Apmažėjusi ES finansinė injekcija Lietuvai 2014–2020 m. verstų mažinti strategijų ambicijas ir vėlinti Ignalinos AE uždarymo darbus. O gal pagaliau imtis esminių reformų?

Europos Komisija (EK) užsimojo nuskriausti ir taip krizės prispaustas tris Baltijos šalis, nors būtent jos, priešingai nei kai kurios senbuvės, krizės laikotarpiu kiek įstengdamos neišlaidavo, be to, uoliausiai panaudojo ligšiolinę ES paramą. Paradoksas: Sanglaudos fondo tikslas – mažinti skirtumus tarp šalių, tačiau pagal EK milijardų skirstymo schemą, siūlomą naujam 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui, turtingesnėms tektų daugiau, o, pavyzdžiui, Lietuvai maždaug 14 proc., arba 1 mlrd. Lt, mažiau nei 2007–2013 m.
Kodėl ES užsimojo mus skriausti? Kiek dar atitrūksime nuo ES standartų, jei finansinėmis injekcijomis bus labiau skatinamos tos, kurios ir dabar gyvena kur kas geriau nei mes? Ko būsime priversti atsisakyti, jei sumažės europinių milijardų?

„Lubos“ – kad lenkai negautų per daug
Gera žinia ta, kad tai kol kas nėra galutiniai sprendimai: susitarimą tikimasi pasiekti iki šių metų pabaigos, o tarpinė stotelė – birželį vyksianti ES Vadovų Taryba. Tas milijardas, kurį bijome prarasti, taip pat niekur nėra įvardytas – tokį minusą vertindami EK siūlomą pinigų dalybų schemą suskaičiavo Lietuvos finansų strategai. Jis atsiranda dėl EK siūlymo įvesti struktūrinės paramos lubas – iki 2,5 proc. šalių BVP, skaičiuojant trejų metų (2007–2009 m.) vidurkį. Baltijos šalims ir Vengrijai, kurių BVP krizės metais krito labiausiai ES, tai tikras smūgis.
Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas vadina tai paradoksu: kai kurios labiau už mus išsivysčiusios šalys iš krizės net išloš, nes jų BVP vienam gyventojui smuktelėjo vos žemiau 75 proc. ES BVP vidurkio, o intensyviausią pagalbą būtent ir žadama esančioms žemiau šios ribos. Lietuvos rodiklis – vos 55 proc., tačiau didelės pagalbos negalime tikėtis, nes ji atsirems į 2,5 proc. labai neaukštas krizės metų BVP lubas.
„Negalima leisti vienai didžiausių per pastaruosius dešimtmečius krizių iškreipti ES sanglaudos politiką, kurios tikslas – mažinti skirtumus tarp atskirų regionų. Kaip vytis labiau pažengusius ES regionus, jei jie gaus daugiau už atsiliekančius? Tikimasi, kad logika nugalės, tik klausimas, kokiu lygiu“, – prognozuoja R.Kriščiūnas.
Baltijos šalys parengė bendrą siūlymą, kaip išvengti neteisingumo: šalims, krizės laikotarpiu turėjusioms neigiamą BVP, ragina nustatyti aukštesnes nei 2,5 proc. BVP lubas. Be to, atsižvelgti, ar šalys sugeba efektyviai išleisti ES pinigus, nes kai kurios nepanaudojo ir lig šiol gautų.
Pirmūnės šiuo finansavimo laikotarpiu – trys Baltijos valstybės ir Lenkija. Tačiau pagal siūlomą schemą Lenkiją iš gausiausių ES paramos gavėjų eliminuotų tai, kad jos vienintelės BVP net krizės metais tik didėjo. R.Kriščiūnas neatmeta ES sklandančių prielaidų, kad tos 2,5 proc. BVP lubos ir atsirado siekiant apriboti paramą Lenkijai, priešingu atveju ji gautų dešimtimis milijardų eurų daugiau, ir tai išsprogdintų ES biudžetą. Galima spėti, kad EK spaudžiama ir didžiausių ES iždo donorių, kurios netgi dabar pasiūlytame ES biudžeto projekte norėtų sutaupyti dar 100 mlrd. eurų, o kur kitur juos rasi, jei ne dviejuose pagrindiniuose ES biudžeto banginiuose – Sanglaudos ir Žemės ūkio paramos fonduose.
Dalijant išmokas žemdirbiams norima šiandien egzistuojantį 90 proc. skirtumą tarp šalių sumažinti bent trečdaliu. Tokiu atveju tiesioginės subsidijos Lietuvai neturėtų mažėti. Jei vis dėlto ES biudžetas būtų dar mažinamas (o, pasak finansų viceministro, būtų paradoksalu, jei kalbant apie modernėjančią Europą žemės ūkis liktų pagrindine dominante), Lietuva neturėtų nukentėti, nes juk deklaruojant, kad atotrūkis tarp šalių bus mažinamas, negalima atimti iš mažiausiai gaunančiųjų. „Tačiau Baltijos šalys norėtų ambicingesnio plano – prisiimti konkrečių pažangos rezultatų įsipareigojimus, bet ir gauti daugiau pinigų jiems siekti“, – apie derinamus baltijiečių planus informuoja R.Kriščiūnas.
Tačiau vis dėlto kaip suksimės, jei ES paramos paramos?

Kuo lopysim biudžeto skyles
Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudaro beveik trečdalį – 7,1 mlrd. Lt, panašios proporcijos buvo ir ankstesniais metais. Šiemet valstybė skolinsis per 10 mlrd. Lt. O kiek tektų skolintis, jei ne ES pinigai? Taigi nors 1 mlrd. Lt praradimą padalijus septyneriems metams metinė europinė dozė sumažėtų po 143 mln., ir tai būtų didžiulis nuostolis.
Energetikos ministerija skambina pavojaus varpais, kad EK siūlymas 2014–2017 m. Ignalinos AE skirti 229 mln. eurų, t.y.triskart mažiau nei prašoma, aiškiai nepakankamas jos eksploatacijos nutraukimo planui įgyvendinti iki 2029 m.: “Šiuo metu vyksta derybos, bet jei jos nepavyktų, dalis planuotų darbų negalėtų būti vykdomi. Tai sukeltų abejonių ir dėl ES lėšų panaudojimo racionalumo, nes pakeitus planą dalis jau įvykdytų ar dabar vykdomų projektų gali tapti nereikalingi. Svarbu pažymėti, kad branduolinė sauga Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu turi būti užtikrinta taip pat su ES parama. Lietuva iki šiol vykdė savo įsipareigojimus pagal Stojimo sutartį sustabdydama Ignalinos AE bei kofinansuodama eksploatavimo nutraukimą. To paties tikimasi ir iš ES.“
Finansų viceministras R.Kriščiūnas sako, kad galima svarstyti bendro finansavimo iš valstybės biudžeto didinimą, nes lig šiol tai tesudarė apie 12–14 proc. Tačiau, pasak jo, vis tiek dabartinis EK siūlymas nėra adekvatus ir net keistas: niekada nėra buvę, kad EK staigiai sumažintų kurios nors programos finansavimą, nes tai būtų smūgis bet kokios šalies ekonomikai. Jei nepavyktų išsiderėti didesnės sumos, viceministras mato vienintelę išeitį – tolinti galutinę AE eksploatavimo nutraukimo darbų datą, kas, žinoma, brangintų projektą.
Antra vertus, turime prisiimti kaltę, kad lig šiol neefektyviai naudojome ES lėšas Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, tad būtų keista, jei EK nebūtų girdėjusi apie šiuos skandalus ir į tai neatsižvelgtų. O mūsų valstybės biudžeto skylės – ne ES rūpestis, nes jos milijardai skirti ne pravalgyti, o pažangai didinti. „2013 m. antrąjį pusmetį EK turėsime pateikti planą, kuriems prioritetams ir kokiomis proporcijomis Lietuva norės išleisti europinius pinigus. Jei ES finansavimas mažės, visi prioritetai procentiškai gaus mažiau. Tokiu atveju strategija turės kuklesnių tikslų“, – aiškina komisijos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos klausimams, kuri ir rengia prioritetų planą, pirmininkas R.Kriščiūnas.
Bandoma nueiti nuo sektorinio ES pinigų skirstymo: pirmiausia bus nusistatyti tikslai, o jau paskui žiūrima, ko reikia jiems pasiekti. Pavyzdžiui, ir toliau už ES pinigus bus tiesiami keliai, bet tai bus finansuojama ne todėl, kad to norime, bet didesniems tikslams pasiekti – ekonomikai efektyvinti. Gal tuomet nepakasime ES milijonų keliuose, kurių prireikia kartą per savaitę kokiam medžiotojų būreliui?

