Moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ praėjusių metų rugsėjo mėnesio numeryje buvo išspausdintas straipsnis.

Jame aprašytas 2010 m. atliktas tyrimas, kurio metu vertinta, ar Lietuvoje dirbantys sveikatos specialistai turi pakankamai žinių ir gebėjimų įvertinti žmonių poreikius, susijusius su sveikata. Tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų nuomone, jų sveikatos stiprinimo veiklos organizavimo žinios yra pakankamos, tačiau jiems trūksta praktinių gebėjimų šią veiklą įgyvendinti.
Esminis šiuolaikinės visuomenės sveikatos stiprinimo požymis – ne tik įveikti ligas, bet ieškoti būdų, kaip saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą jau nuo mažens. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, bendraudami su žmonėmis, turi gebėti įsigilinti į jų problemas, padėti jiems suprasti, ką daryti, kokias priemones taikyti, kad žmonės gyventų sveikai ir saugiai. Šiuo metu labai aktuali visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių mokyklose, pakitusių funkcijų tema. Pagal atliktų apklausų duomenis dauguma mokytojų norėtų, kad mokyklų sveikatos priežiūros specialistai teiktų pagalbą moksleiviams sunegalavus, patyrus traumą, kad šie specialistai organizuotų susitikimus su kitais sveikatos priežiūros specialistais sveikos gyvensenos, higienos, lytinio švietimo ir kitais klausimais. Taip pat mokytojai pageidautų, kad sveikatos priežiūros specialistai kauptų informaciją apie moksleivių sveikatą.
Įvertinus Vilniaus, Kauno, Utenos, Šiaulių, Telšių, Klaipėdos, Tauragės apskričių mokyklose bei visuomenės sveikatos biuruose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie turimų teorinių žinių pakankamumą įvairiose sveikatos priežiūros srityse, pastebėta, kad daugumos respondentų nuomonė skyrėsi atsižvelgiant į jų amžių ir gyvenamąją vietą. Vyresnio amžiaus respondentai geriau vertino savo teorines žinias, kurioms taikyti reikalinga patirtis. Jaunesni respondentai labiau pasitikėjo teorinėmis žiniomis, kurioms reikalingas gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis. Kaime gyvenantys visuomenės sveikatos specialistai savo žinias bei gebėjimus vertino žymiai blogiau nei gyvenantieji mieste. Dauguma respondentų teigė, kad nustatydami ir vertindami su sveikata susijusius visuomenės poreikius ir veiksnius jie neatlieka jokių mokslinių tyrimų.
Po tokių pakankamai kontraversiškų tyrimo išvadų Kaune įsikūrusios VšĮ „Kauno Dainavos poliklinikos“ direktoriaus Giedriaus Andziukevičiaus buvo paklausta, kokia situacija yra gydymo įstaigose, ar jo vadovaujamoje poliklinikoje atliekami tyrimai, kaip darbuotojai bendrauja su pacientais? Ar pastarieji geba įsigilinti į pacientų problemas? G. Andziukevičius teigė, kad Dainavos poliklinikoje du kartus per metus atliekama anoniminė pacientų apklausa, kuri yra viena iš priemonių, leidžiančių sužinoti poliklinikoje besigydančių žmonių nuomonę apie teikiamas gydymo paslaugas, aptarnavimo kokybę, suteikiamos informacijos savalaikiškumą, pacientų pasiūlymus, pageidavimus, kaip galbūt poliklinikos veiklą reiktų pagerinti. „Kadangi mūsų darbas tiesiogiai skirtas žmogui, tad jo nuomonė mums svarbiausia, todėl atsižvelgdami į apklausos metu gautus duomenis, mes iškarto reaguojame ir sprendžiame susidariusias problemas“, – sakė direktorius pridurdamas, kad su anoniminės apklausos duomenimis visada supažindinamas visas poliklinikos personalas. Pasak G. Andziukevičiaus, jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje keliama darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija šiais klausimais. „Kitų metų sausį pradedami kompleksiniai vyresniųjų skyrių ordinatorių ir vyresniųjų slaugytojų mokymai, kurių metu bus tobulinami ir stiprinami jų komunikacijos, problemų sprendimo, sėkmingo darbo organizavimo, klientų aptarnavimo įgūdžiai“, – kitų metų planus komentavo Dainavos poliklinikos vadovas.
„Kauno Dainavos poliklinika“ toli gražu nėra vienintelė Lietuvoje veikianti gydymo įstaiga, kurioje atliekamos pacientų apklausos, kaip jie vertina suteikiamų paslaugų kokybę, darbuotojų bendravimą ir gebėjimą įsigilinti į jų problemas. Minėtoji poliklinika išsiskiria tuo, kad šviesdami visuomenę sveikatingumo klausimais jos darbuotojai stengiasi išnaudoti kuo daugiau komunikacijos kanalų. „Mūsų specialistai dažnai dalija patarimus spaudoje, straipsniai sveikatos stiprinimo temomis publikuojami internetiniuose portaluose bei mūsų internetinėje svetainėje, poliklinikoje ir jos aptarnaujamame rajone platinami lankstinukai sveikatos priežiūros tematika, organizuojami įvairūs renginiai pasaulinėms sveikatos dienoms paminėti (pvz.: Pasaulinė širdies diena, Pasaulinė diabeto diena ir pan.)“, – gerąja patirtimi dalijosi G. Andziukevičius.
Nors moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ aprašytame tyrime ir nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistams trūksta praktinių gebėjimų sveikatos stiprinimo veiklai įgyvendinti, džiugu, kad bent jau gydymo įstaigos skiria pakankamai dėmesio savo darbuotojų ugdymui šiais klausimais ir nuolatos atlieka pacientų apklausas.

