Viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultacijų agentūra „BVRG Burson-Marsteller“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atliko ketvirtąjį kasmetinį Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimą.

2012 m. vasarą  vykdytos reprezentatyvios apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo prašoma įvardinti, kuri įmonė, jų nuomone, šiuo metu turi geriausią reputaciją. Daugiausiai suaugusių gyventojų geriausią reputaciją turinčia įmone įvardino mažmeninės prekybos tinklą MAXIMA LT (6,9 proc. respondentų), antroje vietoje dažniausiai minėtas gėrimų gamintojas „Švyturys – Utenos alus“ (5,3 proc.), o trečioje – telekomunikacijų bendrovė TEO LT (4,5 proc.).

„Kaip ir ankstesniuose bendrovių reputacijos tyrimuose,  šiemet pirmauja stipriausi lietuviški prekių ženklai. Šių metų tendencija – atsigaunant pramonės gamybai ir stiprėjant eksportui, gyventojai vis dažniau minėjo ne tradiciškai iki šiol pirmavusius mobiliojo ryšio operatorius ar bankus, o pramonės įmones. Tačiau viena tendencija išlieka – Lietuvoje gyventojų akyse geriau vertinami tie prekių ženklai, kurie nuolatos ir nuosekliai investuoja į savo institucinės reputacijos įtvirtinimą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „BVRG Burson-Marsteller“ direktorius Jonas Blinstrubas.

Į geriausią reputaciją turinčių įmonių dešimtuką pirmą kartą pateko pramonės įmonių grupės „Viči“ (5-oji vieta; 4,1 proc.) bei „Achema“ (6-oji vieta; 3,6 proc.). Ne pirmus metus jame yra ir prekybos tinklas „IKI“ (4-oji vieta; 4,2 proc.), telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ (7-oji vieta; 3,5 proc.) ir „Tele2“ (8-oji vieta; 3,5 proc.) bei „Swedbank“ (9-oji vieta; 3,3 proc.) bankas, o dešimtuką užbaigia gėrimų pramonės atstovas „Kalnapilis“ (10-oji vieta; 3 proc.).

Kokia Lietuvos įmonė, Jūsų nuomone, Lietuvoje turi geriausią reputaciją? (%)
2012 m.
2011 m.
2010 m.
1. MAXIMA LT
6,9
1. MAXIMA LT
6,0
1. TEO LT
7,1
2. Švyturys-Utenos alus
5,3
2. Švyturys-Utenos alus
5,4
2. Švyturys-Utenos alus
5,8
3. TEO LT
4,5
3. Tele2
4,5
3. Tele2
5,0
4.IKI
4,2
4-5. Bitė Lietuva
4,0
4. Omnitel
4,2
5. Viči
4,1
4-5. IKI
4,0
5-6. Bitė Lietuva
4,0
6. Achema
3,6
6. TEO LT
3,5
5-6. SEB
4,0
7. Bitė Lietuva
3,5
7. Omnitel
3
6. MAXIMA LT
3,8
8. Tele 2
3,4
8. Žemaitijos pienas
3
N.d.
-
9. Swedbank
3,3
9. Kalnapilis
3
N.d.
-
10. Kalnapilis
3
10. Get Jar
3
N.d.
-
Negalėjo nurodyti
16,3
Negalėjo nurodyti
17,7
Negalėjo nurodyti
28,8

Tarp telekomunikacijos įmonių tyrimo dalyviai geriausią reputaciją turinčias įmones įvardijo TEO LT, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“. Finansinių paslaugų sektoriuje gyventojai dažniausiai minėjo „Swedbank“, o tarp maisto ir gėrimų gamintojų – bendroves  „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilis“ bei „Rokiškio sūris“.

