Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša pasaulio naujienų agentūros.

Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Reikalavimas dėl biudžeto deficito turės būti įtrauktas į valstybių konstitucijas ar jų atitikmenis. Pagal naująjį įstatymą valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o tai reiškia, kad struktūrinis valstybės biudžeto deficitas negalės viršyti 0,5 proc. BVP. Priešingu atveju numatomos automatinės finansinės sankcijos. ES Teisingumo Teismas įvertins, kaip šis naujas reikalavimas būtų pritaikytas valstybinių lygmeniu.

Be to, jeigu valstybės narės biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, jai iškart bus taikomas nuobaudos, nebent dauguma kitų valstybių narių tam prieštarautų. Tokiu atveju Europos Komisija rekomenduos būtinus žingsnius ir sankcijas.

Kad biudžetų deficitai neviršytų leidžiamos normos, valstybės savo nacionalinius biudžetus turės pristatyti Europos Komisijai, kuri savo ruožtu galės reikalauti valstybės biudžetą peržiūrėti. Valstybės taip pat turės iš anksto pranešti, kiek ketina skolintis.

BFL

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies.

Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina, – praneša ELTA.

“Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų”, – sakė ji. Finansų ministrė akcentavo, kad patikslinti duomenys, rodantys tokią didelę euro zonos krizės įtaką ekonomikos augimui, gauti tik lapkritį, ir neatmetė galimybės, kad esant reikalui bus atliekamos ir tolesnės makroekonominių rodiklių scenarijų korekcijos. Pagrindinis rizikos veiksnys – eksporto rinkų perspektyvos.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nuostata, jog biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc., nesikeičia.

“Tada jau nesvarbu, ar biudžeto deficitas yra 3,5 proc., ar 3,8 proc., ar 4,5 proc. Bet koks biudžeto deficitas, viršijantis 3 proc., rodo, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimo panaikinti perviršinį deficitą, ir tai suteiks signalą finansų rinkoms paprašyti Lietuvos už tai susimokėti” , – teigė ji.

I. Šimonytė nenorėjo svarstyti, kas būtų, jeigu šiemet naujas biudžetas vis dėlto nebūtų priimtas ir kitus metus Lietuva turėtų pradėti su 2011 m. biudžetu. Jos teigimu, pagal pirmines ekonomikos augimo prognozes, tai didelių problemų nesukeltų, bet dabar, prognozes peržiūrėjus, tokiu atveju turbūt tektų skolintis, o galimi skolintojai į faktą, kad Lietuva nesugebėjo priimti 2012 m. biudžeto, nežiūrėtų teigiamai.

SNORO banko griūtis, pasak ministrės, didelės įtakos BVP augimui nepadarys – jį gali sumažinti 0,1-0,2 proc.

I. Šimonytės teigimu, beveik nemažės išlaidos tik krašto apsaugai. Tik maždaug 2 proc. mažės ir teismų išlaidos.

Ministrė pabrėžė, kad dėl naujų projektų ar programų, siūlytų Seimo narių biudžeto svarstymo metu, turės spręsti patys asignavimų valdytojai, įvertinę tai, kad savas išlaidas teks apkarpyti.

“Bendra nuostata yra ta, kad naujų projektų pradėjimas esamomis sąlygomis galimas tik tada, kai tai yra neišvengiama”, – pabrėžė ji.

I. Šimonytė teigė nenorinti būti priešinama su prabangos mokesčių šalininkais, bet dabar toks mokestis tiesiog neatneštų realios naudos.

“Visada yra alternatyvų, kurias verta svarstyti. Jei pensijas tiesiog atkursim, reikės ta pačia suma (250 mln.) sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas”, – paklausta, ar verta apskritai svarstyti tokį biudžetą, jeigu Prezidentė aiškiai pasakė, kad nesutiks su daliniu pensijų atkūrimu, sakė finansų ministrė. Ji priminė, kad Seimas, jeigu nori, gali pateikti ir kitokių pasiūlymų, bet jie turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Neskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamų planas sumažintas 835 mln. litų. 600 mln. litų Vyriausybė planuoja sutaupyti sumažinusi viešojo sektoriaus išlaidas, 250 mln. – grąžindama tik pusę žadėtų pensijų, 150 mln. – mažinant išlaidas “Sodros” ir privalomojo draudimo fonduose.

FB-SM145109

Krizė, kaip ir žiema, į Lietuvą vis ateina netikėtai. Spalio 17 d., kai Vyriausybė pateikė Seimo biudžeto projektą, premjeras ir finansų ministrė užsispyrę tikino, kad 4,7 proc. BVP augimo prognozė reali, nors TVF, Europos Komisija, komerciniai bankai Lietuvai žadėjo 2,5–3,5 proc. augimą. Lietuvos finansų strategai dievažijosi, kad euro zonos ligos, kai kurių ekspertų teigimu, – gal net mirtinos, Lietuvai nei šilta, nei šalta ir smarkiai nepaveiks mūsų ekonomikos, nors jos augimą praktiškai lėmė tik eksportas. Prisiekinėta ir nekelti  mokesčių.
Žlugus „Snoro“ bankui Ingrida Šimonytė ir vėl įtikinėjo, kad valstybės biudžetui tai neturės jokios tiesioginės įtakos. Tačiau kaip gali neturėti įtakos biudžetui faktas, kad valstybė 2,4 mlrd. Lt skolinasi tam, jog galėtų paskolinti indėliams grąžinti? Tuos milijardus biudžetas atgaus, kai bus parduotas banko turtas. Tačiau jei, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros pastatas pardavinėjamas ketvirti metai, kas gali garantuoti, kad „Snoro“ bus parduotas per kelis mėnesius?
Valstybės finansų strategai pūtė miglą tol, kol ceitnotas nepaliko galimybių ilgoms diskusijoms ir paieškai sudėtingesnių kelių, nei vėl imti ir užridenti visas problemas verslui bei paprastiems piliečiams. Pagaliau „praregėjusi“ Finansų ministerija sumažino BVP augimo prognozes beveik perpus, iki 2,5 proc. Ir štai Vyriausybė po trejų savo kadencijos metų – vėl ties ta pačia praraja: artėja nauja krizės banga ir vėl nesugalvojama jokio kito būdo gelbėtis, kaip užkrauti verslui didesnius mokesčius. Ar tai išgelbės padėtį ir ar tai vienintelis gelbėjimosi ratas?

