BFL

Įstatymų pataisos, kurios bus pristatytos šį mėnesį, turėtų pagaliau padėti pagrindus darbo santykiams liberalizuoti, jei profsąjungos ir vėl nevetuos to, dėl ko darbuotojai tik laimėtų.

Aušra Lėka

Lietuvoje darbuotojai uždirba beveik keturis kartus mažiau nei ES vidurkis, o dirba pusantros valandos ilgiau nei statistinis europietis, nors Lietuva dėl savo Darbo kodekso prilyginama darbuotojų rojui. O didžiausia vidutinė valandinė alga – Danijoje, kuri laikoma pačių liberaliausių darbo santykių šalimi ES. Lietuva, Laisvosios rinkos instituto tyrimo, atlikto remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, duomenimis, pagal darbo santykių lankstumą yra maždaug šešta nuo galo ES ir 127-a tarp 183 pasaulio valstybių. Tai kur darbuotojams tikrasis rojus?

Verslas, potencialūs investuotojai nelanksčius darbo santykius jau daug metų vadina problemiškiausia Lietuvos verslo aplinkos sritimi. Tačiau profsąjungos Trišalėje taryboje bet kokius siūlymus liberalizuoti darbo santykius vetuoja, vertindamos juos kaip darbuotojų stūmimą į vergovę. Tik ar patys darbuotojai nori tokio kaip dabar rojaus – su mažomis algomis ir begale darbo santykių reglamentavimo?

Dar šį mėnesį planuojama pristatyti naują kompleksinį darbo santykių liberalizavimo, užimtumo didinimo ir socialinio draudimo tvarumo projektą. Premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo kardinalių permainų. Taigi iš projektų tikimasi ilgai lauktų ir būtinų pokyčių, jei tik užteks politinės valios juos priimti.

Ką iš tikrųjų gina profsąjungos

SBA baldų kompanijos, kurios “Klaipėdos baldų”, “Germanikos”, “Šilutės baldų” ir “Visagino linijoje” dirba 3 tūkst. darbuotojų, ilgametė personalo vadovė  Virginija Pūraitė vardija daugybę konkrečių atvejų, kai smulkmeniškas darbo santykių reglamentavimas trukdo darbdaviui su darbuotoju priimti abiem pusėms naudingą susitarimą. Pavyzdžiui, viršvalandžiai: įmonė gauna kokį papildomą užsakymą gal tik mėnesiui, tad darbdavys negali pulti į rinką ieškoti darbuotojų, o esami mielai papildomai užsidirbtų, bet žmogus negali toje pačioje įmonėje eiti antraeilių pareigų. Arba darbuotojas galėtų pavaduoti susirgusį kolegą, bet darbo grafiką reikia sudaryti ne vėliau kaip prieš dvi savaites, supažindinti su juo darbuotojus ir profsąjungas.

O dėl sudėtingo darbo santykių forminimo procedūros, pasak V.Pūraitės, kartais net nepatogu prieš įdarbinamus žmones – tiek  biurokratijos. O ir paskui kiekvienam darbuotojui kas mėnesį turi išdalyti popierinius algų lapelius. Vien SBA baldų įmonėje “Klaipėdos baldai” – per 700 žmonių, ir kiekvienam į rankas reikia įduoti lapelį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai, pasidabinę mantijomis, gavę diplomus apdovanoti gėlėmis ir sveikinimais, svarsto, kur toliau vingiuos jų karjeros kelias. Dalis jį pradeda Lietuvos darbo biržoje (LDB).

Liepos 1 d. darbo biržoje jau buvo užsiregistravę maždaug 600 universitetų ir kolegijų absolventų, ieškančių darbo. Tikėtina, kad liepos 31 d. bedarbių „su aukštuoju“ bus gerokai daugiau.
Šių metų pirmąjį pusmetį LDB užsiregistravo 3,5 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų, 62 proc. iš jų baigė universitetus. Tiesa, situacija šiek tiek pagerėjo: 2013 m. per tą patį laikotarpį jų buvo 700 daugiau.
Skeptikams, kurie iki užkimimo ginčijasi, kad absolventai į LDB ateina ne dėl darbo, o tik dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), reikia pasakyti, kad absolventams PSD galioja iki pat rugpjūčio 31 d. Vadinasi, jei ketini tęsti mokslus ar vykti uždarbiauti svetur, gali ramiai sėdėti rankas sudėjęs, nes bedarbiu taptum tik nuo rugsėjo.
„Vidutiniškai per mėnesį užsiregistruoja apie tūkstantį absolventų, o būtent liepą šis skaičius gali šoktelėti iki 7–8 tūkst.“, – skaičiuoja LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis. Jis paaiškina, kad šie duomenys toli gražu ne galutiniai. Skirtingus LDB užsiregistravusiųjų skaičius lemia sezonas, diplomų įteikimo laikas. Gali būti ir taip, kad ne visi absolventai, norintys užsiregistruoti LDB, jau gali tai padaryti, nes kai kurios aukštosios vėluoja pateikti duomenis studentų registrui.
Specialistas priduria, kad registracija LDB vos baigus universitetą nėra joks nuosprendis. V.Maksvyčio žodžiais, LDB tampa patarėju ir tarpininku karjeros pradžioje. Todėl jaunuolis gauna visą įmanomą pagalbą: potencialų darbdavį galima aprūpinti net subsidija už įdarbinimą, apmokymą, o pačiam jaunuoliui ar jaunuolei galima pasiūlyti ir psichologo konsultacijas. Pasak V.Maksvyčio, 600 studentų liepą LDB atsirado todėl, kad pavėlavo kažką padaryti studijų metais: pamiršo būti aktyvūs, dairytis pirmosios darbo vietos, neįgijo praktinės patirties.

Dirbti neinantys veltėdžiai, gyvenantys iš valstybės pašalpų – tokį įvaizdį įgyja vis daugiau lietuvių emigrantų Airijoje. Net ketvirtadalis darbingų lietuvių emigrantų Airijoje – bedarbiai, daugybė mūsų tautiečių šeimų pragyvena tik gaudami dosnią šalies socialinę paramą.