„Kaip ir kasmet, atlikome reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 1000 šalies gyventojų 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose visoje Lietuvoje. Gauti rezultatai rodo, kad bendrovių reputacija gyventojų akyse mažai keičiasi“,– teigė apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Apie tyrimą
Reprezentatyvų Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimą šių metų liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai visoje Lietuvoje. Lietuvos bendrovių reputacijos tyrimas skirtas „BVRG Burson-Marsteller“ komunikacijos projektų analizei, pasiūlymų klientams rengimui. Būdama vieno didžiausių tarptautinio viešųjų ryšių tinklo „Burson-Marsteller“ dalimi ir bendradarbiaudama su tyrimų bendrove su „Penn, Schoen and Berland Associates“, „BVRG Burson-Marsteller“ remiasi „Evidence Based“ metodologija ir klientams siūlo įvairių komunikacijos tyrimų.

Tyrimo ataskaitoje minimos bendrovės „Maxima LT“ ir UAB „Švyturys – Utenos alus“ yra viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultacijų agentūros „BVRG Burson-Marsteller“ klientai.

Bankrutavusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės tinklu, vadinamaisiais „snoriukais“, taip pat „Snoro lizingu“ ir „Finasta“ iki šiol domėjosi daugiau kaip dvidešimt investuotojų. „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komanda, išnagrinėjusi jų pasiūlymus, toliau derasi su mažiau nei puse potencialių investuotojų.
Banko „Snoras“ atstovas Tomas Vaišvila sako, kad pasiūlymų dėl šių verslų buvo gauta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio: Baltijos šalių, Skandinavijos valstybių ir Jungtinės Karalystės.
Bendrovės „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas patvirtino, kad pasiūlymą įsigyti „Snoro“ mažmeninės bankininkystės tinklą yra pateikusi mobiliųjų atsiskaitymų bendrovė „Mokipay“. Ji Lietuvoje kuria mokėjimų sistemą, leidžiančią už prekes bei paslaugas atsiskaityti mobiliuoju telefonu.
Bendrovę „Lietuvos spauda“ taip pat domina bankrutavusio banko kioskeliai. „Mes svarstytume galimybę investuoti ir „Snoro“ kioskų vietose matome „Lietuvos spaudos“ bei „R-kiosk“ prekybos vietas. Dar šių metų sausio pabaigoje, vėliau – kovo mėnesį kreipėmės į „Snoro“ bankroto administratorių, prašydami suteikti informacijos apie parduodamus objektus, pasiūlymų pateikimo sąlygas ir terminus. Deja, iki šiol į mūsų paklausimus nėra reaguojama – nesame gavę jokios informacijos“, – atskleidžia „Lietuvos spaudos“ generalinis direktorius Dainius Dauparas.
Dar viena bendrovė, pretenduojanti į „snoriukus“, – Lietuvos paštas. Jo atstovė Aurelija Jonušaitė patvirtino, kad Lietuvos paštas pateikė paraišką dėl „Snoro“ kioskelių.
„Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis tvirtina, kad galutiniai investuotojų pasiūlymai bus įvertinti per dvi savaites, tad turtas galėtų būti parduotas jau balandžio mėnesį.

Pranešimas apie planuojamą prekybą „Facebook“ akcijomis sukėlė didžiulį susidomėjimą. Atrodo, jau vėl pradėjo pūstis investavimo į IT bendroves burbulas.

