Paraitotos marškinių rankovės ir jokių kaklaraiščių – tokioje neformalioje atmosferoje praėjusį savaitgalį Kalifornijos dykumų fone vyko galingiausių pasaulio valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos – vadovų susitikimas.

Apžvalgininkams intriga kilo dar prieš jam įvykstant, mat ir diskusijų laikas, ir vieta – “Sunnylands” ranča – pasirinkti netradiciškai. Teigiama, kad priimdamas tokį kvietimą Xi Jinpingas žengė svarbų žingsnį keisdamas istoriškai griežtomis diplomatijos taisyklėmis grįstą dvišalių santykių trajektoriją. Juo labiau, kad pagal protokolą dabar buvo eilė Baracko Obamos vizitui – Xi Jinpingas viešėjo JAV 2012-aisiais.
Šios aplinkybės traktuotos kaip geranoriškas abipusis žestas, paliekantis nuošalyje formalumus ir sudarantis sąlygas produktyvumui. Tačiau šypsenos fotografams ar rankų paspaudimai neturėtų pernelyg atitraukti nuo realybės: nepamiršdama politikos užkulisių, konfidencialių vidinių pokalbių privatumą kinų delegacija užsitikrino atsisakydama gyventi rančoje ir įsikurdama šalimais esančiame viešbutyje.
Apibūdinant JAV ir Kinijos santykius spaudoje netrūksta karikatūrų, panašių į tą, kurioje amerikiečius simbolizuojantis erelis ir tradicinis kinų drakonas grumiasi rankų lenkimo varžybose. Tai nenuostabu žinant, kad pakankamai stabiliai auganti Kinija laikoma didžiausiu iššūkiu amerikiečių hegemonijai pasaulyje. Harvardo universiteto akademikas Niallas Fergusonas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį Kinija, per rekordinį laiką iš šeštos pagal dydį pasaulio ekonomikos virtusi antrąja, pralenks ilgametę lyderę JAV. Tokią galimybę pagrindžia statistinės tendencijos: dar 2004 metais JAV bendrasis vidaus produktas siekė 11,9 trilijono dolerių ir lenkė Kinijos šešiskart, tačiau iki šių metų 374% šoktelėję Kinijos rezultatai leido sumažinti skirtumą iki mažiau nei dviejų kartų: JAV rodiklis pasiekė 16,2, o Kinijos – jau 9 trilijonus dolerių.
Kibernetinio šnipinėjimo grėsmės
Didžiųjų XXI amžiaus pasaulio galybių interesai persipina kone kiekviename žemės kampelyje, todėl dviejų dienų susitikime buvo aptartas platus klausimų spektras: pradedant Šiaurės Korėja ir baigiant klimato kaita. Tačiau bene daugiausiai dėmesio susilaukė aktualūs ir nemažai tarpvalstybinių nesutarimų keliantys kibernetinio saugumo klausimai.
B.Obamos administracija ne kartą tiesiogiai kaltino Kiniją tarptautinių normų nesilaikymu bei kibernetiniu šnipinėjimu, o JAV valdžios struktūroms skirtas konfidencialius tyrimas gegužės mėnesį atskleidė, kad bent dalis įsibrovimo ir informacijos vagysčių atvejų yra tiesiogiai susiję su Kinijos valstybinėmis institucijomis. Kaip teigė B.Obamos administracijoje nacionalinio saugumo klausimais patarinėjęs Thomasas E. Donilonas, susitikimo metu buvo išdėstyti konkretūs faktiniai argumentai apie intelektualinės nuosavybės ir kitų elektroninių duomenų vagystes, o tuo pačiu pridurta, kad tokių atvejų nepažabojimas galėtų lemti tarpvalstybinių santykių blogėjimą.
Tačiau Kinija kaltinimus atmeta bei teigia, kad pati nuolatos atsiduria hakerių, kuriuos kinų spauda kildina iš JAV, taikinyje. Atsakydamas į „Associated Press“ žurnalistės klausimą šia tema Xi Jinpingas atrodė kiek įsitempęs, tačiau pasidžiaugė, kad „abipusiai svarbus klausimas“ bus sprendžiamas tarpvalstybinėje darbo grupėje. Šis pasisakymas, kaip ir visi kiti, buvo gerai pasvertas – siekiant suteikti daugiau laiko atsakymų formuluotei kinų prašymu atsisakyta simultaniško vertimo, vietoje kurio naudotas gerokai daugiau laiko užimantis „garsiai pasakoma – garsiai išverčiama“ modelis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Š. m. rugsėjo 13 d. 19 val. Vilniuje, Savanorių pr. 178 įvyks oficialus bendradarbiavimo centro „Grid“ atidarymas. „Grid“ – ko gero vienintelis bendradarbiavimo centras Lietuvoje, kuriame prie bendrų projektų dirba skirtingos įmonės. Čia suburtos komandos, dingsta ribos tarp atskirų bendrovių ir vystomi inovatyvūs projektai.

