Tie, kurie pastaraisiais metais lankėsi Birštone, negali atsistebėti, kaip į gera pasikeitė šis kurortinis miestas. Reikia pripažinti, kad tai įvyko dėl savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės ambicijos šį kurortą prikelti naujam gyvenimui.

Austė MERKYTĖ

Merė turi aiškią viziją, kad reikia išnaudoti Birštono pranašumus, o ne blaškytis po įvairias sritis. Visi savivaldybėje įgyvendinami darbai vykdomi kompleksiškai derinant sporto, sveikatinimo, apgyvendinimo sąlygų gerinimo projektus. Bene reikšmingiausiu pastarųjų dienų įvykiu galėtume pavadinti sausio 15 d. vykusią iškilmingą Daugiafunkcio sporto komplekso simbolinės kapsulės įkasimo ceremoniją Birštone. Aukščiausių šalies vadovų dalyvavimas ceremonijoje įrodo šio projekto ir paties kurortinio miesto statuso svarbą.

„Kurorto gyventojai, svečiai, mėgstantys sportą ir sveiką gyvenimo būdą, dažnai klausdavo, ką Birštone veikti žiemą. Mieste sukurta visa reikalinga infrastruktūra – apgyvendinimo vietos, baseinai, stadionas, parkai, trūko tik uždarų sporto salių. Pastačius naują sporto kompleksą situacija pasikeis, – sako Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė. – Naujajame sporto centre sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį galės Birštono gyventojai ir svečiai, o sportininkams bus užtikrintos sąlygos siekti dar geresnių rezultatų ir garsinti Birštoną bei visą šalį.“

Sporto komplekso cokoliniame aukšte numatoma įrengti 50 metrų bėgimo takelių patalpą, kuri būtų pritaikyta ir lazerinei šaudyklai. Centre veiks kūno rengybos treniruoklių patalpa su sunkiaatlečiams skirta zona, Rytų kovų ir aerobikos salė, pritaikoma įvairioms parodoms bei konferencijoms. Vienu metu čia galės treniruotis apie 300 žmonių. Šiame aukšte taip pat numatoma įrengti 4 erdvias rūbines su dušais, turkišką garinę pirtį.

Pirmame pastato aukšte bus įrengta 1500 kv. m sporto salė su 350 vietų mobiliomis tribūnomis, skirtomis žiūrovams.

Antrasis aukštas skirtas administracijos patalpoms, universaliai sporto salei (šokių, stalo teniso), dviem skvošo aikštelėms.

Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto, per 5 mln. eurų kainuojantį projektą planuojama baigti 2019 m.

Kasmet pasipildo naujais objektais

Birštonas lankytojus pasitinka atnaujintu sanatorijos „Eglė“ sveikatingumo kompleksu, kuriame papildomai sukurta 100 darbo vietų. Šiemet planuojama sutvarkyti visus apleistus pastatus, esančius „Eglės“ sanatorijos teritorijoje, ir atidaryti dar vieną gyvenamąjį korpusą, galėsiantį priimti 300 svečių.

Pernai kurorte buvo intensyviai įgyvendinami mineralinio vandens panaudojimo poilsiui ir turizmui projektai. Miesto centriniame parke išdygo unikalus mineralinio vandens garinimo bokštas „Druskupis“, atidarytas Kneipo sodas, atstatytas istorinis Birutės šaltinis ir sutvarkyta Druskupio upelio dalis. Žvėrinčiaus miške šalia dviračių trasų įrengtos aktyvaus laisvalaikio vietos skatina gyventojus poilsiauti aktyviai.

Birštono kurorte daugėja ir apgyvendinimo įstaigų – atidaryta vila „Klasika“, į kurią investuota beveik 0,5 mln. eurų. Kurhauzo komplekso teritorijoje esančioje viloje studijų tipo kambariuose vienu metu gali apsigyventi 22 žmonės. Atnaujinta ir istorinė, daug metų Birštone veikiančios „Tulpės“ sanatorijos Baltoji vila. Rekonstruotoje Baltojoje viloje įrengtas 31 kambarys, arba 63 apgyvendinimo vietos.

Centriniame parke atidarytas naujas viešbutis „Pušynė“. Svečiams siūloma apsistoti jaukiuose klasikinio stiliaus kambariuose. Pro daugelio kambarių langus atsiveria nuostabūs šalia esančio pušyno vaizdai. Papildomai svečiams siūlomos pirčių komplekso, sūkurinės vonios, masažo bei maitinimo paslaugos.

Iš miesto centro – į kaimiškąsias teritorijas

Birštono savivaldybė rodoma pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, kaip renovuoti ne tik atskirus pastatus, bet ir ištisus kvartalus. Vadinamoji kvartalinė renovacija akimirksniu keičia miesto veidą, o gyventojams gerina jų gyvenimo kokybę, nes ne tik apšiltinami daugiabučiai gyvenamieji namai, bet ir sutvarkomi kiemai, įrengiamos rekreacinės zonos, vaikų žaidimo aikštelės.

Savivaldybė plečiasi į kaimiškąsias teritorijas, tvarkydama jų infrastruktūrą: vandentiekio ir nuotekų tinklus, vietinės reikšmės kelius, nes tai ne tik tarnauja vietos gyventojų patogumui, bet ir yra miesto vizitinė kortelė.

„Šiais metais numatoma rengti darnaus judumo planą Birštono savivaldybėje, apimsiantį nemažai įvairių priemonių ir projektų, susijusių su eismo saugos gerinimu, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimu, dviračių takų plėtra, elektromobilių įkrovimo stotelių planavimu, vandens transporto, susisiekimo komunikacijų plėtra ir daugeliu kitų dalykų“, – ateities darbus planuoja merė, įžvalgiai nuspėdama, kad būtent transporto ir su juo susijusių klausimų sprendimas bus naujas rimtas iššūkis gerinat miestelėnų ir svečių gyvenimo kokybę.

Ateityje Birštonas turi ir kitų ambicingų planų: birželį duris atvers SPA kompleksas „Vytautas Mineral SPA“, planuojama sutvarkyti ir rekreacijai pritaikyti Vytauto parką, sutvarkyti istorinį, legendomis apipintą Vytauto kalną. Daugelį projektų pavyksta įgyvendinti pritraukiant privačių investicijų.

Birštonas kaip tekantis Nemuno vanduo – nestovi vietoje. Lankytojas, užsukęs į šį miestą po kurio laiko randa naujų pramogų ar sveikatinimo paslaugų, naujų vietų ramiam ar intensyvesniam poilsiui.

Užs. Nr. 1S-018

Birštono savivaldybė ne vienus metus siekia, kad kurortas būtų išpuoselėtas ir skirtųsi nuo bet kurio kito miesto. Žvilgsnis nukrypo ir į Lietuvos Baden Badeno ištakas:  antram gyvenimui buvo prikelta Druskupio upelio senvagė ir kapitaliai suremontuotas tiltelis, atkurta „Birutės“ mineralinio vandens šaltinio biuvetė, rekonstruotas ir įrengtas sveikatingumo paskirties pastatas, esantis istoriniame Vytauto parke.

Šie darbai atlikti Birštono miesto tvarkymo tarnybai įgyvendinant projektą „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte, II etapas“,  finansuojamą pagal Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė  ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo  infrastruktūros kūrimas ir plėtra“.

Birštono gyvenvietė pradėjo formuotis ties Druskupio upeliu, sunykusiu XX a. antroje pusėje. Sugrįžus prie ištakų, atkūrus upelio vagos fragmentus, šlaitus išklojus akmenimis, buvusia upelio vaga birštoniečiai paleido gėlą, mineralinį vandenį. O rekonstruotas avarinės būklės pėsčiųjų tiltelis ir sunykusiojo vietoje įrengtas naujasis užtikrina saugų kurorto svečių ir gyventojų judėjimą, suteikia galimybę geriau paskirstyti kurorto poilsiautojų srautus.

Istorinėje Birštono kurorto dalyje 1929 m. buvo įrengtas mažosios architektūros kompleksas – mineralinio vandens „Birutė“ šaltinio statinys. Tai buvo itin populiari ir fotografuojama kurorto vieta, įamžinta šimtuose fotografijų. Kadangi autentiška „Birutės“ biuvetė neišliko, ji atstatyta vadovaujantis istorine dokumentacija ir  pritaikant šių dienų reikalavimus.

