Visoje Lietuvoje spustelėjus šaltukui, pūgai sunešus pusnis, slidininkai ruošiasi slides ir dairosi aukštesnių kalnų, tačiau sniego trasų atidarymo dar teks šiek tiek palaukti.

Birštono savivaldybės Miesto tvarkymo tarnyba pradėjo ruošti Sniego kalną slidinėjimo sezono atidarymui. Kaip teigia Algis Kederys, minėtos tarnybos direktorius, – „per penkias dienas, esant dešimt laipsnių šalčio, galima paruošti kalną slidinėjimui. Dvi sniego gamybos patrankos, šaudančios dirbtiniu sniegu, ant Sniego kalno viršukalnių jau pradėjo darbą“. A. Kederys sakė, kad „jos gali dirbti dieną ir naktį, tačiau trasų paruošimas susijęs ir su oro sąlygomis, ir su geografiniais ypatumais“, – todėl konkretaus atsakymo, kada bus atidaromos slidinėjimo trasos, nedavė. Prisimintos žiemos, kai šiauriniame Lietuvos krašte kūpsojo sniego kalnai, o Birštone – žaliavo žolė. Tikimasi, kad Sniego kalną pavyks paruošti iki Naujųjų metų švenčių. „Praėjusiais metais dėl oro sąlygų Sniego kalnas Birštone pradėjo veikti tik sausio pabaigoje“, – pasakojo Birštono Turizmo informacijos centre einanti l.e. direktorės pareigas vyr. specialistė Rūta Kapačinskaitė.

Ši žiema, gruodžio vidury privertusi storas pusnis sniego, slidinėjimo trasų mėgėjams žada smagių nusileidimo potyrių. Visą reikalingą šiam žiemos pomėgiui inventorių – slides, pačiūžas bus galima išsinuomoti prie Sniego kalno veikiančiame Birštono slidinėjimo inventoriaus nuomos punkte. Taip pat, norintiems išmokti leistis slidėmis nuo kalnų, teikiamos profesionalių slidinėjimo instruktorių paslaugos, kurių kainos sutartinės.

„Birštono Sniego kalnas prie Vytauto piliakalnio yra aukštas ir trumpas“, – taip apibūdino slidininkų pamėgtą vietą A. Kederys. Jo viršukalnės yra 40 m ilgio, 2003 m. buvo įrengtos dvi kalnų slidinėjimo trasos. Raudonosios trasos, skirtos pažengusiems, ilgis yra 160 m , o mėlynosios (pradedantiesiems) – 300 m. Keltuvas per valandą pakelia 700 žmonių, grupei žmonių ne darbo metu viena valanda keltuvo darbo kainuos 500 Lt. Miesto tvarkymo tarnybos vadovas džiaugėsi, kad geriausiais žiemos sezono metais buvę per 65 tūkst. pakėlimų. Pirmadieniais birštoniečiams ir moksleiviams pakėlimas į kalno viršukalnę yra nemokamas, be to, kasdien moksleiviai turi galimybę po 2 val. nemokamai treniruotis. Keltuvo darbo laikas antradieniais-ketvirtadieniais – nuo 17 iki 21 val., penktadieniais – nuo 14 val. iki 22 val., šeštadieniais – nuo 10 val. iki 22 val., o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 21 val. Vienas pakėlimas šiokiadieniais kainuoja vieną litą, o savaitgaliais – 2 Lt. Birštono Sniego kalne įrengtas vaikams slidinėjimo ir rogučių nusileidimo kalnelis, kuriame išdėliotos žaismingos, minkštos kliūtys. Vaikams slidžių nuoma pirmajai valandai – 8 Lt, kitoms valandoms – po 2 Lt. Suaugusiems slidžių nuoma pirmajai valandai – 15 Lt., o kitoms – po 5 Lt. , inventoriaus nuoma visai dienai – suaugusiems kainuos 50-60 Lt., o vaikams – 30-40 Lt.

Birštono Sniego kalno trasos yra vienos iš pagrindinių šalyje septynių slidinėjimo trasų, kuriose gaminamas dirbtinis sniegas, tačiau orams atšalus iki 18 laipsnių, keltuvas jose nebeveikia. Manoma, kad jei dėl oro sąlygų kitai savaitei pavyks paruošti trasas, slidinėjimo sezonas bus pradėtas gana anksti. Šalia kalno, kaip kasmet, veiks lauko kavinė, kurioje bus galima paragauti karšto vyno, arbatos, kavos ir atgauti jėgas, o vėliau pasimėgauti mineralinio vandens ar purvo procedūromis Birštono sanatorijose.

Laura Narvidaitė

Pasisemti sveikatos, pabūti gryname ore, kasdienius rūpesčius perduoti kitiems ir atsipalaiduoti. Birštone lankėsi prezidentai Antanas Smetona, Kazys Grinius su šeimomis, ministrai pirmininkai Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, kiti.

