biudzeta1

Vyriausybė trečiadienį per posėdį nepatvirtino 2012-ųjų metų valstybės biudžeto projekto. Apie tai praneša naujienų agentūros. Dar kartą biudžeto projektas bus svarstomas ketvirtadienį. Vyriausybė planuoja, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas neviršys 2,8 proc.

Biudžeto projektą Seimui planuojama pateikti spalio 17-ąją.

Tarp siūlymų mažinti biudžeto deficitą minimas sumažintų pensijų atkūrimas ne nuo 2012-ųjų sausio, kaip buvo planuota, o nuo balandžio, PVM didinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimas.

“Manome, kad racionaliausias sprendimas yra 2 proc. išlaidų mažinimas visoje valstybės tarnyboje, visose ministerijose ir viešajame sektoriuje”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Prieš šį mažinimą kol kas kategoriškai pasisako liberalų deleguoti švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrai Gintaras Steponavičius ir Raimundas Palaitis.

“Premjero paskelbtas planas ministerijoms susimažinti 2 proc. išlaidas iš esmės reiškia ne valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą ar einamųjų išlaidų pastatams išlaikyti mažinimą, o (…) horizontalų pjūvį per visą viešąjį sektorių. Nesutinku ir nesutiksiu, kad daugiau kaip 70 mln. būtų išimta iš švietimo sektoriaus, kuomet valstybės mastu keliami tikslai mums tapti kūrybinga, išsilavinusia visuomene”, – kalbėjo G. Steponavičius.

Ministras leido suprasti, jog kitų metų valstybės biudžeto projekte tokiose srityse, kaip socialinė apsauga ir darbas, išlaidos didėja. Tuo tarpu kitos sritys kenčia.

Socialiai neteisingu 2012-ųjų biudžetą vadino R. Palaitis.

“Mes nesame prieš pensijų atkūrimą Lietuvos pensininkams, bet mes esame prieš 2 proc. pajamų nukirpimą sektoriuje, kuris užtikrina žmonių saugumą, sveikatą, rūpinasi jų švietimu ir kultūra”, – dėstė vidaus reikalų ministras.

Spalio 10 d. Premjeras A. Kubilius pareiškė, jog, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, reikia sutaupyti 300 mln. litų, todėl visos ministerijos turės 2 proc. sumažinti savo išlaidas. A. Kubiliaus teigimu, kokias būtent išlaidas ministerijos mažins, priklauso nuo jų prioritetų – jos gali pasirinkti mažinti darbo užmokestį, etatus, investicinius projektus ar kitas išlaidas.

BFL

2012 m. neperžengti Mastrichto kriterijaus ribos – toks užsibrėžtas Vyriausybės tikslas. Tik kol kas mistinės atrodo priemonės, kuriomis ketinama jį pasiekti.

Kol kas viešas vienintelis kitų metų valstybės biudžeto skaičius – 3 proc. BVP biudžeto deficitas. Jo peržengti šiukštu nevalia, nes Mastrichto kriterijų viršijimas reikštų Lietuvai dar kartą atidėti užmojus 2014 m. įsivesti eurą.
Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad 3 proc. deficitas – visiškai realu, o finansų ministrė Ingrida Šimonytė patvirtino neketinanti Vyriausybei teikti biudžeto su didesniu. Kad 3 proc. neviršijantis deficitas turėtų būti siekiamybė, pareiškė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Juk nenorime, kad Lietuvoje būtų kaip Graikijoje“, – 3 proc. deficito siekį palaiko ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Tačiau kaip to ketinama pasiekti?