Kuo „Europa 2020“ skiriasi nuo „Lietuvos 2030“
Naujam laikotarpiui Europos Sąjunga savo finansinę paramą fokusuoja į strategiją „Europa 2020“, kurios tikslas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Šis šūkis turi ir konkretesnę išraišką skaičiais. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veikląturi pasiekti 3 proc. šalių BVP, atsinaujinančių energijos šaltinių dalis energetikoje – 20 proc., ties skurdo riba esančių žmonių turėtų likti 20 mln. mažiau. Tačiau Lietuva neužsibrėžusi kai kurių šių rodiklių pasiekti. EK pasiūlė vienuolika tematinių tikslų ir ragina šalis pasirinkti kelis, bet juose įsipareigoti pasiekti apčiuopiamų rezultatų, priešingu atveju ES parama bus sumažinta.
Lietuva nutarė vizijomis Europą pralenkti ir parengė savo strategiją „Lietuva 2030“. Ambicijos – gerai, tik problema, kad neturime pinigų joms įgyvendinti. Tad dabar R.Kriščiūno vadovaujama komisija lygina, kiek Lietuvos vizija sutampa su visos ES. Kaip per posėdį pastebėjo VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ vadovas Klaudijus Maniokas, mūsų strategijoje anglies CO2 išskyrimą mažinančios technologijos, aplinkos apsauga, energetika, transportas, žemės ūkis, darbo rinka, kova su skurdu minima epizodiškai, o tam juk tradiciškai skiriama didelė dalis ES finansinės paramos. Tačiau mes imame strateguoti, pavyzdžiui, šeimos instituto stiprinimą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad turėtume daryti išvadas ir iš dabartinio laikotarpio ES fondų panaudojimo klaidų: „Kiek ES pinigų įlieta, o kiek sukurta pridėtinės vertės? Bet kokios įmonės vadovas pasakys, kad daug ES pinigų iššvaistyta ar pravalgyta. Dabar daugelis ministerijų ES pinigais užkaišioja skyles, kad nereikėtų spręsti problemų. Yra krūva nereikalingų institucijų, tad joms duodamos rengti kažkokios studijos, o realiam produktui ar verslui tenka tik koks 10 proc. ES lėšų.“
Pašnekovas sako, kad verslas norėtų ES pinigus panaudoti inovacijoms, pažangai, bet ne tokiai, kaip supranta valdžios žmonės: ne dar penkioms institucijoms prie kurios nors ministerijos įsteigti ar beprasmiam renginiui apie verslumo skatinimą suorganizuoti, bet inovacijas kuriančių įmonių, mokslo įstaigų realiai veiklai subsidijuoti – laboratorijoms įrengti ar pažangiai įrangai įsigyti. O valstybiniams projektams, finansuojamiems ES lėšomis, pinigus skirti reikėtų tik atlikus sąnaudų ir naudos analizę.
Taigi Lietuvos ir vėl laukia dilema, ypač jei ES pinigų gausime mažiau nei dabar: pirkti meškerę ar žuvį. „Lietuva lig šiol rinkosi žuvį. Kai kuriais atžvilgiais ES pinigai net darė žalą, nes, pavyzdžiui, užuot ėmęsi sveikatos reformos, skyles užkaišėme ES pinigais. Nemokame ir teisingai sudėlioti prioritetų. Gal jei piktas mokytojas iš Briuselio pasakytų, kur ir kaip naudoti ES pinigus, būtų daugiau naudos“, – apibendrina S.Besagirskas.

Neklusnios Europos Sąjungos valstybės verčiamos subalansuoti biudžetus ir liautis skolintis. Tačiau kaip tai padaryti, kad kuo mažiau nukentėtų šalių ekonomika ir gyventojų interesai?

Didžiausios Italijos profsąjungos praėjusią savaitę surengė vienos dienos streiką, protestuodamos dėl premjero Mario Monti sumanytos darbo rinkos reformos. Pasirodo, ji leistų per metus sutaupyti apie 15 mlrd. eurų ir taptų viena pagrindinių priemonių įvykdyti ką tik prisiimtą įsipareigojimą dar labiau sumažinti šalies biudžeto deficitą. Priminsime, kad pernai buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi sutiko su įsipareigojimu iki 2014-ųjų Italijos biudžeto deficitą sumažinti 60 mlrd. eurų, o M.Monti šiemet tą sumą padidino iki 90 mlrd. eurų.
Tačiau tai, kieno sąskaita šis deficitas bus mažinamas, skaldo italų visuomenę ir vėl kelia pernai nerimusių protestų grėsmę. Pavyzdžiui, M.Monti siūlo panaikinti 40 metų darbo stažo taisyklę, kuri dabar į pensiją italams leidžia išeiti kad ir 58 metų, jei tik darbuotojai keturis dešimtmečius mokėjo mokesčius. M.Monti įsitikinimu, vėlesnis pensinis amžius per metus leistų sutaupyti jau minėtus 15 mlrd. eurų, ir, regis, prie jo argumentų nėra kaip prikibti. Bet praėjusią savaitę niršusios profsąjungos aiškina, kad taip tik atimama dar viena galimybė vietoj į pensiją išeinančiųjų įsidarbinti jaunimui, kurio nedarbas siekia jau beveik daugiausiai visoje Europoje – per 30 proc.
Kas galėtų paneigti, jog iš dalies teisi vienos stambiausių kairiosios ideologijos profsąjungų CGIL atstovė Susanna Camusso, aiškindama, kad pastarojo meto reformomis siekiama tik rinkti pinigus į biudžetą, bet negalvojama apie darbuotojų interesus. Juolab kad M.Monti siūlo liberalizuoti atleidimo iš darbo tvarką, kurią populistas S.Berlusconi buvo gerokai sugriežtinęs, nes, M.Monti nuomone, tai, kad darbdaviai labai sunkiai gali atsikratyti nebereikalingų darbuotojų, atgraso užsienio investuotojus.
Ir jis vėlgi teisus, taip kaip ir S.Camusso, pabrėžianti, kad darbo santykiuose atsiradusi laisvė išaugins bedarbių gretas, nors jau dabar Italijoje nedarbas siekia rekordinus 9,2 proc. Kita vertus, nei viena, nei kita pusė nekalba apie tai, kaip kurti naujas darbo vietas, o senėjančioje Italijoje, kaip ir kitose ES šalyse, tai labai opus klausimas. Ir kaip kurti tas naujas darbo vietas, turint omenyje tai, kad mažinant skolinimąsi mažėja ir ekonomikos augimo perspektyvos.
Pavyzdžiui, kad ir kaip Italija liaupsinama už artėjimą prie idealių deficito rodiklių, naujausios Italijos banko prognozės skelbia, jog šiemet šalies ekonomikos augimas sulėtės 1,5 proc.
Aukso vidurys, pasak ekonomistų, yra būtent sisteminės reformos, pavyzdžiui, kaip ir Italijoje – pensinio amžiaus vėlinimas, švietimo, sveikatos reformos, biurokratinio aparato mažinimas. Taip pat sveika protingai kelti ir kai kuriuos mokesčius, bet taip, kad jie pernelyg neužgultų verslo pečių. Tad nors pasiturintys italai M.Monti koneveikia už ketinimus vėl grąžinti 2008-aisiais panaikintą nekilnojamojo turto mokestį, “Financial Times” analitikai tokį žingsnį vadina išmintingu, nes tai “neatima pinigų iš srauto, varančio kasdienę ekonomiką”, be to, Italijai tai leistų biudžeto pajamas per metus padidinti net apie 3,5 mlrd. eurų. Juolab kad Italijoje brangaus privataus turto apstu – jo vertė sudaro maždaug pusę visos nacionalinės skolos, tačiau, kaip teigia agentūros Romoje “Censis” analitikai, jis iki šiol nėra “įdarbintas”, nes už jį dabar  surenkami mokesčiai padeda padengti vos 7 proc. valstybės kasmet už skolas mokamų palūkanų.

Sunku rasti aukso vidurį
Beje, ieškodamos būdų, kaip mažinti biudžeto deficitą, per galvą verčiasi ne tik Italija, bet ir kitos šalys – Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija.
Šių valstybių politikams ne tik tenka laviruoti siekiant atitikti tarptautinius reikalavimus, bet ir bandyti išvengti masinių gyventojų protestų, kokių daugelyje euro zonos valstybių sulaukta praėjusių metų pabaigoje. Mat bet kokios priemonės, stengiantis subalansuoti biudžetą, dažnai reiškia visuomenės išbalansavimą.
Pavyzdžiui, Portugalija jau pernai ėmėsi drastiško mokesčių kėlimo ir sulaukė bent kelių masinių protestų, į kuriuos vien Lisabonoje susirinko per 100 tūkst. žmonių. Tuomet juos itin piktino tai, kad vyriausybė visą skolos mažinimo naštą krauna ant gyventojų ir iš dalies – ant verslo pečių. Pavyzdžiui, mainais už 78 mlrd. eurų paramą Portugalijoje pernai rugpjūčio pabaigoje buvo padidintas pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, papildomai apmokestintos įmonės bei įvestas naujas metinis mokestis įmonėms, kurių metinis pelnas viršija 1,5 mln. eurų. O valstybės sektoriaus tarnautojų nuo 2012 iki 2014 m. sumažės vos 2 proc.
Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas tuomet sakė, kad sieks bet kokiomis priemonėmis sumažinti 5,9 proc. BVP tada siekusį biudžeto deficitą iki 3 proc. 2013-iaisiais, o iki 2015 m. biudžetą apskritai visiškai subalansuos.
Tačiau protestai nesiliauja, o politikai ima pripažinti, kad kai kurie jų sprendimai buvo klaidingi. Praėjusią savaitę Portugalijoje ir vėl vyko masiniai protestai, o biudžeto deficito mažinimo priemones jau ėmėsi kritikuoti ne tik profsąjungų atstovai, bet ir finansų analitikai. “Jie veda mūsų šalį prie katastrofos”, – teigia Armenio Carlosas, vadovaujantis Visuotinei Portugalijos darbuotojų konfederacijai. Pasak jo, kai pakilo sveikatos priežiūros, elektros ir viešojo transporto kainos, 432 eurų siekianti minimali mėnesio alga šimtus tūkstančių žmonių pradėjo stumti į skurdo liūną.
Jam antrina dauguma Portugalijos analitikų, neabejojančių, kad Portugalijai, kaip ir Graikijai, prireiks antro paramos paketo. “Goldman Sachs” patikslina, kad iki 2014 m. Portugalijai reikės dar 50 mlrd. eurų. O tai – labai brangus malonumas, atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, kad Portugalijos 10 metų obligacijų palūkanos siekia jau 13 proc. Tad iš esmės drastiškomis priemonėmis nelabai kur pasistūmėta: minios įaudrintos, o valstybės skola vis tiek siekia 110 proc. BVP, nedarbas didėja ir netrukus gali pasiekti 14 proc. Be to, ši situacija visiškai pakirto verslą, o pagal galimybę gauti banko paskolą Portugalija, Pasaulio banko duomenimis, nukrito į 126 vietą pasaulyje.
Dar viena į uždarą ratą patekusi valstybė – Ispanija. 2011 m. šalies biudžeto deficitas siekė 8,51 proc. BVP, nors Ispanija buvo užsibrėžusi neviršyti 6 proc. rodiklio.
Nepadėjo nei drastiškai pakelti mokesčiai, nei sumažintos išlaidos, o skolinimosi kaina toliau augo, tad šių metų pradžioje Ispanijai leista padidinti šių metų biudžeto deficito siektiną ribą: pernai buvo numatyta, kad 2012 m. deficitas negalės viršyti 4,4 proc., bet šiemet sutarta leisti Ispanijai siekti 5,3 proc. biudžeto deficito.
Tam Ispanijos vyriausybė šiemet numatė stipriai sumažinti biudžeto išlaidas, pavyzdžiui, 14 proc. sumažinti išlaidas ministerijoms, iš viso įvairiomis priemonėmis per 2012 m. sutaupant 16,5 mlrd. eurų.
Skamba gerai, tačiau kartu Ispanijos valdžia ketina ir vėl didinti mokesčius bei dar kartą apriboti socialines programas. Kaip galima numanyti, šie valdžios planai vėl sukėlė didelį gyventojų nepasitenkinimą, ir kovo 29 d. šalyje kilo nauja protestų banga.

