Lietuvoje surenkama vis daugiau baudų už greičio viršijimą, kurį nustato stacionarūs ar transporto priemonės įmontuoti greičio matuokliai.

Pernai greičio matuokliai “uždirbo” 11 mln. litų – tai 5 mln. daugiau nei 2009-aisiais, pirmadienį rašo savaitraštis “Veidas”.

Iš viso pernai užfiksuota 69,2 tūkst. pažeidimų. Šiuo metu pažeidėjus Lietuvos keliuose gaudo 151 stacionarus ir 13 transporto priemonėse įmontuotų greičio matuoklių.

Policija teigia, kad pažeidėjams nuo baudų išsisukti vis sunkiau, nes gerėja matuoklių daromų nuotraukų kokybė. Vis dar pasitaiko atvejų, kai viršijus greitį automobilio savininkas nenurodo, kas vairavo automobilį, ir yra nubaudžiamas tik už atsisakymą pateikti informaciją. Tačiau nuo kovo 1 dienos bauda už informacijos nepateikimą kils iki 800 litų.

Įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimams, nuo šių metų pradžios griežtinama atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Dalis baudų didėja, tačiau eismo dalyviai, pirmą kartą padarę nesunkų pažeidimą, galės sumokėti perpus mažesnę baudą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Didesnes baudas reikės mokėti už ėjimą be atšvaito, žibintuvėlio ar šviesą atspindinčios liemenės. Anksčiau už tokį pažeidimą buvo baudžiama nuo 20 iki 40 litų, nuo šių metų bus skiriama bauda nuo 80 iki 140 litų.

Vairuotojams sugriežtinta atsakomybė už posūkių nerodymą, vairavimą kalbant mobiliu telefonu, žmonių vežimo taisyklių pažeidimus, už draudžiamus apsisukimus, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje. Už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi nuo 50 iki 100 litų.

Už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, už stovėjimo taisyklių pažeidimus, kai automobilio statymo vieta paženklinta skiriamuoju ženklu “Neįgalusis”, bus baudžiama nuo 100 iki 300 litų. Anksčiau už tokį pažeidimą bauda siekė nuo 40 iki 80 litų.

Nuo šių metų nebus galima išvengti atsakomybės už automatiniais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus. Jei transporto priemonės savininkas bandys vengti atsakomybės, policijos pareigūnas galės surašyti administracinį protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šis asmuo bus traukiamas už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą.

Pagal priimtas ATPK pataisas, vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas, visais atvejais bus atimamas vairuotojo pažymėjimas – teismai nebegalės sustabdyti tam tikros vairuotojo pažymėjimo kategorijos galiojimo.

Tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, galės savo noru sumokėti baudą, lygią pusei nustatytos minimalios baudos. Tai galės būti taikoma pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems jo padarymo fakto. Mažesnę baudą bus būtina sumokėti per 10 darbo dienų – pavėlavusiems teks mokėti visą nustatytą baudą.

Tačiau bauda nebus mažinama, jei pažeidėjas prašys protokolą rašantį policijos pareigūną nerašyti administracinio nurodymo, taip pat tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda už padarytą pažeidimą bus didesnė kaip 3000 litų, kai pažeidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti.

+370 5 2058507

Seimas antradienį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, kuriomis padidintos baudos vairuotojams už kelių eismo taisyklų pažeidimus.

Kai kurie kelių eismo taisyklių pažeidimai užtrauks nebe 50-100, o 100-300 litų baudą. Tokios baudos laukia už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio ar vejos, kalbėjimą mobiliuoju už vairo, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, važiavimo automagistralėse bei žmonių vežimo taisyklių pažeidimus.

Kiti kelių eismo taisyklių pažeidimų užtrauks nebe 40-80, 100-300 litų baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Tai – vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas draudžiamose vietose, sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje, geležinkelio pervažose ir 100 metrų prieš jas, kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, pėsčiųjų perėjose.

Taip pat – lenkimas kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, arba stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse.

Europos Sąjungos šalių transporto ministrai rado būdą, kaip už kelių eismo taisyklių pažeidimus bausti kitoje šalyje, nei padarytas nusižengimas, registruotų automobilių savininkus.

“Ministrai sutarė dėl direktyvos, kuri leistų policijai gauti informaciją apie visose Europos Sąjungos šalyse registruotų automobilių savininkus, prisijungti prie duomenų bazių. Tai aktualu ir Lietuvai, nes dabar nemaža dalis kitų šalių piliečių už Lietuvoje padarytus nusižengimus baudų nesumoka”, – sakė šiuo metu Briuselyje esantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Naujoji tvarka leis lengviau išieškoti baudas už greičio viršijimą, vairavimą neprisisegus saugos diržo, be šalmo, vairavimą išgėrus ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, pravažiavus šviesoforą degant raudonai šviesai, važiuojant specialiam transportui pritaikyta eismo juosta, nesilaikant draudimo kalbėti telefonu.

