Nuo 2010 m. į vertybinių popierių biržą “NASDAQ OMX Vilnius” atėjo tik viena įmonė – “Linas Agro Group”, o joje neliko net penkių: bankrutavusių “Snoro” ir Ūkio bankų, taip pat įmonių “ALT investicijos”, “Pamprojektas”, “Lifosa”. Netrukus pasitrauks dar viena – Kanados įmonės įsigytas “Sanitas”.
Sulig kiekviena pasitraukiančia įmone Vilniaus birža vis menksta, o naujų įmonių neateina. Vienintelis judėjimas, kurio šiemet tikimasi, – „Grigiškių“ SPO antrinio viešo akcijų platinimo.
Investicinio banko “Finasta” finansų makleris Domas Klimavičius šiemet nesitiki pamatyti naujų IPO, tačiau nenustebtų, jeigu daugiau įmonių nuspręstų pasitraukti: apie tai, kad veikla biržoje netenkina, yra pareiškęs “Aprangos” savininkas Darius Mockus, aktyviai įmonės akcijas supirkinėjo “Teo LT” savininkai, o reorganizuojamos “Invaldos” kotiruojamas kapitalas sumažės perpus, nes įmonė skeliama pusiau ir vienos jos dalies nebeliks biržos sąraše.
Beje, net pusė iš biržos sąraše esančių įmonių apskritai nesulaukia investuotojų susidomėjimo. “Iš 33 įmonių, esančių biržoje, yra tik apie penkiolika, kurių akcijomis aktyviai prekiaujama. Puse įmonių nesidomima, nes jos nenori dalytis pelnu su investuotojais, nepateikia pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų suprasti, kokia įmonės strategija, planai”, – aiškina D.Klimavičius.
“NASDAQ OMX Vilnius” valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Malinauskas tvirtina, kad dėl finansų krizės bendrovės pristabdė savo atėjimą į biržą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rinkose: pagal PWC atliktą “IPO Wach Europe” tyrimą, 2012 m. Europoje IPO sumažėjo beveik 40 proc., palyginti su 2011 m. (2011 m. įvyko 430, o 2012 m. – 263 IPO).
“Be efektyvios, skaidrios biržos, bendrovėms, kurios svarsto atėjimą į biržą, labai svarbu, kad rinkoje veiktų stiprūs investuotojai. Pvz., Lenkijoje, Švedijoje numatyta, kad pensijų fondai tam tikrą dalį turto investuotų savo šalyse. O Lietuvoje II pakopos pensijų fondai iš savo beveik 5 mlrd. Lt turto į šalies bendroves teinvestuoja keletą milijonų Lt. Labai didelė paskata augti šalies kapitalo rinkai būtų, jei Vyriausybė apsispręstų atvesti į biržą kai kurias valstybines įmones ir gerokai padidinti biržoje jau esančių bendrovių laisvų akcijų skaičių. Pvz., jei Vyriausybė parduotų bent 15–20 proc. “Lesto” ir „Lietuvos energijos“ akcijų, tai pritrauktų apie 380 mln. Lt lėšų dabartinėmis akcijų kainomis”, – kaip paskatinti prekybą, svarsto S.Malinauskas.

Iš 14 Baltijos šalių įmonių, 2004–2012 m. žengusių į vertybinių popierių biržą, šis žingsnis labiausiai pasiteisino lietuviškoms įmonėms „City Service“ ir „Linas Agro Group“ bei estų bendrovei „Starman“.

