Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį susitarė dėl šešių naujų įstatymų, kuriais siekiama sugriežtinti biudžeto discipliną ir bausti per daug išlaidaujančias vyriausybes.

Ministrai užbaigė kelis mėnesius trukusias derybas dėl naujų biudžeto taisyklių, apimančių finansines sankcijas valstybėms, kurios pakartotinai pažeis Stabilumo ir augimo paktą.

Pasak ministrų, “esantys ES instrumentai nepadėjo sumažinti valstybių skolų ir makroekonomikos disbalanso”.

Naujos finansinės sankcijos bus taikomos 17 euro zonos šalių, sakoma pranešime, o sumokėtos baudos pateks į ES finansinės paramos fondą.

Šiais įstatymais siekiama išvengti skolų krizės, kuri privertė euro zonos nares Graikiją ir Airiją kreiptis tarptautinės pagalbos, pasikartojimo.

Sankcijos bus taikomos ne tik toms šalims, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir toms, kurių valstybės skola perkops 60 proc. BVP kartelę.

Taisyklių nesilaikanti šalis gaus Europos Komisijos įspėjimą, o jei situacija nepasikeis, bus skiriamas 0,2 proc. BVP dydžio užstatas, kurį šalis turės pervesti į Komisijos sąskaitą.

Jei šalis nesumažins deficito vadovaujantis ES finansų ministrų rekomendacijomis, užstatas taps bauda.

Ministrai susitarė, jog valstybės skolai viršijus 60 proc. BVP, ją bus reikalaujama sumažinti per trejus metus. Nesilaikant šio reikalavimo, šaliai taip pat teks sumokėti 0,2 proc. BVP užstatą.

Tačiau buvo nuspręsta, jog skaičiuojant deficito perteklių bus atsižvelgiama ne tik į skaičius, bet ir į tokius veiksnius kaip privataus sektoriaus skola ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos.

Nedeficitinio biudžeto galime tikėtis jau 2014 ar 2015 metais, interviu savaitraščiui “Veidas” teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Jei neįvyks didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikoje ir piliečiai rinksis finansinę drausmę, nedeficitinio biudžeto galime tikėtis jau 2014 ar 2015 metais”, – sakė ministrė.

Ji kalbėjo, jog dabar rengiamos 2011-2014 metų makroekonominių rodiklių projekcijos.

“Ir augimo prognozė bus didinama, nes eksporto rodikliai ypač stiprūs”, – teigė I.Šimonytė.

Pasak jos, nemokestinės pajamos šiemet šiek tiek atsilieka nuo plano, tačiau toli siekiančių išvadų daryti dar negalima.

Tuo tarpu “Sodros” biudžetas, anot I.Šimonytės, vykdomas, kaip patvirtinta įstatymo, – su 2,6 mlrd. litų metiniu deficitu. Ministrė pridūrė nemananti, kad “Sodros” ir valstybės biudžetus būtina sujungti.

Kalbėdama, kaip Lietuvai sekasi artėti prie Mastrichto kriterijų, ministrė teigė, jog kol kas “koją kiša” deficitas.

“Tačiau jį mažiname, ir tikiuosi, kad kitąmet pavyks sumažinti iki Mastrichto kriterijaus (3 proc). Ir to reikia ne dėl euro, o dėl mūsų pačių – valstybės skolos suvaldymo. Atsižvelgiant į naujas tendencijas, norint įsivesti eurą 2014 metais, vėl reikia pradėti rūpintis, kad kojos nepakištų infliacija”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Per du šių metų mėnesius Vyriausybei nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja.

Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas eksportuojančioms įmonėms, bet šie netolygumai esą laikini, pranešė LTV Naujienų tarnyba.

“Dviejų mėnesių mokesčių planas buvo 2 milijardai 450 milijonų litų, surinkta maždaug 50 milijonų litų mažiau. Su planu palyginti, yra atsilikimas daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, daugiausia dėl to, kad dėl labai spartaus eksporto iš tikro padidėję PVM grąžinimai, lyginant su praėjusiais metais. Be jokios abejonės, per laikotarpį tai išsilygina, tuomet taip pat atsiranda papildomos pajamos, tačiau laike tarp mėnesių, gali būti šiokio tokio svyravimo”, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Kitų mokesčių surinkimas yra geresnis. Anot ministrės, nepaisant pasigirstančių, degalų prekybininkų teiginių, kad jų pardavimai mažėja, mokesčių inspekcijos duomenys rodo priešingai – kuro pardavimas auga. Tai lėmė, kad degalų ir kitų rūšių akcizų surinkta 7 proc. daugiau nei pernai.