Rekonstruojant ir įrengiant sveikatingumo paskirties pastatą, panaudotas savabėgio gręžinio „Versmė“, kuris išgręžtas dar 1967 m., mineralinis vanduo ir sukurtas unikalus kompleksas.

Karališkasis Birštono kurortas sparčiai lipa ant kulnų Druskininkams. Per ketverius metus į Birštono infrastruktūros plėtrą, viešųjų pastatų atnaujinimą, birštoniečių buities ir kultūrinio gyvenimo sąlygų gerinimą  investuota ne mažiau kaip 200 mln. Lt.

Elena Milčiūnė

Tai valstybės ir savivaldybės, Europos Sąjungos fondų bei privačių investuotojų lėšos. Birštone įgyvendinta apie 60 įvairios apimties ir paskirties projektų.

O prieš šešerius septynerius metus Birštoną investuotojai aplenkdavo. Nuostabiame gamtos kampelyje esančio Birštono nepuošė gausybė apleistų pastatų, nepatrauklios viešosios erdvės, nesutvarkytos gatvės. „Mums patiems nusibodo gyventi tokioje aplinkoje, pasitvirtinome strateginį planą, ilgalaikę viziją ir pradėjome nelengvą darbą: pradėjome statyti naujas sanatorijas, gydyklas, pastatai „vaiduokliai“ pagaliau buvo prikelti naujam gyvenimui, suremontavome gatves, sutvarkėme viešąsias erdves, skverus, parkuose įrengėme poilsio vietas. Tai darėme laipsniškai, ne tik naudodami ES paramą, bet ir pridėdami savivaldybės biudžeto lėšų, o tada jau pradėjome derybas su investuotojais“, – neslepia Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Tiems, kurie nusprendė investuoti į sanatorinį, medicininį verslą, paslaugų plėtrą, savivaldybė įjungė žalią šviesą: investicijų laikotarpiu visiškai atleido nuo nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčio. Plėtros smagračiui įsisukus, kurorte kasmet įkuriama apie šimtą naujų darbo vietų. Vis dėlto, žodžio „nedarbas“ iš vartojamų sąrašo dar negalima išbraukti: savivaldybės vadovė apgailestauja, kad yra žmonių, kurie dirbti paprasčiausiai nenori.

„Šiemet Birštone duris turėtų atverti šiuolaikiška, modernias paslaugas teikianti sveikatinimo ir sveikatingumo įstaiga, galinti priimti 350 klientų ir įdarbinti beveik 150 specialistų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rekonstrukcija ir 40 mln. Lt investicija iš kurorto žemėlapio leis ištrinti Birštono koliziejumi, pastatu vaiduokliu, Pentagonu, vadintą daugiau kaip tris dešimtmečius statybų pabaigos laukusią gydyklą Jaunimo gatvėje“, – džiaugiasi N.Dirginčienė.

Pasak merės, tokių investuotojų atėjimas – didelė paspirtis kurortui. Lūžis jame įvyko „Eglės“ savininkams nusprendus rekonstruoti buvusią „Spalio“ sanatoriją. Didžiausia pastarųjų metų investicija – 50 mln. Lt – padaryta norint antram gyvenimui prikelti pastatus, kurie daugiau kaip 20 metų pačioje gražiausioje Birštono vietoje, ant Nemuno kranto, stovėjo apleisti ir nenaudojami. Juos rekonstravus įrengta „Eglės“ sanatorija, sukūrusi daugiau kaip 170 naujų darbo vietų ir galinti priimti per 450 poilsiautojų. Jau veikianti „Eglės“ sanatorija šių metų rudenį planuoja atidaryti gydyklų pastatą. Atlikti didžiuliai darbai renovuojant „Versmės“ sanatoriją, „Tulpės“ sanatorija baigia Baltosios vilos rekonstrukciją.

„Ne mažiau džiugina ir stadiono atnaujinimas. Panaudojus Valstybės investicijų programos lėšas, naujai pastatytos tūkstančio vietų tribūnos, jų viduje atsirado treniruoklių salės, persirengimo kambariai, patalpos, skirtos šachmatininkams ir administracijai. Stadione įrengta natūralios žolės futbolo aikštė, krepšinio, lauko teniso aikštelės, visi lengvosios atletikos sektoriai. Pagaliau baigėme renovuoti Birštono gimnaziją, kultūros centrą, vaikų lopšelį-darželį „Vyturėlis“, toliau puoselėjame aktyvaus poilsio parką. Privačiomis lėšomis senoji poliklinika prie Nemuno, nenaudojamas sandėlis buvo rekonstruoti į jaukias apgyvendinimo vietas – svečių namus „Birštono banginukas“, svečių namus-vilą „Klasika“, – labiausiai džiuginančias investicijas vardija kurorto vadovė.

Ji pabrėžia, kad Birštonas plėtojamas dviem kryptimis: kurortas – svečiams ir kurortas – gyventojams. „Mūsų strategijoje įrašyta: savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas. Čia gyvenantys žmonės turi jaustis gerai. Tam skiriame didžiulį dėmesį. Pavyzdžiui, šildymui, kurio kainos, pradėjus kūrenti biokuru, jau dešimt metų nekyla. Pakeitėme vandentiekio ir šilumos trasas. Rekonstravome Pušyno, Algirdo, Kęstučio, Druskupio gatves ir dalį B.Sruogos gatvės, įpusėjo Birutės gatvės su automobilių stovėjimo aikštele rekonstrukcija. Atnaujiname Birštono pirminės sveikatos priežiūros centrą – visa tai žmonėms leidžia gyventi kokybiškiau“, – teigia N.Dirginčienė.

Į kurortą plūstelėjus investicijoms, sukūrus daugiau darbo vietų, savivaldybė jau pastebi gyvenamojo būsto trūkumą. „Galvojame apie kelių naujų ekonominės klasės daugiabučių statybą, kad dirbti į kurortą atvykstantys jauni žmonės turėtų kur gyventi. Mūsų vaikų darželiai, gimnazija pajėgūs priimti daugiau vaikų, tačiau būsto kainos – didelės, sunkiai įkandamos jauniems specialistams“, – pastebi pašnekovė.

Nors Birštono veidas akivaizdžiai keičiasi, kurorto vadovai stengiasi išsaugoti jo dvasią. Kad ir kokio dydžio būtų investicijos, senosios istorinės kurorto dalies neketinama užstatyti daugiaaukščiais, imtis grandiozinių statybų. „Čia neturi likti nė vieno apleisto pastato, o kiekvieną erdvę privalome atnaujinti ir pagražinti. Neturime teisės užmiršti, kad Birštonas – kurortas ir turi išlikti kaip ramybės oazė“, – įsitikinusi merė.

Vilma Kasperavičienė

Birštonas, vienas seniausių ir žymiausių Lietuvos balneologijos kurortų, vis dažniau vadinamas mažuoju Baden Badenu. Pavasariop jame, kaip ir garsiajame Vokietijos kurorte, bus galima mėgautis netgi Šiaurės jūros poveikiu.

Tarp Nemuno vingių esančiame, per kelis šimtus kilometrų nuo jūros nutolusiame Birštone šį efektą skleis iš specialių įrenginių garuojantis mineralinis vanduo. Idėja jį dar labiau įdarbinti kurorto patrauklumui didinti kilo Birštono vadovams lankantis būtent Baden Badene.

Ąžuolinė sraigė – ne vien skulptūrinis akcentas

Panaudojus centriniame parke užkonservuotą „Rūtos“ gręžinį jau įrengtas 4,5 metro aukščio sraigės formos garinimo bokštas, kurio sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuos savaime ir pačiame bokšte bei 50–80 metrų spinduliu aplink jį leis kvėpuoti sveikatai naudingų mineralų prisodrintu oru. Garinimo bokštas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip skulptūrinis akcentas, ne tik darniai įsilieja į centrinio parko aplinką, bet ir yra jai nekenksmingas, mat sukonstruotas iš ąžuolinio karkaso ir užpildytas laukinės vyšnios šakelių ritinėliais.

Vykdant projektą „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte“ Vytauto parke kyla mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas, kuriam mineralinis vanduo bus tiekiamas iš šaltinio „Versmė“.

Šiaurės jūros efektas nebus sezoninis

„266 kv. metrų paviljone vienu metu galės lankytis apie 30 žmonių. Čia veiks 24 kv. metrų mineralinio vandens baseinas, jame įrengti fontanėliai purkš ir garins  mineralinį vandenį, taip imituojant Šiaurės jūros sąlygas. Mineralinis vanduo taip pat tekės specialiai įrengta siena, jį garuoti privers temperatūrų skirtumai“, – pasakoja Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys.

