N.Janukonis BFL nuotr.

Rugpjūčio 24-oji – neeilinė diena Ukrainai: šalis mini 25-ąsias nepriklausomybės metines. Ši jubiliejų Ukrainos žmonės pasitinka didžiulių iššūkių sąlygomis,
kartu didžiuodamiesi savo laisve. Ukrainiečiai, nepaisant to, kokia kalba kalbėtų,
XX–XXI a. įrodė, kad labiau už viską brangina laisvę, kuri buvo negailestingai trypiama
Stalino, kitų komunistinio režimo lyderių, Hitlerio ir, deja, šiuolaikinės Rusijos lyderių.

Marius JANUKONIS, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje

Nuo pat pirmo mano apsilankymo Ukrainoje 1998 m. (1986 m. dar buvau Kijeve kaip moksleivis) krito į akis keli dalykai: šalies įvairialypiškumas, milžiniškos plėtros galimybės ir iš ukrainiečių sklindanti šiluma lietuvių atžvilgiu. Šiandien, jau kaip ambasadorius, galiu tik patvirtinti savo pirminį įspūdį.
Kai kas mano, kad Ukrainos daugiakultūriškumas, dvikalbystė ir regionų skirtumai yra iššūkis, apsunkinantis šalies plėtrą, tačiau juk žinome, kad Europoje yra ne viena daugiatautė ir keliakalbė valstybė, puikiai suderinanti šiuos skirtumus. Todėl
tai galimybė, kuria Ukraina gana sėkmingai 22 metus naudojosi. Deja, Rusijos Federacija, 2014 m. neteisėtai aneksavusi Krymą ir pradėjusi karinę agresiją Rytų Ukrainoje, šiandien šiuos skirtumus naudoja Ukrainai diskredituoti.

Europos Sąjunga turėtų plačiau atverti savo duris ukrainiečiams, artimiausiu metu suteikdama bevizio keliavimo galimybę.

"Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) balandžio 20 d. pasiūlė Ukrainą įrašyti į sąrašą šalių, kurių piliečiams nereikia vizų keliauti po Europos Sąjungą. Šiais metais tokį režimą planuojama įgyvendinti ir su Gruzija. O Turkijai ES įsipareigojo suteikti bevizį režimą jau netrukus.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Migracijos ekspertas Karolis Žibas kritiškai vertina ES politiką, kuomet, pasak jo, pabėgėlių krizės kontekste atsiranda migracijos liberalizavimai.

„Žvelgiant į pastarųjų metų patirtį – pabėgėlių krizę − man labai keista, kad lygiagrečiai atsiranda kiti migracijos proceso liberalizavimai, kurie yra sveikintini, bet kita vertus, man sunku suprasti Europos Sąjungos tikslą, kai vienų migrantų atžvilgiu sienos uždaromos, kitų atidaromos“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako K.Žibas.

Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas.

Nuo kovo 20 d. naujai iš Turkijos į Graikiją atvykę „nereguliarūs migrantai“ – neturintys reikalingų dokumentų – yra grąžinami atgal į Turkiją. Už kiekvieną Turkijai grąžintą migrantą iš Sirijos vienas siras bus perkeltas į ES. Turkijai skiriama 3 mlrd. eurų parama padėti pabėgėliams.

Mainais už tai, Turkijai pažadėta suteikti bevizį kelionių režimą nuo birželio mėnesio ir liepą atnaujinti sprendimą dėl šalies stojimo į ES.

Išskirtinės derybų sąlygos Turkijai

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas mano, kad pabėgėlių ir Europos integracijos nereikėtų lyginti. Pasak jo, Turkija kelia vizų režimo klausimą kartu su susitarimu dėl migrantų readmisijos.

„Šioje politinėje situacijoje ES turi galvoti, kaip išsisukti nuo priverstinių sprendimų“, − komentuoja analitikas.

Jis paaiškina, kad įprastai, kuomet ES derasi su trečiąja šalimi, Sąjunga pati ir formuoja susitarimą, bei diktuoja jo sąlygas, o Turkijos atveju trečiosios šalies pozicijos derybose buvo labai stiprios.

Analitikas pastebi, kad susitarimas dėl pabėgėlių atneša daugiau naudos Turkijai. „Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas“, − komentuoja analitikas Vytautas Keršanskas.

Pašnekovas skeptiškai vertina tai, ar ES jau šią vasarą sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimą.

Suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

„Šiandienos kontekste didžiausią nerimą kelia Turkijoje vykstantys žmogaus teisių, laisvių pažeidimai. Prezidento Erdogano valdymas pasižymi griežtu būdu: „Twitter“ blokavimai, dienraščių kontrolės perėmimas ir panašūs žodžio laisvės, žmogaus teisių suvaržymai yra nepriimtini Europos Sąjungai“, − pažymi pašnekovas.