Tačiau valstybininkai poilsiaudavo fragmentiškai, jie labiau buvo pamėgę vasaros poilsį Palangoje. Kultūros ir mokslo žmonės čia lankydavosi dažniau: tai prof. Tadas Ivanauskas, dailininkai Petras Rimša, Kazys Šimonis, filosofas Stasys Šalkauskis. Šaltiniai rodo, kad čia sveikatos ir pramogų yra ieškoję svečiai iš 15 užsienio šalių. 1938 m. Birštonas buvo patekęs į populiariausių Europos kurortų dešimtuką.
Gydomasis Birštono vietovės poveikis lietuviams žinomas jau nuo XIII–XIV a., Birštonas vadintas ir karališkuoju kurortu, nes buvo mėgstamas Lietuvos ir Lenkijos karalių. Iki 1922 m. įvykdytos že mės reformos Birštonas buvo privatus kurortas, priklausęs įvairiems savininkams. Vieni mini lenkų kilmės Birštono dvarininkę, iš kurios šis kurortas buvo perimtas valstybės ir perduotas Raudonajam Kryžiui. Kitur sakoma, kad 15–18 ha mineralinių vandenų gydyklos kurortą įrengė Leonas Kvinta, o jo dukters Viktorijos vardu buvo pavadintas šaltinis.
1924 m. Raudonojo Kryžiaus architektas prie šaltinio suprojektavo betoninį banginį, tapusį Birštono simboliu, – jis pakeitė anksčiau stovėjusį medinį šaltinio rezervuarą, kurį per ledonešį upė sunaikindavo. Šiandien banginio, deja, nebematome – pastačius Kauno hidroelektrinę skulptūra atsidūrė po vandeniu.
Tarpukariu buvo pastatytas kurhauzas, kuriame dr. Balys Matulionis pirmasis pritaikė dietinį maitinimą, o dr. Jurgis Venckūnas, aptikęs Birštone gydomąsias durpes – purvą, pirmasis įdiegė gydymą purvo voniomis. Birštono muziejuje yra išlikę medinis vežimėlis purvui krauti ir mediniai vamzdžiai, kuriais tekėdavo mineralinis vanduo.
Mineralinį vandenį iš pradžių mėginta pilstyti Kaune, „Metropolio“ viešbutyje, tačiau pastebėjus, kad jis praranda savo savybes, pilstymas perkeltas į Prienus. Tarpu ariu buvo sulietuvinti autentiški šaltinių Viktorija ir Lidija pavadinimai. Juozas Tumas-Vaižgantas, mėgdavęs lankytis Birštone, pasiūlė Vytauto ir Birutės pavadinimus, bet atrodo, kad žmonės šaltinius vis tiek vadino pirminiais vardais.

Savaitgalio pramogų vieta
Kaip 1936 m. rašyta „Lietuvos aide“, Birštonas neabejotinai yra vienintelis balneologinis ir klimatinis mūsų krašto kurortas. Jo tikslas buvęs „parūpinti gydymą visiems Lietuvos gyventojams“, o Birštono kurorto sutvarkymas, praplėtimas ir tobulinimas vadintas krašto kultūriniu ir ekonominiu reikalu. Tačiau Birštonas buvo ir savaitgalio pramogų vieta – vasaros estradoje jau nuo ryto poilsiautojams grodavo karinis orkestras. Gydytojai net pykdavo, kad jų sveikatinimo darbas po šokių eina perniek. Kurorte 1936 m. apsilankydavo ir gydydavosi iki 2,5 tūkst. žmonių. Reikšmingu tarpukario įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Durpių gydomajam purvui veždavo iš Velniabliūdžio durpyno, o purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo vienu svarbiausių Birštono statinių. Raudonojo Kryžiaus valdybos pastangomis buvo sutvarkytas parkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno pastatyti gėlo ir mineralinio vandens rezervuarai. Į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais su Kaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos – gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis.
Birštone veikė dvi didelės sanatorijos – „Versmė“ ir „Tulpė“, buvo stipri gydymo ir reabilitacijos bazė, gausus būrys specialistų, tačiau sanatorijos nebuvo pasirengusios gyventi rinkos sąlygomis. Taupydama lėšas valstybė visiškai nebefinansavo profilaktinio gydymo, reabilitacijai skirtos lėšos taip pat buvo stipriai sumažintos. „Tada ir prasidėjo mūsų nelengvas kelias – naujų rinkų paieška, savo vietos atradimas ir įsitvirtinimas“, – prisimena seniausios Birštono sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė. „Tulpei“ pavyko atrasti savo kelią, pritraukti komercinių klientų, daug investuota į infrastruktūrą bei paslaugas. „Galima sakyti, kad šiuo metu esame užimti 120 proc.“, – džiaugiasi didėjančiu žmonių susirūpinimu savo sveika gyvensena L.Patinskienė.
Apie 40 proc. sanatorijos klientų šiuo metu sudaro reabilitacijos atvykę žmonės, kurių gydymą finansuoja ligonių kasos, o apie 60 proc. atvyksta savo lėšomis. „Reikėjo perkvalifikuoti medikus, todėl investavome į paslaugų kokybę, atnaujinome pastatus ir aplinką“, – prisimena „Versmės“ direktorius Antanas Danys.
„Versmės“ klientų srautas gerokai ūgtelėjo, kai sanatorija sudarė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos turizmo įmone. Užsienio turistų Birštone yra nemažai, daug jų atvyksta iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Izraelio, Kaliningrado srities,
taip pat iš kitų Vakarų Europos šalių. J.Aleksandravičius džiaugiasi, kad Birštonas atlaikė spaudimą privatizuoti sanatorijas ir „Versmę“ atsiėmė iš privatizuojamų objektų sąrašo. Taip pat nebuvo išparduoti svarbūs miesto objektai, tad dabar savivaldybė gali drąsiai įgyvendinti savo viziją.