Pavyzdžiai – Didžioji Britanija ir Vokietija

Geriausią balansą tarp priemonių deficitui ir gyventojų nepasitenkinimui mažinti skolų krizės laikotarpiu rado, matyt, Vokietija ir Didžioji Britanija. Nors abi šalys žengia skirtingais keliais ir naudojasi skirtingais metodais, nei vienur, nei kitur protestų bangos nekyla, o ekonomikos rodikliai tik gerėja. Dar svarbiau, kad šios šalys dabar itin patrauklios verslininkams, nes čia nėra drakoniškų mokesčių, atsiradusių daugelyje kitų euro zonos valstybių.
Vokietijos ekonomikai šiemet žadamas 0,7 proc. augimas, o šalies ūkio ministras Philippas Roesleris pareiškė, kad Vokietija yra ir liks Europos stabilumo bei augimo pagrindas.
Šiai valstybei pavyko gerokai sumažinti biudžeto deficitą, bet kartu nesumažinti gyventojų pasitikėjimo ekonomika, kuris, beje, pastaruoju metu netgi didėja.
Panaši padėtis ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, šie metai šalies ekonomikai dar nėra lengvi, ir gali būti, kad ekonomika šiek tiek buksuos dėl griežtų paskolų išdavimo sąlygų, didėjančio nedarbo, brangaus pragyvenimo, silpno atlyginimų kilimo. Tačiau neabejojama, jog tai tik laikinas diržų susiveržimo efektas, mat prognozuojama, kad antrąjį šių metų pusmetį šalies ekonomika pradės augti, o jau 2013 m. prognozuojamas 2,3 proc. šalies BVP augimas.

Bet kokios priemonės, stengiantis subalansuoti biudžetą, dažnai reiškia visuomenės išbalansavimą.

Vyriausybės sprendimais sostinės biudžetas yra pats mažiausias, lyginant su Rygos ir Talino miestų iždais. Tokią informaciją pateikia Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto tarybai pristatydamas sostinės biudžeto projektą.

 

„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

 

Pasak mero, Gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudaro didžiąją dalį pajamų Baltijos sostinių biudžetuose. Talino ir Rygos GPM pajamos yra didesnės nei Vilniaus 2,4-2,7 karto.

 

Vilniaus biudžete liekanti GPM dalis nesikeitė nuo pat 2002 metų ir išliko 40 proc. nuo surenkamo mokesčio, tačiau bene visoms Lietuvos savivaldybėms per dešimt metų ši dalis buvo padidinta iki 100 proc.

 

Seimui patvirtinus šių metų sostinės savivaldybės biudžetą, GPM surinkimas grąžintas į 2001 metų lygį (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. litų GPM, 2012 metais planuojama – 336 mln. litų).

 

Planuojama, kad 4 proc. sumažinus visų ministerijų biudžetus valstybė sutaupys apie 600 mln. Lt. Išimtis palikta tik Krašto apsaugos ministerijai, kurios biudžetas apskritai nebus karpomas, ir Finansų ministerijai, kurios biudžetas negali būti mažinamas 4 proc. dėl skolos aptarnavimo išlaidų didėjimo.

Ministerijos jau suskaičiavo, kaip taupys ir kaip vykdys Seimo sprendimą dėl 2012 m. biudžeto. Paaiškėjo, kad daugiausia stengiamasi taupyti atsisakant arba mažinant finansavimą tam tikroms (ministerijų vadovybės vertinimu, mažiau vertingoms) programoms ir studijoms. Kai kurios ministerijos atsisakė 2011 m. suplanuoto ilgalaikio turto pirkimo, kitos nebefinansuos planuotų investicijų.
Darbo užmokesčio lygį daugumoje ministerijų stengiamasi palikti tą patį, iškyrus tas, kuriose bus naikinami neužimti etatai. Kadangi šis procesas vyko ne taip ir skausmingai, kaip buvo šaukiama 2011 m. rudenį, atrodo, kad ministerijos ir joms pavaldžios institucijos dar turėjo vidinių rezervų. Kita vertus, patys ministerijų klerkai abejoja, ar išties pavyks tuos planus įgyvendinti, nes paprastai metų eigoje pritrūkstama lėšų tam tikriems nenumatytiems atvejams.

Kai kurios ministerijos sutaupo milijonus

Ministerijų atstovai tikina, kad į ministerijas negalima žvelgti kaip į priešiškas organizacijas, nes jos nuolat stengiasi taupyti. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija pernai sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 1,4 mln. Lt. Finansų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos teigia sutaupiusios net 192 mln. Lt.
Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad jų institucijoje pristabdytas prekių ir paslaugų pirkimas, mažiau darbuotojų vyko į kvalifikacijos kėlimo kursus, į laisvus etatus nebuvo priimama naujų darbuotojų. Vien ministerijos išlaidų sumažinta 8,88 mln. Lt. Toks pat tonas užduotas ir jai pavaldžioms įstaigoms. Taigi Energetikos agentūra sutaupė 1,9 mln. Lt, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra – 2,55 mln. Lt.
Na, o jei kalbėsime apie šiuos metus, paaiškėjo, kad prireikus skirtingos ministerijos randa kuo įvairiausių taupymo būdų. Pavyzdžiui, kultūros ministras apie 12 mln. Lt sutaupyti žada mažindamas statybų išlaidas. Arūno Gelūno teigimu, vien Valdovų rūmų statybos finansavimą ketinama sumažinti 1 mln. Lt.
Daugiausiai kritikos dėl savo taupymo programų sulaukė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nes pastarasis su pavaldiniais taupymo sumetimais nusprendė neberengti moksleivių dainų šventės, atidėti kai kurių mokyklų renovavimą. Taupoma net ir mokinio krepšelio sąskaita. O štai R.Palaitis mano, kad taupyti išmintingiausia mažinant darbo užmokesčio fondus. Ministras pavaldžioms institucijoms kilniadvasiškai tik leido pasirinkti, kaip tai daryti.

Planų neįvykdys?

Nors ministerijų biudžetų karpymas popieriuose jau atliktas, daug kas abejoja, ar jis bus įgyvendintas iš tikrųjų. Pasak kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno, su opiausia problema susiduria ministerijos, turinčios didelį darbuotojų skaičių. Tokios yra Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos. „Jei peržiūrėsime visus ministerijų sektorius, biudžetus sumažinti 4 proc. nėra realu. Vienas dalykas – mažinti pačių ministerijų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojų atlyginimą, o visai kitas – pedagogų ar policininkų“, – teigia finansų analitikas.
O štai sumažinus investicijas ateityje tai neigiamai paveiks visą ekonomiką: mažės darbo vietų, įmonės negaus užsakymų. Taigi biudžetas negaus dalies socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukų.
S.Jakeliūno vertinimu, realios biudžeto pajamų ir išlaidų tendencijos pasimatys pavasario pabaigoje. Be to, jei ministerijos ir mažins biudžetus, tie mažinimai nebus rezultatyvūs, nes artėja rinkimai. Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva daro prielaidą, jog tai, kad ministerijų išlaidų mažinimas 4 proc. nesukėlė ažiotažo, galima vertinti dvejopai. Viena vertus, taupyti dar yra kur, kita vertus, ministrai puikiai suprato valstybės biudžeto padėtį ir neprieštaravo solidarizavimuisi viešajame sektoriuje.
Vis dėlto vienodas išlaidų mažinimas visiems reiškia, kad išlaidos mažėja tiek svarbioms, tiek mažiau svarbioms programoms. „O juk gali būti, kad svarbių programų vykdytojai ir taip jau maksimaliai susispaudė ir jiems tas 4 proc. bus itin skausmingas, o kai kurios programos apskritai turėtų būti panaikintos. Asignavimų mažinimas visiems po truputį reiškia, kad išlieka nereikalingos, nerezultatyvios biudžeto programos, atliekamos funkcijos, kurias puikiausiai galėtų vykdyti ir privatus sektorius. Tai rodo, kad mažinti reikėtų ne visiems vienodai kertant iš peties, bet atsižvelgiant į prioritetus“, – tvirtina K.Leontjeva.
Dėl to LLRI jau dešimtmetį siūlo įvesti „sąlyginio“ biudžeto principą, kai kiekvienai biudžeto programai būtų priskiriamas prioritetas, pavyzdžiui, „labai svarbi“, „svarbi“, „mažiau svarbi“, o biudžete trūkstant lėšų iš anksto būtų žinoma, kurios programos atsisakyti pirmiausia.
Instituto siūlymas logiškas ir teisingas, tačiau žinant mūsų tradicijas prašyti kuo daugiau ir žiūrėti, kiek duos, jo gyvybingumas mažai tikėtinas. Valstybės biudžetas neturėtų būti tampomas kaip antklodė, o formuojamas su aiškiai nustatytais prioritetais, bet Lietuvoje biudžetas – vis dar antklodė.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.“

Biudžetų mažinimas 2012 m.
(Tokia suma sumažintas paminėtos programos ar srities finansavimas)

Aplinkos ministerija
Lietuvos pasirengimas ir dalyvavimas pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje    550 tūkst. Lt
Investicijų projektas „Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ palaikymas ir vystymas“    918 tūkst. Lt
Daugiabučių namų modernizavimas    3,7 tūkst. Lt
ES paramos bendras finansavimas    24,8 mln. Lt
Iš viso    32 mln. Lt

Energetikos ministerija
Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo programa    507 tūkst. Lt
Valstybės naftos atsargų kaupimo ir tvarkymo programa    90 tūkst. Lt
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa    1,26 mln. Lt
Iš viso    1,86 mln. Lt