Nedideliame Airijos mieste Navane, nuo sostinės nutolusiame keliasdešimt kilometrų, susitinkame su viena jauna lietuvių šeima. Rima ir Audrius Airijoje gyvena jau dešimtmetį, čia susilaukė vaikų – jų sūnums dabar dveji ir aštuoneri metai.
Dviaukščio namo pirmame aukšte svetainė apstatyta kukliais baldais, bet ant sienos šviečia milžiniškas LED televizorius, ant stalo padėtas planšetinis kompiuteris. Po namo langais – du šeimininkams priklausantys nenauji, bet gana geri automobiliai.
Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, bet Rima ir Audrius – jau daugelį metų bedarbiai. Rima Airijoje dirbo labai trumpą laiką, kol į pasaulį pasibeldė jų pirmagimis, o Audrius darbo neteko prieš ketverius metus. Nepaisant to, jie gali sau leisti gyventi erdviame name, kurio nuomą apmoka valstybė, iš pašalpų išlaikyti du automobilius, apsirengti ir šiek tiek pataupydami prasimaitinti. Abu be užuolankų sako, kad dirbti jiems neapsimoka, nes tada netektų paramos nuomai ir kitų išmokų. Nors Audrius kartais neoficialiai imasi vieno kito atsitiktinio darbo ir sako tęsiantis nuolatinio darbo paieškas, abu su žmona jau įprato prie tokio gyvenimo rutinos: keltis ir gultis vėlai, niekada niekur neskubėti, daug valandų praleisti prie televizoriaus ir kad visas sąskaitas apmokėtų namais tapusi Airijos valstybė.
Tokį gyvenimą šiandien gyvena ir daugybė kitų lietuvių emigrantų Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje – daug daugiau, nei būtų galima įsivaizduoti. Kai neseniai gimtadienį šventė Rimos su Audriumi mažasis sūnus ir į jų namus susirinko gausus būrys lietuvių draugų, paaiškėjo, kad beveik visi jie – lygiai tokie pat Airijos valstybės išlaikytiniai.
Darbščių, bet kokio darbo noriai besiimančių lietuvių emigrantų portretą keičia sudėtinga ekonominė padėtis ir socialinei tinginystei itin palanki Airijos ar Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema.
Airijoje gyvena jau ištisos airių šeimų, kurių vaikai niekada nėra matę savo tėvų dirbančių, kartos. Suaugę jie paprastai tęsia tokį gyvenimo būdą ir mano, kad juos išlaikyti privalo valstybė. Kaip sako lietuvių bendruomenės Airijoje pirmininkas Arūnas Teišerskis, dėl to tarp Airijos politikų kyla daug diskusijų – ką daryti, kad socialinė sistema būtų pagalba ištikus sunkumams, bet neskatintų gyventojų tapti išlaikytiniais. Tiesa, lig šiol tai buvo daugiau pačių airių bėda. Vis dėlto A.Teišerskis pastebi, kad į Airiją atvykę emigrantai, tarp jų ir dalis lietuvių, užsikrečia šiuo blogu pavyzdžiu. Juolab kad tiek Airijos, tiek beveik analogiška Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema sudaro itin geras sąlygas kukliai, bet tikrai neprastai gyventi iš valstybės paramos neribotą laiką. Tuo naudojasi ne tik rimtos bėdos prispausti lietuviai, dėl objektyvių priežasčių netekę darbo ir pajamų, bet ir tie apsukresni tautiečiai, kurie nė neketina grįžti į darbo rinką.

Lietuviai – pirmi tarp Rytų Europos bedarbių
Nedirbantys ir savo šeimų nebepajėgiantys išlaikyti emigrantai tampa rimta našta skolose klimpstančiai Airijai. Tarp tokių išlaikytinių pirmi Afrikos šalių ir Pakistano tautybės atvykėliai, aukštas nedarbo lygis yra ir tarp Rytų europiečių, tarp jų pirmauja lietuviai ir lenkai.
2011 m. vykęs gyventojų surašymas atskleidė sukrečiamą vaizdą: Airijoje gyvenančių lietuvių nedarbo lygis siekia 24 proc. Taigi maždaug ketvirtadalis darbingų lietuvių Airijoje per surašymą neturėjo darbo.
Airijos valstybinės institucijos, fiksuojančios nedarbo lygį ir socialinės paramos gavėjus, iš kitų tautybių gyventojų lietuvių neišskiria, tad aiškių duomenų, kokia dalis Airijoje įsikūrusių lietuvių būtent šiuo metu neturi darbo ar gauna vienokią arba kitokią socialinę paramą, nėra. Tačiau tiek iš surašymo, tiek iš pavienių bedarbio ir kitų socialinių pašalpų gavėjų duomenų matyti, kad lietuvių, nebeišsiverčiančių be valstybės paramos ir tuo net piktnaudžiaujančių, sparčiai daugėja.
Pavyzdžiui, pernai bedarbio pašalpas Airijoje gavo arti 7 tūkst. lietuvių. Taip pat žinoma, kad šiuo metu 1400 lietuvių šeimų gauna vadinamąją “Family Income Supplement” pašalpą, skiriamą mažas pajamas turinčioms šeimoms. Vos per dvejus metus tokias pašalpas gaunančių lietuvių šeimų padaugėjo penkiais šimtais. Surašymo duomenimis, Airijoje gyvena apie 36,6 tūkst. lietuvių. Tiesa, net patys airiai pripažįsta, kad šie duomenys nėra objektyvūs. Manoma, kad Airijoje, įskaitant vaikus, iš tiesų gyvena apie 60–70 tūkst. lietuvių tautybės žmonių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Veido“ atliktas tyrimas atskleidžia, kurių universitetų ir kolegijų absolventams sunkiausia susirasti darbą.

