Ar pajėgi Birutė Vėsaitė įvykdyti tai, ko ankstesniems ūkio ministrams nepavyko?

Kartoja populistinius šūkius
Verslininkai ir verslo asociacijų atstovai dėl naujosios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kompetencijos nesibaimina – 12 metų Seimo Ekonomikos komitete dirbusi politikė šioje srityje tikrai ne naujokė, tad verslo problemas žino gerai.
Tik ar naujoji ministrė, atstovaujanti jau anksčiau aštuonerius metus valdžiusiai ir labiau stagnaciją negu pokyčius rėmusiai Socialdemokratų partijai, imsis verslo problemas aktyviai spręsti? Juo labiau kad pradėdama darbą ministrė naujomis idėjomis nežiba – vardija arba įsisenėjusius, tačiau nė vienos valdžios taip ir nepajudintus pūlinius, arba praėjusios Vyriausybės pradėtus darbus, arba iš koalicijos partnerių „darbiečių“ nusižiūrėtus populistinius šūkius.
„Jeigu po ketverių metų Lietuvoje atsiras daugiau ir geresnių darbo vietų, augs atlyginimai, galėsime ekonomiškai pagrįstai mokėti 1500 Lt minimalią algą ir pragyvenimo sąnaudos atpigs dėl mažesnių šildymo kainų, dalį darbo būsime padarę“, – populistų mėgstamais šūkiais savo tikslus „Prognozėms“ apibūdino B.Vėsaitė.
Vargu ar atsirastų prieštaraujančių tokiai šviesiai ateičiai, tačiau paklausta, kaip to pasieks, B.Vėsaitė aiškaus recepto ar naujų idėjų kol kas nepateikia.

Žada trumpinti teritorijų planavimo terminus
Lietuvos verslininkai iš naujosios ūkio ministrės labiausiai laukia praėjusios Vyriausybės pradėtų darbų tęstinumo: mažinti biurokratiją, kovoti su korupcija, šešėline ekonomika bei aktyviai pritraukti užsienio investicijų.
„Visą laiką buvo deklaruojama, kad siekiama pritraukti investicijų, tačiau ankstesnė socialdemokratų Vyriausybė nebuvo tokia ambicinga dėl investicijų pritraukimo. Kita vertus, žiūrėdama į Vyriausybės programą, kurioje deklaruojami siekiai kurti daugiau darbo vietų, skatinti inovatyvų verslą, tikiu, kad bus galvojama apie investicijas“, – viliasi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Statybų bendrovės „Hanner“ pagrindinis akcininkas ir vadovas Arvydas Avulis taip pat pabrėžia būtinybę pritraukti daugiau užsienio ir vietinių investicijų į Lietuvos ekonomiką, o instrumentų, kaip tai padaryti, siūlo ieškoti nagrinėjant Estijos pavyzdį. „Estijoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui tris kartus didesnės nei Lietuvoje, nes prieš kelerius metus ši šalis pradėjo taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Jeigu kompanija uždirbo vieną milijoną eurų Lietuvoje ir vieną milijoną Estijoje, tai Estijoje ji gali tą milijoną investuoti į technologijas ir mokėti nuliniu pelno tarifu, o Lietuvoje ar investuos į technologijas, ar jachtą už milijoną nusipirks, mokės pagal vienodą tarifą. 2011 m. visos Lietuvos įmonės kartu uždirbo 8 mlrd. Lt pelno, 2012 m. – apie 10 mlrd. Lt, tačiau skatinimo atgal investuoti šiuos pinigus nėra. Norisi tikėti, kad nauja ministrė priims atitinkamus sprendimus ir siūlys pataisyti Pelno mokesčio įstatymą, nes tik investicijos kuria naujas darbo vietas“, – viliasi A.Avulis.
Verslininko nuomone, Lietuvoje taip pat labai aktualūs biurokratijos mažinimo ir verslo aplinkos gerinimo klausimai, tačiau nors visos Vyriausybės įsirašo į programą šias problemas, nė viena jų neišsprendė – daug landų korupcijai suteikiantis Teritorijų planavimo įstatymas iki šiol nepakeistas.
Ar pajėgi B.Vėsaitė išspręsti tai, ko iki šiol nė vienam ministrui nepavyko? Naujajai ministrei pasitikėjimo savimi netrūksta – ji sakosi esanti pajėgi tai įveikti. Kaip vieną svarbiausių savo darbų B.Vėsaitė ir mini Teritorijų planavimo įstatymo keitimą trumpinant teritorijų planavimo terminus.
„Technologijos pasikeičia per porą metų, tai koks verslininkas gali laukti šešerius, kol bus padarytas bendrasis, specialusis ir detalusis planai? Kiek teko kalbėtis su užsienio investuotojais, ne Darbo kodeksas ar mokesčių tarifai verslui yra kliūtis, o būtent teritorijų planavimas ir labai ilgas laukimo laikotarpis“, – tvirtina B.Vėsaitė, manydama, kad toks žingsnis turėtų padėti ir pritraukti daugiau investicijų, ir sukurti daugiau darbo vietų.
Ministrė pripažįsta, kad Teritorijų planavimo įstatymas nėra Ūkio ministerijos kuruojama sritis, tačiau čia neįžvelgia keblumų: „Manome, kad Vyriausybė turi dirbti kaip gerai suderintas mechanizmas, jei reikia, padėsime Aplinkos ministerijai.“
Jei reikės, ūkio ministrė padės ir Energetikos ministerijai – juk būtent energetikos šešėlinė socialdemokratų ministrė ji buvo. B.Vėsaitės simpatijos energetikos sričiai prasiveržia net vardijant, į kurias sritis norėtų labiausiai pritraukti užsienio investicijų: ne paslaugos, o technologinės, „žaliosios“ darbo vietos, ypač atliekų perdirbimas, iš atliekų gaminama energija ir visų pastatų energetinis efektyvumas šiandien jai atrodo svarbiausia.
Būtent B.Vėsaitės noras įkelti koją ir į energetikos sritį bene labiausiai gąsdina į opoziciją pasitraukusius buvusius valdančiuosius. „Iš viso Vyriausybės kabineto matau keletą asmenų, kuriais galėčiau pasikliauti ir tikėtis, kad gal viskas neblogai bus jų srityse. Tačiau ponios Vėsaitės, kaip ministrės, labiausiai bijau, nes visos jos kalbos atrodė tiek prieštaraujančios Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams, kad kartais drįsdavau pavadinti jas prorusiškoms. Ji ne kartą pasisakė ir prieš Visagino atominę elektrinę, ir prieš suskystintų dujų terminalą, o tokie pasisakymai man atrodė labai nerimti“, – nuogąstauja Kęstutis Masiulis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.