Savo kavinėse muziką nelegaliai leidęs Seimas pripažino pažeidęs autorių teises ginančius įstatymus, atsiprašė šių teisių gynėjų ir taikiai susitarė su jais, kad jokios baudos nebus skirtos.

“Lankėmės Seime, susitikome su kanceliarijos ir “Smulkaus urmo” atstovais, susitarėme taikiai išspręsti tą situaciją”, – sakė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Licencijų skyriaus vadovas Rytis Šeškaitis.

Anot “Kauno dienos”, AGATA reiškė finansines pretenzijas Seimui dėl jame veikiančiose kavinėse ir restoranuose nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių.

Seimo kancleris Jonas Milerius patvirtino, kad susitarimas su AGATA buvo pasiektas.

“Pasirašėme tokį tarpusavio supratimo raštą. Susitikime dalyvavę “Smulkaus urmo” atstovai ir teisininkai atsiprašė autorių teises ginančių organizacijų už tuos muzikos kūrinių transliavimo faktus, kurie buvo užfiksuoti šiai bendrovei nuomojamose Seimo viešojo maitinimo įstaigose”, – pripažino kancleris.

“Tačiau susitarėme, kad tai nebepasikartos ir restoranuose bei kavinėse nebebus transliuojami jokie muzikos įrašai ar radijas”, – sakė J.Milerius.

“Jeigu kartais ateityje situacija pasikeistų, pavyzdžiui, jeigu kada nors prireiktų kuriame nors Seimo restorane ar kavinėje groti muziką, būtų atskirai susitarta su autorių teisių gynėjais dėl sumokėjimo už tai”, – pridūrė jis.

Pasak Seimo kanclerio, šįkart AGATA nusprendė neimti jokių mokesčių ar baudų už tai, kad anksčiau parlamento rūmų viešojo maitinimo įstaigose grojo muzikos įrašai arba radijas.

Autorių teises ginančios organizacijos ne kartą per pastaruosius kelerius metus siuntė Seimui raštus, kuriuose buvo reiškiamos pretenzijos dėl parlamento rūmuose esančiose maitinimo įstaigose grojamų muzikos kūrinių be licencinės sutarties dėl autorinių kūrinių naudojimo.

Seimas arba neigdavo šias pretenzijas, arba niekaip nereaguodavo į tokius raštus.

“Dar 2009 m. buvome atkreipę Seimo kanclerio dėmesį į tai, kad Seimo rūmų maitinimo įstaigose nelegaliai leidžiami autorių muzikiniai kūriniai. Jokio atsakymo tuomet negavome. 2010 m. pakartojome tą patį raštą, gavę informacijos, kad pažeidimas kartojasi. Tuomet kancleris mūsų pareikalavo įrodyti padarytą pažeidimą. Antstoliai apsilankė Seime ir oficialiai užfiksavo nelegalaus fonogramų panaudojimo atvejį. Yra surašytas faktinių aplinkybių protokolas, jį persiuntėme į Seimą”, – pasakojo R.Šeškaitis.

Po to, kai galimas piratavimo Seime faktas dienraščio buvo paviešintas, kavinėms duotas griežtas nurodymas nebetransliuoti jokių muzikinių kūrinių. Nuo to laiko Seimo kavinėse ir restoranuose sklinda tik plenarinių ir komitetų posėdžių, spaudos konferencijų, diskusijų, įvairių kitų renginių tiesioginės transliacijos arba įrašai

Autorinius mokesčius reikia mokėti bet kuriuo atveju – ar tai būtų muzika, transliuojama iš grotuvo, ar iš radijo imtuvo.

Preliminariais skaičiavimais, jeigu būtų transliuojami muzikos kūriniai, Seimo kavinės per mėnesį autorių teisių agentūroms turėtų mokėti maždaug 150 litų.

Už pastaruosius dvejus metus, tai yra nuo tada, kai buvo pareikštos pirmosios oficialios pretenzijos dėl nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių, finansinės pretenzijos Seimui galėjo siekti 3,5-4 tūkst. litų

Seimas antradienį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios sugriežtino atsakomybę už aplinkos apsaugos pažeidimus.

Taip pat griežtesnė administracinė atsakomybė grės už higienos norminių aktų, gamtos paminklų režimo ir saugomų teritorijų režimo, mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus, kodekse įtvirtinta atsakomybė už nesudėtingo statinio savavališką remontą ar griovimą, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimo priimtomis pataisomis nutarta padidinti baudas už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą. Šis nusižengimas užtrauks baudą piliečiams nuo 50 iki 200 (vietoj 50-100) litų, pareigūnams – nuo 150 iki 400 (vietoj 150-300) litų.

Lankymosi miške taisyklių pažeidimas bus baudžiamas įspėjimu arba bauda piliečiams nuo 50 iki 200 (vietoj 25-50) litų, pareigūnams – nuo 150 iki 400 (vietoj 50-100) litų.

Taip pat Seimas nusprendė padidinti baudas už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama. Tokiems pažeidėjams reikės mokėti baudą nuo 50 iki 200 (vietoj 50-100) litų.

