Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) nepritaria viešojoje erdvėje pasigirdusioms kalboms, jog Valstybinės darbo inspekcijos parengtas bendrinis klausimynas „Darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo teisės būklė“ – pasityčiojimas iš verslininkų, o pati Inspekcija dirba netinkamai. „Klausimyną tikrai reikia tobulinti, tačiau nereikia menkinti jo svarbos: daugiau nei pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje nutinka smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.

Su žmogaus gyvybe bei sveikata juokauti negalima, todėl siekiame, kad verslininkai tinkamai pasirūpintų sauga ir apie tai informuotų pareigūnus“, – tvirtina Asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Valstybinei darbo inspekcijai atidėjus deklaracijų įteikimo datą pusmečiui, LPPARA aktyviai bendradarbiaus jį tobulinant ir šviečiant verslininkus.

500 įstatymų ir poįstatyminių aktų
Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija yra atsakinga už 500 įstatymų ir poįstatyminių aktų įgyvendinimą. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei kiekvienas iš šių aktų būtų tikrinamas ir reguliuojamas atskirai? Siekiant supaprastinti institucijų bei verslininkų dalią ir buvo sukurtas šis klausimynas.
„Suprantame, kad verslininkams gali kilti daugybė neaiškumų dėl to kaip užpildyti daugiau nei 200 klausimų turinčią formą, ir matome, kad klausimynas toli gražu nėra idealus. Pavyzdžiui, nuo jo galėtų būti atleistos ISO standartus turinčios, gamybine veikla neužsiimančios įmonės (advokatų kontoros, kanceliarijos prekių parduotuvės ir pan.). Tačiau tikime, jog tai – tinkama priemonė darbo saugos reikalavimų užtikrinimui bei jų priežiūros supaprastinimui“, – sako R. Šidlauskas.

Ne baudos, o švietimas
LPPARA atstovai susitiko su Vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Viliumi Mačiulaičiu bei jo pavaduotoju Arūnu Lupeika. Susitikime sutarta, jog Asociacija užsiims aktyvia šviečiamąja ir prevencine veikla, teiks pasiūlymus kaip klausimyną tobulinti. Tačiau deja,  Valstybinė darbo inspekcija nėra vienalytė institucija. Daug daugiau pozityvios paramos ir įžvalgų pastebima sostinėje, tuo tarpu rajonuose verslininkai neretai gąsdinami baudomis, dažniau tenka abejoti inspektorių profesionalumu.
R. Šidlausko teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad kaip atsakas į itin sudėtingą klausimyną jau atsirado ir tarpininkų, besisiūlančių už tam tikrą mokestį jį užpildyti. Taip sutvarkoma formalioji pusė, tačiau tikrosios problemos, susijusios su požiūriu į darbo saugą, neišsprendžiamos. „Nenorime, kad verslininkai ir inspektoriai į klausimyną žiūrėtų tiesiog kaip į baudimo priemonę. Darbo sauga nėra formalumas, todėl tikime, jog švietėjiška veikla ir prevencija yra geriausios priemonės jai užtikrinti,“ – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.

Susisiekimo ministerija planuoja griežtinti atsakomybę vairuotojams už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Mat, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį dėl nedrausmingų vairuotojų kaltės šalyje įvyko 142 eismo įvykiai.

Per juos žuvo net 15 žmonių, o 187 eismo dalyviai buvo sužeisti. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, didelį nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje šimtui eismo įvykių su nukentėjusiaisiais tenka apie 10–12 žuvusiųjų, o kitose ES šalyse – 4–5 žuvusieji.
V.Pumputis pripažįsta, kad net griežtos sankcijos naudos nedavė ir neduos, jei nėra užtikrinamas jų neišvengiamumas ir didžioji dalis paskirtų piniginių baudų nėra išieškoma. Jam pritaria ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, tvirtinantis, kad svarbiausia taikyti efektyvius baudų išieškojimo būdus: “Pavyzdžiui, kad ir skirti viešųjų darbų be asmens, pažeidusio įstatymą, sutikimo.“
Pasak V.Pumpučio, Susisiekimo ministerija nebesikoncentruoja ties finansinių nuobaudų didinimu ir planuoja sprendimus, kurie padėtų atgrasinti vairuotojus nuo ypač šiurkščių KET pažeidimų.
Šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė kaip tik nagrinėja siūlymą gyvenvietėje už greičio viršijimą daugiau nei 30 km/h atimti vairuotojo pažymėjimą. Taip būtų siekiama pažaboti įžūlius pažeidėjus ir sumažinti eismo įvykių. „Ar galima toleruoti vairuotojus, kurie mieste ar gyvenvietėje važiuoja greičiau nei 80 km/h? Jeigu visuomenė tokio elgesio netoleruoja, tada turėtų būti numatyta sankcija už šį pažeidimą. Teisių atėmimas – ta sankcija, kuri vairuotojus priverčia rimčiau pagalvoti, ar verta šiurkščiai pažeidinėti KET reikalavimus“, – dėsto V.Pumputis.
Svarbu ir tai, kad šiais metais bus bandoma atkurti baudos balų sistemą, tai yra kiekvienam vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, per metus surinkus 10 balų, o pradedančiam vairuotojui – 5 balus, be skiriamų baudų, būtų atimama teisė vairuoti transporto priemones.
Policijos departamento kelių tarnybos vyriausiojo specialisto Audriaus Valatkos teigimu, pernai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta daugiau nei 12 tūkst. vairuotojų: „Teisės vairuoti dažniausiai netenkama už vairavimą išgėrus, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar už nustatyto didžiausio greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h.“

