BFL

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai.

Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta beveik 2,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia bedarbių – 62,8 proc. įsigijo verslo liudijimus, 25,9 proc. nusiųsta į viešuosius darbus, 6,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 2,3 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 1,7 proc. mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. žmonių, iš jų – 877 yra jaunesni nei 25 metų.

Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,3 proc., 23,7 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 11,9 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7 proc. – niekur nedirbę ir 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (7,7 proc.), įmonių savininkai (1,2 proc.) ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 35,2 tūkst. (arba 13,6 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1630, baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 35,4 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

BFL

Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje. Lietuvoje gegužės 1-ąją registruota 269,3 tūkst. bedarbių – 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 61 proc. mažiau nei 2010 metais, rodo naujausi Darbo biržos pateikti duomenys.

Bedarbiai sudaro 12,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų – 1,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį. Šalies teritorinių darbo biržų klientais per mėnesį tapo 17,8 tūkst. žmonių – 12,5 proc. mažiau negu kovą.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Alytaus teritorinėje darbo biržoje -15,2 proc. Mažiausiai bedarbių registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje – 11,5 proc. Daugiausiai bedarbių yra Ignalinos (19,5 proc.), Zarasų (18,4 proc.), Vilniaus (17,6 proc.) ir Alytaus (17,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (13,8 proc.), mažiausiai – Šiaulių mieste (9,7 proc.).

Balandį darbdaviai pateikė 23,5 tūkst. laisvų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei kovą. Daugiausia galimybių įsidarbinti praėjusį mėnesį turėjo teritorinėse darbo biržose įsiregistravę statistikai, pardavėjai, dažytojai, miškininkai ir medienos ruošos darbuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavimo vadybininkai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.

Per mėnesį savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo per 5,7 tūkst. bedarbių – 57 proc. daugiau negu kovą ir daugiau kaip 2 kartus nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones balandį nusiųsta 5,3 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – 3,7 tūkst. dirba viešuosius darbus, 809 darbo rinkoje papildomai remiami asmenys įdarbinti subsidijuojant, 345 – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, 209 – pradėjo mokytis.

“Pastarųjų savaičių darbo rinkos rodikliai akivaizdžiai rodo gerėjančią situaciją darbo rinkoje. Palyginti su kovu, net 50 proc. daugiau bedarbių (per 27,5 tūkst.) sugrįžo į darbo rinką. Ypač išaugo terminuoto darbo pasiūlymų – per mėnesį tokių darbo vietų skaičius beveik padvigubėjo (9 tūkst.). Sezoninių darbų pasiūla šiemet atsirado ankstyvą pavasarį, tačiau dar daugiau sezoninio darbo pasiūlymų tikimasi sulaukti gegužę. Šiemet jaučiamas ir didesnis bedarbių susidomėjimas sezoniniais darbais”, – apžvelgdamas tendencijas rinkoje, teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

LDB vadovo teigimu, pastarosiomis dienomis daug dėmesio sukėlusios nuo gegužės 1 dienos atsiveriančios Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos kol kas mūsų šalies teritorinėse darbo biržose EURES nesulaukė ypatingo bedarbių susidomėjimo. Viena priežasčių – šios šalys konkrečiai įvardijo, ko jos pageidauja – tai informacinių technologijų specialistų, inžinierių, socialinės pagalbos ir slaugos sektoriaus darbuotojų, o darbdaviai reikalauja dokumentų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją, ir vokiečių kalbos žinių.

BFL

Teigiami pokyčiai darbo rinkoje tolygiai mažina ir bedarbių skaičių. Lietuvoje balandžio 28-ąją registruota 271,2 tūkst. bedarbių – 4,7 tūkst. mažiau nei ankstesnę savaitę, rodo naujausi Lietuvos darbo biržos pateikti duomenys. Bedarbiai sudaro 12,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per trumpąją darbo savaitę į darbo rinką sugrįžo 4,3 tūkst. bedarbių. Kasdien pradėjo dirbti 1079 buvę darbo biržos klientai.

Balandžio 22-28 dienomis darbdaviai pateikė 3,4 tūkst. naujų darbo pasiūlymų: kasdien – po 846 darbo vietas.

Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė beveik 1,4 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 56,7 proc. pradėjo savarankišką veiklą – įsigijo verslo liudijimus, 24,2 proc. dirbs viešuosius darbus, 10,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 4,9 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 2 proc. – mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per keturių dienų darbo savaitę bedarbio statusą suteikė 3,5 tūkst. asmenų. Jaunų bedarbių iki 25 metų įregistruota 646.

Daugiausia tarp bedarbiais tapusių yra nedirbusių iki 3 mėnesių – 45 proc., 23,5 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 12,7 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7,4 proc. – niekur nedirbę ir 4,1 proc. – nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus -5,8 proc., įmonių savininkai- 1,3 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 37,3 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1,4 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,2 tūkst. bedarbių, iš jų 29,1 proc. – anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

FB-TU58771

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pasiūlė nuo ligos ir motinystės išmokų bei bedarbio pašalpų mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas. Per metus biudžetui tai kainuotų daugiau nei 40 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Prieš tai šios išmokos ir pašalpos būtų padidintos, kad žmogaus realiai gaunama suma nepasikeistų.

“Tai padidintų pervedimus į privačius pensijų fondus. Jie skaičiuojami nuo visų “Sodros” mokesčiais apmokestintų pajamų. Nematau, ką daugiau pakeistų toks žingsnis: juk išmokas moka valstybė, tad ji pati sau “Sodros” mokesčius ir mokės. Visi šie žmonės jau draudžiami sveikatos draudimu, skaičiuojamas stažas pensijai gauti”, – sakė Finansų analitikų asociacijos narys Kęstutis Motiejūnas.

Jei valstybė taip pati save apmokestintų jau šįmet, kai numatyta išmokėti 1,8 mlrd. litų ligos ir motinystės bei 448 mln. litų nedarbo išmokų, pensijų fondams reikėtų pervesti 46 mln. litų.

“Tokia tvarka būtų logiška: į privačius pensijų fondus turėtų būti pervedamos įmokos ir nuo šių mokėjimų”, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisakė paaiškinti savo sprendimus, nes jie dar nėra priimti Vyriausybės.

“Siūlymai dar nėra detalizuoti, kad būtų galima tiksliai atsakyti, kiek padidėtų pervedimai į privačius pensijų fondus. Jei būtų apsispręsta jiems pritarti, būtų ieškoma optimalių sprendimų”, – ministerijos poziciją perdavė jos atstovė Lina Burbaitė.

BFL

Šių metų ketvirtąją balandžio mėnesio savaitę registruotų bedarbių skaičius smuktelėjo 5,9 tūkst. ir siekė 275,9 tūkst. arba 12,76 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 15-21 d. į darbą rinką buvo integruota kiek daugiau kaip 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Šiuo laikotarpiu darbdaviai įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 1,7 tūkst. asmenų. Iš jų 51,5 proc. įsigijo verslo liudijimus, 28,8 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 15,7 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 2,6 proc. asmenų – profesinio mokymo programoje.

Bedarbio statusas per savaitę suteiktas 4,6 tūkst. asmenų, iš kurių kas penktas asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus.

Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių – 42,7 proc., 23,6 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 14 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 9,4 proc. – niekur nedirbo ir 3,4 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus – 5,3 proc., įmonių savininkai – 1,5 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 38,1 tūkst. (13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1972. Baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 36 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Modernėjantys įrenginiai, išstumiantys rankų darbą; prasta Lietuvos pramonės struktūra, kurioje per mažai gamybos pajėgumų; per krizę kvalifikaciją praradę ir niekam nebereikalingi bedarbiai – šios lietuviškos realijos siunčia labai aiškų signalą Vyriausybei: nedarbo problema iš Lietuvos jau niekur nedings. Skirtingos ekonominės analizės, statistiniai duomenys – tiek Lietuvos, tiek jau ne pirmą ekonominę krizę išgyvenusių užsienio valstybių – liudija: net ir pakankamai spartus ekonomikos augimas (kokio Lietuvai kol kas nekas neprognozuoja) bedarbių skaičių per metus gali sumažinti vienu procentu. Taigi, net ir labai optimistiniais skaičiavimais, per šiuos metus Lietuvoje bedarbių gali sumažėti kokiais 15–20 tūkstančių. Kiti pasmerkti likti krizės pagimdyta nauja valstybės išlaikytinių minia – bent jau tie, kurie nesusiras darbo šešėlyje arba emigracijoje.

Gamina ne žmonės, o mašinos

Vilkyškių pieninė – vienas tų Lietuvos ekonomikos varikliukų, kurie visą pramonės statistiką judina aukštyn: nuolat auga trijų pieninei priklausančių įmonių gamyba, eksportas. Tačiau tai nereiškia, kad Žemaitijoje įsikūrusios pieninės gamyklos siūlo vis naujų darbo vietų. “Mano, kaip įmonės vadovo, tikslas – didinti gamybos produktyvumą. O tai reiškia investicijas į modernias technologijas, kurios automatizuoja procesą ir darbo rankų tada reikia mažiau”, – paaiškina pieninės direktorius Gintaras Bertašius.

Jis pateikia kelis pastarųjų investicijų pavyzdžius: sumontavus naują pieno išrūgų koncentravimo įrangą, jai aptarnauti tereikia vieno darbuotojo – anksčiau šį darbą dirbo keliolika žmonių; nauja sandėliavimo procesų apskaitos sistema mažina galimų klaidų skaičių, gretina klientų aptarnavimą, o dėl jos įmonė gali atsisakyti šešių sandėlininkų.

Panaši padėtis ir įmonėje “Likmerė”, kurios medienos apdirbimo fabrikas Ukmergėje gamina beržo fanerą. “Žmonių pas mus dirba nedaug, nes daug investuota į vieną darbo vietą. Moderniai technikai nebereikia daug darbo jėgos”, – teigia “Likmerės” generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis.

Jis pabrėžia, kad darbo jėga yra vienintelė sritis, kurioje gamybos įmonės tegali bandyt sutaupyti, nes tiek energijos ištekliai, tiek žaliavos nenumaldomai brangsta. Technologijų ir darbo jėgos atvirkštinę proporciją pašnekovas iliustruoja pavyzdžiu iš “Likmerės” steigėjo Latvijos koncerno “Latvijos finieris” istorijos: 2005 m. jame dirbo apie 4 tūkst. žmonių, per metus pagamindavusių apie 210 tūkst. kubinių metrų faneros, o 2012-aisiais 2,2 tūkst. darbuotojų pagamins 240 tūkst. kubinių metrų produkcijos. “Gaminsime daugiau, bet gamins ne žmonės, o mašinos”, – apibendrina pašnekovas.

Vilkyškių pieninės vadovas sako susiduriantis su opia problema: modernėjant technologijoms jam reikia vis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, gebančių dirbti su naująja technika, o stiprėjanti konkurencija rinkoje reikalauja vis didesnio įmonės administracijos profesionalumo. “Tačiau rasti gerų darbuotojų – sudėtinga. Darbo birža jų tikrai negali pasiūlyti”, – tvirtina G.Bertašius.

Pavyzdžiui, šiais metais Vilkyškių pieninė įsteigė naują rinkodaros skyrių, tačiau to negalėjo padaryti Vilkyškiuose – Žemaitijos regione nepavyko surinkti šios srities profesionalų komandos, tad teko atidaryti naują biurą Vilniuje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra viena opiausių Lietuvos problemų. “Bedarbių – minios, o darbdaviai skundžiasi, kad nėra ką samdyti”, – konstatuoja jis.

Toks reiškinys, kai darbuotojų pasiūla neatitinka darbdavių paklausos, vadinamas struktūriniunedarbu ir ekonomistų yra laikomas sunkiai išsprendžiama problema.

Ilgalaikė problema

“Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas papildo, kad didžioji dalis Lietuvos bedarbių yra ilgalaikiai – tokie, kurie jau seniai neturi darbo ir yra praradę ne tik kvalifikaciją, bet ir motyvaciją. Todėl daugelis jų teturi nedaug galimybių susirasti gerą darbą.

Ilgalaikė ir pati Lietuvos nedarbo problema. Ž.Mauricas skaičiuoja, kad jos pagrindus paklojo sugriuvęs sovietų Lietuvos ūkis, o dalis buvusių šios pramonės darbuotojų taip ir nebesusirado jų kvalifikaciją atitinkančio darbo. “Lietuvoje pramonė nesukuria pakankamai naujų darbo vietų – tiesą sakant, jų net sumažėjo: 1998 m. pramonės įmonėse dirbo 320 tūkst., o 2010 m. – tik 240 tūkst. žmonių”, – lygina analitikas.

Jis pabrėžia, kad ekonomikos augimo metais šiuos bedarbius laikinai gelbėjo statybų bumas – šiame sektoriuje darbuotojų nuo 100 tūkst. 1998-aisiais padaugėjo iki 196 tūkst. 2007-aisiais. Tačiau sprogus statybų burbului jiems nebeliko kur eiti. Ž.Mauricas sako, kad panaši problema kamuoja ir JAV bei kitas išsivysčiusias šalis: kurį laiką paslaugų sektorius gali kompensuoti darbų praradimą pramonėje, tačiau be ekonomikos stuburo, tai yra pramonės, toks kompensavimas nėra tvarus ir anksčiau ar vėliau šalyje pradeda didėti nedarbas.

Pavyzdžiui, JAV pramonės darbuotojų skaičius dabar yra nukritęs į pokarinį, 1950 m. lygį. Aštuntajame devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nedarbo problemas JAV buvo sušvelninusi staigi informacinių technologijų sektoriaus plėtra, tačiau nuo 2001 m. jis taip pat pradėjo trauktis, nes didelė dalis gamybos buvo iškelta į pigesnės darbo jėgos šalis Azijoje. Padėtį, kaip ir Lietuvoje, šiek tiek gelbėjo statybų plėtra, tačiau 2009 m. ji dramatiškai smuko, ir dabar JAV turi rimtą struktūrinio nedarbo problemą – kur dėti statybininkus, pramonės darbuotojus. Taigi ir JAV didžiulio nedarbo problema įstrigo ilgam.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis kritikuoja mūsų Vyriausybę, kad ši nesiėmė jokios nedarbo prevencijos: ji turėjusi visomis išgalėmis skatinti išsaugoti darbo vietas. “Pavyzdžiui, Vokietijoje laikinos mokesčių lengvatos buvo numatytos tiems darbdaviams, kurie, mažėjant gamybos apimtims, neatleisdavo darbuotojų”, – pavyzdį pateikia pašnekovas. Dėl to, specialisto įsitikinimu, ir dabar, krizei jau baigiantis, Vokietijoje nedarbas yra nedidelis.