Vizija – šeimos kurortas
Pats miestas visuomet stengėsi tapti patrauklus turistams ir besigydantiesiems.
„Mes orientuojamės į sveikatinimą, sanatorijas, poilsį. Birštono vizija – šeimos kurortas“, – teigia miesto merė Nijolė Dirginčienė.
Buvo tvarkomos miesto gatvės ir aikštės, pastatai, kuriama viešoji miesto infrastruktūra. Tačiau kurorto statusą miestas atgavo tik praėjus dešimtmečiui nuo nepriklausomybės atkūrimo. Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis sako, kad didžiausias proveržis įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus galimybei pasinaudoti europine parama.
Miesto veidas ypač pasikeitė per kelerius pastaruosius metus, kai buvo įgyvendinti du stambūs 11 mln. Lt vertės projektai. Pagal šiuos projektus atnaujintas centrinis miesto parkas, jame įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas, vaikų žaidimų ir riedlenčių aikštelės, lauko treniruokliai, sporto ir skulptūrų takai. Įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis sporto aikštynas. Taip pat buvo rekonstruoti trys vertingi mediniai pastatai: buvęs administracinis kurorto valdybos pastatas, kurhauzas ir mineralinio vandens gėrimo paviljonas.
Be to, Birštonas yra užsibrėžęs įrengti daugiau kaip 10 km dviračių takų. Prieš kelerius metus pradėjo veikti slidinėjimo trasa. „Trasa labai priklauso nuo oro sąlygų ir sezonas palyginti trumpas. Galvojame, kaip ją išnaudoti ir pritaikyti įvairiems metų laikams, pavyzdžiui, vasarą“, – atskleidžia E.Dargis.
Birštonas siekia atgaivinti susisiekimą Nemunu iš Kauno, kurorte yra keli viešbučiai, galima rinktis norimą kainos ir kokybės lygį.
Birštono medinis kurhauzas yra vienintelis išlikęs Lietuvoje, tai kultūros paveldo statinys. Jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Birštono kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze bus iki 150 vietų, todėl jame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Savivaldybė planuoja, kad čia vyks dailininkų plenerai, bus meno dirbinių parduotuvėlė. Manoma, kad bus patrauklūs specialūs lino dirbinių užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, vykdys edukacines programas, skirtas moksleiviams, suaugusiesiems, poilsiautojams. Taip užsienio turistai galėtų susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra. ■

Streso varginami žmonės gali išvengti ligų ir vaistų, jei laiku išnaudos unikalią galimybę – gydymą natūraliomis gydomosiomis priemonėmis.

Birštone įsikūrusioje ,,Tulpės“ sanatorijoje kasdienio streso išvargintiems žmonėms siūlomas natūralus, tačiau itin veiksmingas gydymas mineraliniu vandeniu, gydomuoju purvu, kvapų terapija, jį papildant įvairaus masažo bei fizioterapinėmis procedūromis, specialiąja mankšta baseine, salėje arba parke. Tokios priemonės – itin tinkamos streso paveikto organizmo atstatymui. Specialistų teigimu, net sunkiausių sąnarių, kraujotakos, stuburo, virškinimo, ginekologinių ligų atvejais, kurorte taikomų procedūrų poveikis yra neabejotinas ir patvirtintas šimtmečių praktikos.
“Tulpės“ sanatorijoje Birštone svečiams siūlomas ypač platus paslaugų spektras: įvairių aukštos mineralizacijos mineralinio vandens vonių, jūros dumblių, vaistažolių deriniai, taip pat asmens imuninę sistemą stiprinančios procedūros su gydomuoju purvu, imbieru, šafranu, žaliosios arbatos ekstraktu.

