Vyriausybė siūlo Seimui įstatymą, kuris sudarytų teisines galimybes grąžinti Bažnyčiai jos faktiškai valdomą, bet teisiškai jai nepriklausantį turtą.

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui teikti parlamentui įstatymo “Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo sureguliavimo” projektą.

Vyriausybė siūlo įregistruoti religinių bendruomenių turtą, kurį sovietų valdžia buvo neteisėtai paskelbusi nacionalizuojamu, tačiau jo neperėmė ir paliko teisę toliau jį naudoti religinėms reikmėms.

Taip, anot Ministro pirmininko tarnybos pranešimo, religinės bendruomenės savo vardu galės teisiškai įregistruoti joms visuomet priklausiusius ir nuolat jų naudotus pastatus.

Šiuo metu Lietuvoje keleto šimtų religinės paskirties pastatų – bažnyčių, cerkvių, varpinių, koplyčių ir kitų – nuosavybės teisės nėra įregistruotos arba jos priklauso nebeegzistuojančioms institucijoms: vykdomiesiems komitetams, deputatų taryboms.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, visoje šalyje gali būti apie 400-500 bažnyčių, koplyčių ir kitokio Bažnyčios turto.

Religinės bendruomenės ir bendrijos, faktiškai valdydamos maldos namus, tačiau neįregistravusios nuosavybės teisių į minėtus pastatus, susiduria su pastatų išlaikymo, komunalinių paslaugų užsakymo, pastatų remonto, paveldosaugos problemomis.

“Kai kuriais atvejais Bažnyčia netgi nežinodavo, kad tas turtas yra nacionalizuotas, nes elektros sąskaitas apmokėdavo parapija ir Bažnyčia, ir viską realiai tvarkė, ir nuo durų raktus turėjo, tačiau dokumentai rodo ką kita. Tai gali sukelti įvairias teisinės problemas ir nesklandumus kuo įvairiausiose situacijose – ar parduoti, ar kažkokius ūkinius reikalus tvarkyti. Tų reikalų sutvarkymui ir siūloma priimti naują įstatymą”, – yra sakęs ministras.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vykusios restitucijos metu nuosavybės teisės į dalies religinių bendruomenių ir bendrijų iki okupacijos laikotarpio valdytą ir okupacijos laikotarpiu faktiškai naudotą religinės paskirties nekilnojamąjį turtą nebuvo įregistruotos ir restituciją reglamentuojantys teisės aktai neišsprendė nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo klausimų.

Nekilnojamojo turto registre esama kliūčių, nes didelė dalis religiniams tikslams naudojamų pastatų buvo statyti seniai, daugiau nei prieš šimtmetį, ir dokumentų, kurie yra reikalingi norint įregistruoti šiuos pastatus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, nėra arba jie nėra išlikę. Todėl pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybių įregistruoti šiuos pastatus.

69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą. Tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai Bažnyčios mokymo stiprybė.

Tai parodė delfi.lt užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Iš manansčiųjų, kad Bažnyčiai keistis būtina, net 72 proc. nurodė celibato panaikinimą.

47 proc. respondentų norėtų, kad Bažnyčia pakeistų požiūrį į skyrybas bei antrą santuoką, iš kurių nei viena, nei kita šiuo metu nepripažįstama, o 44 proc. tikėtųsi šiuolaikiškesnio požiūrio į gimstamumo valdymą kontracepcijos pagalba.

Popiežius Benediktas XVI pripažino pasaulio kardinolams, kad vadovauja “sužeistai ir nusidėjusiai” Katalikų Bažnyčiai, minėdamas savo audringo pontifikato, kurį pastaruoju metu aptemdė skandalai dėl kunigų pedofilijos, penktąsias metines.

Per susitikimą su maždaug 60 kardinolų ištaiginguose Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose pontifikas “priminė Bažnyčios nuodėmes”, vadindamas ją sužeista ir nusidėjusia, pirmadienį rašo Vatikano dienraštis “L’Osservatore Romano”.

Dienraštis citavo Šventąjį Tėvą, kuris sakė “labai aiškiai jaučiantis, kad nėra vienišas” ir kad “jį palaiko visa Kardinolų kolegija, kuri kartu su juo išgyvena gyvenimo išbandymus ir teikia paguodą”.

Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi (Federikas Lombardis) gynė kritikuojamą popiežių, sakydamas Vatikano radijui, kad prioritetai, kuriuos Benediktas XVI nustatė po savo išrinkimo, “vykdomi nuosekliai ir ryžtingai”, nors esama “įtampos” ir “kliūčių”.

Kaltinimų banga, sudrebinusi Katalikų Bažnyčią Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat nulėmė sekmadienį įvykusį jaudinantį pontifiko susitikimą Maltoje su nukentėjusiais nuo dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo asmenimis. Ši Viduržemio jūros sala tapo dar viena šalimi, įtraukta į pastarąjį kunigų pedofilijos skandalą.

Susitikęs su asmenimis, kurie vaikystėje buvo seksualiai išnaudojami kunigų, Benediktas XVI sakė jaučiantis “gėdą ir sielvartą” dėl tokių neleistinų incidentų. Anksčiau Katalikų Bažnyčios vadovas buvo susitikęs su nukentėjusiais per 2008 metais vykusius vizitus Australijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Šventojo Tėvo pontifikato penktosios metinės buvo minimos be didelių iškilmių.

Per vieną dvasinių pareigūnų susitikimą Jeruzalėje Dievo Motinos popiežiškojo instituto vadovas Juanas Solana (Chuanas Solana) sakė, kad “šiemet Šventasis Tėvas ir jo Bažnyčia yra puolami”.

Vatikanas ir įtakingi vyskupai vieningai gina popiežių, tačiau patiria vis didesnį spaudimą dėl kaltinimų, jog Vatikano hierarchai, tarp jų pats pontifikas, prisidėjo prie nusikaltusių kunigų dangstymo.

Pedofilijos skandalas, dėl kurio Katalikų Bažnyčią ištiko rimčiausia per visą šių laikų istoriją krizė, nukreipė dėmesį nuo kitų per penkerius Benedikto XVI pontifikavimo metus buvusių krizių.

Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.

Vis dėlto bene dažniausiai per šiuos penkerius metus Šventasis Tėvas sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.

Ypač neigiamos žydų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono (Ričardo Viljamsono), tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.

2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą “už žydų atsivertimą”, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.

Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.

Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.

Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.

Kai kurie istorikai kritikavo Pijų XII už tai, kad per Holokaustą jis nepakankamai stengėsi dėl žydų, bet Vatikanas tvirtina, kad jis vykdė “tylią” diplomatiją gyvybėms gelbėti.

Neseniai vokiečių kilmės popiežiui artimų Bažnyčios pareigūnų išsakytos nepagalvotos pastabos, susijusios su pastaraisiais dvasininkų pedofilijos skandalais, dar pablogino Vatikano santykius su žydais ir homoseksualių asmenų teisių gynėjais.

Šio mėnesio pradžioje Benedikto XVI asmeninis pamokslininkas per Didžiojo penktadienio Viešpaties kančios liturgiją kaltinimus Bažnyčiai dėl kunigų pedofilų dangstymo palygino su antisemitizmu.

Tiek žydų organizacijos, tiek nukentėjusieji nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo pasipiktinę pareiškė, kad nepriimtina lyginti Katalikų Bažnyčios hierarchų patiriamus nemalonumus dėl pedofilijos skandalų su smurtu, kurio kulminacija tapo Holokaustas.

Tuo tarpu Benedikto XVI dešiniąja ranka laikomas Šventojo sosto valstybės sekretorius Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė) sulaukė tarptautinio pasmerkimo, susiejęs pedofiliją su homoseksualumu.

Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš JAV laikraščio “National Catholic Reporter” interviu agentūrai AFP sakė: “Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą”.

Pirmadienį pranešta, kad didžiausią katalikų bendruomenę pasaulyje turinčioje Brazilijoje, iki kurios taip pat nusirito Bažnyčią krečiančių skandalų dėl dvasininkų pedofilijos banga, buvo sulaikytas 84 metų kunigas, seksualiai prievartavęs chore dainavusį jaunuolį.

Televizija SBT praėjusį mėnesį parodė slapta kamera filmuotus vaizdus, kuriuose matyti, kaip šiaurės rytinėje Alaguaso valstijoje šis dvasininkas lytiškai santykiauja su 19-mečiu vaikinu.

Taip pat atliekamas tyrimas dėl dar dviejų kunigų, kuriuos seksualine prievarta apkaltino trys buvę choristai.