PVM didėtų daugiau nei biudžeto pajamos
PVM yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis, skaičiuojant su ES lėšomis – beveik ketvirtadalis visų pajamų, tačiau 2 proc. padidinti jo tarifą nereiškia ir tiek pat padidinti biudžeto pajamas. „Galimas PVM tarifo didinimas iki 23 proc. neabejotinai padidintų naštą tiek verslui, tiek gyventojams, todėl abejotina, ar tai leistų 2 proc. padidinti ir PVM pajamų surinkimą. Mokesčio didinimas mažintų vartojimą, nes automatiškai išaugtų prekių bei paslaugų kainos galutiniams vartotojams. O verslui kiltų poreikis didinti apyvartinį kapitalą, kurio reikėtų didesnėms PVM įmokoms į biudžetą sumokėti, neatsižvelgiant į tai, ar verslas gavo lėšų už parduotas prekes arba paslaugas, ar ne“, – aiškina „Pinigų srauto“ klubo viceprezidentas, finansų ekspertas Audrius Dzikevičius.
Jo manymu, Vyriausybė tiesiog renkasi tokį pajamų didinimo planą, nes tai administravimo požiūriu lengviausias būdas tikėtis mokesčio pajamų didėjimo, tačiau toks būdas sunkiausias mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių vartojimo krepšelis sudarytas daugiausia tik iš būtino vartojimo prekių – maisto, būsto ir pan. Jei PVM išaugtų iki 23 proc., patektume tarp devynių didžiausią PVM turinčių valstybių, tačiau ir jose nemažai daliai prekių taikomas lengvatinis tarifas.
Vyriausybė, atrodo, renkasi analogišką 2008 m. naktinei mokesčių reformai kelią. Tačiau užmiršo, kad nemažai naktį priimtų sprendimų teko atšaukti, be to, šįsyk verslo padėtis daug blogesnė nei 2008-aisiais – tie, kurie sugebėjo nebankrutuoti, jau išnaudoję absoliučią daugumą galimybių veržtis diržus. Apskritai ar logiška verslą smaugti dar didesniais mokesčiais, jei ir dabartinių nesugebama sumokėti: VMI duomenimis, šiandien bendra mokesčių nepriemoka siekia 1,7 mlrd. Lt, iš kurių PVM – 971,6 mln. Lt, o prasiskolinę 43 308 juridiniai vienetai?
„Veido“ šnekinti verslininkai sako neturėsiantys kitos išeities, kaip didinti produkcijos kainas. Tačiau tokiu atveju tai „praris“ vėl padidintas pensijas, pažadėtą didesnį minimalų atlyginimą. Įmonių vadovai sako mažinsią darbuotojų, o tai reikš naujų socialinių išmokų gavėjų bumą. Verslas neabejoja, kad PVM kėlimas didintų kontrabandos ir mokesčių slėpimo proveržį.
Tad didinti PVM – tikrai ne panacėja. Verslas ir ekspertai siūlo kur kas efektyvesnių ir tvaresnių gelbėjimosi ratų.

Praleista auksinė proga imtis reformų vėl sugrįžo
Žinoma, yra aiškinančių, kad galima nieko per daug nedaryti, tai yra tiesiog didinti biudžeto deficitą – toliau skolintis. Tačiau juo didesnis deficitas, tuo skolintis brangiau, o kitąmet turėsima grąžinti skola rekordinė: šiemet – 3,8 mlrd., kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt, o juk dar reikės skolintis ir 2012 m. biudžeto deficitui padengti.
Tačiau jei 70 proc. valstybės biudžeto išlaidų tenka sveikatos, socialinei apsaugai ir švietimui, logiška, kad nėra efektyvesnio kelio subalansuoti biudžetą, kaip iš esmės reformuoti šiuos ir kitus viešojo sektoriaus segmentus. Kai ekspremjeras Gediminas Kirkilas teisindavosi, esą prieš pasaulinę krizę Lietuva, kad ir kaip būtų stengusis, būtų nepapūtusi, Andrius Kubilius atkirsdavo, jog anksčiau ar vėliau išlaidumas Lietuvą vis tiek būtų privedęs prie krizės ir be pasaulinės griūties.
Deja, šiandien viešasis sektorius nedaug ką mažiau išpampęs ir neefektyvus nei 2008 m. Samdomų darbuotojų viešajame sektoriuje, Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 2008 iki 2010 m.sumažėjo 7 proc., o privačiame, skaičiuojant su individualiomis įmonėmis, 20,5 proc., darbo užmokesčio lėšos bruto (neskaičiuojant išeitinių, komandiruotpinigių) viešajame sektoriuje 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo vos 4,5 proc., o privačiame – 25,1 proc.
Negalima nuneigti, kad ši Vyriausybė kažkokių pastangų imtis pokyčių dėjo, vis dėlto rezultatas kol kas kuklus. Ekspertai vis apgailestaudavo, kad nepasinaudota krize, kaip geriausiu reformų laiku. Tačiau štai tas „gerasis“ reformų laikas sugrįžta, tad, užuot ir vėl visą naštą sukrovusi verslui ir gyventojams, ši Vyriausybė turi puikią progą nedelsdama ryžtingai sumažinti valstybės valdymo, švietimo, sveikatos, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių iki adekvataus vis mažėjančiam gyventojų skaičiui.
„Achemos“ grupės ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė sako, kad jei jau tikrai negalima išsiversti be naštos verslui uždėjimo, tai gal bent jau ją reiktų dalytis perpus privačiam ir viešajam sektoriui.
O Laisvosios rinkos institutas primena ir dar vieną biudžeto pajamų šaltinį – parduoti privatizuotiną valstybei priklausantį komercinį turtą.

Samdomų darbuotojų skaičius (tūkst.)
2008 m.    2010 m.    Pokytis 2008–2010 m.
Valstybinis sektorius    428,5    400,2    –7 proc.
Privatus sektorius    873,1    694,1    –20,5 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip praneša ELTA, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė nepritarsianti kai kurių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų siūlymams svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą galimai įvesti naujus mokesčius.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad šiandien Lietuvoje prie prabangos mokesčių priskirti nekilnojamojo turto mokestį, naują mokestį už automobilius yra visiškai netinkama, nes šiuo atveju jie neturi nieko bendra su prabanga – šie mokesčiai paliestų kasdienes ir būtinąsias žmonių reikmes.

Tuo metu viešai nuskambėję siūlymai sustabdyti iki 2 procentų ir taip sumažintas “Sodros” įmokas į privačius pensijų fondus yra, šios frakcijos nuomone, neatsakingi bei neteisingi dirbančiųjų žmonių atžvilgiu.

Liberalų sąjūdžio frakcija primena, kad mūsų šalies vadovai dar šių metų gegužės mėnesį, vertindami nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimo galimybes Lietuvoje, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijas, yra viešai ir nedviprasmiškai pareiškę, kad tokių TVF pasiūlymų jau nusibodo klausytis.

“Norime aiškiai pasakyti, kad nepritariame naujų mokesčių įvedimui Lietuvoje, kurie tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį, nuskurdintų paprastus dirbančius šalies žmones. Diskutuojant dėl biudžeto spragų užkamšymo, mūsų nuomone, šiuo metu yra dirbtinai supriešinamos dvi visuomenės grupės – pensininkai ir dirbantieji, tokiu būdu keliama įtampa visuomenėje. Tai netoleruotina”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta.

