Lietuvos mokslininkai nustatė, kad kai kurie net ir ne itin derlingose žemėse augantys daugiamečiai, mažai priežiūros reikalaujantys augalai galėtų būti Lietuvos bioenergetinės augalininkystės pagrindas. Tai ne tik išspręstų iki šiol vis dar dirvonuojančių Lietuvos laukų klausimą – skaičiuojama, kad dabar nedirbama maždaug 0,5 mln. ha žemdirbystei tinkamos žemės, bet ir skatintų energetikos decentralizaciją. Pasak vieno šios idėjos entuziastų Lietuvos žemės ūkio universiteto agroenergetikos katedros vedėjo Kęstučio Navicko, tokią progresyvią žemdirbystės rūšį dosniai remia ES, subsidijuojanti tiek pačią augalininkystę, tiek specialių biodujų elektrinių statybą.

Mokslininkai jau antrus metus tyrinėja nendrinį dryžutį, paprastąją šunažolę ir nendrinį eraičiną. Iki šiol Lietuvoje jie naudojami tik pašarams gaminti, bet akivaizdus ir jų tinkamumas biodujų gamybai.

“Čia ne mūsų sumanymas – mes tik vejamės Europą”, – pabrėžia K.Navickas. Vakaruose kasmet plečiasi tos žemdirbių valdos, kuriose auginami javai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, tinkami bioetanoliui gaminti. Iš rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, sojų gaminamas biodyzelinas. Pradėjo dygti ir pirmosios elektrinės, energijai gaminti naudojančios organinų medžiagų irimo proceso metu išsiskiriančias metano dujas.