Finansų ministerija
Ministerijos išlaidos    700 tūkst. Lt
Centrinė projektų valdymo agentūra    900 tūkst. Lt
Muitinės departamentas    5,9 mln. Lt
Valstybinės mokesčių inspekcijos investicijos    6,8 mln. Lt
Iš viso    29 mln. Lt

Kultūros ministerija
Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    7,56 mln. Lt
Valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    4,3 mln. Lt
Iš viso    13,9 mln. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Ministerijos išlaidos    1 mln. Lt
Socialinės pašalpos ir kompensacijos    50 mln. Lt
Išmokos vaikams    15 mln. Lt
Vaikų išlaikymo fondas    4 mln. Lt
„Sodros“ struktūrinės pertvarkos    10,5 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Susisiekimo ministerija
Kelių priežiūros ir plėtros programa bei investicijų programa    61,5 mln. Lt

Sveikatos apsaugos ministerija
Ministerijos išlaidos    10,9 mln. Lt
SAM pavaldžios biudžetinės įstaigos    1,5 mln. Lt
ES ir kitos finansinės paramos bendro finansavimo lėšos    3,38 mln. Lt
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas    181 tūkst. Lt
Iš viso    15,98 mln. Lt
Valstybinė ligonių kasa    88,728 mln. Lt

Švietimo ir mokslo ministerija
Mokinių krepšeliai    30 mln. Lt.
Keičiant sutartinius mokinių koeficientus dėl vidutinio mokinių skaičiaus klasėse didinimo    11,3 mln. Lt.
Smurto prevencijos programa    1 mln. Lt
Švietimo įstaigų pastatų modernizavimas, profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimas, mokslo ir studijų įstaigų atnaujinimas, geltonieji autobusai, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas    27 mln. Lt
Iš viso    94 mln. Lt

Teisingumo ministerija
Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo ir civilinės būklės aktų registravimo funkcijos    535 tūkst. Lt
Teisėjams neišmokėtų atlyginimų dalies kompensavimas    1,5 mln. Lt
Teisingumo ministerija ir ministro valdymo sritims pavaldžios įstaigos    10,5 mln. Lt
Iš viso    12,5 mln. Lt

Užsienio reikalų ministerija
Investiciniai projektai    5,6 mln. Lt
Iš viso    14,2 mln. Lt

Ūkio ministerija
Ministerijos išlaidos    74 tūkst. Lt
Viešųjų paslaugų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams projektai    440 tūkst. Lt
Studijų rengimas    121 tūkst. Lt
Verslininkų konsultavimas    78 tūkst. Lt
Turizmo įvaizdį kuriantys leidiniai    109 tūkst. Lt
Įsipareigojimų investuotojams vykdymas    266 tūkst. Lt
Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos įgyvendinimas    1,6 mln. Lt
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos bendras finansavimas    2,2 mln. Lt
Iš viso    4,9 mln. Lt

Vidaus reikalų ministerija
Ministerijos išlaidos    25,8 mln. Lt
Policijos departamentas    26,1 mln. Lt
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas    9,4 mln. Lt
Valstybės sienos apsaugos tarnyba    6,7 mln. Lt
Vadovybės apsaugos departamentas    1,1 mln. Lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba    0,9 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Žemės ūkio ministerija
Turto įsigijimas    8,5 mln. Lt
Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programa    61,5 mln. Lt
Žemės ūkio rinkos reguliavimo ir pajamų palaikymo programa    673 tūkst. Lt
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir administravimo programa    11,8 mln. Lt
Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programa    13,7 mln. Lt
Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programa    855 tūkst. Lt
Žemės reformos vykdymo programa    1,4 mln. Lt

Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Taip pat jau pasirašyti Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2012 m. biudžetai.
2012 m. visos viešosios išlaidos (įskaitant nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) sudarys 42 mlrd. 506 mln. litų, iš jų 35 mlrd. 280 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos.
Kitų metų visos viešosios pajamos (įskaitant valstybės ir savivaldybių, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) bus 39 mlrd. 586 mln. litų, iš jų 32 mlrd. 455 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos.
Visi 2012 m. biudžetai parengti pagal aktualią Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekciją, kurią, atsižvelgdama į naujausius ekonominius duomenis bei išliekantį didelį neapibrėžtumą dėl euro zonos valstybių problemų ir jų poveikio ES ir pasaulio ekonomikai, ministerija atnaujino lapkričio mėnesį. 2012 m. biudžetai sudaromi siekiant įgyvendinti viešųjų finansų deficito uždavinį – neviršyti 3 proc. BVP deficito.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidos turėtų būti 28,8 mlrd. litų, iš jų 21 mlrd. 681 mln. litų nacionalinės ir 7,1 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos.

Kitais metais valstybė (kartu su savivaldybėmis) į nacionalinį biudžetą numato gauti apie 28,204 mlrd. litų pajamų, iš jų 21 mlrd. 73 mln. litų nacionalinių ir 7,131 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 3,8 mlrd. litų, akcizų – 3,4 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,2 mlrd. litų.

Seimo patvirtinto 2012 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13,602 mlrd. litų (iš jų 2,477 mlrd. litų bus pervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą), pajamos – 11,291 mlrd. litų. Iš socialinio draudimo įmokų ketinama surinkti 10,871 mlrd. litų, dėl 0,5 proc. punkto sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondus bus pervesta 80 mln. litų mažiau. Nuo kitų metų pradžios atkuriamos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios 2010–2011 m. buvo sumažintos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra po 3,986 mlrd. litų.

2012 m. valstybė taip pat numato panaudoti 7,131 mlrd. litų ES paramos lėšų, kurios ir toliau bus naudojamos visų ūkio sričių investicijoms ir pasieks visus Lietuvos regionus. Didžiausia šių lėšų dalis – 4,317 mlrd. litų – bus skiriama ekonomikai. Pastarosios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiajam ir vidutiniam verslui bei eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams ir informacinės visuomenės plėtrai, energetikos efektyvumui didinti, taip pat parama bus skiriama kaimo plėtrai ir žemdirbiams.

Viešosios išlaidos pagal sritis

Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 14 mlrd. 220 mln. litų nacionalinių ir 387,2 mln. litų ES paramos lėšų. „Sodros“ mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd. 319 mln. litų. „Sodros“ išlaidos kitąmet didės dėl pensijų atkūrimo į 2009 m. lygį – beveik 0,5 mlrd. litų, taip pat dėl nepriemokų dirbusiems pensininkams išmokėjimo už 1995–2002 metais taikytą pensijų mažinimą. Iš nacionalinio biudžeto socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 190 mln. litų asignavimų.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 204 mln. litų nacionalinių ir 726,1 mln. litų ES lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 422 mln. litų nacionalinių lėšų ir 223,1 mln. litų ES lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 396,2 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Ekonomikai skirta 2 mlrd. 695 mln. litų nacionalinių lėšų ir 4,317 mlrd. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojos, įgyvendinančios pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

Ūkio ministerijos kuruojamoms programoms 2012 metais numatoma skirti 146 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, skatinti ir verslo aplinkai gerinti.

Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 291 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūrai gerinti, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 921 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų), šios lėšos bus naudojamos kaimo rėmimo priemonėms finansuoti, paramos iš ES fondų bendrajam finansavimui, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti ir kt.

Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikai formuoti, valstybės naftos produktų atsargoms kaupti, sustabdytos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Aplinkos apsaugai numatoma skirti 277 mln. litų nacionalinių ir 607,3 mln. litų ES paramos lėšų. Aplinkos ministerijos kuruojamoms programoms finansuoti valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžete planuojama skirti iš viso 224 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais numatoma skirti 1 mlrd. 552 mln. litų nacionalinių ir 664,9 mln. litų ES lėšų. Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų,  policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitoms tarnyboms išlaikyti, teismams išlaikyti, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatyta 1 mlrd. 474 mln. litų.

Gynybai numatoma skirti 1 mlrd. 62 mln. litų biudžeto lėšų, iš jų Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 926 mln. litų biudžeto lėšų. Kultūros ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatoma skirti 446 mln. litų.

Kartu su 2012 m. biudžeto įstatymu buvo priimti kai kurių mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymai.

Pelno mokestis
Nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galioja 5 proc. pelno mokesčio tarifas – šia lengvata galės pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių.

Akcizai
Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 litas) už 1000 cigarečių. Siekiant išvengti staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui ir nuo kitų metų kovo bus taikomas 232 litų tarifas už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Dar vieneriems metams pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. didinama registravimosi PVM mokėtojais riba nuo dabar galiojančios 100 000 litų iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų ribos. Ši riba bus viena didžiausių tarp ES valstybių.

Be to, bus taikoma nuostata, kuri padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms: jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas (suteiktas)  nuo 2012 metų pradžios.

Taip pat supaprastintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierinės ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.

Nekilnojamojo turto mokestis
Nuo 2012 m. fizinių asmenų turimas gyvenamosios, poilsio ir pan. paskirties nekilnojamasis turtas, kurių savininkai iki šiol buvo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bus apmokestinti tuo atveju, kai šio turto vertė viršys 1 mln. litų. 1 proc. tarifas bus taikomas tik tai tokio turto vertei, kuri viršys neapmokestinamą, t. y. 1 mln. litų, turto vertės sumą. Neapmokestinamoji 1 mln. litų turto vertės suma bus taikoma fizinio asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinių ir/ar nepilnamečių vaikų) turimam turtui. Mokestį mokės to turto savininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2012 m. valstybės biudžeto įstatymą. Šalies vadovės teigimu, kitų metų biudžetas numato tolesnes griežtas taupymo priemones, kurios yra būtinos siekiant suvaldyti valstybės išlaidas 3 procentų BVP rėmuose.

Valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų 2012 m. bus 17,92 mlrd. Lt. Nacionalinis biudžetas, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kitąmet bus 20,981 mlrd. Lt, o išlaidos – 21,7 mlrd. Lt be ES paramos.

Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 18,643 mlrd. Lt, o su ES – 25,77 mlrd. Lt. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jis turėtų sudaryti 28, 112 mlrd. Lt, išlaidos – 28,8 mlrd. Lt.

Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. Lt. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 1,462 mlrd. Lt, akcizų – 3,3844 mlrd. Lt, pelno mokesčio – 1,22 mlrd. Lt.

Dabartinė Lietuvos valdžia tikrai išskirtinė. Ji žino kaip mes turėtume atrodyti po 20 metų, tačiau kaip galėtume išgyventi kitais metais – taip ir liko nesupratusi. 2012 m. biudžeto svarstymas ir priėmimas tapo to valdžios išskirtinumo tipišku pavyzdžiu.

Kartais atrodė, kad Seimas ir Vyriausybė bando iš jo suręsti kažką panašaus į trobelę ant vištos kojelės, kitais atvejais – priminė bandymus stabiliai pastatyti dvikoję taburetę. Galiausiai, nors ir bet kaip, tačiau biudžetas buvo patvirtintas: iš kažko atimta, kažkam pažadėta, kažkas priimta, kažkas atidėta.

Biudžeto svarstymo laikotarpiu buvo paminėta nemažai teisingų ir reikalingų dalykų. Dalį jų net buvo siūloma priimti. Tačiau problema ta, kad buvo kalbama tik apie atskirus fragmentus, kurie vargu ar gali keisti ir taisyti padėtį iš esmės. Progresiniai, nekilnojamojo, prabangaus turto mokesčiai, palūkanų apmokestinimas, diferencijuotas pelno mokestis su lubų pakėlimu, privačių pensijinių fondų rėmimo Sodros lėšomis nutraukimas, valstybinio komercinio banko įkūrimas, monopolijų skaldymas ir valstybinės konkurencijos įvedimas eilėje sričių, antikorupcinių, kovos su šešėline ekonomika įstatymų papildymai, išlaidų nebūtiniems viešiesiems pirkimams ir neefektyvioms programoms nutraukimas ir t.t. – tai privalėjo tapti pagrindine kompleksinio įstatymų paketo ir sprendimų dalimi, lydinčia 2012 m. biudžeto priėmimą. Dabar gi, kas turėjo užtikrinti esminius teigiamus pokyčius ir garantuoti bent keleto papildomų milijardų litų įplaukas į biudžetą liko išdarkyta, atidėta 2012-iems metams arba, tiksliau sakant, neribotam laikui, o apie kai ką išvis nebuvo pagalvota ar net specialiai neužsiminta. Tačiau 15 milijonų litų papildomam Seimo partijų finansavimui visgi buvo surasta.

2012-ųjų metų biudžetas neorientuotas į jautriausius, sunkiai besiverčiančius, mažas pajamas gaunančius (nebent pensininkai pajus epizodinį pagerėjimą) visuomenės sluoksnius, į viduriniojo visuomenės sluoksnio formavimą, smulkaus verslo skatinimą ir t.t. Biudžetas priimtas antisocialiniu principu: apkarpytos lėšos socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, švietimui, nepriimti socialinio teisingumo, solidarumo nuostatas įgyvendinantys įstatymai. Nesugebėta net MMA padidinti bent iki 1000 litų. BVP perskirstomoji dalis išlieka labai maža. Beje, tenka pastebėti, jog visiškai nekreipiamas dėmesys į Europos statistikos agentūros duomenis. Jie rodo, kad Lietuvoje per valstybinius biudžetus ir fondus perskirstoma tik apie 30% BVP, kuomet Europos vidurkis svyruoja 40% ribose. Mažą perskirstymą lemia tai, jog biudžetui pavyksta surinkti santykinai mažai pajamų, šalyje taikoma nedaug mokesčių, o jų tarifai yra maži.

Valdantieji po vasaros atostogų privalėjo rimtai pasirengti biudžeto priėmimui, paruošti kompleksinį jį lydinčių įstatymų paketą. Tačiau praktiškai nebuvo jokio paketo, o stebėjome tik nuolatinį blaškymąsi ir pozicijų kaitaliojimą.

Beje, vadinama parlamentinė opozicija taip pat atskleidė savo neįgalumą. Ji turėjo neblogą šansą pasirodyti – parengti alternatyvą su rimtai paruoštais lydinčių įstatymų projektais. Nors biudžeto priėmimo išvakarėse iš vadinamos opozicijos į viešumą buvo paleista ne viena rinkėjui skambi ir patraukli frazė, kaip, pavyzdžiui, kad „LSDP yra politinė jėga, kuri yra visiškai pasiruošusi prisiimti atsakomybę už šalį ir puikiai žino tos atsakomybės kainą“, tačiau bet kokie atsakomybės valstybės mastu reikalaujantys siūlymai jų taryboje kažkodėl buvo atidėti Seimo pavasario sesijai. Greičiausiai tam, jog būtų proga kažką rinkėjams pateikti ir artėjant patiems rinkimams. O LSDP taryboje aptarta rinkimų programa labiau priminė dvylikos metų senumo V.Andriukaičio deklaruotą „Sutartį su Lietuva“, iš kurios 10 punktų, nežiūrint to, kad LSDP šalį valdė virš 7 metų, iš esmės nebuvo įgyvendintas nė vienas. Priešingai, nuo kai kurių įsipareigojimų net buvo aiškiai atitolta būtent LSDP valdymo (2001-2008 m.) metu.

Nei valdančioji, nei opozicinė Seimo pusės nesugebėjo pasirengti rimtam biudžeto svarstymui. Politikavimo buvo daug, tačiau pagrinde desperatiškai buvo ieškoma galimybės papildomai biudžetui surasti bent vieną milijardą litų.

O tam tereikėjo padaryti viso labo tris praktiškai papildomų administravimo kaštų nereikalaujančius sprendimus. Pirma, vienu procentiniu punktu padidinti PVM. Tai nereiškia, jog privalomai turi augti ir kainos. Gabi valdžia sugebėtų rasti būdų, kad PVM padidėjimą verslas kompensuotų savo pelno, o juo labiau viršpelnių sąskaita. Tai būtų jau apie 0,5 mlrd. Lt. Kitą pusę milijardo duotų grąžintas iki 20% pelno mokestis stambiesiems, paliekant dabar galiojančius lengvatinius tarifus smulkiam verslui ir investicijoms. Trečias sprendimas – tai privačių pensijinių fondų finansavimo Sodros sąskaita panaikinimas.

Tačiau šie pavieniai sprendimai tinka tik šiam atvejui, kuomet valdžia negabi, o biudžetui skubiai reikia surasti milijardą. Stipri valdžia visados dar suranda rezervų ir šešėlinėje ekonomikoje. Deja, svarstant biudžetą apie tokias paieškas šįkart neteko girdėti.

Aišku, jog 2012-ųjų Seimo rinkimai tikrai įvyks. Svarstant ir priimant biudžetą buvo tiek prijaukta, kad dabar kiekvienas galės aiškinti, kaip jis stengėsi dėl Lietuvos. Be to abi pusės – tiek Seimo valdančiosios, tiek opozicinės partijos dar pasiliko rinkėjams aktualių, opių temų pavasario sesijai. Ir ne tik.

Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas

Nejau Dalia Grybauskaitė iš tiesų nejaučia jokios asmeninės atsakomybės už tai, kad kitų metų biudžeto svarstymas tik per plauką netapo valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės griūties priežastimi?