Liberalų sąjūdžio frakcija sveikina, kad Vyriausybėje, svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą, buvo pasiektas sutarimas 4 proc. sumažinti valstybės sektoriaus išlaidas, o ankstesnio siūlymo 2-3 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), galėjusį gerokai pabloginti pažeidžiamiausių visuomenės grupių padėtį, buvo atsisakyta.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad, siekiant efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo, artimiausiu metu būtina kuo skubiau peržiūrėti socialinių pašalpų ir sveikatos priežiūros sistemas, kuriose iki šiol neatliktos būtinos struktūrinės reformos.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad valdžia privalo vykdyti pensininkams duotus pažadus ir nuo kitų metų pradžios grąžinti jiems pensijas.

Seimo vadovės nuomone, reikėtų įvesti prabangos mokesčius, tai yra nekilnojamojo turto mokestį, brangiųjų automobilių, jachtų, brangakmenių ir panašiai.

I. Degutienės nuomone, tikrai nieko neatsitiks, jeigu metus nepervesime į pensijų fondus 2 proc. iš “Sodros” biudžeto. Pasak parlamento vadovės, yra minčių grįžti prie progresinių mokesčių skaičiavimo.

Kaip vieną iš taupymo šaltinių Seimo Pirmininkė nurodė ir Kelių fondą.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iki 23 proc. Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai.

Deja, sumažintos pensijos iki ikikrizinio lygio bus atkurtos tik 50 proc.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybės išlaidas mažinti tenka dėl pablogėjusių euro zonos šalių ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, kurios verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti šalies viešųjų finansų sistemos stabilumą.

“Jeigu rugsėjo ar spalio mėnesio pradžioje euro zonos problemų poveikio mūsų ekonomikai nelabai galėjome įžiūrėti, tai šiuo metu tas poveikis yra labai ryškiai matomas, todėl kitų metų prognozės buvo labai ryškiai sumažintos tiek BVP augimo, tiek biudžeto pajamų prasme. (…) Pagrindinė mūsų nuostata – išsaugoti viešųjų finansų deficitą, ne didesnį kaip 3 proc. – išlieka principinė, dėl kurios niekas šiandien nesiginčija”, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo Premjeras.

Pasak A. Kubiliaus, biudžeto išlaidų apkarpymas lies tiek valstybės, tiek “Sodros”, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio 1 d. dėl sunkmečio sumažintos pensijos bus atkuriamos tik 50 proc.

“Tai iš tiesų sudėtingas, nelengvas sprendimas, bet garantuojantis, kad visų mūsų pamatinis dalykas – lito stabilumas ir galimybė be didesnių sutrikimų išmokėti pensijas ir atlyginimus būtų garantuojamas. Šiuo atveju valstybės galimybės atstatyti sumažintas pensijas visada buvo siejamos su ekonomikos atsigavimo perspektyvomis. Deja, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių tos perspektyvos šiuo metu atrodo blogiau, nei buvo galima galvoti rugsėjo-spalio mėnesiais”, – akcentavo A. Kubilius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo, kad mažinant biudžeto lėšas tikimasi sutaupyti maždaug 600 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Įtraukus PSDF ir “Sodros” biudžetus sutaupyta suma siektų 1 mlrd. litų.

BFL

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas laikosi nuomonės, kad Vyriausybė negali svarstyti biudžeto ir balsuoti, kol valdančioji koalicija šiuo klausimu nerado bendro politinio sutarimo.

„Liberalų ir centro sąjungos pozicija tokia – kol nerastas bendras politinis sutarimas tarp koalicijos partnerių, mūsų ministrai nedalyvaus biudžeto svarstyme“, – sakė LiCS lyderis, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.

A.Čaplikas taip pat kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų sąjūdžio deleguotus ministrus: Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių ir Remigijų Šimašių, kviesdamas ieškoti bendros pozicijos.

Valdančiosios koalicijos partneriams konservatoriams pradėjus svarstymus, apie tai, kad galimai žadama didinti pridėtinės vertės mokestį dviem punktais iki 23 procentų, LiCS pirmininkas A. Čaplikas trečiadienį pareiškė, kad tokių siūlymų nepalaiko nei jo vadovaujama partija, nei LiCS frakcija Seime.

Jis taip pat apgailestavo, kad viešumoje aptarinėjami biudžeto siūlymai sunkinti mokesčių naštą nebuvo pagrįsti nei argumentais, nei detaliais skaičiavimais.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat pabrėžė, kad sutarimo dėl PVM didinimo nėra – konservatoriai tą siūlo, abeji liberalai nesutinka.

Kitų metų biudžeto projektas po pirmo svarstymo Seime šiuo metu yra grąžintas Vyriausybei. Finansų ministerija sumažino bendrojo vidaus produkto augimo prognozes, todėl ieškoma būdų, iš kokių šaltinių padengti suplanuotas išlaidas.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, PVM didinimas būtų vienas iš greitai įgyvendinamų sprendimų. Svarstoma galimybė PVM didinti 2-3 procentiniais punktais – iki 23-24 proc.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienio rytą Prezidentūroje surengtas valdančiosios koalicijos pasitarimas su prezidente Dalia Grybauskaite dėl kitų metų biudžeto projekto. Apie šį susitikimą viešai nepranešta.

