Kitais metais sulauksime Europos Komisijos inicijuoto ES universitetų reitingo. Taip nors ir pavėluotai ES institucijos reaguoja į Europos universitetų konkurencingumo globalioje rinkoje mažėjimą.

Šiuo projektu norima sukurti ne tik objektyvų universitetų reitingavimo instrumentą, padėti studentams apsispręsti kuriame iš 4 tūkst. Europos universitetų jiems verta studijuoti, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms parodyti, kokie jų veiklos kokybės vertinimo kriterijai yra svarbiausi besikeičiančiame pasaulyje ir gali užtikrinti Europos kontinento ekonomikos konkurencingumą globalioje aukštojo mokslo rinkoje.
Pripažinus, kad universitetų reitingavimas yra ne tik aukštojo mokslo institucijų „grožio konkursas“ bet ir iniciatyvos, kurios gali įtakoti universitetų kokybę,  buvo siekiama sukurti naują reitingavimo metodiką, kurį atitiktų šiuolaikinio pasaulio reikalavimams. Neperdėsime teigdami, kad šalies ekonominis, socialinis ateities pajėgumas yra toks, kokie šiandien yra šalies universitetai.
Įgyvendinant šią iniciatyvą Europos Komisija buvo paskelbusi konkursą naujos reitingavimo metodikos kūrimui. Konkurso nugalėtoju tapo 15 Europos organizacijų konsorciumas, kuriame lyderio vaidmuo atiteko Vokietijos CHE aukštojo mokslo centro organizacijai, jau seniai veikiančiai kaip „ThinkTank“ aukštojo mokslo srityje ir Olandijos aukštojo mokslo studijų politikos centrui.
Aptariamas konsorciumas 2014 m. pradžioje pirmą kartą paskelbs 500 Europos universitetų ir kolegijų reitingą. Universitetų ir kolegijų skaičius reitinge bus auginamas kasmet pridedant po 125 aukštąsias mokyklas tol, kol reitingas apims visas daugiau nei 4 tūkst. Europos aukštąsias mokyklas.
Pradžioje šis Europos Komisijos inicijuotas reitingas apims tik keturias mokymo programas – verslo studijas, fiziką, inžineriją ir elektroniką. Pirmos reitinguojamos programos parinktos pagal tai, kokių specialistų šiandien labiausiai trūksta Europos bendrovėms, siekiančioms konkuruoti pasaulio rinkose. 2015 m. reitingas bus papildytas dar šešiomis mokymo programomis – IT inžinerija, sociologija, psichologija, muzikos studijomis, medicina, psichologija ir slauga. Kasmet programų skaičius bus auginamas keturiomis-šešeriomis papildomomis mokymo programomis.

Vadinamoji U – Multirank aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema bus kitokia nei iki šiol pasaulyje egzistuojančios universitetų reitingavimo sistemos (“US News and World Report”, “Times”, Šanhajaus reitingavimo sistemos). Reitingas apims ne tik universitetų ir kolegijų mokslinius tyrimus bet ir žinių perdavimo sugebėjimus, tarptautinę orientaciją ir institucijos regioninį reikšmingumą, gebėjimus darbo rinkai duoti aukštos kvalifikacijos, tarptautines kompetencijas turinčius absolventus.
Reitingo rezultatų naudotojai internete galės susirasti juos dominančių mokymo programų lyderius Europoje. Modernus ir patogus internetinis reitingo modulis bus lanksčiai prieinamas studentams, akademinių bendruomenių nariams, universitetams, politikams, verslo žmonėms. Reitingo vartotojai galės palyginti skirtingas aukštąsias mokyklas pagal juos dominančias mokymo programas. Taip bus bandoma išvengti dažnos universitetų reitingų kritikos esą lyginami sunkiai palyginami dalykai – skirtingo dydžio ir profilių aukštąsias mokyklas.
U-Multirank aukštųjų mokyklų reitingas bus sudaromas duomenis gaunant iš skirtingų šaltinių (tarptautiniai bibliografiniai duomenys, patentų duomenys): tiek iš nepriklausomų nacionalinių ir ES institucijų, tiek iš pačių aukštųjų mokyklų. Ateityje bus siekiama remtis tik nepriklausomais duomenų šaltiniais. Norintys dalyvauti šiame reitinge turės užpildyti specialią anketą. Pirmieji reitingui sudaryti būtini duomenys bus pradėti kaupti jau šių metų birželio mėnesį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

F.Frattini interviu, kurį sekmadienį skelbia laikraštis “La Repubblica”, sakė, kad Italija bandys įtikinti Vokietiją sutikti su šiuo planu ir pateikti jį per Londono susitikimą aukšto rango grupei dėl Libijos įsteigti.

“Turime planą ir pažiūrėsime, ar jis gali būti paverstas Italijos ir Vokietijos pasiūlymu, galbūt- bendrame dokumente, kuris gali būti pateiktas antradienį”, – sakė jis.

Pasak ministro, plane numatytas ugnies nutraukimas, kurį stebėtų Jungtinės Tautos (JT), ir “nuolatinis humanitarinis koridorius” pagalbai teikti, kurio jau bando siekti Turkija.

Italija prašytų aktyvaus Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos (AS) dalyvavimo, pirmiausia – dialogo su Libijos opozicija. Arabų šalys dalyvaus antradienio susitikime.

F.Frattini sakė, jog “neįsivaizduojama”, kad koks nors sprendinys numatytų M.Kadhafi išlikimą valdžioje, ir pridūrė, kad AS ir net Libijos režimo nariai bando įtikinti M.Kadhafi pasitraukti.

Didžioji Britanija ir Prancūzija spaudė imtis karinių veiksmų Libijoje, Vokietija tam priešinosi, o Italija, regis, liko sprendimų priėmimo nuošalyje, nors jos bazės yra naudojamos dabartinėje operacijoje.

“Šiomis sunkiomis dienomis Europa galbūt prarado kai kurias dalis. Nenorime prarasti Vokietijos ir dėl evoliucijos ugnies nutraukimo link bus lengviau pamatyti jos grįžimą”, – sakė F.Frattini.

Sekmadienį NATO ambasadoriai susitikime aptars planus dėl Aljanso mandato išplėtimo, kad būtų galima visiškai perimti vadovavimą karinėms operacijoms, įskaitant sausumoje esančių taikinių atakavimą.

NATO pareigūnai sakė, kad jei visos 28 narės sutiks išplėsti Aljanso vaidmenį, tai užtikrintų jam “politinę operatyvinių sprendimų kontrolę”.