Trys iš keturių didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių šeštadienį pareikalavo įšaldyti Bendrijos biudžetą, teigdamos, kad Briuseliui nederėtų labiau išlaidauti, kai šalys narės mėgina išbristi iš finansų krizės.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, kurias palaiko Suomija ir Nyderlandai pareiškė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu), jog ES biudžetas turėtų būti įšaldytas 2013 metų lygyje, mat ateinančiais metais Bendrijos šalys pradės derybas dėl 2014-2020 metų biudžeto.

Laiškas, kurį pasirašė britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Vokietijos kanclerė Angela Merkel Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), taip pat Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) ir Suomijos vyriausybės vadovė Mari Kiviniemi, buvo išsiųstas iš D.Camerono biuro Londone.

Lyderiai sako, kad kitas ES biudžeto išlaidų etapas prasideda tuo metu, kai 27 bloko šalys ėmėsi “nepaprastų pastangų išvalyti viešuosius finansus”, mažindamos tarptautinius įsiskolinimus ir biudžetų deficitus iki priimtino lygio.

ES finansai “negali būti išimtimi”, mėginant “suvaldyti” jos narių viešąsias išlaidas.

“Atsižvelgiant į tai, įsipareigojimų asignavimai per ateinantį kelerių metų finansinį laikotarpį neturėtų viršyti 2013 metų lygio, o augimo lygis – neviršyti infliacijos”, – sakoma laiške Europos Komisijai.

Ši formuluotė iš esmės reiškia biudžeto įšaldymą.

“Ambicingas Europos politikos priemones mūsų piliečiams bus įmanoma įgyvendinti, jeigu mūsų išlaidų kiekis bus stabilus, – pabrėžė lyderiai. – Dėl to reikia geriau naudoti (šiuo metu) prieinamas lėšas. Ateinančiais metais Europos Sąjungos laukiantis iššūkis – išleisti ne daugiau, o geriau.”

Šiandien LR Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Akcizo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti akcizo mokestį etilo alkoholiui iki 3200 Lt/HPA, motyvuodama, kad sumažintas akcizas padidins biudžeto deficitą.

“Apgailestaujame, kad Prezidentė priėmė sprendimą remdamasi argumentu, kad valstybė neteks 100 mln. litų sumažinus akcizą stipriam alkoholiui. Esame nustebę, kadangi Finansų ministerija yra paskaičiavusi, kad sumažinus akcizo tarifą ir legaliai apyvartai padidėjus 42 proc., biudžetas per metus gautų 583 mln. litų vien akcizo mokesčio, t.y. kad biudžeto pajamos kasmet didėtų apie 70 mln. litų. Taip pat apgailestaujame, kad šalies vadovė neįvertino ir neįsiklausė į visų šalių argumentus įskaitant Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, Valstybės kontrolės išvadas, Finansų ministerijos skaičiavimus, Policijos ir Muitinės departamentų statistiką, Teismo medicinos instituto ir Narkotikų kontrolės departamento duomenys,”-teigia Laurynas Vilimas, AGPĮA prezidentas

Valstybės kontrolės pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad mažėjant legalaus verslo apimtims, mažėja mokesčių surinkimas, auga nedarbas. Ataskaitoje teigiama, kad sumažėjus gyventojų pajamoms ar padidėjus akcizinių prekių kainai, vartojimo įpročiai kinta nežymiai, nes mažėjanti legali realizacija nereiškia proporcingai sumažėjusio vartojimo.

Remiantis šių metų trijų ketvirčių konsoliduotais Policijos departamento, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, nelegalaus alkoholio sulaikyta beveik 250 tūkst. litrų, t.y. 26 proc. daugiau nei 2009 m., o lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu nelegalaus alkoholio išimta iš rinkos net 400 proc. daugiau.

Legali stipraus alkoholio pramone buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų, bet legalių produktų pardavimams per du metus nukritus apie 50 proc. valstybė kasmet praranda apie 200 mln. litų vien iš akcizo mokesčio, apie 25 mln. litų PVM, apie 8 mln. litų pelno mokesčio, apie 2 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat, gerokai smukus prekybai, iš dviejų tūkstančių alkoholio pramonėje ir prekyboje tiesiogiai dirbusių žmonių, darbo neteko apie 30 proc. darbuotojų.

Alkoholio akcizų mokesčių surinkimas per 11 metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2008 -ųjų laikotarpiu, sumažėjo 118 mln. litų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, iš visų akcizinių prekių tik etilo alkoholio akcizo surinkimas taip ženkliai kritęs.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pranešė ketinanti pasirašyti Seimo priimtą kitų metų biudžetą, kuris, anot šalies vadovės, rodo, kad krizinis laikotarpis šalyje dar nesibaigė.

“Biudžetą turime, kokį išgalėjome padaryti, bet ne kokio norėtume. Biudžetą pasirašysiu”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Seimas praeitą ketvirtadienį patvirtino kitų metų biudžetą, kuriuo tęsiama taupymo politika. Jame numatyta, kad deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – turėtų mažėti iki 5,8 proc. BVP, lyginant su šiemet planuojamais 8,1 proc.

“Priekaištų mes viskam galime turėti, ir jie, ko gero, ir yra, bet iš tiesų biudžetą turime tokį, kokį pajėgūs turėti. Tai dar sunkmečio laikotarpio biudžetas, ir “Sodros” deficito lygmuo rodo, kad krizinis laikotarpis Lietuvoje dar nesibaigė. Sodros deficitas yra labai didelis ir jis būtent apsprendžia ekonomikos vystymosi tendencijas”, – teigė prezidentė D.Grybauskaitė, pirmadienį viešėjusi Trakų rajone.

Kai šalies premjeras aiškina, kad biudžete nėra vietos gerumui, jis mažų mažiausia meluoja. Iš tikrųjų yra.

Skirtinguose pasaulio kraštuose – JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje šiomis dienomis vykstančių diskusijų temos skiriasi tik iš pirmo žvilgsnio. Išties visas tas kalbas vienija aiški gija – visuomenės sau pačiai nuolat užduodami klausimai, ką jai reiškia solidarumas ir ar, pamynus šią fundamentalią vertybę, įmanoma išgyventi šaliai bei šeimai.

Tad amerikiečiai jau keli mėnesiai azartiškai aiškinasi, kaip ir kokia apimtimi verta vykdyti besibaigiančias George’o W.Busho administracijos iki 2011 metų sausio 1 dienos suteiktas mokesčių lengvatas tos šalies turtingiesiems.

Daugiausia ginčų kelia klausimas, ar panaikintos mokesčių lengvatos nebus pernelyg skaudžios vidurinei klasei, nes Baracko Obamos kabinetas siūlo kelti mokesčius toms šeimoms, kurios per metus gauna daugiau nei 250 tūkst. dolerių pajamų, o Respublikonų partijos atstovai ribą norėtų kilstelėti iki 1 mln. dolerių. Jei būtų priimtas B.Obamos projektas, manoma, JAV biudžetas per kitą dešimtmetį pasilipdytų 700 mlrd. dolerių, kitu atveju būtų gauta apie 400 mlrd. dolerių.