Pasak finansų ministrės, bendras visų mokesčių surinkimas per porą mėnesių buvo 16 proc. didesnis nei pernai. Nepaisant to, yra tikimybė, kad biudžetą teks tikslinti.

Biudžeto įstatyme numatyta, kad jis turi būti peržiūrimas jau pirmąjį ketvirtį, jei, palyginti su pernai, pajamos augs mažiau nei 17 proc. Ministrė kol kas nedrįsta spėlioti, ar prireiks dar vieno karpymo.

“Kol kas tikrai negalėčiau pasakyti, kad reikės, todėl, kad manau, net jei tai yra 16, o ne 17 proc. dėl mėnesių specifikos, negalėčiau padaryti išvados, kad tikrai reikės. Kovo mėnesis bus labai svarbus, todėl, kad kovo mėnesį svarbus pelno mokesčio avansinis mokėjimas, taip pat bendra dinamika mokesčių per ilgesnį laikotarpį”, – aiškino ministrė.

Šiemet be Europos Sąjungos paramos į biudžetą planuota surinkti beveik 17 milijardų litų.

Latvijos vyriausybės pasirinktas biudžeto konsolidavimo priemones, kurių pagrindas yra eilinis mokesčių didinimas, sukritikavo ir komercinių bankų analitikai, jas pavadinę chaotiškomis.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Dainis Stikutas sakė, jog planuojamas dar vienas mokesčių didinimas yra pavėluotas, neabejotinai sukels infliaciją ir gali palaidoti Latvijos viltis eurą vietoj lato turėti jau 2014 metais.

“Dar vieną mokesčių didinimą ženkliai pajus sąžiningi mokesčių mokėtojai, tuo tarpu poveikis šešėlinei ekonomikai bus menkas. Be abejo, papildymas sveikatai kenksmingų prekių – tabako ir alkoholio – apmokestinimas sveikintinas, tačiau valstybei nepakanka jėgų su kontrabanda efektyviai kovoti. Tuo tarpu benzino akcizo didinimas aptuštins ir verslo, ir gyventojų kišenes. Smukus pajamoms, išlaidų našta, pabrangus dar ir elektrai, gali pasiekti kritinį lygį”, – perspėjo D.Stikutas.

SEB banko analitikas Dainis Gašpuitis dabartinį biudžeto konsolidacijos procesą apibūdino patarle “kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų”.

“Visas vyriausybės darbas sufokusuotas į būtinų milijonų konsolidavimą, kad formaliai būtų vykdomi kreditorių reikalavimai. Tačiau ignoruojamas jų reikalavimas dėl ilgalaikės valstybinės politikos, kuris ir yra visų jų reikalavimų pamatas. Būtinos sumos komplektuojamos trumpam laikotarpiui, neanalizuojant poveikio ekonomikai. Vyriausybė, didindama mokesčius, veikia chaotiškai, o visuomenė prarado bet kokią nuovoką dėl ateities”, – sakė D.Gašpuitis.

“Mokesčių didinimas – trumparegiškas ir lengviausias sprendimas, marinantis ekonomiką ir skatinantis mokesčių nemokėjimą. Užburtas ratas: jei pajamų dar nepakanka, vėl didinami mokesčiai, didėja mokesčių nemokėjimas, mažėja pajamos”, – sakė jis.

“Tai, kad tokios priemonės yra protingos, dar reiks įrodyti kreditoriams, kurie dalį jų veikiausiai išbrokuos”, – pridūrė SEB analitikas.

Finansų ministerijai paskelbus patikslintus 2010 m. biudžeto surinkimo duomenis (biudžeto pajamos siekė 17,9 mlrd. Lt ir buvo 2,1 porc. mažesnės nei per giliausios krizės 2009 m.) ekonomistai teigia, kad tai yra pačios Vyriausybės nesugebėjimo pažaboti šešėlinę ekonomiką rezultatas ir neskuba džiaugtis kitais nežymiai  gerėjančiais Lietuvos makroekonomikos rodikliais.