Perspektyvos – niūrios

Ž.Mauricas dėsto, kad po šios krizės nedarbo problemą sugebės išspręsti tik tos šalys, kuriose stipriai išplėtota pramonė, – Europoje tai būtų Vokietija, Olandija, Austrija, Šveicarija. Iš naujųjų ES narių neblogai atrodo Slovakija, Lenkija – šalys, sugebėjusios ankstesniais metais pritraukti investicijų į gamybos pramonę ir dabar, didėjant tarptautinei paklausai bei gamybos apimtims, fiksuojančios vis mažesnius nedarbo rodiklius.

“Deja, Lietuva patenka į kitą galą šalia Airijos, Graikijos, Ispanijos – valstybių, kurių ekonomika kilo dėl statybų ir augančiu vartojimu pagrįsto paslaugų sektoriaus potencijos, kuriose pramonė išplėtota nepakankamai”, – apgailestauja pašnekovas. Jis turi tik vieną receptą Vyriausybei: kurti naujas vietas pramonės įmonėse, pritraukiant investicijų būtent į šią sritį, skatinant tradicines Lietuvos pramonės sritis – medienos, plastiko, metalo apdirbimą, maisto perdirbimą.

A.Izgorodinas ragina neturėti jokių iliuzijų, kad nedarbo problema Lietuvoje bus išspręsta greitai. Pavyzdžiui, šiemet tik 10 proc. Lietuvos pramonininkų ketina samdyti šiek tiek daugiau darbuotojų, o kiti produktyvumą didins kitokiais būdais: dar labiau apkraudami per krizę ne visu krūviu dirbusius turimus darbuotojus, investuodami į modernesnę gamybą. Jis prognozuoja, kad žymesnių įdarbinimo rodiklių pagerėjimo galima laukti tik po mažiausiai poros metų stabilaus ekonomikos augimo – taigi ne greičiau kaip 2012–2013 m. Tačiau tikėtis, kad pramonė susiurbs visą bedarbių būrį, būtų naivu.

B.Gruževskis pabrėžia, kad jokie jau gerėjantys Lietuvos makroekonominiai rodikliai nebereiškia gerų žinių darbo rinkai: BVP labiausiai kyla dėl didėjančio darbo našumo, eksporto augimas kol kas tereiškia dar didesnę jau dirbančių žmonių apkrovą, o šiek tiek gerėjantys investicijų į pramonę rodikliai darbo rankoms yra kaip tik bloga žinia – jas išstumia mašinos.

Be darbo – per 23 mln. europiečių

Šių metų sausį darbo ES neturėjo daugiau nei 23 mln. žmonių. Per 2010 m. bedarbių būrys ES padidėjo 99 tūkst. žmonių. Mažiausias nedarbo rodiklis Nyderlanduose ir Austrijoje (po 4,3 proc.), o didžiausias – Ispanijoje (20,4 proc.), Latvijoje (18,3 proc.) ir Lietuvoje (17,4 proc.). Per metus savo bedarbių gretas sėkmingiausiai sumažino Estija, Malta ir Švedija, o labiausiai jos išsiplėtė Graikijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje.
Šaltinis: “Eurostat”

Lietuvos pramonė jau gamina daugiau, bet naujų darbuotojų jai nebereikia: daugiau dirba esami, o gamyba vis labiau automatizuojama

Darbą praradę gyventojai nenoriai imasi individualios veiklos, o dar rečiau pasiryžta kurti įmones. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, 2010 m. veiklą pagal verslo liudijimą šalyje pradėjo maždaug dešimtadalis LDB registruotų bedarbių – 33,3 tūkst. Šių metų pradžioje norinčiųjų dirbti individualiai šiek tiek pagausėjo ir pagal verslo liudijimą vien sausį nuosavos veiklos ėmėsi apie penki tūkstančiai bedarbių.

“Vilniuje šiemet sausį ir vasarį daugiau nei pernai bedarbių įsigijo verslo liudijimus. Tam įtakos turėjo ir 2010 m. liepą įsigaliojusios subsidijos bedarbiams, pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Tačiau kur kas populiaresnis yra samdomasis darbas”, – komentavo Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė.

Nuo pernai liepos veiklos su verslo liudijimu pasiryžusiems imtis bedarbiams kiekvieną mėnesį pradėta mokėti 200 Lt subsidija verslo liudijimui įsigyti ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms apmokėti. Pernai per pusmetį LDB patenkino 6247 prašymus kompensuoti verslo liudijimo įsigijimo išlaidas, o šiemet vien per sausį – 2367.

Pasitaiko ir sektinų pavyzdžių, kai darbo netekę lietuviai  ne tik susikuria sau darbo vietą, bet įdarbina ir kitų bedarbių. Už tai, kad be jokių subsidijų įdarbino keturis bedarbius, bendrovės “Amvista” direktorius Marius Lukaševičius gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei LDB apdovanojimą. M.Lukaševičius tapęs bedarbiu pernai ėmėsi verslo – įsteigė valymo paslaugų įmonę. Metus veikiančioje įmonėje dabar dirba 13 darbuotojų. “Darbo neturėjau tris mėnesius.

O mintis kurti tokią įmonę kilo dėl to, kad turėjau šioje srityje patirties – prieš tai valymo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbau padalinio vadovu, tačiau per krizę vyko struktūriniai pertvarkymai ir man pasiūlė kitas pareigas už gerokai mažesnį atlyginimą. Mintis pradėti savo verslą gana greitai atsirado, nes neturėjau kitos išeities”, – pasakojo M.Lukaševičius.

Teritorinės Lietuvos darbo biržos pernai gavo pranešimų apie 6,2 tūkst. darbuotojų atleidimą – beveik dukart mažiau nei 2009-aisiais, kai apie atleidimą įspėta 12,1 tūkst. žmonių.

Iš viso 2010-aisiais gauti 107 pranešimai apie numatomus grupinius darbuotojų atleidimus – 2,7 karto mažiau nei 2009 metais, kai gauti 285 pranešimai, pranešė Lietuvos darbo birža.

Vien gruodį gauti 9 pranešimai apie 419 darbuotojų atleidimus. Per tą patį 2009 metų laikotarpį buvo gauti taip pat 9 pranešimai apie 228 darbuotojų atleidimą.

Po vieną pranešimą apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus gavo Alytaus, Plungės, Šiaulių, ir Vilniaus teritorinės darbo biržos. Utenos teritorinė darbo birža gavo 2 pranešimus, o Klaipėdos – 3 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus.

Daugiausia darbuotojų numatoma atleisti krovinių pervežimo sektoriuje (gruodį įspėti 139 darbuotojai), žemės ūkyje (79), metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyboje (49), viešojo valdymo ir gynimo (46), transporto (35), statybos (32), prekybos (21) sektoriuose, sveikatos priežiūroje (18).