Nelegalūs senų automobilių ardytojai, kurie neturi reikalingų leidimų ir nesutvarko likusių atliekų, baudžiami piniginėmis baudomis – vien tik už netinkamą pavojingų atliekų tvarkymą numatoma bauda iki 6 tūkst. litų, o nelegaliai veikiančių įmonių  veikla stabdoma.
Kaip šią savaitę pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą Vilniuje, Eišiškių plente ir Linkmenų gatvėje įsikūrusiose automobilių dalimis prekiaujančiose įmonėse. Patikrinime dalyvavo Vilniaus apskrities policijos įstaigos Autotransporto priemonių grobimo skyriaus, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto Aplinkos apsaugos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Nė viena tikrinta įmonė neturėjo reikiamų aplinkosaugininkų leidimų, netinkamai tvarkė žaliavas ir aplinkai kenksmingas medžiagas. Vienoje įmonių pasirodė esą daug ir kitų pažeidimų – dirbta be kasos aparato, nevykdyta jokia finansų apskaita, neturėta automobilių registracijos dokumentų, dirbo nelegalūs darbuotojai.  Kitoje įmonėje rasta daug neapskaitytų pinigų.
Legaliai, pagal visus teisės aktų reikalavimus senus automobilius gali sutvarkyti projekto „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ organizatoriai. Projektą organizuojančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, jog nelegaliems ardytojams pardavę automobilį gyventojai padaro meškos paslaugą patys sau – vertės neturinčios automobilių dalys paprastai po nakties „išdygsta“ nuošalesnėse vietose. Tokiais nelegaliais sąvartynais besipiktinantys žmonės dažnai pamiršta, kad patys prisidėjo prie jų atsiradimo.
„Atliekų tvarkymas, jų tinkamas utilizavimas kainuoja pinigus, todėl nelegalūs ardytojai atliekas paprasčiausiai išmeta. Todėl priduoti seną automobilį reikėtų tik tiems, kurie turi visus reikalingus leidimus ir atliekas tvarko taip, kaip pridera“, – sako A.Skinulis.
Primename, kad asmenys, norintys priduoti savo seną automobilį arba pateikti informaciją apie viešose vietose paliktą nebenaudojamą transporto priemonę, gali kreiptis mob. tel. 8 600 90030 arba elektroniniu paštu atliekos@gia.lt. Daugiau informacijos apie projektą „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/daugiau-erdves-kiemuose/.
Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą, todėl rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir akcijos metu atsikratyti nebevažiuojančio automobilio.

Nors Lietuva deklaruoja sutvarkanti reikiamą kiekį atliekų, iš tikrųjų kiekiai yra gerokai mažesni už nurodomus ataskaitose. Jei kitais metais nebus pasiekti užsibrėžti tikslai, Lietuva gali sulaukti baudų, kokiomis buvo nubausta Graikija. Prieš metus Graikija turėjo mokėti po 60 tūkst. eurų kiekvieną dieną ir įgyvendinti reikalavimus.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštriai diskutuojama atliekų tvarkymo klausimu. Akis bado plečiami ar srutomis pratrūkstantys sąvartynai, vis neįsibėgėjantis rūšiavimas ir neskaidrus atliekų tvarkymas. Gamtos sergėtojai ir įstatymų leidėjai tik rodo pirštais vieni į kitus, o imituojamų grumtynių užkaboriuose klesti visą atliekų tvarką kompromituojantis verslas. Maža to, net ir ta nedidelė verslo dalis, kuri siekia išsaugoti reputaciją, gūžiasi po administraciniu volu, per jų galvas važiuojančiu „veržlių ir modernių vadybininkų“ pasiūlymais, kurių, deja, ne visiems pavyksta išvengti.
Poslinkių keičiant tvarką nedaug, dėl padėties aplinkosaugos srityje sunkūs atsakomybės debesys kaupiasi virš atsakingų institucijų galvų.