„Grid“ turi ambicijų sėkmingai pritraukti investicijų naujiems projektams per rizikos kapitalo fondus ir tapti technologinių „start up’ų“ akceleratoriumi.
„Visos „Grid‘e“ įsikūrusios įmonės nuolat bendradarbiavo prie vienų ar kitų projektų, todėl vadovams natūraliai kilo mintis susiburti vienoje erdvėje. Pagrindinė šio projekto idėja – sutelkti ambicingus ir gabius žmones iš skirtingų įmonių bendriems projektams. Kiekviena bendrovė ir jos darbuotojai specializuojasi konkrečioje srityje, bet sujungus pajėgas galima pasiekti žymai geresnių rezultatų ir įgyvendinti didesnius projektus“, – sako „Grid“ projekto vadovė Goda Smilingytė.

Bendradarbiavimas „Grid‘e“ vyksta įvairiomis kryptimis – pradedant rinkodara, darbuotojų paieška ir baigiant finansavimo pritraukimu. Įmonių darbuotojai dalinasi patirtimi ir kontaktais. Pradėta įgyvendinti „Grid“ karjeros programa, kurioje gali dalyvauti studentai bei ką tik studijas baigę jaunuoliai ir ieškoti savo vietos bet kuriame „Grid“ projekte.

Konceptualiai įrengtose patalpose Savanorių prospekte sudarytos puikios sąlygos darbui ir laisvalaikiui. Pirmame aukšte darbuotojams įrengta žaidimų ir poilsio zona, kurioje yra virtuvė, baras, stalo teniso ir stalo futbolo žaidimai. Laisvalaikio erdvėje planuojami įdomūs susitikimai ir įvairūs renginiai.

Šiuo metu bendradarbiavimo centre dirba apie penkiasdešimt žmonių iš penkių skirtingų bendrovių. „Grid‘e“ įsikūrė virtualų dienyną manodienynas.lt plėtojanti komanda, elektroninis knygynas manoknyga.lt, viena didžiausių „vieno langelio“ sistemų diegėjų Lietuvoje UAB „Idamas“, darbo laiko apskaitos sprendimus teikianti bendrovė „SS Solutions“, mobiliųjų aplikacijų bendrovė „Apps Factory“, internetinių konkursų ir reitingų projektas karmarate.com, informacinių technologijų portalas itnaujienos.lt ir gyvūnų registracijos portalas manogyvunai.lt.
„Grid“ yra atviras visiems pradedantiems verslininkams, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis.

Katastrofinis Lietuvos verslo nuostolių scenarijus kol kas nepasitvirtino. Tačiau neaišku, kokių atsakomųjų ekonominių sankcijų prieš ES gali griebtis Baltarusijos vyriausybė.

Po ilgų derybų ES užsienio reikalų ministrų taryba prieš dešimtį dienų apsisprendė, kokias sankcijas taikyti žmogaus teisių pažeidinėjimu kaltinamai Baltarusijai. Šios šalies pareigūnų ir prezidentą Aleksandrą Lukašenką palaikančių verslininkų, kuriems draudžiama atvykti į ES ir kurių aktyvai šiose šalyse turi būti įšaldyti, sąrašą papildė dar dvylika pavardžių: tokių asmenų dabar jau 239. Maža to, į juoduosius sąrašus pateko ir 29 Baltarusijos bendrovės. O tai negalėjo neatsiliepti Lietuvos verslui, turinčiam ryšių kaimyninėje šalyje.