Teks grąžinti 1,7 karto didesnę skolą

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui, tikėtina, atiduos paskutinę įstatymu numatytą dieną – spalio 17-ąją. Tačiau ir be konkrečių biudžeto eilučių akivaizdu, kad neviršyti 3 proc. deficito nesiėmus kokių nors ryžtingų permainų bus sunku.
Paskaičiuokime: šiemet planuojamas BVP – 105,7 mlrd. Lt, kitąmet prognozuojamas 4,7 proc. jo augimas, vadinasi, 3 proc. bus apie 3,3 mlrd. Lt. Tačiau 2,1 mlrd. Lt skylė jau įrašyta „Sodros“ 2012 m. biudžeto projekte. Vadinasi, norint pasiekti geidžiamą rodiklį, valstybės biudžeto skylė turi neviršyti 1,2 mlrd. Lt, perpus mažiau, nei buvo šių metų valstybės biudžete.
O kiti metai – su lig šiol nepatirto galingumo bombike, nes būtent 2012 m. Lietuvai teks išgyventi skolų grąžinimo piką: 2011 m. reikia grąžinti 3,8 mlrd. Lt, o kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt. Artimiausius dvejus metus 2002–2006 m. išplatintoms euroobligacijoms išpirkti reikės skirti po 3,5 mlrd. Lt.
Vien iki šių metų sukauptas skolas atidavinėti teks iki 2035 m., o juk ką tik Vyriausybės patvirtintose 2011–2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairėse numatyta, kad artimiausius dvejus metus teks skolintis po 9–9,5 mlrd. Lt. 2010 m. pasiskolinta 11,9 mlrd. Lt, o vien palūkanų sumokėta 1,7 mlrd. Lt. Net stabilizavusis skolai jos kasmet sudarys apie 2 proc. BVP. Tik 2014 m., kai planuojamas pirmas nedeficitinis biudžetas, skolintis reikės mažiau – apie 6 mlrd. Lt, nes ir grąžinti skolų (bent jau pasiskolintų iki šiemet) 2014 m. reikės mažiau.
Skolos tendencijos skaičiuojant procentais geros: šiemet balandį Vyriausybė patvirtino Konvergencijos programą su tokiais valdžios sektoriaus biudžeto balanso minusiniais skaičiais: 2011 m. – 5,3 proc. BVP, 2012 m. – 2,8 proc., 2013 m. – 1,8 proc., 2014 m. – 0,8 proc. Tačiau nominalia išraiška skaičiai toli gražu nemenksta, net atvirkščiai, nes juk BVP didėja. Štai ir pernai, ir šiemet centrinės valdžios skola birželį buvo panaši – apie 34 proc. BVP, bet litais pernai tai buvo 31,6 mlrd., o šiemet jau beveik 35 mlrd. „Tai rodo, kad plaukiame pasroviui – jei didesnės pajamos, didesnės ir išlaidos“, – sako “DnB NORD” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Finansų ministrė vis giriasi, kad Lietuva pagal skolos santykį su BVP patenka tarp ES pavyzdingiausiųjų: šie rodikliai geresni tik penkiose šalyse, o ES vidurkis – 80 proc. BVP dydžio skola. Lietuvoje šis skaičius 2011 m. turėtų būti 38,1 proc., o 2014 m. – apie 35,4 proc. Žinoma, ačiū šiai Vyriausybei, kad Lietuva – ne Graikija. Tačiau finansų ekspertus gąsdina skolos didėjimo tendencijos – skolos santykio su BVP dydis vien per 2010-uosius padidėjo 8,7 proc. „Tai labai grėsmingas požymis, ir nematyti, kaip skolą mažinsime. Gyventojų mažėja, darbingi žmonės išvažiuoja į užsienį, tad neįsivaizduoju, kaip galima teigti, kad skola Lietuvai – ne tokia jau didelė problema“, – stebisi J.Rojaka.
Taip, patvirtintos skolinimosi gairės, tačiau, kaip nuogąstauja ekspertė, jei smarkiai sumažės augimo tempai, vėl padidės rinkų nepasitikėjimas Baltijos šalimis, o kartu – ir palūkanos, tas gaires galėsime pakabinti ant vinies.

Neplanuojama nei reformų, nei mokesčių kėlimo

Finansų ministerija prie kiekvieno pranešimo apie valstybės skolą priduria, kad pasiskolintos lėšos daugiausia naudojamos viešųjų finansų deficitui finansuoti ir skoloms refinansuoti. O 70 proc. viešųjų finansų išlaidų sudaro trys sritys – socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos. Vadinasi, net visiems kitiems biudžeto asignavimų gavėjams paskirdami bado dietą, viešųjų finansų nesubalansuosime nesutvarkę šių trijų sričių.
Beje, valstybės skola daugiausia ir išsipūtė, kai 2006–2008 m. laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo paverstos nuolatiniais įsipareigojimais mokėti padidintas motinystės išmokas, pensijas, didesnį darbo užmokestį pedagogams, medikams, valstybės tarnautojams.
Tačiau peikti politinius oponentus lengviau, nei patiems imtis reformų. J.Rojaka pastebi, kad jau praleidome geriausią laikotarpį reformoms, nes tai lengviausia daryti esant krizei. Šios Vyriausybės pastangomis kitąmet bus pradėtas vėlinti pensinis amžius, šis tas juda sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, valstybės tarnybos srityse, tačiau esminio pokyčio stengiantis sumažinti viešąjį sektorių, o kartu ir jo išlaidas iki europinių standartų, kurių neleidžia sau peržengti net dešimteriopai turtingesni už Lietuvą vakariečiai, nematyti ir nėra ko tikėtis, nes 2012-ieji – rinkimų metai.
Jei nesutaupysime čia, gal Vyriausybė planuoja kelti mokesčius? I.Šimonytė dievažijasi nerengianti jokių projektų, nors nežinia ką reiškia paslaptingos užuominos apie galimas kažkokias korektyvas ar lengvatų atsisakymą. Premjerui finansų klausimais patarinėjantis Mykolas Majauskas mini, jog kalbama apie cigarečių ir dyzelino akcizo didinimą, bet tik tam, kad jis ne staiga, o laipsniškai būtų keliamas iki ES nustatytos ribos. „Kitąmet užsibrėžėme mažinti neapskaitomą ekonomikos dalį, toliau griežtinti apskaitą mažmeninėje prekyboje, tobulinti darbo su verslo liudijimais tvarką. Atiduoti perskaičiuoti valstybės valdomų įmonių užsibrėžti tikslai, nes jos 2012 m. dividendų valstybei norėjo sumokėti tik 70,6 mln. Lt, kai vien „Lietuvos geležinkelių“ pusmečio grynasis pelnas buvo apie 120 mln. Lt“, – pajamų rezervus vardija M.Majauskas.
Dar valstybės biudžete turėtų būti apie 7 mlrd. Lt ES lėšų, bet tai panašiai tiek pat, kiek ir šiais metais, o bendram projektų finansavimui – dar apie 800 mln. Lt mūsų biudžeto indėlio.
O išlaidų kitąmet gresia kur kas daugiau nei šiemet. Baigia galioti laikinasis pensijų sumažinimas, tad nuo kitų metų jos grįš į ikikrizinį lygį, o tam reikės papildomų 600 mln. Lt. O kas dar laukia, jei tikrai statysime Visagino atominę elektrinę. „Nežinome konkrečių skaičių, bet, tikėtina, Lietuvos skola išaugs mažiausiai 15 proc., nes juk kitų šaltinių, kaip skolintis, atominės statybai neturime“, – prognozuoja J.Rojaka.

