Vyriausybė, siekdama stabdyti ir mažinti nelegalų darbą, pirmadienį pradėjo diskusijas, kaip bausti nelegaliai dirbančius gyventojus, griežtinti atsakomybę darbdaviams bei numatyti daugiau prevencinių priemonių nelegaliam darbui užkirsti.
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė, kad nelegaliai dirbančiam asmeniui siūloma taikyti baudas nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų. Šiuo metu finansines sankcijas už nelegaliai dirbančius asmenis galima taikyti tik darbdaviams.
“Priimtas sprendimas, kad gegužės viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, pateiks teisės aktų projektus”, – sakė A.Kubilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad apie baudų didinama darbdaviams kol kas nekalbama. Jo teigimu, jos šiuo metu siekia iki 10 tūkst. litų.
“Šiandien reikia pripažinti, kad dažnai yra netgi darbuotojas ta šalis, kuri inicijuoja nelegalų darbą tam, kad neprarastų socialinių išmokų, bedarbio pašalpų ar kitų dalykų. Klausimas yra kompleksinis, todėl natūralu, kad ir sankcijas, nebūtinai vienodas, turi patirti irgi abi šalys”, – kalbėjo ministras.
Teisės aktuose siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.
Gyventojus, pranešusius apie pažeidimus, siūloma atleisti nuo atsakomybės.
Taip pat siūloma suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už neteisėtą veiklą (dabar tai gali padaryti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai).
Teisės aktuose bus siūloma konkrečiau apibrėžti “talkos darbų” ir “talkininko” sąvokas, plėtoti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis.
Lietuvoje pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.