2011-aisiais darbdaviai neras tinkamų specialistų, turintieji darbą pyks dėl per didelio krūvio, o ieškantieji jo piktinsis neįtikėtinais darbdavių reikalavimais.

Per vienus metus sparčiai į viršų šovęs ir, ekspertų vertinimu, jau į lubas atsitrenkęs nedarbo lygis nuo jų atšoks dar negreitai. Darbo rinkos prošvaisčių 2011 m. dar nematys kas šeštas gyventojas.
Valstybės taikomas nedarbo mažinimo programas – jaunimo, ilgalaikių bedarbių, negalią turinčių žmonių įdarbinimo skatinimo ir kt. galima palyginti su figos lapeliais, kuriais bandoma pridengti daug didesnius rūpesčius. Jos ne tik nepadeda spręsti nedarbo problemos, bet ją dar ir aštrina, mat dažnam bedarbiui labiau apsimoka gauti pašalpą, prisidurti vieną kitą litą nelegaliais būdais, nei eiti dirbti. Perkvalifikavimo kursai suėda neįtikėtinas lėšas, tačiau naudos taip pat neduoda.
“Problema ta, kad bandoma parduoti prekę mažinant kainą, t.y. suteikiant mokesčių lengvatų ar pakeičiant pakuotę, t.y. tariamai perkvalifikuojant. Pasiūlos keitimas ar skatinimas nėra veiksmingas”, – įsitikinęs personalo atrankos kompanijos “Search Group” direktorius Šarūnas Dyburis.
Ekspertai neabejoja, kad darbo rinkos stimuliavimas turi prasidėti nuo kitko – nuo paklausos skatinimo. Verslo sąlygų gerinimas ne tik skatintų kurti darbo vietas, bet ir lįsti iš šešėlio.
Darbo rinkos specialistai tvirtina, kad kai tik rinka pradės rodyti stabilius atsigavimo signalus ir pradės augti, darbdaviai daug dėmesio skirs tam, ką žmogus veikė krizės metu: ar jis tiesiog gavo bedarbio pašalpą ir nesivargino dirbti, ar neprarado kvalifikacijos ir pan.

Įtampą didins darbdavių ir darbuotojų lūkesčių priešprieša

Nors paskutiniais 2010 metų mėnesiais Lietuvos darbo biržoje kas mėnesį registruota daugiau laisvų darbo vietų nei naujų bedarbių, kurti naujas darbo vietas darbdaviai atidėlioja, planuodami tai geriausiu atveju 2011-ųjų pabaigoje. Darbo vietas išsaugoję darbuotojai gali atsipūsti – atsigaunant ekonomikai atleidimų darbdaviai nebeplanuos, tačiau įtampa darbo rinkoje didės.
“Tenka pripažinti, kad mūsų darbo rinkoje trūksta pusiausvyros ir pagarbių partneriškų santykių tarp darbuotojų ir darbdavių. Buvo metas, kai darbdaviai galėjo sau leisti nesiskaityti su darbuotojais, pakilimo laikotarpiu darbuotojai diktavo savo sąlygas, o per krizę švytuoklė vėl švystelėjo atgal. 2011-ieji bus paženklinti įtampos darbo rinkoje: darbdaviai skųsis, kad neranda darbuotojų, darbuotojai pyks dėl didelių darbo krūvių ir per mažų atlyginimų, o nerandantieji darbo piktinsis nerealistiškais darbdavių reikalavimais”, – prognozuoja Airida Zavadskė, “Profiles International” vadovė Baltijos šalims.
Pasak jos, 2010-aisiais išryškėjusios darbo rinkos tendencijos išliks ir šiemet. Todėl darbdaviai labai atsargiai žiūrės į naujų darbuotojų priėmimą ir ryšis ieškoti naujo darbuotojo tik tada, kai įsitikins, kad kitaip tikrai negalima dirbti. Kandidatams bus keliami dideli reikalavimai, ir įmonė geriau neįdarbins jokio kandidato, nei priims “pusėtiną variantą”.
Nors atlyginimai pradedami didinti atsargiai, tačiau vis daugiau darbdavių planuos tai daryti. Tie, kurie imsis ieškoti naujų darbuotojų, nemaloniai nustebs, kad tinkamų kandidatų trūksta. Toliau daugės jaunų žmonių, kurie baigę studijas universitetuose net nebandys ieškoti darbo Lietuvoje ir išvažiuos dirbti į užsienį, deja, dažniausiai nekvalifikuotų darbų.

Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir asistentų

Nors darbo skelbimų daugėja ir jau ieškoma tų pareigybių žmonių, kurie buvo atleisti vieni pirmųjų, tačiau darbo rinkos specialistai nepataria džiaugtis. “Procesas dar tikrai nėra masinis – tai galima būtų palyginti su spūstimi prie starto linijos: dar niekas niekur nebėga, tačiau jau stumdosi, kad užsiimtų geresnę startinę poziciją”, – lygina Š.Dyburis.
Analizuojant darbo skelbimus matyti, kad labiausiai ieškoma kelių kategorijų žmonių: tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų (ypač pardavimo srityje) ir asistento lygmens darbuotojų. “Atrodo, įmonės galų gale suprato, kad be efektyvaus pardavimo jokia įmonė neturi galimybių efektyviai dirbti. Asistentų ieškoma todėl, kad per krizę buvo išvaikyti ištisi skyriai ir palikti tik geriausi, efektyviausi darbuotojai, kurie pradeda persidirbti”, – dėsto Š.Dyburis.
Jam pritaria ir darbo rinkos ekspertė A.Zavadskė. Pasak jos, aukštos kvalifikacijos specialistai pernai patyrė didžiausius sukrėtimus ir pokyčius. “Krizės laikotarpiu daug aukštos kvalifikacijos darbininkų buvo atleista, o dabar, atsigaunant pramonei, transportui ir prekybai, jų vėl reikia ir labai trūksta. Viena vertus, reikalavimai didesni, o siūlomos sąlygos gerokai prastesnės nei prieš krizę, tai neskatina darbuotojų darbintis ar keisti darbą. Kita vertus, žmonių šiame segmente sumažėjo, nes aktyviausi jau ėmėsi sprendimų – kas persikvalifikavo, kas ėmėsi savo verslo, kas emigravo.
Kvalifikuotų darbininkų trūkumas taps viena pagrindinių kliūčių pramonei augti. Laimės tos įmonės, kurios išsaugojo savo geriausius darbuotojus ir po truputį didindamos darbo užmokestį sugebės juos išlaikyti”, – pabrėžia ekspertė.
Kalbėdama apie specialistų, vidutinės grandies vadovų perspektyvas A.Zavadskė pabrėžia, kad šiemet bus aktyviai ieškoma pardavimo, klientų aptarnavimo specialistų, didės pramonės inžinierių ir projektų vadovų poreikis, išliks IT ir finansų specialistų poreikis. Tai pozicijos, kurias krizės akivaizdoje daugelis įmonių paaukojo pirmiausia, o dabar stebimas poreikio atsinaujinimas.
Tuo tarpu nekvalifikuotos, žemesnės kvalifikacijos darbininkų segmente kilęs didžiausias nedarbas esą išliks ir 2011-aisiais. Jis mažės nebent dėl emigracijos.