Netvarkos priešnuodis – įstatymas
Praėjusią savaitę Seime buvo svarstomas įstatymų paketas, iš esmės keičiantis dabartinę atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje ir sudarantis prielaidas, kad reikiami atliekų kiekiai būtų sutvarkyti ne tik popieriuje, bet ir realybėje. Tačiau šis paketas, Seimui pateiktas jau prieš gerus metus, svarstymo sulaukė tik dabar. Maža to, prieš pat vienos iš dalių, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, priėmimą vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys pateikė pataisas, kurios panaikintų įstatymuose numatomas naujoves.
Skirtingi kiekiai popieriuje ir realybėje susidarydavo todėl, kad būdavo išduodamos fiktyvios pažymos apie atliekų sutvarkymą. Pagal dabartinę sistemą įmonės, privalančios finansuoti atliekų sutvarkymą, moka pinigus už vadinamąsias pažymas apie atliekų sutvarkymą. Toji pažyma yra dokumentas, kurį išduoda atliekų tvarkytojas. Pažyma įrodo, kad įmonė sumokėjo jai priklausančią pinigų dalį už atliekų sutvarkymą. Sistemos yda yra ta, kad nors pažymos išrašomos, iš tikrųjų atliekos nėra surenkamos ir sutvarkomos.
Manoma, kad per įvairius tarpininkus Lietuvoje kasmet parduodama fiktyvių pažymų už dešimtis milijonų litų. Taip gamintojų pinigai, skirti atliekoms tvarkyti, užuot pasiekę surinkėjus, nusėda nesąžiningų tarpininkų kišenėse. Į fiktyvių tarpininkų veiklą aplinkos apsaugos inspektoriai žiūri pro pirštus. Aplinkos apsaugos departamentai, juose dirbantys inspektoriai iš tiesų privalėtų kontroliuoti šį procesą, tačiau ši kontrolė nėra pakankama arba kartais net atliekama nesąžiningai.
Dėl šių priežasčių Lietuva neįvykdo nustatytų atliekų tvarkymo normų. Nors deklaruojame, kad sutvarkoma 45–50 proc. pakuočių, iš tiesų – vos 30 proc. Buitinių atliekų sąvartynuose nugula 90 proc., nors pagal ES reikalavimus 50 proc. komunalinių atliekų privalo būti perdirbta.
Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigia, kad jei nekeisime sistemos – grės milžiniškos baudos. Dar blogiau, kad beatodairiškai teršiama gamta.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas patvirtina, kad įdiegus naują sistemą atliekų srautas pakryps į tvarkymą ir Lietuva turės galimybių pasiekti europines normas. „Bet jei kas nors pradės politikuoti, tai greičiausiai įstatymų priėmimo procesas gali pradėti strigti“, – baiminasi J.Šimėnas.