Problemos dėl cemento

Nors iš pradžių apsidžiaugta, jog tiesioginių verslo ryšių su išvardytomis bendrovėmis Lietuva neturi, teisūs buvo skeptikai, įspėję: Lietuva ir Baltarusija – pernelyg arti viena kitos, kad sankcijos niekaip neatsilieptų kaimynei. O ir Lietuvos balsas ES pernelyg silpnas, ir oficiali pozicija – pernelyg nuolanki, kad būtų išgirsti mūsų verslininkų išdėstyti nuogąstavimai.
Kitos šalys, kaip įprasta, savo interesus gynė atkakliau. Štai Slovėnija sugebėjo nuo rengiamo juodojo sąrašo išgelbėti Baltarusijos oligarcho Jurijaus Čižo statybos įmonę, kuri yra jų šalies bendrovės „Riko Group“ verslo partnerė 150 mln. eurų kainuojančiose „Kempinski“ viešbučio statybose Minske. Vis dėlto kitos J.Čižo koncernui „Triple“ priklausančios bendrovės į sąrašą pateko, todėl „Akmenės cemento“ gamykla neteko poros klientų kaimyninėje šalyje.
„Gavę įmonių, kurioms pritaikytos ES sankcijos, sąrašą, įspėjome porą savo klientų Baltarusijoje, kad stabdome jiems skirto cemento krovą. Kol kas nesulaukėme jokios reakcijos. Nesistebiu: tose įmonėse turėtų būti nemenkas sąmyšis. Verslas bus priverstas perorientuoti savo veiklą“, – svarsto „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Tačiau atsako per praėjusią savaitę gamintojai prisipažįsta nesulaukę ne tik iš buvusių partnerių, bet ir iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, į kurią kreipėsi prašydami kai kurių konkrečių sankcijų taikymo tvarkos paaiškinimų. O tai jau keista: nebent šioje ministerijoje – irgi ne menkesnis sąmyšis.
„Akmenės cemento“ klientai, patekę į juodąjį sąrašą, – tai Berezovskio silikatinių plytų gamykla ir bendrovė „TripleMetal Trade“. Pastaroji, A.Zarembos žiniomis, tiekė lietuvišką cementą ir „Triple“ koncernui priklausančiai betono gamyklai, ir kitoms panašioms gamykloms Baltarusijoje.
„Nors Baltarusija turi savų gamintojų ir pati nemažai cemento eksportuoja, šalyje vykstančioms statyboms jo reikia daug. Cemento rinka pasižymi tuo, kad svarbi ne vien produkcijos kokybė ir jos kaina, bet ir garantuotas nuolatinis tiekimas klientui. Tai mes ir siūlome savo partneriams“, – aiškina A.Zaremba.
Pačiame „Akmenės cemente“ dėl nutraukto tiekimo ypatingo sąmyšio nekilo. Minėtoms dviem Baltarusijos įmonėms per metus tiekiama 10 tūkst. tonų cemento, o gaminama jo Akmenėje – apie milijoną tonų. Taigi nuostolis tesudaro vos 1 proc. metinio pardavimo.
Iš viso Baltarusijon eksportuojama 70 tūkst. tonų lietuviško cemento, tačiau 60 tūkst. tonų jo siunčiama į juodąjį sąrašą nepatekusiems pirkėjams. Klientus Baltarusijoje šis cementas pasiekdavo geležinkeliu, taigi valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ irgi prarado 10 tūkst. tonų krovinio.