Algos kils apie 3 proc.

Konsultacijų bendrovės “Mercer” Lietuvos darbo užmokesčio tyrimų dalyvių atlyginimų kaitos 2011-aisiais prognozės – optimistinės. Pokyčių apklausa, atlikta 2010 m. rugsėjo mėn., parodė, kad planuodami 2011 m. atlygio biudžetą darbdaviai numato kilstelėti atlyginimus vidutiniškai 3–3,5 proc. O “Consulteam Baltics” vadovo Žilvino Akelio prognozėmis, vis dėlto nemaža dalis įmonių rinkos atsigavimo ženklus vertina atsargiai ir atlygio pokyčių dar neplanuoja, todėl nominalus atlyginimų didėjimas greičiausiai neviršys 3 proc.
“Mercer” darbo užmokesčio tyrimo duomenimis, savanoriška darbuotojų kaita 2010 m. įmonėse tesudarė 5 proc., tad norint pervilioti aukštos kvalifikacijos specialistą dažniausiai tenka siūlyti ir didesnį darbo užmokestį. Darbo rinkos pokyčiams itin jautrus IT sektorius, tad šiame sektoriuje galime tikėtis ir didesnio nei vidutinis atlyginimų didėjimo. Lėtesnis didėjimas bus stebimas gamybos įmonėse: šiame sektoriuje atlygio pokyčiai dažniau vyks kompensuojant praėjusių metų atlyginimų mažinimą, kuris kai kuriose įmonėse siekė iki 20 proc.”, – mano Ž.Akelis.
Jo duomenimis, pernai bazinius atlyginimus darbuotojams vidutiniškai dešimtadaliu sumažino 26 proc. įmonių, tuo metu 21 proc. įmonių kilstelėjo bazinį atlyginimą vidutiniškai 4,6 proc. Daugiau nei pusėje bendrovių (53 proc.) darbo sutartyje numatytas atlyginimas išliko nepakitęs.
Neda Songilaitė, bendrovės “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims, mano, kad darbdaviai neskubės didinti fiksuotos atlyginimo dalies, bet pagrindinių darbuotojų užmokesčio didėjimo varikliuku taps kintamoji atlyginimo dalis, siejama su pasiektais įmonės tikslais. Tuo įsitikinęs ir Š.Dyburis, teigdamas, kad darbuotojai, padedantys iškepti pyragą, gali pretenduoti į jo dalį. “Tuo tarpu tie, kurie gali tik statyti oro pilis, turės tenkintis tikrai gerokai mažesniais atlyginimais. Todėl neabejotina, kad toliau didės atlyginimų žirklės, t.y. tikrai gerai dirbantys ir rezultatų pasiekiantys specialistai uždirbs dar daugiau, o menkos kvalifikacijos, į procesą, o ne į rezultatą orientuoti darbuotojai uždirbs dar mažiau.

box
Darbdaviai labiausiai ieško
Tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač pardavimo srityje
Klientų aptarnavimo specialistų
Pramonės inžinierių
Projektų vadovų
IT specialistų
Finansų specialistų
Asistento lygmens darbuotojų

Šiuo metu šalyje užregistruota 310 tūkst. bedarbių, o 120 tūkst. iš jų užsiregistravę Lietuvos darbo biržoje. Paaiškėjo, kad didžiausias nedarbas šiuo metu slegia pasienio teritorijas – Ignaliną, Mažeikius ir Šalčininkus, kur bedarbiai sudaro apie penktadalį visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedaug atsilieka ir Zarasai bei Vilniaus rajonas, čia nedarbas siekia apie 19 proc. Iš didžiausių šalies miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (16 proc.), o mažiausiai – Šiauliuose (11,5 proc.).

Blogiausia, kad tokios tendencijos nesikeičia: lygiai tose pačiose savivaldybėse ir miestuose didžiausias nedarbas fiksuotas tiek spalio, tiek rugsėjo, tiek ankstesniais mėnesiais.

Galima guostis nebent tuo, kad 28-iose iš 60-ies savivaldybių nedarbas ima mažėti. Labiausiai tai pastebima Raseinių, Kelmės, Šilutės rajonų ir Kauno miesto savivaldybėse.

Premjeras Andrius Kubilius viešojoje erdvėje paskelbė ketinimą nebemokėti nei bedarbio, nei socialinės pašalpos asmenims, kurie per penkerius metus nesugebėjo susirasti darbo. Taip esą turėtų būti bandoma kovoti su pavojingu reiškiniu – nenoru ieškotis darbo ir nuolatiniu gyvenimu iš valstybės paramos.

Iš esmės tokia premjero nuostata atitinka LR Konstitucinio Teismo išplėtotą socialinę doktriną, pagal kurią santykiai tarp piliečių asmeninės atsakomybės ir valstybės paramos turi būti reguliuojami taip, kad neskatintų asmeninės atsakomybės perkelti valstybei. Konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Tik politikai turi taip veikti, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų.

Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad didelė dalis Lietuvos piliečių apskritai nedalyvauja nei legalioje darbo rinkoje, nei legalioje fiskalinėje erdvėje, t.y. nemoka jokių mokesčių. Taip atsitiko ne todėl, kad šie piliečiai yra blogi ar nedarbštūs.

Jie tiesiog per daug pasitikėjo politikų kalbomis ir populistiniais pažadais parūpinti darbo ir duonos. Nenuostabu, kad, Lietuvos ekonomikos sanklodai keičiantis iš žemės ūkio krašto į industrinę valstybę, dalis neišsilavinusių arba turinčių labai siaurą profesinę specialybę asmenų nebesusiranda vietos darbo rinkoje. Tai negalime paversti vien tik valstybės problema. Piliečiai ir patys turi apie tai galvoti ir ieškoti išeičių lavindamiesi ar kurdami savo verslus.

Bedarbių šiandien turime daugiau nei 300 tūkst. Akivaizdu, kad greitai šis skaičius nesumažės.

Vakarų Europos valstybėse vis dažniau pasigirsta tiek konservatyvių, tiek liberalių intelektualų nuomonė, kad perdėtas valstybės “rūpinimasis” piliečiais daro meškos paslaugą patiems piliečiams. Jie vis mažiau ir rečiau pasikliauja savo jėgomis ir atsiduoda aplinkybėms bei tikėjimui, kad yra kažkas, kas pasirūpins jų gerove ir ateitimi. Su tokio piliečių savarankiškumo ribojimu ir visuomenės infantilizavimu siejama daug neigiamų reiškinių: nekreipiama tinkamo dėmesio į savo lavinimąsi visą gyvenimą, netaupoma, nuolat gyvenama skolon.

Dideli valstybių biudžeto deficitai taip pat siejami su perdėtais piliečių lūkesčiais, kad viešasis sektorius būtų kuo gausesnis, bet iš tiesų piliečiai nėra pajėgūs jo išlaikyti. Vasarą “The Economist” fiksavo, kad net turtingų Europos valstybių ekonomika nebegali išlaikyti senosios socialinės sistemos, – ši per plati, brangi ir neprotinga. Japonų intelektualas Akio Kawato antrina, kad ir Japonija nebeišgali gyventi taip, kaip anksčiau.

