Bankrotai, kurių dažniausia priežastis buvo įskola bankams, darosi vis retesni – dabar Lietuvoje jau kurį laiką stebimas bankrotas įmonių, kurios nebeturi didesnių įsipareigojimų bankams, tačiau ekonomikos sunkmečio sąlygomis išsilaikyti nesugebėjo. Šią tendenciją įžvelgia Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkė Renata Kaladytė.
Jos teigimu, šiuo metu dažniausiai bankrutuoja statybos ir prekybos įmonės. „Statybos įmonės vis dar bankrutuoja dėl bankų vykdomos kreditavimo politikos pasikeitimo, o prekybos įmonės bankrutuoja dėl negebėjimo tinkamai konkuruoti su prekybos centrų vykdoma sutartine politika“, – sako ekspertė.
Tiesa, bankrotų skaičius gerokai sumažėjo. Šiemet per pirmą pusmetį bankroto procedūros pradėtos 672 įmonėms – pernai per tą patį laikotarpį bankrutavo 792 įmonės, o 2009 m. – 984 bendrovės.
Pasak R.Kaladytės, administratoriai iš praktikos žino, kad naujus verslus dažniausiai „nužudo“ nesugebėjimas sumokėti mokesčių (ypač “Sodrai”). Pradinis 10 tūkst. Lt įstatinis kapitalas dažnai būna per mažas, kad įmonė per pirmus metus sugebėtų įvesti prekę ar paslaugą į rinką ir kartu sumokėti visus mokesčius.

Jie buvo verslo lyderiai ir netgi nuomonės formuotojai, įvairių apdovanojimų laureatai ir tie, į kuriuos lygiavosi pradedantieji. Dabar jie kovoja dėl savo įmonės likimo, pratinasi prie kuklesnės padėties rinkoje arba visai išnyko iš verslo žemėlapio ir blunka iš žmonių atminties.
Gyvenimo būdo žurnalų puslapiuose mirgėjęs Laimutis Pinkevičius – jau buvęs statybų magnatas. Dar prieš penkerius metus jam priklausančio statybos koncerno „Ranga Group“ apyvarta siekė 411 mln. Lt per metus, o 2007 m. prabangių parduotuvių, biurų ir butų kvartalo „Vilniaus vartai“ atidarymas išsiskyrė pompastišku renginiu ir vokiečių šviesų menininko Gerto Hofo lazerių šou. Šiandien milžiniškas statybos verslas skaičiuoja paskutines dienas – pagrindinė koncerno įmonė „Ranga IV“ bankrutuoja, o duris užvėrusios prabangios parduotuvės stovi apleistos ir pamirštos.
„Dabar neturiu statybos įmonių ir su Lietuva susijusių planų. Lietuvoje nematau rinkos artimiausius penkerius metus. Turiu planų, bet ne Lietuvoje. Nenorėčiau, kad rašinėtumėte ir klausinėtumėte. Noriu, kad manęs čia nebesimatytų“, – paklaustas apie artimiausius planus, nekalbus buvo anksčiau žurnalistų dėmesiu mėgavęsis L.Pinkevičius.
„Rangos“ grupė – ne vienintelė per šią krizę sunykusi lietuviško verslo imperija. Sunkmetis iš įtakingų įmonių sąrašo pašalino būrius bendrovių. Prie tokių galima priskirti bankrutavusią statybos įmonę „Vilmestos statyba“, langų gamintoją „Hronas“, žlugusį ir vėl naujam gyvenimui prisikėlusį baldų gamintoją „Narbutas ir Ko“. Kitos dalies įmonių, nors ir išgyvenusių, veiklos apimtys ir vieta rinkoje nė iš tolo neprilygsta tai, kurią jos užėmė „aukso amžiaus“ laikais. Statybos įmonių grupė „Bertoneta“, baldų pramonės įmonė „Libra” holdingas, alkoholio gamintoja „Alita“, šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ – tai dar keli buvusių rinkos lyderių pavyzdžiai.
Bendrovės „Finasta Corporate Finance“ kapitalo finansavimo departamento vadovas Darius Saikevičius atkreipia dėmesį, kad nors per pastaruosius trejetą metų išnykusių ar nublankusių verslo imperijų veikla dažniau buvo susijusi su statybų ir nekilnojamojo turto plėtojimu, žiūrint į ilgesnį laikotarpį matyti, kad suklupo įvairių sektorių verslo grupės. Vienas po kito iš rinkos išnyko kineskopų gamintojas „Ekranas“, kuriame dirbo per 4 tūkst. žmonių, elektronikos komponentus gaminęs „Vilniaus Vingis“, geriausiais laikais įdarbinęs 1,5 tūkst. darbuotojų. Prieš dešimtmetį žlugo ir viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Biržų akcinė pieno bendrovė, kurios pardavimo pajamos 1999 m. siekė 145,8 mln. Lt.
Tad, kas nutinka, kad didžiulę verslo mašiną užkūrę verslininkai žlunga? Į šį klausimą mūsų savaitraštis ir ieškojo atsakymų.

