"ekonaujienos.lt"

„Mercedes-Benz” gamina ekologiškesnį hibridinį „papamobilį” popiežiui Benediktui XVI, praneša savaitraštis „Wirtschaftswoche”. Tačiau Vatikano atstovas spaudai paneigė leidinio prognozes, kad naujasis automobilis bus parengtas iki popiežiaus vizito į gimtąją Vokietiją šį rugsėjį.

Teigiama, kad naujasis „papamobilis” bus paremtas keturiais ratais varomu M klasės „Mercedes” su hibridiniu benzininiu elektriniu varikliu. Įkraunama ličio jonų baterija leis nuvažiuoti iki 30 kilometrų, į aplinką neišmetant jokių kenksmingų teršalų.

Popiežiui nebūtų leidžiama naudotis vien elektra varomomis mašinomis, mat „papamobilis” nelaimės atveju turi gebėti greitai pajudėti, rašo savaitraštis.

„Mercedes-Benz” atstovas spaudai sakė, kad kompanija „dėl konfidencialumo” negali pateikti jokių detalių apie savo klientus.

„Mercedes” specialiais automobiliais popiežius aprūpina nuo 9 dešimtmečio. Jų speciali aukšta suvtirtinto stiklo kabina leidžia gerai matyti popiežių, be to, užtikrina jo saugumą.

Praėjusį gruodį kardinolas Giovanni Lajolo pareiškė, kad Benediktas XVI „pasirengęs naudoti elektrinį papamobilį”, jei tik jis bus efektyvus ir patikimas.

Italijos spaudos kartais „žaliuoju popiežiumi” vadinamas Benediktas XVI pabrėžia „Dievo kūrinijos” apsaugą ir būtinybę tausoti gamtą.

Vatikano atstovas spaudai Federicoo Lombardi naujienų agentūrai AFP šeštadienį teigė, kad naujosios mašinos projektas vis dar vystomas ir nėra galutinai patvirtintas, tad mašina nebus baigta anksčiau kaip metų pabaigoje.

ekonaujienos.lt

"Veido" archyvas

Šią vasarą Kražiuose dešimtą kartą vyksiančiai grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos akademijai „Ad Fontes“ Popiežius Benediktas XVI suteikė Apaštalinį Palaiminimą. Tai įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijus Bartulio prašymu. Šiaulių vyskupas pristatė Popiežiui jau dešimtmetį istoriniame Žemaitijos centre – Kražiuose – vykstančią ir šiais metais jubiliejų pažyminčią grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų akademiją ir paprašė ypatingos Šventojo Tėvo globos.

„Jau dešimt metų ši iniciatyva suburia daug žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos, kurie dalyvauja Romos liturgijoje, studijuoja jos teologiją bei mokosi grigališkojo choralo giedojimo. Liturginio gyvenimo intensyvumas „Ad Fontes akademijos metu jos dalyviams suteikia tinkamą formaciją ir jų širdyse uždega stiprų Kristaus meilės pilnatvės troškimą“, – rašoma Šiaulių vyskupo laiške.

Atsakymas iš Romos Šiaulių vyskupą ir „Ad Fontes“ akademijos globėją  Jo Ekscelenciją E. Bartulį pasiekė po mėnesio. „Su džiaugsmu Jus užtikrinu, kad Jo Šventenybė melsis už Jus ir visus jubiliejinės akademijos dalyvius. Drąsindamas Jūsų pastangas ugdyti žymiai didesnį šventosios Eucharistijos, kuri yra krikščioniškojo gyvenimo viršūnę, supratimą ir pagarbą, Šventasis Tėvas suteikia savo Apaštalinį Palaiminimą“, – teigiama Vatikano valstybės sekretoriato laiške, kurį pasirašė Arkivyskupas Fernando Filoni, Romos kurijos bendrųjų reikalų ir Tautų Evangelizacijos kongregacijos vadovas.