Baltarusiška degtinė niekur nedings

Prarandame ne tik pirkėjus, bet ir tiekėjus. Štai „Vilniaus degtinei“ priklausanti antrinė prekybos įmonė iš Baltarusijos gamyklos „Akvadiv“ pirkdavo ir Lietuvos rinkai kas mėnesį tiekdavo 20–25 tonas baltarusiškos degtinės.
„Tai palyginti nedaug – tik 2 proc. šalies degtinės rinkos. Kol kas „Akvadiv“ prekės ženklas nuo lietuviškų lentynų niekur nedings, nes neseniai buvome papildę šios degtinės atsargas. Tačiau jau dabar dairomės, kuo „Akvadiv“ reikės pakeisti ateityje. Greičiausiai tai bus kitų, į juodajį sąrašą nepatekusių gamintojų degtinė iš tos pačios Baltarusijos“, – prognozuoja „Vilniaus degtinės“ rinkodaros vadovas Darius Šiaudinis.
Degtinės gamykla „Akvadiv“ priklauso įtakingiausiam Baltarusijos verslininkui Vladimirui Peftijevui. Tai viena iš aštuonių šio oligarcho įmonių, patekusių į ES sankcijų juodąjį sąrašą. V.Peftijevas laikomas turtingiausiu Baltarusijos žmogumi, jo turtas, sukrautas daugiausia iš prekybos ginklais, alkoholio gamybos ir prekybos nekilnojamuoju turtu, vertinamas maždaug milijardu JAV dolerių. Pats milijardierius gyvena Maltoje ir gimtinėn teužsuka retsykiais. Kalbama, kad jo vaikai net nemoka rusų kalbos.
Net 63 proc. „Akvadiv“ gaminamos degtinės eksporto iškeliaudavo būtent į ES šalis, daugiausiai – į Latviją ir Lietuvą. Pasak „Akvadiv“ rinkodaros skyriaus viršininko Vitalijaus Javorskio, įmonės eksporto į ES metinė apyvarta pernai siekė 2,5 mln. JAV dolerių.
„Vilniaus degtinę“ baltarusiškos degtinės buteliai pasiekdavo krovininiais automobiliais, tačiau logistika buvo gamintojo, o ne pirkėjo rūpestis. Kadangi už perkamą produkciją su gamintoju atsiskaitoma avansu, rūpesčių dėl įšaldytų partnerių sąskaitų sustabdžius tiekimą ši Lietuvos įmonė greičiausiai neturės. Vis dėlto blaivininkai gali nedžiūgauti, o gėrikai – per daug nesisieloti: baltarusiška degtinė iš parduotuvių niekur nedings.

Atsakomųjų sankcijų gali ir nebūti

Atrodo, kad apie Lietuvos pramonininkų konfederacijos pareiškime piešto katastrofinių pasekmių Lietuvos verslui scenarijaus įsigaliojimą kalbėti dar anksti. Antra vertus, į ES pritaikytas sankcijas Minskas kol kas suskubo atsakyti tik politinėmis priemonėmis: užsimindamas, kad iš solidarumo su išsiųsta ES atstove Baltarusijoje Minską palikę ES valstybių ambasadoriai „gali ir negrįžti“.
Apie atsakomąsias ekonominio pobūdžio sankcijas iš Baltarusijos kol kas negirdėti. Tačiau kas gali garantuoti, kad jų nebus griebtasi, jei ES valstybės nuspręstų iš savo šalių išvaryti Baltarusijos ambasadorius? Tokią perspektyvą, kaip galimą tolesnių įvykių scenarijų, praėjusią savaitę minėjo Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
„Manyčiau, iš Minsko pusės konfliktas nebebus toliau eskaluojamas, nes tai nebūtų naudinga pačiai Baltarusijai. Juk visi suvokia, kad prezidentą A.Lukašenką remiančių Baltarusijos įmonių yra gerokai daugiau nei 29. Kol kas juodajame sąraše nėra stambiausių, didžiausius mokesčius savo šalies biudžetui sunešančių gamintojų. Prieš dešimtį dienų priimtos ES sankcijos buvo ganėtinai švelnios ir kompromisinės“, – vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis.
Vis dėlto kodėl Slovėnija ir Latvija dar vasarį ES užsienio reikalų ministrų taryboje suskubo ginti savo ekonominius interesus, o Lietuva nutylėjo? „Manyčiau, todėl, kad stambiausių mūsų verslui rūpinčių Baltarusijos įmonių išankstiniame juodajame sąraše nebuvo. O URM, kaip žinote, Lietuvos užsienio reikalų politiką grindžia pirmiausia moralinėmis vertybėmis“, – teigia G.Morkis.
Pasak jo, diplomatai jau tuomet konsultavosi, kurioms Baltarusijos įmonėms taikomos sankcijos skaudžiausiai atsilieptų mūsų šalies verslui. Tačiau indentifikuoti absoliučiai visų lietuviško verslo ryšių kaimyninėje šalyje nebuvo galimybės, todėl dabar ir „išlenda“ atskirų įmonių praradimai.
Klaipėdos uostininkai, kone labiausiai kovoję prieš ES sankcijas Baltarusijos verslui ir įspėję apie didžiules gresiančias pasekmes, kol kas ypatingo priimtų ES sankcijų poveikio nepajuto. Atvirkščiai – kovo mėnesį pagaliau pajudėjo metų pradžioje buksavusi baltarusiškų trąšų krova. „2012-ųjų kovo trąšų krovos rodikliai prilygs 2011-ųjų kovo rodikliams. Baltarusiškos trąšos jau kraunamos į laivus tiek prie „Klasco“, tiek prie birių krovinių terminalo krantinių“, – tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