Prognozės – per daug optimistinės

Taigi valdžia, didžiausią krizės naštą nuritinusi ant privataus verslo, ir toliau visas viltis deda į ekonomikos atsigavimą, o ne viešojo sektoriaus reformas. Kol kas oficialios prognozės – 4,7 proc. BVP augimas (šiemet – apie 6 proc.). Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tikisi, kad kitąmet atsigaunant ekonomikai biudžetas dar papilnės. Beje, šiemet biudžeto pajamų surinkimas daugmaž atitinka planą.
„Lietuvos eksportuotojai užsakymų kitiems metams turi ir kol kas antros krizės bangos, kurios baiminamasi, ženklų nejaučia. Jei Vyriausybė nepasiduos priešrinkiminiams gundymams, o verslas sugebės uždirbti ir sumokėti tiek mokesčių, kiek prognozuojama, pasiekti 3 proc. biudžeto deficitą įmanoma. Juo labiau kad dabar rinkoje yra laisvų pinigų, tad jei situacija nesikeis, galima bus pasiskolinti pigiau nei krizės metais“, – mano Finansų analitikų asociacijos ekspertė Daiva Rakauskaitė.
I.Šimonytė taip pat ramina, kad ir Pietų Europą krečianti finansų krizė Lietuvos neturėtų labai paveikti, be to, dabar finansiniams sunkumams esame geriau pasirengę. Bet “DnB NORD” ekonomistė J.Rojaka siūlo per daug nenusiraminti, nes sunku prognozuoti, kas vyks pasaulyje, o prasidėjusi turbulencija rinkose gali lemti, kad teks skolintis su visai kitokiomis nei dabar palūkanomis.
Ekonomistės manymu, biudžeto pajamas reikėtų planuoti jei ne mažesnes, tai tokias pat kaip šiemet. „Ekonomikos augimas nebebus toks spartus ir susidoroti su skolomis bus vis sunkiau. Nebent jei JAV ir Europoje bus paleista pinigų spausdinimo mašina, dalis skolos, galima sakyti, bus nurašyta dėl infliacijos“, – aiškina J.Rojaka. Tačiau štai „Sodros“ biudžeto pajamos planuojamos 8,4 proc. didesnės nei šiemet, tad tikėtinas panašus skaičius ir valstybės biudžeto projekte.
J.Rojakos manymu, kitąmet iki 3 proc. sumažinti biudžeto deficitą – jokių šansų, juo labiau kad tai rinkimų metai. „4–4,5 proc. biudžeto deficitas – realus ir tikrai ne pesimistinis scenarijus. Įvykdyti Mastricho kriterijus kitąmet gegužę, kad 2014 m. įsivestume eurą, vargu ar įmanoma“, – prognozuoja ekspertė.

Valstybės ir „Sodros“ biudžetai 2012 m.
Deficitas: 3 proc. BVP – apie 3,3 mlrd. Lt (apie 2 mlrd. Lt mažiau nei 2011 m.)
Papildomos išlaidos:
6,4 mlrd. Lt – grąžintina skola (2,6 mlrd. Lt daugiau nei 2011 m.)
2,1 mlrd. Lt – „Sodros“ deficitas (apie 0,6 mlrd. Lt mažiau nei 2011 m.)
0,6 mlrd. Lt – reikalinga suma atkurtoms pensijoms
Papildomų pajamų šaltinių prognozė:
BVP + 4,7 proc.
Algos + 5,5 proc.
Nedarbas – 2,6 proc. (15,2 proc.)
Valstybės įmonių dividendai – ? Lt
Iš šešėlinės ekonomikos – ? Lt
Šaltinis: Finansų ministerija

“Veidas”: Lygindami Lietuvos ir panašaus dydžio kitų ES valstybių, perskirstančių per biudžetą panašų kiekį bendrojo vidaus produkto, padėtį matome, kad, pavyzdžiui, Estija sugeba ir be deficito gyventi, ir kariuomenei ar teisėsaugai pakankamai pinigų skirti. Kaip estams tai pavyksta?

I.Š.: Bendras tų pačių sektorių finansavimas, skaičiuojant nuo BVP, smarkiai nesiskiria. Tiesiog patys sektoriai kitose valstybėse yra efektyvesni. Pavyzdžiui, Estijoje teisėtvarkos institucijų ar sveikatos apsaugos institucijų darbas optimizuotas, žmonių mažiau, bet jie dirba už didesnius atlyginimus ir dirba geriau.
Didžiausias skirtumas – turėdami formaliai panašų bendrąjį mokesčių lygį, mes Lietuvoje visados surinkdavome gerokai mažiau pinigų negu estai. Tiek dėl įvairiausių mokestinių išimčių, tiek dėl pačių mokesčių mokėtojų moralės. Tiksliau, jos stygiaus. Estijoje yra daugiau skandinaviško požiūrio į mokesčių mokėjimą negu Lietuvoje.
Per ilgesnį laikotarpį tai duoda didelį efektą. Vienas dalykas – finansuoti valstybės paslaugas iš einamųjų mokesčių įplaukų ir dar turėti šiokį tokį pinigų perteklių, kitas dalykas – finansuoti iš skolintų pinigų, kaip kad tenka daryti Lietuvai. Skolos aptarnavimo išlaidos anksčiau ar vėliau atima galimybes pakankamai finansuoti kai kurias valstybės veiklos sritis.