Praėjusiais metais daugiau kaip 10 tūkst. 2012 m. laidos universitetų ir kolegijų absolventų užsiregistravo Lietuvos Darbo biržoje (LDB). „Veidui“ išanalizavus LDB ir aukštųjų mokyklų pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad pernai, daugiausiai bedarbių išleido Vilniaus dizaino kolegija – net 28,5 proc. 2012 m. darbo neturėjo po 25 proc. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei Šiaurė Lietuvos kolegijų absolventų.
Toliau rikiuojasi Alytaus (24 proc.), Šiaulių valstybinė (23,1 proc.) kolegijos ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (22,4 proc.).
Iš pernai baigusiųjų universitetus daugiausiai Darbo biržoje užsiregistravo Vilniaus dailės akademijos absolventų (24,6 proc.), Lietuvos sporto (19,9 proc.), Vytauto Didžiojo (17,7 proc.) ir Aleksandro Stulginskio (17 proc.) universitetų absolventų.
Beje, iš visų aukštųjų mokyklų vienintelė Utenos kolegija atsisakė „Veidui“ pateikti duomenis, reikalingus apskaičiuoti, kiek išleido bedarbių. Nenoras bendradarbiauti patvirtina, kad ši kolegija turi dėl ko nuogąstauti, nes paruošia nemažai darbo rinkoje nekonkurencingų specialistų. LDB duomenimis 2012 m. buvo registruota net 256 Utenos kolegijos absolventų, neturinčių darbo.
Taigi, kodėl vienus universitetus ir kolegijas baigę jauni žmonės pirmiausia traukia į Darbo biržą, o kitų aukštųjų mokyklų didžioji dalis absolventų iš karto įsidarbina?

Sunkiau įsidarbinti kolegijų absolventams

Personalo paieškos ir atrankos specialistai pabrėžia, kad ne vien tik nuo aukšto studijų ar aukštosios mokyklos lygio priklauso absolventų įsidarbinimo galimybės. Mat labai svarbu ir asmeninės jauno žmogaus savybės, motyvacija, darbo patirtis. „Įsidarbinti sunku arba turint aukštojo mokslo diplomą tenka dirbti nekvalifikuotą, ne pagal specialybę darbą, kai jaunas žmogus tampa masės dalimi – niekuo neišsiskiria iš tūkstančio baigusiųjų tas pačias studijas“, – pastebi personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ direktorius Karolis Blaževičius.
Jo nuomone, dažniausiai taip nutinka, kai universiteto ar kolegijos absolventas neturi darbo patirties. Tuomet jam trūksta bendravimo įgūdžių, nežino, ko iš jo tikisi darbdavys. Tad K.Blaževičius neabejoja, kad daugiau privalumų turi tie aukštųjų mokyklų absolventai, kurie ketvirtame kurse dirbo bent ketvirčiu ar puse etato. „Dirbant, pavyzdžiui, kavinėje padavėju tobulėti sunku, tačiau pirmas žingsnis galėtų būti asistento pareigos įmonėje susijusioje su pasirinkta specialybe. Nors tikriausiai teks vadovui tik lėktuvo bilietus užsakinėti ar kitus panašias užduotis atlikti, tačiau jaunas žmogus matys, kaip yra dirbama, bendraujama. O darbdaviai visuomet renkasi tuos, kurie turi nors kiek patirties“, – dėsto įmonės „Indigroup“ direktorius.
Vis dėlto, rinkdamasis darbuotoją įmonės vadovas atsižvelgia ir į išsilavinimą. Baigus kolegiją Lietuvoje kur kas sunkiau gauti darbą nei turint universiteto diplomą. Tiesa, yra kolegijų, į kurias stoja itin gabūs, gerais pažymiais egzaminus išlaikę abiturientai, nes universitetuose nėra jų pasirinktos studijų krypties. Tačiau dažniausiai kolegijas renkasi tie, kuriem nepavyksta įstoti į universitetus. Tad, K.Blaževičiaus žodžiais, daugelis kolegijų absolventų negeba strategiškai mąstyti, vadovauti projektams ar ruošti finansinių ataskaitų.
Personalo paieškos ir atrankos ekspertas pabrėžia, kad ypač baigus Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kuri trečius metus išleidžia bene daugiausiai bedarbių, naivu būtų tikėtis greitai bei sėkmingai įsidarbinti. Mat turint tik kolegijos diplomą darbo valstybės tarnyboje nepavyks gauti, o specialybių, susijusių su aplinkosauga paklausa Lietuvoje kol kas labai maža. K.Blaževičius prognozuoja, kad ateityje tokių specialistų reikės daugiau, tačiau didelio šuolio šioje srityje taip pat nebus.
„Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis sako, kad miškininkų poreikis šiuo metu mūsų šalyje yra, o ateityje bus dar didesnis, tačiau darbdaviai pageidauja baigusiųjų universitetus.

Socialinius ir humanitarinius mokslus studijuoti besirenkantys jaunuoliai viliasi būsiantys geriausi savo srityje ir dėl to nepaiso realios nedarbo grėsmės.

Aštuoniolikmetis vilnietis Augustinas po keleto savaičių teiks dokumentus studijuoti teisę Vilniaus universitete arba Mykolo Romerio universitete. Bet jau šiandien jis regi save išlipantį iš prabangaus automobilio, vilkintį aukštosios mados kostiumu, su stilingais akiniais ir geros kokybės odiniu portfeliu. Vaikino manymu, kino filmuose regima simuliakrinė teisininkų gyvenimo gerovė netrukus taps jo gyvenimo realybe. „Žinau, kad būsiu geriausias advokatas, ir tik keleto metų klausimas, kada mano atlyginimas šoktelės nuo 5 iki 10 tūkst. Lt”, – planuoja Augustinas.
Gabus vilnietis nenori girdėti nei Lietuvos, nei užsienio ekspertų įspėjimų, kad teisininkų, kaip ir daugelio kitų socialinių mokslų krypties specialistų, yra per daug, tad daugeliui jų gresia nedarbas arba darbas ne pagal profesiją.
„Socialiniai mokslai, menai yra tos sritys, kurias baigusiam universiteto auklėtiniui dažnai tenka tiesiog pasakyti: kad praregėtum, pamiršk, ko mokeisi”, – prieš mėnesį AP žurnalistams teigė ES veikiančioms tarptautinėms įmonėms atstovaujančios organizacijos EDF generalinis sekretorius Robinas Chateras.
Kaip rodo prieš pusmetį paskelbti Džordžtauno universiteto (JAV) daugiau kaip dvejus metus trukę darbo paklausos ir pasiūlos tyrimai, šiuo metu mažiausiai darbo vietų siūloma vėlgi socialinių, humanitarinių mokslų ir menų atstovams. Netgi JAV darbo neranda 11,6 proc. architektų, 9,8 proc. fotografų ir kino operatorių, 9,65 proc. grafinio dizaino specialistų, 8,8 proc. filosofų ir religijotyrininkų, 8,3 proc. teatro aktorių, 6,85 proc. muzikantų bei žurnalistų…
“Jei būsi geriausias savo srityje, nei nedarbas, nei minimali alga tikrai negrės”, – socialinės krypties profesūros nuolat pasitelkiamą kontrargumentą kartoja vilnietis abiturientas Augustinas. Jo įsitikinimu, pesimistines darbo rinkos prognozes turėtų gaudyti vidutinybės.
Vis dėlto savimi pasitikintis jaunuolis nenori, kad viešai skelbtume jo pavardę. Užtat kalbinti kiti gimnazistai ne tik patvirtino skeptišką Augustino nuomonę apie analitikų prognozes, bet ir buvo drąsesni.

