Italijos parlamento ir Senato rinkimuose triumfavo euroskeptiškai nusiteikę plevėsos, pasiryžę ir toliau klampinti šalį į skolas ir priešintis bet kokioms pastangoms priversti šią valstybę taupyti.

Po Italijos parlamento ir Senato rinkimų į valdžią sugrįžęs Silvio Berlusconi ir į ją pirmą kartą atėjęs Beppe Grillo jau porą savaičių vadinami didžiausiais Italijos klounais. Tačiau tokie palyginimai žeidžia net tikruosius šios profesijos atstovus. Kai vienas pernelyg didele diplomatija nepasižymintis Vokietijos socialdemokratas Peeras Steinbrückas S.Berlusconi ir B.Grillo vėl viešai pavadino dviem klounais, garsiausias Vokietijos cirkas, neapsikentęs tokio įžeidimo, pareiškė pasipiktinimą, kad jo aktoriai lyginami su tokiais gėdą darančiais kaimyninės Italijos politikais.
“Cirko klounas nėra kvailys, kurį galima nuleisti iki tokio pat lygio kaip Berlusconi”, – tėškė “Circus Roncalli” vadovas Bernhardas Paulas, pridurdamas, kad klouno darbas, priešingai nei šio Italijos politiko, yra garbingas, labai sunkus, jautrus ir kūrybingas.
Taigi šis gėdą net pajacams darantis S.Berlusconi ir B.Grillo duetas kartu surinko daugiau nei 50 proc. italų balsų, ir daugumą laimėjo nutaręs sumesti politinius skudurus. Taip juodu įveikė daugiausiai balsų – 29,54 proc. žemuosiuose parlamento rūmuose gavusią Demokratų partijos lyderio Piero Luigi Bersani vadovaujamą kairiąją koaliciją, kuri, kaip veltui tikėtasi, taip ir nesusivienijo su Mario Monti politine jėga.
Rezultatas – iš tiesų apverktinas ir mažų mažiausiai makabriškas. Juk B.Grillo – rėksmingas populistas, kurio profesija ne taip jau ir nutolusi nuo klouno darbo: jis iš tiesų dirba profesionaliu humoristu ir linksmina 3 mln. bedarbių armiją turinčios Italijos gyventojus, gelbėdamas juos nuo nevilties ir depresijos.
S.Berlusconi savo ruožtu italams kone kasdien garantuoja pikantiškų naujienų apie nesuskaičiuojamas istorijas su moterimis ar korupcijos skandalus ir nuolat duoda darbo geltonosios spaudos žurnalistams.
Ko gero, dėkingumas už nenuilstamas pastangas kelti tautai nuotaiką ir tapo jų pergalės priežastimi: vieni 2 trln. eurų skolos slegiamos valstybės gyventojai taip geraširdiškai balsavo už juokdarį, kiti – už korumpuotą milijardierių ciniką.