S.Kneippo sveikatinimo priemonės

Mineralinio vandens baseino, turkiškos pirties kompleksai, kontrastiniai dušai, hidromasažas ir kitos Sebastiano Kneippo (vokiečių gydytojas, kurio gydymo filosofija pagrįsta natūralumu ir kontrastiniu vandens poveikiu organizmui) sveikatinimo priemonės – išsigelbėjimas streso ištiktam organizmui.
Mat vandenyje žmogus atsipalaiduoja kaip kūdikis ir dar kartą grįžta į būseną, kurią patyrė būdamas motinos įsčiose ir į kurią sąmoningai ar nesąmoningai nori grįžti. Mineralinis tiesiogiai iš versmių išgaunamas vanduo veikia organizmą savo temperatūra, savo sudėtyje esančių cheminių elementų ypatybėmis, jame esančiais fermentais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Toks vanduo keičia odos termoreguliacijos ir neurofiziologinius procesus, audinių trofinę funkciją, pašalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus ir keičia bendrą organizmo fiziologinę būklę bei savijautą.
Sanatorijos specialistai parengė ir specialias antistresines programas skirtingų poreikių žmonėms: dirbantiems įvairų darbą, jau sergantiems, o ypač sveikiems profilaktiniais tikslais siekiant išvengti fiziologinio ir emocinio diskomforto.
Beje, teigiamai žmones veikia ir aplinka. Juk šiuolaikiniai miestai – tai pripažįsta jau net kinai – privalo būti nedideli, saugūs, žali, patogūs ir turėti kažką unikalaus. Birštono kurortas unikalus šiais požiūriais: nedidelis, įsikūręs Nemuno kilpų apsuptyje, regioniniame parke, mikroklimatą formuoja spygliuočių ir lapuočių miško kuriama atmosferos jonizacija, nepaliestas urbanizacijos. ,,Tulpės“ sanatorijos veiklos filosofija – sukurti individualizuotą aplinką svečiui: suteikti paslaugas, paremtas naujomis technologijomis, kurios dera su šimtmečiais patikrintais gydymo ir sveikatinimo metodais.

Kaip stresas veikia organizmą

,,Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė

Pasaulyje vykstant labai sparčiam informacijos ir technologijų procesų virsmui, žmogaus mentaliniame intelektiniame lygmenyje procesai vyksta nepalyginamai lėčiau. Žmogus kaip gyvosios gamtos dalis turi sugebėti ne tik prisitaikyti, bet ir suvokti savo identitetą pokyčių fone. Kita vertus, žmogaus organizmas fiziologiniame lygmenyje taip pat kinta – rekonstruojasi. Kai kurios gyvo organizmo sistemos nuolat atsinaujindamos pakinta tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu (pvz. kaulų sistema, endokrininė sistema). Atsiradus net trumpalaikiams fiziologiniams ir aplinkos pokyčiams, gyvas organizmas patiria stresą, o vėliau susiduria su jo pasekmėmis. Tiesa, trumpalaikis stresas, specialistų nuomone, netgi naudingas, tačiau nuolat pasikartojantis, apimantis daugelį visuomeninio ir asmeninio gyvenimo sferų, organizmui tarsi duoda komandą persitvarkyti. Tuomet jau ne vien fiziologiniame lygmenyje patiriamas diskomfortas, pasirodo pirmieji būsimų ligų ženklai t.y. organizmas siunčia SOS ženklus, kurių individas arba nesuvokia, arba sąmoningai ignoruoja. Toks procesas paliekamas savieigai arba slopinamas farmakologinėmis priemonėmis – vaistais, o tai taip pat yra stresas.
Taigi, norėdamas būti sveikas, gražus ir pasiekti trokštamus gyvenimo tikslus, žmogus turi suvokti, jog investicija į sveikatą ir į gerą išvaizdą atsiperka dešimteriopai. Žmogus jaučiasi gerai: yra darbingas, emociškai stabilus, gerėja jo gyvenimo kokybė, o pozityvios emocijos užpildo jo aplinką.
Formuodami sveiko gyvenimo nuostatas privalome suprasti, kad sveikata – tai gyvenimo pilnatvė: teisinga mityba, judėjimas, pozityvus mastymas apie savo sveikatą, ir ypatingas kurortinio gydymo bei kurortinės profilaktikos vaidmuo.

Savaitgalį kviečia Birštonas – lietuviškojo džiazo Meka.

Tris savaitgalio dienas truksiančiame Birštono džiazo festivalyje numatyti šeši koncertai, o juose – 19 pasirodymų. Dalyvaus keturi orkestrai – iš viso net pora šimtų muzikantų. Vėl laukia jau tradicija tapęs Vilniaus kolegijos studentų, vadovaujamų Vladimiro Čekasino, pasirodymas. O Nedą šį kartą scenoje lydės Vilniaus džiazo orkestras, kurį iš garsių sostinės muzikantų subūrė Remigijus Rančys.