Biudžeto pajamų sumažėjimą labiausiai nulėmė sumenkusios įplaukos iš akcizų. “Tai akivaizdus įrodymas, kad akcizinių prekių rinkoje legalią produkciją pakeitė kontrabandinė”, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pačios Finansų ministerijos teigimu, mokesčių surinkimo mažėjimas rodo “ūkio restruktūrizaciją nuo mokesčiams intensyvių veiklų link mažiau intensyvių – nuo vartojimo link eksporto”. Šią ministerijos prielaidą patvirtina ir puikūs praėjusiųjų metų Lietuvos eksporto rodikliai – jis išaugo 30 proc.

Tačiau A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo rezultatai yra kur kas geresni nei akcizų įplaukos. “O juk abu šie mokesčiai susiję su vartojimu. Vadinasi, iš esmės vartojimas didėja, bet štai akcizinių prekių mokesčių surinkimas – mažėja. Akivaizdus pasitraukimas į šešėlinę rinką”, – sako analitikas.

2010 m. augusią infliaciją ekonomistas vadina nemaloniu netikėtumu. Kainos kilo ne dėl augančio vartojimo, bet dėl pramonės sąnaudų didėjimo, kurį nulėmė pasaulyje brangstančios žaliavos. “Pramonė dėl to priversta didinti kainas, tačiau žmonių perkamoji galia kol kas nedidėja – juk atlyginimai vis dar mažėja. Taigi vartojimas negali pradėti augti, dėl to negali įsibėgėti PVM susirikimas, nedidėja pelnas ir mokesčiai už jį”, – kelis problemos sluoksnius gvildena ekspertas.

Europos Sąjunga (ES) galiausiai padidins euro zonos gelbėjimo fondo biudžetą 260 mlrd. eurų, prognozuoja agentūros “Reuters” apklausti analitikai.

Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) sukurtas pernai siekiant finansiškai paremti sunkumų slegiamas euro zonos šalis.

Dauguma apklaustų analitikų (38 iš 46) sutiko, kad EFSF disponuojamą sumą, kuri šiuo metu sudaro 440 mlrd. eurų (586 mlrd. JAV dolerių), reikės padidinti iki, vidutinėmis prognozėmis, 700 mlrd. eurų.

Prognozės dėl bendro fondo dydžio svyruoja nuo 500 mlrd. iki 2 trln. eurų.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį aptars galimybes padidinti fondo skolinimo pajėgumą, nors Prancūzija teigia, kad tvirtas planas bus parengtas ne

260 mlrd. eurų, prognozuoja ekspertai

Londonas, sausio 17 d. (“Reuters”-BNS). Europos Sąjunga (ES) galiausiai padidins euro zonos gelbėjimo fondo biudžetą 260 mlrd. eurų, prognozuoja agentūros “Reuters” apklausti analitikai.

Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) sukurtas pernai siekiant finansiškai paremti sunkumų slegiamas euro zonos šalis.

Dauguma apklaustų analitikų (38 iš 46) sutiko, kad EFSF disponuojamą sumą, kuri šiuo metu sudaro 440 mlrd. eurų (586 mlrd. JAV dolerių), reikės padidinti iki, vidutinėmis prognozėmis, 700 mlrd. eurų.

Prognozės dėl bendro fondo dydžio svyruoja nuo 500 mlrd. iki 2 trln. eurų.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį aptars galimybes padidinti fondo skolinimo pajėgumą, nors Prancūzija teigia, kad tvirtas planas bus parengtas ne

Krizės metai atskleidė, kokia beviltiška yra Lietuvos išlaidų sąranga, kurioje užprogramuotas nuolatinis socialinių išmokų augimas, nepaliekantis lėšų kitoms svarbioms sritims.

Sunkiausiais krizės 2009 m. Lietuvoje išliko tik viena sritis, kuriai kliuvo iš esmės nesumažėjęs finansavimas – tai socialinė apsauga. Vertinant pagal dalį nuo BVP, jos finansavimas išaugo nuo 12,4 proc. iki 16,7 porc., tuo tarpu kitoms sritims tekusi tik šiek tiek padidėjusi BPV dalis reiškė realų pajamų sumažėjimą (nes gerokai sumenko pats BVP).

