Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, nors bendroje namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų statistikoje pokyčių dėl to dar nesimato,  teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras.

Gana palankios ekonominės sąlygos sudarė sąlygas didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pasinaudoti atsirandančiomis finansinėmis galimybėmis – išduota daugiau naujų paskolų, gerėjo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ir nors indėlių suma taip pat didėjo, tai daugiau sezoninis reiškinys, o ne  sugrįžęs saugumo poreikis.  „Vienas iš pagrindinių namų ūkių finansinių lūkesčių gerėjimo požymių – nustojo mažėti bankų išduodamų paskolų portfelis. Tai reiškia, ekonomikai toliau gerėjant, gyventojai skolinasi drąsiau, t. y. ima daugiau naujų būsto paskolų negu grąžina bankams seniau paimtų“, – sakė J. Varanauskienė.

Finansinės padėties gerėjimo požymių pastebėta ir mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose

Naujausiais Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rugpjūčio mėnesio  duomenimis, ketvirtadalio mažiausias pajamas gaunančių apklausos respondentų lūkesčiai dėl finansinės namų ūkio padėties per ateinančius dvylika mėnesių nuo metų pradžios pagerėjo 13 punktų. „Gyventojų lūkesčiams gerėti didelę įtaką turėjo padidintas minimalus darbo užmokestis, taip pat pasibaigęs šildymo sezonas ir dėl to sumažėjusios būtinosios išlaidos. Padidėjęs maisto produktų ir tabako prekybos mastas leidžia manyti, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos iš tiesų padidėjo, mat būtent mažas pajamas gaunantieji, joms padidėjus, labiausiai linkę įsigyti būtinųjų prekių, o ypač – daugiau maisto prekių“,- sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Vis dėlto, pasak ekspertės, finansinės padėties tokiuose namų ūkiuose dar negalima pavadinti gera: išlaidų būtinosioms prekėms didėjimas rodo, kad iki šiol pajamų būtiniesiems poreikiams dar nepakanka. Be to, tai, kad padidėjusias pajamas namų ūkiai linkę skirti vartojimo reikmėms užuot kaupę santaupas, rodo, kad namų ūkiai ir toliau bus neatsparūs įvairiems pajamų ir išlaidų šokams, nes nėra piniginių atsargų.

Bendro namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų balanso pokyčiai rodo didėjantį norą pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis

Antrą šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų institucijose, ir finansinių įsipareigojimų joms vertė beveik nepakito. Per balandžio–birželio mėnesius indėlių suma padidėjo 160 mln. litų, antros pakopos pensijų fondų – 12 mln. litų, tuo tarpu visų kitų taupymo priemonių turto vertė mažėjo.

„Su vertybinių popierių rinkomis susietam finansiniam namų ūkių turtui neigiamą įtaką darė nepalankūs pokyčiai vertybinių popierių rinkose birželio mėnesį, kai krito visų svarbiausių akcijų rinkų indeksų vertė. Indėlių sumos didėjimą šį kartą lėmė sezoniškumas – atostogų sezono pradžioje išmokėti atostoginiai. Jau liepą namų ūkių indėlių suma finansų institucijose vėl sumažėjo, kita vertus, padaugėjo neterminuotųjų indėlių, o terminuotųjų indėlių suma mažėjo kiekvieną antro ketvirčio mėnesį“, – sakė ekspertė.

Mažos būsto paskolų palūkanos jau yra ne tik galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas, bet ir nebrangiai pasiskolinti

Nepaisant jau kurį laiką mažų būsto paskolų palūkanų, namų ūkių būsto paskolų portfelio vertė ilgą laiką mažėjo – senų paskolų buvo grąžinama daugiau negu suteikiama naujų. „Mažos būsto paskolų palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgai buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Ir tik nuo šių metų balandžio naujų paskolų padaugėjo tiek, kad jų yra daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų paskolų“,–  sakė šeimos finansų ekspertė. Pasak jos, gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus ir įtraukti į juos ir skolinimąsi. „Vis dėlto nereikėtų tikėtis tokių paskolų portfelio augimo ar naujų paskolų vertės kaip 2007–2008 metais. Šiandien ir paskolų gavėjų, ir paskolų teikėjų, ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko – požiūris į tai, kas ir kaip gali skolintis ir skolinti, yra kitoks negu prieš penkerius metus“, – sakė J. Varanauskienė.