Džiaziniai sugrįžimai

Birštono džiazo festivalį galima būtų vadinti ir savaite vėliau prasidėsiančio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ išvakarėmis, mat čia pasirodys daug jaunų, užsienyje mokslus ragavusių muzikantų. Vokalistė Indrė Dirgėlaitė mokėsi J.Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje ir Stokholmo karališkojoje muzikos akademijoje, gitaristas Pranas Kentra mokslus krimto Princo Klauso konservatorijoje Olandijoje, saksofonininkas Liutauras Janušaitis – pirmasis lietuvis, baigęs Berklio muzikos koledžą Bostone, jo kolega Remigijus Renčys studijavo Amsterdamo konservatorijoje, o trimitininkas Dominykas Vyšniauskas – ne tik Amsterdame, bet ir Niujorko „SUNY Purchase College“.
Užsienio muzikantai Birštone dažniausiai pasirodo kartu su draugais lietuviais. I.Dirgėlaitė į pagalbą pasitelkė švedų kontrabosininką Johaną Lindbomą. Liudas Mockūnas – danų būgnininką Stepheną Pasborgą, prancūzų gitaristą Marcą Ducret ir klavišininką Paulą Brousseau. Kęstučiui Vaiginiui kompaniją palaikys amerikiečių pianistas Davidas Berkmanas, turkai Kaganas Yildizas ir Feritas Odmanas. Klavišininkas Aurelijus Ščiuka į svečius pasikvietė australų saksofonininką Brandoną Alleną, amerikietį bosininką Shane’ą Allessio ir britų būgnininką Andy Ballą. P.Kentra laukia draugų iš Bulgarijos Dimitaro Karamfilovo ir Stefano Goranovo, o Artūras Anusauskas – italų trimitininko ir kompozitoriaus Marco Tamburini. Saksofonininkas Janas Maksimovičius scenoje pasirodys su šveicarų džiazo trio „Vein“.
Pasak ilgamečio festivalio organizatoriaus Zigmo Vileikio, vadinamieji koprojektai apsimoka finansiškai, nes turtingesnės valstybės remia savo muzikantų dalyvavimą užzienio projektuose. Šįmet tokios paramos iš JAV ambasados sulaukė pianistas D.Berkmanas, o Šveicarija remia savąjį džiazo trio „Vein“.
Ir tik vienintelis „Pictures Quartet“, jungiantis dviejų Baltijos krantų – Estijos ir Suomijos muzikantus, scenoje apsieis be lietuvių muzikantų pagalbos. „Nuo seno gražiai bendradarbiaujame su Latvijos ir Estijos kolegomis. Estų džiazo federacija pasiūlė festivaliui gitaristą Aino Aganą, o šis – savo vadovaujamą tarptautinį kvartetą“, – dėsto kvarteto atrankos priešistorę Z.Vileikis.

Ištikimybė tradicijoms

Dalyvauti festivalyje siūlėsi ir paramą turintys Italijos, Čekijos, Brazilijos muzikantai, tačiau birštoniečiai sąžiningai laikosi koncepcijos: keturi penktadaliai festivalio dalyvių privalo būti lietuvių muzikantai, vienas penktadalis – svečiai iš užsienio. „Esame pirmiausia nacionalinio džiazo festivalis. Jeigu atstumtume savus jaunuosius, neleistume jiems debiutuoti – kas kitas juos priimtų?“ – klausia Z.Vileikis.
Taip pat nuosekliai stengiamasi laikytis kitų Birštono džiazo festivalio tradicijų, pavyzdžiui, kone visas kultūros centro sienas užimančios fotografijų parodos. Šįmet čia bus eksponuojama 250 Ričardo Dailidės, Dainiaus Labučio ir kitų kameros meistrų darbų. O Vytautas Suslavičius parengė didžiulį ankstesnių festivalių akimirkų fotokoliažą, kuris atvykusius svečius pasitiks dar lauke.
Tradicija tapo ir lauko pievelėje vykstantys naktiniai „jam’ai“, kuriuose karaliauja improvizacijos. „Džiazo kvartetas iš Italijos, nepatekęs į pagrindinę festivalio programą, specialiai atvyksta ketindamas pasirodyti lietuvių klausytojams bent naktį“, – pasakoja Z.Vileikis.
Dar viena tradicija – Birštono festivalio „Grand Prix“, kuriuo vienas iš Lietuvos muzikantų būna apdovanojamas už dvejų pastarųjų metų koncertinę veiklą. Ar yra žinoma, kas taps laureatu šįmet? „Aišku, žinau, nes pats ir parenku laureatą. Tačiau neatskleisti jo vardo iki festivalio pabaigos – irgi mūsų tradicija“, – juokiasi festivalio organizatorius.