Sužlugdė investicijos į NT

„Bendros tendencijos, siejančios daugelį nublankusių verslo imperijų Lietuvoje, – nepamatuota įmonės plėtra, didelės skolos, menkas prisitaikymas prie rinkos pokyčių. Dažnu atveju šie veiksniai lėmė, kad vos suprastėjus makroekonominei situacijai ir sumažėjus pardavimui įmonės smarkiai nukraujavo“, – vieną svarbiausių priežasčių nurodo D.Saikevičius.
Taip nutiko daugeliui bendrovių, ekonominio pakilimo laikais agresyviai besiplėtusių iš skolintų lėšų. O labiausiai nepasiteisino investicijos į nekilnojamąjį turtą. Šią klaidą padarė perspektyviu verslininku laikytas kompiuterių prekybos įmonės „Innovation Computer Group” (ICG) generalinis direktorius ir savininkas Eugenijus Ivanenka. Dideles sumas investavęs į žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą, bet laiku jo nepardavęs, E.Ivanenka daug metų kurtą kompiuterių prekybos imperiją prarado akimirksniu. „Veido“ žiniomis, šiuo metu E.Ivanenka užsiima smulkia didmenine vaistų prekyba už Lietuvos sienų.
Nepasiteisinusios investicijos į alaus daryklą Serbijoje, kurią dėl neįvykdytų susitarimų ši valstybė nacionalizavo, į nepavydėtiną padėtį įstūmė „Alitos“ įmonių grupę. Bendrovių „Alita“ ir „Anykščių vynas“ kontrolinius akcijų paketus perims „Swedbank“ investicinė bendrovė „FR&R Invest“, žadanti įmonę „auginti“ keletą metų, o vėliau parduoti.
„Viena iš verslo projekto Serbijoje dalių buvo parduoti žemę miesto centre, ant kurios stovėjo ta gamykla, o įmonę iškelti į užmiestį ir tuomet į ją investuoti. Pasaulinės krizės pasekmė, kad neatsirado pajėgių pirkėjų, kurie galėtų sumokėti už žemę“, – apgailestauja kol kas dar pagrindinis „Alitos“ akcininkas Vytautas Junevičius.
Kita vertus, jis įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis, kodėl įmonė pateko į sunkią padėtį, – Vyriausybės vykdoma politika ir sprendimas kelti akcizus, sudaręs sąlygas plėstis šešėliniam verslui. Verslininkas skaičiuoja, kad šešėlis iš legalaus alkoholio verslo atėmė 40–50 proc. apyvartos, todėl grupė nebepajėgė amortizuoti Serbijoje patirtų nuostolių.
Ekspertų vertinimu, „Snaigė“ taip pat buvo klasikinis nepamatuotų investicijų pavyzdys, nes didelės investicijos į gamyklą Kaliningrade nedavė ekonominės naudos. Dar prisidėjo didelė konkurencija rinkoje, ir „Snaigė“ neišvengiamai ėmė trauktis – 2005 m. įmonės apyvarta siekė 372 mln. Lt, o pernai buvo net tris kartus mažesnė. Darbuotojų per šešerius metus taip pat sumažėjo triskart – nuo 2,2 tūkst. iki 637.
„Mažiems gamintojams, tokiems kaip „Snaigė“, beveik neįmanoma konkuruoti su dideliais tinklais, kaip „Beko“, ypač kai darbo jėga ir kitos sąnaudos Lietuvoje sparčiai pabrango. Dabar jie po truputį atsigauna, bet tikrai nebeturės tokių apyvartų kaip geriausiais metais“, – prognozuoja Švedijos ir Baltijos šalių investicinės bankininkystės grupės „Keystone Advisers“ direktorius Karolis Rūkas.
Dar vienas dėl nepamatuotos plėtros ir didelio įsiskolinimo sunykusios lietuviškos imperijos pavyzdys – „Libra” holdingas, valdantis medienos pramonės įmones. Sėkmė pastaruosius keletą metų nuo šios įmonių grupės nusisukusi: bankrutavo viena didžiausių grupės įmonių „Venta“, vėliau „Nabukas“, o darbuotojų grupėje sumažėjo dvigubai – šiuo metu dirba apie tūkstantį žmonių.
D.Saikevičiaus vertinimu, ši grupė susitraukė, nes dalis įmonių buvo stipriai įsiskolinusios. „Tokiu atveju tereikia 10 proc. sumažėti pajamoms, kad atsirastų finansinių sunkumų. Antra priežastis – medienos kainos labai svyruoja, o jei žaliava brangsta, tuomet kyla kaštai, reikia daugiau apyvartinio kapitalo. Be to, šis sektorius ciklinis ir buvo susijęs su statybos bumu Lietuvoje“, – vardija D.Saikevičius.
Prieš keletą metų ryškiai spindėjusi vieno grupės akcininkų, „Libra“ holdingo vadovo Tomo Juškos žvaigždė prigesusi. Jis vengia viešumo ir atsisako kalbėtis su žurnalistais apie grupės įmones, nors užsimena, kad šiuo metu taip pat bando laimę kitoje srityje – ieško būdų lietuviškoms prekėms prasiskverbti į Nigerijos rinką.
Beje, T.Juškos, kaip vadovo ir verslininko, vardą temdo konfliktas su jo verslo plėtrą finansavusiomis finansų įstaigomis, kurių nuomone, šis verslininkas krizės akivaizdoje elgėsi negarbingai: esą asmeniškai laidavęs už paskolą  „Nabuko“ bendrovei, siekė nesąžiningais būdais išvengti prisiimtų įsipareigojimų ir netgi perrašė nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Šiuo metu kreditorius, Latvijos “Parex” bankas, dėl neįvykdytų įsipareigojimų su „Libra” holdingu bylinėjasi teisme.

Vadovams trūksta patirties

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nuomone, be nepamatuotos plėtros, kita ne mažiau svarbi priežastis, sužlugdanti net didžiausias verslo imperijas, – prasta vadyba, kuria Lietuvos verslininkai dažnai pasižymi. „Mūsų verslininkai turėjo gana mažai patirties. Nemažai jų daliai verslo pradžia buvo sėkmingas įmonių privatizavimas, o ne verslo sukūrimas. Tačiau didelį verslą išlaikyti daug sunkiau, nei įkurti naują“, – tvirtina S.Besagirskas.
Analizuojant nesėkmes, vadovavimo klaidų galima įžvelgti kiekvienu atveju. Viena vertus, kaip pabrėžia K.Rūkas, „Ekranas“ ir „Vilniaus Vingis“ iš Lietuvos rinkos išnyko, nes gamino produktą, kuris neturėjo ateities. Kineskopų gamybos sektorius buvo pasmerktas myriop dėl pigios kiniškos produkcijos ir naujų technologijų. Kita vertus, tam įtakos turėjo ir netinkami sprendimai: „Ekrano“ vadovas ir vienas akcininkų Eimutis Žvybas buvo paėmęs didelį kreditą iš bankų, o tuometis „Vilniaus Vingio“ vadovas ir vienas akcininkų Vaclovas Šleinota, ekonomistų vertinimu, nesuvaldė besikeičiančios padėties rinkoje, nediversifikavo rizikų ir pernelyg kliovėsi „Ekranu“, kaip klientu.
Pavyzdžių, kai didelės privatizuotos bendrovės pakliuvo į netinkamas rankas ir ritosi žemyn, – daugybė. Štai megztinių gamintojas „Verpstas“ kadaise buvo viena svarbiausių įmonių Šiaulių regione – 2004 m. įmonėje dirbo 400 darbuotojų, dabar jų keturiskart mažiau. Pardavimo pajamos taip pat susitraukusios kelis kartus, o išgyventi įmonei padeda ne tiek pagrindinė veikla, kiek pajamos iš dalies pastato nuomos.
Prasta vadyba – viena priežasčių, lėmusių ir naujausius praradimus. Vienas su „Ranga IV“ bendradarbiavęs specialistas „Veidui“ pasakojo, kad tokios prastos vadybos per keliolika metų dar niekur nebuvo regėjęs: esą šioje įmonėje dirbo susireikšminusi pataikūnų komanda, o net menkiausiam sprendimui priimti reikėdavo L.Pinkevičiaus leidimo – jei jis atostogaudavo, darbai strigdavo.
Pats L.Pinkevičius nurodė visiškai priešingas nesėkmės priežastis. „Apyvartos buvo labai didelės, ir direktoriai nesugebėjo suvaldyti proceso. Per daug pasitikėjau žmonėmis ir daviau teisę spręsti patiems. Iki 2000 m., kol direktoriavau „Rangoje IV“, visi kalbėjo, kad aš vienas priimu sprendimus. O perėjimas prie demokratijos tą įmonę ir suvalgė“, – sakė L.Pinkevičius.
Nužengusių nuo pjedestalo bendrovių vietą užėmė nauji rinkos lyderiai, kol kas sugebėję išvengti pirmtakų klaidų. Ar tos pamokos išmoktos ilgam, parodys jau kita krizė.