Šią vasarą Kražiuose vyksiančią jubiliejinę „Ad Fontes“ studijų savaitę taip pat pagerbs svečias iš Vatikano kunigas Uwe Michaelis Langas. Jis yra Šventojo Sosto Dieviškojo kulto ir Sakramentų disciplinos kongregacijos bei Šventojo Tėvo liturginių celebracijų tarnybos konsultantas. Kauno Arkivyskupijoje piligrimystės centre Šiluvoje, palaimintojo Jonas Paulius II namuose, tėvas Uwe Lang skaitys paskaitą „Bažnyčios liturgija ir Benediktas XVI“. „Ad Fontes“ akademiją karūnuos svečio aukojamos iškilmingos Šventosios Mišios pagal ekstraordinarinę Romos rito formą Šiaulių katedroje. Toks didelis Šventojo Sosto dėmesys šiam Lietuvoje vykstančiam projektui yra išskirtinis reiškinys.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kartu su Kražių kultūros centru organizuojama „Ad Fontes“ akademija šiais metais dalyviams pasiūlys kelias – įvadines, pagrindines, grigališkojo choralo meistriškumo bei vaikų giedojimo ugdymo – studijų programas.

„Kražiuose vykstanti „Ad Fontes“ vasaros akademija perteikia Lietuvos dvasinę tapatybę daugelį šimtmečių palaikančias vertybes. Studijų savaitės sumanytojai ir organizatoriai siekia gilinti akademijos dalyvių savižiną, ugdyti jų katalikiškumą, asmens orumą bei pilietinę savigarbą“, – teigia  studijų savaitės akademinis vadovas muzikologas Jonas Vilimas.

Scanpix

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį pasmerkė šeimos gyvenimo “irimą” Europoje ir paragino poras duoti santuokos įžadus bei susilaukti vaikų, o ne vien gyventi kartu.

Pontifikas pabrėžė, kad “sekuliarizuotas mentalitetas” kelia pavojų šeimai ir kad bendras gyvenimas negali pakeisti santuokos.

“Mes raginame priešintis tokiam mentalitetui!” – paskelbė 84 metų Katalikų Bažnyčios vadovas, aukodamas mišias po atviru dangumi Zagrebo hipodrome, kuriame susirinko nuo 300 iki 400 tūkstančių tikinčiųjų.

Pontifikas dar kartą išsakė Katalikų Bažnyčios poziciją dėl abortų ir tradicinės šeimos vertybių per dviejų dienų vizito Kroatijoje programos svarbiausią dalį, minint šios šalies Bažnyčios inicijuotą nacionalinę Šeimos dieną.

Dešimtys tūkstančių žmonių, mojuojančių plastikinėmis Kroatijos ir Vatikano vėliavėlėmis, nuo paryčių rinkosi į hipodromą, pažliugusį dėl naktį prapliupusios liūties su perkūnija.

“Mielos šeimos, būkite narsios! Nepasiduokite sekuliarizuotai mąstysenai, kuri siūlo bendrą gyvenimą kaip pasiruošimą santuokai ar netgi jos pakaitalą!” – ragino popiežius.

“Deja, esame priversti pripažinti plintančią sekuliarizaciją, kuri veda prie Dievo išstūmimo iš gyvenimo ir skatina šeimų irimą Europoje”, – konstatavo jis.

Šventasis Tėvas taip pat ragino priimti įstatymus, kurie “palaikytų šeimų uždavinį gimdyti vaikus ir juo lavinti”.

“Kaip sako Bažnyčia, krikščioniškos šeimos liudijimas ir įsipareigojimas jai… yra labai svarbus”, – sakė jis.

Kroatijoje beveik 90 proc. gyventojų laiko save katalikais, tačiau šioje šalyje iš dalies pripažįstamos tos pačios lyties asmenų sąjungos, taip pat leidžiami abortai iki 10-osios nėštumo savaitės.

BFL

“Popiežiau, mes jus mylime”, – skandavo apie 25 tūkst. jaunuolių, kai pontifikas Benediktas XVI kreipėsi į juos Kroatijos sostinės Zagrebo pagrindinėje aikštėje pirmąją savo vizito dieną šioje katalikiškoje šalyje.

“Atvyko labai ypatingas žmogus, kuris suteikia motyvacijos gyvenimui. Jis man yra moralinis pavyzdys”, – 24 metų Ivanko Skejičas (Ivankas Skejičas), gyvenantis pajūrio mieste Splite, sakė naujienų agentūrai AFP.