Įdomu, ką ji būtų sakiusi ir dariusi, jeigu liberalai kelias paras trukusių derybų su konservatoriais metu vis dėlto nebūtų iškėlę valstybės intereso aukščiau idėjinių principų ir trenkę Vyriausybės durimis su žodžiais: „Tesižino, mes už naujus mokesčiu nebalsuosime“? Tai, beje, artėjančių Seimo rinkimų akivaizdoje visiems liberalams – tiek „masiuliniams“, tiek „čaplikiniams“ – būtų labai naudinga. Vis dėlto valstybinis mastymas nugalėjo ir šį kartą. Bet jeigu D.Grybauskaitė iš anksto taip ir planavo – jog liberalai nesiryš griauti Vyriausybės artėjančios antrosios euro krizės bangos akivaizdoje ir likus keliems mėnesiams iki svarbiausio per visą nepriklausomybės laikotarpį energetinio projekto – Visagino atominės elektrinės – statybos sutarties pasirašymo, tuomet ji neturi nei gėdos, nei sąžinės.
Visa 2012-ųjų biudžeto svarstymo krizė kilo išimtinai dėl D.Grybauskaitės užgaidos – žūtbūt padidinti pensijas jei ne iki 2009-ųjų lygio, tai bent puse to dydžio. Priminsime, kad nors pensijos užėjus finansinei krizei Seime buvo mažinamos laikinai, dvejiems metams, bet jų privalomas didinimas 2012 m. buvo D.Grybauskaitės pramanas. Nes rimto ekonomikos augimo ir pastebimo įplaukų į biudžetą padidėjimo dar reikės keletą metų laukti. Tačiau vasario mėnesį D.Grybauskaitė nei iš šio, nei iš to pareiškė darysianti viską, kad rengiant 2012-ųjų biudžetą jame būtų suplanuotas pensijų didinimas nuo kitų metų sausio 1-osios. Tuo metu Vyriausybė jau kelis kartus buvo atmetusi Seimo opozicijos iniciatyvas didinti pensijas anksčiau nei numatyta, nes tam paprasčiausiai nebuvo pinigų ir D.Grybauskaitė negalėjo to nežinoti.
Žinia, vasarį kai kas D.Grybauskaitės raginimą ir Vyriausybės sutikimą pakelti pensijas vertino kaip netiesioginę Prezidentūros paramą Andriaus Kubiliaus partijai artėjančių Savivaldybių tarybų rinkimų akivaizdoje. Regis, tai buvo klaidingas vertinimas, mat antrą kartą raginimas didinti pensijas iš D.Grybauskaitės lūpų nuskambėjo rugsėjo 1-ąją, artėjant Seimo rudens sesijai, kurios svarbiausiu darbu ir būna biudžeto tvirtinimas. Prezidentės reikalavimo prasilenkimas su sveiku protu buvo stulbinamas. Tuo metu tik aklas nematė, kas dedasi su Graikija ir Pietų Europos skolomis – euro zonos krizė ir iš jos ateinantis smūgis Lietuvai, kurios visas 2011-ųjų ekonominis augimas buvo grįstas eksportu į svarbiausias euro zonos valstybes, buvo akivaizdi. Tą matė ir D.Grybauskaitė, iš karto po reikalavimo 2012-aisiais didinti pensijas, sakiusi: „Kalbėjau ir su premjeru, ir su finansų ministre, ir puikiai suprantu mūsų biudžetinę situaciją. Puikiai matome perspektyvas kitąmet ir turime matyti, kas vyksta aplink Lietuvą. Tai yra tikėtinos ekonominės problemos ir antros sunkmečio bangos įtaka mūsų ekonomikai“.
Taigi, konstatuojame – rugsėjį, Vyriausybei baigiant rengti 2012-ųjų biudžeto projektą ir Seimui renkantis jį svarstyti, D.Grybauskaitė, pati buvusi finansų ministre ir EK finansų komisare, žinojo: jog Graikijos skolų krizė virsta visos euro zonos, taigi ir visos Europos Sąjungos ekonomikos krize; jog euro zonos krizė neišvengiamai pakirs Lietuvos eksportą į ES šalis, pirmiausia – į Vokietiją; jog sumažėjęs eksportas stabdys ekonomikos kilimą ir sumažins įplaukas į biudžetą; jog mažėjančios įplaukos į biudžetą vers Vyriausybę peržiūrėti 2012-ųjų biudžeto išlaidas; jog finansuoti didesnį, nei 3 proc. biudžeto deficitą, nebus iš ko, nes euro krizės metu finansų rinkos sumažino skolinimą netgi Vokietijai.
Trumpai sakant – D.Grybauskaitė puikiai žinojo, jog Vyriausybė neturi iš kur paimti ir negali pasiskolinti 600 milijonų litų, reikalingų pensijų padidinimui, bet vis tiek, keldama balsą, reikalavo padaryti neįmanoma. Kaip reikia vertinti tokį valstybės vadovės (pabrėšime, puikiai išmanančios finansus ir labai teisingai 2008 m. dėjusios į šuns dienas premjerą Gediminą Kirkilą, kad šis nesielgia taip, kaip dabar elgiasi A.Kubilius) elgesį? Atidėjus į šalį nelietuviškus ir necenzūrinius išsireiškimus – kaip visišką finansinį neatsakingumą ir politinį nepadorumą.
Jeigu D.Grybauskaitė galvotų apie valstybės pasirengimą kaip galima saugiau pergyventi antrąją ekonominės krizės bangą, o ne apie norą pasirodyti „labai kieta“ prezidente, kurios žodis nekeičiamas, net jeigu prieštarauja sveikam protui, ji būtų išėjusi į televiziją ir pasakiusi: „Mieli pensininkai. Žinau, kad jums nėra lengva, žinau, kad daugelis jūsų tikėjotės, jog nuo kitų metų pensijos vėl bus tokios, kaip gerais laikais. Deja, valstybės ekonomikos pagerėjimas 2011 m. buvo nepakankamas, kad būtų iš kur paimti papildomų pinigų jūsų pensijoms, o laikai ateina sunkūs, gal net sunkesni, nei 2009-2010 m. Tie, kurie šiandieną uždirba jums pensijas, jau ir taip apkrauti mokesčiais, turi auginti vaikus ir mokėti paskolas bankams, jie neturi tokių lengvatų šildymui ir vaistams, kokias turite jūs. Patikėkite, dirbantiesiems išgyventi šiandien netgi sunkiau, nei pensininkams, tad neprašykite, kad Seimas didintų ar įvedinėtų naujus mokesčius tam, kad kitais metai būtų padidintos jūsų pensijos“. Pensininkai būtų ją supratę. Ir ne tik pensininkai, prezidentę būtų supratę visi. O dabar nesupras daugelis, ypač tie, kurie kadaise už ją balsavo.

Kamšydama kitų metų viešųjų finansų skyles Tėvynės sąjunga įsivėlė į keistą žaidimą, broliaudamasi tai su valdančiosios koalicijos partneriais, tai su opozicija. Ar tai bent padės sumažinti biudžeto deficitą?

Tai, kuo užsiima politikai svarstydami kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetus, labiau primena ne paieškas, kuo pridengti dėl sumenkusių ūkio augimo prognozių atsivėrusią 850 mln. Lt skylę, o staipymąsi prieš rinkėjus. Liberalcentristai ir Liberalų sąjunga bent jau laikosi savo ideologinių vertybių, tačiau dešiniųjų ministras pirmininkas Andrius Kubilius tarpais atrodo kaip iš akies luptas socialdemokratų premjeras, beveik Tadas Blinda, pasiryžęs pakelėje užpulti kiekvieną, turintį bent 10 tūkst. litų, atimti pinigus ir padalyti pensininkams.

Koalicija linkusi vegetuoti toliau

Praėjusį ketvirtadienį, ryškiai pozuodami prieš kameras, valdantieji šiaip taip pasirašė susitarimą, iš ko atimti pinigų, kad kitų metų viešuosiuose finansuose nežiojėtų didesnė nei 3 proc. skylė. Pasirašė viešai, su liudininkais, tad gal bus sunku išsiginti, dėl ko sutarė, kaip nutiko po susitikimo pas prezidentę, kai koalicijos broliai ėmė dėstyti kardinaliai skirtingas versijas, dėl ko buvo sutarta.
Liberalieji tada kartojo būsią didvyriai ir gulsią ant bėgių, bet apginsią tautą nuo 2 proc. PVM tarifo didinimo, nors apie tokį mokesčio kėlimą, kitų susitikimo dalyvių tikinimu, kalbos nebuvo. O konservatoriai, kaip kokie grynakraujai socdemai, sieksią neleisiantys nė diena atitolinti pensijų atkūrimo, nors, kitų to paties susitikimo dalyvių liudijimu, trijų mėnesių atidėjimui jau buvo pritarę.
„Biudžeto klausimu susiformavo nauja dauguma“, – trečiadienį „Veidui“ konstatavo bejėgis pasijutęs liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, nors jis – ne tik valdančiosios daugumos atstovas, bet ir jos deleguotas vadovauti pagrindiniam šiuo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Kas dabar de facto dauguma, sunku ir pasakyti, nes konservatoriai ir toliau ieško paramos opozicijoje, pavyzdžiui, dėl siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas, nors liberalioji koalicijos dalis tam nepritaria. Tačiau liberalieji nustojo purkštauti, kad paliks valdančiąją daugumą ir taip sugriaus Vyriausybę, nes postų prarasti nesinori, o Vyriausybė galėtų iki kadencijos pabaigos išgyventi ir be jų: ji griūva, jei pakeičiama daugiau kaip pusė ministrų, tačiau Konstitucija nieko nemini, kas būtų, jei daliai ministrų tiesiog būtų priskirta vadovauti dviem ministerijoms.
Taigi politinės turbulencijos panašios kaip skrendant lėktuvu – kelia šleikštulį, bet nepavojingos: valdančioji koalicija, atrodo, liks vegetuoti ir toliau. O valstybės ir „Sodros“ biudžetai, kaip visuomet priešrinkiminiais metais, nepriklausomai nuo valdančiųjų ideologinės pakraipos, pasislinks socialiai remtinųjų naudai, nes tai – didžioji rinkėjų dalis, nors dešiniosios partijos, pradėdamos kadenciją valdančiųjų pozicijose, žadėjo kitką.

R.Palaitis: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas“

Dabartinės valdančiosios daugumos „politinės valios“ ir „valstybinio mąstymo“ iliustracijai puikiai tinka vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio atsakymai į „Veido“ klausimus. Paklaustas, kiek ir konkrečiai kuriose srityse VRM ketina mažinti išlaidas ir ieškoti taupymo rezervų, ministras atsako: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas, priimdamas biudžeto įstatymą. Vykdomoji valdžia privalo laikytis įstatymų. 2012 m. biudžeto įstatymo projekte Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms buvo numatyta skirti 2 mlrd. Lt. Sumažinus biudžeto asignavimus 4 proc., asignavimai per abu savarankiškus asignavimų valdytojus – VRM ir Policijos departamentą mažėtų 67,4 mln. Lt. VRM ir jai pavaldžios įstaigos pirmiausia numato mažinti investicijas, veiklos išlaidas ir darbo užmokesčio fondus. Kiekviena institucija randa savus taupymo objektus ir bendrų dėsnių nėra.“
Štai taip atsirašinėja ministras, kurio kompetencijai priskirti viešasis administravimas ir valstybės tarnyba.
Visų pirma pribloškia frazė, kad tai ne ministerija, tai yra ne Vyriausybė, o Seimas ketina mažinti išlaidas. Ar ministras norėjo pasakyti, kad jei Seimas nespaustų, Vyriausybė nemažintų išlaidų? Bet juk Vyriausybė savo programoje finansų politikos tikslu įrašė siekti vykdyti Mastrichto kriterijų, ir ne įvesdama vis didesnius mokesčius: prioritetinės kryptys buvo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas ir struktūrinės reformos. Čia ir slypi didžioji problema – struktūrinių reformų, išskyrus jų pradžią aukštajame moksle, neatlikta.
„Palikome tokią pat neefektyvią socialinės rūpybos sistemą – iš kitų mokesčių mokėtojų skiriame pinigus tiems, kurie galėtų patys užsidirbti, neefektyvi sveikatos sistema, nes nepadarėme reformų. O jei nepadarėme reformų, nėra ir viešųjų finansų efektyvumo“, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.
Vadinasi, ir vėl vienos institucijos grūs darbuotojus nemokamų atostogų, per kurias, jokia paslaptis, kai kur niekas jų nepasigenda, kiti knebinės po dešimtinę nuo algų, o esminės revizijos, kokių funkcijų ir darbuotojų turėtų atsisakyti valstybės valdymo institucijos ir visas viešasis sektorius, taip ir neatlikta, nors Vyriausybės programoje žadėta.
Beje, atsakydamas į klausimą, kaip taupymo režimas atsilieps vidaus reikalų sektoriaus darbuotojams ir gyventojams, ministras R.Palaitis švelniai gąsdina: „Bus stengiamasi, kad dėl finansavimo sumažėjimo vidaus reikalų sistemos vykdomos funkcijos nenukentėtų, bet, atvirai prisipažinsiu, tai bus sunku pasiekti.“
Žinoma, geriau gąsdinti, užuot papasakojus, kaip ministras „stengiasi“ taupyti, net puikiai mokančius angliškai pavaldinius siųsdamas mokytis anglų kalbos į Maltą, ar kaip atsirašinėja į Valstybės kontrolės išvadas apie lėšų VRM sistemoje panaudojimo trūkumus.
Deja, ši ministerija – niekuo ne išskirtinė, panaši padėtis bemaž visose.