Jurgita Laurinėnaitė

Baldų gamybos ar vertimo paslaugų srityje bankrutuoja kur kas daugiau naujų verslų negu kituose sektoriuose. Kodėl?

Kaip rodo JAV gyventojų surašymo biuro statistika, 24 proc. JAV naujų įmonių bankrutuoja per pirmuosius gyvavimo metus, o penkerius išgyvena tik pusė bendrovių. Europos įmonių išgyvenimo amplitudė didesnė: Austrijoje pirmojo gimtadienio nesulaukia 17 proc., Estijoje – 14 proc., Suomijoje – 25 proc. įmonių. Tokius skaičius atskleidžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai.
Naujų duomenų apie Lietuvos įmonių išgyvenimo tikimybę nėra, tačiau 2005 m. EBPO duomenimis, Lietuvoje per metus žlunga apie 9 proc. įmonių. Mažesnį nei kitose Europos šalyse žlugusių jaunų įmonių skaičių galima paaiškinti ta pačia priežastimi, kaip ir menką lietuvių verslumą, – tautiečiai bijo rizikuoti, tad greičiausiai atsakingiau žiūri ir į verslo steigimą.
Nors jaunas įmones bankrotai dažniausiai ištinka dėl tų pačių priežasčių – vadybinių gebėjimų ir patirties trūkumo, pasirodo, vienose srityse veikiančios įmonės išnyksta dažniau negu kitose. Tai galima sieti su tam tikrame sektoriuje matoma didesne konkurencine aplinka, rinkos ribotumu ar specifinių žinių trūkumu. Lyderystės ir verslumo knygų autorius, JAV Keiso vakarų rezervato universiteto profesorius Scittas Shane’as įsitikinęs, kad sektorius, kuriame pradedi verslą, turi didelės įtakos tavo šansams išlikti rinkoje artimiausiais metais. Tad kokiuose sektoriuose rinkos naujokų iš verslo žemėlapio dingsta daugiausiai?

Gaminti baldus nerekomenduotų

“Šešerius metus dirbu baldų gamybos srityje ir kiekvieną dieną balansuoju ties išlikimo riba. Atvirai sakant, esu nusivylęs ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, niekada nepradėčiau gaminti baldų. Jau turiu minčių pradėti kitą verslą. Šią įmonę norėjau parduoti, bet niekas nepirko. Greičiausiai reikės uždaryti”, – optimizmu netrykšta baldų gamybos ir prekybos įmonės Tauragėje “Taurų kedras” savininkas Robertas Jurkšaitis.
Verslininkas tvirtina, kad smulkiai įmonei pradėti veiklą šiame sektoriuje sudėtinga, nes sunku išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus už atlyginimą, kokį toks verslas įstengia mokėti, vietos rinka per maža, o dirbti eksportui pajėgia ne visi, nes užsakovų reikalavimai didžiuliai – reikia pasirūpinti didelėmis atsargomis, tad būtina turėti daug apyvartinių lėšų. Be to, maža įmonė kainomis nesugeba konkuruoti su didele, juo labiau atlaikyti Lenkijos ir Kinijos pigių baldų konkurenciją.
Taigi baldų ir medienos plokščių gamyba yra tos sritys, kuriose naujų įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje, palyginti su kitais sektoriais, vienas didžiausių: iš verslo žemėlapio per pustrečių metų išnyko 20 proc. medienos plokštes ir apie 9 proc. baldus gaminusių rinkos naujokų. Tai parodė “Veido” prašymu įmonių rizikos vertinimo bendrovės “Creditreform Lietuva” atlikta analizė, atskleidusi, kokiuose sektoriuose bankrutavo ar veiklą nutraukė daugiausiai naujų įmonių, įsteigtų nuo 2008 iki 2011 m. birželio.

