Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje Lietuvoje kuriamų biotechnologinių vaistinių medžiagų technologiją, gamybą ir kontrolę JAV ekspertai įvertino aukščiausiu balu.
JAV Maisto ir vaistų administracijos inspektoriai prieš porą savaičių Lietuvos bendrovės “Sicor Biotech/TEVA” vaistų gamybos technologijas įvertino aukščiausiu balu – dešimtuku.
“Tai – pripažinimas, jog Lietuva turi intelektinį ir technologinį potencialą, kuriuo tikrai galime konkuruoti pasaulio aukštųjų technologijų rinkoje. Biofarmacijos pramonėje ir gamyba, ir kontrolė tikrai labai sudėtinga, todėl mes pagrįstai galime didžiuotis, kad lietuvių mokslininkų sukurti vaistai atitinka aukščiausius griežtai reguliuojamų pasaulio rinkų reikalavimus. Mes patys pastatėme mokslo centrus, fabrikus ir sukūrėme technologijas, atitinkančias aukščiausius Europos, JAV ir kitų pažangių pasaulio šalių standartus. Tai rodo, kad mes, lietuviai, galime sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose, sėkmingai judėti į priekį”, – tvirtina biotechnologinės farmacijos įmonės UAB “Sicor Biotech/TEVA” generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis ir čia pat priduria, kad tas džiaugsmas negali būti ilgalaikis, nes sėkmę lemia tik nuolatinės naujų idėjų paieškos ir pokyčiai. “Jeigu pasaulinėje rinkoje nori išlikti konkurencingas, tenka ir mąstyti globaliai, o kad būtum reikalingas, privalai nuolat keistis”, – įsitikinęs prof. V.A.Bumelis. Priminsime, kad “Sicor Biotech/TEVA” sukurti vaistai jau parduodami ES šalyse, šios įmonės eksportas jau viršija 80 proc., o dabar jiems atsiveria ir Amerikos rinka.
Į konkurencingumą – per biotechnologijas
Pašnekovo nuomone, aukštųjų technologijų pramonės plėtra galėtų būti raktas, atveriantis duris į pasaulines rinkas ir į sėkmę Lietuvai, kuri neturi nei naudingųjų iškasenų, nei naftos, tačiau turi daug gabių ir intelektualių žmonių.
Šiuo metu biotechnologijų įmonių indėlis į Lietuvos BVP siekia šiek tiek daugiau kaip 0,1 proc. Nors ir tai yra nemažai, vis dėlto prof. V.A.Bumelis įsitikinęs, jog per artimiausią dešimtmetį tas indėlis gali padidėti daugiau kaip dešimt kartų. Biotechnologijos Lietuvoje neplėtojamos taip sparčiai, kaip norėtųsi, nors žvelgiant iš šalies daroma tarsi ir nemažai: nuolat kalbama apie mokslo tyrimų, studijų ir verslo sintezės skatinimą, kuriami mokslo ir aukštųjų technologijų slėniai, tam skiriamos nemažos lėšos. Pažangiausiųjų vardai metai iš metų kartojasi, o pagal konkurencingumą, inovatyvumą ir pridėtinę vertę mūsų šalis – vis dar atsiliekančiųjų sąrašuose.