Žengti į akcijų biržą bendrovės nusprendžia tiek norėdamos pritraukti lėšų savo plėtrai bei ieškodamos alternatyvų bankų paskoloms, tiek siekdamos užsitikrinti solidesnę padėtį rinkoje, tačiau ne visoms šis sprendimas būna sėkmingas. Investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ finansų analitikų komanda įvertino visus Baltijos šalių įmonių pirminius viešus akcijų pasiūlymus (IPO), vykusius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., ir išrinko pačius sėkmingiausius atvejus.
Net trys lietuviškos bendrovės atsiduria pirmajame geriausiai buvimo biržos sąraše pranašumus išnaudojusių įmonių penketuke, nors apskritai per pastaruosius devynerius metus daugiausiai IPO Baltijos šalyse atliko Estijos įmonės. Iš 14 į biržą žengusių bendrovių aštuonios buvo estiškos, penkios lietuviškos ir tik viena latviška. „Šis pasiskirstymas iš dalies atspindi ir kapitalo rinkų išsivystymą bei aktyvumą Baltijos šalyse – Talino biržoje nuo seno vyko didžiausia apyvarta, o Latvijoje kapitalo rinka labiau simbolinė“, – komentuoja „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius.
Rikiuodami įmones analitikai atsižvelgė ne tik į akcijos kainos pokytį nuo IPO pradžios iki 2012 m. rugsėjo, IPO proceso sėkmę, bet ir į pritrauktų lėšų panaudojimo efektyvumą, savo pozicijų įtvirtinimą rinkoje. Pastarasis kriterijus buvo ypač svarbus, nes, D.Saikevičiaus teigimu, vertinant tik akcijų kainų grafikus galima teigti, kad visi Baltijos šalių įmonių IPO šiandien yra nesėkmingi: nė vienos įmonės akcijų vertė nepralenkė pirminio akcijų platinimo kainos, vadinasi, nebuvo sukurta ir vertė akcininkams.
Įvertinę visus tris kriterijus, „Prime Investment“ analitikai padarė išvadą, kad daugiausiai naudos akcijų kotiravimas biržoje davė bendrovei „City Service“, antroje vietoje atsidūrė estų įmonė „Starman“, kuri analizės laikotarpiu spėjo ir ateiti į biržą, ir iš jos išeiti, o trečioje vietoje – „Linas Agro Group“.
„Sąrašo pirmūnai sėkmingai įgyvendino IPO metu deklaruotas strategijas ir investuotojams duotus pažadus – buvo vykdoma tiek organiška plėtra, tiek įsigyjamos kitos įmonės, kas padėjo „City Service“, „Starman“ ir „Linas Agro“ bendrovėms sėkmingai išplėsti savo veiklą. Kaip rodo Baltijos šalių IPO analizė, ne visos įmonės sugebėjo efektyviai panaudoti IPO metu pritrauktą finansavimą ir nesukūrė akcininkams žadėtos vertės“, – paaiškino D.Saikevičius.

Pirmūnės ir augo, ir įgyvendino planus

Visos sąrašo viršūnėje atsidūrusios įmonės šiandien veikia sėkmingai, o biržoje jos mėgstamos investuotojų ir jų likvidumas didesnis nei vidutinis rinkoje. Tiesa, „City Service“ akcijos kainos nuo 2004 m. gerokai nukrito – nuo 4,08 iki 1,82 euro, tačiau, pasak D.Saikevičiaus, šios įmonės iškilimą į pirmą vietą lėmė kiti aspektai: pats IPO buvo labai sėkmingas, nes akcijų paklausa šešis kartus viršijo pasiūlą, įmonė sugebėjo įsigyti kitas bendroves ir išsiplėsti už Lietuvos ribų. „Ši įmonė turi labai aiškią strategiją ir ją vykdo, todėl per pastaruosius penkerius metus įmonės pajamos padidėjo daugiau nei 175 proc. (nuo 199 iki 548 mln. Lt), turtas balanse pagausėjo beveik tris kartus (nuo 122 iki 345 mln. Lt), o pardavimo pajamos už Lietuvos ribų padidėjo beveik dešimt kartų“, – teigia D.Saikevičius.
Estijos įmonei „Starman“ analitikai antrą šio sąrašo vietą skyrė dėl to, kad derindama organišką plėtrą ir įsigijimus ji per ketverius metus biržoje sugebėjo smarkiai išplėsti savo klientų gretas ir kasmet pajamas auginti po 20–25 proc.
O štai „Linas Agro“, „Prime Investment“ analitikų nuomone, nors IPO įvykdė gana sudėtingu laiku – 2010 m., akcijas išplatino sėkmingai, pritraukė būrį investuotojų ir šiuo metu užima vieną aktyvesnių pozicijų Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
„Po IPO įmonė ėmėsi aktyviai vykdyti investuotojams duotus pažadus, pavyzdžiui, įsigijo arba padidino akcijų paketus šešiose įmonėse, aktyviai investavo į savo verslui strateginius objektus (tarkim, grūdų terminalo plėtros projektą Klaipėdos uoste). Tai leido padidinti įmonės pajamų potencialą, grupės įmonių dirbamos žemės plotą. Beje, tai vienintelė bendrovė, kurios kaina po IPO praktiškai nenukrito“, – komentuoja D.Saikevičius.
Penketuke atsidūrusių įmonių atstovai sutinka, kad jų sprendimas eiti į biržą pasiteisino ir davė naudos. „Linas Agro Group“ finansų direktorius Tomas Tumėnas pabrėžia, kad pinigai, kuriuos grupė pritraukė per tuos dvejus su puse metų, leido sustiprėti finansiškai ir buvo postūmis judėti į priekį. „Išplėtėme elevatorių tinklą, trąšų verslą, esame vieni didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų – iki tol rinkoje buvome antri treti, o dabar esame pirmi antri“, – skaičiuoja T.Tumėnas.
Vertybinių popierių birža – tai alternatyva bankams, o tokią ambicingą plėtrą vykdyti vien iš bankų skolintomis lėšomis įmonių vadovai nenorėjo. „Ir bankai gali tiek neskolinti, ir rizikos laipsnis didelis. Taip saugiau. Mano supratimu, didelio masto investicijas finansuoti vien skolintomis lėšomis – absoliuti nesąmonė ir trumpalaikis požiūris, nes turi būti protingas nuosavo ir skolinto kapitalo santykis“, – įsitikinęs T.Tumėnas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Per 70 proc. įmonių nori fiksuoto elektros energijos tarifo, o su elektros biržos kaina susieto elektros energijos tarifo nori tik 6 proc. įmonių

Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą.

Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos-rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausa virš 500 juridinių asmenų.

Tyrimo duomenimis, už elektrą mokėti pagal fiksuotą tarifą, diferencijuotą pagal laiko intervalus, norėtų 40 proc. verslo įmonių ir 30 proc. viešojo sektoriaus įstaigų. Tuo metu vieną fiksuotą kainą mieliau rinktųsi viešojo sektoriaus įstaigos – 43 proc. Tokį mokėjimo už elektros energiją būdą rinktųsi 31 proc. įmonių.

Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, tai dėsninga, kadangi įstaigos daugiausia elektros energijos sunaudoja dieną, o stambiausios verslo įmonės, ypač gamybos, dažnai daugiau vartoja naktį, kuomet pagaminamos elektros energijos kaina mažesnė. Atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad tik 6 proc. apklaustų juridinių asmenų sutiktų už elektros energiją mokėti pagal kintamą, nuo elektros energijos biržos kainų priklausantį tarifą.

„Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skandinavišką „NordPool Spot“, fizinių perdavimo jungčių trūkumas ir ribotas tinklų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekybos apimtims ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje yra nuperkama vos apie 10-20% viso Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio, o didžioji dalis jos yra įsigyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir importuotojais“, – sako A. Juozaponis.

Pasak jo, kainų svyravimų biržoje sureikšminti nereikėtų , nes didžiausiai daliai galutinių vartotojų, perkančių elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pagal ilgalaikes ir fiksuoto tarifo sutartis, jie įtakos neturi, o stabiliai veikiančių nepriklausomų tiekėjų portfelyje biržoje įsigyta elektros energija neturėtų viršyti 20 proc. „Be to, vartotojai turėtų žinoti, kad biržos kaina nėra lygi elektros energijos kainai mažmeninėje rinkoje: galutinę kainą sudaro ne tik biržoje arba pagal tiesiogines sutartis nupirktos elektros energijos kaina, bet ir tokie su tiekimu susiję kaštai, kaip balansavimas, klientų aptarnavimas“, – sako A. Juozaponis.

Daugiausiai laisvos rinkos dalyvių pritraukęs „Energijos tiekimas“ savo klientams siūlo individualiai apskaičiuotus ir nuo kliento vartojimo specifikos priklausančius tarifus. „Mūsų sprendimą nesiūlyti standartizuotų mokėjimo planų patvirtino atliktas tyrimas, kurio metu net 75 proc. įmonių nurodė, kad geriausiai jų poreikius atitinka individualiai paskaičiuotas tarifas. Aukštas „Energijos tiekimo“ klientų pasitenkinimo lygis rodo, kad tokia kainodara ir aptarnavimas juos tenkina“, – sako A. Juozaponis.

Praėjusią savaitę didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas oficialiu laišku paskelbė, kad kompanija užpildė prašymą dėl viešo akcijų platinimo.

Rinkos analitikai spėja, kad oficiali prekyba akcijomis prasidės tik po kelių mėnesių, tačiau pirminiais duomenimis, už akcijas M.Zuckerbergas, kuriam priklauso apie 28 proc. akcijų, viliasi surinkti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Uždaroje akcijų prekyba užsiimančioje biržoje „Sharepost“ socialinio tinklo vertė šiandien sudaro apie 90 mlrd. dolerių – panašių rezultatų tikimasi ir pradėjus oficialiai prekiauti akcijomis.
Šis rimtas žingsnis paskatino „Facebook“ vadovybę atskleisti nemažai duomenų apie socialinį tinklą, kurie anksčiau buvo laikomi paslaptimi. Pasirodo, šiandien tinklas turi daugiau nei 840 mln. registruotų vartotojų, iš kurių net 360 mln. prisijungia šešias dienas per savaitę – per dieną jie parašo apie 2,7 mlrd. komentarų. Kasdien vartotojai į jį įkelia apie 250 mln. nuotraukų – šiandien „Facebook“ serveriuose saugoma apie 100 petabaitų (viename petabaite telpa apie milijoną filmų) vartotojų įkeltų nuotraukų ir filmukų.
Taip pat buvo paskelbti ir kai kurie finansiniai duomenys. Pavyzdžiui, 2011 m. socialinio tinklo pajamos sudarė 3,7 mlrd., o pelnas – apie 1 mlrd. dolerių. 85 proc. pajamų generuoja tinkle skelbiama reklama ir net 12 proc. – žaidimų kūrėja „Zynga“. Žurnalo „Forbes“ apžvalgininkas Peteris Cohanas nesitiki, kad toks „Facebook“ žingsnis sukrės verslą: šis socialinis tinklas užima tik vieną procentą pasaulinės reklamos rinkos, generuojančios apie 507 mlrd. dolerių apyvartą.