Numatoma, kad nustačius tikrąją kelių eismo taisyklių pažeidėjo gyvenamąją vietą, jam laišku bus siunčiamas reikalavimas susimokėti paskirtą piniginę baudą. Informacija laiške bus pateikiama šalies, kurioje gyvena žmogus, valstybine kalba.

“Baudos dydis priklausys nuo šalies, kurioje pažeistos eismo taisyklės, taisyklių”, – sakė E. Masiulis.

Seimas antradienį pritarė pasiūlymams, kad baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus nesumokėję vairuotojai negalėtų nei registruoti automobilio, nei atlikti privalomos techninės apžiūros.

Seimas antradienį pritarė atitinkamoms nuostatoms, kuriomis papildė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Seime dar bus balsuojama dėl viso įstatymo priėmimo.

Priimtais pasiūlymais nustatyta, kad transporto priemonės savininkui laiku nesumokėjus paskirtos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje būtų įrašoma, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bauda bus sumokėta.

Analogiškas įrašas atsirastų ir Lietuvos kelių transporto priemonių registre, draudžiant atlikti bet kokias šio asmens turimų transporto priemonių registravimo procedūras iki kol bus sumokėta bauda.

Pasiūlymų autorius Dainius Budrys teigia, kad toks reguliavimas užtikrintų administracinių baudų už Kelių eismo taisykles pažeidimus surinkimą, didintų kelių eismo dalyvių sąmoningumą ir atsakomybę.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir registruojamos Seime Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis įmonėms už kartelinius susitarimus ir nesąžiningą konkurenciją leidžiama skirti didesnes baudas, numatyti asmeninę tokių įmonių vadovų atsakomybę, prailginami sankcijų skyrimo senaties terminai.

„Baudos už kartelinius susitarimus, dėl kurių nepagrįstai kyla būtiniausių produktų kainos, turi būti atgrasančios ir proporcingos visuomenei daromai žalai. Bausmės turi sulaukti ne tik tokį susitarimą sudariusios įmonės, bet ir jų vadovai”, – teigia prezidentė.

Įmonės vadovui, prisidėjusiam prie draudžiamų susitarimų, siūloma skirti baudą ir 3-5 metams apriboti teisę eiti viešosios ar privačiosios įmonės vadovo pareigas, būti valdymo organo nariu. Asmenų, kuriems paskirtos tokios sankcijos, sąrašą siūloma skelbti Konkurencijos tarybos interneto tinklalapyje.

Pataisos taip pat leis patvirtinti naują baudų apskaičiavimo metodiką, pagal kurią Konkurencijos taryba galės skirti didesnes, proporcingas visuomenei padarytai žalai baudas.

Už nesudėtingo statinio savavališką remontą gyventojai nebus baudžiami.

Seimas ketvirtadienį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas dėl nuo baudų už nelegalias statybas, neteisėtus remontus: už balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 24 parlamentarai. Pataisos įsigalios nuo spalio.

Seimas taip pat pritarė parlamentarės Dalios Kuodytės pataisai, leidžiančiai 2-5 tūkst. litų baudomis nebausti asmenų už neypatingo statinio savavališką griovimą: už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 42 parlamentarai.

Tačiau Seimas nepritarė parlamentarės pataisai, leidžiančiai žmogui jam priklausantį statinį naudoti ir ne pagal paskirtį.

“Jeigu savo garaže laikysiu bulves, pareigūnas man gali pasakyti, kad patalpas naudoju ne pagal paskirtį”, – sakė parlamentarė.

Aplinkos komiteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, gyvenamąjame name turi gyventi žmonės, bet “ne ožkos ar kiaulės būti, ir neturi ten būti lydomos plastmasės”.

Seimas taip pat nustatė apie 100 baudų dydžius už konkrečius pažeidimus, vykdant statybas ar remontuojant statinius.

Sugriežtinta ir atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už tyčinį kliudymą jiems atlikti savo pareigas.

Tragedija, nutikusi Lietuvoje iš Čekijos atvykusiems dviratininkams, dar kartą įrodė, kad būtina griežtinti baudas neprižiūrimų pastatų savininkams. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikisi, kad Aplinkos ministerija pagaliau tam ryšis.