Būsimi nepaklausių specialybių studentai viliasi būsiantys geriausi

Štai net keletas Kauno šv. Mato gimnazijos gimnazistų, ketinančių rinktis socialinės ir humanitarinės krypties studijas, taip pat yra tikri, kad ekspertų įspėjimai dėl rinkos persotinimo teisininkais, vadybininkais, ekonomistais, žurnalistais, anglų kalbos vertėjais, lituanistais ir pan. skirti ne jiems.
“Sutinku su ekspertais, kad mano ketinamų rinktis rinkodaros, verslo ar ekonomikos programų specialistų prirengta tikrai daug, ir įtikinti darbdavį pasirinkti būtent mane bus sunkoka. Bet viskas yra įmanoma: reikia tiesiog ne plaukti pasroviui, o būti šiek tiek aukštesniam už kitus. Juk geri specialistai nesimėto”, – jaunatvišku maksimalizmu trykšta kaunietis Paulius Vegelevičius.
O būsimoji žurnalistė Vytautė Merkytė atitaria: “Nesu linkusi vadovautis specialistų nuomonėmis, nes juk pati kuriu savo gyvenimą ir tikrai neketinu dirbti to, kas bus populiaru, pagal specialistus, bet man visai ne prie širdies. Man žurnalistika atrodo labai įdomi profesija.”
“Na, taip, ekonomistams tikrai nežadama labai daug perspektyvų, bet man įdomu sekti mūsų šalies statistinius duomenis, ūkio raidą, todėl ir renkuosi studijuoti ekonomiką, – sako kaunietė Agnutė Kiliūtė. – Manau, kad gerai išmanant šią sritį darbą nebūtų sunku susirasti.”
O štai anglų ir prancūzų kalbas studijuoti ketinančio kauniečio Vytauto Bukausko įsitikinimu, anglų kalba ne tik kad verta studijuoti, bet dargi labai perspektyvi. “Visi dokumentai ir sutartys paprastai verčiami iš ir į anglų kalbą, be to, prognozuojama, kad vertimų rinka ateityje tik plėsis. O geram vertėjui tikrai nėra problema rasti darbo”, – neabejoja V.Bukauskas.
Ir vis dėlto kiek galima pasitikėti asmenine sėkmė ir kiek verta kliautis darbo rinkos analitikų ateities įžvalgomis? Kokias specialybes derėtų rinktis itin atsargiai?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Jau trejus metus tarp bedarbių sparčiausiai gausėja teisininkų, ekonomistų, socialinių darbuotojų, vadybininkų gretos, tačiau šių specialybių studijos ir toliau išlieka vienos populiariausių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, pastaruosius trejus metus daugiausiai tarp užsiregistravusių bedarbių buvo administratoriaus, verslo paslaugų ir pardavimo vadybininko, buhalterio, apskaitininko, teisininko, ekonomisto, socialinio darbuotojo specialybę įgijusių žmonių.
Personalo atrankos specialistų vertinimu, šių specialybių atstovų perteklius darbo rinkoje išliks ir artimiausius trejus–penkerius metus, o įsidarbinti bus lengviausia IT, aviacinės elektronikos specialistams, inžinieriams, mechanikams, geodezininkams, biochemikams, techninius mokslus baigusiems vadybininkams. Nepaisant to, į tiksliųjų mokslų specialybes universitetams vis sunkiau prisivilioti studentų. Štai šiemet Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dėstomas technines specialybes panoro studijuoti net 30 proc. mažiau jaunuolių nei ankstesniais metais. Beje, mažėja ir moksleivių, besirenkančių tiksliųjų mokslų valstybinius egzaminus. Šiais metais valstybinį matematikos egzaminą laikė tik kas penktas abiturientas – kelis kartus mažiau nei 2009 m.
Nors dėl to, kad šiandien baigusieji teisę, ekonomiką ar vadybą sunkiai gali susirasti darbo pagal specialybę, dažnai kaltinami universitetai, kepantys darbo rinkai nereikalingus specialistus, tačiau atsakomybę turėtų prisiimti ir mokykla. Mat dažnas abiturientas net neįsivaizduoja, kokių žinių gaus studijuodamas, pavyzdžiui, rinkodarą, nežino ir kokia situacija yra darbo rinkoje. Specialybę jaunuoliai neretai renkasi ne pagal asmenines savybes, o tiesiog stoja ten, kur lengviau mokytis ir tik tam, kad turėtų aukštojo mokslo diplomą.

Pedagogai skatina rinktis humanitarinį profilį

VGTU studijų prorektoriaus prof. Romualdo Kliuko žiniomis, kai kurie mokyklų pedagogai sąmoningai skatina moksleivius rinktis humanitarinį profilį, pabrėždami, kad studijos bus kur kas lengvesnės, nei įstojus į techninius mokslus, be to, nepatekus į valstybės finansuojamas vietas už studijas reikės gerokai mažiau mokėti. „Kai kurie kalbų, istorijos mokytojai, ypač dirbantys rajonuose, rinktis humanitarinę pakraipą vaikus ragina iš savanaudiškų paskatų, mat mažėjant mokinių taip stengiasi išsaugoti bent minimalų darbo krūvį, o apie prastas perspektyvas baigus socialinius ar humanitarinius mokslus nutyli“, – kritikuoja R.Kliukas.
VGTU studijų prorektoriaus nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija neblogai organizuoja profesinio orientavimo centrų darbą, tačiau yra nesąžiningų pedagogų, kurie nepaaiškina tikrosios padėties darbo rinkoje. „Tarkim, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje didesnė dalis abiturientų laikė valstybinį chemijos egzaminą, nes mokytojai jaunimą nukreipė tinkama linkme“, – mano R.Kliukas.
Vis dėlto ir patys jaunuoliai, norėdami dar kelerius metus po mokyklos baigimo lengvai, be rūpesčių pagyventi, renkasi lengvesnes socialinių ar humanitarinių mokslų studijas, o ne technines specialybes, kurias studijuojant, pasak R.Kliuko, reikia įtemptai kasdien po keturias valandas dirbti universitete ir dar dvi – po paskaitų.
„Jaunoji karta nori pasiekti rezultatų be didesnių pastangų, todėl renkasi lengvesnį kelią. Jaunimas pamiršta, kad tarp poreikių ir jų patenkinimo dar yra ir pastanga. Dėl šios priežasties dažnas geriau visai nedirba, nes mano, kad neverta stengtis dėl tūkstančio litų mėnesinio atlygio“, – pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Jis išskiria dar vieną priežastį, kodėl abiturientai veržiasi į specialybes, kurias baigę papildo bedarbių gretas: „Jaunimą stipriai veikia stereotipai. Matydami žiniasklaidoje sėkmės lydimus, daug uždirbančius advokatus, teisininkus, ekonomikos analitikus, verslininkus, mano, kad ir jiems neįdedant daug pastangų, pasirinkus nesunkiai įkandamus mokslus, pavyks padaryti karjerą.“