Prieš Kalėdų šventes pradėta elektros kabelio, sujungsiančio Lietuvos ir Švedijos krantus, gamyba.

2012-aisiais Lietuva ketina atkelti vartus „Nord Pool Spot“ biurui Lietuvoje. Bus duotas startas ir studijai, numatančiai Baltijos valstybių prisijungimo prie žemyninės Europos elektros tinklų būdus ir technines sąlygas. Tiesa, šios studijos išvadų teks luktelėti porą metų. O belaukiant – pokalbis su Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generaliniu direktoriumi Virgilijumi Poderiu apie tai, ką prarandame nebūdami Vakarų Europos tinklų sinchroninėje zonoje.

 

PROGNOZĖS: Naujuosius metus norisi pradėti geromis naujienomis. Girdėjom, turite tokių parengęs…

V.P.: Gera naujiena ta, kad Švedijoje, ABB gamykloje, prieš pat Kalėdas pagaliau pradėtas gaminti Lietuvos elektros jungties su Švedija kabelis. 920 km kabelio gamyba užtruks dvejus metus. Beveik 20 cm pločio izoliuotas kabelis sukamas į milžiniškas rites – kiekvienoje po 60 kilometrų unikalaus, atsparaus korozijai ir pritaikyto aukšto slėgio sąlygoms gaminio. Ritės 2014 m. atsidurs specializuotuose laivuose, guldysiančiuose kabelį į Baltijos dugną.

Tuo tarpu elektros tiltas su Lenkija iš Alytaus į Elko (Luko) miestą drieksis oro linija. Nuo kitų panašių Lietuvos miškus ir laukus vagojančių linijų ji skirsis tik aukštesne – 400 kV įtampa laiduose ir didesniais, nei esame pratę matyti, atramų stulpais. Aukščiausi, stovėsiantys giliausiose daubose, bus net 60 m aukščio.

PROGNOZĖS: Pašlijus Lietuvos santykiams su Lenkija, visiems parūpo, kaip klostysis šios jungties likimas už Lietuvos teritorijos ribų. Ar nepastebėjote „LitPol Link“ projekto sulaikymo ženklų?

V.P.: Ne, ir tuo džiaugiamės. Sulaikymas mažai tikėtinas, nes su šiuo projektu siejama ir šiaurinės Lenkijos dalies tinklų plėtra. Šiuo metu kaimynai rengia savosios projekto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. 2015 m. pabaigoje turėtų pradėti veikti 500 MW galios „LitPol Link“ jungtis. O kadangi tokio pralaidumo visų trijų Baltijos valstybių sąsajai su žemynine Europa nepakaks, 2020 m. galingumas bus padidintas iki 1000 MW.

PROGNOZĖS: Bet Lenkija jau dešimtmetį eksploatuoja savo elektros jungtį su Švedija. Kodėl, įgyvendinę „LitPol Link“ projektą, lietuviai negalėjo naudotis ja?

V.P.: Prisiminkime, kad Skandinavija yra žemesnių elektros kainų zonoje nei Lenkija. O 2016-aisiais, įsigaliojus griežtesniems leidžiamos taršos normatyvams elektrinėse, šis skirtumas dar labiau išryškės, nes kaimynai bus priversti savo anglimis kūrenamas elektrines modernizuoti arba uždaryti. Todėl Lietuvai, kuri planuoja tapti „Nord Pool Spot“ biržos dalyve, paprasčiausiai apsimokės turėti tiesioginę 700 MW galios jungtį su Švedija: geresnis pralaidumas šiuo atveju užtikrins mažesnį kainų lygį.

PROGNOZĖS: Kada „Nord Pool Spot“ Baltijos valstybių biržas ketina perimti į savo svetingą glėbį?

V.P.: Metų pabaigoje Seimas dar kartą svarstė Elektros energetikos įstatymo pataisų projektą, kuris panaikintų teisines kliūtis norvegų bendrovės, operuojančios „Nord Pool Spot“, atėjimui į Lietuvą. Jeigu jam būtų pritarta, tuomet čia, kaip ir kitose šalyse, būtų įsteigtas šios bendrovės biuras, kuris Lietuvoje veiktų kaip nejuridinis asmuo. Estai panašų biurą jau turi, latviai pasirengę jį priimti, o mes velkamės uodegoje. Atėję čia norvegai rūpintųsi mūsų biržos perkėlimu iš „Balt Pool“ į „Nord Pool Spot“, o mes, kaip perdavimo sistemos operatoriai, užtikrintume biržos veiklai būtiną aplinką.

PROGNOZĖS: Kas važinės „elektros greitkeliais“?