Žvilgsnis į artimiausią ateitį

„Remiantis makroekonomikos prognozėmis, ekonominė aplinka artimiausiu metu blogėti neturėtų: tikimasi spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo mažėjimo, nedidelės infliacijos. Vadinasi, namų ūkiai galės mažiau rūpintis savo pajamų stabilumu, mažesnė bus darbo ir pajamų praradimo tikimybė“, – sakė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, santaupų turėtojų už terminuotuosius indėlius bankuose ar Vyriausybės taupymo lakštus gaunamos palūkanos ir toliau nedžiugins, tačiau ypatingų finansinio turto struktūros pokyčių nesitikima. Nors Ir toliau baiminamasi, kad santaupos, laikomos terminuotųjų indėlių sąskaitose, praranda savo perkamąją galią, dažnesni svyravimai vertybinių popierių rinkose atbaido atsargiuosius.

Pasak ekspertės, palūkanos turėtų išlikti patrauklios tiems, kas gali ir nori pasiskolinti. „Galinčių pasiskolinti, atsižvelgiant į ūkio augimo perspektyvas, turėtų padaugėti. Tačiau vis dar neišblėsę sunkmečio atsiminimai ir atsakingo skolinimo reikalavimai neleis namų ūkiams prisiimti pernelyg didelės skolinimosi rizikos“,– sakė J. Varanauskienė.

„Mažos indėlių palūkanos ir infliacijos nuojauta, taip pat didesnės minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų pajamos ir atsargios prognozės, kad šildymo sezonas šiemet bus pigesnis, turėtų padėti išlaikyti vidaus vartojimo augimo tempus“, – sakė šeimos finansų ekspertė.

Lietuvos keliais, remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, važinėja tris kartus daugiau automobilių nei Latvijos ar Estijos. Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 1,87 mln., Latvijoje – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. užregistruotų transporto priemonių.
Viktoras Daukšas, transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas, teigia, kad taip smarkiai automobilių kiekiu Lietuva pirmauja tik formaliai.
„Teisingiau būtų remtis „Transekstos“ duomenimis, pagal kuriuos su techninės apžiūros talonais Lietuvoje yra 1,2 mln. automobilių. Taigi Lietuvos automobilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ar Latvijos. Pagal automobilį, tenkantį vienam šalies gyventojui, pirmauja estai – 0,51, mūsų santykis – 0,4, latvių – 0,33 automobilio“, – kaimyninių šalių automobilių parką lygina V. Daukšas.
Lietuva žymiai pirmauja ir pagal importuotus naudotus automobilius – per pirmąjį šių metų ketvirtį į mūsų šalį jų įvežta 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik penkis kartus daugiau nei į Estiją.
Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt, „Regitros“ ir automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ duomenimis, šiemet į Lietuvą buvo įvežta 32,5 tūkst., į Latviją – 9,1 tūkst., į Estiją – 6,5 tūkst. automobilių.
Pas mus atkeliauja senesni automobiliai
Lietuvoje važinėja seniausi automobiliai Baltijos šalyse. Mūsų šalies automobilių parko amžiaus vidurkis – 15 metų ir kiek atsilieka nuo estų – 13,3 metų bei latvių – 13,5 metų. V. Daukšas pastebi, kad per pastaruosius trejus metus visose Baltijos šalyse automobilių parkas senėjo.
„Deja, bet mes negalime pasigirti itin naujais automobiliais. Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų automobiliai. Į Estiją įvežama tris kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei pas mus“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.
Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai. Lietuviai importavo 452 vienetais mažiau 1–5 metų automobilių ir 344 mažiau 6–10 metų transporto priemonių. Skirtinga situacija Latvijoje, kurios keliuose net 43,1 proc., t. y. 1,1 tūkst. padaugėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių.
Sandorių skaičius panašus kaip pernai
Pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo itin aktyvus Lietuvos automobilių rinkoje. Užfiksuoti 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 0,3 proc., arba 240 mažiau nei pernai.
V. Daukšas pastebi, kad pirmąjį ketvirtį po trejų metų augimo, naudotų automobilių rinka stabtelėjo. Šiemet sandorių įvyko 82,7 tūkst., o pernai – vos 165 daugiau.
„Prastesniems pirmojo ketvirčio automobilių rinkos rodikliams įtakos turėjo ir pavėlavęs pavasaris. Įprastai nutirpus sniegui vairuotojai lekia į plovyklas ir pradeda prekybą automobiliais”, – sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Naudoti atpigo, nauji pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 70,4 tūkst. litų. Pirmąjį ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina smuktelėjo 3,1 proc., arba 329 litais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai auga ir pirmąjį ketvirtį pasiekė 70,4 tūkst. litų. Tai yra tūkstančiu litų daugiau nei pernai metų pradžioje.
Pagal kitas automobilių amžiaus grupes kainos tiek kilo, tiek krito. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina sumažėjo 170 litų (iki 7,9 tūkst. litų), o 6–10 metų automobiliai brango 2,3 proc. (iki 17,7 tūkst. litų).
Lietuvoje karaliauja dyzelinas,  kitur – benzinas
Atsižvelgiant į kuro tipą, Lietuva – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių (48,7 proc.) daugiau nei varomų benzinu (39,9 proc.). Didžiausia benzininių automobilių dalis yra Estijoje – net 66,3 proc. Latvijoje benzininių automobilių taip pat daugiau (51,1 proc.) nei dyzelinių.
„Estijoje dyzelinių automobilių dalis auga jau trejus metus iš eilės. Tokia tendencija pastebima ir Latvijoje. Kita situacija Lietuvoje, kur įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 77,7 proc. iki 73,6 proc. Nepaisant to, dyzelinu varomi automobiliai išlieka žymiai populiaresni už benzininius”, – sako V. Daukšas.
Autoplius.lt duomenimis, populiariausia Baltijos šalių automobilių marke išlieka „Volkswagen“. Lietuvoje ir Latvijoje minėtų automobilių per metus padaugėjo atitinkamai 10,5 tūkst., Estijoje – 5 tūkst., o Latvijoje – 4,4 tūkst.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje populiariausių trejetuke toliau rikiuojasi „Audi“ ir „Opel“, o estų – „Ford“ ir „Audi“ automobiliai. Pažymėtina, kad vienintelėje Latvijoje į populiariausių penketuką patenka BMW, Estijoje – „Toyota“, o Lietuvoje – „Renault“ automobiliai.
Nauji automobiliai: žymiai atsiliekame nuo estų
Parduotų naujų automobilių skaičiumi Lietuva atsilieka nuo Estijos, bet lenkia Latviją. Per tris mėnesius mūsų šalyje įsigyta 3,15 tūkst. naujų automobilių, tai 75 vienetais mažiau nei prieš metus. Estai naujų automobilių įsigijo 5,4 tūkst., o tai yra beveik pusė visose trijose Baltijos šalyse įsigytų automobilių. Latvijoje buvo nupirkta 2,8 tūkst. automobilių, beveik 200 mažiau nei prieš metus.
„Iš Baltijos šalių vienintelėje Estijoje naujų automobilių pardavimai augo. Ten, skirtingai nei Latvijoje ar Lietuvoje, itin daug naujų automobilių nuperka privatūs asmenys. Mūsų šalies pirkėjus estai lenkia tris kartus. Bene didžiausią įtaką tam turi aukštas estų pragyvenimo lygis “, – teigia Autoplius.lt plėtros vadovas.
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausiai nupirkta „Volkswagen“ markės automobilių, Estijoje populiaresni buvo „Toyota“ automobiliai. Pagal modelius Lietuvoje pirmauja „Nissan Qashqai“, aplenkęs „Fiat 500“.
Nuoroda į „Barometrą“:
http://auto.plius.lt/tyrimai/barometras/automobiliu-rinkos-apzvalga-2013-i-ketv