Vasario pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ atstovai paskelbė, kad jų kompanija užpildė prašymą skelbti pirminį viešą akcijų platinimą (angl. initial public offering, arba IPO), įvyksiantį po kelių mėnesių. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas neatskleidė, koks akcijų procentas bus paleistas į rinką, tačiau rinkos analitikai spėja, kad už akcijas bus surinkta nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių – taigi „Facebook“ būtų vertas nuo 75 iki 100 mlrd. dolerių. Šį įvertinimą pagrindžia faktas, kad uždaroje akcijų prekyba užsiimančioje biržoje „Sharepost“, kurioje socialinio tinklo akcijomis prekiauja darbuotojai ir ankstyvieji investuotojai, „Facebook“ vertė šiandien sudaro daugiau nei 75 mlrd. dolerių.
Tokiu atveju virtualus draugų tinklas būtų brangesnis nei labiau „apčiuopiamus“ produktus kuriančios bendrovės „Ford Motor Co.“, „Walt Disney Co.“ ar „Kraft Foods Inc.“. Vis dėlto „Facebook“ dar gana toli iki kitų informacinių technologijų bendrovių. Tarkime, „Google“ šiandien vertinama 197 mlrd., o „Apple“ – net 440 mlrd. dolerių.
Jeigu išplatinus „Facebook“ akcijas būtų surinkta daugiau nei 6 mlrd. dolerių, ji taptų technologijų bendrove, gavusia daugiausiai lėšų už akcijas. Kol kas šis rekordas priklauso Vokietijos bendrovei, gaminančiai puslaidininkius, „Infineon Technologies“, kuri 2000 m. pirminio viešo akcijų platinimo metu surinko apie 5,9 mlrd. dolerių, tuo tarpu „Google“ 2004-aisiais surinko tik apie 2 mlrd. dolerių. O visų laikų viešojo akcijų platinimo rekordas priklauso Kinijos industrijos ir komercijos bankui, kurio akcijos surinko apie 20 mlrd. dolerių.
Rengiantis „Facebook“ akcijų emisijai, savininkams teko atskleisti nemažai duomenų apie socialinį tinklą, kurie anksčiau buvo laikomi paslaptimi. Paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus socialinio tinklo pajamos stabiliai didėjo: 2009 m. jos sudarė 777 mln., 2010 m. – 1,97 mlrd., o 2011 m. išaugo iki 3,7 mlrd. dolerių. Grynasis pelnas didėjo panašiu tempu: apie 229 mln. 2009-aisiais, 606 mln. 2010-aisiais ir 1 mlrd. dolerių praėjusiais metais.
85 proc. pajamų generuoja šiame tinkle skelbiama reklama ir net 12 proc. – žaidimų kūrėja „Zynga“. Tiesa, „Facebook“ atsiriekia tik apie procentą iš pasaulinio reklamos verslo pyrago, kuriame šiuo metu sukasi daugiau nei 500 mlrd. dolerių.
„Facebook“ ir kitų panašių inovatyvių bendrovių sėkmės istorijos ir populiarumas lemia, kad tiek Silicio slėnyje, tiek Niujorke, Londone ar Vilniuje nauja dvidešimtmečių karta svajoja sukurti tokias interneto bendroves, kurių inovacijos iš esmės pakeistų pasaulį ir uždirbtų jiems milijonus. Internetiniai „startupai“, arba startuoliai, tapo terminu, masinančiu tūlą investuotoją ar „verslo angelą“ investuoti lėšas į šimtus naujų idėjų, iš kurių, deja, pasiteisins tik vienetai.
Ne veltui daugelis rinkos analitikų ir investuotojų pradeda baimintis, kad istorija mėgsta kartotis ir informacinių technologijų rinkoje pradeda pūstis dar vienas burbulas. Jį maitina nepamatuoti investuotojų lūkečiai bei pinigų perteklius, o juk šie veiksniai daugiau nei prieš dešimt metų ir privedė prie vadinamosios „dot-com“ krizės, sudeginusios milijardus dolerių.