Kitų metų pavasarį Birštone duris atvers nauja 700 vietų sanatorija. Pasak Birštono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Antano Šabano, privataus investuotojo lėšomis atnaujinamas senas, iki šiol buvęs apleistas sanatorijų kompleksas.

„Nuo „Tulpės“ sanatorijos ši skirsis tuo, kad joje bus įrengta dviejų šimtų vietų baseinų erdvė su burbulinėmis ir vertikaliomis voniomis, povandeniniais ir hidromasažais bei vandens kaskadomis. Naujoje sanatorijoje „Birštono Eglė“ veiks pirčių kompleksas, bus galima mėgautis purvo voniomis, mineralinio vandens procedūromis, masažais“, – vardija Birštono savivaldybės vyriausiasis architektas Mantas Michaliunjo.
Be to, šalia naujos sanatorijos bus įrengtas mineralinio vandens garintuvas. Prisėdus ant suoliukų ar netoli vaikštinėjant bus galima pajusti druskų kambario efektą. „Tokiu būdu sukuriamas pusiau jūrinis klimatas. Tokių mineralinio vandens garintuvų po atviru dangumi, kuriais galės naudotis visi Birštono svečiai, planuojama įrengti ir daugiau. Tai puikus būdas panaudoti mineralinį vandenį ir sustiprinti sveikatą be papildomų išlaidų ne tik jį geriant, bet ir kvėpuojant“, – dėsto A.Šabanas.
Jis priduria, kad kurorto svečiams bus patraukli ir vieta, kurioje įsikurs sanatorija „Birštono Eglė“. Mat ji statoma šalia centrinio – Vytauto parko, kuris taip pat pradėtas tvarkyti. „Jau įrengtos vaikų žaidimų aikštelės po atviru dangumi, o per artimiausius dvejus metus bus atnaujinti pėsčiųjų takai, suoliukai, įrengtos poilsio zonos“, – planais dalijasi Birštono savivaldybės atstovas.
Beje, kurorte plečiamas ir dviračių takų tinklas. Artimiausiu metu jis pailgės nuo 7 iki 12 km.

Birštonas – vienas populiariausių Lietuvos kurortų, kerintis savo gamtos grožiu ir traukiantis poilsiautojus išpuoselėta turizmo, sveikatinimo bei kultūros infrasruktūra. Apie miesto aktualijas ir permainas kalbamės su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene.