Naujos tvarkos ypatumai
Pagal naująją tvarką, jei importuotojų ir gamintojų asociacija užsiima, pavyzdžiui, tik pakuočių tvarkymo organizavimu, ją turi būti įsteigę tie importuotojai ir gamintojai, kurie įpareigoti jas tvarkyti. Pagal siūlomas įstatymų pataisas gamintojai ar importuotojai, ar jų įsteigtos organizacijos privalės sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir susitarti, kaip bus finansuojamas antrinių žaliavų surinkimas. Savivaldybės turės sudaryti atskiras sutartis dėl atliekų surinkimo, išvežimo ir perdirbimo, kad sistema būtų skaidri ir lengvai kontroliuojama.
Kontrolę taip pat turėtų palengvinti ir numatytas 25 proc. barjeras – tai reiškia, kad pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galės būti išduodamos tik tai organizacijai, kurios nariai – gamintojai ir importuotojai – Lietuvos rinkai tiekia ne mažiau kaip 25 proc. viso šalyje parduodamo šios įrangos kiekio. Keletą organizacijų būtų daug lengviau prižiūrėti ir kontroliuoti.
Šiuo metu egzistuojanti tvarka užtikrina tiesiog idealias sąlygas piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, viena pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač kritiškų vertinimų sulaukianti organizacija – Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) turi licenciją organizuoti net penkių rūšių atliekų iš septynių esančių AM sąraše tvarkymą. Žiniasklaidoje pasirodė duomenų, kad tokias išskirtines šiltnamio sąlygas sau susikūrė ne prekių importuotojai ar gamintojai, o asmenys, anksčiau dirbę kontroliuojančiose institucijose.
GIA direktorius Alfredas Skinulis, paklaustas apie sistemos spragas, sako, kad prie kiekvieno savo asociacijos nario kabinete taip pat nesėdi ir negali garantuoti už jo veiksmus. „Dalis importuotojų vykdo pareigas, o dalis nieko nedaro. Pavyzdžiui, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų importuotojai turi užtikrinti, kad būtų surinkimo sistema, kibiriukai parduotuvėse, mokyklose ir kitur. Asociacijos nariai moka šimtus tūkstančių litų, kad sistema būtų. Asociacijai nepriklausantys importuotojai to nedaro ar imituoja darymą. Jie neišleidžia nė lito, ir tuomet susidaro nelygios konkurencinės sąlygos tiems, kurie yra atsakingi“, – aiškina A.Skinulis.
Šie teiginiai kelia daug abejonių, nes į raštu pateiktus kitos asociacijos, vienijančios elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus (EPPA), prašymus ištirti galbūt fiktyvią GIA veiklą surenkant panaudotas baterijas ir akumuliatorius Aplinkos apsaugos agentūra taip ir nesugebėjo pateikti atsakymų. Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria, ar buvęs Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Vilniaus agentūros vadovas A.Skinulis ir jo kolega nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, įsidarbindami įmonėse, kurias anksčiau kontroliavo.

Siekia išlaikyti seną tvarką
Aplinkos ministerijai sistemos spragos žinomos seniai. Vyriausybė tris projektus pateikė Seimui dar 2010 m. rudenį. Tai Mokesčių už aplinkos teršimą, Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų pataisų projektai. Po Aplinkos komiteto posėdžio praėjusią savaitę nutarta, kad įstatymų pataisos įsigalios nuo 2012 m. liepos 1 d., nes reikalingas pereinamasis laikotarpis, įstatymų įgyvendinamųjų aktų parengimas ir priėmimas.
J.Šimėnas sako, jog norėtųsi, kad įstatymai būtų priimti iki Naujųjų metų. Tačiau jau dabar aišku, kad tai nebus lengva. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba praktiškai paskutiniu momentu pateikė nemažai pataisų, iš esmės panaikinančių įstatymuose numatytas permainas.
J.Šimėnas plačiai šio fakto nekomentavo, tačiau pabrėžė žodžius, kad A.Burba tokiu elgesiu siekia laimėti laiko. Pats A.Burba šiemet spalio mėnesį per viešą susitikimą su savivaldybių atstovais pavadino savo komiteto vadovą J.Šimėną „sistemos griovėju“ ir skelbėsi išgirdęs iš savivaldybių atstovų, kad dabartinė sistema juos tenkina.
Pasak A.Burbos, jo pataisos jokiu būdu negrąžina atgal pažymų sistemos. „Mano didžioji dalis pasiūlymų grąžina Vyriausybės pateikto projekto nuostatas. Pažymų sistemos naikinimas yra prioritetinis klausimas. Taip pat išbraukėme daug diskusijų sukėlusį punktą dėl „kieno kito“ garantijų. Garantijas galės suteikti tik komerciniai bankai ar draudimo bendrovės“, – dėsto A.Burba.