Interneto bendrovės eina į biržą

Apie tai, jog internetas vėl tampa investuotojams patrauklia sritimi, byloja faktas, kad praėjusiais metais kaip niekad daug interneto bendrovių pradėjo viešai prekiauti akcijomis biržoje. Tarkim, ta pati su „Facebook“ susijusi, žaidimus kurianti „Zynga“, sukūrusi žymųjų laiko rijiką „Farmville“, už akcijas surinko apie 1 mlrd. dolerių ir šiandien yra vertinama daugiau nei 9 mlrd. dolerių.
Tarp kitų interneto bendrovių, praėjusiais metais pradėjusių viešą prekybą akcijomis, būtina paminėti ir grupinio apsipirkimo puslapį „Groupon“, rusiškąją paieškos sistemą „Yandex“, kinų socialinį tinklą „Renren“, interneto radiją „Pandora“ bei profesionalus vienijantį socialinį tinklą „LinkedIn“.
Vis dėlto prekybą daugumos minėtų bendrovių akcijomis praėjusiais metais galima apidūdinti kaip sprogimą ir po jo einantį kritimą. Pavyzdžiui, penktadalis „Groupon“ akcijų pirmą dieną įsigijusių pirkėjų jas pardavė tą pačią dieną, panašus likimas ištiko ir „Pandora“ bei „Zynga“ akcijas. Ko gero, tokie investuotojai neprašovė, nes šiandien aptariamų akcijų vertė yra sumažėjusi, palyginti su kainomis, kurias sukėlė pirmųjų dienų entuziazmas.
Susidaro įspūdis, kad nepamatuotų lūkesčių smagratis vėl įsisuka. Tą gerai iliustruoja „Groupon“, kuri prieš metus buvo vertinama 1,4 mlrd. dolerių, o šiandien jos vertė dešimt kartų didesnė. Beje, šios paslaugos savininkai atmetė 6 mlrd. dolerių vertės pirkimo pasiūlymą iš „Google“. Tačiau „Groupon“ vis dar generuoja nuostolius, nors bendrovės vadovai teisinasi, kad išlaidos skirtos pritraukti dar daugiau vartotojų, kurie vėliau „tai jau tikrai duos didžiulį pelną“.
Dar vienas pavyzdys – ypač populiarus socialinis tinklas „Twitter“, daugeliui internautų, bendrovių ir net politikų tapęs naujienų šaltiniu bei savireklamos priemone. Šis tinklas šiandien vertinamas apie 10 mlrd. dolerių, tačiau negeneruoja jokio pelno.