Naujesni automobiliai į Lietuvą atrieda kur kas rečiau negu į Latviją ar Estiją. Jeigu pas kaimynus pernai daugiausiai buvo įvežama 6–10 metų amžiaus automobilių, tai Lietuvoje – prieš 11-15 metų pagamintų transporto priemonių.

Žvelgiant į naujesnių – 1-5 metų – automobilių  importą, lietuviai taip pat lieka užnugaryje. Estijoje tokie automobiliai sudaro net trečdalį visų naujai į šalį įvežtų automobilių, Latvijoje – 19 proc., o Lietuvoje – tik 11 proc.
Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt, Valstybės įmonės „Regitra“ ir automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ duomenimis, pernai Lietuvoje vienam naujam automobiliui teko 10,45 naudotų ir naujai į šalį įvežtų automobilių. Latvijoje minėtas santykis mažesnis keturis – 2,64, o Estijoje – beveik septynis (1,5) kartus.
Nors pagal daugelį faktorių Lietuvos automobilių rodikliai prastesni negu Latvijoje ar Estijoje, Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, įžvelgia teigiamų poslinkių.
„Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugėjo 6–10 metų amžiaus automobilių. 2010 metais jų įvežta – 33,6 tūkst., o pernai – net 20 tūkst. daugiau. Verta pastebėti, kad pernai 1–5 metų amžiaus automobilių taip pat importuota 4 tūkst. daugiau nei 2010 metais. Šie pokyčiai neleidžia automobilių parkui senti. Šiuo metu vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 13,92 m.”, – konstatuoja V. Daukšas.
Lietuvos rinka pagal naujai įvežtų automobilių skaičių net keturis kartus lenkia kitas dvi Baltijos šalis. 2012 m. į Lietuvą buvo įvežti ir priregistruoti 143,9 tūkst. automobilių, į Estiją – 33,6 tūkst., o Latviją – 34,1 tūkst.
Rinką šokdino naudotų automobilių sandoriai
Pernai Lietuvos naujų ir naudotų automobilių rinka buvo ypač dinamiška. Trečius metus iš eilės sandorių skaičius didėjo ir beveik pasiekė rekordiniais vadinamus 2008-ųjų metų rezultatus. 2012-aisiais įvykdyti 378 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių. Tai yra vos 1,1 proc. – 4 tūkst. sandorių mažiau nei 2008-aisiais.
V. Daukšo teigimu, Lietuvos automobilių rinkai gyvybingumo suteikė naudotų automobilių sandoriai – pernai jų buvo sudaryta net 364,2 tūkst., t.y. 7,8 proc. daugiau nei 2011 m.
„Nuo 2010 m. naudotų automobilių sandorių nuosekliai daugėjo. O pernai, pirmą kartą po ekonominio nuosmukio, 2 proc. viršijo 2008-ųjų rezultatus. Džiugu, kad lietuvių nesustabdė net ir gąsdinančios naujienos iš Vakarų Europos – ekspertų pranašauta antroji sunkmečio banga ir žinios apie sumažėjusius naujų automobilių pardavimus“, – pastebi V. Daukšas.
Vidutinės kainos didėjo
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį siekė atitinkamai 10,5 ir 69,4 tūkst. litų.
Lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu vidutinė naudotų automobilių kaina šoktelėjo 400 litų, tačiau išliko beveik 100 litų mažesnė nei 2011 m. tą patį laikotarpį. Spalio-gruodžio mėnesiais naujų automobilių vidutinė kaina lyginant su trečiuoju ketvirčiu vidutiniškai padidėjo 1 tūkst. litų.
Pastebima, kad lyginant su 2011 m. paskutiniuoju ketvirčiu, pernai tą patį laikotarpį 1–5 metų amžiaus automobiliai brango 3 proc. (apie 952 litų iki 32,2 tūkst. litų). Populiariausi – 11–15 metų – automobiliai nežymiai atpigo (35 litais iki 7,1 tūkst. litų). 6–10 metų amžiaus vidutinė automobilių kaina nepakito.
Automobilių parkas plečiasi
Lengvųjų automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad Lietuvos automobilių parkas auga. „Transeksta“ ir Autoplius.lt duomenimis, šių metų sausį parką sudarė 1,228 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus. Jų skaičius šalyje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 26 tūkst.