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algimantas Dumbrava aiškina, kad mažinti socialinės paramos buvo neįmanoma: pradėjo daugėti bedarbių, o pensijų ir socialinių išmokų dydis yra fiksuotas, nesiejamas su šalies ekonomine padėtimi.

Vien per penkerius metus iki krizės Lietuvos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai išaugo dvigubai. Jas tik šiek tiek pavyko sumažinti 2010 m. biudžete, tačiau 2011 m. jau vėl numatytas augimas.

“Visi supranta ir nenuilsdami kartoja, kad reikia reformuoti dugno neturinčią socialinės apsaugos sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie efektyvumą praradusias sveikatos apsaugos, švietimo sistemas. O kur rezultatai? Nepaisant krizės ir išsekusių resursų struktūrinės permainos neįvykdytos”, – apgailestauja ekonomistas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. Jis pabrėžia, kad problema niekur nedings net ir tada, jei šalies ekonomika pradės atsigauti: jei nenori didinti mokesčių ir, per biudžetą perskirstydama didesnė dalį BVP, labiau remti savo socialinės rūpybos sritis, Lietuva neišvengiamai turės įvykdyti struktūrines reformas.

Seimo narys Kęstutis Masiulis duria pirštu į, jo manymu, pavojingą tendenciją, kai gynybai skiriamų lėšų dėl krizės sumažėjo. “Žmonės per apklausas nurodo mažinti finansavimą gynybai, bet neliesti jų socialinės paramos. Toks požiūris trumparegiškas ir pavojingas – kartais net kyla eretiškos mintys, ar taip mąstydami lietuviai nėra verti dar vienos okupacijos”, – piktinasi politikas. Anot jo, jokia tarptautinė organizacija nebus pajėgi mūsų apginti, jeigu gynybinių pajėgumų stiprinimui lėšų neskirsime patys.

“Sakoma, kad nėra lėšų gynybai, nes jų reikia socialinei apsaugai. Tačiau bet kuris seniūnas jums parodys krūvas šeimų, kurios net nesirengia dirbti, nes daugybę metų gyvena iš socialinės paramos”, – sako K.Masiulis.

Sostinės politikai kol kas nepradeda net svarstyti šių metų miesto biudžeto, tačiau jo rengėjus jau užvertė pasiūlymais, ką reikėtų finansuoti, penktadienį rašo “Vilniaus diena”.

Trečiadienį vykusio miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje šių metų Vilniaus biudžeto svarstymas buvo įrašytas pirmu numeriu.

Tačiau dieną prieš posėdį šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Toks pats likimas sostinės biudžeto svarstymą ištiko ir per praėjusį miesto tarybos posėdį.

“Pagal įstatymus savivaldybių tarybos miestų biudžetus turi patvirtinti per du mėnesius nuo tada, kai Seimas patvirtina valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas buvo patvirtintas gruodžio 9 dieną, vadinasi, miesto biudžetas turėtų būti patvirtintas iki vasario 9 dienos”, – sakė savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus.

Pasak jo, nebūtų jokios tragedijos, jei miesto biudžetas vasario pradžioje ir nebūtų patvirtintas.

“Jei biudžeto nepatvirtinsime, turėsime gyventi kas mėnesį iš vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto dalies. Jei taip įvyktų, nebūtų jokio nuostolio, nes pernykštis biudžetas, šiaip ar taip, buvo 130 mln. litų didesnis, nei planuojamas šiųmetis”, – teigė E.Kačkus.

“Viena yra, koks biudžetas buvo pateiktas, o kita, koks jis bus po visų diskusijų. Mes tik dėliojame skaičius, o biudžetą tvirtina miesto taryba. Politikai pateikė nemažai pasiūlymų, reikia viską dar apsvarstyti”, – kalbėjo E.Kačkus.

Gerėjantis biudžeto pajamų surinkimas nereiškia, kad galima ir daugiau išleisti, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ji interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė, kad pernai rudenį rengiant šių metų biudžeto projektą dar nebuvo galima įvertinti, ar eksporto prošvaistės laikinos, ar tai jau tendencija. Tačiau, jos žodžiais, eksportas šiuo metu ne tik atsitiesęs, bet ir įgavo antrą kvėpavimą.