Kai iš industrinių valstybių daug gamybos bendrovių išsikėlė į pigesnės darbo jėgos rinkas, senųjų valstybių socialinė sistema trūkinėja per siūles. Valstybė geriausiu atveju privalo pasirūpinti tik tais, kurie patys to padaryti negali ir jiems valstybės parama būtina. Ar tikrai visiems 300 tūkst. Lietuvos bedarbių yra būtina valstybės parama?

„Pašalpų mažinimas nėra svarstomas, nes pašalpų dydis priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu siekia 350 litų, ir šiandien diskusijos, kad reikėtų peržiūrėti valstybės remiamas pajamas, nebuvo“, – sakė ministras D. Jankauskas.

Pasak jo, pagrindinis klausimas yra tai, „kokiu būdu yra piniginė socialinė parama skiriama, kokiais atvejais ir kaip ji pasiekia paramos gavėją ir ar atitenka tiems žmonėms, kurie neturi jokių kitų pajamų, ir ar tikrai socialinės rizikos šeimose piniginė socialinė parama pasitarnauja tam, kad būtų vaikai pavalgę ir kad pats gyvenimas būtų nukreiptas ne į stikliuko paieškas, ne į be didelės atsakomybės gyvenimo būdą, o į pastangas geriau ir oriau gyventi“.

Vienas svarstomų dalykų, dėl kurių kol kas Vyriausybė neapsisprendusi, yra riboti pašalpų gavimo trukmę.

„Jei sveikas, darbingo amžiaus žmogus neturi motyvacijos dirbti ir gyvena tik iš socialinės pašalpos ir tik iš kitos valstybės pagalbos nebūtinai pinigine forma, kad, praėjus trejiems metams, tokia pašalpa būtų mažinama. Jei per penkerius metus žmogus neranda motyvacijos dirbti, tokia parama gali būti iš viso neskiriama“, – vardijo D. Jankauskas.

Vyriausybės kabinetas aptarė ir socialinių pašalpų sistemos pertvarką.

„Dabar yra taip, kad socialines pašalpas skirsto savivaldybės arba joms tiesiogiai atsakingos tarnybos, o pinigus tiesiogiai skiria valstybės biudžetas. Savivaldybių asociacijos ir savivaldybių merai sako, kad tokia sistema nėra racionali ir efektyvi, nes savivaldybės atlieka tik pašalpų gavėjų registraciją ir pinigų išmokėjimą per kasos langelius. Tuo tarpu kokių nors galimybių ieškoti, kaip padėti žmonėmis, jie tokių priemonių neturi“, – dėstė A. Kubilius ketvirtadienį po Vyriausybės pasitarimo.

SADM ministras D. Jankauskas teigė, kad buvo diskutuota apie tai, kad 2 proc. pajamų mokesčio, kurių mokesčių mokėtojas neatiduoda kokiai nors organizacijai, keliautų į valstybės biudžetą.

„Mes siūlome, kad seniūnijos bendruomenė spręstų, kam tokie ištekliai būtų skiriami: ar žmonėms, kuriems reikia socialinės paramos, padėti, ar gyvenamajai aplinkai gerinti“, – sakė ministras.

Pasak premjero, Vyriausybė mato problemą, „kad po gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai nemažai žmonių gali pakliūti į taip vadinamus „skurdo spąstus“.

„Jiems gali gyvenimas iš pašalpų pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką. Šioje vietoje mes matome sisteminių pertvarkų poreikį, kurį pavadinčiau labai paprastai – tai žmonių ir visuomenės įgalinimas spręsti paramos žmonėms klausimus“, – kalbėjo žurnalistams Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, „norima įgalinti vietos bendruomenes kartu su savivaldybėmis ieškoti pačių tinkamiausių sprendimų, kurie dažnai reikalauja ne tik pinigų, bet ir atjautos, ir širdies jautrumo

„Verslo žinios“ rašo:

Antradienį Vyriausybė apsispręs, kokį lanką užmauti per visas siūles braškančiai socialinės paramos sistemai. Darbdaviai piktinasi, kad savo išlaidų nesugebanti apkarpyti Vyriausybė socialines problemas siekia spręsti verslo sąskaita. Mažiausiai, ką reikėtų padaryti – priversti, kad už pašalpą būtų nudirbami visuomenei naudingi darbai.

Premjero sudaryta darbo grupė „Dėl nepasiturinčių piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę“ siūlo Vyriausybei apsispręsti: ar didinti minimaliąją algą ir taip vilioti darbingo amžiaus asmenis ieškotis darbo, ar leidus trejus metus gyventi iš pašalpų vėliau pašalpų mokėjimą apriboti, o po penkerių metų – visai nutraukti.
Socialinė apsauga, įskaitant „Sodros“ išmokas, kitąmet pareikalaus 16,8 mlrd. Lt – dar 0,5 mlrd. Lt daugiau nei šiemet. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius, prieš porą metų siekęs 37.300, šiemet viršys 142.000, o kitąmet padidės iki 160.000 asmenų. Šildymo kompensacijoms, kurioms 2008 m. buvo skirta 38 mln. Lt, šiemet jau nebeužteks ir 100 mln. Lt. Socialinės apsaugos specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje yra šeimų, iš pašalpų gyvenančių ilgiau nei 8 metus.
„Akivaizdu, kad egzistuojantis socialinės apsaugos mechanizmas neskatina žmonių dirbti. O valstybė ne tik didina išlaidas mokėdama išmokas, bet ir yra apgaudinėjama, kadangi dalis bedarbių dirba nelegaliai, nemokėdami mokesčių“, – pabrėžia Vilius Mačiulaitis, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas ir vienas iš darbo grupės narių.
Visi, kurie siūlo skatinti ieškoti darbo, įsidarbinti ir ragina saugoti darbo vietą, šiandien bemaž vieningi – bedarbiai turėtų atlikti visuomenei naudingus darbus ar kaip nors kitaip pasitarnauti visuomenei ir tik tuomet galėtų pretenduoti į šiandien beveik vidutinės šeimos pajamas siekiančią pašalpą.

Tačiau už nelegalaus darbo kontrolę atsakinga Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina su užduotimi susidoroti nepajėgianti, nes kovai su nelegaliu darbu visoje Lietuvoje galinti skirti vos 5 žmones.
„Jei turėtume daugiau žmonių, galėtume atlikti daugiau planinių patikrų, o tai gera prevencinė priemonė“, – teigia p. Mačiulaitis, jis pasidžiaugia, kad Vyriausybė žada didinti asignavimus.
Tačiau, verslo atstovų manymu, dosnesnių asignavimų nereikėtų, jei kontrolieriai liautųsi purtę legaliai ir tvarkingai veikiančias įmones ir užsiimtų tais, kurie, gaudami pašalpas, prisiduria iš neteisėto verslo.
„Iki šiol labiausiai tikrinamas legalus verslas, o ne tie, kurie juo užsiima neteisėtai, pavyzdžiui,
pardavinėdami kontrabandines cigaretes. Jei tam būtų skiriama nors pusė darbo laiko – nereikėtų ir papildomų etatų“, – piktinasi Šarūnas Birutis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje. Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, VDI ir kt. galėtų suformuoti tikrintojų grupes, jų veikla būtų efektyvesnė už pavienes patikras.
„Jokia paslaptis, kad kai kurių institucijų tikrintojai su neteisėto verslo atstovais taikiai sutaria“, –
neabejoja p. Birutis.