Kur naujokams sunkiausia

“Creditreform” analizė rodo, kad didžiausias bankrutavusių naujų įmonių procentas – popieriaus pramonėje (bankrutavo 22 proc. įmonių), draudimo tarpininkų veikloje (20 proc.) ir minėtoje medienos plokščių gamyboje. Tiesa, jei vertintume absoliučiaisiais skaičiais, matytume, kad šiose srityse įsteigta kone dešimt kartų mažiau įmonių, todėl ir bankrotų atitinkamai nėra daug. Kita vertus, vien tai, kad steigti įmones šiose srityse nėra populiaru, leidžia numanyti, jog pradedantiesiems verslą šie sektoriai neatrodo palanki dirva. Kas trečia nauja įmonė Lietuvoje steigiama prekybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose, kas penkta – paslaugų srityje.
Investuotojų fondo “StartupHighway” vienas įkūrėjų ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad rizikingiausios naujiems verslams yra tos sritys, kurios reikalauja daugiausiai pradinių investicijų ir kuriose negalima atlikti “pilotinių” bandymų. “Tai apimtų visą gamybą, pramonę, aukštąsias technologijas. Tačiau šios sritys dažnai pasirodo perspektyviausios ir stabiliausios sėkmės atveju”, – atkreipia dėmesį R.Tamošiūnas.
Į įmones investuojančio fondo “Verslo angelai” partneris Arvydas Strumskis priduria, kad paprastai sektoriuose, kuriuose įėjimo į rinką barjeras aukštas, tai yra būtinos kapitalinės investicijos technologijoms įsigyti, svarbu itin geras vadovavimas ir atidi finansų priežiūra. “Be to, šitos industrijos priklauso nuo pasaulinių kainų – vienas kitas nepalankus kontraktas, ir keičiantis pasaulinėms kainoms veikla tampa labai nuostolinga”, – tvirtina A.Strumskis.
Didesnis procentas išnykusių naujų Lietuvos įmonių – ir tarp avalynės prekybos (12,1 proc.), taksi (8,1 proc.), vertimo (12,8 proc.), valymo (7,9 proc.) paslaugas teigiančių bendrovių, drabužių parduotuvių (6,6 proc.). R.Tamošiūnas mano, kad būtent tokia bankrotų statistika yra finansų krizės padarinys – tai papildomo vartojimo paslaugos, kurių vartotojai atsisakė sumažėjus pajamoms.
Dar viena šaka, kurioje naujokui Lietuvoje nelengva, – maisto pramonė, ypač mėsos perdirbimas. Šioje srityje konkurencija itin didelė, tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su šešėline turgaus prekyba – šiame sektoriuje per pustrečių metų bankrutavo 7,6 proc. naujų įmonių. Panaši žlugusių naujų įmonių dalis fiksuojama metalo apdirbimo sektoriuje, kuris, “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos teigimu, itin priklauso nuo kainų pasaulinėse rinkose.
Nepatartina verslo pradėti ir sektoriuje, kurio dėl pasikeitusių technologijų ar žmonių įpročių kaitos jau laukia saulėlydis. Pavyzdžiui, šalyje sparčiai mažėja filmų nuomos punktų, muzikos įrašų parduotuvių ar interneto kavinių.
Beje, R.Trumpa neabejoja, kad tikrasis įmonių žlugimo procentas Lietuvoje yra didesnis, mat į oficialų sąrašą patenka tik įmonės, perėjusios visas išregistravimo ar bankroto procedūras. Žinia, Lietuvoje jos ilgai trunka.
Mažiausiai per pustrečių metų žlugo didmeninės prekybos, IT programavimo, taip pat monopolizuotos elektros, dujų veiklos verslų.
Skirtingose šalyse skiriasi ir sektoriai, kuriems atstovaujančios naujos įmonės nyksta greičiau nei kitos šalies rinkos naujokės. Pavyzdžiui, EBPO duomenimis, Austrijoje pirmus metus išgyvena 82,9 proc. naujų įmonių, tačiau švietimo sektoriuje šis skaičius susitraukia iki 74,9 proc. O štai Izraelyje 84,6 proc. įmonių švenčia pirmąsias metines, bet viešbučių ir restoranų sektoriuje tokių yra 79,7 proc.
Vis dėlto, nors naujiems verslams statistika kai kuriuose sektoriuose mažiau palanki, tai nereiškia, kad juose nėra galimybės sukurti sėkmingą verslą. Kalbinti investuotojai į įmones primygtinai pabrėžia, kad nėra gero ar blogo sektoriaus. Svarbiausia – išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių, pateikti naują idėją. “Investuoti ar steigti verslą tose srityse, kuriose pilna žaidėjų, juos kopijuojant, tikrai nevertėtų”, – mano viena “Verslo angelų” fondo valdytojų Daiva Rakauskaitė.

Sėkmės ingredientai – rizika, planavimas ir eksportas

Visame pasaulyje nauji verslai susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau dar daugiau jų kyla mažose rinkose, tokiose kaip Lietuva. R.Tamošiūnas išskiria kelis sėkmingo verslo ingredientus: komandoje reikalingas lyderis, linkęs protingai rizikuoti, ir neužgniaužiamas noras siekti, kad veikla būtų sėkminga. Tačiau ne mažiau svarbu ir verslo idėja, kuri spręstų realų poreikį, o klientas būtų nusiteikęs už tai mokėti. “Be to, pats verslo modelis turi būti toks, kad būtų galima sparčiai augti ir lengvai įgyvendinti tarptautinę plėtrą”, – pabrėžia R.Tamošiūnas.
Būtent rinkos ribotumas ir susitelkimas tik į vietinę rinką buvo viena priežasčių, kodėl 43 metų pardavimo ir rinkodaros specialistei Vilmai Karalienei-Kairaitienei pradėtas verslas nepasisekė. 2009 m. netekusi darbo, moteris nusprendė imtis nuosavo verslo. Iš pažįstamų išgirdusi užsienyje puikiai prigijusią, o Lietuvoje dar negirdėtą idėją, įkūrė paslaugų portalą paslaugosnamams.lt. Per šį portalą žmonės galėjo pasikviesti talkininkų, kurie atliktų įvairiausius su buitimi susijusius darbus: nupirktų produktų vakarienei, prižiūrėtų gyvūnus, pagamintų valgyti, padarytų manikiūrą, nuvežtų vaikus į mokyklą ir t.t. Po pusmečio ponia Vilma veiklą nutraukė ir iki šiol bando parduoti portalą.
“Lietuvoje dar nėra tokių paslaugų poreikio. Klientai daugiausia užsisakinėjo meistrą į namus ir valymo paslaugas. Manau, kad Lietuvoje per anksti pasiūlėme šią idėją”, – kodėl nepasisekė verslas, svarsto V.Karalienė-Kairaitienė. Sprendimą nutraukti veiklą poniai Vilmai teko priimti dėl to, kad verslas pristigo lėšų plėtrai – reikėjo įsigyti valymo įrangos, samdyti personalą.
D.Rakauskaitė pabrėžia, kad pernelyg dideli lūkesčiai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl nauja įmonė bankrutuoja. “Verslininkas prieš pradėdamas verslą nepasidaro verslo plano arba pasidaro jį pernelyg optimistinį, o reali apyvarta būna pernelyg maža, ir laikui bėgant neužtenka lėšų tam verslui išlaikyti”, – aiškina D.Rakauskaitė.
Antra dažna verslo žlugimo priežastis – neūkiškas tvarkymasis arba tiesiog blogas valdymas ir nepakankamas atidumas klientams.
Lietuvoje verslumas, palyginti su kitomis šalimis, nėra didelis: įvairių tyrimų duomenimis, savo verslą turi vos 2–3,5 proc. gyventojų. Paklausti, kodėl taip yra, visi pašnekovai nurodo tą pačią priežastį – lietuviams trūksta drąsos ir ryžto. Dar labiau tą ryžtą palaužia pirmasis nesėkmingas bandymas, nors, kaip rodo statistika, didelis naujų verslų žlugimo procentas yra normalus rinkos ekonomikos procesas.
Kita vertus, nepakliūti į šią neigiamą statistiką padės kruopštus planavimas. Ne veltui Vakarų pasaulyje jau seniai sklando patarlė: “Verslininkai neplanuoja žlugti, bet netinkamai suplanavę – žlunga.”