“Veidas”: Tačiau žvelgiant į biudžeto išlaidas matyti, kad yra trys sritys, kurioms tenka didžioji valstybės pinigų dalis, – socialinė apsauga, sveikatos apsauga ir švietimas. Kartu tai sritys, kurių atstovai nuolat skundžiasi, kad jiems trūksta pinigų.

I.Š.: Taip yra, jeigu skaičiuosime biudžeto išlaidų dalį. Tačiau jeigu skaičiuosime šioms sritims tenkančią BVP dalį, tai nebebus taip akivaizdu. BVP dalis, Lietuvoje tenkanti švietimui, iš tiesų yra gana didelė, palyginti net su ES vidurkiu. O štai BVP dalis, skiriama socialinei apsaugai (kuriai tenka net 40,1 proc. valstybės biudžeto išlaidų), Lietuvoje tikrai nėra pati didžiausia, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsi: ar procentais nuo bendrojo produkto, ar procentais nuo valstybės išlaidų. Kai bendras valstybės išlaidų kapšas yra gana nedidelis, o Lietuva visada lyginama su ES vidurkiu, tai ir atrodo, kad viskam trūksta. Bet juk imdami pinigų, perskirstomų per ES valstybių biudžetus, vidurkį, pamatysime, kad jis yra ketvirčiu didesnis nei Lietuvoje.

“Veidas”: O kokia tikimybė, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau biudžetą sutvarkysime taip, kad gyvensime kaip estai?

I.Š.: Anksčiau ar vėliau – tikimybė tikrai yra, bet tą padaryti Lietuvai bus gana sunku dėl vienos priežasties: du procentus BVP mes atiduodame ir dar ilgą laiką atiduosime valstybės skolai aptarnauti. Įsivaizduokite, jeigu mūsų biudžete nebūtų eilutės skolai aptarnauti (kaip kad estams šiemet jos jau beveik nereikia) ir tuos pinigus pridėtumėte sritims, kurioms stinga finansavimo, tai vaizdas būtų visiškai kitoks. Priminsiu, kad 2 proc. BVP – tai du milijardai litų. Mudvi su kolege Rasa Juknevičiene kartais liūdnai pajuokaujame: jeigu pusę skolai aptarnauti reikalingos sumos atiduotume krašto apsaugai, tai NATO reikalaujamą gynybos išlaidų dydį tuoj pat pasiektume ir netgi viršytume.
Netgi geraisiais, ikikriziniais, laikais Lietuva skolai aptarnauti išleisdavo 600–800 mln. Lt. Nepamirškime, kad skolintis tam, kad dengtų biudžeto deficitą, Lietuva pradėjo gal 1995–1996 m. Kadangi kiekvienais metais biudžetas būdavo deficitinis, tai ir skola pamažu vis augo.

BLF

Keturių centro dešinės partijų koalicija preliminariai jau apsvarstė svarbiausius kitų metų biudžeto planuojamus rodiklius ir būdus, kaip juos pasiekti, pirmadienį informuoja dienraštis “Vilniaus diena”.

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina preliminarius skaičiavimus jau žinantys ir apie juos kalbėję koaliciniuose susitikimuose.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako, kad deficitas nuo 5,4 proc. (šių metų planas) iki 3 proc., nors ir padidės išlaidos pensijoms, bus mažinamas tik iš augančios ekonomikos, kovos su šešėliniu verslu ir dar labiau taupant valstybės lėšas.

Jis pabrėžė, kad kitąmet valstybės institucijos turės išgyventi su tokiu pačiu asignavimų skaičiumi, koks numatytas šiemet.

J.Razma pripažino, kad greičiausiai kitąmet nebus įvesta jokių naujų mokesčių, taip pat nebus keliami dabartiniai.

“Buvo tam tikrų pamąstymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, galiojančių vaistams, viešbučiams ir šildymui. Tačiau atsižvelgiant į sudėtingą socialinę padėtį, ypač į ateinantį šildymo sezoną, dabar tikrai nevertėtų atsisakyti šių lengvatų ir taip didinti mokesčius”, – teigė politikas.

Neplanuojama liesti ir esamų svarbiausių mokesčių – PVM, akcizų, gyventojų pajamų ir pelno -tarifų. Tiesa, dar gali būti svarstoma galimybė padidinti žemės mokestį, tačiau nėra garantijos, kad šis tarifas tikrai bus pakeistas.

BFL

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės, pajamų iš mokesčių planą pavyks įvykdyti ir galbūt net bus surinkta šiek tiek daugiau negu planuota.

“Biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizika, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planas”, – sakė I.  Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Finansų ministrė paaiškino, kad šiųmetinio plano vykdymas skiriasi nuo pernai metų ir dėl to, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos bankas sumokėjo rekordinį savo likutinį pelną, ko šiais metais nebuvo.

“Pernai Lietuvos bankas sumokėjo tris šimtus keliasdešimt milijonų kitų, šįmet tik, berods, septyniasdešimt (milijonų litų – ELTA), tai skirtumas yra objektyvus ir akivaizdus”, – sakė I.  Šimonytė.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad yra atsilikimas dėl negautų pajamų iš parduodamų taršos leidimų, tačiau, I. Šimonytės įsitikinimu, šias lėšas pavyks gauti vėliau. Bet kokiu atveju dėl to biudžeto tikslinti nereikės.