Jaunuoliai nepabūgo smarkaus lietaus ir kelias valandas laukė, kad galėtų bent akies krašteliu pamatyti Šventąjį Tėvą centrinėje Bano Jelačičiaus aikštėje.

Kalbėdamas iš didžiulės baltos sakyklos, papuoštos balandžių atvaizdais, popiežius paragino jaunuolius nenuklysti į “gyvenimo būdą, kuriame išvaizda svarbesnė negu vidinė gelmė”.

Benediktas XVI ragino klausytojus “nepasiduoti gundymui tikėti vien turtu…, apleidžiant pastangas ieškoti tiesos”.

Po pusantros valandos trukusių pamaldų, pontifiko kreipimosi ir giesmių jaunuoliai skandavo “Popiežiau, mes tave mylime!” ir “Aleliuja!”, mojuodami geltonos ir baltos – Vatikano spalvų – šalikais, o vėliau minia pradėjo skirstytis.

Leidykla “Katalikų pasaulis” išleido Peterio Seewaldo pokalbių su popiežiumi Benediktu XVI (Josephu Ratzingeriu) knygą “Pasaulio šviesa”. Skaitytojams pateikiame Bažnyčios vadovo mintis apie celibatą, moterų kunigystę, abortus ir Santuokos sakramento galiojimą.

– Po skyrybų vėl susituokę katalikai nebegali priimti Komunijos. Kartą pareiškėte, kad šią taisyklę reikėtų “intensyviau apmąstyti”.

– Žinoma, tai reikia padaryti. Viena vertus, Viešpats tikrai mums pasakė: santuoka, sudaryta tikint, neišardoma.

Manipuliuoti šiais žodžiais nevalia. Juos ir privalome palikti tokius – net jei jie prieštarauja šiandien dominuojančioms gyvensenoms. Kai kuriomis epochomis krikščionybė buvo taip įsigalėjusi, kad santuokos neišardomumas buvo norma, tačiau daugelyje civilizacijų ji tokia nėra. Vyskupai iš Trečiojo pasaulio šalių man vis sako: “Santuokos sakramentas yra sunkiausias iš visų.” Arba: “Pas mus jis dar net neatėjo.”

Šio sakramento subalansavimas su tradicinėmis bendro gyvenimo formomis yra vyksmas, į kurį įtraukta visa egzistencija, ir grumtynės, kurių baigties nevalia skubinti prievarta. Tad tai, ką dabar išgyvename pamažu irstančioje Vakarų visuomenėje, nėra vienintelis krizės apraiškos atvejis šioje srityje. Tačiau dėl to atsisakyti monogaminės santuokos arba nutraukti grumtynes dėl šios formos prieštarautų Evangelijai.

– Jėzus sako, kad Kūrėjas sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir ką Dievas sujungė, to žmogui nevalia perskirti. Tačiau jau pirmieji mokiniai murmėjo prieš šį įsakymą.

– Taip. Ką galima padaryti, tai, pirma, įdėmiau patyrinėti santuokos galiojimo klausimą. Iki šiol bažnytinės teisės suponuota, kad tas, kas sudaro santuoką, žino, kas ji yra. Suponuojant tokį žinojimą, santuoka galiojanti ir neišardoma. Tačiau šiandienėje nuomonių sumaištyje, iš pagrindų pakitusioje aplinkoje veikiau “žinoma”, kad normalu santuoką sulaužyti. Tad keltinas klausimas, kaip pažinti galiojimą ir kada įmanomas gydymas.

Galynėjimosi visada bus. Tačiau dėl to sumažinus matą ar jo atsisakius, visuomenės moralinis lygis nepakiltų. Išlaikyti sunkų matą, į kurį žmonės visada galėtų lygiuotis, yra būtina užduotis, kad nebūtų didesnių nuopuolių.