Kaip pučiasi lūkesčių burbulai

Šiais metais, be „Facebook“, eiti į akcijų biržą planuoja dar apie 14 interneto ar su juo susijusių bendrovių. Pastaruoju metu vis daugiau bankų perveda lėšas į technologijų bendroves finansuojančius fondus, vis daugiau investuotojų nori gauti nors dalį perspektyvių startuolių, o lūkesčiai dėl sėkmingų akcijų emisijų didėja ir Volstrito rykliai po truputį jungia antrą pavarą. Tad nenuostabu, kad kai kurie investuotojai, prisimenantys „dot-com“ krizę, šiandien mato panašias tendencijas.
„Burbulas pradeda pūstis, kai susideda trys veiksniai. Pirmiausia atsiranda per daug pinigų, kurie nori būti investuoti į tam tikrą sritį, tad paklausa generuoja pasiūlą, o tada belieka rasti kvailių, kurie noriai pirktų akcijas“, – ironizuoja Alanas Patrickas, konsultacijų bendrovės „Broadsight“ įkūrėjas.
Tiesa, kol kas dideli pinigai „gaudo“ dideles ir santykinai pelningas ar bent perspektyvų uždirbti turinčias bendroves, tokias kaip „Facebook“, „Groupon“ bei kitas minėtas.
„Neramu, kad vis daugiau investuotojų mano, jog bet kokia socialinė interneto bendrovė bus tokia pat kaip „Facebook“ ar kitos panašios šiandien veikiančios. Tačiau kas gali garantuoti, kad antra steigiamų internetinių verslų banga bus tokia pat įtakinga ir sėkminga?“ – klausia investicijų bendrovės „Elevation Partners“ vadovas Rogeris McNamee.
Beje, šis investuotojas yra įkūręs fondą „Silver Lake Partners“, kuris prieš keletą metų iš „eBay“ gan pigiai nusipirko bendrovę „Skype“ ir pernai labai pelningai ją pardavė „Microsoft“ korporacijai.
A.Patrickas išskiria kelis svarbius požymius, kurie byloja apie besipučiantį burbulą. Pirmiausia atsiranda „naujas dalykas“, kurio neįmanoma įvertinti senais metodais, – šiandien tai socialiniai tinklai ir su jais susijusios interneto paslaugos. Daugelis socialinių tinklų „pranašų“ juos vadina informacijos sklaidos revoliucija ir lygina su Gutenbergo spausdinama Biblija. „Dažna bendrovė negeneruoja pajamų, tačiau yra verta milijardų“, – juokauja A.Patrickas.
Prieš daugiau nei dešimtį metų bumo priežastimi tapo internetas. „Dot-com“ burbulo pūtimosi pradžia laikoma prekybos ypač patogią interneto naršyklę sukūrusios bendrovės „Netscape“ akcijomis pradžia 1995 m.
Antras požymis – tai investicinių fondų, noriai skiriančių lėšas pradedančioms interneto bendrovėms, kūrimas. Į naujas interneto bendroves šiandien aktyviai investuoja net tokie milžinai, kaip „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Fidelity Investments“, „T.Rowe Price“ bei kiti.
Iš investuotojų į tokius fondus surenkamos pinigų sumos ne ką mažiau įspūdingos nei kosminiai lūkesčiai. Tarkim, per pastaruosius metus „Accel Partners“ fondas surinko apie 2 mlrd., „Bessemer Venture Partners“ į naują fondą planuoja surinkti apie 1,5 mlrd. dolerių. „Greylock Partners“, „Sequoia Capital“ bei dar keli fondai rengiasi „mobilizuoti“ apie 3 mlrd. dolerių.
„Kai tokie pinigų kiekiai surenkami tokiais tempais, kyla klausimas, ar visi jie bus investuoti gerai pasveriant riziką“, – abejoja buvęs bendrovės „Merill Lynch“ įsteigto fondo vadovas Paulas Meeksas.
Tokios didelės pinigų sumos jaunų verslininkų galvose kuria nepamatuotas iliuzijas, kad konkreti jų idėja apvers rinką aukštyn kojomis, tad nauji startuoliai dygsta kaip grybai po lietaus. Prie šio bumo prisidėjo ir pastarasis sunkmetis, kai daug jaunų specialistų neteko darbo ir ėmėsi kurti savo verslus.
Informacinių technologijų startuolių kūrimosi karštinė sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Šias tendencijas tiria Kolumbijos universiteto antropologė Sekai Farai, teigianti, kad kai kurie šio verslo aspektai turi finansinės piramidės elementų. „Šioje srityje po truputį nebelieka suvokimo, kad tai tikri pinigai. Ilgainiui tokia tendencija negali privesti prie gero“, – dabartinę padėtį apibūdina S.Farai.
„Apskritai pasigendu racionalaus investuotojų elgesio – juk šiandien dviejų ar trijų žmonių „startupo“ vertė gali siekti nuo 50 iki 100 mln. dolerių“, – teigia F.Wilsonas, „Union Square Ventures“ investuotojas, išgyvenęs „dot-com“ krizę.

Investicijų banko įkūrėjas Thomas Weiselis: „Šiandien į interneto bendroves įliejami kapitalo kiekiai nepalyginti didesni nei 2000-aisiais.“

Ženevos oro transporto agentūra (ATRA) paskelbė pačių saugiausių skrydžių bendrovių sąrašą. Į reitingą pateko 10 vežėjų, be to kompanijos nėra rikiuojamos pagal eilę – tiesiog jos pačios saugiausios.

Iš Europos skrydžių bendrovių pačiomis saugiausiomis pasaulyje pripažintos trys vežėjos. Tai prancūzų ir olandų kompanija „Air France-KLM“, britų „British Airways“ ir vokiečių „Lufthansa“.

Šešios iš dešimties vežėjų – amerikietiškos. Tai „AMR Corporation“, kuriai priklauso „American Airlines“ ir „American Eagles“, o taip pat „Continental Airlines“, „Delta Airlines“, „Southwest Airlines“, „United Airlines“ ir „US Airways“, rašo Euromag.

Vienintelė azijietiška sąraše esanti kompanija – japonų „Japan Airlines“.

