Populiariausio A95 benzino litro kainai perkopus 5 Lt ribą, pagal išlaidas degalams dar labiau įsitvirtinsime tarp Europos lyderių. Kiek galime tai pakeisti?

2009 m. pavasarį A95 benzino kaina perkopė simbolinę vieno euro už litrą ribą. 2010 m. peržengta 4 Lt riba, o prieš savaitę – 5 Lt viršūnė. Ekonomistai pranašauja jau šiemet pasieksiant 6–7 Lt ribą.
Paprastai kiekvieną didesnį kainų šuolį palydėdavo protestai. Planuotasis praėjusią savaitę subliūško. Susitaikėme su neišvengiamybe? Ar vienintelis protestas prieš kainas – nuosavą automobilį pastatyti į garažą?

Žaliavos kainoms įtakos turėti negalime
Mūsų 5 Lt už kiekvieną litrą A95 benzino pasidalijami taip: 52 proc. – tai mokestis už žaliavą, o 48 proc. – mokesčiai. Vadinasi, pusei kainos ir dabartiniam kainų kilimui Lietuva praktiškai negali turėti įtakos. Neramumai naftingose arabų šalyse, vis didėjanti degalų paklausa, ypač Kinijoje, senkantys naftos ištekliai kainas kelia ir kels. ES degalai brangsta ir dėl nepalankaus eurui santykio su doleriu.
Net jei Lietuvoje staiga ištrykštų ne 114 tūkst. t naftos, kiek pernai išgavo visos mūsų naftos gavybos įmonės, o kur kas daugiau, galutinė benzino kaina vairuotojui nepakistų. „Lietuvoje išgaunama nafta nedaro įtakos kainai, kaip ir įsivežama iš Rusijos, nes didmeninė kaina skaičiuojama taip: žaliavos kaina pagal bendrai nustatytą „Platts“ indeksą plius didmenininko nusistatyta vadinamoji premija“, – aiškina Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius.
„Platts“ agentūra kasdien skelbia Europos rinkose parduodamų naftos produktų kainas, kurias surenka iš didžiųjų rinkos dalyvių pagal realiai įvykstančius sandorius, taip pat Londono biržoje atliekamus ateities sandorius. O rinkos dalyviai savo pardavimo kainas formuoja pagal „Platts“ skelbiamas, kurios naftos versle yra traktuojamos kaip rinkos kainos.
„Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat – ir nuo konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius, bei degalų paklausos. Negalime daryti įtakos pasaulinių naftos kainų tendencijoms ir turime laikytis ES reikalavimų mokesčių sityje. Laisvojoje rinkoje ne valstybė turi reguliuoti kainas, bet konkurencija (ypač didmeninėje rinkoje), o valstybė gali ir turi stebėti, ar nėra kartelinių susitarimų“, – pabrėžia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
“Orlen Lietuvą” Konkurencijos taryba yra baudusi dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Konkurencija mikroskopinė
Taigi šiek tiek amortizuoti kainas degalinėje galėtume, jei didmenininkai ir mažmenininkai sumažintų savo dalį. Kokio dydžio „premiją“ sau pasiskyrusi Mažeikių „Orlen Lietuva“, įmonė laiko komercine paslaptimi. Tačiau aišku, kad šis dydis nėra pastovus ir priklauso nuo daugybės aplinkybių, pradedant žaliavos pirkimo kaina ir baigiant sezoniškumu, pardavimo kiekiu ar biodegalų dalimi.
O degalinės maržą susimažino. „Tokios mažos degalinių veiklos maržos – 3–4 proc. benzino kainos – dar nėra buvę. Metų pradžioje ji siekė 6–7 proc.“, – pabrėžia L.Vosylius. Konkurencijos taryba ištyrusi taip pat pripažino, kad mūsiškė marža tokia pat ar panaši kaip kaimyninėse valstybėse.
Tačiau kodėl kintant žaliavos kainoms daug uoliau reaguojama į žaliavos brangimą nei pigimą? L.Vosylius aiškina, kad tai, pavyzdžiui, gali lemti brangiau nusipirktos atsargos. Bet negi visuomet sukaupiama brangesnių, o ne pigesnių atsargų? „Degalinės nėra labdaros organizacija“, – atkerta L.Vosylius.
Antra vertus, degalų kainodara tokia sudėtinga, kad dėl tokių neatitikimų bėdos negalima versti vien mūsų mažmenininkams. Pavyzdžiui, 2008 m. liepą nafta buvo pasiekusi rekordinę 147 JAV dolerių už barelį ribą, tačiau kainos buvo toli nuo tokių rekordų kaip dabar, nors šiuo metu barelis kainuoja 123 dolerius.
Viena aišku, kad Lietuvoje vairuotojai gali piltis degalus per daug netirdami rinkos. „Turime vienintelę „bačką“, iš kurios galime piltis benziną, – „Orlen Lietuvą“, ir visi tuos pačius mokesčius valstybei. Tad degalinių galimybės reguliuoti kainą nedidelės“, – sako LNPPĮA prezidentas.
Bet ką tuomet reiškia, kai to paties tinklo degalinės ryte nurodo vienokią kainą, o vakare jau kokiu centu kitu mažesnę? Arba, pavyzdžiui, penktadienį, degalukainos.lt duomenimis, litras A95 benzino Šilalės Šolių k. esančioje „Jozitos“ degalinėje kainavo 4,9 Lt, o Kretingos „Apoil“ degalinėje – 5,02 Lt. L.Vosylius sako, kad tai – mažmenininkų kainų karai, kai šiek tiek sumažinus kainą bandoma per didesnį vartotojų kiekį surinkti tokias pat pajamas. Tačiau jis pripažįsta, kad ir mažmeninėje prekyboje konkurencija mažoka, nes apribotos jos galimybės. „Siūlome keisti valstybės rezervo saugojimo tvarką: kitos ES šalys turi teisę saugoti savo rezervus bet kurioje ES valstybėje. Tada būtų galima importuoti daugiau degalų ir pasiūlyti palankesnę kainą“, – tikina LNPPĮA vadovas.
L.Vosylius sako norintis paneigti dar vieną mitą, kad mažmeninės kainos kilimas – džiaugsmas degalinėms, nes juk maržos procentas skaičiuojamas nuo degalų kainos. Tačiau tuomet vartotojas ima dairytis į rusų ar baltarusių degalus, suklesti kontrabanda, todėl mažmenininkai agituoja už akcizo mažinimą. Apie tai kalbama ir Latvijoje, o labai svarbu, kad kaimyninėse šalyse akcizai būtų kiek įmanoma vienodi.