Paklausiausi bus vadybininkai, baigę techninius mokslus

R.Kliukas pabrėžia, kad padėtį darbo rinkoje iškreipia ir aukštosios mokyklos, visos rengdamos vadybininkus ar teisininkus. „Lietuvai tikrai nereikia trijų tūkstančių teisininkų ar tiek plataus profilio vadybininkų, kiek šiuo metu jų rengiama. Tačiau tokioms studijoms organizuoti nereikia daug lėšų, net profesoriai nereikalingi, todėl ir atsiranda rinkoje šių specialistų perteklius“, – aiškina R.Kliukas.
Beje, įgijus humanitarinių mokslų specialybę mūsų aukštosiose mokyklose, darbo sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Pasak VGTU studijų prorektoriaus, pavyzdžiui, inžinieriai pas mus rengiami pagal tas pačias programas kaip ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos studentai. Tad baigę mokslus lengvai gali įsidarbinti visoje Europoje, tačiau, R.Kliuko nuomone, vargu ar teisininkas, gavęs Lietuvos aukštosios mokyklos diplomą, bus laukiamas užsienyje. „Be to, daugelis inžinierių, IT specialistų jau paskutiniais studijų metais pradeda dirbti pagal specialybę ir uždirba po kelis tūkstančius litų. O tokias specialybes, kaip vadyba, naudinga rinktis tik magistrantūroje. Techninių mokslų specialistų, turinčių vadybos žinių, dabar ypač trūksta“, – teigia pašnekovas.
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius prognozuoja, kad ir artimiausiais metais būtent šių specialistų paklausa bus labai didelė. Mat vien tik vadybininko išsilavinimą turintys žmonės moka parduoti produktus, bet menkai išmano, pavyzdžiui, įrenginių specifiką. „Auksiniai bus ir IT specialistai, gebantys ne tik programuoti, bet ir kurti naujus projektus, parduoti produktus“, – neabejoja K.Blaževičius.
Įmonės „CV-Online Lt“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė priduria, kad ateinančius dvejus metus visi IT specialistai darbdavių bus graibstomi, nes šioje srityje Lietuva pritraukia nemažai investicijų, kuriami vis nauji užsienio investuotojų centrai. R.Karavaitienė tvirtina, kad reikės ir mechanikų, telekomunikacijos specialistų, įvairaus profilio meistrų pramonės įmonėse.

Profesinis orientavimas – nuo pradinių klasių

Taigi kaip paskatinti jaunuolius rinktis inžinerinius bei kitus techninius mokslus?
„Daugelis vienuoliktokų ir net dvyliktokų menkai įsivaizduoja, koks vienų ar kitų specialistų poreikis, todėl pasirenka bet kokias studijas, paskui neaišku ką studijuoja, o ir baigę nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Tad ir darbdaviui negali aiškiai išskirti savo motyvų, kodėl jis, o ne kiti keli šimtai baigusiųjų tą pačią specialybę, bus naudingiausias įmonei“, – aiškina K.Blaževičius.
„CV-Online Lt“ rinkodaros vadovė pabrėžia, kad paskutinėse klasėse moksleivių profesinis orientavimas jau pavėluotas. R.Karavaitienės vertinimu, tą reikia daryti vos pradėjus vaikams lankyti mokyklą. Ji sako, kad būtų galima pasinaudoti JAV švietimo sistemos pavyzdžiui, kai į pamokas jau pradinėse klasėse ateina vaikų tėvai ir pasakoja apie savo darbą. Taip mokiniai iš pirmų lūpų išgirsta apie vienokios ar kitokios veiklos specifiką ir gali susidaryti tikrą vaizdą apie konkrečią specialybę. „Suvokimas apie vieną ar kitą specialybę formuotųsi ir organizuojant ekskursijas į gamyklas, kuriose praktikai supažindintų su naujausiomis technologijomis, įrenginiais“, – būdus, kaip padėti jaunimui susivokti renkantis profesiją, vardija R.Karavaitienė.
K.Blaževičius mano, kad padėtų ir renginiai mokyklose, per kuriuos verslo, pramonės atstovai, remdamiesi asmenine patirtimi, papasakotų apie savo veiklos sritį.
Žinoma, tėvai taip pat turėtų labiau domėtis padėtimi darbo rinkoje ir remdamiesi tokiomis nuogirdomis, kad teisininkai daug uždirba ar jų visuomet reikės, neskatinti klaidingo požiūrio apie vaiko ateities perspektyvas. „Iš tiesų susiformavusioms nuostatoms pakeisti reikia laiko. Padėtis pasikeis, kai šeimoje ir mokykloje pradėsim formuoti pagarbą pastangoms ir pirmiausia bus vertinamos jos, o ne pasiekimai, tobuli rezultatai“, – apibendrina B.Gruževskis.

Bedarbių, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržoje pagal profesijas (visų bedarbių proc.)