“Situacija sudėtinga, mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šią padėtį pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 500 litų bauda, tačiau teismai baudas dažniausiai panaikina. Esu kreipęsis į Aplinkos ministeriją, kad būtų nustatytos baudos padidintos iki 10 tūkstančių litų, panašiai kaip Latvijoje ar kitose ES valstybėse. Tikiuosi, kad ministerija pakartotinai įvertins šį siūlymą ir dėl jo apsispręs”, – sakė A. Kupčinskas.

Kaunas dabar yra nepavydėtinoje situacijoje dėl kelių apleistų pastatų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba uždraudė privatizuoti buvusią žydų ligoninę, nes ji yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje. Apie tai informavo Valstybės turto fondas.

“Norėjome įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą buvusią Žydų ligoninę, tačiau paskutiniame Vyriausybės posėdyje to neleista padaryti. Ką mums daryti, jei pastato privatizuoti negalime, o lėšų jam sutvarkyti neturime? Neseniai kilo gaisras toje buvusioje ligoninėje, juk per kitą gaisrą pastato gali visai nelikti. Tokia situacija ir dėl pastato Miško gatvėje, kurį įtraukėme į privatizuojamų objektų sąrašą, bet Valstybės turto fondas neleidžia jo privatizuoti dėl tos pačios priežasties”, – pažymėjo Kauno meras.

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus specialistai yra užregistravę apie šimtą apleistų pastatų. Šią priežiūrą vykdo trys tarnautojai, o mieste yra 76 tūkst. pastatų.

Savininkai, kuriems paskiriamos baudos, skundžiasi teismui, o šie baudas panaikina. Savivaldybės darbuotojai prisimena tik du nesenus atvejus, kai pastatų savininkams teko sumokėti 200 ir 500 litų baudas. Tai atsitiko tik todėl, kad jie nesikreipė į teismą ir neskundė baudų.

Neprižiūrimų pastatų savininkams skiriamos baudos, jei vykdoma techninė priežiūra (daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų atveju) arba jei pastatai yra avarinės būklės. Teismuose tenka įrodinėti, kad pastatai yra avarinės būklės, tačiau teisėjai dažniausiai patiki savininkų teiginiais, kad pastatai nekelia grėsmės.

Be to, bausti savininkų iš karto negalima. Juos reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai avarinės būklės namas aptveriamas tvora ir baudos savininkui jau nebegalima skirti.

"Veido" archyvas

Gresiančios baudos, areštas ar net automobilio konfiskavimas dažnam vairuotojui tampa nė motais, kai galvą susuka vasaros malonumai. Mes priminsime, kas gresia už dažniausius KET pažeidimus – greitį, alkoholį ir neprisegtus diržus.

Iš pirmo žvilgsnio viskas labai paprasta: nesėsk į automobilį išgėręs, tik įsėdęs užsisek saugos diržą bei paragink tai padaryti kitus keleivius ir, žinoma, važiuodamas neviršyk leistino greičio. Tačiau geras oras ir gausybė vasaros malonumų dažnam vairuotojui greitai susuka galvą – gresiančios baudos, areštas ar net automobilio konfiskavimas tampa nė motais. Vis dėlto taip lengvai malonumams nevertėtų pasiduoti, nes už tai jau daugiau nei metus baudžiama ganėtinai griežtai.

Vienintelis dalykas, kurį galite sau leisti – tai greičio viršijimas ne daugiau nei 10 km/h. Už tokį KET pažeidimą blogiausiu atveju būsite tik įspėtas. Stipriau mygti pedalą ir greitį viršyti daugiau nei 10 km/h būtų tiesiog kvaila. Už kiekvieną su vėjeliu įveiktą kilometrą gali tekti bet kada atverti kišenę. Nemaloniausia bauda laukia greitį viršijus daugiau nei 50 km/h – ne tik teks sukrapštyti iki 1500 Lt baudai, bet ir prarasite teisę vairuoti savo žirgą iki trijų mėnesių arba netgi gausite parų bei vairavimo malonumą turėsite pamiršti net pusę metų.

Piniginę plačiai teks atverti ir vairuojant neblaiviam. Šiuo atveju vos porą atrodytų nekaltų alaus bokalų gali papildomai kainuoti iki 1500 Lt su teisės vairuoti atėmimu 12–18 mėn. O svaigalų mėgėjui, kuris jau yra baustas už tokį pažeidimą, gresia nei daug, nei mažai – teisės vairuoti atėmimas 3–4 metams bei automobilio konfiskavimas.

