Visuomenės nusivylimas, nepasitikėjimas valdžios įstaigomis, dideli mokesčiai, skatinantys pateisinti nelegalią prekybą, – tik kelios priežastys, lemiančios svetainėje www.beseselio.lt gausiai žymimų šešėlinės prekybos taškų atsiradimą. Nuo gegužės mėnesio, kai startavo iniciatyva „Lietuva be šešėlio“, raginanti visuomenę pranešti apie nelegalią prekybą, iš viso paskelbta apie 1191 vietą.

Projekto rengėjai ragina visuomenę duomenis apie nelegalią prekyvietę pateikti kuo išsamiau, nurodant ne tik adresą, bet ir detaliau aprašant veiklą: kokiomis prekėmis prekiaujama, iš kur jos atvežtos, kokiu metu (reguliariai, pagal užsakymą ar kt.) vykdoma prekyba ir pan. Kuo tiksliau pateikti duomenys leidžia policijai reaguoti greičiau ir efektyviau.

Iniciatyvos rezultatais susidomėjo ir Seimas

Rugsėjo pabaigoje Seime vykusiame pasitarime, kurio metu buvo bandoma atsakyti į klausimą – ką daryti ir kaip pažaboti nelegalią prekybą rūkalais ir alkoholiu, dalyvavo ir „Lietuva be šešėlio“ iniciatyvos autoriai. Šiuo metu svetainėje www.beseselio.lt pateiktame žemėlapyje daugiausia pažymėtų tamsių dėmių – nelegalios prekybos vietų – telkiasi apie didžiuosius miestus.

Pasak generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio, vien per pastarąjį pusmetį policijos iniciatyva buvo surašyta 2000 protokolų, nurodančių nusikalstamą su nelegalia prekyba susijusią veiklą. Komisaras pripažįsta, kad nors svetainėje paskelbta informacija reikalauja papildomų policijos laiko resursų, o kai kurie pranešimai būna melagingi, piliečių pateikta informacija yra visokeriopai naudinga. „Džiugu, kad šitas projektas parodo, jog visuomenė yra susirūpinusi nelegalia prekyba. O mums – garbės reikalas sureaguoti tinkamai“, – po pasitarimo surengtoje LRT diskusijų laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo S. Skvernelis.

Bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, remiantis www.beseselio.lt pateikta informacija, šiuo metu nelegali prekyba papildomai sustabdyta dar 81-oje šešėlio žemėlapyje nurodytų vietų.

Kaip spręsti?

Svetainėje www.beseselio.lt šiuo metu yra pažymėti 831 nelegalios prekybos cigaretėmis, 606 – alkoholiu, 387 – kuru taškai. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai pasižymi itin didele tolerancija šio tipo nusikalstamai veiklai (nelegalias prekes toleruoja 62 proc. visuomenės). Kita vertus, jos priežasčių specialistai siūlo ieškoti ir grįžtant prie produktų kainą sudarančių dalių.

Santykiniais skaičiavimais, akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tokia situacija sudaro sąlygas augti šešėlinei rinkai, o akcizų padidinimas tokioms prekėms kaip tabakas, alkoholis ar kuras neilgai trukus leidžia stebėti mokesčių iš legalios prekybos sumažėjimą ir išaugusius kontrabandos rodiklius.

Pažaboti nelegalią prekybą specialistai siūlo ir griežtinant baudas. O vis garsiau pradedama kalbėti apie įstatyminės bazės koregavimą bei apribojimų gauti socialines lengvatas nustatymo asmenims, įtariamiems ar nubaustiems dėl su nelegalia prekyba susijusios veiklos.

Iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ tikslas – ne tik rinkti piliečių pateiktą informaciją apie nelegalios prekybos taškus, bet ir keisti visuomenės požiūrį į šio tipo nusikalstamą veiklą. Santykiniais vertinimais, šešėlinės akcizinių prekių rinka iš kiekvieno Lietuvos mokytojo kasmet atima apie 28 tūkstančių litų arba kiekvieno pensininko – apie 3 tūkstančius litų, iš viso šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.