Specialistai    Kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai
2012 m. I pusmetis
Administratorius 2,9    Darbininkas 20,2
Verslo paslaugų vadybininkas 2,5    Pagalbinis darbininkas 11,2
Pardavimo vadybininkas 1,6    Pardavėjas 7,9
Buhalteris 1,1    Valytojas 5,7
Apskaitininkas 1    Apdailininkas 4,3
Socialinis darbuotojas 0,6    Nekvalifikuotas statybos darbininkas 3,6
Teisininkas 0,5    Sargas 2,7
Ekonomistas 0,5    Pardavėjas-konsultantas 2,5
Darbų vadovas 0,4    Automobilio vairuotojas 2,4
Projektų vadovas 0,4    Traktorininkas 2,3
Socialinis pedagogas 0,3    Stalius 2

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Specialistai, kurie ateinančius keletą metų lengvai įsidarbins
Įvairių sričių IT specialistai
Biotechnologijos specialistai
Biochemikai
Įvairių sričių inžinieriai
Atsinaujinančių elektros šaltinių specialistai
Vadybininkai, baigę techninius mokslus
Medikai
Šaltinis: darbo rinkos ekspertų prognozės

Šiuo metu darbo biržoje užsiregistravę 240 tūkst. bedarbių, arba 11,6 proc. visų Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų.

Vyrų bedarbių 20 tūkst. daugiau nei moterų. Tačiau bedarbio pašalpas gauna tik 15,6 proc. registruotų bedarbių.
Didžiausiu bedarbių skaičiumi išsiskiria Alytaus rajono ir Ignalinos rajono savivaldybės, kuriose bedarbių nuošimtis tarp darbingo amžiaus žmonių siekia atitinkamai 18,9 ir 18,7 proc. O mažiausias bedarbių skaičius fiksuojamas Neringos savivaldybėje (4,3 proc.), Birštono savivaldybėje (8,6 proc.), Šiaulių mieste (8,8 proc.).
Kovo mėnesį darbdaviai registravo 19,3 tūkst. darbo pasiūlymų. Darbo rinkos specialistai teigia, kad lengviausia šiuo metu darbo susirasti pardavėjams, sunkvežimių vairuotojams, virėjams, apdailininkams, produktų vadybininkams, buhalteriams, inžinieriams, slaugytojams ir kompiuterių programuotojams, taip pat nekvalifikuotiems darbininkams, tokiems kaip sandėlininkas, valytojas, pakuotojams, krovikams ar automobilių plovėjas.
O sunkiausia dabar darbo rasti socialiniams pedagogams, ekonomistams, turizmo vadybininkams, psichologams, miškininkams, pradinių ir ikimokyklinių klasių mokytojams, taip pat verpėjams, audėjams, kirpėjams, staliams, manikiūrininkams ir pan. Prognozuojama, kad tokios tendencijos išliks visus 2012 metus.

„Veido“ atliktas tyrimas, kiek universitetų ir kolegijų absolventų neturi darbo, atskleidė, kad pastaruosius dvejus metus daugiausiai bedarbių išleido Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Per praėjusius metus Lietuvos darbo biržoje (LDB) įsiregistravo 19,9 tūkst. absolventų. Daugiausiai tarp jų – baigusių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Išanalizavus LDB ir Statistikos departamento pateiktus duomenis paaiškėjo, kad pernai šią kolegiją baigusių absolventų, nerandančių darbo, skaičius tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų yra didžiausias – net 55,7 proc.
2010 m. darbo biržoje registruota taip pat daugiausiai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų. Kitos kolegijos parengiančios daugiausiai bedarbių, – Vilniaus dizaino kolegija ir Panevėžio kolegija.
Tarp baigusiųjų universitetus pastaruosius dvejus metus sunkiausiai įsidarbinti sekasi Vilniaus dailės akademijos absolventams. 2011 m. iš 494 gavusiųjų šios aukštosios mokyklos diplomus net 203 buvo registruoti LDB. Antroje vietoje tarp universitetų, išleidžiančių daugiausiai bedarbių, rikiuojasi Lietuvos kūno kultūros akademija (34,9 proc. absolventų neturi darbo), trečioje – Aleksandro Stulginskio universitetas (32,1 proc.).
Beje, net ir tų universitetų, kurie, „Veido“ tyrimo duomenimis, parengia mažiausiai bedarbių, absolventams šiandien nėra lengva įsidarbinti. Be to, nemažai jų dirba ne pagal specialybę.

Po studijų universitete vynioja sušius

Pernai VU Tarptautinio verslo mokykloje tarptautinio verslo specialybę įgijęs Vladas Marcinkevičius darbo intensyviai ieško jau septynis mėnesius. Per savaitę savo gyvenimo aprašymą jis išsiųsdavo į maždaug trisdešimt įvairių įmonių, ieškodamas pardavimo vadybininko arba reklamos vadybininko asistento darbo. Nors vaikinas sulaukdavo po vieną ar du kvietimus ateiti pasikalbėti su darbdaviais, tačiau dirbti taip ir nepradėjo. „Per daugiau nei pusmetį sulaukiau vos dviejų kvietimų dirbti, tačiau atsisakiau, nes siūlomas atlygimas buvo 600 Lt, ir dar pats būčiau turėjęs mokėti už degalus bei automobilio, kuris vadybininko darbe būtinas, priežiūrą. Kad galėčiau pragyventi, norėčiau į rankas gauti 1100 Lt“, – pasakoja V.Marcinkevičius.
Po kiekvieno pokalbio dėl darbo vaikinas analizuodavo priežastis, kodėl nepasisekė, tačiau atsakymo jam taip ir nepavyko rasti. „Darbdaviai nedetalizuodami priežasčių pranešdavo, kad pasirinko kitą kandidatą. Galbūt tam, kad darbo paieškos nesėkmingos, įtakos turi aukštosios mokyklos reputacija, o gal per daug aktyviai reiškiu mintis pokalbio metu“, – svarsto V.Marcinkevičius.
Vis dėlto jis nesigaili pasirinkęs tarptautinio verslo specialybę. Mat, vaikino nuomone, nors vadybininkai šiuo metu aukštosiose mokyklose štampuojami lyg konvejeriu, gerus specialistus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. „Vadybininko specialybė labai plati, tačiau aš išsigryninau sferą, kurioje norėčiau dirbti, – tai reklamos kūrimas ir jos pardavimas. Esu maksimalistas, nenoriu dirbti nekvalifikuoto darbo, tačiau Lietuvoje šiuo metu esu nereikalingas, tad bandysiu pagal specialybę įsidarbinti užsienyje“, – prisipažįsta po savaitės į Londoną išvykstantis VU Tarptautinės verslo mokyklos absolventas.
Beje, pusė jo bendramokslių jau dirba užsienio šalyse.
Tie aukštųjų mokyklų studentai, kurie dar bando įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje, bet pagal specialybę neįsidarbina, dažniausiai renkasi nekvalifikuotus darbus. Štai Judita Jurcevičiūtė, prieš dvejus metus Kauno technologijos universitete (KTU) baigusi viešojo administravimo specialybę, šiuo metu vynioja sušius.
„Apmaudu, kad negaliu panaudoti universitete įgytų žinių, tačiau visi darbdaviai, su kuriais bendravau, klausdavo, ar turiu administratorės patirties. Jie tiesiai sakydavo, kad jeigu ateis žmogus, anksčiau dirbęs tokį darbą, rinksis jį, o ne mane“, – prisimena J.Jurcevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad darbo ieško aktyviai, be to, dar baigė buhalterinės apskaitos kursus. „Iš šimto žmonių, kurie baigė universitetą kartu su manimi, tik keliolikai pavyko įsidarbinti pagal specialybę. Daugelis dirba parduotuvėse konsultantais ar pardavimo vadybininkais telefonu“, – teigia mergina.