Barjerai patinka ne visiems
EPPA vadovas Giedrius Mikulskas teigiamai vertina įstatyme numatytą 25 proc. barjerą: „Tai yra apribojimas, kuris turi sutrukdyti lengvai steigti fiktyvias mažas asociacijas ir vėlgi pardavinėti „pažymas“. Gali kurtis gausybė smulkiuosius importuotojus vienijančių asociacijų ar net pats asociacijos steigėjas deklaruoti importą, o AM nesugebėtų visų sukontroliuoti.”
GIA direktorius A.Skinulis piktinasi 25 proc. barjeru pakuočių tvarkymo asociacijoms ir 10 proc. barjeru elektros ir elektronikos prietaisų tvarkymo asociacijoms. “Turėsime reorganizuotis, išsiskaidyti į atskiras asociacijas, pakuočių tvarkymo licencijos atsisakyti, nes neįveikiame numatyto barjero, patirsime nuostolių. Manau kad apribojimo čia neturėtų būti“, – tvirtina A.Skinulis. Tačiau sugriežtintiems reikalavimams ir didesnei kontrolei jis pritaria.
Nenuostabu, kad daug interesų užkliudantis teisės aktas sunkiai skinasi kelią į gyvenimą. Matyt, fiktyvių pažymų verslas negalėtų klestėti be aplinkosaugininkų žinios. Kas tai – aplaidumas, išteklių stygius ar korupcija? Atsakymų į šiuos klausimus nėra ir vargu ar patys aplinkosaugininkai jau yra pajėgūs išsklaidyti abejones. Gal Seimo Aplinkos apsaugos komitetui būtų pats metas peržiūrėti ir įvertinti jos sistemos efektyvumą, išsiaiškinti, kokių iš tikrųjų technologinių ir logistinių išteklių turi tvarkymą deklaruojančios bendrovės? Ar jos net norėdamos galėtų atlikti deklaruojamus darbus, o gal čia ir klesti fiktyvių pažymų rojus?

Baudų išvengti nepavyks
Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijos labai kruopščiai ir atsakingai kontroliuoja gamtosaugos reikalus. Jei skubiai nepakeisime situacijos, sankcijos bus labai griežtos. Ir ne tik baudų bus skirta, bet ir kils rimtų problemų šiame versle veikiančioms įmonėms. Šiandien dalis pavojingų atliekų išvežama perdirbti ir utilizuoti į užsienį. Perdirbti jų Lietuvoje neapsimoka – investicijos į įrangą, technologijas labai brangios ir niekada neatsipirktų ne tik privačiam verslui, bet ir valstybei. Šaliai pakliuvus į „juodajį sąrašą“, gali kilti problemų ir dėl šių atliekų.
Ar neatsitiks su aplinkosaugos projektais, remiamais ES, taip, kaip įvyko su lėšomis, skirtomis Ignalinos AE uždarymui: parama IAE uždarymui mažinama ir dėl gebėjimo skaidriai bei efektyviai panaudoti lėšas stokos. Nors problemos masteliai nepalyginami, vis dėlto baudos už sužlugdytą atliekų tvarkymo sistemą būtų dar vienas smūgis valstybės reputacijai.

Įkarta
Deklaruojame, kad yra sutvarkoma 45–50 proc. pakuočių, o realiai – vos 30 proc.

Sistemos yda yra ta, kad nors pažymos išrašomos, iš tikrųjų atliekos nėra surenkamos ir sutvarkomos, bet keliauja į sąvartynus

tesejaii47

Pasak L.Balsio toks prezidentės sprendimas buvo gerai apgalvotas ir “šis atvejis jokiu būdu nereiškia, kad sušvelnėjo aukšti moralės keliami standartai arba teisėjo etikos standartai”.

“Tiesiog prezidentė norėjo atkreipti dėmesį, kad Teisėjų garbės teismas iš tikrųjų turėtų adekvačiai vertinti situaciją ir pačias griežčiausias priemones visų pirma taikyti tiems teisėjams, kurie padaro prasižengimus savo tiesioginiame darbe, ir tie prasižengimai turi didžiulės žalos žmonėms ir valstybei”, – antradienį “Žinių radijui” sakė L.Balsys.

Anot jo, šalies vadovė “nei teisina, nei palaiko” prieš kolegas nukreiptus N.Venckienės pasisakymus, kurie yra neetiški ir nedaro garbės teismų sistemai.

“Teisėjų garbės teismas, jei pažiūrėtume, visą jų priimtų sprendimų istoriją, tai čia buvo pirmas atvejis kai pats garbės teismas pasiūlė pačią griežčiausią bausmę. O juk tų bausmių yra visa gradacija: nuo papeikimo, griežto papeikimo, įspėjimas, paskui yra tiktai paskutinė sankcija, tai yra atleidimas iš teisėjo pareigų”, – vardijo patarėjas.

Kartu L.Balsys minėjo darbe girtaujančius, dokumentus klastojančius ir bylas vilkinančius teisėjus

“Tai yra nusižengimai kurie niekaip nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu ir tiesiogiai daro žalą visiems Lietuvos gyventojams. Prezidentės nuomone teisėjos N.Venckienės atveju Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti tiesiog buvo neadekvati sankcija tam prasižengimui, kurį teisėja yra padariusi”, – teigė L.Balsys.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog D.Grybauskaitė nusprendė neatleisti N.Venckienės iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų.