ATRA reitingas sudaromas atsižvelgiant į 15 kriterijų, tarp kurių tokie kaip, tarkim, lėktuvų amžius ir pan. iš viso buvo testuota 100 skrydžių bendrovių ir tik 44 atitiko joms keliamus reikalavimus.

Interviu „France-Presse“ ATRA atstovas pareiškė, kad agentūra mano, jog yra neteisinga atsižvelgti tik į avarijų, kurios teko vienai ar kitai kompanijai, skaičių. „Techniniai, žmogiškieji, organizaciniai ir kiti panašūs elementai ne mažiau svarbūs, kai kalbame apie saugumą“, – sakė jis.

Baltijos šalių biržose akcijas kotiruojančioms bendrovėms pirmasis šių merų ketvirtis atseikėjo gerus veiklos rezultatus, o investuotojus privertė vis aktyviau domėtis į palankų verslo periodą žengusiomis ciklinio verslo bendrovėmis, teigia banko “Finasta” institucinių klientų investavimo vadovas Marius Dubnikovas.

M.Dubnikovas teigia, jog vienos įdomiausių rinkoje dabartiniu metu yra ciklinio verslo bendrovės, mat eksportuojančiosios įmonės jau “sužaidė su savo korta” ir prisidėjo prie bendro šalies ekonomikos atsigavimo, rašo “Verslo žinios”.

“Pavyzdinėmis ciklinio verslo biržinėmis bendrovėmis galima įvardinti tokias įmones kaip “Apranga”, “Olympic entertainment group”, Panevėžio statybos trestas”, – teigė M.Dubnikovas, pridūręs, jog ciklinėms bendrovėms galima būtų priskirti ir bankų sektorių – Vilniaus biržoje – tai Šiaulių bankas, Ūkio bankas, “Snoras”.

Anot M.Dubnikovo, pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai, patrauklūs santykiniai rodikliai ir didėjantis institucinių investuotojų dėmesys ciklinėms bendrovėms leidžia tikėtis didesnio dėmesio visam Baltijos regionui naują biržos prekybos sezoną, kuris “neoficialiai” prasideda rugsėjo-spalio mėnesiais.

Lietuvos įmonės, internetu parduodančios lėktuvų bilietus, po “Wizz Air” ir “Ryanair” starto Vilniaus oro uoste laukia pajamų kritimo – pigių skrydžių oro linijos tarpininkams neleidžia pelningai perpardavinėti bilietų, kuriuos galima įsigyti tik pačių skrydžių bendrovių tinklalapiuose.

Bendrovė “Interneto partneris” prognozuoja, kad pajamos Lietuvoje dėl pigių skrydžių bendrovių įsitvirtinimo šiemet, palyginti su 2010 metais, gali kristi 10-15 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jaučiame pigių skrydžių bendrovių įtaką, nes jos iš tradicinių bendrovių atims keleivius. Mes techniškai tiesiogiai parduoti “Ryanair” ar “Wizz Air” galime, tačiau šiuo metu to nedarome, nes nieko neuždirbame”, – sako įmonės direktorius dėsto Audrius Ramanauskas.

Pasak jo, “greitai.lt”, dirbanti 8 užsienio šalyse, plės veiklą valstybėse, kuriose pigių skrydžių bendrovių įtaka mažesnė nei pas mus, o daugiau dėmesio bus skiriama Estijai ir Bulgarijai.

“Mūsų sistema pritaikyta prekybai įprastais bilietais ir atėjus pigių skrydžių bendrovėms pajusime nuosmukį”, – sakė “Baltic Clipper” “avia.lt” projektų vadovas Žilvinas Raudys.

“Avia.lt” šiuo metu prekiauja “Ryanair” bilietais, tačiau pardavimai palyginti maži, “Wizz Air” skrydžiai nesiūlomi. Bendrovė taip pat galvoja apie plėtrą kitose šalyse.