Sumažinti akcizai dyzelino neatpigino
Taigi, atrodytų, vienintelis vietinis realus gelbėtojas nuo didelių kainų – Seimas. Pagal siūlomą projektą, akcizo tarifą nuleidus iki žemiausios ES reikalaujamos ribos, litro benzino kaina sumažėtų iki 30 ct.
„Finansų ministerija supranta, kad degalų kainų kilimas yra skausmingas ir gyventojams, ir verslui, o dėl logistikos gali daryti įtaką kitų produktų kainoms, tačiau atsižvelgiame ir į kitus dalykus“, – pabrėžia finansų ministrė I.Šimonytė.
Tačiau, jos manymu, akcizo mažinimas duotų labai abejotiną naudą, jeigu apskritai duotų. „Degalų kainų kilimo tendencijos tokios pat kaip kaimyninėse šalyse, vadinasi, kainų didėjimą lėmė ne mokesčių skirtumai. Be to, nereikia manyti, kad akcizų pinigai kažkur išgaruoja: daugiau nei pusė jų tenka kelių plėtrai ir priežiūrai, kita dalis – valstybės teikiamoms viešosioms paslaugoms, kuriomis naudojamės visi. Deja, siūlantieji mažinti akcizo tarifą nesiūlo, kaip kompensuoti biudžeto praradimus“, – aiškina ministrė.

Žinoma, išeitis yra – viešąjį sektorių pagaliau sumažinti pagal mūsų išgales, bet esminėms reformoms kažkodėl nesiryžtama.
Siūlantieji mažinti akcizą tikina, kad sumažėjus kainoms padidės vartojimas ir tai kompensuos akcizo sumažinimą. Tačiau 2009 m. sausį  iki 1140 Lt už 1 tūkst. litrų padidintas dyzelino akcizas tų pačių metų rugpjūtį sumažintas iki 947 Lt. Finansų ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse vidutiniškai turėjo atpigti apie 22 ct, bet atpigo vos 8 ct, o po trijų mėnesių grįžo į ankstesnį lygį. O vien per penkis 2009 m. mėnesius valstybės biudžetas neteko apie 60 mln. Lt pajamų.
L.Vosylius tikina, kad dyzelino kaina krito menkiau dėl žaliavos kainų svyravimų, tačiau tai vis tiek davė rezultatą, nes verslas grįžo į Lietuvos degalines. O benzino realizacijos skaičiai rodo, jog jo rinka vis traukiasi, nes arba naudojamas kontrabandinis benzinas, arba benzininiuose automobiliuose montuojama dujinė įranga.
Vis dėlto Finansų ministerija dėl akcizo mažinimo nesileidžia į kalbas, jai pritaria ir didelė dalis ekonomistų. „Gyvename ES, kur mokesčiai sudaro apie pusę degalų kainos. Lietuvoje jie mažesni už ES vidurkį, o minimalų 1,24 Lt už litrą tarifą taiko tik dvi iš 27 ES šalių. Mūsų kaimynės – Lenkija, Latvija, Estija taiko didesnį nei minimalų akcizo tarifą, kuris nuo Lietuvos  skiriasi 4–12 ct. Dyzelinui taikome vieną mažiausių akcizų ES“, – primena I.Šimonytė. Ministrė priduria, kad Lenkijoje benzinas pigesnis ir dėl Lenkijos zloto kurso svyravimo euro atžvilgiu.