Lietuvos keliais daugiausia važinėja automobiliai, kurių amžius yra nuo 11 iki 20 metų (59 proc.). Tokių automobilių yra 725 tūkst.
„Lietuvių skonis beveik nesikeičia. Populiariausiais Lietuvoje vis dar išlieka vokiški automobiliai –„Volkswagen“, „Audi“, „Opel“. Pastebima, kad jau du metus iš eilės daugėja „Opel“ automobilių. Vien tik šiemet jų padaugėjo 10,5 tūkst. Per metus Lietuvos gatvėse 9,4 tūkst. – beveik penktadaliu – padaugėjo ir „Toyota“ automobilių”, – pasakoja V. Daukšas.
Sausio mėnesį „Volkswagen“ sudarė penktadalį (19,7 proc.) Lietuvos automobilių parko – tai 242 tūkst. automobilių. Jų skaičius per metus paaugo 2 proc.
Nauji automobiliai: lietuviai pralaimi kaimynams
Naujų automobilių pardavimai ne tokie sėkmingi kaip naudotų. Praėjusiais metais jų Lietuvoje parduota 8,6 proc., arba 1,3 tūkst., mažiau nei 2011-aisiais. Iš viso 13,8 tūkst. automobilių.
Pasak V. Daukšo, pernai Lietuvoje – vienintelėje iš Baltijos šalių – mažėjo naujų automobilių pardavimai.
„Gyventojų skaičiumi mažesnėje Latvijoje naujų automobilių nupirkta mažiau nei pas mus – 12,9 tūkst., bet jų pardavimai augo. Visas Baltijos šalis lenkia estai, kurie pernai įsigijo net 22,2 tūkst. naujų automobilių. Be abejo, naujų automobilių pardavimams įtakos turi finansinė padėtis ir žmonių pragyvenimo lygis. Jis Lietuvoje yra žemesnis negu Estijoje ir panašus kaip Latvijoje, tačiau naujų automobilių kainos visose Baltijos šalyse panašios“, – sako V. Daukšas.
Lietuvoje perkamiausių naujų automobilių viršūnėje – „Fiat 500“ mažylis. Šių automobilių pernai parduota daugiausiai – 683 vienetai. 2012 m. puikiai debiutavo naujas visureigis „Škoda Yeti“, kuris pagal parduotų automobilių skaičių (475 vnt.) pakilo į antrąją vietą. Jo kaina prasideda nuo 48,6 tūkst. litų.
Latvijoje populiariausias naujas automobilis – „Volkswagen Golf“, o Estijoje – „Toyota  Avensis“.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbiama SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansų turto barometras“. Pasak SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs.
„Tokie namų ūkių finansų balanso pokyčiai, kai finansiniai įsipareigojimai nedidėja, o turtas pamažu auga, rodo, kad namų ūkiai gyvena pagal dabartines galimybes, kitaip tariant, ne būsimųjų pajamų sąskaita“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kurį sudaro santaupos, kaupiamos finansų institucijų indėlių sąskaitose, investicijos į skolos vertybinius popierius (obligacijas, Vyriausybės taupymo lakštus), investicinius fondus, lėšos, sukauptos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fonduose kaupiamos lėšos, vertė buvo 36,3 mlrd. litų – 338 mln. litų, arba 0,9 proc., didesnė negu ankstesnį ketvirtį ir 1,7 mlrd. litų, arba 4,9 proc., didesnė negu metų pradžioje. Finansinis turtas didėjo ir dėl naujų sukauptų santaupų, ir dėl palankios situacijos akcijų rinkose.
Įsipareigojimai finansų institucijoms rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 25,9 mlrd. litų ir, palyginti su antru ketvirčiu, beveik nepakito, o per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 236 mln. litų (0,9 procento). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus finansinius įsipareigojimus) per ketvirtį padidėjo 335 mln. litų (3 proc.), nuo metų pradžios – 1,9 mlrd. litų (23 proc.) ir trečio ketvirčio pabaigoje buvo 10,4 mlrd. litų.