Balandžio 26 d. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini pabrėžė, kad bevizis režimas Turkijai nebus suteiktas, kol ji neatitiks visų 72  numatytų kriterijų. Šiuo metu šalis įgyvendino tik apie pusę jų.

ES gali būti 3 mėn.

Europos Sąjungoje naujai atvykusieji galės būti 3 mėnesius ir todėl ilgalaikės migracijos perspektyvoje toks laikotarpis nieko nekeis, bet pasak K.Žibo, bevizis režimas neabejotinai padidins imigrantų skaičių.

Pašnekovas prognozuoja, kad dalis ukrainiečių ir turkų galės pasinaudoti beviziu režimu, kad liktų ES, bet liktų nelegaliai. Ekspertas tai įvardija anglišku terminu overstayed foreigners, kai atvykėlis būna ilgiau nei leidžiama.

V.Keršanskas padidėjusios imigracijos grėsmės nemato. Jis pabrėžia, kad suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

Judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis.

„Atskiros ES šalys galės įsivesti vizų režimą, jeigu pastebės nenatūraliai išaugusį migrantų srautą. Ukraina ir Gruzija, kurioms bevizis režimas turėtų būti suteiktas šiais metais, yra gana susaistytos su ES įvairiais įsipareigojimais. Šalių politiniai lyderiai bus paspausti kontroliuoti migraciją“, − aiškina Rytų Europos studijų centro analitikas.

V.Keršanskas teigia, kad judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis. Pasak jo, didesnis judėjimas skatina demokratizacijos procesus valstybėse, kurios yra linkusios integruotis į ES, bet yra nuolat veikiamos Rusijos propagandos. K. Žibas komentuoja, kad Ukrainos atveju beviziu režimu siekiama solidarizuotis su Ukraina karo su Rusija kontekste.

Lietuva ir toliau patirs spaudimą pritarti iniciatyvai įvesti bevizį režimą Rusijos Kaliningrado sričiai, tačiau greitų sprendimų Europos Sąjungoje (ES) šiuo klausimu nebus, sako politologas.

Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sakė antradienį, vertindamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą Vilniuje, kad ji pozityviai vertinanti Lenkijos siūlymą supaprastintą gyventojų judėjimo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai.

Lietuva prie tokių viešų Lenkijos ir Rusijos siūlymų iki šiol neprisidėjo ir teigia norinti, kad pirmiau būtų išbandyta tvarka, kuri supaprastintą gyventojų judėjimą leidžia zonose, nutolusiose iki 30 arba iki 50 kilometrų nuo pasienio.

Pasak T.Janeliūno, A.Merkel pareiškimas dėl bevizio režimo Kaliningradui yra svarbus, nes Vokietijos balsas yra vienas reikšmingiausių sprendžiant ES politikos klausimus, tačiau pozicijų derinimas ES viduje dar turėtų užtrukti.

“Manau, kad spaudimas bus – jis jau dabar yra, visų pirma iš lenkų pusės. Lietuviai turi savo rimtų argumentų”, – sakė T.Janeliūnas.

“Manau, kad pozicijos, argumentai “už” ir “prieš” bus dėliojami dar ilgai, nes reikia detalesnių analizių. Rizika yra ta, kad suteikus bevizio režimo statusą Rusijos Kaliningrado sričiai, tampa sunku kontroliuoti visų Rusijos piliečių judėjimą Šengeno erdvėje”, – pridūrė politikos ekspertas.

Vis dėlto politologas sakė nemanąs, kad Lietuva vienintelė priešintųsi atitinkamiems Šengeno tvarkos pakeitimams, jei bus bendras sutarimas ES viduje. “Tačiau vargu, ar bendras sutarimas ES viduje bus labai greitai”, – sakė T.Janeliūnas.

Vokietijos kanclerė A.Merkel pirmadienį per vizitą Vilniuje pabrėžė, kad norint atverti sienas Kaliningrado gyventojams reikėtų keisti galiojančias ES taisykles, reglamentuojančias supaprastintą sienos kirtimą pasienyje.

“Iš principo Vokietija teigiamai vertina Lenkijos pateiktą pasiūlymą”, – sakė A.Merkel.

Lenkija ir Rusija viešai ragina ES pakeisti taisykles, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai, nes priešingu atveju vakarinė Rusijos sritis būtų padalyta į tris dalis.

D.Grybauskaitės teigimu, dėl bevizio režimo Kaliningrado sričiai reikia sulaukti Europos Komisijos įvertinimo.

“Pirmiausia kalbame tik apie Kaliningrado sritį, bet čia Europos Komisija turi pateikti išvadas ir analizę, ar ši sritis artimiausiu metu atitiks visus tam keliamus reikalavimus – tiek saugumo, tiek sienos kirtimo, tiek muitinių srityje”, – pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Kiek anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, D.Grybauskaitė Lenkijos ir Rusijos remiamas iniciatyvas buvo palyginusi su viešųjų ryšių žaidimu.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tada žurnalistams sakė prezidentė.