V.P.: „Elektros greitkeliai“ (angl. Electricity Highways) – tai šiuo metu rengiamas projektas, sujungsiantis Europos šiaurinius ir pietinius bei vakarinius ir rytinius regionus. Jis labiausiai reikalingas tam, kad būtų įmanoma subalansuoti elektros generaciją sparčiausiai atsinaujinančių šaltinių energetiką diegiančiuose kraštuose. Imkime besiplečiančius vėjo jėgainių parkus Šiaurės jūroje: juk tokiems generuojamos elektros kiekiams „suvirškinti“ pakrančių energetinių sistemų galimybių neužteks. Tačiau paskirsčius balansavimo naštą platesniam regionui, problemų neliktų.

Panašiai ir Lietuvoje 2015-aisiais pradėsiantys veikti tarptautiniai „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros tiltai išplės mūsų atsinaujinančių šaltinių energetikos balansavimo galimybes. Mes irgi tapsime „elektros greitkelių“ tinklo dalimi.

PROGNOZĖS: Teigiama, kad ateities elektros energetikos panacėja – išmanieji tinklai, padėsiantys racionalizuoti elektros tinklų valdymą ir kartu energijos suvartojimą. Ar Lietuva rengiasi tokiam kokybiniam šuoliui?

V.P.: Išmanusis elektros valdymas, išmanieji tinklai ir jiems pritaikyti elektros skaitikliai ypač aktualūs skirstomųjų tinklų operatoriams. Neabejoju, kad tai leistų efektyviau ir taupiau vartoti elektros energiją. Bet šių tinklų diegimo koncepcijos kol kas neturi nė viena Europos valstybė. ES lygmeniu taip pat nėra patvirtinta bendrų išmaniųjų tinklų diegimo standartų. Susitarti, kaip reikėtų vieningai plėtoti šią sistemą, tikimasi po kelerių metų.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo drausti įdarbinti darbo biržos subsidijuojamus asmenis toje pačioje įmonėje į tą pačią darbo vietą, jeigu nėra praėję 6 mėnesiai nuo jų darbo sutarties nutraukimo dienos.

Tai reglamentuojantis Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimas šiandien užregistruotas Seime.
Pasak parlamentaro, rengti įstatymo pakeitimus paskatino išaiškėjusi ydinga praktika įmonėse, kai pasinaudojus įstatymų nuostatomis, nepagrįstai piktnaudžiaujama darbo biržos subsidijomis. O dabar galiojantis reglamentavimas nenumato jokių saugiklių, kad būtų išvengta tokių situacijų.
Įdarbinimas subsidijuojant – tai priemonė socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, kuri skirta padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o sunkią negalią turintiems – sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. Darbo birža už kiekvieną tokį įdarbintą asmenį numatytą laikotarpį kas mėnesį moka tam tikro dydžio atlyginimo subsidiją.
Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vos pasibaigus laikotarpiui, už kurį apmoka darbo birža, įmonė darbuotoją atleidžia, o jam vėl  užsiregistravus darbo biržoje įdarbina į tą pačią darbo vietą ir  toliau gauna jo darbo užmokesčio kompensaciją.
„Sulaukiau skundo, kai žmogui, atėjusiam į pokalbį dėl darbo, buvo tiesiai į akis pasakyta, kad jis net nesitikėtų įsidarbinti.  Kadangi darbą gaus darbo biržos subsidijuojamas asmuo, kuris jau dirbo šioje įmonėje pusę metų ir įgijo reikiamos patirties. O atleistas jis buvo tik dėl to, kad vėl užsiregistruotų darbo biržoje ir toliau „neštų“ kompensaciją į įmonę.“- pasakojo E. Jurkevičius.
Priėmus E. Jurkevičiaus siūlomas pataisas, darbdaviai nebegalės piktnaudžiauti ir kompensacijas gaus tik įstatyme numatytą laikotarpį, o po jo darbuotojui algą mokės jau iš savo kišenės.

„Stebimi pokyčiai biržoje – dinamiški. Reikšmingai pakito tiek prekybos apimtys, tiek ir vidutinė biržoje parduodamos elektros kaina. Biržos apyvarta šių metų pirmą pusmetį, lyginant su pernai metų pirmu pusmečiu, paaugo 10-čia procentų, o vidutinė biržoje prekiaujamos elektros kaina tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 12-a procentų didesnė“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

 