Trys klausimai Kęstučiui Glaveckui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kiek pakito 2012 m. nacionalinio ir „Sodros“ biudžetų projektai po svarstymų Seimo komitetuose, frakcijose?
K.G.: Pagrindiniai pajamų ir išlaidų skaičiai išliko beveik tie patys. Seimo nariai buvo pateikę papildomų siūlymų visose srityse, viršijančių 4 mlrd. Lt sumą. Tačiau dauguma jų buvo neargumentuoti, todėl Vyriausybės prašome papildomai apsvarstyti tik mažos dalies siūlomų papildomų išlaidų bendrųjų valstybės paslaugų, gynybos ir kitose srityse – jų suma siekia 163 mln. Lt. Manau, kad maždaug du trečdalius ir šių siūlymų Vyriausybė atmes, nes papildomų finansinių išteklių nėra, o kai kurie siūlymai menkai motyvuoti. Atsižvelgėme ir į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl geresnio išteklių naudojimo už valstybės lėšas.
Grąžintus Vyriausybei biudžetų projektus su Seimo narių siūlymais Vyriausybė turės apsvarstyti ir vėl pateikti Seimui iki gruodžio 6 d. Tada parlamentarai svarstys jį antrą kartą ir nustatys priėmimo datą, preliminariai kol kas planuojame gruodžio 8 d.
Dabar svarstytiems biudžetų projektams nepritarė trys Seimo komitetai – Audito, Žmogaus teisių ir Informacinės visuomenės plėtros. Tačiau Biudžeto ir finansų komitete to net nesvarstėme, nes nepritarimai buvo neargumentuoti. Projektams nepritarė ir visos opozicinės frakcijos, bet nesistebiu – juk todėl jos ir opozicinės.
VEIDAS: 2012 m. ekonomikos augimo prognozes mažina bankai, ekspertai. Apie tokią galimybę prabyla ir Finansų ministerija. Ar nereikės keisti ir biudžetų projektų, nes juk jie parengti vadovaujantis optimistiškesnėmis prognozėmis?
K.G.: Jei bus koreguojamos prognozės, vadinasi, reikės koreguoti ir biudžetą. Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstėme šį klausimą: arba teks didinti skolinimąsi, arba mažinti išlaidas, kitų kelių nėra. Preliminariais skaičiavimais, dėl sumažėjusių augimo prognozių biudžetų pajamos gali sumažėti apie 200–300 mln. Lt. Ar skolinimasis reikštų atsisveikinimą su siekiu nuo 2014 m. įsivesti eurą? Pati didžiausia bėda – ne ta. Blogiausia, kad peržengę 3 proc. biudžeto deficitą vėl įbrisime į dar didesnę skolą.
VEIDAS: Kiek „Snoro“ nacionalizavimo problema gali turėti įtakos nacionaliniam biudžetui?
K.G.: Tiesioginės įtakos, manau, nebus, bet netiesiogiai, neabejoju, atsilieps per įmonių pajamas, gali būti – ir per mažų įmonių bankrotus.

„Veidas“ pabandė susumuoti visas planuojamas kitų metų valstybės pajamas bei išlaidas, suskaičiuoti apytikres jų proporcijas ir paanalizuoti, ar 2012 m. biudžetų prognozės realios.

Valstybės piniginė – su daug skyrelių: vienur jų turinys skaičiuojamas su ES lėšomis, kitur be, vienur tik valstybės biudžeto, kitur ir su savivaldybių bei „Sodros“. Tačiau visų išlaidų ir pajamų sumų, jų pasiskirstymo pagal sritis niekas neskaičiuoja. O juk iš esmės tai viena piniginė. Pavyzdžiui, kitąmet valstybės biudžeto skylė, prognozuojama, sieks apie 0,7 mlrd. Lt, tačiau „Sodra“ gali pritrūkti dar 2,5 mlrd. Lt, tad skylutė valstybės piniginėje virs skyle.

Prognozių viltis – kylančios kainos

Mūsų pačių, be ES pagalbos, uždirbtų nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos kitąmet planuojamos 9,6 proc. didesnės nei šiemet ir turėtų siekti per 21,8 mlrd. Lt. Pagrindo valstybės finansų strategų optimizmui suteikė tai, kad iki šių metų pirmojo pusmečio pajamų plano pritrūko vos 1,2 proc., o labiausiai įkvėpė jų pačių prognozės, kad BVP šiemet didės 5,8, o kitąmet – 4,7 proc.
Tačiau kiti finansų ekspertai, matydami besikaupiančius debesis pasaulio finansų rinkose, skuba mažinti BVP didėjimo prognozes. „Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tad naivu manyti, kad mums, mažai ekonomikai, labai priklausančiai nuo eksporto, tai neturės įtakos. Pramonininkų konfederacija (LPK) prognozuoja 4 proc. BVP augimą“, – aiškina LPK finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno prognozės dėl BVP pokyčių dar kuklesnės – tesiekia 3–3,5 proc., nebent jį papūs rekordinė 7,2 mlrd. Lt ES parama. Kita eksperto prielaida, kad biudžeto pajamų didėjimas koreliuojamas su nominaliu BVP – labiau susietu su kainų dinamika, paprasčiau tariant, Vyriausybė tikisi, kad kainos toliau smarkiai kils, todėl mokėsime didesnį PVM. S.Jakeliūno skaičiavimu, apie 30–40 proc. šių metų PVM prieaugio – būtent dėl kainų didėjimo. Nominalus PVM šiemet turėtų augti 12 proc., o kitąmet – 9 proc.

Algos ėmė kilti, bet kažkodėl – viešajame sektoriuje
Vyriausybė prognozuoja, kad nedarbas šiemet sumenks iki 15,2 proc., kitąmet – iki 11,9 proc. Analitikas A.Izgorodinas pritaria: nors šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja, bet jis vis dar pakankamai spartus, kad nedarbas mažėtų ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl laisvų darbo vietų. Tačiau naujausia LPK pramonės įmonių apklausa apie šių metų ketvirtojo ketvirčio lūkesčius rodo nerimą keliančias tendencijas: 75 proc. įmonių neketina keisti darbuotojų skaičiaus, tačiau norinčių jį mažinti įmonių padaugėjo nuo 7 iki 10 proc., o planuojančių didinti sumažėjo ypač smarkiai – nuo 26 iki 15 proc.
Vyriausybės prognozes, kad darbo užmokestis šiemet didės 3,2 proc., o kitąmet – net 5,5 proc., tad mokos fondas papilnės beveik 8 proc., ekspertai vadina utopija. LPK apklausoje 76 proc. įmonių keisti atlyginimų nežadėjo, 21 proc. ketino šiek tiek didinti, o 3 proc. – mažinti. „Taip, įmonių finansinė padėtis gerėja: antrąjį ketvirtį pelningumas siekė 6,7 proc., o tuo pačiu metu pernai – 3,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., bet jis vis dar smarkiai atsilieka nuo prieškrizinių 2007 m. pirmojo pusmečio pasiektų 10,5 proc., tad algos galėtų šiek tiek kilti. Tačiau daugiau kaip pusė didžiųjų Lietuvos gamintojų skundžiasi nerandantys aukštos kvalifikacijos specialistų ir tik tokiems žada mokėti dideles algas. Bet kalbėti apie drastišką algų didinimą per anksti. Užimtumo ir atlyginimų skaičiai kyla, kai ekonominis augimas tęsiasi pakankamai ilgai ir pasiekia bent 4,5 proc., o kitąmet jis turėtų siekti apie 4 proc. Be to, bedarbių armija, nors ir mažėja, išlieka didelė, o atlyginimo tendencijos tiesiogiai priklauso nuo užimtumo“, – aiškina A.Izgorodinas.
Finansų analitikas S.Jakeliūnas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: kadangi viešajame sektoriuje atlyginimų kelti nežadama, vadinasi, visas augimas numatytas privataus sektoriaus sąskaita. Šis apima per 60 proc. darbuotojų, tad čia algos turėtų didėti net 6,5–7 proc. Tačiau iš tikrųjų viskas vyksta atvirkščiai. A.Izgorodinas stebisi, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis kyla trečią ketvirtį iš eilės, privačiame – antrą ir mažesniais tempais, o per krizę krito beveik 3 proc. daugiau nei viešajame sektoriuje. „Kai didėja neramumai finansų rinkose ir darosi vis brangiau skolintis, o biudžeto deficitas viršija 7,6 proc. BVP, šiandien vargu ar tinkamas laikas didinti algas viešajame sektoriuje, juolab oficialiai tikinant, kad jos nedidėja. Kai deramasi dėl minimalaus atlyginimo, Vyriausybė tikina, kad dėl įtampos finansų rinkose jo negalima didinti, tačiau tai kažkodėl negalioja patiems valdininkams ir jau šiuo metu didina biudžeto deficitą“, – piktinasi A.Izgorodinas.