Didžiojoje Britanijoje grupė ekonomistų, vadovaujamų Nobelio premijos laureato, beje, 1996 m. apdovanoto už modernios optimalaus apmokestinimo teorijos sukūrimą, Jameso Mirrleeso, griežtokai patarė valdžiai neberemontuoti atskirų mokestinių kambarėlių, bet imtis radikalios mokesčių reformos. Ši grupė neneigia, kad bet koks apmokestinimas turi savo kainą: padidėja mokesčių surinkimo sąnaudos, o ir gyventojų vartojimo bei darbo elgsena iškraipoma. Vis dėlto jie aiškiai teigia, kad tinkama ir efektyvi mokesčių sistema turi pasižymėti trimis bruožais. Ji privalo būti progresyvi (t.y. didesnė apmokestinimo našta turi tekti turtingesniems žmonėms); antra, negalima vienų pajamų diskriminuoti, o kitas proteguoti (t.y. skirtingos kilmės pajamos turi būti apmokestinamos vienodai); ir trečia – ji turi būti paprasta. Paskutinė žinia ta, kad vidiniai tokios sistemos prieštaravimai turi būti sprendžiami problemą vertinant holistiškai, nuosekliai laikantis visumos perspektyvos.

Pernelyg nesigilindami į amerikietiškas ir britiškas teorines peripetijas (nors tikrai vertėtų…), vis dėlto pažiūrėkime, kaip panašios diskusijos vyksta Lietuvos padangėje, juolab kad ir biudžetą kaip tik šiomis dienomis priimame.

Pirmiausia keli skaičiai, atskleidžiantys esamą situaciją. 2009 m. visi šalies gyventojai gavo 36,7 mlrd. Lt pajamų ir nuo šių pajamų sumokėjo 3,98 mlrd. Lt gyventojų pajamų mokesčių.

Kokios išvados? 2010 m. pirmąjį ketvirtį 86,7 proc. samdomų darbuotojų uždirbo iki 3000 Lt “ant popieriaus” (tarp jų 40 proc. tenkinosi iki 1000 Lt “ant popieriaus”). Žinodami bendrą kainų lygį, taip pat galime teigti, kad visi šie žmonės (kaip ir beveik 100 proc. pensininkų) neturi didelių taupymo galimybių, tad viską, ką gauna, viena ar kita forma suvartoja, tad apie penktadalį savo pajamų skiria PVM mokėti. Taigi pateikti duomenys aiškiai rodo pirmą esminį Lietuvos mokesčių sistemos bruožą: tai akivaizdžiai regresinė sistema, kai procentiškai didžiausius mokesčius moka samdomi darbuotojai, gaunantys mažesnes ar net itin kuklias pajamas.

Mokslininkai teigia, kad visos pajamos, nepaisant jų kilmės, turi būti vertinamos vienodai. Lietuva ir čia žaidžia savo atskirą žaidimą, nes pas mus mokesčių tarifai tiesiogiai siejasi su tuo, už ką juos gauni, ir svyruoja nuo 0 proc. (pajamos už indėlius bankuose) iki standartinio gyventojų pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, 2008 m. 262 Lietuvoje dirbantys notarai gavo vidutiniškai po 383 552 Lt pajamų per metus (metais anksčiau po 517 504 Lt per metus), bet, priešingai nei samdomiems darbuotojams, jiems tereikėjo mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį ir nereikėjo mokėti “Sodrai”. O jei kas čia pradėtų piktintis, kodėl prisiminti indėliai bankuose, nuraminu – tose pačiose JAV palūkanos, gautos iš panašių investicijų, tėra viena iš pajamų rūšių, niekuo nesiskirianti nuo samdomo darbo pajamų.

Beje, neapmokestinant palūkanų bankuose ir vėl didinamas regresyvumas, mat žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui mažesnės ir kurie priversti viską paversti išlaidomis (neretai tik maistui ir komunaliniams mokesčiams), netaupo ir nuliniu mokesčių tarifu džiaugtis negali. O va turtingieji (ir šiaip itin dažnai mokantys mažesnius mokesčius) gali.

Beje, mes nepamirštame turtingesniųjų pamaloninti ir mokesčių lengvatomis už gyvybės draudimą (jei pajamos nedidelės ir šeima gausesnė, toks draudimas sunkiai įkandamas), trečios pakopos pensijų kaupimą ir procentiškai daugiau grąžiname už įmokas studijoms.

Taigi kai šalies premjeras aiškina, kad biudžete nėra vietos gerumui, jis mažų mažiausia meluoja. Šitie Lietuvos biudžetai labai geri turtingiesiems. Ir tai rodo skaičiai, kuriuos turi Finansų ministerija ir tikrai pateiktų premjerui, jei jam taip labai nereikėtų tarnauti tiems, kurie įtakingi.

Trečias tinkamos apmokestinimo sistemos bruožas – paprastumas. Lietuva itin didžiuojasi teturinti vieną gyventojų pajamų tarifą. Tiesa, pamirštamas esminis dalykas – tuo tarifu apmokestinamos tik samdomojo darbo pajamos, o daugybė gudročių turgeliuose ir notarų kontorėlėse metų metais mėgaujasi jiems asmeniškai sukurtais mokesčių tarifais. J.Mirrleeso pranešimas gali pagelbėti ir čia – jis teigia, kad paprastumas negali virsti apgaudinėjimu: progresinė turi būti sistema, o ne atskiras kuris mokestis. Lietuvos atveju vertėtų pasakyti, kad imti mokesčius iš žmogaus, kurio pajamos 800 Lt “ant popierius”, net ne nusikaltimas, o paprasčiausia didelė kvailystė. Juk vis tiek iš tokių pinigų, dabar patenkančių į rankas tiems, kurie gauna minimumą, išgyventi neįmanoma. Intuityviai mąstydami ekonomiškai, žmonės renkasi išgyvenimą – emigruoja, tempia kontrabandą, perka kontrabandą…

Moralas, matyt, labai paprastas. Valdžios ponai, nebeišradinėkime dviračių, ypač prisiminę, kad neturite elementarių ekonominių, matematinių bei politekonominių žinių. Tarnaukite turtingiesiems, jei kitaip neišgalite, bet nepamirškite, kad kvailystėmis kertate ir savo, ir verslo galvas. Naivu tikėtis, kad mokėdamas minimalią ar vos didesnę algą rasi pirkėjų. Juk ir kiti temoka minimumą. Ratas užsidaro.

Seimas patvirtino planuojamas iki 2013 metų nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 37, o susilaikė 13 parlamentarų.

Numatoma, kad 2011 metais biudžeto pajamos pajamos sieks 26,830 mlrd. litų (su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama) – 100 mln. litų mažiau, negu planuota anksčiau, nes Seimas sumažino akcizą alkoholiui.