Pasak Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktoriaus, uždaras mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas leis projektui išvengti sezoniškumo, mat centriniame parke jau pastatyto garinimo bokšto esant minusinei temperatūrai eksploatuoti bus neįmanoma, nes vanduo užšals.

Tik šiltuoju metų laiku bus galima mėgautis procedūromis ir šalia Vytauto parko jau įrengtame Kneipo terapijos atvirame komplekse su mineralinio vandens baseinėliu. Jis įrengtas pasinaudojus vokiečių pastorius S.Kneipo XIX a. atrastu gydymosi vandeniu metodu, apimančiu penkis gydymo veiksnius: aplinkos ir mitybos terapiją, hidroterapiją, gydomąsias mankštas ir fizinius pratimus, fizioterapiją.

Kurorte pritaikytas vokiečių pastoriaus atradimas

„Baseinėlį juosia Kneipo takų žiedas, kurį sudaro aštuoniolika skirtingų 3–4 metrų smėliu, žvyru, skalda, kankorėžiais, medžio šakelėmis padengtų atkarpų. Šiuos takelius įveikus basomis kojomis, jas bus galima pamirkyti negiliame baseinėlyje, atgaivinti rankas ar iš specialiai įrengto fontanėlio atsigerti mineralinio vandens“, – vardija A.Kederys.

ES finansuojamas projektas „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte“ vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo darbai – garinimo bokštas ir Kneipo terapijos elementai jau visiškai baigiami įrengti. Per antrąjį etapą Birštoną papuoš mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas, atstatyta istorinė Birutės biuvetė, sutvarkyta Druskupio upelio senvagė: šlaitai bus išgrįsti granito plokštėmis, kapitaliai suremontuotas tiltelis, pakeisti turėklai. Projektams įgyvendinti skirta per 6 mln. Lt ES paramos.

„Gerti mineralinį vandenį ir kvėpuoti mineralais praturtintą kurorto orą bus galima nemokamai, visi penki objektai – nekomerciniai, skirti kurorto patrauklumui didinti“, – pabrėžia Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius.

Proveržio metai

Pasak pašnekovo, šio projekto įgyvendinimas prisidės prie kito Birštono savivaldybės įgyvendinto projekto „Birštono miesto centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas aktyviam poilsiui ir turizmui“ ir jį kokybiškai papildys suformuojant naujus, gamtinių išteklių panaudojimą sveikatinimui, poilsiui bei turizmui skatinančius traukos objektus.

Pastarieji ketveri metai kurortui buvo išties ypatingi – tai proveržio, įgyvendinant ES finansuojamus projektus, metai. Miestelyje, kaip niekad jaučiamas pagyvėjimas: statomos naujos sanatorijos, gydyklos. Kurortas atnaujinamas ne vien ES lėšomis,  savivaldybės investicijos į infrastruktūrą šiemet sieks dešimt milijonų, privačios lėšos – beveik šimtą milijonų litų.

Pastaraisiais metais pavydėtinai išgražėjęs Birštonas tapo tiesiog gera vieta gyventi. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad miestas, pasirūpinęs infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir palankiomis verslo sąlygomis, sulauks investuotojų, o su jais – ir klestėjimo.

Nuo to laiko, kai pradėta gaivinti senąsias tradicijas menantį Birštoną ir kurti modernų kurortinį šio miesto veidą, prabėgo daugiau nei viena savivaldybės tarybos kadencija. Tačiau pastarieji ketveri metai bene ryškiausiai atskleidė visame mieste įvykusių permainų mastą.

Europinės paramos lėšomis baigtos tvarkyti viešosios erdvės, atnaujinti pastatai, jaukų prieglobstį atvėrė parkai ir skverai, pagausėjo maitinimo, apgyvendinimo vietų ir aktyvaus laisvalaikio pramogų, privataus verslo investicijomis atgaivintos sanatorijos ir gydyklos pasiūlė patrauklių sveikatingumo procedūrų bei paslaugų.

Toks – jaukus, modernus, svetingas ir vis dar kupinas ramybės – Birštonas tampa ypatingu traukos centru. Štai pernai, smarkiai padaugėjus turistų, jis pripažintas labiausiai augančiu Lietuvos kurortu.

Tam, be abejo, pasitarnavo palanki investiciniams projektams Birštono savivaldybės politika: pasirūpinusi miesto erdvių patrauklumu, valdžia verslininkams ilgalaikei nuomai ar privatizavimui pasiūlė pastatų, kuriuose skatinamos apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugos, glaudžiai bendradarbiauja su didžiaisiais investuotojais, skatina juos kurti darbo vietas.

„Ketveri pastarieji metai Birštonui buvo išties ypatingi: galima sakyti, tai buvo proveržio, įgyvendinant ES finansuojamus projektus, metai. Labai intensyviai dirbome įsisavindami paramos lėšas. Neseniai, lydėdama svečius, ir pati nustebau: regis, visas Birštonas išraustas, užtvertas pastoliais, remontuojamas – kaip tik dabar daugelis projektų artėja prie pabaigos“, – pasakojo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Tarp miesto infrastruktūrai, istorinei savasčiai svarbių darbų – mineralinio vandens pritaikymo gydymui, poilsiui, turizmui projektas, istorinio Birutės šaltinio, Druskupio upelio aplinkos, viešųjų erdvių prie „Tulpės“ sanatorijos ir atkurto Kurhauzo tvarkymo bei atnaujinimo darbai.

Savivaldybės vadovė šį rudenį ypač džiaugiasi matydama, kad Birštonas patrauklus ir mielas patiems birštoniečiams, mieste kuriasi daug jaunų šeimų. Netgi užsienyje mokslus baigęs jaunimas gyventi ir dirbti grįžta čia, į savo gimtąjį miestą, – ir yra laukiamas.

Birštone jaunoms šeimoms, jauniems specialistams sudarytos palankios sąlygos: jiems kuriamos naujos darbo vietos, netgi priimtas miesto tarybos sprendimas skirti tarnybinius butus jauniems specialistams, atvykstantiems gyventi ir dirbti į Birštoną. Miestiečiams sukurta puiki infrastruktūra ir socialinės sąlygos: renovuota gimnazija ir modernus vaikų darželis, atnaujinti sporto bei kultūros centrai, atnaujintas sporto stadionas, patrauklus centrinis parkas. Birštone nemokamai pasportuoti gali bet kurio amžiaus žmonės: veikia sporto centras, atnaujintame parke įrengti treniruokliai, atnaujinti dviračių takai su poilsio zonomis, taip pat galima papramogauti plaukiojant valtele ar pakilti oro balionu.

Išskirtinių gyvenimo sąlygų sąrašą papildo svarbiausias pranašumas: Birštonas – kurortas, tad jo gyventojai kvėpuoja ypač švariu oru, gali naudoti mineralinį vandenį, gydomąjį purvą; naudotis sveikatinimo, SPA paslaugomis, lankytis mineralinio vandens baseinuose, procedūrose.

Šiuo metu kaip tik įrenginėjami atviri druskų garintuvai, uždara mineralinio vandens galerija, atidengiami, atkuriami mineralinio vandens šaltiniai, kuriamas Kneipo terapijos gydomasis kompleksas – visu šiuo kurorto turtu gyventojai galės naudotis ir gydytis nemokamai. Vyresnio amžiaus žmonėms namuose pradėtos teikti nemokamos socialinės paslaugos. „Manau, tokia yra savivaldybės pagrindinė funkcija – padėti žmogui“, – įsitikinusi N. Dirginčienė.

Tad savivaldybė nestovi nuošalyje ir sprendžiant kitas gyventojų gerovei svarbias problemas, tarkime, mažinant šilumos kainą. 80 proc. mieste naudojamo kuro – biokuras. Šiemet katilinėje įrengtas kondensacinis ekonomaizeris leis dar veiksmingiau gauti šilumos iš degimo produktų. Birštoniškiai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka 22 ct už kilovatvalandę, o atnaujinusiems savo daugiabučius sąskaitos bus gerokai mažesnės.

Iki naujojo šildymo sezono Birštone turėtų būti visiškai renovuoti du daugiabučiai, dar keletas rengiasi darbams. Šio proceso mieste nesistengiama dirbtinai spartinti: merės įsitikinimu, svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai.