BFL

Užsienio reikalų ministerija kariuomenės ir visuomenės šventėje Kauno Santakos parke gegužės 14 dieną pristatys Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą Afganistano Goro provincijoje.

Šventės lankytojai turės galimybę susipažinti su civiline Lietuvos veikla Afganistane ir vykdomais projektais.

Tarptautinių operacijų stovykloje įsikūrusioje URM palapinėje lankytojai pamatys filmus ir kitą vaizdinę medžiagą apie Goro provinciją, apžiūrės Afganistano moterų rankdarbius, viktorinose turės galimybę laimėti įvairius suvenyrus.

2010 metais Lietuva Afganistane įgyvendino 26 vystomojo bendradarbiavimo projektus už daugiau kaip 2 mln. litų. Daugiausia projektų įgyvendinta paramos socialiniam vystymuisi ir sveikatos apsaugos, gero valdymo ir institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo srityse.

Goro provincijos Čagčarano ligoninės gydytojams buvo surengta stažuotė Lietuvoje, gydytoja ginekologė iš Lietuvos lankėsi Čagčarane, konsultavo pacientes ligoninėje ir moterų kalėjime, rengė mokymo kursus afganų medikams.

Lietuva jau keletą metų remia Afganistano valstybės tarnybos instituto Čagčarano skyrių, kuriame Goro provincijos tarnautojai mokomi kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos ir vadybos pagrindų.

Kitais projektais buvo teikiama pagalba Goro provincijos mokykloms, policijos nuovadoms, kaimų bendruomenėms.

2010 metais Lietuva taip pat tęsė vaikų dienos centro statybą Goro provincijos sostinėje Čagčarane. Šiais metais, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Goro provincijos gyventojams, numatoma pradėti ligoninės Čagčarane rekonstrukcijos darbus.

Tarptautinė bendruomenė siekia užtikrinti Afganistano gyventojams saugų kasdienį gyvenimą, baigti kelis dešimtmečius trunkančias kovas, sumažinti skurdą šalyje ir tarptautinio terorizmo grėsmę.

Liustracijos komisijos sprendimas dėl ekspremjerės Kazimiros Prunskienės slapto bendradarbiavimo su sovietų KGB panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė Liustracijos komisijos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai vasarį priimtą nutarimą, kad Liustracijos komisijos sprendimas, kuriuo ekspremjerė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB, turi būti panaikintas.

Lietuvos liaudies partijos pirmininkė K.Prunskienė pirmosios instancijos teismui skundė 2009-ųjų rugsėjį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos, kitaip vadinamos Liustracijos komisija, nutarimą. Jame komisija vienbalsiai pripažino K.Prunskienę bendradarbiavus su KGB, vykdžius žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

VAAT, priimdamas sprendimą panaikinti komisijos nutarimą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2003 metais priėmė politikei palankų sprendimą, o Liustracijos komisija vadovavosi negaliojančiu 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Pastarasis buvo pripažinęs K.Prunskienę bendradarbiavus su KGB.

Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad įtarimo šešėlis kris visiems, kas ketina susitikti su Rusijos geležinkelių bendrovės prezidentu Vladimiru Jakuninu, kuris savaitgalį atvyks į Taliną dalyvauti numatomo ortodoksų šventovės Lasnamejėje kryžiaus iškėlimo ir pašventinimo ceremonijoje.