“Lyginant planinius skaičius su faktiniais, tai yra skirtumas vadinamųjų kitų pajamų kategorijoje, tai yra, visų pirma kalbant apie pajamas iš parduodamų taršos leidimų, tačiau dėl šito atsilikimo jokių biudžeto tikslinimų daryti nereikia, kadangi tai yra specialiosios programos pajamos, taigi jeigu jos nebus gautos, atitinkamai nebus finansuotos ir tos specialiosios programos išlaidos. Čia yra labiau laiko veiksnys negu rizika tų pajamų negauti visai, tiesiog jos bus gautos vėliau negu buvo tikimasi”, – sakė I. Šimonytė.

“Birželio mėnesių pajamų tendencijos rodo, kad 6 mėnesių planas taip pat bus vykdomas, ir metinį pajamų iš mokesčių planą, bendrai paėmus, tikrai manau, kad pavyks jį įvykdyti taip, kaip suplanuota, ir galbūt net šiek tiek daugiau”, – sakė I. Šimonytė, dar kartą pažymėjusi, kad šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius realiu vadina valstybės biudžeto deficito sumažinimą kitais metais iki 3 proc. Kad kitais metais šalies pajamos ir išlaidos prie bet kokių sąlygų negali neatitikti daugiau negu 3 proc., tai yra Mastrichto kriterijaus, trečiadienį kalbėdama apie 2012 metų biudžetą sakė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Mes tikrai to siekiame, tai yra mūsų strateginis tikslas – kiek galima labiau mažinti deficitą ir tuo pačiu mažinti skolos augimą, nes didėjanti valstybės skola yra didelė našta tiek dabartinei, tiek ir būsimoms kartoms. Deficito mažinimas yra savaime suprantama prievolė ir mes matome galimybes tuos tikslus pasiekti planuojant ir tolesnį ekonomikos atsigavimą”, – klausiamas, ar įmanoma turėti 3 proc. deficitą kitąmet “Žinių radijui” sakė Premjeras.

Anot A. Kubiliaus, ženklesnio pokyčio 2012 metų biudžeto išlaidose nenumatoma. Biudžeto išlaidos turėtų likti tų pačių ribų, kokios buvo šiais metais.

“Yra realu pasiekti (3 proc. biudžeto deficitą, – ELTA), bet, be abejo, dar reikės įtemptai padirbėti”, – sakė Ministras Pirmininkas.

ELTA primena, kad finansų ministrė I. Šimonytė užtikrino, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta.

"Veido" archyvas

Balandį Kauno miesto savivaldybės biudžetą sekėsi pildyti netgi su kaupu: gauta 10,1 tūkst. Lt pajamų ir dotacijų daugiau nei pagal vasarį patvirtintą metinį planą. Tiesa, balandį biudžetą pasiekė gerokai daugiau dotacijų, palyginti su mėnesiui planuotu kiekiu, – iš viso 114,6 proc.

Galima teigti, kad balandis Kauno miesto piniginei buvo neblogas mėnuo, bet 4 mėnesių biudžeto planui įvykdyti vis dėlto pritrūko 20,78 mln. mokesčių, pajamų ir sandorių lėšų. O priskaičiavus visas dotacijas, kurių nuo metų pradžios gauta 109,8 proc. planuoto kiekio, – 9 mln. Lt daugiau, nei tikėtasi, vis tiek trūksta 11,72 mln.

Tiesa, derėtų atsižvelgti į tai, kad vien per sausį Kauno miesto savivaldybės biudžete atsirado 13,34 mln. litų deficitas. Anot savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, tokia situacija nėra reta. Nes prieš sausį, metų pabaigoje, stengiamasi likviduoti senus įsiskolinimus ir skubama sumokėti mokesčius.

Žinant, kokia “minusinė” Kauno miesto biudžetui buvo metų pradžia, galima teigti, jog ankstesnį atsilikimą biudžeto pildytojai laipsniškai mažina, nes planas vykdomas vis geriau.

BFL

Planuojama surinkti 13 proc. daugiau mokesčių. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tokie skaičiai grįsti oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis ir dabartine statistika, kuri rodo, jog ekonomika sparčiai atsigauna.

“Galime pasidžiaugti, kad ekonomika šiais metais pirmąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. daugiau nei pernai. Pasaulio banko analitikai skelbia, kad šiais metais Lietuvoje stebėjime, ko gero, sparčiausią augimą Centrinėje Europoje, o gal ir visoje Europos Sąjungoje.

Tuo požiūriu galime prognozuoti ir 2012 m. ekonomikos tendencijas, bet kartu turime atsiminti, kad šie pozityvūs skaičiai neleidžia atsipalaiduoti, kadangi, pavyzdžiui, šiuos metus mes baigsime su daugiau nei 5 mlrd. didesnėmis išlaidomis negu pajamomis”, – Premjero žodžius interviu Lietuvos radijui cituoja lrt.lt.

Šiais metais Lietuvoje absoliučiai visų mokesčių surinkimas yra geresnis, palyginti su 2010-ųjų pradžia, tačiau jis vis dar atsilieka nuo finansinių valstybės planų. Mažiau nei planuota pajamų gaunama iš akcizų, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio. Didesnės, nei buvo tikėtasi, yra tik pridėtinės vertės mokesčio įplaukos.