Didesni mokesčiai – nebūtinai didesnės pajamos
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva pabrėžia, kad Vyriausybė tikisi surinkti daugiau mokestinių pajamų ne tik dėl prognozuojamo 4,7 proc. BVP augimo, bet ir didindama mokesčius. „Nepaisant ankstesnių pažadų nekelti mokesčių, įmokas į Garantinį fondą siūloma didinti nuo 0,1 iki 0,2 proc., motyvuojant, kad jas reikia atkurti iki prieškrizinio lygio. Tačiau tas pats argumentas negalioja 2009 m. nuo 18 iki 21 proc. laikinai padidintam PVM tarifui. Taip pat planuojama atverti kelią didinti žemės mokestį: dabar taikomas 1,5 proc. tarifas, o siūloma savivaldybėms leisti jį nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. Ydingas ir planas didinti valstybinių gamtos išteklių mokesčius, pavyzdžiui, valdžia nori mokestį už durpes per penkerius metus padidinti daugiau nei triskart. Šie mokesčiai jau buvo padvigubinti 2010 m. Tuomet tikėtasi surinkti papildomus 20 mln. Lt, bet surinkta netgi 3,4 mln. Lt mažiau nei 2009-aisiais. Bet štai ir vėl norima daryti tą pačią klaidą, dėl kurios nukentėtų ir vartotojai, ir įmonės. Kada ateis supratimas, kad mokesčių didinimas gali sumažinti biudžeto pajamas?“ – piktinasi K.Leontjeva.
Per pirmąjį šių metų pusmetį akcizo mokesčių surinkta 6,7 proc. mažiau, nei planuota, tačiau iš to jokių išvadų nepadaryta, priešingai, nuo kitų metų pradžios akcizas tabako gaminiams bus dar didinamas. Vyriausybės niekaip neįtikina argumentai, kad tai padidins tik kontrabandą, o ne biudžeto pajamas.
Vyriausybė užsimojusi toliau kovoti su šešėline ekonomika: nuo kitų metų gegužės ketinama įvesti kasos aparatus turgavietėse, kuriose prekiaujam ne maisto prekėmis. Tačiau skambios frazės, kad šiais metais iš šešėlio bus perimta 1 mlrd. Lt, autorystės valstybės finansų architektai kratosi. Dar užsibrėžta 100 mln. Lt daugiau nei šiemet gauti valstybės įmonių pelno, ir ne tik dėl geresnių jų darbo rezultatų: parengtas įstatymo projektas, nustatantis pareigą pusę gauto paskirstytinojo pelno privalomai pervesti į valstybės biudžetą. Kitąmet tikimasi panaudoti rekordinius europinius 7,2 mlrd. Lt, bet šiemet pirmąjį pusmetį panaudota tik 37,1 proc. šių metų porcijos.

Labiausiai didėja palūkanų už skolas eilutė
Kaip aiškina finansų ministrė Ingrida Šimonytė, skaičiuojant biudžetų išlaidas vadovautasi nuostata, kad išlaidos negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus. Pavyzdžiui, apie 0,5 mlrd. Lt papildomai reikės pensijoms atkurti iki prieškrizinio lygio. Tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad valstybės skolos aptarnavimo mokestis didėja 187 mln. Lt ir sieks jau 2,1 mlrd. Lt.
“Liūdna, bet Lietuvoje deficitas vėl mažinamas ne mažinant biudžeto išlaidas, bet tikintis surinkti daugiau mokestinių pajamų. Tai reiškia, kad kitąmet vėl didės sąskaita už viešojo sektoriaus paslaugas: į valstybės biudžetą kiekvienas gyventojas mokesčiais įneš apie 5390 Lt, t.y. 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ biudžetą – po 3580 Lt, t.y. per 300 Lt daugiau nei šiemet. Tačiau vargu ar galima tikėtis geresnės šių paslaugų kokybės. Iš tiesų nėra priežasčių jos tikėtis, nes esminių struktūrinių reformų neįvykdyta“, – pabrėžia K.Leontjeva.
Pasak finansų analitiko S.Jekeliūno, dar viena gana grėsminga problema yra ta, kad mūsų valstybės biudžeto priklausomybė nuo ES lėšų vis labiau didėja: kitų metų Lietuvos biudžete ES lėšos sudarys 27,7 proc. ES apmoka didžiąją dalį Lietuvos išlaidų ekonomikai: iš ūkio ministro valdymo sričiai numatyto 1,1 mlrd. Lt – beveik 1 mlrd. europinis, susisiekimo iš 2,4 mlrd. – 1,1 mlrd,, žemės ūkio iš 3 mlrd. – 2 mlrd., energetikos iš 420 mln. Lt – ES fondų 370 mln. Lt. Tiesa, Lietuvai narystė ES taip pat kainuoja: kitąmet įmoka į ES biudžetą atsieis 1,1 mlrd. Lt, tačiau juk gausime beveik septyniskart daugiau. O ką darysime, jei ES naujuoju finansavimo laikotarpiu nuo 2014 m. lėšų gausime daug mažiau? Tai prilygtų dar vienai krizei.
Bet visi minėti skaičiai – tik Vyriausybės pasiūlyti biudžetų projektai. Jie gali kisti, ir dar niekad nebuvo, kad išlaidų dalį Seimas siūlytų mažinti. Atvirkščiai: kasmet parlamentarai prisiūlo dar kelis milijardus naujų išlaidų, dažniausiai nukreiptų į tas teritorijas, kuriose ketina balotiruotis per artėjančius rinkimus. O Seimo rinkimai – kitąmet.