Komedija, turinti tragiško atspalvio

Juokas juokais, tačiau S.Berlusconi grįžimas į Italijos valdžią nerimą kelia ne tik sveiką protą išsaugojusiems italams, bet ir užsienio politikams, nebenutuokiantiems, kaip nuo šiol teks rasti bendrą kalbą su viena labiausiai prasiskolinusių, tad ir labiausiai taupyti spaudžiamų valstybių. Juk tiek S.Berlusconi, tiek B.Grillo jau savo rinkimų kampanijos metu buvo pareiškę, kad kovos prieš taupymą ir prieš naujus ar padidintus mokesčius.
Paradoksalu, tačiau per rinkimų kampaniją B.Grillo žadėjo dar ir kovoti su tokiais kaip S.Berlusconi. “Politikai, bankininkai, teisėjai, verslo lyderiai ir spauda, trumpai tariant – visas isteblišmentas susimokė prieš žmones, paprastus italus ir jaunimą”, – yra sakęs tas pats B.Grillo, kuris po rinkimų sudarė koaliciją būtent su žiniasklaidos magnatu, verslininku, milijardieriumi politiku.
Žinomas tinklaraštininkas Gavinas Hewittas pabrėžia, kad B.Grillo “Penkios žvaigždės” buvo ne kas kita, kaip protesto judėjimas, kurį vienijo pasibjaurėjimas Italijos politine klase. Paradoksas, bet jis pats užlipo į patį valdžios olimpą ir vargu ar prisimins, ką prieš rinkimus žadėjo paprastiems italams.
Jau dabar jie abu – tiek S.Berlusconi, tiek B.Grillo – pučia neprastai suderintą dūdą ir aiškina, pavyzdžiui, kad ne tik panaikins italų itin nekenčiamą turto mokestį, bet ir grąžins rinkėjams tai, ką šie jau sumokėjo taupiojo premjero M.Monti vadovavimo laikotarpiu. Tačiau kaip ketina užkamšyti biudžete atsiradusią skylę, du koalicijos partneriai neaiškina.
“Nesako, nes nežino”, – neabejoja “Financial Times” bendradarbis Romoje Tony Barberis, apgailestaudamas, kad Italijoje susiklostė pats blogiausias scenarijus, koks tik buvo įmanomas.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad jei valdančiąją daugumą būtų sudarę ne S.Berlusconi “Laisvės tauta” ir B.Grillo “Penkių žvaigždžių” judėjimas, o, tarkime, dešinieji, vadovaujami M.Monti, ir P.L.Bersani vadovaujama Centro kairės partija, Italija dar turėtų vilties išsikapanoti iš skolų krizės. Dabar jos padėtis, ypač jei šalis, vadovaujama šių “juokdarių”, nesiims jokių svarbių reformų, gali atsidurti visiškoje aklavietėje.
“Matyt, juokdariai tikisi, kad lemiamą minutę ranką jiems išties Europos centrinis bankas”, – keistą dviejų laimėtojų ramybę komentuoja Didžiosios Britanijos savaitraštis “The Economist”.
Iš tiesų ECB dar 2012 m. yra nusprendęs esant reikalui supirkti probleminių euro zonos valstybių obligacijas antrinėje rinkoje. Tad jei dėl padidėjusio neapibrėžtumo Italijos politinėje sistemoje šiai šaliai pabrangs skolinimasis, ECB galėtų aktyviai supirkinėti Italijos vyriausybės obligacijas ir taip leisti lengviau kvėpuoti valstybės finansų sistemai. Matyt, toks scenarijus visai tikėtinas, tačiau jis nenaudingas niekam kitam Europoje, išskyrus pačius italus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vilniaus apygardos teismui liko keturi mėnesiai išnagrinėti ir priimti nuosprendį Viktoro Uspaskicho bei jo vadovaujamos Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, nes po Seimo rinkimų pagrindinis kaltinamasis tiesiog ramiai lauks senaties.

Pastarosios naujienos iš Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo tokios: kreiptasi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, kad šis organizuotų vienos Vilniaus privačios klinikos, nuolat išduodančios kaltinamajai Vitalijai Vonžutaitei ligos pažymas, patikrinimą. Mat tomis pažymomis mojuoja kaltinamosios gynyba, motyvuodama jos nuolatinį nedalyvavimą teismo posėdžiuose. Objektyvumo dėlei vertėtų patikrinti ir tas medicinos įstaigas, kuriose gydosi advokatai bei teisėjos, mat Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos dalyvių sergamumas jau seniai viršijo visas sveiko proto ribas. Kaip ir pati bylos nagrinėjimo trukmė.

Byla trunka aštuonerius metus

Žiūrint formaliai, Darbo partijos ir jos vadovo Viktoro Uspaskicho byla trunka daugiau nei ketverius metus. Tačiau įvertinus visas aplinkybes reikia sakyti, kad ji trunka jau aštuonerius – nuo 2004-ųjų pavasario, kai dar Vytauto Damulio vadovaujama Valstybės saugumo departamento VSD Kontržvalgybos valdyba surinko pradinę medžiagą apie Darbo partijos juodąją buhalteriją. „Ikiteisminis tyrimas dėl V.Uspaskicho buvo padarytas Antrosios (kontržvalgybos) valdybos parengta medžiaga. Visa tai mes galėjome padaryti jau prieš porą metų turėdami visus tuos duomenis, nes jų nepadaugėjo“, – 2006-ųjų rudenį VSD veiklą tyrusiai Seimo komisijai liudijo vienas kontržvalgybos pareigūnų.
Tačiau komanda realizuoti turimą medžiagą į VSD atėjo tik 2006-ųjų gegužę – praėjus mėnesiui po to, kai gavus V.Uspaskicho nurodymą Darbo partijos balsais buvo nuverstas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Gegužės 19-osios pavakarę VSD užgriuvo Darbo partijos būstinę Vilniuje. Kontržvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo Kastyčio Braziulio pastabumas pareigūnams padėjo sučiupti būstinės darbuotoją, kuri savo automobilio bagažinėje bandė slėpti dėžę su Darbo partijos juodosios buhalterijos dokumentais.
Vis dėlto, atrodytų, sėkminga prokuratūros bei VSD operacija prieš vieną įtakingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų to meto politinių jėgų iš tikrųjų žlugo, mat kratos išvakarėse pagrindinis įtariamasis V.Uspaskichas lyg tyčia išvyko atostogauti į Rusiją – aplankyti giminaičių. Atsižvelgiant į visas vėliau išaiškėjusias aplinkybes galima manyti, kad V.Uspaskichas buvo iš anksto perspėtas, veikiausiai pačių operacijos užsakovų: turtingiausią to meto politiką norėta tiesiog pamokyti ir sukompromituoti. V.Uspaskichas, daug žinojęs apie svarbiausių to meto politinių figūrų – Algirdo Brazausko, Artūro Paulausko, Albino Januškos „valstybininkų“ finansavimo užkulisius, visiems buvo daug patogesnis tremtyje Maskvoje, nei teisme Lietuvoje. Vien jo slapstymasis Rusijoje darė nepatikimus bet kokius „demaskavimus“, kuriais V.Uspaskichas tuo metu viešai grasino.