Taip pat derėtų atminti, kad nuo 2008 metų sausio 1 d. yra panaikinta taškų skyrimo už KET pažeidimus sistema. Vietoj jos galioja kur kas rimtesnis dalykas – administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras. Tai reiškia, kad čia yra įrašoma kiekviena jūsų nuobauda. Net ir išnykus jos galiojimui, nuobauda po kurio laiko nebus ištrinta – jinai keliaus į minėto registro archyvą. Todėl ir po penkerių metų – ypač jei jūsų nusižengimo nagrinėjimas pasieks teismą – anksčiau galioję nuobaudos bus vėl išvilktos į dienos šviesą ir gali dar kartą atsisukti prieš jus.

Seimas penktadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis sugriežtintos bausmės už mažamečių tvirkinimą, taip pat iki 16 metų pakelta amžiaus riba, nuo kurios nebaudžiami pilnamečio asmens lytiniai santykiai su nepilnamečiu.

Priėmus pataisas numatoma, kad tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo 2 iki 5 metų. Iki šiol už tokias veikas buvo baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taip pat nustatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Iki šiol buvo numatyta atsakomybė už lytinius santykius su nepilnamečiais iki 14 metų.

Pilnamečio lytiniai santykiai su asmeniu iki 16 metų nebūtų laikomi nusikaltimu, jeigu tarp jų nebūtų didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Praėjusią savaitę vilniečiai jau spėjo pastebėti specialiomis uniformomis vilkinčius pareigūnus, sostinėje fotografuojančius ne vietoje pastatytus ar už stovėjimą nesusimokėjusių vairuotojų automobilius.

Nors kol kas Vilniuje vis dar dirba bendri policijos ir SĮ “Susisiekimo paslaugos” ekipažai, kurie blokuoja transporto priemonių ratus, netrukus tai bus daroma tik išimtiniais atvejais. Daug dažniau pažeidimai bus tiesiog fotografuojami, o nuotraukos perduodamos policijai.

“Susisiekimo paslaugų” atstovė Daiva Kaminskaitė aiškina, kad šiuo metu kaip tik vyksta parengiamieji darbai, bandoma patikrinti, kaip tokia sistema veiks.

Beje, sostinės savivaldybės atstovai žada ir daugiau naujovių: jau netrukus policija apskritai nebetirs bylų dėl automobilių statymo taisyklių laikymosi pažeidimų – šią funkciją perims savivaldybė. “Tvarka bus supaprastinta, baudų dydį nustatys savivaldybė. Tokia sistema veikia daugelyje Europos šalių”, – aiškina savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Nors tiksliai pasakyti, nuo kada įsigalios naujoji tvarka ir ar keisis baudų dydis, jie dar negali.

Seimas pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui maksimalias baudas už nusikaltimus padidinti dešimt kartų.

Penktadienį Seimas po pateikimo 47 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius pritarė tai numatančių Baudžiamojo kodekso pataisų projektui. Kai projektas bus apsvarstytas parlamentiniuose komitetuose, Seimas balsuos dėl jų priėmimo.

Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, jog projekto rengimą paskatino baudos kaip ekonominių ir finansinių nusikaltimų padarymo atvejais veiksmingiausios bausmės potencialas, kuris šiuo metu negali būti efektyviai naudojamas dėl neproporcingai mažų, realios nusikalstamumo situacijos neatitinkančių asmenims skiriamų baudų dydžių.

“Pažymėtina, kad šiuo metu BK numatyti skiriamų baudų dydžiai yra neproporcingi nusikalstamų veikų pavojingumui ir valstybei daromai žalai, visiškai neatitinka nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų pajamų ir jų gaunamo pelno. Pavyzdžiui, vidutinis asmeniui, nuteistam už tabako gaminių kontrabandą skiriamos dydis yra keturiolika kartų mažesnis nei valstybei padarytos žalos dydis”, – sakė prezidentės patarėja.

Pateiktomis BK pataisomis už baudžiamąjį nusižengimą siūloma bausti nebe iki 50 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudomis (dabar – 6500 litų), o iki 500 MGL dydžio (65 tūkst. litų). Už sunkų nusikaltimą būtų skiriama nebe iki 100 (13 tūkst. litų), o iki 1000 MGL dydžio (130 tūkst. litų) bauda.

Maksimali bauda už sunkų nusikaltimą didėtų nuo 300 (39 tūkst. litų) iki 3000 MGL dydžio (390 tūkst. litų), už neatsargų nusikaltimą – nuo 75 (9750 litų) iki 750 MGL dydžio (97,5 tūkst. litų).