“Vietoje planuoto 9,5 proc. deficito turėsime 8 proc. Tai tik mažesnė biudžeto skylė, o ne perteklius. Ir geresnis pajamų rezultatas visai nereiškia, kad galime daugiau išleisti. Skolintis turėsime ir toliau”, – sakė I.Šimonytė.

Vis dėlto, jos teigimu, dabar įtikinti investuotojus skolinti Lietuvai mažesnėmis palūkanomis bus daug lengviau.

“Prieš metus finansų rinkų dalyviai apskritai netikėjo, kad Lietuva įgyvendins savo planą. Dabar, kai iš esmės įvykdėme tai, ką buvome žadėję, įtikinti investuotojus skolinti pigiau bus daug lengviau. Pavyzdžiui, 2010 metais mums skolintis palankiomis sąlygomis jau nelabai trukdė ir Graikijos problemos”, – teigė ji.

I.Šimonytė kartu pabrėžė, kad 2011 metais Vyriausybei būtina suformuluoti naują valstybės viešųjų paslaugų finansavimo strategiją.

“Net jeigu kitąmet mums pavyks iš “šešėlio” ištraukti milijardą litų ir biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc., pamatinių problemų tai neišspręs. Klausimas dėl švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos iš esmės yra aiškus: arba viešaisiais finansais mokame už mažesnį paslaugų kiekį, arba sutariame per valstybės biudžetą perskirstyti didesnę BVP dalį. Trečioji alternatyva: paliekame viską po senovei ir 2012-uosius pasitiksime turėdami vis dar labai didelį biudžeto deficitą ir didėjančią valstybės skolą”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Nuo gruodžio vidurio į valstybės biudžetą jau kapsi viršplaninės pajamos. Jeigu jų susirinks daugiau kaip milijardas litų – šiemetis biudžetas prilygs pernykščiam, tačiau dėl apdairaus planavimo perviršio dydžiu bus sumažintas deficitas, rašo “Verslo žinios”.

Tam, kad būtų įvykdytas 2010 metų valstybės biudžeto pajamų planas, per gruodį reikėjo surinkti 121 mln. litų. Suma surinkta ir viršyta gruodžio 15 dieną.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad bus viršyti savivaldybių, “Sodros” bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų pajamų planai.

“Pasigirsta samprotavimų, kad Finansų ministerija tyčia “nuspaudžia” planą tam, kad paskui galėtų girtis jo viršijimu. Tačiau realybė daug paprastesnė – tereikia žvilgtelėti į 2009 metų rudens makroprognozes, kuriomis rėmėsi 2010-ųjų metų biudžetas ir kurios numatė dar tolesnį BVP susitraukimą 2010-aisiais”, – sakė I.Šimonytė.

Anot jos, tik šių metų vasarį, gavusi daugiau duomenų apie eksporto tendencijas ir stiprų jo atsigavimą, Finansų ministerija atnaujino projekcijas ir paskelbė tikimybę, kad valstybės biudžeto pajamų planas bus viršytas maždaug milijardu litų, o fiskalinis deficitas, įvertinus ir kitų biudžetų numatomą vykdymą, bus apie 8 proc. – mažesnis už patvirtintą.

Šiemet biudžeto planuotojams koją pakišo akcizai – jų gauta 227 mln. litų mažiau nei planuota, beveik 215 mln. litų nesulaukta pajamų už atsitiktines paslaugas.

Per 11-ka mėnesių prasčiau nei tikėtasi buvo rinkti mokesčiai už aplinkos teršimą – jų gauta 13 mln. litų mažiau, nesulaukta 33 mln. litų planuotų tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių, nesurinkta 27,1 mln. litų planuotų pajamų iš baudų ir konfiskacijų.

Per sausį-lapkritį iš palūkanų už paskolas gauta 49 mln. litų, mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise – 19 mln. litų mažiau nei planuota.

2010 metų biudžetas patvirtintas įrašius jame tik 11,4 mln. litų pajamų iš dividendų, tačiau dividendų per sausį-lapkritį gauta 60,2 mln. litų.