Teisėsauga laukia politinio aiškumo

Šis istorinis ekskursas būtinas, kad prisimintume Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos atsiradimo aplinkybes ir suvoktume, jog čia ir slypi šios bylos ilgaamžiškumo bei nemarumo paslaptis: nors visos V.Uspaskichui ir kitiems teisiamiesiems inkriminuojamos finansinės machinacijos veikiausiai iš tiesų buvo padarytos, bet byla pradėta siekiant ne teisingumo, o pašalinti konkurentą. Dabartinės žinios leidžia daryti išvadą, kad tuo metu tikrasis, giluminis susikirtimas vyko ne tarp kokių socdemų, socialliberalų ar „darbiečių“, o tarp buvusių „Gazpromo“ tarpininkų V.Uspaskicho bei Antano Boso asmenyje ir esamos tarpininkės „Dujotekanos“, su kuria buvo glaudžiai susiję A.Januškos „valstybininkai“.
Teisėsaugos struktūros nuo pat pradžių byloje nebuvo savarankiškos (tai rodo surinktos medžiagos realizavimo uždelsimas dvejus metus), jai buvo pavestas grupuočių kovos instrumento vaidmuo. Vargu ar prokurorai to nesuprato. Juk jeigu persistengsi ir paskubėsi, o per tą laiką konkuruojančios grupuotės ir jų interesams atstovaujančios politinės jėgos susitars – kalta liks prokuratūra ir teismai.
Kad konkuruojančios grupuotės nuolat derina savo interesus, rodė faktas, jog jau po V.Uspaskicho pabėgimo į Rusiją ir kratų Darbo partijos būstinėje „valstybininkų“ statytinio Gedimino Kirkilo paskyrimas premjeru buvo derinamas „darbiečio“ Jono Pinskaus sodyboje, dalyvaujant ir „Dujotekanos“ vadovui Rimandui Stoniui. Vėlgi vargu ar tuo metu „Dujotekanos“ bylą vedę saugumiečiai, o per juos – ir prokurorai, to nežinojo.
Reikia įsidėmėti: tai, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje teisėsauga suveikė tik gavusi politikų komandą, niekaip negali paneigti tų teisėsaugos surinktų faktų apie finansines machinacijas, dėl kurių šiandien teisiami V.Uspaskichas, Vytautas Gapšys, V.Vonžutaitė, Marina Liutkevičienė ir pati Darbo partija, kaip juridinis asmuo. Jie kaltinami neįtraukę į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų ir apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėję apie 4 mln. Lt mokesčių.
Jeigu tie prokurorų surinkti 150 tomų kaltinamosios medžiagos, sudarančios Darbo partijos bylą, būtų, netiesiogine to žodžio prasme, tušti, V.Uspaskichui nebūtų reikėję beveik pusantrų metų slapstytis Rusijoje, paskui dangstytis pirma Seimo nario, paskui – Europos Parlamento nario neliečiamybe ir visais kitais įmanomais būdais vilkinti bylos nagrinėjimą. Jeigu „darbiečiai“ būtų tokie tyri prieš įstatymą, o kaltinimai – tokie nepagrįsti, kaip jie dabar bando pateikti  įvairiose televizijos laidose bei sodrius užsakymus mėgstančioje žiniasklaidoje, Darbo partijos byla seniausiai būtų baigta. Žinant V.Uspaskicho finansines galimybes samdyti geriausius Lietuvos advokatus, išteisinamasis nuosprendis būtų paskelbtas seniausiai. Tačiau advokatai Darbo partijos byloje ėmėsi atviro, sąmoningo, netgi begėdiško bylos vilkinimo taktikos. Skaitant bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme chronologiją, ima jau net ne pasipiktinimas mūsų teisėsaugos impotencija, bet juokas.