“Kodėl nėra naujų įmonių? – perklausia prof. V.A.Bumelis juokdamasis. – Pamenate, kiek langų gamybos įmonių Lietuvoje buvo dar 2008-aisiais? Joms naujausių technologijų Lietuvoje kurti nereikia, juk langus galima gaminti taip pat, kaip, tarkime, Vokietijoje… O norint įkurti biotechnologijos įmonę reikia turėti technologijų, paremtų mokslo tyrimais. Ir kiekvienam produktui skirtingų, nes universalių neegzistuoja… Net ir nedidelės biofarmacijos pramonės įmonės kūrimo pradžiai reikia mažiausiai 50–80 mln. Lt. Ar mokslininkai be valstybės paramos patys gali pradėti kurti tokią įmonę ir gausinti šalies BVP? Vargu…
O ar Lietuvos mokslo strategija ir politika skatina kurti aukštąsias technologijas? Pagrindinis Lietuvos mokslininkų vertinimo kriterijus – straipsniai tarptautiniuose mokso žurnaluose su citavimo indeksu. Bet tos publikacijos, deja, neapsaugotos jokia intelektinės nuosavybės teise. Mokslinis darbas itin reikšmingas tampa tuo atveju, jeigu to straipsnio pagrindu mokslininkas gali sukurti technologiją arba produktą, į kurį tam tikrą laiką turėtų išskirtines teises, kaip į tarptautinį patentą, kuris dvidešimt metų leidžia kurti, gaminti savo sukurtą produkciją ir taip judėti į priekį.
Profesoriaus vertinimu, jeigu mokslingumo vertinimo kriterijai būtų sutvarkyti taip, kad skatintų mokslininkus užsiimti ne tik moksliniais tyrimais, bet ir jų praktiniu įgyvendinimu, tuomet padėtis pradėtų iš esmės keistis.Intelektinės nuosavybės teisės saugomas patentas yra technologijos pradžia, leidžianti kurti naujas technologijos, o vėliau – ir steigti įmones. Būtent to esą reikėtų siekti, ta linkme koreguoti mokslingumo vertinimo kriterijus.
Beje, apie tai kalbama ir neseniai Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su technologinės krypties šalies universitetais paskelbtame Memorandume dėl taikomųjų tyrimų plėtros Lietuvoje, kurio tiklas – siekti didesnio šalies konkurencingumo, pažangos ekonomikos srityje, plėtojant mokslo tyrimus ir aukštąsias technologijas, tam tikslui konsoliduojant valstybės ir privataus verslo sektoriaus pastangas.
Globalizacija ir pseudopatriotizmas
Tarp brangiausiai iki šiol parduotų lietuviškų bendrovių dvi – biotechnologijų. 2001 m. “Sicor” už 262 mln. Lt nupirko “Biotechną” (“Sicor Biotech” pirmtakę), o šiemet “Thermo Fischer Scientific” už daugiau kaip 700 mln. Lt nupirko “Fermentą Internatonal”, kuriam priklauso Lietuvoje veikianti bendrovė “Fermentas”.
Prof. V.A.Bumelis pastebi, kad lietuviškų bendrovių pardavimas buvo itin sėkmingas. Pirkėjai matė jų perspektyvą. “Pasaulinių kompanijų atėjimas į biotechnologijų pramonę tam tikru laiku yra būtinas, nes maža lietuviška įmonė nebegali vykdyti didelių projektų. Tačiau aš čia nematau nieko baisaus, štai jau kiek metų dirbu samdomu darbuotoju ir nė kiek nesijaudinu, kol man tai įdomu. Kai nebebus įdomu, tuomet galvosiu, kuo užsiimti”, – juokiasi profesorius. Jis nemano, jog reikėtų reaguoti į pseudopatriotinius pavirkavimus, jog taip parduodama Lietuva: “Juk tos įmonės iš Lietuvos niekur nedingo, joks amerikietis neišsivežė jų į Kaliforniją. Įmonių akcininkai tapo turtingesni, tuo reikia tik džiaugtis, darbo vietų nesumažėjo, mokami mokesčiai, kuriais naudojasi ir tie virkautojai. Jie, be abejo, gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir nori, kad Lietuvoje gyventume taip pat, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje. Žmonės dar nesupranta, kad globalizacija atvėrė sienas ir uždaro kiemo sindromą reikia pamiršti. Užuot niurzgėjus ir kaltinus, derėtų pereiti prie pozityvaus mąstymo. Aš vis sakau, kad jeigu pavyktų išmokyti visus vienos savo taisyklės – į klausimą “kaip sekasi?” atsakyti “puikiai, kaip visuomet”, tai sumažintų pesimizmo ir tai padėtų išjudinti labai daug teigiamos energijos, kuri skatintų judėti ir veikti. Tad ir sakau: Lietuvoje mes turime labai daug kalbėti, kad žmonės suprastų, jog vienintelis kelias judėti į priekį, didinti darbo našumą, kurti pridėtinę vertę ir vytis ES šalis senbuves – tai investicijų pritraukimas. “Organinio augimo” iš vidinių resursų būdas nepasiteisina, nes ir tų resursų ne kažkiek turime… O štai ateina investuotojai su didžiuliais pinigais ir judame į priekį. Bet nesakau, kad tai yra vienintelė išeitis – įmonės, kurios užsiima aukštosiomis technologijomis, ir pačios gali nemažai pasiekti. Štai “Sicor Biotech” pradininkai, pradėję nuo nulio, per dešimt metų pasiekė 150–160 mln. Lt apyvartą. O jeigu tokių įmonių Lietuvoje būtų bent dešimt…”
Pasaulinius standartus atitinka. O vietinius?
