisiais metais labai daug investuota į šiuolaikinę virtuvės įrangą, technologijas, todėl sąnaudos dabar didelės, o pajamos dramatiškai sumažėjo”, – aiškina pats restoraną “Medžiotojų užeiga” valdantis pašnekovas.

Pasak jo, net ir gerą reputaciją turintis, daug reprezentacinių vakarienių prašančių surengti klientų sulaukiantis restoranas sunkmečio nebūtų išgyvenęs, jei nebūtų turėjęs nuosavų patalpų. “Pardavimo smukimas 30–50 proc. ir nauji papildomi mokesčiai – mirtina kombinacija mūsų verslui”, – konstatuoja R.Mačiulaitis.