3 klausimai apie bankinių paslaugų naujoves Bankų asociacijos prezidentui Stasiui Kropui
– Civilinio kodekso pataisomis Seimas patvirtino naują indėlių rūšį – neatšaukiamą terminuotąjį indėlį. Kai palūkanos už indėlius jau kurį laiką yra nulinės ar neigiamos, ar gyventojai iškart susigundys nauja taupymo priemone ir puls dėti neatšaukiamų indėlių?
– Tokia priemonė nėra skirta šiam laikotarpiui, negalima pasakyti, kad atsiradus tokiai galimybei bankai iškart pradės mokėti didesnes palūkanas. Kol kas tai neaktualu, nes esame netipinėje ekonominio ciklo būklėje: palūkanos neigiamos, o mokamos už 5 ar net 10 metų vyriausybių vertybinius popierius nelabai skiriasi nuo mokamų už trumpalaikius indėlius. Esant normaliai ekonomikos raidai, pliusinėms palūkanoms, neatšaukiami indėliai, liaudiškai kalbant, yra maždaug 1,5 proc. brangesni. Vadinasi, jei terminuoto, atšaukiamo indėlio palūkanos yra 2 proc., už neatšaukiamus indėlius bankai turėtų mokėti 3,5 proc.
Manau, kad neatšaukiami, ilgesniam kaip vienų metų terminui padedami indėliai turėtų būti naudingi klientams ir ekonomikai. Ypač tada, kai baigiasi europiniai pinigai, bankams, kredito įstaigoms svarbu turėti resursų, žaliavos, iš kurios būtų galima teikti ilgesnio laikotarpio paskolas.
Žinoma, vartotojai nepuls nešti pinigų į bankus ir bankai nepuls aktyviai siūlyti šios priemonės. Klientams susipažinti, priprasti prie neatšaukiamų indėlių reikės tikrai ne vienų metų, tai ilgalaikio laikotarpio priemonė, todėl neatšaukiamų indėlių portfelis didės laipsniškai.
– Kokios su būsto paskolomis susijusios naujovės, įtvirtintos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, yra svarbiausios gyventojams?
– Klientams svarbiausia standartinė informacija apie kreditą, kurią suteikti turės visi kredito davėjai, įskaitant ir dabar neprižiūrimus. Įmonės, fiziniai asmenys, greitųjų paskolų bendrovės darė tam tikrą „versliuką“ pasiskelbdami, kad teikia paskolas, tačiau dabar jie turės deklaruoti veiklą ir atitikti reikalavimus.
Klientas per 14 dienų, skaičiuojant nuo kredito sutarties sudarymo, galės persigalvoti ir atsisakyti jau sudarytos sutarties. Tačiau, matyt, gali būti taip, kad per tas 14 dienų nuo sprendimo priėmimo bankai bus nelabai linkę išmokėti pinigų ir palauks, kol sueis šis terminas. Žinoma, galbūt konkurencija lems tai, kad bankai paskolos pinigus perves iškart ir prisiims riziką. Tačiau manau, kad bent iš pradžių bus bendro netikrumo, todėl sutartyse gali būti numatyta sąlyga, kad pinigai sąskaitą pasieks po 14 dienų. Bent jau aš taip elgčiausi, jei būčiau banko vadovas.
– Nuo vasario bankai privalės pasiūlyti ir būtiniausių bankinių paslaugų krepšelį, kurio maksimali kaina – 1,5 euro per mėnesį. Klientams, atrodytų, kainuos pigiau, bet bankams tokios „lubos“ nepatinka. Kodėl?
– Mūsų supratimu, šis reguliavimas yra be tikslo, galbūt jis buvo paremtas politiniais, ne ekonominiais skaičiavimais. Iš esmės tai yra konkurencijos ribojimas ir galbūt net koncentracijos didinimas. Nežinau, kaip klientai, bet aš dabar šią priemonę vertinu šiek tiek skeptiškai. Juk klientas galėjo pasirinkti įvairius bankus, nemokamai atsidaryti sąskaitas ir susidėlioti jam tinkamiausią krepšelį.
Be to, su krepšeliu atsirado dar vienas reikalavimas: nuo vasario bankai nebegalės taikyti skirtingų mokesčių pavedimams banko viduje ir tarp skirtingų bankų. Faktiškai visuose bankuose vidiniai pavedimai nieko nekainuoja, jais visą parą naudojasi šeimos nariai. Tačiau dabar reikalavimas suvienodinti kainodarą reiškia apmokestinti vidinius pavedimus. Jei yra tarpbankinių pavedimų mokesčiai, vadinasi, turi atsirasti mokėjimai ir už vidinius pavedimus. Natūralu, kad bus klientų nepasitenkinimo.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...