Birštonas šią vasarą pražydo: matydami rūpestingai mieste prižiūrimus želdinius ir gėlynus, gražinti bei puošti gėlėmis savo aplinką pradėjo ir patys gyventojai. Miesto vadovę tai labai džiugina.

N.Dirginčienė neabejoja, kad prie Birštono suklestėjimo tiesiogiai prisidėjo politinė santarvė, stabilumas savivaldybės taryboje, vieningas požiūris į miesto plėtrą. „Svarbiausia savivaldybėse – sutarimas, tada klesti ir miestas“, – apibendrino Birštono merė.

Vasaros sezoną Birštono kurortas pasitinka kviesdamas miesto gyventojus ir svečius išbandyti naujas paslaugas. Aktyvaus laisvalaikio pramogos, lankytini objektai, maitinimo įstaigos – tai 25 būdai gerai praleisti laiką, kuriais nuo šiol galės mėgautis kiekvienas, apsilankęs Birštono kurorte.
Šios vasaros naujienos Birštone: 5 naujos maitinimo įstaigos, 6 aktyvaus laisvalaikio pramogos, 2 apgyvendinimo įstaigos, atnaujintas Miesto stadionas, Kneipo filosofijos taikymas kurorte, naujos procedūros sanatorijose ir kitos paslaugos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, aptardama turizmo ir verslo plėtros galimybes Birštone, teigė: „Džiaugiuosi, kad Birštonas yra atradęs savo išskirtinumą – kurorte taikoma unikali Kneipo sveikatos filosofijos metodika, kurioje apjungiami penki natūralaus sveikatinimo elementai: vaistažolių ir vandens terapija, subalansuota mityba, judėjimas bei  harmonija. Kas kartą atvykusi į Birštoną matau daug teigiamų pokyčių: keičiasi žmonių srautai, „Eglės“ sanatorija tapo dideliu traukos centru, svečius iš Lietuvos ir užsienio valstybių vilioja jaukios Birštono vietos – kavinės, restoranai, meno galerijos.“
Šį turizmo sezoną pristatoma ir pagrindinė vandens turizmo naujiena – pramoginis kruizas laivu Kaunas-Birštonas-Kaunas. Birštone jau dabar veikia valčių, vandens dviračių ir baidarių nuomos punktai. Visus vasaros sekmadienius bus organizuojami žygiai Birštono svečiams ir visiems, norintiems susipažinti su Birštono apylinkėmis vandens keliu. Birštone kaip niekad populiarus vandens turizmas: daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų.
„Birštono kurortas nuolat galvoja, kaip sužavėti bei nustebinti čia atvykstančius turistus. Šiais metais savo svečiams siūlome ne vieną išskirtinę pramogą. Tai ir pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant pačias gražiausias vietas, ir ekskursijos dviračiais, ir degustacijos išskirtinėse Birštono vietose. Šią vasarą visus pakviesime į „Gintarinius“ skrydžius karšto oro balionu. Veiklos Birštono kurorte tikrai nepritrūks. Mėgstamą sau veiklą galės išsirinkti tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, tiek ir kultūros puoselėtojai“, – naujienomis dalinasi Birštono Turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Birštono savivaldybėje jau driekiasi 22 km. ilgio dviračių trasa. Pačiame Birštono kurorte puikiai išvystyta 10,5 km ilgio dviračių infrastruktūra. Naujosios trasos pritaikytos vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiais, riedučiais, velomobiliais. Be specialiai įrengtų trasų, važinėtis galima ir kitose miesto vietose: naujajame Birštono miesto centriniame parke, Nemuno krantinėje.

***

Naujovės Birštono kurorte:
Maitinimo įstaigos:
1.    Sušių kavinė „Sušinė“
2.    E. Marčiulionio kepyklėlė-kavinė
3.    Restoranas „Kurhauzas“
4.    Mobili kavos kavinė ant ratų „Coffee spot“
5.    Picerija Nemuno krantinėje, prieplaukoje.
Aktyvaus laisvalaikio pramogos:
6.    Nauji dviračių nuomos punktai.
7.    Vandens turizmas. Kruizas Kaunas-Birštonas-Kaunas.
8.    Pažintinis, poilsinis plaukimas baidarėmis Verknės upe.
9.    Ekskursijos, degustacijos dviračiais.
10.    Pasivažinėjimas riedučiais atnaujintais takais kiekvieną penktadienį.
11.    Pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant lankytinas vietas.
Nauji objektai, pramogos, paslaugos:
12.    Eglės II korpusas.
13.    Atnaujintas Miesto stadionas.
14.    Svečių namai „Birštono banginukas“.
15.    Žaliavalgių siesta Birštone. Vasaros savaitgaliais Meno verandos žaliojoje zonoje.
16.    Naujos procedūros „Tulpės“ sanatorijoje.  Birželio pradžioje duris atvers renovuotas mineralinio vandens baseino kompleksas.
17.    „Karališkoji rezidencija“ tapo gydomuoju  ir poilsio SPA centru „Royal Spa Resindence“.
18.    Kneipo filosofijos taikymas Birštono kurorte.
19.    Vienas seniausių karšto oro balionų klubų Lietuvoje „Audenis“ šiai vasarą siūlo Gintarinius skrydžius karšto oro balionu.
20.    Nauji suoliukai Birštono kurorte.
21.    Nauji lauko treniruokliai prie Sporto centro.
22.    Salonas „Birštono idėjų namai“
23.    Vaikų lopšelyje-darželyje teikiama trumpalaikės vaikų priežiūros (kurorto svečiams, turistams ir kt.) paslauga.
24.    Dviračių takai iki Prienų. Vis dar atnaujinami.
25.    Atidaryta nauja stilingų drabužių parduotuvė „Butikas“.

***

Birštono kurortas

Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.

Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.

Daugiau informacijos – http://www.birstonas.lt/ , http://www.visitbirstonas.lt

Skirtingos Lietuvos savivaldybės stengiasi turistams pasiūlyti kuo daugiau ir kuo naujesnių pramogų.

Anykščiai
Pasak Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus, jau kelerius metus Anykščiai laikosi nerašytos taisyklės kasmet atidaryti bent po porą naujų turistinių objektų. Šiemet viena didžiausių naujovių – vasario 14 d. atidaromas modernus keturių žvaigždučių sveikatos ir poilsio kompleksas „SPA Vilnius VERDE“. Šį beveik 12 mln. Lt kainavusį kompleksą sudarys viešbutis, SPA centras su relaksaciniu baseinu, pirtimis ir baseinu vaikams, taip pat restoranas su lauko terasa, vaikų žaidimų kambarys bei konferencijų salė.
SPA centre bus siūlomi gydomieji ir atpalaiduojamieji masažai, kineziterapinės procedūros, mineralinės ir masažinės vonios, povandeniniai masažai, vertikalios vonios, haloterapijos procedūra, purvo aplikacijos ir kt. Taip mieste atgims sveikatinimo turizmas.
Pasak S.Obelevičiaus, tikimasi, kad apie 50 proc. komplekso lankytojų bus užsienio turistai. Beje, tai ne vienintelis šiemet Anykščiuose atidaromas SPA kompleksas – tikimasi, kad jau gegužę pradės veikti ir kitas šalia Rubikių ežero statomas SPA.
Kovo mėnesį oficialiai bus atidarytas Anykščių menų inkubatorius-menų studija, kuriame yra įrengtas geriausias visoje Aukštaitijoje konferencijų centras. Pagrindinis menų inkubatoriaus tikslas – sukurti per dvidešimt visiškai įrengtų nuomojamų darbo vietų įvairių sričių menininkams, tačiau tikimasi, kad kartu tai padės dar labiau pagyvinti kultūrinį miesto gyvenimą. Tai bus patraukli įvairių kultūrinių renginių bei festivalių vieta, taip pat tikimasi, kad ateityje čia vyks ir menininkų plenerai, kurie pasitarnaus kuriant lankytojams patrauklias ekspozicijas po atviru dangumi. Galiausiai nereikia pamiršti, kad prie kultūrinio gyvenimo prisidės ir inkubatoriuje reziduojančių menininkų rengiami darbų pristatymai.
Šiemet ir taip aktyvaus poilsio mėgėjams patrauklūs Anykščiai taps dar patrauklesni. Tarkime, neseniai baigtas įrengti modernus kairiojo Šventosios kranto pėsčiųjų ir dviračių takas, jau pradedami jo pratęsimo darbai. Juos baigus takas sujungs Puntuko akmenį, lajų taką, naujai atidarytą SPA, tada vingiuos per visą miestą ir galiausiai įsilies į taką, vedantį į Arklio muziejų. Tako ilgis iš viso turėtų siekti apie 15 km.
Negalima nepaminėti ir Anykščių šilelyje pradedamų lajų tako, leisiančio žmonėms vaikščioti sulig medžių viršūnėmis, statybų. Kaip atkreipia dėmesį Anykščių meras, toks dalykas bus pirmas visoje Rytų Europoje. Jis turėtų būti įgyvendintas 2016 m. viduryje.
Taip pat paminėtina, kad vasarą Pagojės tvenkinyje rengiamasi atidaryti vandens slidinėjimo parką.