Didžiausias biudžeto ramstis šiemet – pridėtinės vertės mokestis (PVM) – jo surinkta 1,216 mlrd. litų daugiau nei planuota. Tai yra daugiau negu visas 11-kos mėnesių biudžeto perviršis, kuris sudarė 931 mln. litų.

Iš viso PVM gauta beveik 7 mlrd. litų pajamų – daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Pernai tuo pačiu metu jo pajamos buvo 0,5 mlrd. litų mažesnės.

Analitikai pabrėžia, kad didesnę įtaką didėjančioms šio mokesčio įplaukoms į biudžetą turi ne vartojimas, kuris, jų teigimu, nedidėja, o nuo pernai rugsėjo nuo 19 iki 21 proc. padidintas PVM tarifas.

Šiemet daugiau nei planuota surenkama pelno bei gyventojų pajamų mokesčių – atitinkamai 66 ir 28 mln. litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų nacionalinio biudžeto įstatymą.

“2011-ųjų biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.Tik taip greičiau įveiksime krizės pasekmes ir užtikrinsime greitesnį ekonomikos atsigavimą”,- pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, siekiant, kad kiekvienas šalies gyventojas pajustų ūkio atsigavimą, būtų įmanoma kompensuoti sumažintas pensijas ir sukurti daugiau darbo vietų, atsakingos valstybės žinybos privalo išnaudoti visas galimybes papildyti valstybės biudžetą – efektyviau kovoti su kontrabanda, mokesčių vengimu, geriau valdyti valstybės turtą ir įmones bei sparčiau vykdyti pradėtas reformas.

Planuojamos 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) sieks beveik 19,908 mlrd. litų, o kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 26,83 mlrd. litų. Nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 22,468 mlrd. litų, o su ES parama – 29,39 mlrd. litų.

2011 metų Vyriausybės skolinimosi limitas – 5,605 mlrd. litų, iš kurio 1, 725 mlrd.litų skirta sukaupti dalį lėšų Vyriausybės euroobligacijų emisijai 2012 metais išpirkti.

Fiskalinis deficitas 2011 metais turėtų mažėti iki 5,8 proc. BVP. Šiemet planuojamas deficitas yra 8,1 procento.

Premjeras Andrius Kubilius ne sykį žadėjo siekti, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5,8 proc. BVP – tiek, kiek įsipareigota Europos Komisijai. Tačiau parlamente ir jis, ir visa valdančioji koalicija balsavo už šį pažadą pažeidžiantį įstatymą.

Mat likus porai dienų iki kitų metų biudžeto planų patvirtinimo, Seimas nutarė sumažinti akcizus alkoholiui. Tiesa, prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus šį įstatymą, pataisos dar kartą bus svarstomos parlamentarų.

Bet iš biudžeto plano jau buvo išbraukta 100 mln. litų pajamų – tiek, Finansų ministerijos nuomone, valstybei atsieis pigesnis alkoholis. Tiek pat padidėjo ir prognozuojama biudžeto skylė.

Kiekvienas 100 mln. litų trūkumas biudžete prilygsta 0,1 proc. kitų metų BVP. Tad Seimo priimtuose patobulintuose biudžeto planuose įrašyti skaičiai numato 5,9 proc. BVP deficitą. Tai viršija su ES suderėtą kitų metų deficito ribą.

Kad užglaistytų šį pažeidimą, Vyriausybės atstovai niekur oficialiai neskelbia, kokio dydžio valdžios sektoriaus deficitą numato parlamento patvirtinti biudžeto planai.

Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė “Lietuvos rytui” į šį klausimą neatsakė.

Parlamento priimtas biudžeto įstatymas tarsi prieštarauja pats sau. Mat numatytas įpareigojimas Vyriausybei išsyk jį tikslinti, jei paaiškėja, kad kitų metų valdžios sektoriaus deficitas viršija 5,8 proc. BVP.

Parlamentarams finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie grėsmę, kad jau balandį Vyriausybė siūlys biudžetą karpyti bent 100 mln. litų.

Europos Komisija 2006-aisiais Lietuvai neleido įsivesti euro, nes infliacija joje 0,1 proc. punkto viršijo nustatytą kriterijų.