Stinga mokslo ir verslo bendradarbiavimo

Personalo atrankos bendrovės „Simplika“ direktorės Valerijos Buzėnienės nuomone, universiteto ar kolegijos absolventų įsitvirtinimas darbo rinkoje ne visuomet reiškia, kad studijų ar aukštosios mokyklos lygis yra aukštas. Mat dažnai jaunuoliai dirba ne pagal specialybę. „Pavyzdžiui, baigę viešąjį administravimą įgyja plačią specialybę, tad gali dirbti ir vadybininkais. Gabus, siekiantis tikslo jaunuolis visada ras karjeros takelį, tačiau dirbant ne pagal specialybę dažnai reikia daug laiko skirti papildomiems seminarams, kursams arba jau įsitvirtinus darbo rinkoje grįžti į pradinį etapą – dar kartą rinktis studijas, bet jau pagal specialybę, kurią žmogus dirba“, – dėsto V.Buzėnienė.
Pasak personalo atrankos specialistės, tikslingiau būtų jaunuolį iškart nukreipti tinkama kryptimi. Tad turėtų labiau bendradarbiauti verslo ir mokslo įstaigos. „Darbdaviai itin retai pageidauja baigusiųjų Kūno kultūros akademiją ar Aleksandro Stulginskio universitetą, – tvirtina V.Buzėnienė. – Šių aukštųjų mokyklų absolventai mažiausiai reikalingi verslui, todėl jos ir išleidžia daugiausiai bedarbių. Universitetai per mažai bendrauja su verslo atstovais, nesigilina į tai, kokių specialistų labiausiai reikės artimiausiu metu.“
Vis dėlto Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, parengančios daugiausiai bedarbių, direktorius Albinas Tebėra savo kaltės neįžvelgia. Jis tikina, kad naujos studijų programos kuriamos tariantis su įmonių vadovais, o daugiausiai studentų rengiama tų specialybių, kurių trūksta. „Želdinimo įmonės turi labai daug užsakymų ir vos spėja atlikti darbus, tad Lietuvai reikia želdinių dizaino specialistų, kuriuos mes rengiame. Miškininkai, hidrotechnikai taip pat prašo, kad daugiau parengtume specialistų“, – teigia A.Tebėra.
Kolegijos vadovas mano, kad tikrąją padėtį darbo rinkoje iškreipia jaunuoliai, kurie užsiregistruoja LDB, nes tingi dirbti. O tokių nemotyvuotų studentų kolegijose, A.Tebėros manymu, dauguma.

Sunkiau įsidarbinti kolegijų absolventams

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius Audrius Klimas taip pat įsitikinęs, kad LDB duomenys neatitinka tikrosios padėties. „LDB užsiregistravę daugiausiai VDA absolventų, tačiau tai nereiškia, kad jie visi bedarbiai. Dažniausiai tapytojai ar grafikai yra laisvi menininkai, jie neturi darbdavio, jų veiklai nereikia administruojančių žmonių, todėl skaičiuojami kaip bedarbiai“, – dėsto A.Klimas.
Pasak rektoriaus, menininkai savo darbus parduoda patys ar bendradarbiaudami su galerijomis, o LDB registruojasi, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Tad VDA absolventų lyginti su, pavyzdžiui, baigusiais Vilniaus universitetą nereikėtų.
Beje, „Veido“ analizė atskleidė, kad seniausios ir didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos absolventai darbo rinkoje nėra paklausiausi. Geriausiai įsidarbinti sekasi turintiesiems Lietuvos karo akademijos diplomus – tarp jų nedarbo lygis siekia tik 2,3 proc. Antra vieta pagal įsidarbinimą tenka Mykolo Romerio universitetui – 2011 m. LDB užsiregistravo 13,2 proc. absolventų. Beveik tiek pat darbo neturėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventų – 13,5 proc.
Tarp kolegijų mažiausiai bedarbių išleido Vilniaus verslo kolegija (20,3 proc.). Vis dėlto visų kolegijų absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas prasčiau nei įgijusiems specialybę universitete: iš praėjusių metų laidos kolegijų absolventų net 36 proc. neturi darbo, o tarp baigusiųjų universitetus tokių – 23 proc.
„Daugeliui darbdavių svarbu, kad specialistas ne tik turėtų savo siauros srities žinių, bet ir gebėtų plačiau pažvelgti į daugelį dalykų, o tokių gebėjimų daugiau įgyjama universitetinėse mokyklose. Vis dėlto, jeigu specialybė darbo rinkoje paklausi, nesvarbu, ar studijos baigtos universitete, ar kolegijoje“, – apibendrina V.Buzėnienė.