Šalies vadovės nuomone, Teisėjų garbės teismo pasiūlyta sankcija dėl viešų N.Venckienės pasisakymų apie pedofilijos bylą tyrusius teisėjus yra neadekvati teisėjos prasižengimui.

Teisėjų garbės teismas praėjusį pirmadienį nusprendė pasiūlyti prezidentei atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus.

Sprendimas priimtas konstatavus, kad teisėja N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalos teismų autoritetui visuomenėje. Garbės teismo nuomone, toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis.

N.Venckienė Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą žurnalistams teigė, kad tai padarę teisėjai yra “korumpuoti kyšininkai”, kurie neva dengia “iškrypėlių klaną”. Kitame interviu “Kauno dienai” N.Venckienė sakė: “Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį, tačiau aš tikiu likimu ir tikiu, kad viskas sugrįš gyvenime”.

FB-SM40082

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu penkis kartus padidintos maksimalios baudos už ekonominius nusikaltimus.

Įsigaliojus pakeitimams, maksimali bauda už nesunkų nusikaltimą didėja nuo 100 iki 500 MGL dydžio (nuo 13 iki 65 tūkst. litų), už apysunkį – nuo 200 iki 1000 MGL dydžio (nuo 26 iki 130 tūkst. litų), už sunkų – nuo 300 iki 1500 MGL dydžio (nuo 39 iki 195 tūkst. litų).

“Džiaugiuosi, kad gerokai didesnės piniginės baudos padės realiai kovoti su korupcija, kontrabanda, PVM grobstymu ir kitais sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Negalime leisti, kad nusikaltėliai lobtų ir pelnytųsi valstybės ir jos piliečių sąskaita. Bausmės dydis privalo atitikti nusikaltimo padarytą žalą”, – ketvirtadienį Seimui priėmus jos pataisas teigė D.Grybauskaitė pranešime spaudai.

Pasak šalies vadovės, iki šiol baudos už ekonominius ir finansinius nusikaltimus buvo akivaizdžiai per menkos, daug mažesnės nei iš nelegalios ekonominės veiklos gaunamas pelnas.

Prezidentė baudas siūlė didinti dešimteriopai, tačiau Seimas pirmą kartą svarstydamas jos siūlomas pataisas jas radikaliai pakeitė, baudas pakeldamas ne dešimteriopai, o tik dukart.

Prezidentė BK pataisas vetavo, siūlydama kompromisinį variantą – baudas didinti ne dešimt, o penkis kartus, palyginti su ligšiolinėmis. Seimas šiam siūlymui ketvirtadienį pritarė.

Prezidentės grąžintos BK pataisos su jos pateiktais pasiūlymais ketvirtadienį priimtos už balsavus 73 Seimo nariams, prieš – 10, susilaikius 27.

Pataisoms oponavę parlamentarai tvirtino, esą valstybei iš jų nebus naudos, nes didesnių baudų žmonės negalės sumokėti ir keliaus į kalėjimus.

“Šitie siūlymai prezidentės nėra vienareikšmiški todėl, kad, pagal šį įstatymą, ne tik kontrabandininkams baudos didinamos, bet už finansinius nusikaltimus ir smulkiems, tiems patiems turgaus prekeiviams. Aš būtent už tai, kad kontrabandininkams būtų didinama, ir dar daugiau, bet ne už smulkius finansinius nusikaltimus”, – sakė “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.

“Priėmus šias pataisas Vyriausybės reikia prašyti, kad kitų metų biudžete nustatytų daugiau lėšų naujiems kalėjimams statyti”, – po pataisų priėmimo replikavo kitas “tvarkiečių” frakcijos atstovas Julius Veselka.

Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tam reikia ne mažiau kaip 71 balso. Tačiau vetuotos pataisos reikiamos paramos parlamente nesulaukė, už įstatymą be prezidentės pakeitimų balsavo 38, prieš buvo 36, susilaikė 37 Seimo nariai.

Baudas už homoseksualumo propagavimą siekiantis numatyti parlamentaras Petras Gražulis prašo Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių vadovų paramos.

P.Gražulis antradienį pranešė, kad kartu su grupe parlamentarų kreipėsi į katalikų, rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir kitų konfesijų vadovus laišku, kuriuo prašoma viešai paraginti Seimo narius pritarti projektui dėl administracinės atsakomybės už homoseksualių santykių propagavimą.