Pagal priimtas kodekso pataisas, miško naikinimas arba žalojimas jį padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtrauks baudą piliečiams nuo 2 iki 4 tūkst. (vietoj 1-2 tūkst.), pareigūnams – nuo 4 iki 8 tūkst. (vietoj 2-4 tūkst.) litų.

Padidintos baudos ir už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą. Šis nusižengimas įvertintas bauda piliečiams nuo 50 iki 200 (vietoj 50-100) litų, pareigūnams – nuo 300 iki 600 (vietoj 150-300) litų.

Seimas įtvirtino atsakomybę už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Už tai bus baudžiama įspėjimu arba bauda nuo 50 iki 500 litų. Jeigu žolinė danga ar miško paklotė bus sužalota ar sunaikinta, už šį pažeidimą grės nuo 500 iki 1000 litų bauda.

Priimtomis kodekso pataisomis taip pat nutarta padidinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Ši veika užtrauks baudą piliečiams nuo 100 iki 1000 (vietoj 100-300) litų ir pareigūnams – nuo 1 iki 2 tūkst. litų.

 

Vilniaus apygardos teismas (VAT) trečiadienį nuteisė Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Roką Žilinską dėl konflikto su policijos pareigūnais.

Jam skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3900 litų, bauda. Jis pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

Pats nuteistasis Seimo narys posėdyje nedalyvavo.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Po VAT nuosprendžio Seime turėtų būti pradėta apkaltos procedūra dėl R.Žilinsko Seimo nario mandato panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lilija Balaišienė anksčiau teismo prašė parlamentarui skirti 65 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 8450 litų baudą.

Teismas nusprendė prokurorės skundą tenkinti iš dalies. VAT nusprendė, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, nes visi nukentėjusieji nurodė, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Dėl to policininkai pasijuto įžeisti.

Tačiau VAT atmetė argumentus dėl R.Žilinsko bendrininkavimo su kartu konflikte dalyvavusiu Marku Gurskiu.

Seimo nariui skirta bausmė, anot teismo, yra mažesnė nei vidutinė, nes anksčiau R.Žilinskas nebaustas baudžiamąja tvarka, pats nusikaltimas nėra sunkus.

“Pagaliau prokuratūros argumentai buvo išgirsti. Aš manau, kad sprendimas teismo (…) yra teisėtas ir pagrįstas”, – sakė žurnalistams prokurorė L.Balaišienė.

Anot jos, VAT nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo.

“Nuosprendžio vykdymas atitinkamai savo eiga vyks. Jis turės sumokėti baudą. Be abejo, jis turi teisę apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, bet nuosprendis įsigalioja šiandien”, – kalbėjo L.Balaišienė.

Prokurorė yra teigusi, kad Seimo narys daugiau nei prieš trejus metus įžeidė keturis policijos pareigūnus. Už tokius veiksmus bausmės yra sulaukęs M.Gurskis, tačiau parlamentaras dėl minėtų veiksmų būdavo išteisinamas.

VAT bylą nagrinėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad reikia išsiaiškinti, ar parlamentaras neturi būti nuteistas dėl pareigūnų įžeidimo. Anksčiau visų instancijų teismai R.Žilinską buvo išteisinę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

R.Žilinskas su M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.

+370 5 2058508

Panevėžio apygardos teismas buvusį Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Arenijų Baltrušaitį pripažino kaltu dėl savo, kaip prokuroro, pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo.

Teismas nubaudė A.Baltrušaitį 13 tūkst. litų bauda, pranešė teismas.

A.Baltrušaitis nuo 2002 iki 2010 metų, dirbdamas prokuroru, būdamas atsakingas už ikiteisminių tyrimų organizavimą ir kontrolę, laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų 81 ikiteisminio tyrimo byloje, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, savo neveikimu vilkino ikiteisminius tyrimus.

Be to, A.Baltrušaitis pasirašė septyniose statistinėse kortelėse, kuriose nurodė melagingus duomenis, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduota teismui, nors iš tiesų kortelėse nurodytų sprendimų nepriėmė. Pasirašytas korteles kaltinamasis pateikė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams.

Teismas konstatavo, kad A.Baltrušaitis tokiais savo veiksmais pažeidė duotą priesaiką, sumenkino prokuroro kaip teisėtumą ir teisingumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetą, diskreditavo prokuroro vardą visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, sumenkino Generalinės prokuratūros autoritetą bei prestižą. Taip pat pripažinta, kad jis savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė – Lietuvos Respublika ir Generalinė prokuratūra.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat įvertinęs tai, kad A.Baltrušaitis iš tarnybos prokuratūroje yra atleistas, manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A.Baltrušaičiui piniginę baudą.

Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.

A.Baltrušaitis Anykščių prokuratūroje dirbo nuo 1993 metų gruodžio 1 dienos iki 1997 metų liepos 18 dienos ir nuo 2001 metų vasario 26 dienos iki 2010 metų vasario 23 dienos. Iš prokuratūros atleistas 38 metų A.Baltrušaitis dabar yra advokatės padėjėjas.