Asmeninės kredito informacijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, šių metų spalio mėnesį pirmą kartą pastebėta, kad sumažėjo gyventojų uždelstų įmokų portfelis. Tokių gyventojų skolų spalio mėnesį sumažėjo 20 mln. litų, arba 0,6 procento. Tam turėjo įtakos ir grąžinamos susikaupusios skolos, ir lėčiau besikaupianti naujų uždelstų įmokų suma. Pavyzdžiui, per šių metų sausio–spalio mėnesius buvo grąžinta 690 mln. litų uždelstų įmokų, o pernai per tą patį laikotarpį – 570 mln. litų.
Per devynis šių metų mėnesius namų ūkių paskolų portfelis finansų institucijose sumažėjo 235,5 mln. litų. Tačiau trečią šių metų ketvirtį, palyginti su antru ketvirčiu, pastebėtas namų ūkių paskolų portfelio padidėjimas 3 mln. litų. Šiemet per liepos–rugsėjo mėnesius sudarytų naujų paskolų sutarčių vertė buvo 108 mln. litų, arba 17 proc. mažesnė negu pernai. „Šį fenomeną, kai paskolų portfelis nustoja mažėti, nors naujų paskolų sutarčių sudaroma mažiau, galima paaiškinti dviem priežastimis: gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkiai mažiau grąžina paskolų anksčiau, negu nustatyta paskolos grąžinimo grafike“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, jei palūkanų norma mažesnė už prognozuojamą infliaciją, tikroji paskolos vertė, laikui bėgant, mažėja savaime. „Jei atsiranda laisvų lėšų, užuot skubėjus grąžinti paskolą, dabar šias lėšas galima skirti vartojimo reikmėms. Ir tik labiausiai nerimaujantieji dėl savo pajamų ir galimybių grąžinti paskolas ateityje, sumažėjus palūkanoms, atsiradusias laisvas lėšas skiria tam, kad kuo greičiau nusimestų finansinių įsipareigojimų naštą“, – sako šeimos finansų ekspertė.
Dėl mažų palūkanų mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas. Namų ūkiai verčiau palieka lėšas neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba laiko jas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais laikomų lėšų ir lėšų, laikomų neterminuotųjų indėlių sąskaitose, dalis, palyginti su terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomomis lėšomis, nuo 2011 metų pradžios iki antro 2012 metų ketvirčio pabaigos padidėjo nuo 46,1 proc. iki 52,6 procento.
„Didėjanti grynaisiais pinigais ar neterminuotųjų indėlių sąskaitose laikomų lėšų dalis verčia spėlioti, kam artimiausiu metu bus skirti šie pinigai. Kaip priežastis, skatinančias juos išleisti, galima nurodyti infliaciją ir dėl sunkiai prognozuojamos artimiausios ateities ne itin patrauklias alternatyvas. Veiksniai, slopinantys norą sutaupytus pinigus išleisti, yra išsiugdyti taupumo įpročiai ir pernelyg nusiraminti neleidžianti ekonominė aplinka. Be to, nemažos dalies namų ūkių padėtis iš tiesų nepasikeitė, nes pajamos nepadidėjo. Abi šios veiksnių grupės yra vienodai svarbios, todėl vienpusiškai tikėtis, kad pinigai bus skirti vartojimo reikmėms, negalima. Juolab kad pastaruoju metu namų ūkių vartojimo ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas pradėjo lėtėti“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, ateinančiais metais atsargumas ir noras kontroliuoti padėtį daugeliui namų ūkių neleis iki galo išnaudoti atsirandančių finansinių galimybių – pigiai skolintis ar ryžtingai rinktis ilgalaikes investavimo priemones. Tai lems ir objektyvios priežastys, tokios kaip vis dar pernelyg mažos pajamos, nepakankamos santaupos, ir subjektyvios, tokios kaip nežinios baimė ar neapibrėžtumo vengimas ir įprotis finansinius planus sudaryti ne ilgiau kaip vieniems metams.
„Labiausiai kitais metais tvarkant namų ūkio finansus prireiks išlaidų planavimo ir kontroliavimo įgūdžių gyvenantiems iš mažesnių pajamų, turintiems daugiau santaupų – daugiau dėmesio sukauptų pinigų vertei apsaugoti ir ilgalaikio mąstymo visiems. Dėl prastėjančios demografinės situacijos ir jos pasekmių ateityje veiksmus atlikti reikia jau šiandien“, – sako J. Varanauskienė.