Kur naujos įmonės bankrutuoja dažniau
Sektorius    Žlugo naujų įmonių (įsteigtų tame sektoriuje proc.)

Popieriaus pramonė    22
Draudimo tarpininkavimas    20
Medienos plokščių gamyba    20
Vertimo paslaugos    12,8
Avalynės prekyba    12,1
Kitų baldų gamyba    9,9
Baldų gamyba    8,3
Taksi paslaugos    8,1
Valymas, eksploatavimas    7,9
Maisto pramonė    7,6
Metalo apdirbimas    7,5
Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba    6,9
Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse    6,6
Miškininkystė    6,4
Medienos apdirbimas    6

Šaltinis: “Creditreform”

Iš pažiūros Lietuvos pašto veikla auga ir plečiasi – siūloma vis daugiau kokybiškų paslaugų, leidžiami nauji paslaugų ir prekių katalogai, pagrindiniai pašto skyriai kompiuterizuojami ir panašiai. Tačiau apie tikrąją pašto situaciją rodos yra nutylima.

“Kalbėjau ne su vieno Lietuvos pašto padalinio provincijose darbuotojais. Situacija pakankamai dramatiška. Darbuotojų etatai sparčiai mažinami, argumentuojant tuo, jog darbo krūvis mažėja. Tačiau patys darbuotojai teigia visai ką kita. Pašto paslaugos, ypač kaimiškose vietovėse, kuriose retas gyventojas naudojasi kompiuteriu, yra labai reikalingos. Mažinant paštininkų darbo krūvius vis daugiau paslaugų pirkėjų lieka laiku neaptarnauti, tad ir nepatenkinti,” – pastebi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Reikalingiausios paslaugos provincijose – mokesčių perlaidos ir pensijų pristatymas. Parlamentaras pastebi, jog šias paslaugas galėtų teikti ir kitos įstaigos, o tiksliau – šių paslaugų administravimą sėkmingai galėtų perimti bankai. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, jog Lietuvos pašto valdantieji yra suinteresuoti bendrovės bankrotu ir jos funkcijos perdavimu verslo atstovams.

“Įsivaizduokite, jei pasitvirtins gandas ir daugumos pašto darbuotojų etatai būtų sumažinti iki 0,35 etato. Po kelias valandas per dieną tuomet dirbtų paštininkai? Natūralu, jog jie nespėtų laiku aptarnauti visų gyventojų, todėl kiltų pastarųjų nepasitenkinimas, dalis klientų pradėtų ieškoti kitų galimybių ir kitų paslaugų teikėjų, o tai privestų Lietuvos paštą prie bankroto,” – dalijosi įžvalgomis R. Žemaitaitis.

Tai ne vienintelis Lietuvos pašto veiklos trūkumas. Per pastaruosius pusę metų paštininkai išsakė daug kritikos darbdavio atžvilgiu – mažinami etatai, tačiau didinama darbo apimtis, mažinami atlygiai, darbuotojų skaičius, provincijų pašto skyriuose darbas vis dar nekompiuterizuotas, o pinigai neracionaliai skiriami naujiems pašto leidiniams ir katalogams. Nėra aišku, kas yra suinteresuotas tokiu Lietuvos pašto veiklos nestabilumu, o galbūt net ir bankrotu, tačiau ši regresuojanti situacija grasina daugybę pašto darbuotojų paversi bedarbiais, o visu

Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) trečiadienį pasiūlė pagrindinei opozicinei konservatorių partijai įeiti į vyriausybę ir kartu spręsti šalį ištikusią skolų krizę, pranešė valstybinė televizija NET .

Televizija pranešė, kad G.Papandreou kreipėsi į opozicijos lyderį Antonį Samarą, siūlydamas sudaryti koalicinę vyriausybę, kad būtų patvirtintos naujos taupymo reformos, būtinos, kad šalis gautų finansinę pagalbą.

Susisiekti su vyriausybės pareigūnais nepavyko, tačiau laukiama, kad G.Papandreou vėliau trečiadienį kreipsis į tautą per televiziją.

Manoma, kad opozicinė konservatorių partija paragins G.Papandreou atsistatydinti, sakoma naujuose pranešimuose.

Socialistų vyriausybė mėgina parlamente patvirtinti naują griežtą 28 mlrd. eurų taupymo planą, kurio Graikijos kreditoriai reikalauja mainais už taip reikalingą naują finansinę pagalbos įmoką.

Tačiau politiniai priešininkai pažadėjo, kad šiam planui nepritars.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį prie parlamento protestavo prieš griežtą biudžeto išlaidų karpymą, o visuotinis streikas paralyžiavo paslaugų sektorių.

Kelios dešimtys žmonių nukentėjo, kai jaunimas susirėmė su policija ir apmėtė ją akmenimis.

Graikija perspėjo, kad ji negalės apmokėti kito mėnesio sąskaitų, negavusi 12 mlrd. eurų įmokos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuri numatyta praėjusiais metais sutartame 110 mlrd. eurų ekonominės pagalbos plane.

Tačiau kreditoriai perspėjo, kad daugiau finansinė pagalba teikiama nebus, negavus Atėnų tvirtų pasižadėjimų daryti reformas.

Alkoholinių gėrimų gamintojos bendrovės “Vilniaus degtinė” savininkė “Belvedere” atsidūrė ties bankroto slenksčiu, ketvirtadienį rašo “Verslo žinios”.

“Bank of New York Mellon”, kuris atstovauja didžiausios “Belvedere” konkurentės “Stock” savininkams – “Oaktree Capital” fondui, siekia iškelti lenkų ir prancūzų valdomai grupei bankroto bylą. Tačiau pirmadienį įvykusiame teismo posėdyje nuspręsta sprendimo priėmimą atidėti iki balandžio 4 dienos.

“Belvedere” grupė kreditoriams yra skolinga apie 550 mln. eurų. 2009 metų lapkričio 10 dieną Dižono miesto prekybos arbitražas nutarė, kad įmonė turi būti restruktūrizuojama ir nustatė dešimties metų skolų grąžinimo grafiką.