Tai ketvirtadienį rašo “Postimees”, primindamas, kad V.Jakuninas vadovauja trylikos žmonių delegacijai, kuri atvyks šeštadienį mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) ir metropolito Kornilijaus kvietimu.

Kaip pranešta, pernai vasarą V.Jakuninas pažadėjo Centro partijai, kuri turi 2 mln. eurų skolos, rinkimams į parlamentą pusantro mln. eurų.

Kai V.Jakunino, susijusio su Kremliumi ir Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu, ir E.Saavisaro finansinis sandoris iškilo aikštėn, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) ir ministras pirmininkas A.Ansipas pareiškė, kad Centro partijos kreipimasis į buvusį KGB karininką dėl finansinės pagalbos Estijai yra visiškai nepriimtinas.

T.H.Ilvesas pažymėjo, kad niekada nesiūlys E.Saavisarui sudaryti vyriausybę, A.Ansipas taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su centristų lyderiu.

A.Ansipas trečiadienį pareiškė laikraščiui “Postimees”, kad pinigų prašinėjimas iš buvusio KGB karininko yra nepriimtinas ir vertas paniekos žingsnis.

“Juk ne paslaptis, kad Rusijoje yra jėgų, kurios, kaip ir anksčiau, nori įtraukti Estiją į savo įtakos zoną ir primesti mums Maskvos valią. Deja, E.Saavisaras pats tiesia ranką paspausti, – pareiškė A.Ansipas ir pakartojo: – Reformų partijai bendradarbiauti su Saavisaru nepriimtina”.

A.Ansipas pažymėjo, kad kiekvienas, kuriam atrodys būtina susitikti su V.Jakuninu, turi atkreipti dėmesį į tai, kad dėl jo gali kilti tokių pačių įtarimų kaip ir dėl E.Saavisaro.

“Labai įtikėtina, kad tai buvo ne paskutinis Rusijos mėginimas turėti klusnią vyriausybę ir ministrą pirmininką, kuris būtų priverstas dėl pinigų stygiaus būti nuolat priklausomas nuo Kremliaus valios”, – mano ministras pirmininkas.

E.Saavisaras pripažino, kad šventovė Lasnamejėje yra jo rinkimų, kurie vyks po kelių savaičių, kampanijos dalis. Pastaraisiais mėnesiais statyboje dviem pamainomis dirba maždaug 30 žmonių, kad iki šeštadienio viskas būtų parengtas kryžiaus pastatymui.

“Postimees” duomenimis, tą dieną nenumatoma galutinai pastatyti virš šventovės kupolo septynių metrų 1,5 tonos sveriantį ortodoksų kryžių, jis tik bus pakeltas virš cerkvės kranu iškilmingos ceremonijos proga.

Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovė “Lesto” ir šalies savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo, įgyvendinant visuomenei aktualių problemų sprendimus elektros energetikos srityje projektus 2011 metais.

“Mūsų patirtis rodo, kad tik aktyviai ir atvirai bendraujant su visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis galime pasiekti rezultatų, kurie atitinka elektros vartotojų poreikius ir bendrovės interesus. Į šį dialogą įsitraukiame vis aktyviau”, – pranešime sakė “Lesto” generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius.

“Lesto” vadovo teigimu, Lietuvos seniūnai yra ypač svarbūs užtikrinant aktualios informacijos sklaidą ir grįžtamąjį ryšį iš gyventojų.

LSSA prezidentas Algis Strelčiūnas neabejoja, kad elektros tiekimo kokybė ir patikimumas nėra vien tik skirstomojo tinklo operatoriaus atsakomybės reikalas.

“Esame sąmoningos ir pilietiškos visuomenės atstovai, todėl pritariame siekiui bendromis pastangomis rūpintis elektros tinklo saugumu ir nuostolių mažinimu”, – sakė A.Strelčiūnas.

Bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija prasidėjo 2010 metų viduryje, kai tuometinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai pradėjo ilgalaikį socialinės iniciatyvos projektą “Operacija 2020″.