2012 metais planuojama gauti 28,171 mlrd. litų, o 2013 metų – 27,994 mlrd. litų pajamų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) 2011 metais numatytos 29,39 mlrd. litų, 2012 metais – 27,735 mlrd. litų ir 2013 metais – 27,760 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Kitų metų biudžetą valdančioji dauguma palaimino 9 balsų persvara. Biudžetą sutartinai parėmė visos valdančiosios frakcijos.

Prie jų prisidėjo ir du mišriosios Seimo narių grupės atstovai – buvusi „prisikėlėlė” Asta Baukutė ir buvęs liberalcentristas Žilvinas Šilgalis. Tuo tarpu valstiečiai liaudininkai, priešingai nei tikėtasi, susilaikė arba balsavo „prieš”. Tokie rezultatai nebuvo netikėti. Dar išvakarėse politikai vieningai tikino, kad nepatvirtinti biudžeto niekas nenori.

Rizikos ir nežinomybės vengė ne tik opozicija, bet ir visi maištininkai valdančiojoje koalicijoje.

Parlamentarai, nepaisydami premjero ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymų, kaip kasmet biudžeto projektui buvo pateikę šūsnį pageidavimų.

Vyriausybė pritarė tik keliems siūlymams, kurie buvo oficialiai įrašyti į biudžetą.

Dauguma jų autorių – valdančiųjų atstovai.

Antai Vyriausybė pritarė Liberalų sąjūdžio vadovo klaipėdiečio Eligijaus Masiulio ir kitų jo partijos narių pasiūlymui skirti papildomus 200 tūkstančių litų Klaipėdos sportinių šokių ansambliui.

Toks palankumas valdantiesiems sukėlė opozicijos bruzdesį. Bet valdžia galėjo pasiteisinti, kad buvo atmesta daugybė ir jos atstovų siūlymų.

Pavyzdžiui, į stalčių nukeliavo visas paketas siūlymų puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvybę Vilniaus krašte bei Baltarusijoje, kuriuos pateikė konservatorius Gintaras Songaila.

Taip pat atmesti Seimo narių siūlymai biudžeto pinigų skirti pokario partizanų atminimui įamžinti, Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui.

Kol vienas po kito buvo atmetami siūlymai, salėje netilo šurmulys. Jis ypač sustiprėjo apsižodžiavus konservatoriams su mišrioje Seimo narių grupėje esančiu Andriumi Šedžiumi.

Po to, kai A.Šedžius audringai gynė dar vieną pasiūlymą skirti papildomų pinigų mokykloms rekonstruoti, konservatorius Kęstutis Masiulis neišlaikė: „Kolegos, aš noriu pasakyti, kad kai kuriems Seimo nariams susidėjus su moksleiviais padidėjo jautrumas mokyklų klausimams.”

Prieš galutinį balsavimą kalbėję politikai liko ištikimi sau. Valdantieji teigė, kad biudžetas yra realistinis ir atspindi ekonomikos atsigavimą, o opozicija tvirtino, jog jis – netgi antikonstitucinis.

Palaiminus biudžetą valdantieji ėmė ploti A.Kubiliui. Be sveikinimų neliko ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė – jai ranką pabučiavo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Tuo tarpu A.Kubilius tradiciškai įkando opozicijai – pašaipiai išreiškė viltį, jog nuo šiol ji pritars visiems valdžios sprendimams. 16,89 mlrd. – tiek, be Europos Sąjungos lėšų, turėtų sudaryti planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos. 19,45 mlrd. – tiek turėtų siekti biudžeto išlaidos. 2,5 mlrd. – toks turėtų būti kitų metų valstybės biudžeto deficitas.“

„Respublika“ praneša:

„Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet – netrūko šantažo, grasinimų bei “komplimentų” vieni kitiems. Nuspręsta, kad 2011-aisiais visos numatytos valstybės pajamos kartu su savivaldybės biudžetais bei ES parama sieks 26,83 mlrd. litų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti planuojama 29,39 mlrd. litų (700 mln. daugiau negu šiemet), tad deficitas sieks 2,56 mlrd. litų. Labiausiai valstybės kišenę tuštins valstybės skolos atidavimas bei palūkanos – tam prireiks beveik 2 mlrd. litų, taip pat 1,92 mlrd. litų įmoka į ES biudžetą. Dar beveik 6 mlrd. litų planuojama skolintis išlaidoms padengti.

Iš mokesčių 2011 metais ketinama surinkti 15 mlrd. litų – 1,4 mlrd. litų turėtų sudaryti pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, 1,1 mlrd. litų – iš pelno mokesčio, 8 mlrd. 259 mln. litų – iš pridėtinės vertės mokesčio, o akcizai turėtų duoti apie 3,5 mlrd. litų pajamų.

Tiesa, kaip ir kasmet, svarstant biudžetą netrūko šantažo. Opozicijos pastangomis sumažinus alkoholio akcizą Vyriausybė pareiškė, kad prarasime apie 100 mln. litų.

“Galiu apgailestauti, kad opozicija padarė meškos paslaugą palaikydama akcizų mažinimą, ir tai kainuos biudžeto, taip pat socialinių išlaidų peržiūrėjimą vasarą”, – pagąsdino seimūnas Rimantas Dagys.

Visgi politologai bei ekonomistai jau anksčiau yra užsiminę, kad biudžetą vasarą teks keisti ne dėl ko kito, o dėl nerealių planų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. Mat kaip tai padaryti, Vyriausybė nuspręs tik kitąmet. Planų valdžios atstovai neišsižadėjo ir vakar.

Svarstydami biudžetą kai kurie Seimo nariai vadino jį tragišku, tačiau palaikė, nes nieko geresnio premjero A.Kubiliaus Vyriausybė jau pateikti ir nesugebėtų. Tuo tarpu pats A.Kubilius teigė, kad į patvirtintą valstybės biudžetą, kuris esą yra “taupus, kuklus ir pokrizinis”, galima “žiūrėti su santūriu optimizmu”.

“Galima sakyti, kad finansine prasme dar sunkmečio biudžetas, bet jis visų pirma skirtas kiekvienam žmogui, ne valstybės tarnybai, ne biurokratams, ne kam nors, o kiekvienam. Finansų sistemos stabilumas labiausiai yra reikalingas kiekvienam žmogui ir ypač tam, kuris gauna mažesnes pajamas”, – sakė A.Kubilius, kurio rezidencijos Turniškėse nesibaigiančiam remontui ir kitiems metams atseikėta krūva pinigų.

Tačiau Seimas nesiryžo stabdyti Valdovų rūmų tolesnių statybų, skiriant jiems 16 mln. litų, kol Seimas ir kitos institucijos išsiaiškins, kur leisti ir bus leidžiami pinigai. Ne pačios geriausios žinios ir pensininkams – jiems taip pat teks tenkintis tik Vyriausybės pažadu, kad pensijos bus grąžintos. Mat vakar siūlymas nurėžtas pensijas pripažinti valstybės skola Seimo daugumos palaiminimo taip ir nesulaukė.

Socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,33 mlrd. litų, dar 11,17 mlrd. litų sudarys “Sodros” išlaidos. Švietimui numatyta 5,56 mlrd. litų, sveikatos apsaugai kartu su privalomuoju sveikatos draudimu numatyta 4,6 mlrd. litų, ekonomikai – 2,46 mlrd. litų, aplinkos apsaugai – 670 mln. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1,59 mlrd. litų, gynybai – 1,05 mlrd. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 924 mln. litų. 213,6 mln. litų išleis Užsienio reikalų ministerija.

Vakar Seimas patvirtino ir beveik 2,56 mlrd. litų deficitinį kitų metų “Sodros” biudžetą.

2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tvirtino, kad šie metai yra paskutiniai, kai nėra imamasi jokių rimtų struktūrinių sprendimų, stengiantis pagerinti kritinę šalies socialinę būklę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškino, kad opozicijos atstovų siekis pradėti grąžinti pensijas tėra populizmo protrūkis, kuris pasireiškė tiek per valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymą, tiek per “Sodros” biudžeto priėmimą.

“Svarstydami projektą apsisprendėme, koks kelias leistų keisti biudžeto planą, kuris yra deficitinis. Planuojame kitąmet skolintis 2,6 mlrd. litų, kad valstybė galėtų įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus”, – teigė D.Jankauskas.

Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų plane konstatuojama, kad šalies ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo sukaupti lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti.

“Suprantame, kad pinigai iš dangaus nekrenta, tačiau ar teisingai šiame biudžete išdėstyti prioritetai? Neradome nors kiek lėšų pensininkams padidinti pensijas, tačiau Valdovų rūmams, premjero rezidencijai atradome dešimtis milijonų litų. Nė kiek nesumažiname naštos verslininkams”, – kalbėjo V.Mazuronis.

26,83 mlrd. – tiek litų planuojama kitąmet surinkti į biudžetą

29,39 mlrd. – tiek litų planuojama išleisti

38 mlrd. litų – tokia planuojama skola piliečių pečius slėgs 2011-ųjų pabaigoje.“

Našta žmonėms tik augs

Kaetana LEONTJEVA – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Išlaidos, be ES lėšų, auga milijardu litų. Tai pablogins mokesčių mokėtojų padėtį – išlaidos bus finansuojamos tiek skolinantis, tiek daugiau renkant iš gyventojų. Šiemet vienas žmogus į biudžetą skyrė po 5060 litų, o kitąmet suma išaugs 20 procentų – iki 6100 litų, įskaitant ir kūdikius, ir senelius. O dirbantys žmonės skirs dar daugiau. Kelia nerimą tai, kad valdžios našta gyventojams augs neproporcingai greitai, nes gyventojų pajamos 20 procentų tikrai neišaugs. Deficitas sieks apie 6 procentus nuo BVP, skola augs, teks mokėti daugiau palūkanų. Kadangi iš žmonių tikimasi paimti daugiau, realiai jų padėtis nepagerės. O žiūrint iš viešojo sektoriaus, jiems krizė baigiasi, tad gal jau laikas mažinti “laikinai” padidintus mokesčius?

„Lietuvos žinios“ informuoja:

“Premjeras Andrius Kubilius, kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą pavadinęs įrodymu, kad sunkmetis nesibaigė, po balsavimo padėkojo koalicijos partneriams ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrę titulavo Lietuvos Žana d’Ark. “Pradėjusi eiti pareigas ministrė sakė, kad ji yra kasininkė. Manau, ji dabar yra Žana d’Ark, nes atlaikė tą krūvį”, – pagyrimų I.Šimonytei negailėjo K.Glaveckas.

Opozicijos atstovai tvirtino, kad šiuo atveju laimėtojai – tik valdantieji, o pralaimėtojai – visi Lietuvos piliečiai. “Nenoriu sveikinti Lietuvos žmonių, nes atsitikus nelaimei nesveikinama”, – kalbėjo Seimo “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Kaip ir kasmet, Seimo nariai pateikė daugybę siūlymų, kaip taisyti pagrindinį krašto finansinį dokumentą. Tačiau tai nebuvo esminiai siūlymai, daugiausia prašymai skirti pinigų mokyklų, bažnyčių ar kultūros namų, esančių jų rinkimų apygardose, remontui. Didžioji dalis tokių siūlymų atmesta. Mokyklų ir darželių pastatams tvarkyti papildomai lėšų neskirta dėl to, kad pinigų šiems tikslams iš biudžeto gauna Švietimo ir mokslo ministerija, kuri vėliau juos paskirsto.

Vyriausybė sutiko papildomai 200 tūkst. litų skirti Klaipėdos universiteto šokių ansambliui “Žuvėdra” pasirengti dalyvauti sportinių šokių čempionatuose. Pritarta ir parlamentaro A.Endzino siūlymui skirti 1,5 mln. litų Priešgaisrinės gelbėjimo tarybos programoms įgyvendinti. Seimas taip pat palaimino dar porą projektų, kuriuose buvo siūloma ne papildomai skirti, o perskirstyti jau skiriamus asignavimus.

Seimas atmetė “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio siūlymą premjero rezidencijos rekonstrukcijai baigti kitąmet neskirti 600 tūkst. litų. “Pensininkams nerado nė cento, o premjero rezidencijai ir ministerijoms ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamos dešimtys milijonų”, – replikavo frakcijos kolega V.Mazuronis.

Parlamentarai neatsižvelgė ir į konservatorės Aurelijos Stancikienės siūlymą neskirti numatytų 16 mln. litų Valdovų rūmams, kol bus išsiaiškinta, ar visi iki šiol tam skirti pinigai naudoti teisėtai. Tiesa, vėliau parlamentarai priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo Kultūros ministerijai pasiūlė Valdovų rūmų statybas tęsti tik tuomet, kai Seimo auditas išnagrinės, kaip buvo naudotos lėšos.

Tautos išrinktieji nepalaimino ir socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymo į biudžeto preambulę įrašyti, kad sumažintų senatvės pensijų kompensavimas yra laikomas valstybės skola. Parlamentaras vakar žadėjo dėl biudžeto kreiptis į Konstitucinį Teismą. Vakar vakare Seimas atvėrė kelią neišmokėtų pensijų pripažinimui valstybės skola. Šiai iniciatyvai pritarta po pateikimo.

Valstybės pajamų ir išlaidų plano preambulėje konstatuojama, kad ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki. Biudžeto autoriai siūlo nesitikėti, kad bus sukaupta lėšų didesnėms algoms ir pensijoms.

Seimui sumažinus alkoholio akcizo mokestį ir dėl to padidinus biudžeto deficitą 100 mln. litų, kitais metais jis sieks 2,5 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas išlieka 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų kitąmet sudarys 16,897 mlrd. litų, išlaidos – 19,458 mlrd. litų. Iš mokesčių kitais metais planuojama surinkti 15,008 mlrd. litų.

Pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio numatyta papildyti 1,407 mlrd. litų, iš pelno mokesčio – 1,178 mlrd. litų, iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,259 mlrd. litų, iš akcizų – 3,575 mlrd. litų.