“Danske Bank” vyresnioji ekonomistė Violeta Klyvienė teigia, kad esmine planų ir realybės prasilenkimo priežastimi galima laikyti pernelyg optimistinius Vyriausybės užmojus greitai iš šešėlio ištraukti dalį Lietuvos ekonomikos: “Bent jau metų pradžia sėkmės šioje srityje nerodo – nuo plano labiausiai atsilieka akcizų (o jais būtų apmokestinama didžioji dabar kontrabanda atkeliaujančių prekių) ir gyventojų pajamų mokesčio (o jo išvengia dirbantys nelegaliai) surinkimas.”

Finansų ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau nei planuota buvo surinkta pridėtinės vertės mokesčio (iš viso 2,3 mlrd. Lt), bet mažiau akcizo (702 mln. Lt), pelno (140 mln. Lt) ir gyventojų pajamų (793 mln. Lt) mokesčių.

"Veido" archyvas

Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai jaučiasi teisūs, kaupę didesnę negu privaloma pinigų atsargą sunkmečiu.

“Žinoma, galima visus pinigus atiduoti, o rytoj reikėtų juos atimti. Mes turime planuoti biudžetą, ir tai įstatyme pasakyta, kad jis turi būti subalansuotas 3 metų laikotarpiui”, – sakė VLK Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto perteklius metų pabaigoje buvo 551 mln. litų. VLK Ekonomikos departamento direktorė aiškino, kad jis susidarė taip: 2010 metai buvo pradėti su 330 mln. rezervu, iš kurio metų gale liko 125 mln. litų, 100 litų padidėjus vidutiniam darbo užmokesčiui ir “Sodrai” geriau administravus įmokas, surinkta dar 280 mln. litų daugiau negu planuota, privalomojo sveikatos draudimo priemokų surinkta dar papildomai maždaug 65 mln. litų.

Yra įstatymu numatyta prievolė sukaupti rezervą, kuris siektų iki 10 proc. PSDF. Valstybės kontrolės specialistai suskaičiavo, kad, nuo 551 mln. litų atskaičius 10 proc., vis tiek dar lieka 117 mln. litų.

Šie pinigai buvo laikomi banke kaip terminuotas indėlis. Per 2010 metus VLK terminuotiems indėliams pervedė 700 mln. litų, metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose banko indėliuose.

Pasak VLK Ekonomikos departamento direktorės, indėliai buvo padėti daugiau nei su 2 proc. palūkanomis, tuo tarpu rinkoje jos siekia 1-1,5 proc. Už indėlius planuota gauti 7 mln. litų, gauta 10,7 mln. litų palūkanų.

Didžiausi mokesčių mokėtojai šiemet sausį-kovą valstybės biudžetą papildė 100 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI duomenimis, 30 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje per tris pirmuosius šių metų mėnesius sumokėjo 1,439 mlrd. litų, o pernai tuo pačiu metu – 1,339 mlrd. litų mokesčių, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Šiemet sausį-kovą, palyginti, su pernai tuo pat laiku, 30-tuke nebeliko valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė, telekomunikacijų bendrovių “Teo LT ir “Bitė Lietuva”, prekybos centrus valdančios “Norfos mažmena”, Kauno termofikacijos elektrinės.

Bendrovių Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei VST pavadinimų sąraše taip pat neliko, tačiau jas pakeitė po šių įmonių reorganizavimo sukurta “Lesto”.

Be “Lesto”, šiemet didžiausių mokesčių mokėtojų 30-uke matyti ir kitų naujų vardų – viena didžiausių Lietuvoje lizingo bendrovių “Swedbank lizingas”, valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, bendrovės “Norfos mažmena” savininkų valdoma logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė “Rivona”.

Pirma didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tuko vieta šiemet, kaip ir pernai, atiteko naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančiai “Orlen Lietuva”, sumokėjo 271,397 mln. litų mokesčių, arba 24 mln. litų daugiau.

Antroje vietoje laikosi bendrovė “Lietuvos dujos” – bendrovė šiemet pirmąjį ketvirtį sumokėjo 137,199 mln. litų mokesčių, arba 9,42 mln. litų mažiau nei 2010 metų sausį-kovą.

Toliau rikiuojasi didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė “Maxima LT” (118,241 mln. litų), tabako gaminių bendrovė “Philip Morris Baltic” (106,053 mln. litų), bendrovė “Mineraliniai vandenys” (90,368 mln. litų), “Lietuva Statoil” (75,422 mln. litų), “Lukoil Baltija” (47,794 mln. litų), “Stumbras” (47,578 mln. litų), “Dujotekana” (46,54 mln. litų) “Inter RAO Lietuva” (42,564 mln. litų).

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad artėja ypač spartus ekonomikos atsigavimas. Opozicija, atvirkščiai, įtarinėja, kad optimistinis šių metų biudžetas – dalis savivaldybių rinkimų šou, po kurio neišvengiamos biudžeto korekcijos. Tad kokia šiuo metu tikroji valstybės biudžeto padėtis, klausiame finansų ministrės Ingridos Šimonytės.

I.Š.: Dabar rengiame 2011–2014 m. makroekonominių rodiklių projekcijas ir augimo prognozė bus didinama, nes eksporto rodikliai ypač stiprūs. O jei kalbėsime apie biudžeto korekcijas, tai Biudžeto įstatymas aiškiai nustato, kada jis turi būti tikslinamas: jei faktinės ketvirčio pajamos iš mokesčių nebus bent 17 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Tad su jokiais rinkimais tai nesusiję. Pirmųjų dviejų mėnesių pajamos, gautos surinkus mokesčius, iš esmės atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau kovas – svarbiausias šiuo požiūriu, nes sausį daug sumokama už pernykštę (ypač Kalėdų laikotarpio) veiklą. Nemokestinės pajamos šiek tiek atsilieka nuo plano, tačiau toli siekiančių išvadų daryti dar tikrai negaliu.