Aišku viena, kad globalizacija ir aukštosios technologijos neatsiejamos. Jei lietuviškosios biotechnologijos įmonės orientuotųsi tik į lietuvišką rinką, nieko neišeitų, nes Lietuvos rinka per maža. Kiekvienos įmonės tikslas turėtų būti pasaulinė rinka. Ką jau kalbėti apie tiksliųjų prietaisų, lazerių gamybą, jeigu net ir Lietuvos pieno pramonė be eksporto sužlugtų. “Jeigu gamintume vaistus tik Lietuvos rinkai, seniausiai būtume išssiskirstę”, – sako prof. V.A.Bumelis, stebėdamasis, kaip išgyventi pavyksta nedidelėms farmacijos įmonėms, gaminančioms, tarkime, maisto papildus.
Suprantama, norint pasiekti tarptautines rinkas reikia atitikti aukščiausius tarptautinius standartus, kurie, kaip jau minėta, lietuviškajai biofarmacijos pramonei nėra nepasiekiamas barjeras. Kitas dalykas – vietiniai standartai. Tik birželio pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimą dėl “Sicor Biotech” sukurto vaistinio preparato – vaikams skirto augimo hormono “Biosoma” uždraudimo, kuris buvo taikytas neteisėtai, ir dar atgaline data. Šiuo vaistu daugiau kaip dešimtmetį buvo sėkmingai gydyti pacientai įvairiose šalyse, apie šį genų inžinerijos sukurtą preparatą, kompensuojantį augimo hormono somatropino trūkumą, teigiamai atsiliepia Europos ir Lietuvos mokslininkai, medikai. Tai, deja, ne pirmas atvejis, kai lietuviškieji standartai bandė pranokti tarptautinius…
“Apie tai, kad kai kurios mūsų šalies valstybinės institucijos tapo panašios į uždaras kunigaikštystes su savais reikalavimais, minėjo ir prezidentė savo metiniame pranešime. Manęs klausia, kiek tas vaisto draudimas kainavo, tačiau nuostoliai dėl nerealizuotos produkcijos – smulkmena, palyginti su laiko ir nervų sąnaudomis vaikštant po teismus, su žala kompanijos prestižui…” – dėsto prof. V.A.Bumelis.
Tačiau lietuviškosios biofarmacijos kūrėjas ir vadovas prisipažįsta esąs nepataisomas optimistas ir tiki, jog viskas eis tik geryn. “Jeigu nesikeis dabartinis valstybės požiūris į aukštąsias technologijas, jeigu išliks aukštųjų technologijų plėtros, investicijų pritraukimo tendencijos, tuomet tikėčiau ir Lietuvos ekonomikos bei jos konkurencingumo tarptautinėse rinkose proveržiu”, – užbaigia pašnekovas.
Loading ...