Tad čia egzistuoja tam tikra vidinė įtampa. Pastoracija turėtų ieškoti būdų, kaip likti artimai žmonėms bei jiems padėti ir jų, sakykime taip, nereguliariame būvyje tikėti Kristų kaip Išganytoją, tikėti Jo gerumu, nes Jis visada yra jiems čia net ir tada, kai jie negali priimti Komunijos, taip pat likti Bažnyčioje, net jei jų būvis neatitinka bažnytinės teisės nuostatų. Pastoracija turi padėti suvokti: aš esu žemiau krikščioniui privalomos kartelės, tačiau ir toliau esu krikščionis, esu mylimas Kristaus ir lieku Bažnyčioje, juolab kad esu Jo palaikomas.

– Apsisaugojimo nuo nėštumo temą Paulius VI 1968 m. padarė savo garsiosios enciklikos “Humanae vitae” tema. Kadaise jis atkreipė dėmesį, kad žmogaus kišimasis į gamtinę tvarką gali sukelti fatališkų padarinių. Gyvybė per didi, per šventa, kad turėtume teisę čia kišti nagus. Jis tarsi norėjo pasakyti: jei negerbsime vaikų gyvybės, neteksime gyvybės ir patys, mūsų visuomenė, mūsų pasaulis. Galbūt anuomet tos vizijos dar nebuvo įmanoma suprasti. Šiandien išgyvename ne tik nepaprastai žalingus kontraceptinių piliulių padarinius sveikatai ir aplinkai, bet ir mūsų socialinės sistemos žlugimą, nes tapome bevaike visuomene, netenkančia pagrindų. Vis dėlto Katalikų Bažnyčiai vis nepavyksta padaryti suprantamą savo seksualinę etiką apskritai. Vienas brazilų topmodelis, pavyzdžiui, pareiškė, kad šiandien nė viena moteris neišteka būdama mergelė…

– Tai didžiulis problemų laukas. (…) Į tai, ką sako tas topmodelis ir galvoja daugelis kitų žmonių, atsakyčiau, jog statistika negali būti moralės matas. Nėra gerai, kad demoskopija tampa politinių sprendimų kriterijumi vis žvairakiuojant: “Kur gauti daugiau sekėjų?”, užuot klausus: “Kas yra teisinga?” Tad apklausų, kas daroma, kaip gyvenama, rezultatai savaime nėra to, kas tiesa ir teisinga, matas.

Paulius VI pasirodė pranašiškai teisus. Jis laikėsi įsitikinimo, kad visuomenė pati sužlugdys savo didžiąsias viltis, jei abortais žudys žmones. Kiek nužudoma vaikų, kurie kada nors galėjo tapti genijais, duoti žmonijai naujų dalykų, padovanoti naują Mocartą, techninių įžvalgų?! Reikia tik pagalvoti, kiek žmogiškosios būties pajėgumų taip sunaikinama – jau nekalbant, kad negimę kūdikiai yra žmogiškieji asmenys, kurių kilnumą ir teisę į gyvybę privalome gerbti.

– Dar viena problema yra kontraceptinės piliulės.

– Taip. Paulius VI norėjo pasakyti ir jo vizijoje teisinga štai kas: seksualumą ir vaisingumą vieną nuo kito iš pagrindų perskyrus, kaip nutinka taikant piliulę, seksualumas tampa bet koks. Tada visos seksualumo rūšys pasidaro lygiavertės. Dėl tokios sampratos, vaisingumą traktuojančios kaip kažką kita ir galbūt lėmusios, kad vaikai gaminami racionaliai ir nebelaikomi natūralia dovana, labai greitai lygiavertis tapo homoseksualumas.

“Humanae vitae” perspektyvos išlieka teisingos. Tačiau kas kita yra dabar vėl surasti būdų, kaip tuo gyventi. Mano akimis, visada bus branduolio pobūdžio grupių, tuo viduje persiėmusių, tai įgyvendinančių ir tada patraukiančių kitus.
Mes – nusidėjėliai. Bet to neturėtume laikyti tiesą paneigiančia instancija, jei tokia aukšta morale nėra gyvenama.

Turėtume daryti tiek gėrio, kiek išgalime, vienas kitą palaikyti ir pakęsti. Visa tai šiandienių seksualinių tyrimų ir šiandienės antropologijos kontekste pastoraciškai, teologiškai ir sąvokomis suprantamai išreikšti yra didžiulė užduotis, prie kurios darbuojamasi ir privalu darbuotis dar daugiau bei geriau.