Birštonas
Birštono merė Nijolė Dirginčienė vienu svarbiausių įgyvendintų projektų įvardija Birštono miesto centrinio parko pritaikymą turizmui ir aktyviam poilsiui. „Iš paprasto miško jis virto puikiu parku su pasivaikščiojimo ir dviračių takais, lauko treniruokliais, stalo teniso stalais, krepšinio, vaikų žaidimų, smiginio ir pasagos mėtymo aikštelėmis. Be to, jame įrengtos rampos, skirtos riedutininkams bei riedlentininkams“, – pasakoja Birštono vadovė.
Šiame parke įrengtas ir Skulptūrų takas, skirtas ramiam poilsiui, kurį puošia žinomų menininkų (K.Vidžiūno, V.Nalivaikos, A.Lik, R.Kvinto, S.Žirgulio bei M.Gaubo) sukurtos skulptūros.
Neseniai rekonstruotas į architektūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas Kurhauzas. Jame įrengta scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė bei kitokio pobūdžio renginiams tinkamos erdvės. Rekonstruotas ir Birštono kultūros centras, kurio scena irgi pritaikyta įvairiems renginiams.
Šiemet taip pat bus baigtas statyti miesto stadionas, kuriame bus įrengti visi lengvosios atletikos sektoriai. Jis skirtas ne tik treniruotis sporto mėgėjams, jame bus rengiamos ir įvairios varžybos.
Birštonas jau gali pasigirti ir esamais bei netrukus tiesti planuojamais dviračių takais. Čia jau nutiestas modernus penkių kilometrų dviračių takas, kuris žiemą, tiksliau, esant sniego, bus pritaikytas lygumų slidinėjimui.
N.Dirginčienė atkreipia dėmesį, kad šių metų gegužę ar birželį turėtų būti atidarytas dar vienas visiškai atnaujintas sanatorijos „Eglė“ korpusas, kuriame bus įrengtas didelis konferencijų centras, naujos apgyvendinimo patalpos, įvairių procedūrų kambariai. Negana to, kartu yra statomos ir naujos sanatorijos gydyklos. Visas projektas turėtų būti baigtas iki 2016 m. pabaigos. Galiausiai sanatorija galės priimti apie 700 žmonių.
Na, o šiuo metu pradedamas projektuoti daugiafunkcis sporto centras, kuriame turėtų būti įrengtos krepšiniui, futbolui, stalo tenisui skirtos erdvės, bėgimo takeliai, taip pat šaudymo stendas. Jau spėta atlikti galimybių studiją bei užsakyti techninį projektą lynų keltuvui per Nemuną įrengti. Galima paminėti, kad planuojama išplėsti ir Sniego kalną bei pritaikyti jį vasaros laikotarpiui.
Dirbama ir prie Lietuvoje unikalaus mineralinio vandens panaudojimo poilsiui ir turizmui projekto, kuriuo bus siekiama Vytauto ir Birštono centriniame parkuose sukurti mineralinio vandens panaudojimo infrastruktūrą. Pirmajame būtų naujai įrengtas mineralinio vandens gėrimo ir garinimo paviljonas. O antrajame iš šiuo metu užkonservuoto gręžinio mineralinis vanduo būtų tiekiamas į garinimo bokštą ir jam garuojant po parką vaikščiojantys žmonės galėtų kvėpuoti naudingų mineralų prisodrintu oru ir pajusti gydomąjį efektą. Mineralinis vanduo būtų naudojamas ir Kneipo terapijai. Beje, visa tai būtų nemokama.

Greta penkių merų vyrų šeštąja geriausia mere tapo Birštono savivaldybės vadovė Nijolė Dirginčienė.

Nuolat besišypsanti, diplomatiška, visada pasitempusi, komunikabili, šiek tiek primenanti aktyvią mokyklos direktorę, o ne politikę, – tokia iš tolo daugeliui atrodo Birštono merė Nijolė Dirginčienė. O kokia ji iš tikrųjų?
Prieš pradėdami rašyti apie geriausia (už praėjusių metų darbus) išrinktą merę, pradėjome kapstyti po jos jaunystę. Išsiaiškinome, kad 1981 m. šilutiškė Nijolė Ubartaitė baigė rusų kalbą Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Buvę bendrakursiai menkai mena studijų laikų draugę. Galbūt todėl, kad ji anksti, vos antrame kurse, ištekėjo, o dar po poros metų jauna šeima susilaukė pirmagimio Tado. Tad jauni tėvai laikėsi atokiau nuo studentiškų linksmybių ir vakarėlių.
Pati merė į ankstyvus vaikystės ir jaunystės prisiminimus bei asmeninį gyvenimą irgi per daug nesileido, tad rašydami apie ją daugiausia remsimės tuo, kaip šią politikę mato šiandieniniai jos bendražygiai ir konkurentai.

Į politiką atvedė kurorto mohikanas – ilgametis vadovas A.S.Zenkevičius

„Baigę studijas su vyru labai norėjome būti savarankiški, todėl, nors esame kilę iš Šilutės ir jutome trauką tiek pamariui, tiek Klaipėdai, kai po studijų buvo teikiami paskyrimai dirbti, pasirinkome Birštoną“, – apie tai, kas ją prieš trisdešimt trejus metus atvedė į kurortą, pasakoja dabartinė jo vadovė.
O karjerą Birštone N.Dirginčienė pradėjo nuo vietos vidurinės mokyklos. Tiesa, pedagoginės patirties jauna rusų kalbos ir literatūros (beje, anuomet pačios prestižiškiausios disciplinos) mokytoja jau turėjo. Mat baigusi Šilutės 3-iąją vidurinę mokyklą vienus metus dirbo Šilutės rajono Kivylių aštuonmetėje mokykloje mokytoja ir tik kitąmet tapo studente.
Na, o Birštono vidurinėje mokykloje mūsų rašinio herojė mokytojavo vos dvejus metus ir dar dvejus dirbo Birštono pionierių namų metodininke. Netrukus jauną, veržlią specialistę pastebėjo tuometis rajono Vykdomojo komiteto vadovas Antanas Serafinas Zenkevičius. Taip vos dvidešimt aštuonerių metų moteris tapo Birštono miesto vykdomojo komiteto atsakingąja sekretore bei Miesto tarybos deputate. O dar po penkerių metų, pačiame Persitvarkymo sąjūdžio apyaušryje, – ir Vykdomojo komiteto pirmininko A.S.Zenkevičiaus pavaduotoja.
Po nepriklausomybės atkūrimo N.Dirginčienė, kaip ir daugelis sovietmečiu buvusių miestų bei rajonų Vykdomųjų komitetų vadovų, pasitraukė į antrą planą, nors ir išliko pakankamai įtakinga. Netrukus N.Dirginčienė stojo vadovauti „Sodros“ Birštono skyriui.
Beje, svarbu paminėti, kad Lietuvos komunistų partijai atsiskyrus nuo TSKP ir pasiskelbus savarankiška, o vėliau persivadinus LDDP, buvęs šio rajono vadovas A.S.Zenkevičius pasirinko ne šią partiją, o atsikūrusią Lietuvos socialdemokratų partiją. N.Dirginčienė nuėjo iš paskos. Ir štai 1995 m. socialdemokratus į vietos valdžios rinkimus vedęs A.S.Zenkevičius laimėjo daugiausiai balsų iš visų kandidatų į kurorto tarybą, o socialdemokrate tapusi N.Dirginčienė buvo ketvirta.
Stebėdamas šių dviejų politikų – mokytojo ir mokinės bendradarbiavimą, prisimeni kai kurių kitų politikų duetus. Daugelis jų, tiesa, baigėsi nesantaika. Ko gero, vienas įdomiausių ir labiausiai žinomų duetų – tai dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir buvusio jos politinio krikštatėvio, kanclerio Helmuto Kohlio bendradarbiavimas. „Mergaitė“, – taip H.Kohlis vadino niekuo neišsiskiriančią, pilkoką savo dešiniąją ranką. Bet Angela greit praaugo savo mokytoją, panūdo tapti savarankiška ir pati užimti jo vietą. H.Kohliui tai buvo smūgis.
Panašiai susiklostė ir politinio mokytojo A.S.Zenkevičiaus bei jo mokinės N.Dirginčienės istorija. Bet apie ją kiek vėliau. Kol kas dirstelėkime, kaip geriausia metų mere išrinkta kurorto vadovė taikėsi prie sparčiai kintančios aplinkos.