Kainos augimui didžiausią įtaką turėjo silpnas šių metų pavasarinis polaidis, stipriai numušęs kainas praėjusiais metais, kai buvo išaugusi hidroelektrinėse pagamintos elektros pasiūla. Taip pat šį pusmetį buvo galima stebėti ir naujų, kainą sumažinusių veiksnių. Prekybos ypatumai jau daugiau kaip metus veikiančioje Estijos biržoje lėmė kainų Lietuvos elektros biržoje mažėjimą. Iki birželio mėnesio elektros energija beveik visomis valandomis buvo pigesnė Estijoje, nei Skandinavijoje, todėl elektra tekėdavo į Skandinaviją ir tai turėjo įtakos kainų kilimui mūsų regione. Nuo birželio mėnesio vidurio situacija pasikeitė – šiuo metu gana dažnai Skandinavijoje formuojasi mažesnės kainos ir elektra patenka į Baltijos regioną. Tai turėjo įtakos ir Lietuvai, nes atsirado rinkos dalyvių, kurie elektros energiją pirkdavo Estijoje ir parduodavo ją Lietuvoje, tikėdamiesi, jog Lietuvoje kainos bus aukštesnės. Taip padidėjusi pasiūla sumažino elektros kainas Lietuvos elektros biržoje. Jei šios tendencijos nepasikeis, gali pavykti išvengti tokių didelių elektros energijos kainų, kokios buvo praėjusių metų vasarą.

 

Finansų rinkos linkusios pamiršti Lietuvos nesėkmes ir nuosaikiai braukia šalies nemokumo riziką.

Tačiau analitikai nuopelnų medalius kabina ne valdžiai, o bendro rizikos apetito padidėjimui tarp investuotojų, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Investuotojų perkamas draudimas nuo rizikos, kad Lietuva per artimiausius 5 metus neišpirks savo išleistų vertybinių popierių (obligacijų), vien per šiuos metus atpigo kone penktadaliu.

Todėl tai atspindinti 5 metų trukmės Lietuvos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmė (CDS) šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo daugiau nei 250 iki vos daugiau nei 200 punktų. Nuo 2009 metų siektų aukštumų, kai šalies ekonomikai ritantis į duobę buvo spekuliuojama lito devalvavimu, šis rodiklis smukęs jau daugiau nei 40 proc. ir pasiekęs maždaug prieškrizinį lygį.

“Pagrindinė to priežastis – bendras tolerancijos rizikai ūgtelėjimas pasaulyje, jis atsirado kartu su atsitiesiančiais akcijų kursais”, – sako bendrovės “MC Wealth Management” turto valdytojas ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marijus Kalesinskas.

Jo vertinimu, valdžios žingsniai yra antrinis veiksnys pagal įtaką CDS reikšmei: “Paradoksas, bet jei Vyriausybė tvarkosi gerai, tai didesnės įtakos CDS reikšmei nedaro. Tačiau jei tik Vyriausybei iškiltų didesnių problemų, pvz., surenkant biudžetą, rodiklis kaip mat šokteltų aukštyn”.

Anot DnB NORD banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovo Mindaugo Turlio, didesnį investuotojų pasitikėjimą Lietuva rodo ne tik smukęs CDS, bet ir ūgtelėjusi tarptautinėse rinkose Lietuvos išplatintų obligacijų paklausa.

“Lietuvos euroobligacijų likvidumas antrinėje rinkoje padidėjęs labai stipriai, 4-5 kartus. Tai rodo, kad investuotojai nori ir perka mūsų šalies obligacijas, o tarpininkai įtraukia Lietuvos obligacijų kotiruotes į siūlomų investicinių priemonių sąrašus”, – dabartinę padėtį aiškina jis.

Lietuvos nemokumo tikimybė, kuri taip pat skaičiuojama pagal CDS reikšmę, o ji pirmąjį šių metų ketvirtį siekė apie 14,5 proc. Kitaip tariant, tokia buvo tikimybė, kad šalis per artimiausius 5 metus nesugebės laiku išpirkti obligacijų, o tai, finansų pasaulio terminais, realiai reikštų valstybės bankrotą.

Palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tokia galimybė smuko 1,9 proc. punkto, skelbiama naujausioje bendrovės CMA parengtoje šalių kreditingumo apžvalgoje.

Finansų krizės įkarštyje 2009-aisiais Lietuvos bankroto rizika viršijo 30 proc., vėliau nuosaikiai mažėjo.

Pagal dabartinę šio rodiklio reikšmę Lietuva užima 18-ą vietą tarp 64-ių įvertintų šalių.

Tai reiškia, kad finansų rinkų suvokiama Lietuvos nemokumo rizika yra beveik analogiška Latvijos (15 proc.), Indijos (13,7 proc.), kur kas mažesnė nei Graikijos (57,7 proc.), Airijos (43 proc.), tačiau nė iš tolo neprilygsta JAV (3,7 proc.) ar Šveicarijos (3,1 proc.).

Tuo, kad Lietuvoje naudojamasi viešai dar neatskleista informacija, tiki ir rinkos dalyviai, ir pati Vertybinių popierių komisija (VPK), kuri net įžvelgia šių atvejų daugėjimą, bet į kryžiaus žygius prieš “gudručius” neskuba.