Dyzelinių automobilių paklausa Lietuvoje pradeda mažėti. Per metus lankomiausiame transporto skelbimų portale Autoplius.lt minėtų transporto priemonių paieškų skaičius sumažėjo nuo 80 iki 76 proc., o benzininių padidėjo nuo 16 iki 19 proc. visų portale atliekamų paieškų. Dyzelinių automobilių populiarumo kreivė ypač smuko šių metų pirmąjį ketvirtį.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, dyzelinių transporto priemonių paklausai neigiamos įtakos turėjo nuo kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė minėtų automobilių techninė apžiūra ir sumažėjęs dyzelino bei benzino kainų skirtumas. „Be abejo, įtakos turi ir sumažėjęs pirkėjų iš Rytų šalių – Rusijos, Baltarusijos, kurie ypač ieškojo dyzelinu varomų automobilių, srautas“, – sako V. Daukšas.

Išanalizavus Autoplius.lt parduotų automobilių duomenis matyti, kad dyzeliniai automobiliai yra nuo 16 iki 70 proc. brangesni už benzininius. Didžiausias skirtumas pastebimas 16–20 metų automobilių amžiaus grupėje, kur dyzelinės transporto priemonės už benzinines vidutiniškai brangesnės apie 70 proc. Mažiausias skirtumas tarp dyzelinių ir benzininių automobilių kainų – apie 16 proc. – yra 6–10 metų amžiaus grupėje.

Pasak V. Daukšo, atsižvelgiant į dabartines kuro kainas ir darant prielaidą, kad dyzelinis automobilis 100 kilometrų vidutiniškai sunaudoja 7 litrus, o benzininis – 9 litrus kuro, apskaičiuota, kad vienerių–penkerių metų dyzelinio automobilio permoka atsipirktų nuvažiavus beveik 54 tūkst. kilometrų.

„Jei minėtas skaičius kilometrų nebus nuvažiuotas, tuomet verčiau rinktis benzininį automobilį. Taip pat apskaičiavome, kad 11–15 metų amžiaus dyzeliniai automobiliai atsiperka maždaug per metus, kai įveikiama 19,2 tūkst. kilometrų“, – skaičiavimus pateikia Autoplius.lt plėtros vadovas.

Įvežama daugiau automobilių

Automobilių rinka pirmąjį 2012 m. ketvirtį pasitiko optimistiškai. Autoplius.lt ir valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, iš viso įvyko 86,0 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių. Palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, automobilių rinka paaugo 14,9 proc. (pernai užfiksuota 74,7 tūkst. sandorių). Apie 13 proc. paaugo ir apyvarta: 2012 m. pirmąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,088 mlrd. litų, o prieš metus – už 965 mln. litų.

