Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, jog negalima palikti Europos vairo Paryžiui ir Berlynui.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu jis akcentavo glaudesnio Lenkijos ir Italijos bendradarbiavimo reikšmę.

Paklaustas, ar, jo manymu, Prancūzijos ir Vokietijos ašis Europos Sąjungoje kelia grėsmę, D. Tuskas atsakė: „Jau aišku, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy perėmė vairą. Bet tai neturi virsti pastoviu politiniu monopoliu. Negalima palikti Europos dviem sostinėms“.

„Nerekia kritikuoti Paryžiaus ir Berlyno aktyvumo – tai mes turime būti labiau matomi ir nepalikti jiems iniciatyvos. Tai ne varžybos. Vyriausybės turi atsisakyti logikos, kai siekiama sudaryti sąjungą savo interesams ginti. Tokia dvasia norime atnaujinti politinę integraciją“, – paaiškino Lenkijos premjeras.

Komentuodamas Lenkijos vaidmenį diskusijose dėl euro zonos krizės sureguliavimo, D. Tuskas sakė: „Mums rūpi, kad neatsirastų išskirtinių klubų. Naujojo fiskalinio pakto detalės dar nesuderintos, tikimės atviro formato, kuris leis suinteresuotoms prisijungti prie euro zonos šalims dalyvauti jai priklausančių valstybių susitikimuose – be teisės balsuoti dėl konkrečių dokumentų, bet su galimybe prisidėti prie permainų“.

Premjeras pridūrė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos yra „kelerių metų klausimas“.

Scanpix

Šia proga šalyje vyks iškilmingi minėjimai. Vokietijos prezidentas Kristianas Vulfas ir kanclerė Angela, abu užaugę Rytuose, taip pat Berlyno meras Klausas Voveraitis, kiti garsūs šalies politikai, taip pat užsienio svečiai šeštadienio rytą dalyvavo pamaldose koplyčioje, iškilusioje toje vietoje, kur 28 metus stūksojo siena. Mėgindami neteisėtai kirsti sieną mažiausiai 136 žmonės arba žuvo nuo Rytų Vokietijos pasieniečių, arba užsimušė šokdami iš namų langų. Tuomet apie 200 žmonių buvo sužeista, per tris tūkstančius – areštuota.

Berlyno siela iškilo 1961 metų rugpjūčio 13-ąją. Siena driekėsi 45,1 km pačiame mieste ir 120 km aplink Vakarų Berlyną. Istorinę 1989 metų lapkričio 9 dieną siena griuvo. Vėliau dar kurį laiką ji stovėjo kaip netolimos praeities simbolis, bet netrukus buvo pradėta ardyti suvenyrams. Sienos fragmentai buvo dovanojami Vakarų politikams, ir dabar jų galima išvysti daugelyje Vakarų šalių sostinių. Jubiliejaus proga 2,7 tonos svorio ir 3,6 m aukščio Berlyno sienos fragmentas padovanotas buvusiam Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) – jis papuoš buvusio kanclerio namo sodą. “Vienybės kancleriu” vadinamas H. Kolis vadovavo Vokietijai nuo 1982 iki 1998 metų.

Humbolto vardo universitetas Berlyne drauge su „Google“ bei dar trimis Vokietijos universitetais įkūrė tyrimų institutą. „Google“ nusprendė skirti pirmiems trejiems instituto veiklos metams 6,41 mln. JAV dolerių. Vėliau Humbolto universitetui teks ieškoti kitų rėmėjų.

Seniausias Vokietijos universitetas planuoja, jog tyrimų institutas daugiausia dėmesio skirs interneto istorijai, jo daromai įtakai visuomenei, mokslui, politikai ir ekonomikai. Išskirtinį dėmesį institutas skirs inovacijoms, interneto politikai ir masinėms informavimo priemonėms, teisės filosofijai ir konstitucinei teisei.

Tyrimų institutas įsikurs Teisės fakulteto pastate, o oficialus jo atidarymas planuojamas spalio pabaigoje. Institutą kūrę partneriai taip pat planuoja Berlyne surengti tarptautinį simpoziumą, skirtą naujo instituto atidarymui.

Humbolto universiteto tinklalapyje pranešama, kad instituto kūrėjais ir partneriais tapo Berlyno dailės universitetas (vok. die Universitat der Kunste Berlin), Berlyno mokslinis socialinių tyrimų centras (vok. das Wissenschaftszentrum Berlin fur Sozialforschung) ir Hamburgo institutas (vok. Hamburger Hans–Bredow–Institut).