– Kokie Birštonui buvo praėję metai? Kokie darbai nudirbti, kaip buvo plečiama infrastruktūra?
N.D.: Metai buvo kupini įvairiausių tiek planuotų, tiek neplanuotų darbų. Buvo pradėtas pagrindinis ES lėšų panaudojimo etapas, imti tvarkyti labai stambūs objektai. Maloniausias ir, manau, reikalingiausias objektas, kurį užbaigsime pavasarį, – centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmui bei poilsiui. Čia įrengiami sveikatingumo takai, apšvietimas, treniruoklių, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas. Atsirado naujų želdinių, išvalytas pušynas, parkas tapo labai patrauklia vieta.
Taip pat labai daug dėmesio skyrėme ir gavome finansavimą (bei prisidėjome patys) sporto aikštynams įrengti. Taigi, įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis aikštynas. Moksleiviai gali žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį – aikštynas pritaikytas užsiimti įvairiomis sporto šakomis.
Dar esame laimėję ir kelis projektus dviračių takų plėtrai, patvirtinta visa dviračių takų infrastruktūra, tai yra specialusis planas visoje savivaldybėje. Manome, kad įrengti dviračių takus, jais naudotis tokioje kurortinėje vietovėje kaip Birštonas yra labai svarbus. Pernai įrengėme keletą atkarpų, šiemet taip pat planuojame ne tik nutiesti naujus dviračių takus, bet kai kuriose atkarpose įrengti apšvietimą, poilsio aikšteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais, pavėsinėmis. Šioje srityje dirbame kartu su regioniniu parku ir urėdija. Labai džiaugiuosi, kad su jais tapome partneriais ir drauge panaudojame lėšas miško teritorijai tvarkyti.
Svarbu ir tai, kad pradėjo atsigauti laivyba Nemune: privatininkai pastatė du laivus, kuriais jau plukdė mūsų turistus ir gyventojus. Norėtume, kad šiais metais ties Birštonu būtų pradėtas valyti Nemunas, nes jis labai uždumblėjęs. Ta problema aktuali visoms prie Nemuno esančioms savivaldybėms. Dumblas kaupiasi, ir jį būtina išvalyti, nes jachtos negali priplaukti prie prieplaukos.
Norėtume, kad būtų atgaivintas ir susisiekimas Nemunu iš Kauno į Birštoną. Tai būtų ir pramoga, ir transporto priemonė. Žmonės labai nori pasiplaukioti Nemunu, paklausa didžiulė. Taip pat atsiranda privatus vandens dviračių, valčių, baidarių, sausumos dviračių nuomos verslas. Turime ne tik Nemuną, bet ir Verknės upę, kuri labai gerai pritaikyta baidarių sportui.
– Birštonas garsėja sveikatinimo turizmu, sanatorijomis. Ar ir toliau palaikysite tokį įvaizdį?
N.D.: Taip, mes labai stengiamės orientuotis būtent į tai. Ne tiek į viešbučius ar didelius pramogų centrus, bet daugiau į sveikatinimą, sanatorijas ir poilsį. Šiandien žmonės labai vertina ramybę ir privatumą, nes tik taip gali pailsėti nuo įtampos ir stresinės aplinkos. Sanatorijos nebegali priimti visų norinčiųjų atvykti į Birštoną. Todėl labai džiugu, kad iš privačių investicijų 2011 m. pradėta statyti nauja sanatorija, tiksliau, rekonstruojami senos, apgriuvusios, jau nenaudojamos sanatorijos pastatai. Manome, kad kai kurie korpusai turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje. Ko gero, taip padvigubintume į sanatorijas atvažiuojančių poilsiautojų (tarp jų ir užsieniečių) skaičių.
– Jūsų nuomone, kas šiais laikais vis dar geba sutelkti miestelėnus?
N.D.: Aš manau, kad mažai bendruomenei labai svarbi bažnyčia. Mūsų bendruomenė labai aktyvi – jauni žmonės bendradarbiauja su bažnyčia, rengia bendrus užsiėmimus, ryšys yra glaudus. Bažnyčios klebonas labai europietiškas ir šiuolaikiškas.
Restauruota Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia ir jos medinių pastatų kompleksas. Įgyvendinant projektą „Medinės Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso pritaikymas viešajam naudojimui“ atlikti restauracijos darbai: renovuotas senasis klebonijos pastatas ir bažnyčia. Buvusio klebonijos pastato patalpos visiškai pritaikytos visuomeniniam naudojimui. 135-uosius metus skaičiuojanti Nemajūnų bažnyčia yra vienintelis išlikęs originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, pastatytas pagal žymaus Lietuvos romantizmo architektūros atstovo Tomo Tišeckio projektą.
Dar galiu paminėti ir vykdomą Nemajūnų dienos centro atnaujinimą. Vykstant mokyklų pertvarkai uždarėme Nemajūnų mokyklą, o vietoje jos įkūrėme dienos centrą, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. Kaime yra žmonių, kurie neturi patogumų, o centre yra dušai, automatinės skalbimo mašinos. Vaikai po pamokų dienos centre gali praleisti laiką, ruošti pamokas. Yra socialinis darbuotojas, kuris su jais užsiima, organizuoja jų laisvalaikį.
– Kur ir kokie renginiai paprastai organizuojami Birštone?
N.D.: Šiuo metu baigiamas renovuoti Kultūros centras, kuriam bus pavesta kurhauzo priežiūra ir eksploatacija. Birštono kurhauzas yra turbūt vienintelis Lietuvoje, jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Tai kultūros paveldo statinys, todėl mes džiaugiamės, kad apgriuvę pastatai keičia savo veidą. Kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze – iki 150. Pastarajame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Čia vyksta dailininkų plenerai, yra meno dirbinių parduotuvėlė. Daug žmonių kuria įvairius dirbinius iš lino – manau, kad kurhauze jie taip pat ras vietą, nes čia vyks specialūs užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, rengs edukacines programas moksleiviams, poilsiautojams ir visiems pageidaujantiems. Mes norime, kad ir užsienio turistai galėtų susipažinti su mūsų istorija, kultūra.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad turime nemažai ir apleistų pastatų, todėl mūsų pirmaeiliai uždaviniai – tuos pastatus išnuomoti arba privatizuoti. Kurorte jų neturi likti. Tam skiriame labai daug dėmesio, rengiame specialų investicinį vadovą.
– O kaip gyventojai įvertino naujuosius miesto fontanus?
N.D.: Ir gyventojai, ir poilsiautojai labai apsidžiaugė. Visiems, kurie pastebėjo, kad atsirado du spalvoti, mobilūs, šviečiantys fontanai, jie tikrai pakėlė nuotaiką. Kurorto be fontanų aš jau nebegaliu įsivaizduoti, jų turėtų atsirasti kuo daugiau. Juos numatoma statyti tvenkinėliuose prie sanatorijų, kad žmonės galėtų jais grožėtis pro langus. Esame suplanavę, kad ir centrinėje J.Basanavičiaus aikštėje turėtų atsirasti fontanas. Tik viskas susiję su pinigais. Kaip ir visi, šiais metais būsime priversti skolintis, nes europiniai projektai įsibėgėjo, jiems reikia ir mūsų finansavimo, o biudžetas sumažintas.
– Kaip tik ir įdomu, kaip Birštono savivaldybei pavyksta panaudoti ES lėšas.
N.D.: Kai savivaldybė maža, tai ir projektų turime mažiau. Bet žvelgdama į pastaruosius trejus metus manau, kad šioje srityje dirbame labai sėkmingai. Mes neturime grandiozinių projektų ir jų net neplanuojame. Apie 83 proc. savivaldybės teritorijos yra regioniniame parke, tad daugiau kaip penkių aukštų pastato mes negalime statyti. Nenumatome nieko labai masinio ar aktyvaus, nes mūsų kurortas turi išlikti ramybės uostu, teikiančiu labai kokybiškas paslaugas. Mes judame ne kiekybės, bet kokybės linkme. Sveikatinimas, ramybė, poilsis, privatumas, šeimos su vaikais – tokie yra mūsų prioritetai.
Atlikome apklausą, kuri parodė, jog labai patenkintų gyvenimu Birštone yra apie 75 proc. visų gyventojų, o per 90 proc. yra patenkinti ir didžiuojasi, kad gyvena tokioje savivaldybėje.
– Savivaldybei vadovaujate jau ne pirmą kadenciją. Kaip manote, kas lemia rinkėjų pasitikėjimą Jumis?
N.D.: Turbūt tai, kad duodami pažadai yra įgyvendinami. Aš stengiuosi niekada nežadėti to, ko negalėsiu padaryti. Gyventojai iš tikrųjų mato pokyčius ir yra jais patenkinti. Mano pozicija tokia, kad reikia remti vietos bendruomenę. Šiandien labai aktualus šildymo kainų klausimas – manau, tai turi būti reguliuojama. Aš esu prieš tokių strateginių objektų, kaip šilumos tinklai ir kitos įstaigos, privatizavimą. Jie turi būti savivaldybės rankose, ir savivaldybė turi turėti įtakos tvarkant šiuos dalykus. Apskritai reikia rūpintis, kad žmogus galėtų išgyventi.
– O kokį norėtumėte matyti Birštoną po penkerių metų?
N.D.: Kurortas turi skirtis nuo bet kurio Lietuvos miesto. Vasarą turi būti pilna žydinčių gėlių, sutvarkytos gatvės, žalia veja, želdiniai. Norėčiau matyti išpuoselėtą, puikų tiek urbanistiniu, tiek gamtos požiūriu miestą. Kad į jį atvažiavę žmonės pailsėtų. Žinoma, labai norėtųsi, kad visi, kurie dirba mūsų aptarnavimo sferoje, mokėtų užsienio kalbas, būtų paslaugūs, svetingi atvykstantiems į kurortą. Manau, kad daugelio dalykų mes ir pasieksime. Ne per vienus metus, bet dirbsime ta linkme. Tokį Birštoną ir įsivaizduoju: išpuoselėtą, išgražintą ir labai patrauklų kurortą visiems – ir lietuviams, ir užsieniečiams.