“Belvedere” per Lenkijos įmonę “Sobieski” valdo 68,3 proc. “Vilniaus degtinės” įstatinio kapitalo, jos akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

“Vilniaus degtinė” pernai per devynis mėnesius pernai uždirbo 42,58 tūkst. litų grynojo pelno – 3,9 karto mažiau nei per 2009 metų tą patį laikotarpį, kai jis buvo 167,03 tūkst. litų.

Vien trečiąjį ketvirtį pernai įmonė patyrė 74,3 tūkst. litų grynųjų nuostolių.

Pastatų griovimo darbus atliekanti bendrovė “Vaidva” dar praėjusių metų pabaigoje savo techniką atvairavo į buvusios bendrovės “Ekranas” teritoriją – pradėtas ardyti pirmasis stiklo cechas.

Teigiama, jog dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją užimantys cechų pastatai pirkti vien tam, kad būtų nugriauti, – esą cecho sienos virs betono skalda, gamybos įrenginių likučiai – brangiu metalo laužu, o buvę didžiulės kineskopų gamyklos cechai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus, penktadienį praneša dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Vaidva” komercijos direktorius Andrius Mikelskis sako, kad griaunamos tik pasenusios pastatų dalys – gamykla statyta dar sovietmečiu, taigi kai kurių statinių būklė avarinė.

Pirmąjį ir antrąjį stiklo cechus nusipirkusi bendrovė žada nugriauti tik dalį pastatų – būtent tuos plotus, kuriuose buvo stiklo lydymo krosnys.

“Jau dabar aišku, kad stiklo lydymo krosnys niekada nebebus panaudotos. Todėl tas pastatų dalis išgriovus ir vėl iš naujo atstačius, jos įgaus šiuolaikišką išvaizdą ir komercinę vertę. Sutvarkytus pastatus planuojame įrengti kaip sandėlius ir parduoti. Be to, buvusioje teritorijoje bus statybinio laužo surinkimo aikštelė, kurios Panevėžyje dar nėra”, – sakė A.Mikelskis.

Jis patvirtino, kad, įsigijusi abu pastatus, dalį į juos investuotų pinigų įmonė atgaus pardavusi atliekas – plytas, betono skaldą, metalo laužą. Planuojama, kad vien iš jų turėtų atsipirkti iki 40 proc. investicijų.

Į griaunamo statinio teritoriją atvežti malūnai vietoje mala betonines nuolaužas, kurios virsta betono skalda. “Betono skaldos kaina kelis kartus mažesnė nei dolomito ar granito, o savo kokybe ji gerokai lenkia dolomitinę”, – sakė A.Mikelskis.

Kubinis metras betono skaldos Aukštaitijoje kainuoja apie 30 litų. Kiek brangiau ją būtų galima parduoti Klaipėdos krašte, tačiau neapsimoka gabenti.

Visą Panevėžyje paruoštą betono skaldą nuperka aukštaičiai, ją naudojantys seniems keliams taisyti arba naujiems tiesti.

Iki 2008-ųjų pavasario Rokiškyje veikusi baldų gamybos bendrovė “Videlena” laikyta sėkminga įmone, mat visą savo produkciją eksportuodavo į Vakarus ir pasiekdavo 6 mln. Lt apyvartą.

Bendras įmonės turtas siekė 4,6 mln. Lt, bet šių metų rudenį bankas “Swedbank” bendrovės turtą už 0,5 mln. Lt pardavė “Ikea” antrinei įmonei “Multimeda”. Šiandien buvusios įmonės akcininkė Vida Berūkštienė tebemina teismų slenksčius ir visų kreditorių vardu siekia prisiteisti per 2,6 mln. Lt. Šie pinigai būtų grąžinti įmonei pinigus skolinusiems, savo turtu laidavusiems žmonėms, kurie niekaip nebūtų patikėję, kad bendrovė sužlugs dėl banko klaidos arba netgi tyčinio piktnaudžiavimo.

“Viskas prasidėjo 2008 m. gegužę, kai iš “Swedbanko” gavome pranešimą, jog mums yra nutraukiama 800 tūkst. Lt limito faktoringo sutartis dėl to, kad mes turime neva didelių įsipareigojimų. Mus informavo, kad tie įsipareigojimai esą siekia net 4 mln. Lt, nors anksčiau bankas nieko apie tai nesakė. Taigi bankas reikalavo laiduoti asmeniniu turtu, kuriuo laidavome, o po dviejų dienų neva mūsų turimi įsiskolinimai buvo panaikinti. Fiktyviai sukurtu dokumentu bankas parodė, kad mes grąžinome per 3,6 mln. Lt. Jeigu mes tiek pinigų būtume turėję, tikrai nebūtume naudojęsi banko faktoringo paslaugomis, tai banko buvo padaryta fiktyviai”, – mano V.Berūkštienė.

O pabaiga liūdna – “Swedbank” delsė panaikinti pasibaigusios faktoringo sutarties limitą, todėl įmonė bankrutavo. Pasak V.Berūkštienės, paskolos grąžinimo bankui dokumentai rodo, kad jau nuo 2004-ųjų įmonei buvo skaičiuojamos palūkanos nuo sumų, kurių bendrovė niekada nebuvo gavusi.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas sako, kad “Videlena” – viena iš tų “medinukų”, kurių visą verslo šaką skandinaviški bankai kirto nesidomėdami atskirų įmonių perspektyvomis. “Sakoma, kad prie krizės privedė žmonių godumas, bet kur kas godesni vis dėlto buvo bankai. Nuspręsdavo kažkur Skandinavijoje, kad atskiros verslo šakos Lietuvoje nebegali būti kredituojamos, ir čiaupas aklinai užsukamas”, – sako S.Žilinskas.

Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos duomenimis, bendrovės “Videlena” atvejis Lietuvoje neturi precedento, todėl kelia nerimą daugeliui kitų verslininkų. Jų vertinimu, skaudžiausi atvejai kaip tik ir yra tada, kai savo asmenines lėšas praranda asmenys, kreditavę įmones, kurios buvo priverstos bankrutuoti bankams neteisėtai prirašius neegzistuojančias skolas. Taip pat nukentėjo ir žmonės – laiduotojai, nes sutarčių sąlygos suteikia bankui visas teises disponuoti fizinių asmenų asmeniniu turtu.

Šalies gyventojai, siekiantys susigrąžinti pinigus už nepanaudotus bankrutavusios skrydžių bendrovės “Star1 Airlines” bilietus, turi stoti į kreditorių eilę, dalis klientų su prašymais nuskubėjo į bankus, bet pati įmonė dingo lyg į vandenį.