Dienraščio “Verslo žinių” atliktas tyrimas parodė, kad įmonių, biržoje sukėlusių pastarojo pusmečio naujienas, kurios plačiajai investuotojų auditorijai buvo netikėtos, akcijų kaina savaitę iki pasirodant žiniai brango palyginti nemenkai – nuo 4 proc. iki 10 proc., o tai reiškia, kad informaciją apie būsimą naujieną turėjęs ir ja pasinaudojęs investuotojas vos per savaitę galėjo uždirbti apie 400-1 tūkst. litų.

Investicijų bendrovė “Invalda” žinią apie jos ir kitų infrastruktūros grupės “Tiltra Group” akcininkų sandorį su Lenkijos geležinkelių statybos įmone “Trakcja Polska” oficialiai paskelbė 2010 metų lapkričio 18 -ąją, o per savaitę (lapkričio 10-17 dienomis) iki šios žinios pasirodymo “Invaldos” akcijų kaina pakilo 8,4 proc., o vien lapkričio 17-ąją – 4,3 proc.

Šaldytuvų gamintoja “Snaigė” šių metų kovo 14-ąją pasibaigus prekybai pranešė, kad fondai jos akcijas supirks po 0,33 euro, t. y. gerokai brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. Įmonės akcijos kovo 7-14 dienomis pabrango 10,17 proc., o vien kovo 14-ąją – 8,3 proc.

“Snoro” bankas apie planus įstatinį kapitalą didinti 1,7 karto ir tapti trečiu pagal turtą banku šalyje paskelbė 2010 metų lapkričio 30-ąją jau pasibaigus prekybai biržoje. Per savaitę (lapkričio 23-30 dienomis) banko akcijų kaina pakilo 3,96 proc., o per lapkričio 30-ąją -0,85 proc.

Iš šių istorijų kaip galimas pasinaudojimo viešai neatskleista informacija VPK užkliuvo tik “Invaldos” sandoris, tačiau komisija pranešė pritrūkusi įrodymų, kad nustatytų piktnaudžiavimą.

Smulkiuosiuos rinkos žaidėjus ginančios Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius sako, kad kiekviename bent kiek didesniame įmonių įsigijimo ar pardavimo sandoryje su jautria informacija dirba gana didelė žmonių grupė – nuo aukščiausios grandies vadovų iki sekretorių, kopijuojančių dokumentus.

Anot jo, tokiuose sandoriuose tiek pirkėjas, tiek pardavėjas dažniausiai samdo ir teisininkus, bankininkus, todėl konfidenciali informacija pasklinda ir už įmonės ribų.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis mano, kad pasinaudoti tokia informacija dažniau nusprendžia žmonės iš pačių įmonių – viduriniosios grandies vadybininkai, nes finansų tarpininkai geriau žino atsakomybę ir yra pasirašę krūvą konfidencialumo įsipareigojimų.

VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas sako, kad per pastaruosius dvejus metus sprendimų dėl viešai neatskleistos informacijos pasinaudojimo komisija nėra priėmusi, nors bendra situacija nedžiugina.

Investuotojams privengiant besivystančių šalių rinkų, Rusija toliau išlieka patrauklia šalimi dėl numatomų reformų, privatizacijos, augančio vartojimo.

Šiuo metu Rusijos įmonių akcijoms tebetaikant nuolaidą, ši rinka, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis, išlieka maždaug trečdaliu pigesnė, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Investicijų valdytojai sutaria – mažėjant kai kurių besivystančių rinkų patrauklumui, Rusija lieka išimtis.

“Rusija yra fundamentaliai įdomi rinka tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu, – tikina “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Dainius Bložė, anot kurio, šiemet ypač daug dėmesio Rusijos akcijoms teko dėl arabų šalių sąmyšio sukelto naftos kainos šuolio.

Mandatum Life” grupės investicijų ekspertai Rusijos akcijų rinką irgi vertina kaip itin patrauklią dirvą investicijoms.

Anot investicijų profesionalų, Rusijos akcijų rinka šiuo metu vertinama patraukliai, nes jos kainos ir pelno santykio rodiklis vertinant vieną akciją siekia apie 9-10 (palyginti su kitomis besivystančiomis rinkomis, jų šis rodiklis yra 12-17), Rusijos bendrovių akcijos yra mažiausiai apie 33 proc. pigesnės ir nesiekia ilgalaikio istorinio vidurkio.

“Mandatum Life Insurance Baltic” Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Paulas Lukka prognozuoja, kad Rusijos bendrovių pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklio augimas šiemet turėtų siekti 25 proc., o kitose besivystančiose rinkose -17 proc.

Mažėjančią naftos gavybą Rusijos vyriausybė planuoja skatinti papildomomis lengvatomis ir subsidijomis. Investicijoms į naujus mineralų ir naftos telkinius rytinėje Sibiro dalyje bus suteikiamos ir mokesčių lengvatos.