Skubotas populizmas sujauktų mokesčių sistemą

Tai, ko ši Vyriausybė (kaip ir ankstesnės) nepadarė per didžiąją savo kadencijos dalį ir, ko gero, neketina daryti per likusią, pabandyta kompensuoti ekspromtu pažertu populistinių siūlymų asorti. Vieni siūlo apmokestinti brangius automobilius, kiti atitaria – o kodėl ne arklius, nes juk geras žirgas brangesnis ir už automobilį. Konservatorius Vitas Matuzas ėmė siūlyti apmokestinti 200 Lt metines bankų palūkanas, o tai reiškia, kad 10 tūkst. Lt susitaupęs Lietuvos pilietis jau gyvena per prabangiai ir turi dalytis su kitais. Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto apmokestinimas su “neapmokestinamuoju minimumu”, seniai galėjo būti priimti, bet paskubomis kurpiami projektai kažin ar duos biudžetui laukiamą efektą.
„Prabangos mokesčių sistema – tai šūvis ne į tą pusę. Jei iš tikrųjų norime apmokestinti žmones, kurie turi daug pinigų ir perka ferarius, turime apmokestinti jų pajamas, o ne daiktą. Reikėjo padaryti normalią sistemą, o ne atskirus mokesčius ištraukinėti. Tai vaiduoklių gaudymas, kur jų nėra, tai grynas popsas“, – trečiadienį „Veidui“ sakė K.Glaveckas.
Priminsime: jis – daugumos atstovas. „Jei būčiau opozicijos atstovas, kalbėčiau dar keliskart griežčiau“, – neslepia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo nuomone, nereikėtų dabar imtis radikalių mokesčių reformų, bet aiškiai pasakyti, kad balandžio mėnesį bus peržiūrėtas biudžetas, kartu Vyriausybė parengs ne paskubomis, o rimtai apsvarsčiusi visą paketą priemonių, kurios apmokestintų prabangą per pajamas, ir tokie pokyčiai įsigaliotų taip pat nuo liepos 1 d. „Dabartine skuba nieko nesutvarkysime, tik mokesčių sistemą padarysime dar labiau nesisteminę“, – piktinosi K.Glaveckas, po posėdžio paguldytas į ligoninę dėl širdies veiklos sutrikimų.
Kokį žaidimą su rinkėjais žaidžia politikai, nesunku nuspėti. Pirmiausia liberalieji pagąsdino mokesčių dydžiais, dėl kurių siūlymo nebuvo jokio sutarimo, ir pavaidino didvyrius, išgelbėjusius savo rinkėjus – verslą nuo didesnių mokesčių. Konservatoriai už parankės su socialdemokratais pabuvo didvyriais prieš savo rinkėjus pensininkus, iškovodami pensijų atkūrimą. Tik kas iš to liko biudžeto projekte? Jei šią savaitę pavyks Seime priimti tokį biudžetą, dėl kokio raštu suderėjo valdančioji dauguma, trūkstamus 850 mln. Lt kompensuos viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymas 4 proc., 0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus, apkarpyti Kelių fondas ir valstybės investicijų programa, apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, didesnis gamtos išteklių apmokestinimas.Prie progresinių mokesčių ir prabangių automobilių  apmokestinimo žadama grįžti pavasario sesijoje.

Gaisras, regis, bus užgesintas, jei, žinoma, valdančiųjų frakcijų nariai balsuos taip, kaip sutarė jų lyderiai. Tačiau valdantieji turi pripažinti, kad imtis esminių reformų, tik kurios gali optimizuoti viešąsias išlaidas, jiems pristigo politinės valios ir ryžto.

Patikslintas valstybės biudžeto 2012 m. išlaidų projektas* (mln. Lt)
Institucija Asignavimai Skirtumas, palyginti su pirminiu projektu
Prezidento kanceliarija 12,8 –0,5
Seimo kanceliarija 84,4 –3,5
Ministro Pirmininko tarnyba 21,1 –0,9
Aplinkos ministerija 835,4 –329,1
Energetikos ministerija 409,6 –1,9
Finansų ministerija 4239,5 –87,3
Krašto apsaugos ministerija 870,8 –0,8
Kultūros ministerija 267,5 –12,9
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3110,2 –176,4
Susisiekimo 2377,2 –69,5
Sveikatos apsaugos ministerija 1871,5 –49,7
Švietimo ir mokslo ministerija 3556,4 –142,9
Teisingumo ministerija 309 –11,4
Ūkio ministerija 1101,2 –3,7
Užsienio reikalų ministerija 226,2 –9,4
Vidaus reikalų ministerija 1417,8 –41,9
Žemės ūkio ministerija 2790,4 –90
* sumažinus išlaidas 4 proc

Patikslintas biudžeto pajamų projektas (mln. Lt)
Pakeitimas Papildomos pajamos
0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus 100
Prabangaus nekilnojamojo turto mokestis 30
Papildomas gamtos išteklių apmokestinimas 25

Pasak Eligijaus Masiulio, susisiekimo ministro ir Liberalų sąjūdžio vadovo, vyriausybės išvadose Seimui dėl kitų metų biudžeto nebėra siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas. Vietoj to 50 mln. Lt į biudžetą tikimasi surinkti kaip dividendus iš valstybinių energetikos bei transporto įmonių už 2011 m. bei 2012 m. I pusmetį.

Iki šiol Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlė apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu pajamas, gautas už indėlių palūkanas, didesnes nei 200 Lt.

„Vyriausybė teikdama išvadas dėl kitų metų valstybės biudžeto palūkanų apmokestinimo nemato kaip papildomo pajamų šaltinio. Konstatuoja, kad tų 50 mln. Lt, kuriuos tikėtasi gauti apmokestinant palūkanas, nebėra įtraukta į galimas valstybės biudžeto pajamas. Žmonės gali ramiai taupyti“, – pirmadienį po vyriausybės pasitarimo sakė E. Masiulis.

Praėjusią savaitę valdančioji koalicija sutarė dėl naujų mokesčių, tačiau palūkanų apmokestinimo klausimas buvo atviras.

Praėjusį ketvirtadienį valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad pensijos bus grąžinamos 100 proc., o tam reikalingos lėšos bus skirtos iš „Sodros“ pervedant į privačius pensijų fondus ne 2 proc., o tik 1,5 proc. Sutarta, jog nuo 2013 m. sumažintos įmokos į privačius pensijų fondus bus kompensuotos. Koalicijos partneriai įsipareigojo iki kitų metų gegužės 1 d. Seime priimti Pensijų sistemos pertvarkos įstatymus, įgyvendinančius pervedimų į pensijų fondus reformą, paremtą „2+2+2“ principu, kuri įsigaliotų 2013 metų sausio 1 d.

Koalicijos partneriai sutarė sumažinti asignavimus kelių fondui 30 mln. Lt, valstybės investicijų programai – 30 mln. Lt.

Koalicija sutarė didinti 2012 m. valstybės biudžeto projekte numatytas pajamas iš valstybinių gamtos išteklių mokesčių 25 mln. Lt, iš prabangaus nekilnojamojo turto nuo kitų metų sausio 1 d. 30 mln. Lt.

Koalicijos partneriai taip pat sutarė, kad pridėtinės vertės (PVM), pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokesčiai nebūtų didinami. Taip pat sutarta, kad nebus įvestas visuotinis transporto priemonių apmokestinimas.

Ketvirtadienį pasirašytas susitarimas dėl biudžeto. Tai savo parašais patvirtino Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas.

Sutarta pensijas nuo sausio 1-osios atkurti 100 proc. Kartu su pasirašytu susitarimu parengtas priemonių planas, kurio efektas bus pasak A.Kubiliaus, – 250 mln. litų. Koalicijos partneriai nutarė sumažinti įmokas į pensijų fondus 0,5 proc., pervedimai į pensijų fondus sieks 1,5 proc.

Nuo kitų metų sausio 1 d. nutarta apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą. Tikimasi, kad tai leis surinkti į biudžetą papildomai apie 30 milijonų litų.

Pasak A.Kubiliaus dėl prabangių automobilių apmokestinimo bus sprendžiama Seimo pavasario sesijoje.
Dėl indėlių palūkanų apmokestinimo bus apsispręsta Seime.

Likus mažiau nei metams iki rinkimų valdančioji dauguma surėmė špagas dėl savo elektorato interesų: konservatoriai žūtbūt gins pensininkus, liberalai – dirbančiuosius.

Pastarąsias porą savaičių verslas ir gyventojai negali atsikratyti slogaus deja vu įspūdžio: priartėjus didžiosioms metų šventėms, ir vėl prapliupo kalbos apie naujus mokesčius, prasidėjo karštligiška milijardo paieška, chaotiški vienas kitam prieštaraujantys siūlymai, pjautynės Seime ir visiška migla, aptraukusi mūsų gyvenimą vos po poros savaičių. Netgi ta pati retorika – Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pažadas per naktį parengti įstatymo projektus dėl prabangos apmokestinimo. Iš 2008 m. naktinės mokesčių reformos pasekmių politikai taip ir nepasimokė – diskusijoms su visuomene ir vėl nėra nei laiko, nei noro.
Vis dėlto skirtumų esama – šįkart kova su viešųjų finansų deficitu jau įgavo priešrinkiminį prieskonį. Pasismailinę liežuvius, politikai pradėjo poravimosi šokį aplink savo rinkėjus. Konservatoriams iš pradžių viskas ir vėl atrodė paprasta: reikia sumažinti biudžeto skylę ir atkurti sumažintas pensijas? Kelkime PVM dviem ar trimis procentiniais punktais. Juk tradiciškai konservatorių rinkėjais laikomi vyresnio amžiaus žmonės. O visą naštos vežimą tegu ir vėl tempia dirbančioji visuomenės dalis. Tik ar nevirstų ji nusiplūkusiu darbiniu arkliu?
Lietuvoje 981 tūkst. privačiame versle dirbančių gyventojų išlaiko likusius du milijonus: tarp jų 934,2 tūkst. pensininkų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją (iš jų 698 tūkst. yra senatvės pensininkai), 521 tūkst. vaikų, 240 tūkst. bedarbių. Dar pridėkime neįgaliuosius, studentus, valstybinį sektorių, kuriam lėšos atseikėjamos iš verslo sumokėtų mokesčių. O juk mažėjo ne tik pensijos – mažėjo ir darbuotojų atlyginimai.