Ypač padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pirmąjį 2012 m. ketvirtį (31,8 tūkst.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai (22,5 tūkst.), padidėjo net 41 proc.

„Prognozavome, kad naujai įvežtų automobilių skaičius didės, tačiau lūkesčiai buvo gerokai viršyti. Naujai į šalį įvežti automobiliai yra ketveriais metais naujesni nei eksploatuojami Lietuvoje – vidutinis pirmą kartą šalyje įregistruoto naudoto lengvojo automobilio amžius yra 10,6 metų, t. y. keliais mėnesiais jaunesnis negu pernai. Nemažai naujai įvežamų automobilių yra 6–10 m. amžiaus. Pagrindiniai minėtų transporto priemonių pirkėjai yra lietuviai, o tai įrodo, kad prekyba aktyvėja ir lietuviai perka naujesnius ir, tikėtina, ekonomiškesnius automobilius“, – sako V. Daukšas.

Pardavimai geresni

Lietuvoje ir toliau pagrindinę rinkos dalį sudaro naudotų automobilių pardavimai – 96,3 proc. visų sandorių. Naudotų automobilių sandorių skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 15,3 proc. (nuo 71,8 iki 82,7 tūkst.).

Nauji automobiliai sudaro tik labai mažą dalį visų sandorių Lietuvoje (3,7 proc.), tačiau, lyginant apyvartas, jiems išleidžiama penktadalis (19,7 proc.) visos automobilių rinkos pinigų.

„Prognozavome, kad 2012-ųjų startas dėl neaiškios ekonominės situacijos bus nelengvas, o naujų automobilių pardavimai išsilaikys panašiame lygyje kaip ir 2011-aisiais. Taip ir atsitiko – naujų automobilių pirmąjį ketvirtį parduota 3,2 tūkst., t. y. 6,6 proc. daugiau nei pernai“, – teigia V. Daukšas.

Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį 65,9 proc. Lietuvoje parduotų naujų automobilių buvo varomi dyzelinu, 34,4 proc. – benzinu.

Parkas „paseno“ mėnesiu

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ,,Transeksta“ ir Autoplius.lt duomenimis, šalies automobilių parką šių metų balandį sudarė beveik 1,21 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus. Jų skaičius šalyje, palyginti su 2011 m. balandžiu, padidėjo 30,8 tūkst.

V. Daukšas pastebi, kad Lietuvos automobilių parkas 2012 m. pirmąjį ketvirtį kiek „paseno“ – dabar vidutinis jo amžius yra 14,72 m., o prieš metus buvo 14,61 m.

„Augantys naujesnių automobilių pardavimai verčia tikėti, kad šalies parkas jaunės. Visgi šiemet įtakos mūsų šalies automobilių rinkai turės ir Rusija, kuri birželio viduryje turi ratifikuoti Pasaulio prekybos organizacijos dokumentus. Jei tai įvyks, muitai automobiliams bus sumažinti, todėl nemaža tikimybė, kad automobiliai brangs. Atkeliavę rusai gali nupirkti dalį naujų automobilių, tad parkas gali dar „pasenti“, – prognozuoja lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

Tarp naudotų automobilių markių pirmauja „Volkswagen“, 2012 m. balandį jie sudarė beveik penktadalį Lietuvos automobilių parko – 240 tūkst. automobilių. Antroje vietoje „Audi“ (14,7 proc.), trečioje – „Opel“ (8,2 proc.).

Antrąjį ketvirtį iš eilės perkamiausių naujų automobilių dešimtuko viršūnėje išsilaiko „mažasis“ „Fiat 500“ (kaina nuo 35 500 litų). Antroje ir trečioje vietose įsitaisė „Škoda“ automobiliai: „Octavia“(kaina nuo 50 360 litų) ir „Yeti“ (kaina nuo 46 900 litų).

Autoplius.lt duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio–kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,6 tūkst. ir 68,1 tūkst. litų.

Nuoroda į ,,Barometrą”:

http://auto.plius.lt/tyrimai/barometras/automobiliu-rinkos-apzvalga-2012-1-ketvirtis

AFP

Lietuvos automobilių rinką pastaruoju metu stipriai išjudinęs ir parduodamų automobilių kainas kilstelėjęs verslininkų iš Rytų šalių anšlagas baigėsi. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, lengviau gali atsikvėpti automobilio ieškantys lietuviai – lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys rodo, kad kainos liepos pradžioje mažėjo.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, remiantis naujaisiais duomenimis, jau pirmosiomis liepos dienomis portale parduotų automobilių vidutinė kaina lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc., o labiausiai atpigo 6 – 10 metų automobiliai.