N.Dirginčienė įsitikinusi, kad Birštonas turi būti išpuoselėtas ir skirtis nuo bet kurio kito miesto

Mineralinį vandenį ir alkoholinius gėrimus gaminančiai bendrovei ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” nepavyko per teismą sustabdyti 7,25 mln. litų Europos Sąjungos paramos pagal priemonę “Lyderis LT” skirstymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį neskundžiama nutartimi nepatenkino įmonės prašymo laikinai, kol bus išspręstas ginčas, sustabdyti paramos skirstymą.

,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” teismui skundžia Ūkio ministerijos Verslo atrankos projektų komiteto sprendimą jo paraišką dėl 7,25 mln. litų paramos įtraukti į rezervinių projektų sąrašą. Be to, įmonė prašo įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti paraišką

Lietuvos verslo paramos agentūrai, kad ši iš naujo įvertintų projektą, kurį agentūra įvertino kritiškai. Ministerija šiemet pavasarį tokį įmonės prašymą atmetė.

Priemonę minėtą priemonė Ūkio ministerija gali skirti iki 438,96 mln. litų paramos, o šiuo metu lėšų likutis yra tik apie 1,4 mln. litų, bet ši suma gali dar padidėti, nurodė teismui ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko”.

Paraišką 2008-aisiais pateikę “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” tikėjosi gauti paramos vandens su skoniu sumaišymo linijai. Bendrovė teigė, kad jai investicijoms trūksta lėšų.

Pagrindinis “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” prekės ženklas yra natūralus mineralinis vanduo “Vytautas”, kurio pardavimai sudaro beveik 50 proc. įmonės pajamų. Įmonė pernai gavo 21,022 mln. litų pajamų (0,09 proc. daugiau nei užpernai) ir uždirbo 745,8 tūkst. litų grynojo audituoto pelno (2008 metais patyrė 56 tūkst. litų nuostolių).

Pagrindiniai įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 11 dieną taip pat atmetė bendrovės skundą.