Prezidentė bando apsėsti dvi kėdes

Šįkart tokiam konservatorių planui ryžtingai pasipriešino koalicijos partneriai – liberalusis flangas, pasiryžęs ginti dirbančiuosius ir verslą. Išsikovoję, kad PVM tarifo didinimas nebebūtų svarstomas, liberalai įtariai sutiko kiekvieną konservatorių siūlomą naują mokestį ir netgi apkaltino juos susimokius su socialdemokratais dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus sustabdymo. Kas paskatino tokį staigų Lietuvos politinių partijų grįžimą prie ideologinių vertybių? Politologai šiuo atveju įžvelgia ne tiek ištikimybę vertybėms, kiek ruošimąsi rinkimams, iki kurių liko mažiau nei metai.
„Kol kas vertybinių diskusijų nematyti – tik orientacija į elektoratą. Liberalų poziciją gal ir galima sieti su ideologine nuostata, kad esant poreikiui mažinti deficitą turi būti mažinamas paskirstymas per biudžetą, o ne didinamas keliant esamus ar įvedant naujus mokesčius. Tačiau kitais atvejais nesu tikras, ar ideologija tokia svarbi. Tiesiog vyksta priešrinkiminė parodomoji diskusija, kurioje politikai įsivaizduoja, kad bus pastebėti įprastų rinkėjų grupių“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Liberalų partijoms apginti rinkėjų interesus yra mirties ir gyvybės klausimas – jie susiskaldę, jų daug, dėl to liberalams reikia iš anksto pradėti rinkimų agitaciją, mėginti susigrąžinti elektoratą“, – priduria Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.
2008 m. liberalai nusileido mokesčių didinimui ne tik dėl to, kad reikėjo greitų sprendimų ir ekonominė padėtis buvo sudėtingesnė nei dabar, – jų tuomet dar laukė ilga kadencija. Rinkėjų atmintis trumpa, tačiau šįkart viskas kitaip – iki rinkimų rudenį jos tikrai užteks.
Politologai linkę įžvelgti populizmo elementų ir silpnųjų gynėjos vaidmenį užėmusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimuose, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita ir reikalaus atkurti pensijas 100 proc. „Prezidentė nori sėdėti ant dviejų kėdžių – ir būti gera pensininkams, ir kad dabartinė koalicija nesugriūtų. Stengiasi išlaikyti distanciją, palikdama didįjį santykių aiškinimąsi koalicijos partneriams“, – prezidentės laikyseną komentuoja A.Krupavičius.
R.Vilpišauską D.Grybauskaitės elgesys stebina, nes jos retorika labiau priešinanti visuomenę, nei telkianti: prezidentė pareiškia, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita, o rimtų alternatyvų, kaip padengti deficitą, nepasiūlo. „Šioje diskusijoje pasigendu rimtų alternatyvų su jų pranašumais ir trūkumais svarstymo“, – apgailestauja R.Vilpišauskas.

Mažai valstybei per daug ambasadų

Vienintelis dalykas, dėl kurio šiandien visi sutinka, – reikia karpyti biudžeto išlaidas. Visoms ministerijų kuruojamoms sritims, išskyrus krašto apsaugą, išlaidos bus mažinamos 4 proc. Tiek rezervo tikrai įmanoma rasti – Švietimo ir mokslo ministerija žada atidėti remonto darbus, atsisakyti dalies renginių. Susisiekimo ministerija ketina taupyti iš Kelių fondo lėšų. Ūkio ministerija, „Veido“ duomenimis, planuoja rėžti nuo turistinių projektų.
Dar daugiau rezervų taupyti ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis mato Užsienio reikalų ministerijoje (URM). „Mes esame špyga pasaulyje, tačiau beveik kiekvienoje valstybėje turime po ambasadą. Net kai kurios Vakarų valstybės mažina ambasadų skaičių ir jų išlaikymą, nes jis labai brangus. Ką jau kalbėti apie URM statybas, kurios tęsiasi dešimt metų ir baigiamas užstatyti visas kvartalas“, – stebisi E.Vilkelis.
Šie karpymai leis sutaupyti apie 600 mln. Lt. Pagal Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, kuris svarstomas Seime, 250 mln. Lt planuota sutaupyti pensijas atkuriant 50 proc., o dar 150 mln. Lt – sumažinus „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų išlaidas.
Tačiau siūlymus grąžinti ne visą, o tik pusę žadėto pensijų dydžio užprotestavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Seimo pirmininkė Irena Degutienė tarp kitų idėjų, kaip surinkti trūkstamų pinigų pensijoms, pasiūlė įvesti prabangos mokesčius. Planuojama, kad bus apmokestintas brangus nekilnojamasis turtas ir brangūs automobiliai. Ekonomistai dėl šių mokesčių naudos nusiteikę skeptiškai, o Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ironizuoja, kad dar reikėtų apmokestinti ir auksinius dantis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas taip pat pripažįsta, kad šie du prabangos mokesčiai biudžetą papildytų tik iki 100 mln. Lt.
Alternatyvius siūlymus Vyriausybei teikia šalies ekonomistai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir dalis kitų ekonomistų siūlo valstybei daugiau nei 700 mln. Lt susirinkti pardavus valstybės turtą – poilsio namus ir dalį valstybinių įmonių akcijų. Tačiau E.Vilkelis, sutinkantis, kad žinybų poilsio namai – sovietinis reliktas, kurį būtina parduoti, abejoja, ar dabar tam tinkamas tikslas ir laikas. „Nepalaikau turto pardavimo pravalgymui. Geras šeimininkas pardavęs turtą ne pravalgo, o investuoja pinigus“, – primena ekonomistas.
E.Vilkelis siūlo Vyriausybei nepamiršti kovos su šešėliu, iš kurio tikrai galima ištraukti ne vieną milijoną litų. Dar viena erdvė mažinti išlaidas – laikinas įvairių priedų ir priemokų mokėjimų sustabdymas. Nors Vyriausybė trejus metus deklaruoja visuotinį taupymą, valdininkai randa būdų pamaloninti vieni kitus premijomis. Kaip pranešė BNS, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų tarnautojams už papildomus darbus priskaičiuota per 70 mln. Lt priemokų. Taigi deklaruojamas solidarumas su visuomene pagaliau galėtų virsti tikrove.
O Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis siūlo šį sunkų laikotarpį tikslingiau panaudoti ES lėšas socialinėms reikmėms – pasirengimui spręsti problemas, o ne tiesioginiam paslaugų ir pagalbos teikimui. Beje, ekspertas mano, kad iš anksto planuojant ir analizuojant dar būtų galima nemažai sutaupyti ir viešojo sektoriaus išlaidų.

Į “Veido” klausimus atsako Algirdas Šemeta, eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu

VEIDAS: Finansų ministerijai sumažinus kitų metų BVP augimo prognozes, tarp valdančiosios koalicijos užvirė diskusijos, kaip gauti papildomą milijardą litų. Kokios priemonės būtų efektyviausios, bet ir mažiausiai skausmingos visuomenei?
A.Š.: Reikia tik pasveikinti Vyriausybę už ryžtą įvykdyti savo biudžeto deficito sumažinimo įsipareigojimus kitais metais. Tai nelengva, žvelgiant į apkarpytas makroekonomines prognozes.
Pritariu ekspertų vertinimams, kad konsoliduojant biudžetą apie du trečdalius priemonių reikėtų įgyvendinti biudžeto išlaidų dalyje, o vieną trečdalį – pajamų dalyje. Diskusijos Lietuvoje eina teisinga kryptimi.
Be to, į mokesčių sistemą turime žiūrėti kaip į visumą. Lietuva Europoje išsiskiria gana dideliu darbo jėgos ir itin menku turto apmokestinimu. Turto mokesčius galima sumodeliuoti taip, kad jie suteiktų mokesčių sistemai daugiau progresyvumo, kartu sustiprintų solidarumą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.
VEIDAS: Visi sutaria dėl išlaidų karpymo. Kur matytumėte taupymo potencialą, o kokių sričių, Jūsų nuomone, negalima būtų liesti?
A.Š.: Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia išlaikyti priemones, skatinančias ekonominį augimą, tai yra nekirsti tos šakos, ant kurios sėdime. ES lėšos sudaro didelę nacionalinio biudžeto dalį. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti konkurencingumą, inovacijas skatinantiems projektams. Tam, kas kurtų pridėtinę vertę ir duotų realią naudą. ES fondus reikia išnaudoti kaip platformą ekonomikos atsigavimui. Todėl būtų neracionalu karpyti nacionalinio finansavimo dalį, būtiną šių fondų panaudojimui.
VEIDAS: Kaip galimai recesijai ruošiasi kitos šalys?
A.Š.: Visos Europos šalys, su keliomis išimtimis, imasi griežtų taupymo priemonių. ES yra tik keturios šalys, kurioms netaikoma vadinamoji perviršinio deficito procedūra, – tai Estija, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija.

Valstybę išlaiko 30 proc. gyventojų
Gyventojų grupė    Skaičius, proc.

Užimtieji (nuo 15 metų) privačiame sektoriuje    30,1 (981,7 tūkst.)
Užimtieji valstybiniame sektoriuje    12,2 (397,3 tūkst.)
Bedarbiai    7,4 (239,8)
Neaktyvūs gyventojai (nuo 15 m. – pensininkai, neįgalieji, studentai)    34,3 (1,12 mln.)
Vaikai (iki 15 m.)    16 (521 tūkst.)

Iš viso: 3,25 mln.

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2011 m. III ketvirtis