Parodomoj teisėsaugos impotencija

Spręskite patys: kai Europos Parlamentas 2010 m. rugsėjį panaikino V.Uspaskicho imunitetą, bylos nagrinėjimas priminė komediją: vieno kaltinamojo advokatas neatvyksta dėl ligos, kito – dėl užimtumo kitose bylose. Ir taip visus metus: tai V.Vonžutaitė neatvyksta į bene dešimtį teismo posėdžių, nes serga, tai prokuroras užsako jai medicinos ekspertizę, tai M.Liutkevičienė neatvyksta, tai ji atsisako savo advokato ir prašo, kad būtų suteikta laiko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, tai kaltinamieji sutinka paaiškinimus dėl pareikštų kaltinimų duoti tik apklausus byloje visus liudytojus. O jų byloje – keli šimtai.
Visiškas cirkas teisme vyko pernai gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais. Kaltinamojo V.Gapšio advokatas Virgilijus Kaupas paprašė atidėti jau suplanuotą teismo posėdį, nes jis tuo metu esą turėsiąs dalyvauti kitoje byloje. Po trijų dienų Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė, kad toji byla, dėl kurios V.Kaupas negali dalyvauti Darbo partijos byloje, perkeliama į kitą dieną. Tuomet advokatas deda ant stalo pranešimą, kad nebegali toliau ginti V.Gapšio, nes jam „nepriimtinas šios bylos sureikšminimas kitų teismuose nagrinėjamų bylų atžvilgiu“.
Teismas, kur dėsis, byloje daro pusantro mėnesio pertrauką, iki 2012 m. sausio 30-osios. Tą dieną naujasis V.Gapšio advokatas Saulius Juzukonis pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol jis susipažinsiąs su medžiaga. V.Gapšys pagrasina, kad jeigu teismas advokato prašymo netenkins, jis atsisakysiąs S.Juzukonio paslaugų ir ieškosiąsis kito. Teismas, kur dėsis, atideda bylos nagrinėjimą dar trims savaitėms.
Regis, po šio, galima sakyti, parodomojo teismų impotencijos demonstravimo gal teisėjų savigarba neišlaikė, gal kažkas jiems per kuprą lazda užtvojo, bet byla pajudėjo sparčiau. Vasario 21–23 d. teismas paskyrė kaltinamiesiems valstybės advokatus, kuriems nebuvo nei intereso sirgti, nei kitais būdais vilkinti bylos. V.Uspaskichas siuto, bet posėdis vijo posėdį ir kaltinimą palaikantis prokuroras Saulius Verseckas ėmė optimistiškai kalbėti, kad byla bus išnagrinėta greičiau, nei 2014-aisiais sueis senaties terminas. Tačiau kovą vėl ėmė sirgti V.Vonžutaitė, o balandžio viduryje susirgo ir kaltinamoji M.Liutkevičienė. Negana to, ėmė ir apsirgo viena iš teisėjų Daiva Kazlauskienė. Ir nors Darbo partijos byloje yra atsarginis teisėjas, teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė pranešė, kad esant tokiai situacijai nėra jokios galimybės nagrinėti bylą.
Nekyla abejonių, kad V.Uspaskichas siekia vilkinti bylą iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių jis vėl įgis imunitetą. Jeigu, kaip spėjama, Darbo partija bus viena tų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, galima neabejoti, kad V.Uspaskicho imuniteto išsaugojimas bus privaloma sąlyga kitiems koalicijos partneriams. O po to ir 2014-ieji su senatimi ne už kalnų.

2008 m. balandžio 14 d. kaltinimą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje palaikantis prokuroras S.Verseckas prognozavo, kad tokios apimties bylos tyrimas teisme truks mažiausiai metus. Deja, praėjo jau daugiau nei ketveri metai.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į Italijos ir premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) asmeninį indėlį, sprendžiant ekologijos problemas.

Per partijos “Vieningoji Rusija” regioninę konferenciją penktadienį vienas dalyvių užsiminė apie tokią problemą, kaip ekologinius reikalavimus atitinkančių pakuočių gamyba.

V.Putinas pastebėjo, kad ekologinio saugumo požiūriu svarbu pradėti gaminti biologiškai suyrančias pakuotes.

“Beje, Europoje mūsų kolegos tam teikia didžiulę reikšmę, ir daugiausia, kaip man atrodo, šioje srityje nuveikė italai; mūsų draugą Silvio Berlusconi ne vien merginos domina, jis dar ir dirba”, – sakė V.Putinas.