Darbo birža pripažįsta, kad atliekama bandomoji sistemos eksploatacija, tad ji dirba kiek lėčiau, o besiregistruojantiesiems tenka ilgiau palaukti. “Projektas dar nėra užbaigtas. Šiuo metu intensyviai taisomos klaidos ir trūkumai. Yra keletas problemų, susijusių su duomenų, perkeltų iš senos sistemos, loginėmis klaidomis, kurios operatyviai sprendžiamos”, – pripažįsta ESF projekto “Elektroninių viešųjų paslaugų visuomenei teikimo perkėlimas į internetinę erdvę – Edbirža” atstovė Birutė Valmantienė. Tačiau, pasak jos, ateityje sistema neva palengvins naudojimąsi el. paslaugomis ir leis taupyti. Sukurtos naujos ir modifikuotos esamos el. paslaugos verslui ir gyventojams, duomenys sujungti į vieningą Lietuvos darbo biržos duomenų bazę, bus užtikrintas greitesnis pasikeitimas duomenimis su kitomis institucijomis, didesnis duomenų saugumas ir prieinamumas. Nauja sistema nereikalauja atskiro programinio diegimo, nes veikia per interneto naršyklę. Projekto organizatoriai ir įgyvendintojai tikina, kad ilgainiui bus sutaupyta lėšų, nes vietoj 46-iose teritorinėse darbo biržose ir jų skyriuose naudojamų duomenų bazių serverių ir šešių serverių Lietuvos darbo biržoje, bus naudojami iš viso tik šeši serveriai Lietuvos darbo biržoje.
Informacinės sistemos kūrimas kainavo 5,8 mln. Lt, iš jų 85 proc. – ES lėšos, likusieji – valstybės biudžeto. Pagal garantinius UAB “Alna Software” įsipareigojimus, sistemai tobulinti numatyti dveji metai. Taigi darbo biržos klientai dar kelis mėnesius turės stumdytis ilgesnėse nei įprastai eilėse.

BFL

Lietuvos darbo biržos 2011 m. liepos pradžios duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu yra registruota 227,6 tūkst. bedarbių. Iš jų 25,3 tūkst. turi aukštąjį išsilavinimą. Pirmąjį šių metų ketvirtų tokių buvo 29,1 tūkst. Anot personalo paieška užsiimančių įmonių atstovų, mažėjantis bedarbių su aukštuoju išsilavinimu procentas – tai ženklas, kad darbo rinka pamažu atsigauna. Įmonės tampa aktyvesnės, dėl vis konkurencingesnės aplinkos susiduria su daugybe įvairiausių iššūkių, uždavinių bei problemų, kurias sprendžiant lemiamu pranašumu tampa inovacijos ir intelektinio turto vadyba.

„Ieškant naujų darbuotojų, pirmenybė yra teikiama turintiems kokybiškų žinių bagažą. Kokybiškomis žiniomis įvardinčiau tas, kurios yra grįstos ne vien sausa teorija, bet ir praktine informacija bei įgūdžiais“, – tvirtino vadovų paieškos ir personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis. Anot jo, jei pažvelgtume kelerius metus atgal, ne vienas prisimintume tiek tarp valdžios vyrų, tiek pačioje visuomenėje kilusias diskusijas, jog daugelis mokslo institucijų infrastruktūrų, studijų programų yra morališkai pasenusios ir neatitinka rinkos poreikių.

Mokslinių tyrimų tematika dažnai būna atitolusi nuo realybės, jų rezultatai – menkai naudingi, o kartais ir visai netinkami verslui. Dėl to nemažai ką tik universitetus ar kitas mokymo įstaigas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal specialybę, studijų metu jų įgytos žinios nekuria jokios pridėtinės vertės. Pastaruoju metu situacija keičiasi ir tuo reikia džiaugtis. „Mokslas ir verslas vis labiau stengiasi į priekį žengti koja kojon. Mokslo buvimas greta verslo leidžia mokymo institucijoms pajusti, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką. Verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus“, – kalbėjo Š. Dyburis.

BFL

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 2 d. šalyje buvo registruota 244,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,33 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė beveik 4 tūkst. asmenų – 3,4 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 724.

Daugiausia bedarbiais tapo dirbę asmenys – 92,1 proc., iš kurių beveik kas antras neteko darbo prieš 3 mėn., tarp jų įmonių savininkų – 1,4 proc. Niekur nedirbusių įregistruota 7,9 proc.

Per savaitę daugiau negu 1 tūkst., palyginti su ankstesne, nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 2,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia iš jų – 73,4 proc. nusprendė dirbti savarankiškai, įsigiję verslo liudijimus, 20,7 proc. dirbs viešuosius darbus, 4,7 proc. dalyvaus įdarbinimo rėmimo priemonėse.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, komentuodamas situaciją darbo rinkoje, sakė, jog pasiteisino Užimtumo rėmimo įstatymo priimtos nuostatos teikti subsidijas bedarbiams, norintiems dirbti pagal verslo liudijimą – nuo metų pradžios šia galimybe pasinaudojo beveik 7 tūkst. bedarbių.

Gegužės 27-birželio 2 dienomis padėta įsidarbinti 5,2 tūkst. bedarbių. Kiekvieną darbo dieną vidutiniškai į darbo rinką grįžo 1041 bedarbis.

Darbdaviai per savaitę registravo 3,4 tūkst. laisvų darbo vietų – panašiai kaip ir praėjusią.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 33,8 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1576. Baigta mokėti beveik 2,2 tūkst. bedarbių, iš jų 32,7 proc. anksčiau laiko jiems įsidarbinus.

BFL

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 26 d. šalyje buvo registruota 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,1 tūkst. asmenų – 8,1 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 769.

Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,2 proc., turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką – 23,2 proc., nedirbo nuo pusės iki dvejų metų – 12,8 proc., niekur nedirbę – 8,6 proc. ir 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių – 3,2 proc. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (5 proc.), buvę įmonių savininkai (2 proc.).

Vertindamas situaciją darbo rinkoje, Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugas Petras Balašaitis pabrėžė, jog keičiantis duomenimis su Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba ir Statistikos departamentu, matyti, kad nuosekliai daugėja dirbančių žmonių ir registruotų laisvų darbo vietų.

Gegužės 20-26 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. bedarbių.

Darbdaviai per savaitę registravo 3,8 tūkst. laisvų darbo vietų – šiek tiek mažiau nei ankstesnę.

Beveik 1,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausia bedarbių – 55,2 proc. pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimus, 30,1 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,4 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 33,5 tūkst. (arba 13,5 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1,57 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,3 tūkst. bedarbių, iš jų 33,5 proc. (760 asm.) mokėjimas baigtas anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.