Seimas vakar taip pat patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų deficitas.”

Seimas patvirtino planuojamas iki 2013 metų nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 37, o susilaikė 13 parlamentarų.

Numatoma, kad 2011 metais biudžeto pajamos pajamos sieks 26,830 mlrd. litų (su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama) – 100 mln. litų mažiau, negu planuota anksčiau, nes Seimas sumažino akcizą alkoholiui.

2012 metais planuojama gauti 28,171 mlrd. litų, o 2013 metų – 27,994 mlrd. litų pajamų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) 2011 metais numatytos 29,39 mlrd. litų, 2012 metais – 27,735 mlrd. litų ir 2013 metais – 27,760 mlrd. litų.

Pardavus kai kurias valstybei priklausančių “Lietuvos geležinkelių” antrinių įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą, “Lietuvos geležinkelių” indėlis į valstybės biudžetą galėtų padidėti apie 80 mln. litų, teigia Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.

“Peržiūrėję kai kurias antrines įmones, kur būtų galima parduoti akcijas, nenaudojamą turtą, tai siektų maždaug 80 mln. litų. Tai yra realu ir tai neatsilieptų nei darbuotojų socialinėms garantijoms, nei bendrovės finansams, būtų išlaikytas įmonės finansinis stabilumas”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras anksčiau teigė, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės kitąmet į biudžetą galėtų įnešti 150 mln. litų. Anot jo, didžiausią pinigų dalį -135 mln. litų – pervestų “Lietuvos geležinkeliai”, kuri daugiausia lėšų turėtų surinkti iš pelningos veiklos.

Pasak geležinkelių įmonės, nekilnojamojo turto, kuris nepriklauso viešajai infrastruktūrai ir nėra būtinas komercinei veiklai, rinkos vertė gali siekti 15 mln. litų.

Anksčiau, pasak žiniasklaidos, premjero patarėjas Mykolas Majauskas iš “Lietuvos geležinkelių” vadovo pareikalavo didesnio indėlio – 250 mln. litų.

Vyriausybė yra nurodžiusi Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų.

Biudžetą gelbėti dividendais iš energetikos įmonių – pavojinga, nes gali išaugti kainos ir finansinė našta gyventojams, įspėja Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

Pasak jo, spausti valstybines įmones į biudžetą pervesti daugiau dividendų – “noras geras, bet pasekmės liūdnos”.

“Biudžeto gelbėjimas dividendais iš energijos branginimo yra pavojinga idėja, kuri realiai duos labai mažai pinigų, bet gana nemažo ekonomikos nuosmukio sąskaita”, – R.Kuodis kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame aptartas Nacionalinės energetikos strategijos projektas.

Jo tvirtinimu, padidinus elektros kainą, sukaupti lėšų į biudžetą – pigiausias būdas, tačiau kokias pasekmes tai turės ekonomikai. niekas nenagrinėja, nes “nelabai supranta, kaip jos atsiranda”.

Pasak R.Kuodžio, elektros ar šilumos brangimas – šokas ekonomikai, nes mažina jos augimą, didina kainas, namų ūkiai bus priversti išleisti daugiau elektrai ir mažiau kitoms prekėms, todėl bus mažiau surinkta kitų pajamų į biudžetą – mokesčių, kitų prekių gamintojai dėl produkcijos paklausos sumažėjimo turės atleisti dalį darbuotojų.

“Paklausos paklodė pasislinks link energetinių prekių ir su visomis pasekmėmis”, – aiškino R.Kuodis.

Pasak jo, eksportuotojai turės spręsti, ką daryti su didesnėmis sąnaudomis: ar mažintis pelno maržas, kas lems mažesnius pelno mokesčius, ar didinti kainas, o tai lems mažesnį eksportą.

“Žmonės jau ir taip nepatenkinti, kai kas radikaliai spręsti ima problemas – atsijunginėja nuo centrinio šildymo. Tiems, kas liks, dar labiau pabrangs kainos, dar labiau augs noras buržuikuoti. Galiausiai valstybė pati naudoja viešiesiems pastatams elektrą ir šilumą. Viena ranka brangina, kita ji pati turės daugiau mokėti”, – aiškino R.Kuodis.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol. Taip vakar nurodė ministrų kabinetas.

Susisiekimo ministerija jau pateikė planą, kaip iš jų valdomų įmonių sumokėti 150 mln. litų.

Tuo tarpu energetikai kalba atsargiau: gali būti, kad jie sukrapštys tik perpus mažiau, nei pažadėjo kita ministerija.

Kiek anksčiau Aplinkos ministerija yra nurodžiusi miškininkams valstybei kitąmet sumokėti 87 mln. litų daugiau, nei buvo planuota. Tačiau patys urėdai buvo pažadėję tik 20 mln. litų daugiau.

Šie papildomi 300 mln. litų nėra įrašyti į atnaujintą kitų metų biudžeto planą, kurį Vyriausybė teiks parlamentui, sakė finansų ministro patarėja Giedrė Balčytytė.

„Jei papildomų pajamų bus gauta, jos mažins biudžeto deficitą”, – sakė ji.

Biudžeto projekte numatyta, kad valstybės įmonės savo savininkei išmokės kur kas kuklesnę sumą – 33,6 mln. litų.

Susisiekimo ministerijos įmonės biudžetui kitais metais sumokės 95 mln. litų.

Iš jų daugiausia – 80 mln. litų – skirs „Lietuvos geležinkeliai”.

Dar 55 mln. litų bus išmokėta pardavus „Lietuvos geležinkelių” turtą. Tai patvirtino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

„Visada, gerai pasikrapščius, gali surasti nelabai reikalingų daiktų, kuriuos galima perduoti Valstybės turto fondui parduoti”, – aptakiai parduoti numatytą turtą apibūdino A.Štaras.

Viceministro teigimu, ministerijos įmonės anksčiau tokių sumų biudžetui neskyrė, nes to nebuvo pareikalavusi Vyriausybė.

„Geležinkelininkams bus sunku, bet tai jų pečiams pakeliama suma”, – sakė A.Štaras. Dividendus taip pat mokės „Smiltynės perkėla”, Lietuvos radijo ir televizijos centras, įvairios kitos įmonės.

Tuo tarpu energetikos įmonės kitais metais į biudžetą papildomai sukrapštys dešimtis milijonų litų.

„Ar tai bus 100 mln. litų, ar keliomis dešimtimis milijonų daugiau ar mažiau, tikrai nesiimčiau spręsti. Darome viską, kad lėšų biudžetui atsirastų, bet pasakyti, kokios tai bus sumos, nesiryžčiau.

Politiniai sprendimai turi sutapti su ekonominiais”, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministerijos būsimas įnašas – įmonių „Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos dujos” dividendai, taip pat pajamos pardavus įmonių turtą.

Teisinamasi, kad kitos energetikos įmonės dividendų mokėti negali, nes jų rezultatai šįmet nebuvo geri.