Lažybų organizatoriai nesnaudžia – prieš keletą dienų bendrovė “Unibet” pasiūlė lažintis iš to, koks ketvirtą šių metų ketvirtį šalyje bus nedarbo lygis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010 metų lapkritį ir gruodį bedarbių skaičius šalyje išaugo 10-čia tūkst., tačiau lažybų tarpininkai įsitikinę, kad šiemet nedarbas mažės ir 2011 metų pabaigoje bus ne didesnis kaip 14,5 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

“Unibet” duoda 62,5 proc. tikimybę, kad paskutinį 2011 metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje bus ne aukštesnis kaip 14,5 proc.

Dėl nedarbo lygio rodiklio siūloma kirsti lažybų santykiu 2,2 – asmuo, pastatęs 100 litų sumą už tai, kad nedarbo lygis bus didesnis nei 14,5 proc, teisingo spėjimo atveju laimėtų 220 litų.

Statantiems už tai, kad nedarbo lygis bus mažesnis nei 14,5, koeficientas siekia 1,6.

Daugelis rinkos analitikų darbo rinkos atsigavimo laukė tik pirmoje 2011 metų pusėje, tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis nedarbo lygis pradėjo mažėti dar 2010 -aisiais, o per trečią 2010 -ųjų ketvirtį susitraukė nuo 18,3 iki 17,8 proc. Dabar nedarbo lygis šalyje siekia 14,4 proc.

Organizuoti lažybas, susijusias su šalies politiniu gyvenimu, žada ir bendrovė “Top Sport”. Esą artimiausiu metu atsiras galimybė statyti už vieną ar kitą partiją savivaldybių rinkimuose. Tačiau lažintis iš šalies ekonominių rodiklių bendrovės atstovai sako nedrįstantys.

“Norint užsiimti tokiais dalykais rimtai, reikia turėti specialistų arba pirkti analitikų paslaugas. O bendrovės “Unibet” ir “Triobet” Lietuvoje veikia nelegaliai ir neretai mėgsta organizuoti tokias lažybas, kurios neduoda pelno, bet atkreipia žiniasklaidos dėmesį”, – sako “Top Sport” rinkodaros vadovas Skirmantas Staniulis.

Tačiau savivaldybės, Seimo ir prezidento rinkimų bendrovė praleisti neketina, mat tokie įvykiai esą būna aktualūs visiems šalies gyventojams. Tiesa, lažybų sąraše nė vieno šių punktų kol kas nėra. Jie dažniausiai atsiranda likus porai savaičių iki rinkimų.

Su pramogomis ir politiniu šalies gyvenimu susijusias lažybas organizuoja ir kitos šalyje veikiančios bendrovės. “Baltic Bet” siūlo vadinamąją užklausos paslaugą. Asmenys, norintys lažintis iš tam tikrų specifinių dalykų, gali pateikti prašymą bendrovei, o ši suorganizuos lažybas.

Pasak Lošimų priežiūros komisijos administracijos direktoriaus Andriaus Karaliūno,

nei “Unibet”, nei “Triobet” neturi licencijos organizuoti lošimus Lietuvoje. Pasak jo, licencijas organizuoti lažybas turi tik keturios bendrovės: “Orakulas”, “Top Sport”, “Baltic Bet” ir “Lošimų strateginė grupė” (“Tony Bet”).

Lietuvos ir Lenkijos kelių ir tiltų statybos įmones jungianti grupė “Tiltra Group” pagal devynių šių metų mėnesių pardavimus buvo didžiausia statybų įmonė Lietuvoje – jos apyvarta siekė 820,63 mln. litų ir buvo 13,1 proc. didesnė nei 2009-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais.

Antroje vietoje buvo Šiaulių plento grupė, kurios pardavimai per devynis mėnesius sumažėjo 18 proc. iki 186,6 mln. litų, trečioji vieta atiteko 38,2 proc. iki 175,794 mln. litų apyvartą padidinusiai bendrovei “Panevėžio keliai”, rodo dienraščio “Verslo žinios” paskelbti duomenys.