Berlyno Humbolto universitetas vienas seniausių universitetų Berlyne. Jis įkurtas 1809 metais. XIX amžiuje universitetas buvo vienas stambiausių mokslo centrų Europoje. 2008 metais šioje mokymo įstaigoje studijavo 34 tūkst. jaunų žmonių.

greitas_traukinys26

Rusija siekia paleisti greitąjį traukinį Maskva-Berlynas per Lenkijos teritoriją. Tuomet kelionė traukiniu tarp Rusijos ir Vokietijos sostinių sutrumpėtų 10 valandų, rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

Šis planas turėtų būti paskelbtas birželio mėnesio pradžioje Lenkijos ir Rusijos regionų forumo metu. Greitąjį susisiekimą Rusija planuoja pradėti 2013 metais. Tada kelionė truktų ne 27 valandas, kaip yra dabar, o tik 16,5 valandos. Tačiau norint paleisti tokį traukinį, reikia modernizuoti Rusijos ir Baltarusijos geležinkelį.

Bene pati didžiausia problema yra bėgių pločio skirtumas tarp Rusijos ir Lenkijos. Šią problemą turėtų padėti spręsti ispaniška “Talgo” sistema, kuri automatiškai susiaurina ir praplatina tarpą tarp ratų.

Sovietmečiu per Lenkiją kursavo traukinys Leningradas- Berlynas. Ratai buvo keičiami Balstogės Kuznicoje, tai trukdavo kelias valandas.

Rusijos geležinkelių vicepirmininkas Michailas Akulovas tvirtina, kad ispaniškos geležinkelių susisiekimo sistemos galėtų būti taikomos maršrutuose Maskva-Berlynas ir Maskva-Kijevas, taip pat Maskva-Praha.

Greitojo susisiekimo traukinių paleidimui ruošiasi ir Baltarusija. 2010 metais ji gavo iš Kinijos 3,5 mlrd. JAV dolerių paskolą geležinkelių transporto tinklo modernizavimui.

Pirmoji po karo Vokietijoje surengta nacių diktatoriui Adolfui Hitleriui skirta paroda sulaukė didelio lankytojų dėmesio, todėl veiks trimis savaitėmis ilgiau, nei buvo numatyta, ketvirtadienį pranešė Vokietijos istorijos muziejus (DHM).

Per tris parodos “Hitleris ir vokiečiai” mėnesius ją aplankė daugiau nei 170 tūkst. žmonių. Parodos rengėjai siekė parodyti sąsają tarp A.Hitlerio iškilimo į valdžią 1933 metais ir tuometinės vokiečių visuomenės.

“Susilaukėme didžiulio vokiečių ir užsienio turistų susidomėjimo, – sakė muziejaus atstovas Rudolfas Traboldas. – Lankytojų buvo daug iš visos Europos”.

Pratęsus parodos laiką, ji veiks iki vasario 27 dienos, pranešė DHM.

Ypač muziejaus darbuotojus džiugina didžiulis lankytojų skaičius, nors parodoje pristatomi eksponatai yra nacių valdymo eros, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto palikimas.

“Hitleris, naciai, karas, jų ryšiai su Vokietijos visuomene nėra maloni kalėdinė tema”, – sakė R.Traboldas.

Anksčiau Vokietijos žiniasklaida rašė apie nuogąstavimus, kad paroda gali privilioti neonacistinius fiurerio gerbėjus, tačiau kol kas nuogąstavimai nepasiteisino.

Parodoje pristatoma įvairiausia nacių atributika, nuo propagandinių plakatų, iki A.Hitlerio biustų ar kortų žaidimų, padedančių įsiminti aukščiausių nacių pareigūnų vardus. Čia taip pat galima rasti esesininkų rankogalių segtukus, lempos gaubtą su raudona svastika, ar atitinkamus nacistinius kalėdinės eglutės žaisliukus.

Eksponatai rodo, kaip ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje skirtingose vietose – žiniasklaidoje, pramonėje, bažnyčioje, mokykloje – buvo kuriamas A.Hitlerio kultas, gyvavęs iki pat neišvengiamo jo žlugimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

“Jokiais būdais aš nelaikau parodos to (kulto) garbinimu”, – sakė Vokietijos centrinės žydų tarybos generalinis sekretorius Stephanas J. Krameris (Stefanas Krameris).