LLRI ekspertė K.Leontjeva: „Kitąmet į valstybės biudžetą kiekvienas gyventojas mokesčiais įneš apie 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ biudžetą – per 300 Lt daugiau nei šiemet.“

TRYS KLAUSIMAI  Stasiui Jakeliūnui, Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” analitikui

VEIDAS: Kaip vertinate 2012 m. valstybės ir “Sodros” biudžetų pajamų, paremtų 4,7 proc. BVP augimu, plano realumą?
S.J.: Daug pasaulio ekonomistų mano, kad augimo sulėtėjimas akivaizdus, tad Finansų ministerijos prognozė – 4,7 proc. BVP augimas – mažai tikėtinas. Geriausiu atveju BVP augs 3–3,5 proc. BVP papūsti gali nebent numatyta rekordiška – per 7 mlrd. Lt – ES lėšų suma. Tačiau ar tai patvaru, normalu, ar neiškraipo kainų ir rinkos? Įžvelgiu didžiulę biudžeto ir visos ekonomikos priklausomybę nuo šių lėšų: palyginti su BVP, tai 6–7 proc., o su biudžeto pajamomis – 25–30 proc. Diskutuojama, kad kito ES finansinio laikotarpio parama gali būti susieta su valstybės BVP, o riba būtų apie 2,5 proc. Tada parama Lietuvai sumažėtų du tris kartus. Patirtume didesnę krizę nei turėjome. Šia prasme 2012 m. biudžetas dar ydingesnis nei ankstesnių metų.
Kita prielaida, kad nominalus BVP (skaičiuojant dabartinėmis kainomis) kitąmet augs net 9 proc., šiemet apie 12 proc. Kitaip sakant, pajamos į biudžetą labiau koreliuoja su šiuo BVP, nes jos labiau susietos su kainų dinamika. Vyriausybė tikisi, kad kainos toliau smarkiai augs ir todėl mokėsime didesnį PVM. Apie 30–40 proc. šių metų PVM prieaugio siečiau būtent su augančiomis kainomis. Tačiau atsiranda didžiulis interesų konfliktas, socialinė ir politinė problema: žmonės kenčia nuo didesnių kainų, o Vyriausybė pagal jas skaičiuoja biudžeto planus.
Dar prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis didės 5,5 proc. Tačiau jei šiemet pirmą pusmetį atlyginimai augo apie 2,5 proc., nerealu manyti, kad kitąmet jie augs 5,5 proc. Juo labiau kad viešajame sektoriuje atlyginimai nedidinami, vadinasi, visas augimas numatytas privataus sektoriaus sąskaita. Kadangi jis apima per 60 proc. darbuotojų, čia algos turėtų didėti net 6,5–7 proc. Tai – arti utopijos.
VEIDAS: Kaip vertinate pokyčius valstybės ir “Sodros” biudžetų išlaidų dalyje?
S.J.: Nieko itin įdomaus, išskyrus du dalykus – grąžinamas į buvusį lygį pensijas ir draudžiamąsias pajamas. Pensijas atkurti tikrai būtina, nes ir taip jų perkamoji galia nepadidės: Vyriausybė žaidžia žaidimą – padidina pensijas, bet tai nekompensuos per tuos porą metų išaugusių maisto, komunalinių paslaugų kainų. Tačiau draudžiamųjų pajamų atkurimą reikėjo prilaikyti. Jų grąžinimas į ankstesnį lygį reiškia, kad motinystės ir kai kurios kitos išmokos šoktels į viršų, kas socialiai neteisinga, nes pensininkams pensijos neatkuriamos tiek, kiek pakilo kainos, o motinos galės turėti apie 27 proc. didesnes nei dabar išmokas.
VEIDAS: Ką formuojant biudžetą keistumėte, jei būtumėte finansų ministras?
S.J.: Labiausiai augęs biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 mlrd. Lt. Per artimiausius kelerius metus išlaidos palūkanoms, palyginti su 2008 m., didės tris kartus. Negalime pakankamai finansuoti švietimo, kultūros, kitų sričių, nes reikia mokėti palūkanas. Padaryta klaida anksčiau ir dabar, neieškant pigesnio finansavimo šaltinio biudžeto deficitui dengti. Tai galėtų būti ir TVF, Švedijos vyriausybė – nesvarbu kas, svarbu, kad būtų pigiau.

Dėl 2,8 proc. BVP biudžeto deficito, ir nė dešimtąja daugiau, premjeras pasiryžęs kovoti net iki atsistatydinimo. Kodėl?

Praėjusią savaitę Vyriausybė ne tik posėdžiavo, bet ir kartu pusryčiavo, pietavo, vakarieniavo. Tačiau apetitą gadino praėjusį pirmadienį staiga pasikeitę premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės 2012 m. biudžeto išlaidų skaičiavimai – ėmė ir prireikė sutaupyti papildomai dar 300 mln. Lt. Kas trankė durimis, kas kėlė balsą, kas žaidė politinį žaidimą, siūlydamas atidėti keliems mėnesiams pensijų atkūrimą, nors puikiai žinodamas, kad tai liepė padaryti prezidentė, o prieš ją, kaip prieš vėją, nepapūsi. Kompromisas, tiesa, kol kas tik valdančiosios daugumos, pasiektas.
Tačiau kas atsitiko, kad tą dieną, kai tikėtasi viešai paskelbti biudžeto skaičius, ministrams netikėtai pareikšta, jog jie turi dar 2 proc. susiveržti suderėtus biudžetus?

Taupymo lygiava vietoj reformų
Kad taupyti reikia ir reikės daugelį dešimtmečių – faktas, nes skola – ne žaizda. O dar labiau taupyti reikės kitąmet, nes pasiekėme skolos atidavimo piką: 2012 m. turėsime grąžinti lig šiol rekordinę sumą – 6,4 mlrd. Lt, 1,7 karto daugiau nei šiemet. Tad Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas 2012 m. numatytas 8,5 mlrd. Lt.
Tačiau taupyti Seimo rinkimų metais – politinė savižudybė, dėl to piktinasi net valdančiosios partijos. Deja, ši Vyriausybė vis ciniškiau švaisto mokesčių mokėtojų pinigus: valdininkai turistauja po kuo tolimesnes šalis – Naująją Zelandiją, Kolumbiją, anglų kalbos, kurią turėjo mokėti jau įsidarbindami, mokosi jau nebe Londone, o Maltoje ar Indijoje, politinio pasitikėjimo patarėjams ir padėjėjams mokami visokiausi priedai. ES pinigų kliūva ir abejotiniems projektams, tačiau valstybė jiems bendrai finansuoti dar skiria milijonus ir iš biudžeto. O valstybės biudžete, pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, kai kurių programų efektyvumas, švelniai tariant, labai neaiškus. Paaiškėjus, kad trūks plyš reikia sumažinti biudžeto išlaidas 2 proc., K.Glaveckas ir siūlė jose ieškoti rezervų.
Tačiau premjero mąstysena, pasirodo, nė kiek nepasistūmėjo nuo kadencijos pradžios: A.Kubilius taip ir nesugebėjo išgryninti savo vadovaujamos Vyriausybės prioritetų – kaip ir krizės pradžioje, dabar siūlė lygiavos principu nukirsti visiems po vienodai, nežiūrėdamas, ar nuo to jo pavaldiniai nepasivažinės po Naująją Zelandiją, ar tai reikš policininko atleidimą iš darbo. O kadangi viešojo sektoriaus esminės reformos neįvyko, vadinasi, nebuvo ir esminio taupymo, tad ir toliau vadovaujamasi ne prioritetų ar analizės, o žirklių principu.
Nuo lygiavos išgelbėjo liberaliųjų partijų triukas siūlyti vietoj 2 proc. viešojo sektoriaus išlaidų karpymo porą mėnesių vėliau atkurti pensijas. Kompromisas pasiektas: atsisakius lygiavos didesnę taupymo naštą prisiėmė kelios didesnės ministerijos, be to, planuojama šiek tiek sutaupyti iš ES lėšų kofinansavimo. Šiemet tam numatyta apie 767,2 mln. Lt, tačiau kaip rodo ligšiolinė patirtis, visų numatytų lėšų panaudoti paprastai nepavyksta, tad gal ir kitąmet iš šios eilutės kiek persistums būtinų papildomai sutaupyti 300 mln. Lt naudai. Nors skamba keistai: deklaruojame, kad norime panaudoti kuo daugiau ES lėšų – į biudžeto pajamas įrašome 7,2 mlrd. Lt, 4,6 proc. daugiau, nei numatyta šiemet, bet iš karto užsiprogramuojame jų visų nepanaudoti.