Gyvenimui iš išmokų turi būti padarytas galas sureguliavus teisės aktus taip, kad už gaunamas išmokas gyventojas būtų priverstas atidirbti ir kad išmokos būtų mokamos tik tam tikrą laiką, ragina Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva“ prezidentas.
Jam kelia nuostabą, kad Vyriausybė, nesugebėjusi sumažinti valstybės valdymo aparato ir valdininkų darbo užmokesčio, nesutramdanti išlaidavimo per viešąsias įstaigas, sužlugdžiusi Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų iniciatyvas, svarsto galimybę socialinį sektorių reformuoti darbdavių sąskaita – įpareigodama juos didinti minimalųjį atlyginimą.
„Siūlymas daugiau negu keistas, nes dauguma smulkių bendrovių, balansuojančių ties išlikimo riba, bus priverstos arba bankrutuoti, arba trauktis į „šešėlį“, o ne kurti darbo vietas“, – stebisi p. Sutkus.
Kad valstybė per menkai taupo – akivaizdu: biudžetininkų darbo užmokesčio fondą apkarpius 8%, šiemet bus sutaupyta 0,52 mlrd. Lt. Verslas darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį sumažino 20–30%.
„Naivu manyti, kad pakėlus minimaliąją algą atsiras naujų darbo vietų“, – pritaria ir Aloyzas Ubis, AB „Actas “ generalinis direktorius. Anot jo, atvirkščiai – liberalizavus, o ne sugriežtinus darbo santykius ir darbo apmokėjimą darbdaviai būtų skatinami steigti darbo vietas.
Jis ragina susitaikyti su faktu, kad dalis bedarbių dirbti niekada nepradės, ir papasakoja atvejį iš įmonės gyvenimo: paraginęs bedarbį įsigyti verslo liudijimą ir už sutartą mokestį sutvarkyti įmonės aplinką, po trijų dienų, išmokėjęs avansą, „darbininko“ nebesulaukė. Kitas pavyzdys – aukštąją mokyklą baigęs absolventas, norintis dirbti pardavimo vadybininku, į įmonę atsiuntė gyvenimo aprašymą ir nurodė sutinkantis dirbti už 1.000 Lt „į rankas“.
„Pridėję porą šimtų prie minimaliosios algos tikrai nepaskatinsime tų, kurie dirbti nebenori. Per išmokas vaikams, maisto paketus ir socialines pašalpas mes juos jau įpratinome, kad į delną visada bus įdėta“, – daro išvadą įmonės vadovas.
Specialiame Vyriausybės posėdyje vakar pabrėžta: savivaldybės ir seniūnijos turi imtis atsakomybės ir nustatyti, ar tinkamai skiriama socialinė parama ir ar ji iš tiesų pasiekia tikrus bedarbius.

VŽ SKAIČIUS
16,842 mlrd. Lt
Tiek nacionalinių lėšų, įskaitant „Sodros“ išmokas, 2011 m. bus skirta socialinei sričiai.

Kad išlaikytinių armija mažėtų
Sociologo Romo Lazutkos pasiūlymai:
- socialinę paramą teikti tik dirbantiems žmonėms,
- nedirbančius pašalpos gavėjus įtraukti į aktyvias darbo rinkos priemones (mokymus, aktyvinimo programas, viešuosius darbus),
- reikalauti atidirbti vietinei bendruomenei už gautą pašalpą.
Darbo grupės „Dėl nepasiturinčių piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę“ pasiūlymai:
- didinti minimaliąją mėnesinę algą arba išmokas (alternatyvos),
- nemokėti pašalpų ilgiau kaip 36 mėnesius, vėliau jų mokėjimą riboti, o po 5 m. visai nutraukti,
- įteisinti pareigą už pašalpas dirbti visuomenei naudingus darbus,
- mažinti kompensacijas, pavyzdžiui, už karštą vandenį, skatinant jį taupyti, ir kt.
Verslo atstovų siūlymai:
- visas socialines išmokas sujungti į vieną, kad būtų aiškiai matyti, kiek paramos gauna asmuo ar šeima,
- reikalauti, kad ilgalaikiai pašalpų gavėjai deklaruotų savo turtą,
- reikalauti, kad pašalpų gavėjai dirbtų viešuosius darbus,
- iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų suformuoti darbo grupes, kad jos tikrintų vietas, kuriose, kaip spėjama, piliečiai gali užsiimti nelegaliu verslu,
- skatinti verslą mažinant biurokratizmą ir liberalizuojant darbo santykius mažinti individualaus verslo apmokestinimą,
- mažinti valstybės valdymo aparatą ir biudžetinių darbuotojų darbo užmokesčio fondą tiek, kiek mažino privatus sektorius.

Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva“ prezidentas:
„Jei socialinės paramos sistema braška per siūles, reikėtų galvoti ne apie minimaliosios algos didinimą, bet apie valstybės išlaidų mažinimą.“
Šarūnas Birutis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje:
„Jeigu kontrolieriai mažiau purtytų dirbančias legaliai įmones, gal jiems užtektų laiko ir jėgų kovai su nelegaliu darbu ir neteisėtu verslu.“
Aloyzas Ubis, AB „Actas“ generalinis direktorius:
„Tik liberalizavus, o ne sugriežtinus darbo santykius ir darbo apmokėjimą darbdaviai būtų skatinami steigti darbo vietas.“

Šeimos pajamos,
Lt per mėn.
Šeima su 2 vaikais* Visos šeimos pajamos Darbo užmokestis Parama**
Abu tėvai nedirba 2.375 0 2.375
Abu tėvai dirba už MMA (800 Lt) 2.507 1.386 1.121
Abu tėvai uždirba po 1.100 Lt (bruto) 2.632 2.200 432
* daugiau nei 7 m. amžiaus
* išmokos vaikams, socialinė pašalpa, būsto šildymo kompensacija, karšto vandens kompensacija, nemokamas maitinimas mokykloje.
Šaltinis: VŽ

„Respublika“ praneša:

Vyriausybė pagaliau suprato, kad su nedarbu kovoti – ne jos jėgoms. Tad nusprendė stiprinti kovą su bedarbiais. Darbo nerandantiems žmonėms siūloma skirstyti krepšelius, iš jų atimti pašalpas bei siųsti viešųjų darbų net ir darbo nerandančius profesorius.

Vyriausybė, vakar suorganizavusi pasitarimą Lietuvos darbo biržoje, surado daugybę būdų, kaip kovoti su bedarbiais. Pavyzdžiui, bus ieškoma, kaip lengviau išmesti žmones iš darbo biržos sąrašų, siųsti juos viešųjų darbų, o mokymus skirti tik tokius, kurie iškart garantuos darbo vietą.

Sekant “krepšelizuotų” universitetų, mokyklų ir darželių pavyzdžiu, ruošiamasi įvesti krepšelius ir bedarbius ruošiančioms mokymo įstaigoms.