Dauguma savivaldybių vadovų bei tarybų arba neturi idėjų, arba tiesiog nenori ieškoti savo išskirtinumo, tad arba tradiciškai yra susitelkę į žemės ūkio plėtrą, arba kopijuoja sėkmingiausių poros savivaldybių elgesį.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena jau tik 2 mln. 944 tūkst. žmonių. Dar prieš trejus metus Jungtinių Tautų bei „Eurostato“ ekspertai prognozavo, kad 3 mln. gyventojų Lietuvoje neliks tik apie 2035-uosius. Bet, kaip matome šiandien, jie gerokai klydo. Vis dėlto vėliau ekspertai patikslino, kad 2030 m. Lietuva turės tik 2,5 mln. gyventojų.
Kaip mūsų savaitraščiui teigė Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto Visuomenės geografijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Daugirdas, ir šios prognozės, ko gero, pernelyg optimistinės. Geografų skaičiavimais, per artimiausią dešimtmetį Lietuva neteks dar kita tiek gyventojų, kiek jų sumažėjo nuo 2001 iki 2011 m.
Kartu su mokslininkų geografų grupe prieš keletą savaičių baigęs ilgai trukusį tyrimą „Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos ir gyventojai“ V.Daugirdas pastebi, kad visa Lietuva tampa retai apgyventu kraštu. „Lietuvoje jau yra devyniolika iš šešiasdešimties rajonų savivaldybių, kuriose kaimo gyventojų tankumas nesiekia nė 12,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre. O tai jau yra rodiklis, leidžiantis šias teritorijas priskirti prie itin retai apgyventų, – aiškina mokslininkas ir priduria: – Beje, 2001 m. tokių savivaldybių tebuvo šešios.“
Taigi nykstame itin sparčiai. Jei detaliai panagrinėtume šiandieninių 2,94 mln. Lietuvos gyventojų sudėtį, pamatytume, kad daugiau nei milijonas gyventojų yra pensininkai ir neįgalieji, dar apie pusę milijono – vaikai ir paaugliai. O ir tarp darbingo amžiaus žmonių ne visi pajėgūs dirbti. Daugybė žmonių, ypač gyvenančių kaimiškuose rajonuose, neturi tinkamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti sparčiai modernėjančiose įmonėse, arba dėl ilgalaikio nedarbo ir socialinių lengvatų tiesiog yra praradę bet kokį norą patys užsidirbti. Savo ruožtu verslininkai dėl menkos darbuotojų kvalifikacijos, spartaus gyventojų mažėjimo bei senėjimo į daugelį savivaldybių nebeinvestuoja ir nežada to daryti ateityje.
Ką apie tai mano tokių savivaldybių vadovai? Kaip jie žada išlaikyti išsivaikštančius savo regiono gyventojus? Ar merai turi originalių savivaldybės gaivinimo planų? Ir kokie yra kiekvienos savivaldybės išskirtinumai?

Suvalkiečiai kovos dėl vietos žemės ūkyje ir su saviškiais, ir su užsieniečiais
„Šakių rajono ateitis – žemės ūkis“, – perspektyviausią savo vadovaujamos savivaldybės kryptį nurodo Šakių rajono meras Juozas Bertašius.
Jis savo rajoną mato kaip stambių žemdirbių ūkių kraštą. „Kito varianto Šakiai neturi, nes pas mus nėra jokios stambios pramonės, tik smulkūs verslai, be to, mūsų rajonas toli ir nuo automagistralių, ir nuo geležinkelio. Bet štai jaunų ūkininkų suskaičiuojame net 394, o stambių žemės ūkio bendrovių – septynias. Pas mus senos žemės ūkio tradicijos, nes žemės čia derlingos. Šito užsiėmimo nemetėme ir po nepriklausomybės atkūrimo. Užtat pas mus nėra nė vieno aro dirvonuojančios žemės, o ir užsieniečiai žemės supirkėjai mums nebaisūs – nėra jiems čia ką pirkti, nė vienas vietos ūkininkas neužleis jiems savo žemės“, – nukerta J.Bertašius.
Taigi jis neturi, o ir nemano, kad reikia ieškoti kito recepto, ką Šakiams daryti, jog gyventojai čia turėtų ką veikti ir neišsivaikščiotų.
Beje, paties mero šeima irgi susijusi su ūkininkavimu. O ir Šakių jis nevadina rajoniniu miestu. „Koks čia miestas? Šakiai – didelis kaimas. Daugybė žmonių, gyvenančių Šakių centre, dirbti važiuoja į kaimą“, – aiškina meras. O tie, kurie darbą turi pačiuose Šakiuose, daugiausia esą sukasi aptarnavimo srityje: mokyklose, darželiuose, ligoninėje, poliklinikoje, savivaldybėje.
Ir paklaustas apie ateitį – kas su kaimu nutiks po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų, kai ūkininkai vis labiau stambins valdas ir dėl modernios technikos jiems vis mažiau reikės pagalbinių darbininkų, J.Bertašius sako esąs ramus. Jo galva, net ir stambėjant ūkiams, Suvalkijos krašto ūkininkams vis viena reikės daugelio paslaugų. „Beje, mes ne tik neišnaikinome kaimo ambulatorijų, bet dargi padidinome ambulatorinių punktų kaime skaičių, nes šių paslaugų ūkininkams reikia, kaip kad reikia ir kitų paslaugų“, – dėsto J.Bertašius.
Džiaugiasi meras, kad ir mokinių kol kas pakanka, ir nereikia kaip Rytų Lietuvoje uždarinėti mokyklų.
Šakių rajono meras neabejoja, kad puiki ateitis laukia ir kaimyninių Marijampolės, Vilkaviškio, Jurbarko savivaldybių, kurių gyventojai užsiima žemės ūkio veikla. Mat žemė čia vaisinga. Lygiai tokia pat puiki ateitis esą šviečiasi ir kai kurioms Šiaurės Lietuvos savivaldybėms, tradiciškai garsėjančioms senomis žemės ūkio tradicijomis, – Biržams, Pasvaliui, Joniškiui.
Vis dėlto kiti pašnekovai apie šių rajonų, taip pat ir Šakių, perspektyvas turi kitokią nuomonę. Beje, prastą.
Priminsime, kad šiuo metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos kaime gyvena 33 proc., o žemės ūkyje dirba 8,8 proc. žmonių. Dar 2007 m. Lietuvos žemės ūkyje dirbo beveik 10 proc., o 1998 m. – daugiau kaip 13 proc. gyventojų. Tad kyla esminis klausimas: o kur dėtis ir ką veikti kitiems kaimuose gyvenantiems bet žemės ūkyje nedirbantiems žmonėms?
V.Daugirdas svarsto, kad Lietuvai vis labiau vystantis jau netolimoje ateityje kaime liks gyventi tik 10–15 proc. žmonių. O dirbs – dar mažiau. „Sovietmečiu žemės ūkis buvo orientuotas į labai daug rankų darbo, o šiandien to nebereikia, nes tam, ką dar prieš 20 metų galėjai nudirbti tik su keturiais penkiais traktoriais ar kombainais, šiandien užtenka ir vieno. Be to, daugybėje ūkių ūkininkams jau talkina robotai, pagaliau net augalų nebereikia ravėti, – dėsto mokslininkas. – Pažiūrėkime į Jungtinę Karalystę, kurios žemės ūkyje dirba apie 4 proc. žmonių ir jie ne tik išmaitina keliasdešimt milijonų savo šalies gyventojų, bet ir žemės ūkio produkciją eksportuoja. Iš šio pavyzdžio aišku, kad mūsų kaimai ir toliau labai sparčiai tuštės.“

Birštonas tapo pirmuoju miestu, kurio teritorijoje pastatytas „Įsijunk šypseną“ informacinis kelio stendas. Raginantis susimąstyti apie pyktį keliuose ženklas yra skirtas priminti atvykstantiems poilsiautojams elgtis draugiškiau, atkreipti dėmesį ne tik į kitus vairuotojus, bet ir dviračių takais važiuojančius kurorto lankytojus. Šio informacinio kelio stendo įrengimas yra didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos pykčio mažinimo keliuose kampanijos „Nulis pykčio“ dalis.