Visas didžiąsias elektros energetikos įmones Energetikos ministerija valdo ne tiesiogiai, o per įmonę Visagino atominę elektrinę. Todėl pernai sumokėti dividendai liko šiame holdinge ir valstybės biudžeto nepasiekė.

Tačiau A.Sekmokas nesutinka su premjero komandos teiginiais, kad energetikos įmonės gali pasitelkti balanse sukauptus šimtus milijonų litų.

„Šios lėšos tėra buhalterinis pelnas, popieriniai pinigai, apskaitos rezultatas, kai yra buhalterinis pelnas, bet realių pinigų sąskaitose nėra.

Biudžetui turime padėti realiais, ne buhalteriniais pinigais”, – sakė ministras.

„Verslo žinios“ praneša:

Valstybės kontroliuojamos įmonės turi dirbti skaidriau ir efektyviau – šią mantrą vakar vėl kartojo
Vyriausybė, svarstydama valstybės turto valdymo reformos koncepciją, kuri turėtų būti paremta geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika. Kaišydama biudžete žiojėjančias skyles, valdžia ėmė akyliau dairytis po valstybės įmonių (VĮ) ūkį, siekdama užsitikrinti kuo didesnę valdomo kapitalo grąžą. „Nors pats premjeras Andrius Kubilius jau buvo suskaičiavęs, kad „Visuomis“ kitąmet šalies
biudžetą papildytų 0,5 mlrd. Lt, naujadarui durys buvo užtrenktos“, – rašo „Verslo žinios“.

Dabar iš VĮ 2011 m. planuojama sužvejoti apie 300 mln. Lt. Pagrindiniai donorai turėtų būti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir energetikos bendrovės. Planuojama, kad jos biudžeto įplaukas galėtų padidinti mokėdamos dividendus, privatizuojant nekilnojamojo turto (NT) objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anot „Verslo žinių“, patvirtinta, kad siektinus finansinius rodiklius VĮ nustatys Finansų ministerija. Tačiau VĮ ir toliau išliks pavaldžios ministerijoms. Anksčiau ir premjeras, ir ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad įgyvendinus valstybės turto valdymo politikos strategiją bus įvesta nauja valdybos narių skyrimo tvarka – valdybose negalės būti ministerijų atstovų.
VŽ mano, kad VĮ valdymas nebus efektyvesnis tol, kol į jų valdymą kišis politikai.

Politikams įmonėse atstovauti turėtų išorinės rinkos dalyvis – profesionalas, kuris padarytų tvarką,
pavyzdžiui, už tantjemas. Kurios, beje, mokamos už rezultatą. Lietuvoje, deja, yra visiškai kitokia praktika: a priori paskiriamas solidus atlyginimas, o rezultatai – nesvarbu. „Taip, pavyzdžiui, atsitiko ir su IAE vadovu Osvaldu Čiukšiu – įspūdingas 26.000 Lt mėnesinis atlyginimas jam paskirtas ne už rezultatus, o už kažkokį mistinį „pavojų“ personos saugumui…“, – taip svarsto „Verslo žinios“.

"Veido" archyvas

Premjeras A.Kubilius ir finansų ministrė I.Šimonytė nori grąžinti PVM ir akcizų surinkimą į 2006-ųjų metų lygmenį

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Seime pradedamo svarstyti kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. Lt, arba 17,6 proc. daugiau nei šių metų valstybės biudžeto pajamos. Iš tų planuojamų papildomų 17,6 proc. net 14,4 proc., arba 1,17 mlrd. Lt, Vyriausybė suplanavo gauti pritaikiusi tai, ką finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau tradiciniu biurokratiniu žargonu pavadino aktyviomis priemonėmis neapskaitytai ekonomikai mažinti. Iš to planuojamo papildomo 1,17 mlrd. Lt (jau praminto “milijardu iš šešėlio”) 774 mln. Lt planuojama gauti pagerinus pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, o 400 milijonų – iš akcizų už tabaką ir alkoholį.

Palygino žmonių pajamas su išlaidomis

Žmonių kalba tai reiškia, kad visa teisėsauga, pirmiausia Muitinės departamentas, taip pat STT, pasieniečiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bus mesta į kovą su kontrabanda ir mokesčių vengimu, o darbo inspekcija ir darbo birža neva pradės negailestingą kovą su atlyginimų mokėjimu vokeliuose bei fiktyviais bedarbiais, kurie vienu metu ir nelegaliai dirba, ir gauna socialines išmokas.

Kaip Finansų ministerija suskaičiavo, kiek papildomų pinigų galima gauti prispaudus šešėlinę ekonomiką, kurios apimtį 2011-aisiais Laisvosios rinkos institutas vertina 27,1 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto? Pikti liežuviai šneka, esą prezidentei Daliai Grybauskaitei pareikalavus padidinti biudžeto surinkimą finansų ministrė I.Šimonytė pakeliui nuo Lukiškių iki S.Daukanto aikštės ir sugalvojusi, kad būtų galima papildomai surasti kokį milijardą litų. O jau paskui imta galvoti, iš kur tą milijardą paimti.

Tačiau ministrės patarėja Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad iš tikrųjų galimą biudžeto padidėjimą “šešėlio” sąskaita apskaičiavo ministerijos Fiskalinės politikos departamentas, palyginęs surenkamų mokesčių, oficialių žmonių pajamų ir tikrųjų galutinių žmonių išlaidų santykį. Paprasčiau tariant, specialistai žino, kiek cigarečių surūko, alkoholio išgeria ir degalų sudegina vidutinis statistinis Lietuvos vartotojas. Šios prekės todėl ir padarytos akcizinės, nes ilgametė patirtis rodo, kad jų vartojimas yra “neelastingas”, tai yra kintant žmonių pajamoms alkoholio, tabako ir degalų suvartojimas pakinta labai mažai. Ir jeigu įplaukos į biudžetą ima smarkiai mažėti, tai reiškia, kad ne mažiau rūkoma ir geriama, o dalis pirkėjų tiesiog pereina į juodąją rinką, pirkdami kontrabandines, todėl pigesnes prekes.

Kadangi Lietuvos ekonomika, statistikų teigimu, šiuo metu yra grįžusi į 2006-ųjų lygmenį, vadinasi, kaip pristatydama Seimui 2011-ųjų biudžeto projektą sakė I.Šimonytė, ir namų ūkių vartojimas turėtų būti maždaug 2006-ųjų lygmens. O jei taip, tai ir PVM surinkimo lygis turi pasiekti 2006-ųjų lygį.

Tai, jog išspausti pinigų iš “šešėlio” į legalią ekonomiką Vyriausybė planavo jau seniai, rodo ir faktas, kad pagrindinį kovos su šešėline ekonomika priemonių planą kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama grupė parengė lygiai prieš metus – 2009-ųjų gruodį. Metus laiko truko, kol visos biudžeto surinkimą užtikrinančios tarnybos ėmė daugiau ar mažiau, bet vis dėlto reguliariai bendradarbiauti tarpusavyje. Tam reikėjo su skandalais pakeisti Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę.

