Antrąsyk į ministro, šįsyk vidaus, kėdę sėsiantis “tvarkietis” nei premjerui, nei prezidentei problemų nekels, mat yra pernelyg paklusnus. Bet ir reformų iš jo tikėtis neverta.
Ramiu būdu ir lipšnumu garsėjantis Dailis Alfonsas Barakauskas ministru tapo netikėtai – jam tiesiog pasisekė. Juk Rolandas Paksas vidaus reikalų ministru iš pradžių norėjo matyti Remigijų Žemaitaitį, ir tik dėl to, kad jaunasis partijos veikėjas, kaip spėjama, neperėjo skaidrumo filtro, pasirinko seną ištikimą savo tarną 60-metį D.A.Barakauską.
Kelias kadencijas Seime dirbusiam „tvarkiečiui” pasisekė dar ir todėl, kad jis galėjo likti tiesiog be nieko. Juk rinkimus į Seimą jis prapylė: rinkėjų buvo nuleistas iš 7-osios į 14-ąją partijos sąrašo vietą, o Fabijoniškių vienmandatėje taip pat pralaimėjo.
Tai nestebina, mat D.A.Barakauskas pastaruosius penkerius metus tikrai niekuo nepasižymėjo – parlamente pernelyg nesireiškė, buvo tylus ir ramus. Kas jį išgelbėjo nuo politinio bankroto? Be jokių abejonių – jau daugiau nei dešimtmetį besitęsianti ištikimybė partijos lyderiui R.Paksui ir nuolankus charakteris.
Kiti nutaria – jis pritaria
„Prognozių” kalbinti buvę ir esami naujojo vidaus reikalų ministro bendražygiai vienu balsu tvirtina: šis ministras niekam problemų nekels – yra pernelyg ramus, nekonfliktiškas, malonus žmogus. Ko labiausiai trūksta D.A.Barakauskui – tai ryžto. Tiesa, niekas nenustebtų, jei Vyriausybės posėdžiuose vidaus reikalų ministras pasirodytų su uniforma – šis žmogus mėgsta puikuotis išskirtinumu.
D.A.Barakauskas – šiaulietis, ilgametis liberalas, 2001-ųjų rudenį, skilus partijai, pasirinkęs R.Pakso pusę. Tais pačiais metais jis beveik pusę metų dirbo dabartinio „Tvarkos ir teisingumo” vedlio Vyriausybėje susisiekimo ministru. Tąsyk vienintelis Eugenijus Gentvilas buvo prieš, kad D.Barakauskas juo taptų. Vidaus reikalus tvarkysiantį politiką septyniolika metų pažįstantis liberalas ir pakrikštijo jį Misteriu „taip”, arba Lankstuku.
„Jis labai geras žmogus ir nenorėtų patekti į jokį konfliktą, nes esant tokiai situacijai nemoka elgtis, sutrinka. Taigi kad nekeltų tų konfliktinių situacijų, ir nenori sakyti „ne”. Visada atras formuluotę. Jau esu jį pavadinęs Misteriu “taip”. Galiu pasakyti ir kitaip: Lankstukas. Kaip reikės, taip jį įtikins, kaip kažkas nutars jam už nugaros, su tuo jis sutiks, o ne pats bus iniciatorius priimti sprendimą”, – dėsto E.Gentvilas.
Pats D.A.Barakauskas savo charakterio subtilumus aiškina taip: „Vienas iš mano turimų diplomų – tarptautiniai santykiai, ekonominė tarptautinė diplomatija. Jeigu gyvenime dauguma sakytų „taip”, mes turėtume du kartus mažiau problemų ir daugiau žmonių šypsotųsi. Reikia dirbti taip, kad žmogui galėtum pasakyti „taip”.
Beje, dar viena iškalbinga detalė. Skylant liberalams D.A.Barakauskas ilgai dvejojo ir vienas paskutinių apsisprendė susidėti su R.Paksu. Bet, kaip juokauja liberalai, politikas neprašovė – po keleto metų tai jam atsipirko.
Su D.A.Barakausku yra tekę dirbti ir kitam tuomečiam liberalui – Gintautui Babravičiui. Abu pažįstami nuo 1994 m. „Dailis yra lojalus, ištikimas, šiuo atžvilgiu, kaip sakoma, vadams nekelia problemų kažkokia specialia nuomone ar labai aštriu tos nuomonės gynimu. Jis preciziškai laikosi hierarchinių taisyklių. Tad R.Paksui ir prezidentei neturėtų kilti problemų dėl ministro D.A.Barakausko – tai yra visais atžvilgiais paklusnus žmogus”, – apibūdina liberalcentristas G.Babravičius.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.