Tarp kreditorių – ir šios bendrovės bilietus įsigiję, bet taip ir neišskridę žmonės, o nepanaudotų bilietų skaičius – arti 16 tūkstančių, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Teismas jau iškėlė bankroto bylą skrydžių įmonei „Star1 Airlines” ir paskyrė bankroto administratorių, bet pastarasis sprendimas apskųstas.

Kai prie bankroto reikalų stos naujas administratorius, iš mirties taško turėtų pajudėti kreditorių patirtų nuostolių problemų sprendimas. Tarp kreditorių – ir šios bendrovės bilietus įsigiję, bet taip ir neišskridę žmonės. Nepanaudotų bilietų skaičius – arti 16 tūkstančių.

Dalis jų pinigus atgavo ar dar atgaus iš bankų, kurių išduotomis mokėjimo kortelėmis atsiskaitė pirkdami bilietus. Bet kai kurie bankai iš klientų reikalauja oficialaus patvirtinimo, išduoto bendrovės „Star1 Airlines”.

Tačiau paprastam mirtingajam tai sunkiai įmanoma – nei telefonu, nei elektroniniu paštu su bendrovės atstovais nesusisieksi, o pastate, kuriame „Star1 Airlines” buvo registruota, biuro nebėra.

Lietuvoje individualaus patvirtinimo reikalauja SEB bankas. Jis gavo apie trisdešimt pretenzijų – tiek žmonių nepasinaudojo įsigytais bilietais.

„Swedbank” sulaukė 159 klientų prašymų grąžinti pinigus už nepanaudotus „Star1 Airlines” skrydžių bilietus.

Jie buvo atsiskaitę „Swedbank” platinamomis mokėjimo kortelėmis. Anot banko atstovų, visiems pageidaujantiems pinigai jau grąžinti į sąskaitas.

„Nordea” bankas tikino pinigus grąžinsiąs, kaip ir priklauso pagal taisykles, per 45 dienas. Bankininkus pasiekė penkios klientų pretenzijos.

„DnB Nord” skaičius dar kuklesnis – susigrąžinti pinigus panoro du klientai. Šis bankas įsipareigojo žalą „Star1 Airlines” paslaugomis panorusiems pasinaudoti klientams padengti per 10 dienų.“

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte. Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai.

„Lietuvos rytas“  rašo:

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte.

Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai.

Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.

Anksčiau blogesnėmis paskolų sąlygomis bauginęs Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dabar kalba kitaip. Esą jei įstatyme bus rastas kompromisas su bankais, jį priėmus paskolų sąlygos Lietuvoje neblogės.

Pasak S.Kropo, bankai sutiktų su sąlyga, kad bankrutuoti gali ir anksčiau įsiskolinę žmonės, jei iki įstatymo prisiimtos paskolos būtų privilegijuotos.

B

Ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir nemaža dalis valdančiųjų praėjusią savaitę sutiko svarstyti siūlymą gerokai apriboti bankų galimybes išieškoti turtą iš skolininkų.

Pagal šį siūlymą, paskolą už užstatą išdavęs bankas galėtų atsiimti tik šį užstatą.

Dabar, jei pardavus užstatytą turtą nepakanka pinigų paskolai padengti, skolininkui gali tekti atsisveikinti ir su likusiu savo turtu.

Naujojoje įstatymo projekto versijoje taip pat numatyta, kad kai kuriais atvejais bankrutuojančiam asmeniui pragyventi kas mėnesį turi likti nebe 800 litų per mėnesį, o gerokai mažiau.

Paklausius bankų rekomendacijų, siūloma neleisti skelbti bankroto tiems žmonėms, kurie įklimpo į bėdas dėl žalingų įpročių, pavyzdžiui, lošėjams arba alkoholikams.

Taip pat, paklausius bankų, projekte įrašyta, kad bankrutuoti negalės besielgiantys nesąžiningai – tie, kurie imdami paskolą melavo apie savo finansinę padėtį. Taip pat paslėpę ar nepateisinamai pigiai pardavę savo turtą ar kitaip pažeidę bent dalies kreditorių interesus.

Tačiau įstatymo rengėjai neįsiklausė į bankų prašymus numatyti bausmes tiems, kurie nesąžiningai bando bankrutuoti. Ypatingais atvejais S.Kropas siūlė už tokius bandymus net įkalinti žmones.

Projekte taip neįrašytas bankų prašymas itin apsunkinti bankroto pradžią. Bankai siūlė, jog ban„Bankrotas turėtų būti išimtinis atvejis”, – siūlė S.Kropas.

Pagal dabar siūlomą tvarką, nuo 2012-ųjų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys asmenys, kurių skolos viršija 25 minimalias mėnesio algas. Dabar tai būtų 20 tūkst. litų.

Skoloms padengti reikėtų išparduoti visą savo turtą, skolininkas taip pat turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą, pasilikdamas nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai.

Jei po penkerių metų skolos vis dar nebūtų grąžintos, jų likutis būtų nurašytas.

Šiuo metu prasiskolinęs žmogus skolų nurašyti negali net ir tada, kai jas grąžinti iki gyvenimo pabaigos neturi galimybių.

Latvijoje pasinaudojo apie 200 žmonių

Teodoras Tverijonas

Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas

„Latvijoje fizinių asmenų bankrotas galimas nuo 2007-ųjų, tačiau jį pradėti buvo sunku. Mokestis už jo pradžią siekė 4,5 tūkst. litų, o administratoriui kas mėnesį reikėjo mokėti 2,5 tūkst. litų. Tai palengvėjo tik prieš savaitę, įsigaliojus naujam įstatymui.

Esu įsitikinęs, kad kai skola siekia apie 100 tūkst. litų, bankrotas yra prasta išeitis. Geriau tartis su banku, atidėti paskolos mokėjimus, rasti kitą būdą.

Nes jei bankrutuosi dėl to, kad netekai darbo ir neišsimoki, visas tavo turtas bus išparduotas, o tu pats susigadinsi reputaciją. Būsto paskola imama 20–30 metų, per tiek laiko krizė baigsis, atsiras darbo vietų, susitvarkys ir atlyginimai.

Iki šiol bankrotą pasirinko apie 200 žmonių, visi – prasidėjus krizei. Beveik visi jie yra nekilnojamojo turto spekuliantai, kurie tai darė neįregistravę įmonės.

Taip pat yra keli verslininkai, kurie paskolas savo įmonei garantavo asmeniniu turtu. Vidutinė skola siekia 2 mln. litų. Taigi paprasti žmonės nebankrutuoja.”