Išeitis – didinti konkurenciją ir taupyti
Faktas, kad pagal degalų kainas esame „šviesiausioje“ ES zonoje, tačiau skaičiuojant pagal tai, kiek išleidžiame degalams, – „tamsiausiųjų“ dešimtuke. Mūsų išlaidos asmeniniam transportui sudaro apie 6,5 proc., Europos vidurkis siekia apie 5,5 proc., o šveicarų – vos 2,5 proc. „Tokį didžiulį skirtumą lemia mūsų darbo užmokesčio dydis ir degalų kaina. Mūsų išlaidos degalams vartojimo krepšelyje nuo 2009 m. padidėjo net 1 proc., nes darbo užmokestis mažėjo, o degalai brango. Tačiau Lietuvos gyventojai nelinkę keisti įpročių ir atsisakyti automobilių, jau greičiau namų ūkiai atsisako kitų išlaidų. Automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui Lietuvos gyventojų, palyginti su daugeliu šalių, didelis“, – aiškina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Paradoksas, bet labiausiai degalams išlaidauja Bulgarija, vieno pigiausio Europoje benzino ir neturtingiausia ES šalis.
Nedaug tepaguodė ir ecodriving.lt lektorius Vitoldas Milius: „Alternatyvių technologijų – elektra ar vandeniliu varomi automobiliai kol kas labiau mokslininkų eksperimentai, nes jie arba labai brangūs, arba nelabai patogūs eksploatuoti. Tad kol kas degalų taupymo variantų nedaug: važinėti mažiau arba važiuoti taupiau, keičiant vairavimo įpročius. Bet vis tiek juo toliau, tuo tai kainuos brangiau.“
Išeičių Lietuvoje nedaug: nedidinti, o gal net šiek tiek sumažinti mokesčius, bet didinti konkurenciją, tobulinti viešojo transporto sistemą ir taupyti. Tačiau tai degalų kainą gali sumažinti keliolika procentų. Esminis dalykas, reikalingas, kad degalų kainos nesikandžiotų, – kelti gyvenimo lygį.

Rusijos tyrimų agentūra „RIA-Analitika“ 32 Europos šalis išrikiavo pagal tai, kokią kainą šių šalių gyventojai moka už degalus. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė 19-oje vietoje: mes už benziną mokame brangiau ne tik už rusus, baltarusius, lenkus ar estus, bet ir už Ispanijos ir net turtinguosius Liuksemburgo gyventojus.
Beje, pats pigiausias benzinas, kaip paaiškėjo, yra Kazachstane, kur litras degalų kainuoja 2,2 Lt. Na, o brangiausiai, daugiau nei penkis litus už litrą degalų tenka mokėti Norvegijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose.
Įdomu tai, kad labiausiai per metus benzinas pabrango ne tik valiutos devalvaciją išgyvenančioje Baltarusijoje, kur jo kaina šoktelėjo daugiau nei 60 proc., bet ir Ukrainoje (27 proc.). Taip pat gana ženkliai, daugiau nei 10 proc., benzinas brango Airijoje, Italijoje, Austrijoje ir Slovakijoje. Beje, Lietuvoje benzino kaina per metus išaugo 8,9 proc., o vienintelė Europos šalis, kur benzinas per metus ne tik nebrango, bet netgi atpigo, buvo Lenkija.
Įdomu ir tai, kad aptariamo tyrimo analitikai pateikė ir benzino kainas kituose žemynuose. Taigi pigiau negu daugelyje Europos šalių litras benzino kainuoja Brazilijoje (3,73 Lt), Kinijoje (2,68 Lt) ar JAV (2,5 Lt), na o pigiausias benzinas yra Kuveite – čia litras degalų kainuoja vos 60 lietuviškų centų.