VEIDAS: O “Sodros” biudžeto padėtis? Ar valstybės finansų būklė netaptų aiškesnė , jei “Sodros” ir valstybės biudžetai būtų sujungti į vieną?

I.Š.: “Sodros” biudžetas vykdomas, kaip patvirtinta įstatymo, – su nemenku 2,6 mln. Lt deficitu. Tačiau nemanau, kad “Sodros” ir valstybės biudžetus būtina sujungti. Svarbu, kad priimant politinius sprendimus būtų aišku, jog visos valstybės kišenės turi būti vertinamos kartu. Jeigu politinė kultūra nepakis ir neįsivyraus supratimas, kad finansinė drausmė yra mokesčių mokėtojų turtas, biudžetų jungimas niekuo nepadės. Finansinei drausmei sustiprinti pateiksime Seimui įstatymų paketą.

VEIDAS: Kada “Sodros” biudžetas pajus “Sodros” reformos, kuri pagaliau bus pradėta svarstyti Seimo pavasario sesijoje, įtaką?

I.Š.: Esminiai klausimai, į kuriuos turi atsakyti reforma, – kaip atliepti visuomenės senėjimo pasekmes, kurias Lietuva pajus po kelių dešimtmečių, ir kaip užtikrinti, kad sistema adekvačiai reaguotų į ekonomines realijas ir būtų apsaugota nuo politinio manipuliavimo. Dabartinės “Sodros” bėdos yra nulemtos būtent politinio manipuliavimo, kuris nepalankiai sutapo su ekonominiu ciklu. Pensijų didinimas 2007–2008 m. ignoravo realybę, kad “Sodros” perviršinės pajamos buvo gaunamos ūkio kaitimo sąskaita, todėl ciklui pasisukus žemyn neliko nei perviršio, nei rezervo. Iš šios duobės nelengva išsikapstyti, bet tai laikina – nors už tai mokėsime skolos prieaugiu ir daug labiau ribotomis galimybėmis didinti išmokas. Tačiau esminė reforma orientuojasi ne į tai, kas yra šįmet ar bus po trejų metų, – jos įtaką “Sodros” biudžetas pajus tik ilguoju laikotarpiu, nes kalbame apie dešimtmečių perspektyvą.

VEIDAS: Lietuvoje entuziastingai įdiegtas Vakaruose neišbandytas modelis, kai iš privalomų socialinių mokesčių leidžiama investuoti privačiuose pensijų fonduose, o dabar vietoj 5,5 proc. pervedimų vėl palikti kriziniai 2 proc. Ar tai teisinga juose apsidraudusių piliečių atžvilgiu?

I.Š.: Noriu priminti, kad kaupimui dalį lėšų pervesdavo pati “Sodra” iš jos įplaukų, o kita dalis buvo dengiama iš Stabilizavimo fondo. Šiuo metu pervedama tik dalis iš Stabilizavimo fondo, nes “Sodros” pajamų ir išlaidų neatitikimas dėl kitų nepamatuotų sprendimų milžiniškas ir be pervedimų antrajai pensijų pakopai. Tad pervedimų sumažinimas teisingas tiek, kiek apskritai yra teisinga ieškoti balanso tarp įvairių visuomenės grupių: dalyvaujančių kaupime ir ne, mokesčių mokėtojų, turėsiančių grąžinti augančią skolą ateityje, ir dabarties pensininkų. O kaupimas yra tikrai išbandytas modelis, tik jam skirtų lėšų šaltiniai būna įvairūs. Akivaizdu, kad ilguoju laikotarpiu reikia mąstyti, kaip finansuoti didesnę kaupimo dalį. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka ir pačių žmonių suvokimui, kad rūpintis senatve yra ir jų reikalas.

VEIDAS: Kieno sąskaita – pajamų ar skolų – kitąmet planuojate atkurti pensininkams pensijas?

I.Š.: Šįmet penktadalis kiekvieno išleisto “neeuropinio” lito (tai lėšos pensijoms, mokytojų, gydytojų, policininkų algoms mokėti ir t.t.) bus skolinta. Kitąmet planuojamas deficitas turėtų sumažėti iki Mastrichto kriterijaus, t.y. 3 proc. BVP.

Todėl tikrasis klausimas yra, kaip pavyks tą padaryti, o ne iš kurios kišenės bus grąžintas buvęs pensijų dydis. Gerai, kad jau nuo 2011 m. ekonomika veikia žmonių naudai, t.y. pajamos, palyginti su ankstesniais metais, didėja, ko nebuvo 2009–2010 m., kai nepalanki pajamų dinamika sunkino deficito mažinimą. Tačiau ir 3 proc. deficitui esant maždaug dešimtadalis išleisto kiekvieno viešųjų finansų lito, vadinasi, ir pensijoms mokėti, vis tiek bus skolintas.

VEIDAS: Tai kuriais metais įmanoma tikėtis nedeficitinio biudžeto?

I.Š.: Jei neįvyks didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikoje ir piliečiai rinksis finansinę drausmę, nedeficitinio biudžeto galime tikėtis jau 2014 ar 2015 metais.

VEIDAS: O kaip sekasi traukti milijardą iš šešėlio? Ar tikrai “atstovėsite” kasos aparatus turgavietėse maisto prekėms? Ar planuojama juos diegti ir kitoms prekėms?