“Dabar vyksta mokymas dėl mokymo, o mažiau nei pusė gavusiųjų profesinį mokymą suranda darbo vietas. Norime, kad sistema būtų orientuota į žmogų, norintį turėti darbą”, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Anot jo, sistema veiktų maždaug taip: mokymo įstaigos, gaudamos valstybės pinigus, įsipareigotų ne tik perkvalifikuoti žmogų, bet ir iš karto garantuotų jam darbo vietą susitariant su įmonėmis.

Dar viena naujovė – savivaldybėms perduoti ne tik socialinių pašalpų skirstymo funkciją, bet ir pačias pinigų sumas, kurias dabar valdo Finansų ministerija. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, to nori pačios savivaldybės, nes teigia, kad taip galėtų ne tik vykdyti pašalpų skirstymą, bet ir savo rankose turėdamos pinigus efektyviau atsijotų tikruosius bedarbius nuo netikrų. A.Kubilius tai vadino žmonių išvadavimu iš skurdo spąstų.

“Esant tokiai pašalpų sistemai nemažai žmonių gali pakliūti į vadinamuosius skurdo spąstus. Tai yra jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką”, – sakė jis.

D.Jankauskas atskleidė, kad nedrausmingi bedarbiai bus baudžiami atimant iš jų ir socialines pašalpas.

“Praėjus trejiems metams tokia pašalpa būtų mažinama tam tikrą laikotarpį, o jei ir 5 metus iš pašalpų gyvenantis žmogus neranda motyvacijos dirbti, piniginė parama nebebūtų skiriama”, – tvirtino ministras.

Vyriausybės atstovai prisiminė ir dar vieną seną idėją, kad už gaunamas pašalpas asmenys gali atidirbti visuomenei viešuosius darbus. Darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis pripažino, kad gatves šluoti privalės ir profesoriai.

“Kad žmogus, gaudamas paramą, galėtų prisidėti vienokiais ar kitokiais darbais, pritaria visi pasitarimo dalyviai. Kvalifikacijos turėjimas nėra kliūtis dirbti nekvalifikuotą darbą”, – paaiškino M.Balašaitis.

Tik šluotą darbo birža gali pasiūlyti ir docentui, ir aukštos kvalifikacijos suvirintojui, ir ne vienus brangius perkvalifikavimo kursus su tos pačios darbo biržos siuntimu baigusiam bet kokios profesijos bedarbiui. Mat nei darbo biržai, nei kursų rengėjams visai nesvarbu, kokių profesijų reikia darbo rinkai. Pavyzdžiui, sanitarės darbo ieškančiai moteriai pasiūloma mokytis anglų kalbos ar dirbti kompiuteriu, o grįžusi po kursų ji vėl prašosi sanitarės darbo.

Atsisakyti profesinio mokymo ar perkvalifikavimo bedarbiui tolygu netekti valstybės paramos. Tačiau tik 40 proc. žmonių kursai padeda toliau ieškantis darbo. O darbo biržos giriasi sėkmingai panaudojusios bedarbiams mokyti skirtas lėšas.

LDB Komunikacijos skyriaus pateiktais duomenimis, 2009 m. bedarbių profesiniam mokymui panaudota 76,6 mln. litų, o profesinės (neįgaliųjų) reabilitacijos programai – 9,3 mln. litų. Šiemet profesiniam mokymui planuojama panaudoti 74,5 mln. litų, o profesinės reabilitacijos programai – 12,9 mln. litų.

2009 m. LDB veiklos ataskaitoje teigiama, kad tais metais savo profesinius gebėjimus ir konkurencines galimybes padidino 9,4 tūkst. bedarbių. Taip pat 340 neįgaliųjų įgijo arba atkūrė darbo įgūdžius. Sugretinus skaičius išeitų, kad vieno bedarbio kursai kainavo daugiau nei 8 tūkst. litų, o vieno neįgalaus asmens profesinė reabilitacija – daugiau nei 27 tūkst. litų.

Dar daugiau – toje pat viešoje LDB ataskaitoje teigiama, kad 2009 m. per pusmetį nuo kursų baigimo įsidarbino tik 61 proc. bedarbių ir vos 42 proc. neįgaliųjų.

“Respublikos” paklaustas, ar taip nešvaistomi pinigai, kurių valstybei dabar labai trūksta, LDB direktorius M.P.Balašaitis tvirtino, kad lėšų panaudojimo efektyvumo esą negalima vertinti vien pagal greitą įsidarbinimą.

“Žmogus gali ir įsidarbinti, ir po pusmečio darbo netekti. Efektyvumas nėra matuojamas trumparegišku kitos dienos rezultatu. Stebėsena vykdoma iš karto baigus mokslus ir kiek įsidarbina po pusės metų, todėl šitie skaičiai yra gana įvairūs”, – dėstė LDB vadovas.

Nei A.Kubilius, nei D.Jankauskas neneigė, kad žmonės gali būti skatinami dirbti ir didinant minimalios algos ribą. Tačiau ar tai bus daroma – neatskleidė. Prasitarta, jog po kelių savaičių žmonėms ruošiama ir naujų staigmenų dėl pensijų reformos, pavyzdžiui, kad pensijos būtų mokamos ne iš “Sodros”, o iš valstybės biudžeto.

Andrius KUBILIUS – Ministras pirmininkas:

Labai aiškiai buvo parodyta, kad, deja, ta sistema, kurią esame paveldėję, nėra pati efektyviausia, nes nemažai lėšų išleidžiama bedarbių profesiniam mokymui, bet tik 40 proc. baigusių profesinio mokymo kursus žmonių įsidarbina.

Siūloma nauja sistema, kuri remtųsi tam tikru krepšelio principu, kad bendras darbo biržos ir profesinio mokymo ir įdarbinimo agentūrų darbas būtų galų gale matuojamas pagal vieną rezultatą – įdarbinimą. Tam ir būtų paskirstomos valstybės lėšos. Sutarėme, kad šį principą detalizuosime ir siūlysime įgyvendinti.

Algirdas BUTKEVIČIUS – Seimo opozicijos lyderis:

Nereikėjo didelės kompetencijos suprasti, kad kitose valstybėse nedarbas buvo mažinamas ir emigracija stabdoma įsisavinant ES pinigus. Lietuvoje šiemet numatyta per 5 mlrd. litų, įsisavinta – 30 proc. 1 mlrd. litų sukuria tiesiogiai 4-5 tūkst. darbo vietų. Be to, nereikėjo smulkiajam verslui didinti mokesčių – dauguma įmonių užsidarė.

Jei tai būtų įgyvendinta, turėtume dabar gerokai mažesnį nedarbą. O tie gąsdinimai, krepšeliai tik padidins norą išvažiuoti. Jei profesoriui siūlomas valytojo darbas, nenormalu jį varyti viešųjų darbų. Aišku, yra ir piktnaudžiavimų. Bet Vyriausybėje daug žmonių nėra dirbę praktinio darbo, todėl bando spręsti viską per teorinius modelius. Kol nesupras, kas iš tiesų skatina darbo vietų kūrimą, tol ir bus tik gąsdinimai, kurie niekuo nepadės.