Skolos mažina pensijas
2012 m. „Sodros“ biudžete giedros taip pat nematyti – išlaidos viršys pajamas daugiau kaip 2 mlrd. Lt. Didžiausių išlaidų trejetukas – pensijos ir motinystės (tėvystės) išmokos, palūkanos ir paskolų administravimo mokesčiai.
Socialinio draudimo pensijoms teks beveik 60 proc. viso „Sodros“ biudžeto, o kadangi jos grąžinamos į prieškrizinį lygį, vidutinė senatvės pensija didės maždaug 9 proc., netekto darbingumo pensija – 5 proc., ir tai sudaro per 560 mln. Lt papildomų išlaidų iš 8,2 mlrd. Lt, skiriamų pensijoms. Beje, kitąmet dėl pensinio amžiaus vėlinimo pensininkų sumažės 0,4 proc. – 2,4 tūkstančio, ir, kaip informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu, dėl to išlaidos pensijoms turėtų būti apie 23 mln. Lt mažesnės.
Vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu turėtų išlikti maždaug toks pat – apie 47 proc. „Viešojoje erdvėje kalbama, kad pensijų grąžinimas į ankstesnį lygį tik nominaliai atkuria jų dydį – dėl infliacijos pensijų perkamoji galia bus sumažėjusi. Tačiau juk ir dirbančiųjų, kurie tas pensijas uždirba, darbo užmokestis dėl tos pačios infliacijos tik nominaliai (ir tik geriausiu atveju) grįš į prieškrizinį lygį. Todėl reikalauti atkurti pensijų perkamąją galią prioritetiškai dirbančiųjų atžvilgiu vargu ar būtų teisinga. Kita vertus, palūkėti su pensijų dydžių atkūrimu negalima, nes valdžia jau išdalijusi nebeatšaukiamus pažadus. Tad ir vėl teks skolintis“, – konstatuoja Vilniaus universiteto docentas dr. Teodoras Medaiskis.
Buvusios labiausiai išpūstos motinystės (tėvystės) išmokos mažės iki 872 mln. Lt. „2009 m. jos siekė 1,2 mlrd. Lt, bet 2007 m. – tik 300 milijonų. Beveik trigubas augimas per trumpą laikotarpį vis dėlto nepakeliamas. Manau, turėtume grįžti jei ne į 300, tai bent į 500 mln. Lt lygį. Bet nenorime, tad ir vėl skolinsimės“, – apgailestauja T.Medaiskis, primindamas, kad „Sodros“ skola jau siekia apie 7 mlrd. Lt, kitąmet padidės dviem milijardais, vadinai, grėsmingai artėjame prie metinio „Sodros“ biudžeto dydžio. Vien jos aptarnavimas kitąmet kainuos 605 mln. Lt. Ta dalimi pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos, deja, bus mažesnės, negu galėtų būti.
Dar vieną pasiūlymą – dėl nedarbo draudimo T.Medaiskis prilygina nedarbo draudimo likvidavimui Lietuvoje, ir jau nebe laikinai (kaip buvo iki šiol), o galutinai. Pagal teikiamą įstatymo versiją nesvarbu, nuo kokios algos žmogus mokės nedarbo draudimo įmokas – ar nuo 1 tūkst., ar nuo 10 tūkst. Lt, vis tiek netekęs darbo jis gaus draudimo išmoką, tarsi būtų mokėjęs nuo minimalios algos. „Tai motyvuojama niekšišku argumentu, kad, matote, tris mėnesius gaudamas didesnę nedarbo draudimo išmoką, toks žmogus virs veltėdžiu ir tinginiu, neieškančiu darbo. Įdomu, ar idėjos autorius Eligijus Masiulis taiko tai ir sau? Ar tikrai jis mano, kad netekęs gerai apmokamo darbo draustas nuo nedarbo žmogus turi griebti pirmą pasitaikiusį darbą už minimalią algą, o ne ieškoti atitinkančio jo gebėjimus ir poreikius?“ – piktinasi T.Medaiskis.
Jei jau čia reikia taupyti, tai galima laikinai mažinti nedarbo draudimo išmokas, bet palikti jų priklausomybę nuo mokėtų įmokų, antraip tai bus joks draudimas, o apgailėtina pašalpa.