Inga Lebrikaitė

„Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“

Visoms Europos Sąjungos (ES) šalims bendros pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės turėtų gerokai palengvinti verslininkų gyvenimą, ypač tų, kurie dirba keliose Europos šalyse, tvirtina taisykles parengęs už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.

” Iš esmės siūlome įvesti bendras pelno apmokestinimo taisykles visoje Europoje. Jei įmonių grupė veikia keliose ES šalyse, ji turi prisitaikyti prie kiekvienos valstybės pelno mokesčio apskaičiavimo ypatumų. Norime, kad įmonės galėtų pasinaudoti vienu langeliu – skaičiuoti pelną pagal tas pačias taisykles, užpildyti ir pateikti vieną mokesčių deklaraciją vietoj 27″, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė A.Šemeta.

Anot jo, siūlomos taisyklės daugiausia naudos suteiktų bendrovės, kurios jau veikia keliose ES šalyse arba ketina plėstis į kitas valstybes, bet bijo naujų mokesčių labirintų – naujoji sistema mokesčių administravimo išlaidas sumažintų dviem trečdaliais.

A.Šemetos teigimu, jei vienos grupės bendrovės pelningai dirba Lietuvoje ir Estijoje, bet nuostolingai – Lenkijoje, būtų galėtų sudėti pelną ir atimti nuostolius. Mokesčiai būtų mokami tik nuo bendro pelno, pakaktų ir vienos pelno mokesčio deklaracijos.

Pasak eurokomisaro, siūlomos taisyklės būtų naudingos ne tik didelėms bendrovėms ir įmonių grupėms, bet ir smulkiesiems verslininkams, kurie dažnai net nesvarsto galimybių plėstis į kitas šalis dėl administracinių kliūčių.

“Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė verslui būtų ne privaloma, o pasirenkama. Tie verslininkai, kurie neplanuoja plėstis į kitas ES šalis ar kuriems nacionalinės taisyklės atrodo geresnės, galėtų toliau dirbti pagal galiojančią sistemą”, – sakė A.Šemeta.

Tuo tarpu suvienodinti pelno mokesčių tarifų, anot A.Šemetos neketinama – jie ir toliau bus kiekvienos šalies reikalas.