Teigiama, kad neretai investuotojai neįvertina Rusijos mažų ir vidutinių įmonių, kurių augimą stimuliuoja brangstanti nafta, didėjantys atlyginimai ir atsigaunantis vartojimas.

Lietuvos ir Estijos elektros biržoms iš dalies įtakos turi Šiaurės šalyse besiformuojanti elektros energijos kaina, pripažįsta bendrovės “Baltpool” direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomaitis.

Tačiau didesnės įtakos elektros kainoms biržoje nėra dėl ribotų techninių galimybių eksportuoti ar importuoti elektrą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios” .

“Šiuo metu elektros energijos mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų galimi per 350 megavatų galios kabelį “EstLink”, nutiestą tarp Estijos ir Suomijos. Pigesnės Šiaurės šalių hidroelektrinėse gaminamos energijos importas į Baltijos šalis ar, pabrangus elektros energijai Skandinavijos šalyse, eksportas iš Baltijos šalių yra ribojamas per “EstLink” jungtį”, – sako T.Adomaitis.

Pastaruosius du mėnesius Šiaurės šalių elektros biržoje “Nord Pool” susiformavo rekordiškai aukštos elektros kainos, kurios privertė stabdyti gamybą didžiulėse pramonės įmonėse. Tačiau Lietuvos rinkai didesnės įtakos Šiaurėje jaučiamas elektros badas nepadarė.

Vidutinė elektros kaina sausį Lietuvos elektros biržoje “Balt Pool”, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, mažėjo 7 proc. ir buvo apie 15,4 cento už kilovatvalandę.

Lietuvos elektros birža atsilaikė kainų spaudimui, ateinančiam iš tarptautinės rinkos, mat gruodį ir sausį Šiaurės šalių elektros biržoje “NordPool” buvo susiformavusios didžiausios per dešimtmetį elektros kainos.

Elektra Siaurės šalyse pastaruoju metu brango paaiškėjus, kad šią žiemą į hidroelektrinių baseinus priteka rekordiškai mažai vandens.

Didžiosios dalies “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos įmonių veiklos rezultatai paskutinį šių metų ketvirtį turėtų pamažu gerėti, mano analitikai.

Pasak jų, “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos įmonių trečiojo ketvirčio rezultatai rodo tolesnį atsigavimą.

“Šiemet ketvirtąjį ketvirtį pelno augimo toliau tikėčiausi iš “Teo LT”, tuo tarpu pienininkų, drabužių pardavėjų rezultatai gali būti kiek prastesni, nes sezoniškai geriausias jiems būna trečias ketvirtis. Kol kas sunku kažką prognozuoti dėl energetikų – palaukime, kol bus baigtos sektoriaus pertvarkos”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė banko “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

Islandijos banko “MP Bank” filialo Baltijos šalyse Kapitalo rinkų departamento vadovas Darius Križinauskas taip pat sako, kad pajamų ir pelno augimas šį ketvirtį neturėtų būti įspūdingas, rezultatai ir toliau esą gerės “po truputį”.

“Turėtų gerėti didžiosios dalies įmonių rezultatai. Norėtųsi tikėti, kad pelnu pagaliau pradžiugins Šiaulių bankas, kurio rezultatai iš bankų iki šiol atrodė prasčiausiai. Pelningumo prasme turėtų gerėti ir “Aprangos” padėtis”, – sakė jis.

Tačiau komentuodamas bendrą rezultatą, D.Užkurėlis pažymi, kad šį ketvirtį jis neturėtų ypatingai gerėti – “galimybių atsirasti dideliam pelnui nematau ir viską vertinčiau atsargiai”.

Akcijas biržoje “Nasdaq OMX Vilnius” kotiruojančios įmonės per trečiąjį. kartu uždirbo 154,325 mln. litų grynojo pelno – 38,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (111,662 mln. litų).

Iš viso per sausį-rugsėjį įmonių pelnas siekė 423,038 mln. litų, arba 2,4 karto daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (174,47 mln. litų), suskaičiavo D.Užkurėlis.

“Sėkmingai pajamas augino ir su eksportu glaudžiai susijusios įmonės, tokios kaip “Grigiškės”, “Vilniaus baldai”, Vilkyškių pieninė, “Žemaitijos pienas”. Tačiau į vidinę paklausą orientuotų įmonių pajamos stabiliu augimu pasigirti dar negalėjo.

“Apranga” jau augino pajamas, tačiau alkoholio gamintojų apyvartos ir toliau smuko”, – sako analitikas.

Kalbėdamas apie grynąjį pelną, D.Užkurėlis pažymi, kad pelningiausia įmonė per trečiąjį ketvirtį buvo “Teo LT”, uždirbusi 41,6 mln. litų grynojo pelno. Tačiau gerus pelningumo rezultatus pateikė ir “Sanitas”, “Linas agro group”, “City service”, taip pat ir pienininkai, kuriems trečias ketvirtis sezoniškai būna pats geriausias.