– Paramos galima sulaukti bent jau iš Raquel Welch, buvusio Holivudo sekso simbolio. Ši Jungtinių Valstijų aktorė šiandien sako, kad kontraceptinės piliulės pasirodymas prieš penkiasdešimt metų lėmė seksą be atsakomybės. Ji silpnina santuoką bei šeimą ir veda prie “chaotiškų santykių”. Ar Katalikų Bažnyčia iš principo atmeta bet kokį nėštumo reguliavimą?

– Ne. Juk žinoma, kad ji pritaria natūraliam nėštumo reguliavimui, kuris yra ne tik metodas, bet ir kelias. Mat tai suponuoja laiko vienas kitam turėjimą. Kad gyvenama palaikant tvarų santykį. O tai iš pagrindų kai kas kita, negu be jokios vidinės sąsajos su kitu asmeniu išgerti piliulę, kad atsiduotum pirmam sutiktajam.

– Dėl visko kaltas visada atrodo celibatas – dėl seksualinių išnaudojimų, išstojimų iš Bažnyčios ar kunigų trūkumo. Net patys vyskupai siūlo parodyti “daugiau fantazijos ir kilniadvasiškumo”, kad “greta celibatinės kunigystės pagrindinės formos išsitektų ir vedusių vyrų kunigiškoji tarnyba”.

– Kad vyskupams laiko sumaištyje tokios mintys kyla, galiu suprasti. Sunku tik pasakyti, kaip toks gretabūvis apskritai turėtų atrodyti. Mano manymu, celibato kaip ženklo reikšminga paskirtis, o ir gyvastingumas sustiprėtų, jei susidarytų kunigų bendruomenės. Svarbu, kad kunigai gyventų ne kur nors izoliuotai, bet nedidelėmis bendruomenėmis, vienas kitą palaikytų ir per tai patirtų bei vėl imtų suvokti bendrabūvį tarnaujant Kristui ir daug ko atsižadant dėl Dangaus Karalystės.

Celibatas visada yra, sakykim taip, akibrokštas tam, ką paprastai mano žmogus, kažkas, kas įgyvendinama ir įtikinama tik tada, kai yra Dievas ir kai aš per tai stoju už Dievo Karalystę. Šiuo požiūriu celibatas yra ypatingo pobūdžio ženklas. Papiktinimą jis kaip tik todėl ir kelia, kad parodo, jog yra žmonių, kurie tiki. Todėl tas papiktinimas turi ir teigiamą pusę.

– Tai, kad moterų kunigystė Katalikų Bažnyčioje negalima, aiškiai nuspręsta aukščiausiojo magisteriumo non possumus. Popiežiaujant Pauliui VI, Tikėjimo mokymo kongregacija tai konstatavo 1976 m. dokumente “Inter insigniores”, o Jonas Paulius II patvirtino 1994 m. apaštališkajame laiške “Ordinatio sacerdotalis”. Savo tarnybos galia ten jis apie “dieviškąją Bažnyčios santvarką” pareiškia, “kad Bažnyčia neįgaliota moterims teikti kunigo šventimų ir kad visi Bažnyčios tikintieji turi laikytis šio galutinio sprendimo”. Kritikai čia įžvelgia diskriminaciją. Jėzus esą tik todėl nepašaukė moterų kunigystėn, jog tai prieš 2000 metų buvę neįsivaizduojama.

– Tai nesąmonė, nes tuometiniame pasaulyje knibždėjo kunigių. Visos religijos turėjo savo kuniges, veikiau stebėtina, kad jų nebuvo Kristaus bendruomenėje, o tai vėlgi tolydžiai susiję su Izraelio tikėjimu.