Benzino kainos Europoje (Lt už litrą)
1. Norvegija    5,98
2. Graikija    5,76
3. Nyderlandai    5,68
…
19. Lietuva    4,63
20. Ispanija    4,53
21. Liuksemburgas    4,48
22. Estija    4,4
…
28. Lenkija    4,03
20. Ukraina    3,23
30. Baltarusija    2,33
31. Rusija    2,2
32. Kazachstanas    2,2
Šaltinis: RIA

"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad pritartų sienos su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisyklių griežtinimui, pagal kurį akcizo mokesčiu būtų apmokestinamas dažnai į šias šalis vykstančių automobilių bake vežamas kuras.

“Aš tikrai paremčiau (griežtinimą – BNS), kadangi tikrai nelegali prekyba nemokant mokesčių, ar tai būtų prekyba degalais, ar kontrabandinėmis cigaretėmis, ar kokiais kitais produktais, yra labai kenksminga mūsų ekonomikai ir visiems mūsų finansiniams ir socialiniams įsipareigojimams”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Muitinės departamentas planuoja taikyti ypač griežtas sienų su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisykles – ketinama leisti nemokamai kurą lengvojo automobilio bake vežti penkis kartus per mėnesį, o nuo šešto karto tektų mokėti akcizą, muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Muitinė tikisi, kad šie pakeitimai įsigalios netrukus ir naujas taisykles bus galima taikyti jau gegužę.

Apie tokius ketinimus Seimo narius trečiadienio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje informavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.

Labai panašų siūlymą valdžios institucijoms teikė Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacija. Ji ragino drausti sieną kirsti daugiau nei penkis kartus per mėnesį.

Planuojama, kad sieną kertančių automobilių numeriai bus nuskaitomi automatine sistema, o muitininkas papildomai pažymės, kiek kuro yra pravažiuojančio automobilio bake. Kol kas tvarką griežtinantis teisės aktas dar nėra parengtas.

“Degalų kainos Lietuvoje jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos ir toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos transportui tik didės”, – sako “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, pagal vartojimo išlaidų, tenkančių transportui, dydį Lietuva yra antra Europoje – šis rodiklis siekia net 18,7 proc. Anot ekspertų, tai lėmė išaugusios kuro kainos bei sumažėjusios pajamos. Nuo 2008 m. gruodžio iki šių metų balandžio benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 35 proc., tuo tarpu vidutinis atlyginimas per metus susitraukė mažiausiai 7,4 proc.

Grėsmingas proporcijas tarp degalų kainų ir gyventojų pajamų iliustruoja litro benzino kainos ir vidutinio atlyginimo santykis. Švedijoje jis siekia 0,04 proc., o Lietuvoje yra net penkis kartus didesnis: balandžio mėnesį litras benzino kainavo apie 4,15 Lt, o vidutinis bruto atlyginimas pernai buvo 2052 Lt, taigi santykis yra 0,2 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Latviją, tiek Estiją.

“Reikia turėti omenyje, kad degalinių apyvartos kritimą lėmė ne tik tai, kad gyventojai ėmė mažiau važinėti automobiliais arba efektyviau naudoti kurą. Nemažą įtaką tam padarė išaugusi juodoji prekybos degalais rinka”, – pažymi O. Bložienė. Tai patvirtina ir tyrimai – bendrovės RAIT atliktos apklausos metu net 41 proc. respondentų turinčių automobilius nurodė, kad naudoja mažiau degalų, o 17 proc. jų prisipažino perkantys kontrabandinius degalus.

Rekordą jau pasiekusi benzino kaina Lietuvoje gali dar gerokai padidėti. Naftos rinkos specialistai jau kalba apie tai, kad šią vasarą ji bent trumpam gali pasiekti 5 litų ribą.

“Lietuvos rytas” trečiadienį rašo, jog degalų kaina kils dėl trijų priežasčių – ekologinės katastrofos Meksikos įlankoje, euro kurso smukimo dolerio atžvilgiu bei atostogų meto.

Pasak dienraščio kalbintų ekspertų, 4,5 lito už litrą kainą pasiekta bus dar šį pavasarį, tačiau, jų nuomone, tiek verslininkai, tiek ir valdžia greičiausiai darys viską, kad 5 litų riba nebūtų pasiekta.

“Tai riba, kurią pasiekus gali kilti neramumai. Jei benzino kaina ir pasieks 5 litus šią vasarą, ji neturėtų ilgai laikytis”, – teigė finansų maklerių įmonės “Orion Securities” investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas.