Jis pažymėjo, kad Italijos reikalavimai šioje srityje, patys griežčiausi Europoje.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) tikriausiai jau nebevaldo savo šalies, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) Romoje šeštadienį surengtame politikų renginyje.

“Atrodo, kad Kadhafi tikrai nebekontroliuoja padėties Libijoje,”, – sakė S.Berlusconi susitikęs su respublikonų partijos atstovais.

“Jeigu mes visi susitartume, galėtume nutraukti žudynes ir padėti Libijos žmonėms”, – pridūrė jis.

S.Berlusconi nuomone, prognozuoti padėties kaitą Libijoje, kaip ir Tunise bei Egipte, kur opozicija pasiekė valdančiųjų pasitraukimo, yra labai sudėtinga.

“Padėtis Šiaurės Afrikoje tebėra neapibrėžta. Šios šalys gali pasukti demokratijos keliu, bet gali susidurti su pavojinga islamo fundamentalizmo įtaka”, – kalbėjo premjeras.

Pasak Italijos žiniasklaidos, S.Berlusconi pasakęs, jog padėtis Libijoje gali virsti humanitarine katastrofa, kuri italų premjero vertinimu, paliestų 200-300 tūkstančių žmonių.

Britų žiniasklaida praneša apie užsieniečių evakavimą iš Libijos. Televizijos kanalas “Sky News” nurodė, jog šeštadienį po pietų numatytas vienas užsakytas lėktuvo reisas iš Libijos į Didžiąją Britaniją, sekmadienį – dar vienas.

Laikraščio “Guardian” tinklalapyje nurodoma, kad viena iš trijų keltų, turinčių evakuoti iš Libijos apie šešis tūkstančius kinų, atplaukė į Kretą; jame buvo apie 2,8 tūkst. kinų.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) pirmadienį pareiškė, kad niekada gyvenime nemokėjo už seksą, “nė karto per savo gyvenimą”.

Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Milano prokuratūra pradėjo tyrimą dėl korupcijos ir ryšių su nepilnamete prostitute.

“Absurdiška net pagalvoti, kad aš mokėjau moterims. To niekada nedariau, nė karto gyvenime. Manau, kad tai žemina mano orumą”, – cituoja amerikiečių televizija CNN į skandalus įsivėlusį, tačiau populiarų Italijos politiką.

Jau buvo rašyta, kad, remiantis kaltinamojo teksto išvadomis, S.Berlusconi kviesdavosi nepilnametes prostitutes į vakarėlius savo viloje Arkonėje, taip pat piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kai pernai gegužę nurodė Milano policijai paleisti nepilnametę marokietę prostitutę Karima El Mahroug (Karima El Mahrug), pravarde Ruby (Rubi).

K.El Mahroug neigia kaltinimus, kad ji turėjo neteisėtų lytinių santykių su Italijos vyriausybės vadovu.

Kalbėdamas per Italijos televiziją S.Berlusconi pareiškė: “Ši nepilnametė neigia gavusi iš manęs kokį nors atlygį ar turėjusi kokių nors seksualinių ryšių su manimi, ji taip pat patvirtino, kad apsimetė esanti 24-erių, ir tai gali patvirtinti daugelis liudininkų”.

Pasak S.Berlusconi, kaltinimai santykiais su nepilnametėmis prostitutėmis – tai “purvas”, kuriuo jį drabsto politiniai oponentai, siekiantys greičiau su juo susidoroti.

“Šį kartą jie peržengė visas ribas. Šis purvas kris ant tų, kurie teisingumą panaudojo kaip politinį ginklą”, – pažymėjo S.Berlusconi pirmadienį.

Tuo tarpu K.El Mahroug praėjusį šeštadienį interviu Italijos žurnalistams papasakojo, kad ji, dirbdama šokėja naktiniame klube, gavo iš S.Berlusconi 7 tūkst. eurų tą pačią dieną 2010 metų vasario 14 dieną kaip jie susipažino, nes vienas draugas S.Berlusconi pasakė, kad jai reikia padėti.

Ji taip pat papasakojo, kad kelis kartus buvo pakviesta papietauti su S.Berlusconi, tačiau pareiškė, kad jie nebuvo artimi. Ji sakė, kad Italijos premjeras, kaip ir daugelis kitų, manė, jog jai 24-eri, nes, kaip K.El Mahroug sakė, ji nenorėjo, kad aplinkiniai sužinotų, jog ji nepilnametė.