Jono Pauliaus II formuluotė labai svarbi: Bažnyčia “neįgaliota” teikti šventimus moterims. Nesakome, kad nenorime, sakome, kad negalime. Viešpats savo Bažnyčiai suteikė pavidalą paskirdamas Dvylika, o jų įpėdiniais vyskupus ir presbiterius – kunigus. Tokį Bažnyčios pavidalą sukūrėme ne mes, ji tokia įsteigta Jo paties. To laikytis yra klusnumo aktas, šiandienėmis aplinkybėmis galbūt varginančio klusnumo. Tačiau svarbu kaip tik tai, ką rodo Bažnyčia: nesame savavališkas režimas. Negalime daryti, kas patinka. Mums egzistuoja Viešpaties valia, kurios laikomės, net jei tai šioje kultūroje ir šioje civilizacijoje vargina ir sunku.

Apskritai Bažnyčioje moterims yra tiek daug didžių, reikšmingų funkcijų, kad apie diskriminaciją negali būti nė kalbos. Taip būtų, jei kunigystė būtų valdžia, o ji turi būti tarnystė. Pažvelgus į Bažnyčios istoriją, atsiskleidžia, kad moterų – nuo Marijos ir Monikos iki Motinos Teresės – reikšmė tokia iškili, jog jos Bažnyčios paveikslą daugeliu atžvilgiu formuoja labiau negu vyrai. Prisiminkime tokias dideles katalikų šventes, kaip Devintinės ar Gailestingumo sekmadienis, – juk pradžią joms davė moterys…

Iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Žukas

Scanpix

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį paragino diplomatija ir dialogu, o ne ginklais spręsti konfliktą Libijoje ir meldėsi už tai, kad “žmogiškasis orumas įveiktų nesutarimų tamsą” Artimuosiuose Rytuose.

“Kristaus spindesys tepasiekia Artimųjų Rytų tautas, taikos ir žmogaus kilnumo šviesa tenugali susiskaldymo, neapykantos ir smurto sutemas, – tradiciniame Velykų kreipimęsi “Urbi et Orbi” (“Miestui ir pasauliui”) sakė popiežius. – Libijoje ginklų vietą teužima diplomatija ir dialogas, o kol vyksta konfliktas tebūnie sudarytos sąlygos suteikti humanitarinę pagalbą kenčiantiems jo pasekmes”.

Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių maldininkų, susirinkusių Šv.Petro aikštėje Vatikane, ir milijonus televizijos žiūrovų visame pasaulyje, popiežius pridūrė: “Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse visi piliečiai, o ypač jaunimas, tesidarbuoja bendram labui”.

Pontifikas paragino juos “tokią visuomenę, kurioje nebūtų skurdo ir visi politiniai pasirinkimai būtų įkvėpti pagarbos žmogui”.

“Tesidžiaugia dangūs ir žemė liudijimų tų, kurie dėl savo tikėjimo į Viešpatį Jėzų kenčia priešiškumą ir netgi persekiojimus. Žinia apie jo pergalę tepripildo juos drąsos ir pasitikėjimo”, – sakė jis.

Kovo 27 dieną popiežius jau paskelbė “nuoširdų prašymą” pradėti dialogą dėl ugnies nutraukimo ir “paramos net ir silpniausiam atvirumo ir noro susitaikyti signalui” Libijoje.

Vasario mėnesį Libijoje vykę masiniai protestai, kuriuos įkvėpė ilgamečius autokratus nuvertę sukilimai Egipte ir Tunise, virto tikru karu, kai Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos pradėjo šaudyti į demonstrantus, o protestuotojai užėmė kelis miestus šalies rytuose.

Savo kreipimesi pontifikas taip pat paminėjo Dramblio Kaulo Krantą, kurį po rinkimų tebekrečia smurtas, ir gaivalinę nelaimę patyrusią Japoniją.

“Tebūnie atkurtas taikus gyventojų sambūvis Dramblio Kaulo Krante, kur reikia nedelsiant imtis susitaikinimo ir atleidimo, idant užgytų pastarojo meto smurtingų įvykių paliktos gilios žaizdos. Tesuranda paguodą ir viltį Japonija, šalinanti neseniai vykusio žemės drebėjimo dramatiškas pasekmes”, – sakė jis.

Aukso spalvos drabužiais vilkintis 84 metų popiežius sekmadienį atrodė atsipalaidavęs, bet jo balsas truputį trūkinėjo jam giedant mišių maldas. Šeštadienį vakare, popiežiui Šv.Petro bazilikoje aukojant Velyknakčio mišias, jo balsas kartais atrodydavo užkimęs.