2,8 proc. – iš TVF ataskaitos
Taigi 2012 m. vėl laukia gyvenimas didelėn skolon, o išlaidas gali tekti ir dar apsikarpyti, nes į biudžetus įskaičiuotas 4,7 proc BVP augimas, 5,5 proc. kilsiantys atlyginimai, mažėsiantis nedarbas šiek tiek prasilenkia su naujausiomis pasaulinėmis prognozėmis, o Lietuva juk nuo eksporto priklausanti šalis.
Valstybei turint 35 mlrd. Lt skolą neperžengti Mastrichto kriterijaus, kas leistų nuo 2014 m. įsivesti eurą, daliai finansų ekspertų atrodo mistinis uždavinys. Tačiau dar mistiškiau, kodėl mirtinai siekiamas deficito skaičius – ne 2,7 ir ne 2,9, o būtent 2,8 proc. Tai nėra mažai, nes tas 0,1 proc. litais – apie 100 mln. Lt.
Kad ir kaip tai neigtų finansų ministrė ir premjeras, šis skaičius – citata iš pirmadienį paskelbtos Lietuvoje misiją baigusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitos. Tad A.Kubilius ir I.Šimonytė, ko gero, rengiasi paminti savo pačių susikurtą tabu, nes, kaip pripažino ir premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis kitur galimybės mąžta.
Ekspertų manymu, Lietuvai tikrai laikas atsikratyti TVF fobijos. K.Glaveckas mano, kad 3–4 mlrd. Lt iš TVF Lietuvai reikėtų pasiskolinti, juolab dabar, kai Lietuvos padėtis kur kas tam palankesnė nei 2008 m., tad ir skolinimosi sąlygos, tikėtina, būtų švelnesnės, o palūkanos – perpus mažesnės, nei skolinantis kitur.
Tam pritaria ir finansų ekspertas, finansų eksministras Eduardas Vilkelis: „Kam esame TVF nariai, mokame nario mokestį, jei juo nesinaudojame? Gal finansų ministrė nelabai supranta, kas yra TVF paskola ir kas paskolos linija? Ką šiandien Lietuvai reikia padaryti, tai pasirašyti sutartį su TVF dėl galimybės, esant būtinybei, pasinaudoti paskolos linija. Kai blogėjant situacijai finansų rinkose prie TVF nutįs eilė, sąlygos ja pasinaudoti gali būti daug blogesnės.“
Plikbajoriškas orumas premjerui kol kas buvo svarbiau. Tačiau pagal tai, kaip karštligiškai dabar A.Kubilius kovoja dėl vienos dešimtosios procento dalies, atrodo, kad jis bando neuždaryti durų į TVF. Jei ne sau, tai po jo ateisiančiam premjerui.

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša naujienų agentūros.

Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29,057 mlrd. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011-aisiais. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18,759 mlrd. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. litų.

Pasak I. Šimonytės, šis biudžeto projektas įgyvendina artimiausio laikotarpio Lietuvos finansų politikos tikslą – sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau Mastrichto kriterijaus, tai yra 3 proc. BVP. Ministrė priminė, kad, pagal Lietuvos atžvilgiu pradėtą perviršio deficito procedūrą, tai įpareigota atlikti 2012 metais.

Pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą, I. Šimonytė sakė, kad nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,8 mlrd. litų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Atitinkamai valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų planuojamos 18,7 mlrd. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto – 11 proc., palyginti su šių metų planu. Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – tikimasi gauti 18 mlrd. litų, t. y. apie 82 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. 2013-2014 metais Lietuvai projektuojamas maždaug 3,5 proc. augimas.

Kitais metais siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams, o ją palikti šildymui ir 5 proc. – vaistams. Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio, sieksiančio apie 3,4 mlrd. litų. 2012 metų biudžeto pajamas ketinama didinti šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms ir cigarilėms. Pajamos iš pelno mokesčio 2012 m. prognozuojamos 1,3 mlrd. litų.

“Prisimindama labai madingą praėjusių metų biudžeto pateikimo klausimą apie neapskaitytą ekonomiką, nors pateikdama 2012 m. biudžeto projektą ir neišskiriu mokesčių administravimo užduoties, iš karto atsakau kandumą norėsiantiems pademonstruoti klausėjams – ne, Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus. Nors prieš metus salėje buvo galybė dvejojančių ir net atvirai besišaipančių, šiandien jau matyti, kad 2011 m. biudžeto pajamų surinkimas atspindi ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet – ir tai reikšminga dalimi – ir mažėjančią nedeklaruotos veiklos dalį. Tas faktinis rezultatas jau sustiprino mokesčių bazę, “nugulė” į šių metų biudžeto pajamų plano numatomą vykdymą”, – teigė ministrė.

Kaip numato Seimo Statutas, parlamentarams posėdyje išklausius Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą, jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti.

Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 15 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui ir Audito komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir savo nuomonę bei siūlymus dėl jų iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.

Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

Negalutiniais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) pajamos buvo 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, t.y. 1,8 proc., arba 137,7 mln. Lt didesnės nei planuotos ir 5,8 proc., arba 435,7 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Apie tai praneša naujienų agentūra ELTA.

“Sodros” vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausią įtaką “Sodros” trijų ketvirčių biudžeto surinkimo rezultatams turėjo stipriai išaugusi draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų suma.

Draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė didžiąją dalį (93,5 proc.) “Sodros” biudžeto įplaukų ir per devynis šių metų mėnesius pasiekė 7 mlrd. 458,1 mln. Lt. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos įmokos išaugo 5,8 proc. arba 411 mln. Lt.

“Sodros” biudžeto pajamas augino ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, kurios per sausį-rugsėjį pasiekė 140,9 mln. Lt ir buvo 24,2 mln. Lt, arba 20,7 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu ir 58 mln. Lt, arba 1,7 karto didesnės nei planuota.

Preliminariais duomenimis, per 2011 metų sausį-rugsėjį į darbą priimta 71,1 tūkst. daugiau žmonių nei atleista, kai pernai per tą patį laikotarpį priimtų į darbą žmonių buvo 28,4 tūkst. daugiau nei atleistų, o per tris 2009 m. ketvirčius atleistų iš darbo žmonių skaičius buvo 101,4 tūkst. didesnis nei priimtų.

Per devynis šių metų mėnesius priskaičiuotos “Sodros” išlaidos buvo 9 mlrd. 711,6 mln. Lt, tai yra 369,8 mln. Lt, arba 3,7 proc. mažesnės nei planuota ir 135,1 mln. Lt, arba 1,4 proc. mažesnės nei pernai sausį-rugsėjį.

Didžiausią “Sodros” biudžeto išlaidų dalį sudarė pensijų socialinis draudimas, kuriam per tris šių metų ketvirčius priskaičiuota 5 mlrd. 744,2 mln. Lt, kas yra 38,3 mln. Lt mažiau nei planuota, bet 2,6 mln. Lt daugiau nei tuo pat metu pernai.

“Sodros” biudžeto deficitas per tris šių metų ketvirčius sudarė 1 mlrd. 743,4 mln. Lt ir buvo 507,5 mln. Lt arba 22,6 proc. mažesnis nei planuota. Pernai tuo pat metu “Sodros” biudžeto deficitas siekė 2 mlrd. 314,2 mln. Lt.

Įvertinus trijų ketvirčių rezultatus, manoma, kad 2011 m. “Sodros” biudžeto pajamos bus 11,1 mlrd. Lt, kai buvo planuota, kad pajamos bus mažesnės ir sudarys 10,9 mlrd. Lt. Tuo tarpu išlaidos sieks 13,3 mlrd. Lt, kai planuota, kad jos bus 13,5 mlrd. Lt. Tikimasi, kad šių metų “Sodros” biudžeto deficitas sudarys 2,2 mlrd. Lt ir bus 405 mln. Lt geresnis nei planuota ir 552,9 mln. Lt geresnis nei pernai.