I.Š.: Finansų ministerija neplanuoja teikti jokių nutarimo dėl kasos aparatų naudojimo pakeitimų, išskyrus susijusius su kasos aparatų aptarnavimu ir administracinės naštos mažinimu visiems jų naudotojams. Jeigu Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija pateiks kokių nors konstruktyvių siūlymų dėl patikslinimų, tikrai juos svarstysime. Kol kas tokių ketinimų nematyti – labiau naudojamasi šantažo instrumentais, nevengiant net įvelti Europos Komisijos pareigūnų, kalbant jų vardu. Esame nusiteikę tiek teisės aktų keitimu, tiek administravimo priemonėmis siekti tvarkos ir skaidrumo visur, kur šiuo metu to stokojama. Manau, tai itin svarbu ne tik biudžetui, bet visų pirma sąžiningai veikiančiam verslui ir sąžiningiems piliečiams. Apie skaičiais išreikštus šešėlinės ekonomikos mažinimo rezultatus daugiau spręsime ketvirčiui pasibaigus.

VEIDAS: Opozicija vėl teiks nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įstatymus, siūlys mažinti akcizus ir PVM – Jūs už ar prieš? O gal ir Vyriausybė rengia su mokesčiais susijusių įstatymų pataisų? Štai A.Kubilius, palyginęs savo ir Viktoro Uspaskicho pajamas ir sumokėtus mokesčius, įrodė, kad Lietuvoje neadekvačiai daug apmokestinamas darbas.

I.Š.: A.Kubiliaus ir V.Uspaskicho deklaracijų palyginimas parodė visiškai ką kita – mūsų mokesčių sistemoje esančių įvairių išimčių ydingumą. Nors nuosekliai stengiamės jų mažinti, kaskart dėl jų liejamos krokodilo ašaros, kol dėl kokių nors įvykių pasimato tos išlygos grimasa. Beje, tokių išlygų klausimais opozicija ne tik nesiūlo jas mažinančių sprendimų, bet ir atkakliai nepalaiko tokių siūlymų. Ji dažnai siūlo dalykus tiesiog dėl proceso – drįstu priminti, kad pati opozicija buvimo valdžioje laiku nesiūlė nei nekilnojamojo turto mokesčio (nors tam buvo puikus laikas ir makroekonominė būtinybė), nei progresinių pajamų mokesčių (labiau dėl akių registruodavo projektus, siūlančius “suprogresinti” kažkodėl tik darbo užmokestį, o ne visas pajamas). Opozicijos taktika – siūlyti dalykus, kurie dažniausiai prieštaringi, ir kurstyti neproduktyvią diskusiją, užuot bandžius susitarti, kur link turėtų evoliucionuoti mūsų mokesčių sistema ilguoju laikotarpiu, nes mokesčių politika – tai fundamentalus politinio sutarimo klausimas.

Turiu sutikti, kad darbas Lietuvoje apmokestintas gana stipriai, jeigu vertinsime pagal ES standartus, nors bendra mokesčių našta viena mažiausių. Norint mažinti darbo apmokestinimą, vartojimo mokesčiai turėtų būti ne mažinami, o didinami, ypač turint mintyje Lietuvos ekonomikos struktūrą (atvira, eksportuojanti ekonomika). Taip pat derėtų turėti daugiau turto bei “žaliųjų mokesčių” elementų, nes jie mažiausiai kenkia ekonominiam augimui ir yra mažiausiai elastingi vengimui.

VEIDAS: Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, palyginti su 2007 m., šiemet prognozuojamas BVP bus 8 proc. mažesnis, o valstybės biudžeto išlaidos 10 proc. didesnės. Ar tokia proporcija normali?

I.Š.: 2009–2010 m. vis gaudavau klausimų, kodėl bendros išlaidos didesnės nei iki krizės, ir tų klausimų paslėptas klausimas būdavo – kodėl išlaidaujate, nors teigiate, kad taupote. Bet pažiūrėkit, kokios tos išlaidų eilutės, kurios buvo “užprogramuotos” augti: išlaidos pensijoms, motinystės išmokoms, mokytojų atlyginimams mokėti – tai vis 2007-ųjų gale ir 2008-aisiais priimtų sprendimų persikeliantis efektas, o išlaidų mažinimas tikrai tų padidinimų neatsuko “atgal” į 2007 m. lygį. Pavyzdžiui, vidutinė pensija vien 2008 m. padidėjo beveik 30 proc., o 2010 m. sumažinta maždaug 5 proc. Verslas išlaidų požiūriu tiesiog grįžo į tą laikotarpį, į kurį grįžo pajamos, tačiau valstybės finansuose tai sunkiai pavyksta – juk net dėl tų sumažinimų, kuriuos atlikome, daugybė iečių buvo  sulaužyta. Reformuojamiems sektoriams tai tikrai nėra neskausmingas procesas, todėl ir pasipriešinimo ne mažiau, nei tiesiog mažinant išlaidas vienodu procentu, tik jis labiau koncentruotas.

VEIDAS: Ar Lietuvai sekasi artėti prie Mastrichto kriterijų?

I.Š.: Dabar koją kiša deficitas, tačiau jį mažiname, ir tikiuosi, kad kitąmet pavyks sumažinti iki Mastrichto kriterijaus (3 proc.). Ir to reikia ne dėl euro, o dėl mūsų pačių – valstybės skolos suvaldymo. Atsižvelgiant į naujas tendencijas, norint įsivesti eurą 2014 m., vėl reikia pradėti rūpintis, kad kojos nepakištų infliacija.