Didžiausios Lietuvoje alkoholio gamybos įmonių grupės “Alita”, kuri gali turėti finansinių problemų dėl Serbijos privatizavimo agentūros pretenzijų su ja susijusiai įmonei “ALT investicijos”, turėtų toliau kotiruotis “Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje, teigia rinkos dalyviai.

“Įmonė, kuri susiduria su problemomis ar kuriai gal net kyla bankroto galimybė, tačiau anksčiau sėkmingai kotiravosi biržoje, turėtų ir toliau joje likti dėl labai paprastos priežasties – kad esami investuotojai, kurie atėjo per biržą, galėtų tikėtis sunkumus patiriančios įmonės skaidrumo”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas ir įmonės “Finasta asset management” fondų valdytojas Marius Dubnikovas.

Tačiau, anot jo, keista, kad birža iki šiol šiai bendrovei nesuteikė stebimos įmonės statuso, kuris perspėja potencialius investuotojus pasidomėti plačiau visa žinoma informacija apie sunkiai besiverčiančią bendrovę.

“ALT investicijos”, kuriai Serbijos privatizavimo agentūra pareiškė beveik 236 mln. litų pretenziją dėl neįvykdytų įsipareigojimų privatizuojant “Beogradska industrija piva” akcijas, neatmeta bankroto galimybės. Tokiu atveju už “ALT investicijas” laidavusios įmonių grupės “Alita” bendra skolų našta vien sandorį Serbijoje finansavusiam “Swedbank” pasiektų 168 mln. litų.

“Abi įmonės yra labai praskolintos ir dabartinių pinigų srautų tikrai nepakanka atiduoti toms skoloms – pagrindinė įmonė gali mokėti tik palūkanas, o skolos praktiškai dar negrąžinamos. Tad viskas priklauso nuo banko politikos ir jo geranoriškumo, taip pat to, kaip įmonės vadovybė susitars su banku restruktūrizuoti skolą”, – teigė bendrovės “Finasta Corporate Finance” projektų vadovas Darius Saikevičius.

Pasak jo, nors įmonių grupės “Alita” pinigų srautas iš pagrindinės veiklos yra teigiamas, galbūt šiek tiek reikėtų tikėtis teigiamos įtakos veiklai dėl mažinamų alkoholinių gėrimų akcizų, vis tik skolų kol kas atiduoti nuostolingai dirbanti bendrovė neįstengs. Juolab kad nemažos skolos dalies grąžinimo terminas – 2011 metais.

Įmonių grupės “Alita” ir “ALT investicijų” akcijų, kotiruojamų biržos Papildomajame prekybos sąraše, rinkos kaina trečiadienį sumažėjo atitinkamai 25 proc. ir 20,31 procento. Anot rinkos dalyvių, net paviešinus žinią apie serbų norimą baudą iš esmės niekas nepasikeitė – įmonių sunkumai į akcijos kainą buvo įskaičiuoti ir anksčiau.

Siekiant skaidesnės ir vartotojui palankesnės elektros biržos veiklos, nustatyta 56,4 cento už kilovatvalandę elektros kainos viršutinė riba, kuri iki šiol nebuvo nustatyta.

“Ribos nustatymas neleis elektros biržos dalyviams manipuliuoti rinka bei nustatyti ir palaikyti neįprastą ar pasiūlos ir paklausos sąlygų neatitinkančią kainą” – pranešime spaudai sakė Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė.

Kainų komisijos nuomone, ši riba turi būti ne didesnė nei 56,4 cento, nes tokia kaina Lietuvos elektrinė galėtų užtikrinti visą Lietuvos vartotojų elektros poreikį, įskaitant sąnaudas, reikalingas pradėti gamybos bloko darbą.

Pasak komisijos, patirtis parodė, kad esant tam tikroms sąlygoms, “Nord Pool Spot” biržos Estijos kainų zonoje šiais metais kelioms valandoms buvo susiformavusios iki beveik 7 litų už kilovatvalandę elektros kainos.

Elektros rinkos dalyvių interesai nebuvo apginti ir dėl to buvo patirta papildomų išlaidų.