Sekmadienį Šv.Petro aikštėje žiedų buvo vos ne tiek pat, kiek tikinčiųjų. Tiekėjai olandai paskelbė, kad aikštėje buvo išdėliota maždaug 41 tūkst. vazonų su gėlėmis. Tarp jų buvo 500 hiacintų vazonėliuose, 150 lelijų, tūkstantis šviesių rožių, azalijų ir tulpių, 10 tūkst. narcizų, daugiausia geltonų ir baltų – oficialių Vatikano spalvų.

Perskaičius Evangelijos ištrauką, atrinkti tikintieji priėjo prie sėdinčio popiežiaus, kuris priėmė jų simbolines aukas.

Benediktas XVI šiltai šypsojosi, kai mergaitės italės, vilkinčios idealiai išlygintas Velykų sukneles, stengėsi grakščiai priklaupti prieš jį. Popiežiui jas pristatė jų tėvai.

Benediktas XVI garsiai meldė, kad Velykos padėtų tikintiesiems liudyti savo tikėjimą “žodžiais ir gyvenimu”. Beveik visame Vakarų pasaulyje silpstančio tikėjimo stiprinimas yra svarbus Vatikano tikslas, kuris vienu prioritetų tapo dar popiežiaujant Benedikto XVI pirmtakui Jonui Pauliui II.

“Kristus prisikėlė, jis yra gyvas ir eina su mumis. Dėl to einame giedodami, ištikimi savo pareigoms šiame pasaulyje, bet į dangų pakeltomis akimis.Visiems džiugių Velykų!”, – sakė popiežius.

Lygiai po savaitės Benediktas XVI Šv.Petro aikštėje vadovaus lenkų tautybės Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju ceremonijai, į kurią, kaip tikimasi, susirinks bent dvigubai daugiau žmonių nei per Velykas.

Fatimos šventovėje viešintis popiežius Benediktas XVI kritikavo gėjų santuokas ir abortus, kurie esą “apgaulingos ir pavojingos grėsmės bendrai gerovei”, nors šiuo metu Portugalija ruošiasi įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Portugalijos socialinės sielovados ir socialinės rūpybos, katalikų ir kitų organizacijų atstovai plojo pontifikui atsistoję, kai šis pavadino abortus tragedija ir pabrėžė, jog šeima yra pagrįsta “neišardoma vyro ir moters santuoka”.

Portugalija, ilgą laiką laikyta labai konservatyvia šalimi, planuoja kitą savaitę įteisinti gėjų santuokas. Prieš trejus metus Lisabona įteisino abortus.

Šventasis Tėvas pareiškė “gilų dėkingumą” socialinės rūpybos ir sielovados darbuotojams, kurie “gina gyvybę, siekiami abortų dramos sužeistų asmenų susitaikymo ir išgijimo”.

“Iniciatyvos, kuriomis siekiama ginti esmines ir svarbiausias gyvenimo vertybes, nuo pat (gyvybes) prasidėjimo, taip pat šeimą, pagrįstą neišardoma vyro ir moters santuoka, padeda atsakyti į kai kurias mūsų dienų apgaulingas ir pavojingas grėsmes bendrai gerovei”.

Tos pačios lyties asmenų santuokas leidžiantį įstatymą Portugalijos parlamentas priėmė vasarį, kai už jį balsavo daugumą turinčios kairiosios partijos. Prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) tą teisės aktą turi patvirtinti iki gegužės 17 dienos – praėjus trims dienoms po popiežiaus vizito pabaigos.

Prezidentas, kuris yra praktikuojantis katalikas ir atstovauja centro dešiniajai Socialdemokratų partijai (PSD), dar gali vetuoti tą įstatymą ir grąžinti jį parlamentui, tačiau neabejojama, jog tas teisės aktas būtų patvirtintas per galutinį įstatymų leidėjų balsavimą.

Jeigu tas įstatymas įsigalios, Portugalija taps šeštąja tos pačios lyties santuokas įteisinusia šalimi Europoje po Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Švedijos ir Norvegijos.