Pati FNTT nuo kitų metų turi pereiti Finansų ministerijos žinion ir tapti jos tiesioginiu instrumentu, kaip ir muitinė. Ir nors dabartinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis visiškai nesutinka su tokiu Vyriausybės darbo grupės siūlymu, premjero patarėjai “Veidą” patikino, kad yra aiški politinė valia, tad FNTT pavaldumas bus neabejotinai pakeistas.

Meduolio ir botago taktika

Tam, kad teisėsauga būtų labiau suinteresuota kovoti su kontrabanda ir finansinėmis machinacijomis, Vyriausybė nutarė taikyti meduolio ir botago politiką. “Meduolis” – tai padidintas biudžeto finansavimas: biudžeto projekte siūloma kitąmet STT finansavimą didinti maždaug 1,6 milijono, iki 18,7 mln. Lt, Muitinės departamento – 18,4 milijono, iki 143,5 mln. Lt, Konkurencijos tarybos – apie 0,5 milijono, iki 3,5 mln. Lt. Padidėjimas, kaip matome, vidutiniškai 13 proc., įtartinai artimas planuojamam mokesčių surinkimo pagerinimui 14,4 procento. Atrodo, kad taip Vyriausybė pasiuntė teisėsaugai aiškų signalą – padidintą biudžeto finansavimą turėsite patys susirinkti. Prie “meduolio” priklauso ir kadaise naudota, bet paskui apmirusi praktika, kad teisėsaugai tenka tam tikras procentas nuo sumos, kuri po jų atliktų operacijų buvo grąžinta į valstybės biudžetą.

“Botagas” – naujas Finansų ministerijos patvirtintas kovos su kontrabanda ir finansiniaisnusikaltimais kriterijus: nelegalios ekonomikos dalies sumažinimas matuojamas pagal oficialių gyventojų pajamų ir galutinio vartojimo lygio santykį. Vadinasi, nepakaks vienos ar kitos skambios muitinės, STT ar FNTT operacijos – reikės, kad ir šalutiniai rodikliai rodytų didėjantį legalių prekių vartojimą.

Tarkime, Muitinės departamentas neseniai pasigyrė, kad šiemet per devynis mėnesius sulaikė kontrabandos, kurios vertė 63,6 mln. Lt (iš to kiekio tabako gaminiai sudaro 58 mln. Lt), arba tris kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau Vyriausybei ir Finansų ministerijai daug didesnį įspūdį, vertinant naujojo Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus veiklą, daro tai, kad pasienio su Rusija ir Baltarusija rajonuose esančios parduotuvės ėmė užsakinėti gerokai daugiau legalių tabako gaminių, o kontrabandinių rūkalų kainos ėmė kilti. Tad Vyriausybė neatmeta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų iškeltos versijos, kad skandalingojo konfiskuotų tabako gaminių išvogimo iš Panemunės muitinės tikrasis tikslas – ne tiek brangaus krovinio susigrąžinimas, kiek noras sukelti politinį skandalą, taip sutrikdant Muitinės vadovybės veiklą ar net priverčiant atsistatydinti.

Bet svarbiausias Finansų ministerijos numatytas “botagas” – jeigu planuojamo milijardo iš “šešėlio” išspausti nepavyks, biudžeto projekte numatyto padidinto finansavimo (kurio didelė dalis teks pareigūnų atlyginimams) nebus. Tam biudžete sudėlioti atitinkami saugikliai, kuriuos Vyriausybė galės įjungti, pamačiusi, kad PVM ir akcizai renkami ne taip, kaip planuojama.

Premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, kad valstybės biudžetas visiems dosnus negali būti, nemažai parlamentarų praleidžia pro ausis. Kai raikomas iždo pyragas, tautos išrinktieji tradiciškai demonstruoja širdies gerumą savo rinkimų apygardoms.

Vakar pirmąkart parlamente svarstytas kitų metų valstybės biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pasiūlė padidinti planuojamas biudžeto pajamas 300 mln. litų, o asignavimus – daugiau kaip 30 mln. litų.

“Nėra pinigų dosnumui ir gerumui”, – vakar replikavo premjeras A.Kubilius. Parlamentarai nepaiso tokio Vyriausybės vadovo nusiteikimo ir įregistravo daugiau kaip 200 siūlymų, kaip taisyti kitų metų biudžetą. Visų šių siūlymų vertė – 761,2 mln. litų.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Svarbiausia – prieš televizijos kameras kuo smarkiau išvanoti politinius oponentus. Taip vakar pustuštėje Seimo salėje buvo svarstomas kitų metų biudžetas. 2011 metų valstybės biudžeto projektas vakar baigė savo kelionę po Seimo kabinetus bei sales ir grįžo į Vyriausybę.

„Vakarų fronte nieko naujo”, – šią frazę vieni kitiems svaidė tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai. Panašiai kaip pernai ar užpernai.

71 balso daugumą Seime vėl atgavę valdantieji vakar ne tik demonstravo raumenis, bet ir gąsdino vėl prastėjančia ekonomine padėtimi kitose šalyse. Prieš biudžeto svarstymą į Seimo tribūną įkopusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pranešė, jog Europos Sąjungos valdžios institucijos atidžiai stebės, ar Lietuva laikosi finansinės drausmės, ir netgi gali taikyti mūsų šaliai sankcijas.

I.Šimonytės pareiškimai, kad Lietuvos valdžia jau yra suderinusi pagrindinius ūkio politikos prioritetus su Briuseliu, sukėlė nuostabą bei pasipiktinimą ne tiktai opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos gretose. Bet akimirkai plykstelėjusios aistros greitai užgeso, ir apie porą valandų vykęs projekto svarstymas tekėjo gana ramia vaga.

„Lietuvos ryto“ teigimu, tribūnoje vienam kitą keičiant parlamento komitetų išvadas pristatinėjusiems jų vadovams, dauguma Seimo narių klajojo koridoriais ar poilsiavo kavinėse, o salėje likę jų kolegos irgi atrodė atsipalaidavę. Dauguma Seimo komitetų, pirmiausia pagrindinis buvęs Biudžeto ir finansų komitetas, iš esmės pritarė Vyriausybės projektui, bet paprašė dalį pinigų perskirstyti ir ieškoti papildomų milijonų įvairioms institucijoms finansuoti.

Nemalonų akibrokštą valdžiai pateikė tik šiam dokumentui nepritarę Audito ir Ekonomikos komitetai, kuriuose viršesni buvo opozicijos atstovai. Prasidėjus diskusijoms opozicijos atstovai valdantiesiems priekaištavo, kad biudžetas – nerealistinis.

Buvo aiškinama, kad pernelyg optimistiškai suplanuotos pajamos ir įplaukos, neskatinamas vidaus vartojimas, per daug lėšų švaistoma valdžios institucijoms, neaišku, kaip bus kovojama su šešėline ekonomika, emigracija, nedarbu.Tuo tarpu valdantieji opoziciją tradiciškai kaltino nekonstruktyvumu, šaipėsi, kad ji tik siunta dėl savo bejėgiškumo.