Ketvirtoje vietoje buvo Panevėžio statybos trestas, kurio pardavimai šiemet padidėjo 1,4 proc. iki 147,255 mln. litų, penktoji pozicija atiteko “Vėtrūnai”, kurios apyvarta išaugo 41,9 proc. iki 122,797 mln. litų.

Toliau eilės tvarka išsidėstė “Alvora” (112,882 mln. litų apyvarta), “Litanos” grupė (92,773 mln. litų), “Hidrostatyba” (85,724 mln. litų), “Montuotojo” grupė (64,677 mln. litų) ir “Mitnija” (50,531 mln. litų).

Tarptautinė personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovė “Profiles International” pirmą kartą atliko tyrimą, leidusį išrinkti produktyviausias bendroves Baltijos šalyse. Tyrėjai vertino apie 30-yje sričių veikiančias įmones, iš jų vienuolikoje sričių pirmauja Lietuvos bendrovės.

Produktyviausiųjų Baltijos regiono įmonių sąraše išsiskiria Lietuvos įmonės “Sicor Biotech” (medicina ir farmacija − biotechnologijos), UAB “Mestilla” (chemijos pramonė), “Tele2″ (IT ir telekomunikacijos) ir “Neste Lietuva” (degalinės), produktyvumu žymiai pralenkusios artimiausius savo sektorių varžovus.

Bendrovių produktyvumas buvo vertinamas lyginant įmonės pajamas ir darbuotojų skaičių. Įvertinę beveik pusantro tūkstančio Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, turinčių daugiau kaip pusę milijono darbuotojų, tyrėjai ne tik sudarė produktyviausių bendrovių sąrašą, bet ir išskyrė svarbiausius veiksnius produktyvumui užtikrinti.

“Galime įvardyti tris svarbiausius bruožus, būdingus dideliu produktyvumu pasižyminčioms įmonėms. Tai pažangiai organizuota veikla, efektyvūs vadovai ir veiksmingai pasitelkiami darbuotojai. − sako Airida Zavadskė, “Profiles International” vadovė Baltijos šalims. − Efektyvumas prasideda aiškia įmonės strategija. Ji tinkamai perduodama visai organizacijai, kurioje kiekvienas darbuotojas suvokia savo pareigas ir tikslus bei žino, kas, kaip ir kada turi būti padaryta. Kalbant paprastai, produktyviausios Baltijos šalyse įmonės padaro daugiau pasitelkdamos mažiau darbuotojų”, − teigia tyrėja.

Pasak A. Zavadskės, didelės įtakos produktyvumui turi tiek bendrovės žmogiškųjų išteklių, tiek veiklos procesų valdymas. “Pažvelkime į savo sektoriuose ypač išsiskyrusias įmones. Pavyzdžiui, “Sicor Biotech” garsėja inovacijomis ir technologine pažanga. Savo ruožtu, “Tele2″ verslo modelis grindžiamas aukštu efektyvumu: bendrovės produktyvumas ypač išsiskiria sektoriuje ir žymiai kilsteli jo vidurkį, o šio rezultato bendrovė pasiekia su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais lyginant net su tomis pačiomis bendrovėmis Latvijoje ar Estijoje”, – sakė A. Zavadskė.

Kaip atskleidė tyrimas, visose trijose šalyse įmonių produktyvumo vidurkis yra panašus, tačiau kai kuriuose sektoriuose atskirų valstybių įmonės yra gerokai pranašesnės. Be jau minėtų biotechnologijų, chemijos, ITT sektorių, kuriuose Lietuvos bendrovės yra neginčijamos lyderės, mūsų šalis pirmauja ir mažmeninės prekybos, draudimo bei bankų srityse. Žemės ūkio bei transporto sektoriuose akivaizdžiai dominuoja Lietuvos ir Latvijos įmonės, tuo tarpu Estijos bendrovės pirmauja gamyboje ir ypač tekstilės gamyboje. Statybos ir nekilnojamojo turto, medienos, automobilių pardavimo srities lyderės yra Latvijos ir Estijos įmonės, o lietuviškos šių sektorių bendrovės nuo jų gerokai atsilieka.

Pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.