P.Gražulio teigimu, siūlomo projekto nuostatos atitinka bažnyčių vadovų išsakytą bendrą poziciją, jog “santuokos pagrindu sukurta šeima yra bažnyčios ir valstybės pamatas”.

“Tik santuoka grindžiamoje šeimoje yra terpė, kurioje žmogus gali būti oriai pradėtas, gimti, bręsti ir tobulėti. Tačiau šiai šeimos misijai šiandien trukdo klaidingas laisvės suvokimas, leidžiantis santuoka grįstai šeimai prilyginti kitas “sąjungas”, bendrą sugyvenimą ar partnerystę”, – išplatintame pranešime cituojamas P.Gražulis.

Užtarėjų valstybės institucijose “tvarkiečio” P.Gražulio siūlymas įtvirtinti administracinę atsakomybę už viešą homoseksualių santykių propagavimą neranda.

Vyriausybė pateikė išvadą, kad projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams.

Europos teisės departamentas konstatavo, kad projekto nuostatos suponuoja tai, jog “akivaizdžiai turėtų būti vertintina kaip nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principo pažeidimas”.

Seimas po pateikimo yra pritaręs P.Gražulio inicijuotoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma “už viešą homoseksualių santykių propagavimą” bausti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda. Dėl įstatymo projekto priėmimo dar nebalsuota.

Parlamentaras aiškino, jog jo teikiamos pataisos tikslas – įtvirtinti, jog “už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė”.

Reaguodamas į P.Gražulio iniciatyvą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria tiesiogiai paragino Lietuvos Seimą nepriimti įstatymo, numatančio baudas už homoseksualių santykių propagavimą, o prezidentei siūlė jį vetuoti, jei bus priimtas.

Nuo kovo 1 d. Lietuvoje sugriežtinta administracinė atsakomybė už kai kuriuos kelių eismo taisyklių pažeidimus. Viena naujovių – kur kas griežtesnės baudos už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant, jei telefonas laikomas rankomis.

Nebaudžiama už kalbėjimąsi mobiliuoju telefonu bus tik tuo atveju, jei stovinčio automobilio variklis yra išjungtas. Visais kitais atvejais kalbančiam telefonu vairuotojui bus skiriama nuo šimto iki trijų šimtų litų bauda. Iki šiol už šį pažeidimą buvo skiriamas arba įspėjimas, arba 20–40 Lt. bauda.

Kad mobiliaisiais telefonais kalbančiųjų gaudynės suaktyvėjo, spėjo įsitikinti ir vairuotojai: dabar pastebėję prie vairo mobiliuoju telefonu kalbantį vairuotoją kelių eismo tvarkos prižiūrėtojai neretai juos ima vytis net įjungę švyturėlius, ir vien įspėjimu tokiu atveju vairuotojai nebeatsiperka.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius teigia, kad administracinė atsakomybė už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant sugriežtinta iš esmės siekiant drausmėmis auklėti įstatymo nesilaikančius asmenis.

Priminsime, kad 2010 m. mūsų šalyje policijos pareigūnai išaiškino 15,5 tūkst. naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant tvarkos pažeidimų, tarp jų įspėjimas skirtas 3,8 tūkst. vairuotojų.

Beje, nuo kovo 1-osios sugriežtintos ir kitos nuobaudos. Pavyzdžiui, griežtinama atsakomybė už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų taku, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 m, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Dar griežtesnės baudos už daugelį paminėtų pažeidimų bus skiriamos miestų maršrutinių transporto priemonių vairuotojams.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis smarkiai didinamos baudos už nusikaltimus, priėmimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamos pataisos, kurios Seime koreguotos, siūloma didinti baudas fiziniams asmenims už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Seime yra registruotų siūlymų, kuriais norima baudas didinti šiek tiek mažiau, nei pasiūlė prezidentė.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio siūlymu, bauda už sunkų nusikaltimą augtų ne iki 1500, o iki 800 MGL dydžio, kitas “tvarkiečių” frakcijos seniūnas Julius Veselka siūlo už nesunkų nusikaltimą baudą didinti ne iki 500, o iki 200 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – ne iki 1000, o iki 400 MGL dydžio.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)prezidentės pateiktą projektą jau pakeitė šiek tiek sušvelnindamas – atsisakė nuostatos didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus.

Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

"Veido" archyvas

Nuo šiol tiek vairuotojai, ir lengvųjų automobilių, ir visuomeninio transporto, tiek pėstieji už padarytus KET pažeidimus turės plačiau atverti savo pinigines. Taigi kokios baudos ir kiek didėja.

Baudos vairuotojams

1. Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku – bauda nuo 100 iki 300 litų (buvo 50–100 Lt bauda).

2. Nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimai, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 m, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – nuo 100 iki 300 litų bauda (buvo 40–80 Lt bauda).

3. Nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas – bauda nuo 100 iki 300 litų (buvo 20-40 Lt). Vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais skiriama nuo 300 iki 500 litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Baudos pėstiesiems

Už važiuojamosios kelio dalies perėjimą ne vietoje pėstiesiems bus skiriama nuo 80 iki 140 litų bauda (buvo 50–100 Lt). Tokia pati bauda bus skiriama pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams už nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu reikalavimų nesilaikymą ir mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus šalmo (buvo 20–40 Lt). Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo 200 iki 300 Lt baudą (buvo 20–40 Lt).

Transporto priemonės savininkų atsakomybė

Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui, vengiančiam nurodyti kas tam tikru metu naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Fiziniam asmeniui numatyta nuo 300 iki 800 Lt bauda, o įmonės vadovui – nuo 300 iki 1000 Lt (buvo iki 500 Lt). Tokia pat veika, padaryta asmens, jau bausto administracine nuobauda, užtraukia baudą nuo 1500 iki 2000 Lt.

Pusė minimalios baudos

Taip pat primename, kad asmuo per 10 darbo dienų gali savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios jos dydžio. Tai įmanoma tik pirmą kartą padarius pažeidimą, kada pripažįstama ir neginčijama pažeidimo padarymo fakto. Jei asmuo prašo nerašyti administracinio nurodymo ar ginčija padaryto KET pažeidimo faktą, pakartotinai per metus yra padaręs bet kokį administracinį nusižengimą, taip pat jei padaro turtinius nuostolius, ši lengvata nėra taikoma. Taip pat kaip ir negali būti taikoma, jei už padarytą KET ar kitą pažeidimą numatyta bauda viršija 3000 litų arba yra numatyta papildoma sankcija. Pavyzdžiui, už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems yra numatyta bauda bei vairuotojo pažymėjimo atėmimas.

Visą informaciją apie pasikeitusias baudas galima rasti http://www.lpept.lt/lt/atsakomybe_uz_ket/ket_atsakomybe.php

Seimas po svarstymo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamam Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma didinti baudas fiziniams asmenims už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Minėtoms pataisoms po svarstymo antradienį pritarė 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė. Pasiūlymams įtvirtinti dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) koregavo prezidentės pateiktą projektą, atsisakydamas didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus.

Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

Nuo kovo 1 d. įsigalioja nemažai Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Visų pirma sugriežtinama ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo numatyta nuo 50 iki 100 litų bauda).

Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą (ATPK 124¹ str. 2 ir 4 d.), nuo 2011 m. kovo 1 d. bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki 2011 m. kovo 1 d. – 40-80 litų bauda).

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (ATPK 124¹ str. 2 d.). Jei iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, nuo 2011 m. kovo 1 d. – nuo 100 iki 300 litų bauda.

Be to, už daugelį paminėtų KET pažeidimų, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą, važiavimą esant draudžiamajam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams bus skiriamos asmenims, vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (ATPK 124¹ str. 6 d.). Tokiems vairuotojams numatyta nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių.

Sugriežtinama atsakomybė ir labiausiai pažeidžiamai eismo dalyvių grupei – pėstiesiems, taip pat dviratininkams, vadeliotojams, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojams (ATPK 131 str.).

Už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą bus skiriama nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų bauda (iki šiol buvo skiriama nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda).

Tokia pati bauda (nuo 80 iki 140 Lt) bus skiriama už KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. Iki 2011 m. kovo 1 d. už šiuos pažeidimus buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda.

Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų baudą (buvo nuo 20 iki 40 litų).

Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymą (ATPK 133¹ str.). Fiziniam asmeniui numatyta nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų bauda, o įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iki 2011 m. kovo 1 d. transporto priemonių savininkams (valdytojams) galėjo būti skiriama bauda iki penkių šimtų litų.

Policija primena, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame siūloma asmeniui per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bus siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik už sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus bet ir už nustatyto greičio viršijimą.