„Žinoma, konstatuoti stabilų kainų sumažėjimą dar anksti, tačiau akivaizdu, kad dabar įsigyti automobilį yra palankesnė situacija negu praėjusį ketvirtį. Šis kainų kritimas gali būti trumpalaikis reiškinys, tad nereikėtų nustebti, jei kainos vėl pasieks II ketvirčio lygį“, – ketvirtinio lengvųjų automobilių rinkos apžvalgos leidinio Autoplius.lt ,,Barometras“ pristatymo metu prognozavo V. Daukšas.

Remiantis Autoplius.lt ,,Barometro“ duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje antrąjį ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2010 m. ketvirčiu, buvo padidėjusi beveik 9 proc. (nuo 10,5 iki 11,4 tūkst. litų).

Itin įspūdingai šių metų antrąjį ketvirtį buvo šoktelėjęs ir tranzitinių automobilių skaičius, kuris pasiekė 42,7 tūkst., t.y. 144,5 proc. daugiau negu 2010 m. antrąjį ketvirtį.

„Išaugusį pirkėjų iš Rytų šalių susidomėjimą patvirtina ir apsilankymų mūsų portale tatistika – per antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apsilankymų iš Baltarusijos padaugėjo 80 proc., iš Rusijos – 73 proc., o iš Kazachstano – net 330 proc., o jau pirmosiomis liepos mėnesio dienomis apsilankymų skaičius iš minėtų šalių gerokai sumažėjo“, – pastebi V. Daukšas.

Automobilių rinka toliau bunda

V. Daukšo teigimu, neskaičiuojant užsieniečių aktyvumo ir jų nupirktų automobilių, naudotų automobilių rinka antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo gyvybinga ir antrąjį ketvirtį iš eilės „bunda“ iš du metus trukusio sąstingio.

Anrąjį šių metų ketvirtį šalyje iš viso įvyko 108 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių, o tai yra beveik ketvirtadaliu (23,8 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Labiausiai (55,1 proc.), lyginant su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pasiekė 39,5 tūkst. Mūsų šalyje įregistruotų automobilių, t.y. perpardavimo, sandorių užfiksuota 56,7 tūkst. (7,3 proc. daugiau nei 2010 m. antrąjį ketvirtį).

„Tikėtina, kad Lietuvoje registruotų automobilių sandorių ir toliau daugės, nes vyraujant optimistinėms šalies ekonomikos prognozėms, žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik pirmo būtinumo prekių įsigijimui, tačiau ir transporto priemonių keitimui į naujesnes bei patogesnes. Dėl tos pačios priežasties galima tikėtis ir naujai į šalį įvežamų automobilių sandorių padidėjimo“, – prognozuoja V. Daukšas.

Iš Lietuvos išvežtų automobilių lyginant šių ir praėjusių metų antruosius ketvirčius adaugėjo 15,4 proc. – iki 8,2 tūkst., naujų automobilių sandorių skaičius paaugo 94,3 proc. – iki 3,7 tūkst.

Autoplius.lt vystymo vadovas atkreipia dėmesį, kad naujų automobilių pardavimai vis dar gerokai (50,6 proc.) atsilieka nuo 2008 m. rodiklių, tačiau verslui atsigaunant ir gerėjant automobilių finansavimo sąlygoms, pardavimai taip pat turėtų ūgtelti.

Naujų ir naudotų automobilių sandorių vertė šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1,44 mlrd. litų (0,26 mlrd. litų daugiau negu pirmąjį ketvirtį), o Autoplius.lt portale buvo pardavinėta automobilių už daugiau nei 2,08 mlrd. litų.

Populiariausi – naudoti vokiški ir nauji japoniški

Antrąjį ketvirtį daugiausiai (33,6 proc.) buvo parduota 11-15 m. amžiaus automobilių. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius – 14,4 m.

„Reikėtų išskirti, kad buvo perkama beveik 3 proc. daugiau naujesnių, iki 10 metų, ir 3 proc. mažiau senesnių nei 16 metų amžiaus automobilių. Jei ši tendencija tęsis, Lietuvos automobilių parkas pagaliau pradės jaunėti“, – prognozuoja V. Daukšas.

Tuo tarpu naudotų automobilių pirkėjų skonis šalyje nesikeičia – tarp dažniausiai parduotų automobilių 8 iš 10 yra pagaminti Vokietijoje, o daugiausiai parduota „Volkswagen Passat“, kurių vidutinis amžius – 15,2 m.

Naujų automobilių pirkėjų dėmesio daugiausiai sulaukė „Nissan Qashqai“, antroje vietoje – „Nissan Juke“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

Barometras II ketvirtis