„Džiaugiamės, kad būsime pirmasis Lietuvos miestas, kuriame stovės „Įsijunk šypseną“ informacinis kelio stendas. Jis primins į kurortą įvažiuojantiems lankytojams šypsotis ir nusiteikti geroms emocijoms. Be to, esu tikra, kad šis gyventojų išrinktas ženklas taip pat skatins vairuotojus kultūringiau ir mandagiau elgtis ne tik su kitų keturračių transporto priemonių vairuotojais, bet ir dviratininkais. Birštone įrengta apie 22 kilometrus dviračių trasų, kuriomis važinėja poilsiautojai, tad gera nuotaika spinduliuojantis kelio stendas atkreips ir jų dėmesį“, – kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Stendą miestui dovanojusios įmonės atstovė, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų regiono vadovė Loreta Pilkienė teigė, kad šiais metais bendrovė, pradėjusi įgyvendinti socialinę kampaniją „Nulis pykčio“, siekė paskatinti vairuotojus susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis ekspertų patarimais, kaip ją pagerinti. Siekdamas mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, „Lietuvos draudimas“ inicijavo naujo informacinio kelio ženklo, skatinsiančio vairuotojus valdyti savo pyktį, rinkimus. Šiandien gyventojų favoritu išrinktas ženklas atidengtas Birštone. „Tai svarbus šio projekto etapas, kai informacinis kelio ženklas iš užmiesčio persikelia į miesto teritoriją, nes susierzinimo ir neigiamų emocijų miesto gatvėse yra gerokai daugiau. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad Birštonas pirmasis iš Lietuvos miestų prisidėjo prie socialinės kampanijos, ir tikiuosi, kad ši iniciatyva 2014 metais išsiplės ir į kitus šalies miestus“, – sakė L. Pilkienė.

Gruodžio pradžioje pirmasis socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ informacinis stendas, skatinantis nusišypsoti, o ne pykti prie vairo, buvo atidengtas kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius. Kiti du nauji „Įsijunk šypseną“ ženklai įrengti aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje ir Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre. „Nulis pykčio“ projektą įgyvendina „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Didindami gyventojų ir poilsiautojų saugumą Birštone įvedėme transporto priemonių greičio ribojimą iki 40 km/val, kadangi kurorte daugėja pėsčiųjų, dviratininkų takų, eismo sąlygos darosi intensyvesnės. Be to, būsime pirmieji mieste pastatę naują informacinį kelio ženklą „Įsijunk šypseną“, kuris prisidės prie to, jog atvykstantys į kurortą vairuotojai važiuos ramiau ir mieste bendradarbiaus su kitais eismo dalyviais“, – teigė Rolandas Stiklius, Birštono policijos komisariato viršininkas.

Informacinio kelio stendo dizainą viešame balsavime išrinko visuomenė. Atviruose rinkimuose gyventojai balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko geriausias emocijas keliuose sužadinantį ir pyktį mažinantį informacinį kelio stendą „Įsijunk šypseną“. Jį uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą, kuris atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Jo lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 1 iš 9 Lietuvos vairuotojų pripažįsta, kad transporto spūsčių metu, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams ar degant geltonam šviesoforo signalui, jie bando įvažiuoti į sankryžą. Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai. Nacionalinį vairuotojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2013 metų pirmą pusmetį atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Bendrovė du kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, yra patekusi į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką.

Birštoniečiai ir kurorto svečiai laukia atstatyto vieno iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo pastatų – medinio Kurhauzo – atidarymo birželio mėnesį. Įgyvendinamo projekto „Birštono kurorto kultūros vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai“ vertė – 4,8 mln litų.

ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruotas Birštono kurhauzo kompleksas, kurį sudaro trys kultūros paveldo objektai: medinis kurhauzas, administracinis pastatas ir pastatas-archyvas. Šiuo metu Kurhauze atliekamas paskutinis darbų etapas – įrengiamos šildymo, vandentiekio ir gaisrinės signalizacijos sistemos.
Rekonstruotame Birštono kurhauze naujai įrengtas vidaus interjeras: scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, kuriose vyks ekspozicijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, „Kurhauzas taps patraukliu traukos centru kurorto svečiams, menininkams ir birštoniečiams. Tai unikali erdvė, kurioje vyks klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai ir bus eksponuojami meno kūriniai. Pati erdvė apsprendžia, jog Kurhauze skambės kamerinio žanro kūriniai. Stilingas interjeras ir keturi barokinio stiliaus šviestuvai, atvežti iš Italijos, sukuria savitą, elegantišką apšvietimą, būdingą reprezentacinei salei, todėl čia gali būti pasirašomos svarbios sutartys, rengiami oficialūs susitikimai. Tikimės, kad Birštono kurhauzas, vienintelis toks išlikęs medinės architektūros pastatas Lietuvoje, kurį pavyko atkurti – taps reikšmingu įvykiu ir Birštonui, ir Lietuvai.“
Aukštos kokybės garso akustinė sistema, stiprintuvai, jaukią atmosferą kuriantys „užliejančios šviesos“ šviestuvai, garso ir šviesų valdymo pultai, įrengti didžiojoje salėje, leis Kurhauze siūlyti ir realizuoti kamerinius, aukšto lygio kultūros renginius. Pasak Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, „tokio pobūdžio scena skirta kamerinės muzikos atlikėjams, monospektakliams, poezijos skaitymams, muzikos meistriškumo kursams. Taip pat bus atsižvelgta į sanatorijų klientų poreikius ir tradicinę kurhauzo paskirtį – numatoma, kad šiame stilingame pastate vyks šokiai brandaus amžiaus žmonėms, gyvai gros muzika, bus kviečiami populiarios muzikos atlikėjai, vyks grožinės literatūros skaitymai. Baigiamoje įrengti ekspozicijų salėje bus organizuojamos įvairios menininkų parodos, rengiamos edukacijos, o kitoje salėje numatyta kūrybinių industrijų, meno studijos, liaudies amatų veikla.“ Birštone šiuo metu gyvenantis menininkas Martynas Gaubas džiaugėsi atsiveriančiomis Kurhauzo galimybėmis ir sakė, kad jau planuojantis Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybos pristatymus, kurie meno sklaidos požiūriu bus įdomūs ir birštoniečiams, ir kurorto svečiams. Kurhauze gali vykti konferencijos ir svarbūs susitikimai, todėl manoma, kad kurorto salės erdvė taps patraukli konferencinio turizmo ir renginių organizatoriams.
Kurhauzo scenos garso ir šviesos įranga įsigyta, Birštono savivaldybei vykdant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo 2007–2013 metų Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą“. Kūrybinių industrijų vystymas Latvijos-Lietuvos pasienio regionuose/LLIII-194 Mission: to create“. Šio projekto tikslas – sukurti palankią aplinką kūrybinių industrijų vystymuisi projekto veiklos regionuose ir padidinti jų lyginamąjį svorį Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant darnaus bendradarbiavimo, skatinant idėjų komercializaciją audiovizualinėse, multimedijų ir dizaino šakose. Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas pasakojo, kad dalyvavimas šiame projekte, leidusiame Kurhauzui nupirkti scenos garso įrangą, buvo laimės dalykas: „rengiant vieną projektą, atsitiktinumo dėka susipažinome su projektų partneriais iš Rokiškio (Lietuva), Liepojos, Rundalės ir Daugpilio (Latvija), o jų veikla davė impulsų ir idėjų bendriems projektams. Apsilankius Daugpilyje pamatėme, kaip iš šio projekto lėšų yra atnaujinama dalis žymaus abstrakcionisto Mark Rothko centro patalpų. Šis pavyzdys įkvėpė, nes be minėto bendro Latvijos-Lietuvos projekto Birštono savivaldybė nebūtų galėjusi įgyvendinti Kurhauzo muzikinės erdvės sukūrimo ir „suskambėjimo“. Kurhauze esanti scenos garso ir apšvietimo aparatūra yra suderinta su Birštono kultūros centre esančia įgarsinimo aparatūra, todėl atsiveria didesnės kokybiškos muzikos ir kūrybos realizavimo, kūrybinių industrijų vystymo galimybės“. Birštono kurhauzo scenos garso ir šviesos įrangos vertė – apie 300 tūkst. Lt.
Praėjusių metų rudenį ir žiemą Kurhauze vyko intensyvūs statybos darbai, buvo įrengiamos didžiosios salės grindys, stovėjo pastoliai, vykdomi išorės rekonstrukcijos ir apdailos darbai. Kurhauzo scenos montavimo darbai ir vidaus interjero kūrimas buvo atliktas šį pavasarį.
Vokiškos kilmės žodis kurhauzas reiškia ir poilsio namus kurorte, ir poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu. Kurhauzai Lietuvoje, Europos pavyzdžiu, buvo statomi kurortuose apie 1880 metus, XIX a. pab. ir tapdavo mėgstama poilsiautojų pramogų vieta. Kurhauzai buvo pastatyti Palangoje, Druskininkuose, Birštone – juose įrengti lošimo namai, bankų filialai. „Archyvinių duomenų apie Birštono medinį kurhauzą nėra daug, todėl neaišku, kas buvo pirmojo projekto autorius“, – teigia Birštono muziejaus istorikas Vytautas Kuzmickas, tyrinėjantis Birštono krašto istorinius archyvus. Savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo patikslino, kad ant tarpukariu statyto Kurhauzo brėžinių, išlikusių archyve, yra pasirašęs diplomuotas inžinierius R. Steikūnas iš Kauno, tačiau ar tai jo projektas, nėra aišku.
Apie medinį Birštono kurhauzą, kaip statinį, kartu su kitais medinės architektūros pastatais, rašoma nuo 1857 m. XIX a. pab. jis įvardijamas kurhauzu, kurorto sale, kurioje buvo bufetas, šokių salė, stalo žaidimų, kortavimo stalai. Birštono kurhauze, skirtingai nuo kitų, banko filialų ir lošimų namų nebuvo – jis statytas pramogoms, ir jau tuo metu išsiskyrė ramiu, nuosaikiu kurortiniu stiliumi.
V. Kuzmickas pabrėžė, jog „Birštono kurhauzas žymus tuo, kad jame buvo ruošiamasi 1863 m. sukilimui – didžiojoje kurorto salėje vyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui susirinkimų, kuriame dalyvavo keletas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio elito atstovų: italų kilmės Lietuvos grafikas, tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ iliustracijų autorius), kilmingas bajoras, dailininkas, vienas iš sukilimo Vilniaus gubernijoje organizatorių, Antanas Zaleskis ir sukilimo Lenkijoje emisaras, prancūzų kilmės aristokratas Nestoras Diuleranas“. Žinoma ir tai, kad 1862 m. liepos mėn. Birštono kurhauze buvo uždrausta šokti.
Tarpukariu Birštono kurhauze veikė restoranas, buvo įrengta koncertų salė, kurioje atlikti rečitalių atvažiuodavo solistas Petras Oleka. Buvo įprasta, kad koncertai tęsdavosi nuo pusvalandžio iki valandos, ir vykdavo du kartus per savaitę. Kartais koncertuodavo pavasarininkai, jaunalietuviai. Kurhauzo lankytojų pramogoms buvo samdomas dūdų orkestras, kuris dvi valandas grodavo vidurdienį, pietų metu ir vakare – nuo 17 iki 20 val., vadinamuoju poilsio metu. Santūrus medinio kurhauzo interjeras buvo dekoruotas Kazio Šimonio pano, didžiojoje salėje įrengta pakyla muzikantams. Taip pat buvo įrengta lauko terasa, kurioje po skėčiais stovėjo staliukai, pagal to meto madą, apdengti baltomis staltiesėmis. Tuomet kurorto direktoriaus Balio Matulionio nurodymu Birštono kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje dietinio maitinimo įstaigų. Archyvuose aptinkami įrašai, kad kurorto gydytojai, tarp jų – gydymo purvu pradininkas Jurgis Venckūnas – buvo nepatenkinti tuo, kad besigydantys sanatorijoje ir pramogaujantys Kurhauze „išsiblaškydavo ir nukrypdavo nuo kurortinio režimo“.
Antrojo pasaulinio karo metu medinis Kurhauzas nukentėjo nuo gaisro, tarybiniais metais buvo rekonstruotas ir įgavo modernesnę išraišką, medinės drožybos elementų. 4-tame deš. prie Kurhauzo buvo suformuotas šiltnamis, kuriame augintos ekologiškos daržovės, tęsiamos dietinio maitinimo tradicijos. Tuo laikotarpiu Kurhauze buvo įrengta sanatorinė valgykla.
2006 m. Birštono medinis kurhauzas įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą.

Laura Narvidaitė

Įvertinant esamą rinkos situaciją Lietuvoje ir vietines galimybes įmonė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ Ko. pagrindiniu plėtros keliu mato savo produkcijos eksportą. Bendrovė ieškodama eksporto galimybių tiek į tradicines, gerai žinomas rinkas, tiek į naujas, turinčias didelį augimo potencialą šalis, įgyvendino projektą „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko.

Eksporto plėtra į Kiniją“. Ūkio ministerijai skyrus 50 543 litų Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“, bendrovei suteikta galimybė savo produkciją pristatyti tarptautinėje gėrimų ir maisto parodoje Goungzhou mieste, Kinijoje.
Įmonės vystymasis, konkurencingumo augimas siejamas su bendrovės eksporto plėtra. Kinija buvo pasirinkta gerai išstudijavus geriamojo mineralinio vandens suvartojimo tendencijas įvairiose užsienio šalyse. Buvo išanalizuoti vartotojų įpročiai, vandens suvartojamo rodikliai skirtingose užsienio šalyse, rinkos potencialo tendencijos bei įėjimo į rinką barjerai.
Sudėtingesniu visoms įmonėms laikotarpiu, sulėtėjus ekonomikai ir sumažėjus vartojimui šalyje projektai susiję su eksportu vertinami kaip ne pirmo būtinumo, ir įmonių vadovai linkę juos vystyti etapais, su mažomis investicijomis, optimizuojant išlaidas ir išlaikant esamus klientus Lietuvoje. Apsisprendimą vystant projektus gali pakeisti Europos Sąjunga suteikdama tiesioginę paramą įmonėms, nusprendusioms plėstis eksporto keliu ir prisidėdama prie ilgalaikio konkurencingumo augimo.
„Be ES paramos bendrovė nebūtų pasiryžusi įkelti kojos į tokią tolimą rinką. Tiesioginė paramos įtaka: didesnė investicinė grąža, mažesnė įgyvendinimo rizika ir geresnė rezultatų kokybė“ – teigė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko verslo plėtros direktorius Rolandas Sturlis.
Šį rudenį Kinijos rinkai bendrovė pristatė natūralų mineralinį vandenį „Vytautas“ bei „Akvilė“. „Daug mineralinių medžiagų turintis mineralinis vanduo „Vytautas“ sukėlė didelį susidomėjimą ir neįprastas reakcijas tarp kinų“ – pasakojo R. Sturlis.
Įsisavinus Europos Sąjungos paramą įmonės eksporto didinimo sprendimai tampa daug patrauklesni. Bendrovės plėtra užsienio rinkose kurs patrauklų Lietuvos gamintojų įvaizdį pasaulio valstybėse bei padidins biudžeto pajamas mokesčių pavidalu, prisidės prie visos šalies eksporto didinimo ir teigiamo užsienio prekybos balanso siekimo.
UAB  „Birštono mineraliniai vandenys” ir Ko – seniausia ir didžiausią patirtį turinti įmonė užsiimanti mineralinio vandens gavyba. Įmonė veikia nuo 1924 metų, kai pirmą kartą Lietuvoje pramoniniu būdu į butelius buvo pradėtas pilstyti natūralus mineralinis vanduo. Šiandien „Birštono mineraliniai vandenys“ konkurencinį pranašumą kuria naudodami pažangias technologijas bei griežtus kokybės standartus.