Bankrutuoti norintis žmogus pirmiausia turėtų pats įrodyti, kad išties nesugeba išsimokėti.

Veiklą sustabdžiusios ir bankrotą inicijuojančios oro bendrovės “Star1 Airlines” ir kelionių organizatorės “Star Holidays” vadovas Martynas Laivys neatmeta, jog įmonės gali atnaujinti veiklą, jei pavyks išspręsti jų finansines problemas – pritraukti Kinijos “HNA Group” investicijas.

“HNA Group” įmonė, kuri valdo ketvirtas pagal dydį avialinijas Kinijoje, prieš porą metų buvo minima ir kaip galima dabar jau bankrutavusios įmonės “flyLAL-Lithuanian Airlines” gelbėtoja.

Abiejų Lietuvos “Star Team Group” įmonių skolos šiuo metu siekia apie 15 mln. litų.

M.Laivys spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė, kad kol kas jam nepavyko pritraukti investuotojų, todėl abi bendrovės, negalinčios užtikrinti veiklos ilgesniu laikotarpiu, kreipsis į teismą dėl bankroto.

Anot jo, dabar abiejų įmonių veikla stabdoma neribotam laikui, tačiau tai nereiškia, kad nebus ieškoma investuotojų: “Turime investuotoją, su kuriuo deramės”.

Anot jo, stambaus kapitalo atstovai, potencialaus investuotojo atstovai spalio 20 dieną atvyks į Lietuvą kalbėtis su Ūkio, Susisiekimo ministerijų atstovais dėl galimo užsienio investicijų atėjimo, tirs rinką.

“Derybos su jais vyksta jau dvi savaites. Iš tikrųjų nebuvo lengva ten papulti, nes norinčių, kad ateitų ir investuotų, yra galybė”, – sakė M.Laivys.

Jo teigimu, kalbama ne apie paprastą atėjimą, nes “HNA Group” domina investicijos į rimtą projektą.

“Vardą atstatyti galima. “HNA Group” planuoja čia išplėtoti normalią aviakompaniją – iki 15-os orlaivių, atidaryti skrydžius į Aziją ir atvesti ne vieną milijoną keleivių. Jeigu reikės, pastatyti čia viešbučius ir uždirbti ne vieną šimtą milijonų litų. O greituoju būdu jie, deja, negali ateiti, nes yra labai rimtas precedentas”, – sakė M.Laivys.

Taip pat M.Laivys atmetė bet kokius įtarimus dėl finansinių dokumentų klastojimo.

“Aš visiškai atsakau už savo žodžius”, – sakė M.Laivys.

Apie tai, kad bendrovė “Star1 Airlines” galimai teikė neteisingus finansinius duomenys, praėjusią savaitę užsiminė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak “Star Team Group” vadovo, finansines grupės bendrovių problemas kėlė nuožmi konkurencija, pirminių investuotojų pasitraukimas, vasarą Islandijoje išsiveržęs ir skrydžius sutrikdęs ugnikalnis. Vien dėl jo buvo patirta apie 2 mln. litų nuostolių.

Skaičiuojama, kad skrydžių bendrovė “Star1 Airlines” yra pardavusi 15,9 tūkst. bilietų, o keleivių nuostoliai siekia 3,5 mln. litų. Manoma, kad pusę šios sumos padengs draudimas. Tuo tarpu “Star Holidays” yra pardavusi 1,3 tūkst. kelionių už 1,7 mln. litų.

“Star1 Airlines” skrydžių nevyko nuo rugsėjo antros pusės, kai už skolas Dubline buvo sulaikytas orlaivis, kurį “Star1 Airlines” nuomojosi iš įmonės “Elviria Leasing Limited”. Tiesioginiai lėktuvo savininkai praėjusią savaitę patys atvyko į Lietuvą deryboms su Lietuvos bendrove.

Finansinės “Star1 Airlines” problemos ne tik sužlugdė planuotus įmonės reguliariuosius skrydžius. Tai pačiai įmonių priklausančios kelionių organizatorės “Star Holidays” klientai turėjo anksčiau nutraukti atostogas ir Turizmo departamento rūpesčiu buvo parskraidinti į Lietuvą.

Privataus Lietuvos kapitalo reguliariųjų skrydžių bendrovė “Star1 Airlines”, kuriai akcininkai nutarė inicijuoti bankroto bylą, netenka skrydžių licencijos. Be to, Susisiekimo ministerijos vadovybė įtaria įmonę klastojus finansinius dokumentus ir kreipsis dėl to į teisėsaugos institucijas.

Sprendimą panaikinti skrydžių licenciją, išduotą “Star1 Airlines”, penktadienį priėmė Licencijavimo komisija, po jos posėdžio žurnalistams pranešė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jis patvirtino, kad įmonės finansiniai duomenys kelia įtarimų.

Anot susisiekimo ministro, paskutinė nepriklausomų auditorių audituota įmonės ataskaita už 2009 metus buvo pateikta šiemet balandžio mėnesį, o šių metų duomenimis “Star1 Airlines” buvo pelninga.

Bendrovė “Star1 Holidays”, kuriai jos savininkė “Star Team Group” inicijuoja bankrotą, preliminariais duomenimis, turistams liko skolinga apie 2 mln. litų, teigia Turizmo departamento laikinasis vadovas Juozas Raguckas.

“Mes įsivaizduojame tą galimą nuostolių mastą. Manau, kad preliminarūs nuostoliai galėtų siekti apie 2 mln. litų”, – BNS sakė J.Raguckas.

Jis tikino, kad kompensacijų dydžiai nepriklausys nuo to, kada “Star1 Holidays” klientai pateiks reikalingus dokumentus.

“Visus tuos įsipareigojimus mes turime surinkti ir perduoti draudimo kompanijai. Norime atkreipti dėmesį, kad nereikia karštligiškai skubėti pateikti dokumentus – kompensacijų dydžiai visiškai nepriklauso nuo dokumentų pateikimo datos”, – teigė jis.

Anksčiau jis yra sakęs, kad “Star1 Holidays” klientai gali tikėtis atgauti apie 60 proc. patirtų nuostolių.

“Star1 Holidays” klientai turėjo anksčiau nutraukti atostogas ir Turizmo departamento rūpesčiu praėjusį savaitgalį buvo parskraidinti į Lietuvą

Valstybinis turizmo departamentas rugsėjo 24 dieną nutraukė “Star1 Holidays” kelionių organizatorės pažymėjimą.