Visų laikų naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008-ųjų liepą. Tuomet barelio kaina šoktelėjo iki 147 JAV dolerių. Dabar ji kainuoja apie 85 dolerius.

Pernai vasarą naftos kaina taip pat buvo šoktelėjusi, nors pasaulį kaustė ekonominė krizė. Bendrovės “Neste Lietuva” mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys teigė, kad šį vasara šiuo atžvilgiu nebus kuo nors išskirtinė.

Tuo tarpu bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo Jaceko Komaro nuomone, šiltuoju sezonu labiausiai naudojasi degalinių tinklai, kurie vasarą bando atsigriebti už tai, ką prarado kitais sezonais. Pasak J.Komaro, euro kurso smukimas bus pagrindinė priežastis naftos kainai kilti.

Degalų kainomis pasibaisėję vairuotojai ieško išeičių – ėmė piltis daug pigesnį 85 markės bioetanolį. Pernai šių ekologiškų degalų buvo galima įsigyti tik vienoje degalinėje, o šiandien jau 21-oje, rašo “Lietuvos rytas”.

“85 markės degalų prekyba auga itin sparčiai – nuo vasario ji išaugo keturis kartus. Todėl plečiame degalinių, kuriose galima įsigyti šių degalų, tinklą”, – sakė bendrovės “Lukoil Baltija” Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.

Bioetanolį parduoda septynios šio tinklo degalinės. Šiais degalais prekiauja ir šešios “Baltic Petroleum” bei viena “Lietuva Statoil” degalinė. Šių tinklų atstovai irgi pastebėjo, kad daugėja vairuotojų, kurie įprastą benziną maišo su 85 markės degalais.

Bioetanolis skirtas tik tam pritaikytiems naujiems automobiliams. Šie degalai tinka Švedijoje neseniai pagamintiems modeliams, taip pat kai kuriems atvežtiems iš JAV.

Kai kurie servisai už 1 tūkst. litų jau siūlo pritaikyti variklį bioetanoliui.

Tiesa, naudojant bioetanolį degalų sąnaudos yra didesnės maždaug 15 proc., palyginti su benzinu. Benzino kaina dabar yra 40 proc. didesnė.

Variklis

Per artimiausius 12 metų automobiliai, naudojantys alternatyvųjį kurą, iš rinkos išstums vidaus degimo variklį. Tokią nuomonę britų portalui Autocar pareiškė GM kompanijos viceprezidentas Alanas Taubas.

A. Taubo žodžiais tariant, vandenilinio kuro technologija per paskutiniuosius kelerius metus stipriai atpigo, o gaminant dyzelinius ir benzininius variklius, reikia investuoti nemažai lėšų, kad būtų sumažintas į aplinką išskiriamų teršalų kiekis. Per artimiausius 12 metų gali būti taip, kad vandenilinį kurą naudojančios mašinos taps pigesnėmis už vidaus degimo variklius turinčias mašinas.

Be to, artimiausiu metu taps populiaresni elektromobiliai. Visų pirma populiarės nedideli miesto automobiliai, kurie  iki 2020 metų pirkėjams taps patrauklesni, nes jų aptarnavimas bus paprastesnis ir kaina jau bus pigesnė. Ličio-jonų baterijos  kol kas negali suteikti pakankamo greičio dideliems automobiliams. Tačiau, anot A. Taubo, tai taps įmanoma po eilinio elketros technologijų proveržio, kai ličio-jonų baterijas pakeis lengvesni ir galingesni akumuliatoriai.

2010-ųjų kovo gale ”General Motors” koncernas Šanchajuje, automobilių parodoje, pristatė dviratį koncepcinį ateities automobilio prototipą EN-V. Mašinoje  montuojami du trijų kilovatų elektros varikliai, kurie yra ratuose, o juos maitina ličio-jonų akumuliatorių komplektas. Automobilis gali nuvažiuoti 40 kilometrų, o jo maksimalus greitis neviršija 40 km/h.

2010 metų lapkritį automobilių gigantas pradės gaminti savo pirmąjį hibridinį automobilį Chevrolet Volt. Mašinoje bus montuojamas 150 AG elektros variklis, maitinamas ličio-jonų baterijų, kurias galima bus pakrauti naudojant įprastą rozetę ar, važiavimo metu, 1.4 litro tūrio benzininio variklio pagalba.

GM koncernas artimiausiu metu yra nusiteikęs investuoti į savo gamyklas 246 milijonų JAV dolerių elektromobilių ir jų variklių gamybai.