„Permainų koalicijos ir Vyriausybės planų mažinti kontrabandą ir mokesčių slėpimą kritikams noriu pasakyti: jūsų didžiausiam nusivylimui, verslui už įstatymo ribų tolerancijos nebus.

Mafijinius kontrabandininkus guldysime veidu į purvą, o jų „stogus” teisėsauga nukrapštys”, – grūmojo konservatorius Vitas Matuzas

„Lietuvos žinios“ rašo:

Krikščionių partijos frakcijoje vis dar plušantis Mantas Varaška papildomų lėšų norėtų atriekti įvairiausioms įstaigoms. Prašomos sumos – nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių milijonų litų. Pinigų šioms reikmėms Suvalkijoje į Seimą išrinktas M.Varaška siūlo skirti iš lėšų, kurias biudžeto autoriai yra suplanavę surinkti iš šešėlinės ekonomikos. “Tikiu, jog mano siūlymams bus pritarta. Jeigu valdančioji dauguma nepritars, tai reikš, kad ji nesitiki iš “šešėlio” ištraukti milijardo litų”, – LŽ sakė M.Varaška.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Andrius Šedžius pasiūlė apskritai išbraukti iš biudžeto projekto 1 mlrd. planuojamų pajamų. “Negaliu pritarti svaičiojimams, kad kažin kas iš kažin kur bus paimta. Kai bus konkretus planas, galėsime kalbėti apie tą milijardą”, – LŽ kalbėjo jis.

Buvęs socialdemokratas A.Šedžius įregistravo itin daug siūlymų, kaip perskirstyti biudžetą. Iš Šiaulių kilęs politikas Saulės miestui rodo išskirtinį dėmesį. Pavyzdžiui, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pastato rekonstrukcijai jis siūlo skirti 7 mln. litų, Šiaulių miesto kultūros centro pastato renovacijai – beveik 11 mln. litų, Lengvosios atletikos maniežo Šiauliuose renovacijai – 2,8 mln. litų, Šiaulių Stasio Šalkausko vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijai – 3 mln. litų, o “Tauro” bazės rekonstrukcijai – dar 6 mln. litų. Parlamentaras taip pat paragino užbaigti Saulės mūšio įamžinimo projektą, skirti jam 1,8 mln. litų. Visus šiuos siūlymus BFK atmetė. A.Šedžius LŽ neslėpė to ir tikėjęsis. “Tiek daug siūlymų teikiau dėl to, kad esu Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas. Surinkau visus kreipimusis, prašymus ir įregistravau. Neturėjau kitos išeities”, – teigė jis.

Anot „Lietuvos žinių“, Nors biudžeto autoriai metai iš metų kartoja, kad valstybės iždas nėra guminis, dalis parlamentarų nesibaimina teikti siūlymus paremti gerokai didesnius projektus nei mokyklų stogų ar langų keitimas. Pavyzdžiui, konservatorius Arimantas Dumčius paragino skirti 20 mln. litų dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelei prie Kauno pramogų ir sporto rūmų. Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Konstantas Ramelis siūlo kitąmet Sveikatos apsaugos ministerijai atseikėti papildomai 10 mln. litų, kad jais būtų padengtos susikaupusios 10 rajoninių ligoninių skolos. Tai pačiai frakcijai priklausanti Rima Baškienė pasiūlė vietoj planuojamo vieno milijono skirti 10 mln. litų studentų bendrabučiams atnaujinti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje dirbančiam Valentinui Stundžiui pagailo finansinėje bedugnėje atsidūrusio nacionalinio transliuotojo. Prie numatytų 40 mln. litų jis rekomenduoja pridėti dar 2 mln. litų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Seimas siūlo biudžeto pajamas didinti maždaug 300 mln. Lt, o išlaidas – daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Parlamentas antradienį nusprendė Vyriausybei grąžinti tobulinti kitų metų valstybės biudžeto projektą, informavęs apie Seimo narių pageidavimus ir pasiūlęs papildomų pajamų paieškoti valstybės dividendų srityje.
Pasak „Verslo žinių“,  ministrų kabinetas pakoreguotą biudžeto projektą Seimui turės pateikti ne vėliau kaip per 15 d., t. y. iki gruodžio 7 d. Balsavimas dėl biudžeto patvirtinimo numatomas gruodžio 9 d.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pasiūlė padidinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas iš valstybės valdomų įmonių sumokamų mokesčių (pelno mokesčio ir dividendų), komiteto nuomone, suma turėtų
siekti 300 mln. Lt. Parengtame biudžeto projekte šiuo metu iš valstybės įmonių dividendų 2011 m. numatyta gauti 33,6 mln. Lt.
Kęstutis Glaveckas, BFK pirmininkas, teigė, kad biudžeto pajamų vykdymo garantas turi būti politinė valia kovojant su korupcija ir kontrabanda, mažinant biurokratinę naštą. „Taip pat reikia radikaliai gaivinti smulkųjį verslą“, – Seimo posėdyje kalbėjo p. Glaveckas. Jo nuomone, valstybės planas iš šešėlinės ekonomikos surinkti 1 mlrd. Lt irgi realus, reikia tik politinės valios.
„Per pastaruosius kelerius metus šešėlyje praradome 7 mlrd. Lt, tai 1 mlrd. Lt ištraukti nėra didelės
problemos“, – posėdyje aiškino p. Glaveckas.

Vilniaus miesto vadovams skundžiantis, kad didelė sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis atiduodama kitoms savivaldybėms, finansų ministrė sutinka, kad mokestį reikėtų skirstyti teisingiau, bet pokyčius žada ne anksčiau kaip 2012 metais.

“Manau, kad kažkokių sprendimų reikės bendrai ieškoti, bet ką raginau ir Seimą – tai nedaryti kažkokių labai skubotų sprendimų. Reikia tiesiog sugalvoti, kaip teisingiau savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį paskirstyti tarp savivaldybių”, – žurnalistams antradienį sakė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus valdžia ne vieną kartą kėlė idėją, kad sostinei turėtų likti didesnė surenkamo pajamų mokesčio dalis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkritį nesutiko, kad į Vilniaus biudžetą būtų atskaitoma 60 proc. mieste surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Dabar ši dalis sudaro 40 procentų.

I.Šimonytė tuomet sakė, kad limito Vilniui padidinimas valstybės biudžetui “kainuotų” 150 mln. litų.

Vilniaus savivaldybė teigia, kad beveik pusė mieste surenkamo pajamų mokesčio išdalijama kitoms savivaldybėms, kuriose yra registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Vilniaus meras Vilnius Navickas antradienį spaudos konferencijoje siūlė du problemos sprendimo variantus – kad 2011 metų biudžete miestui tenkanti mokesčio dalis didėtų iki 80 proc., arba miestui atitektų ne mažiau kaip 40 proc. mokesčio, surinkto mieste, o kitoms savivaldybėms lėšos galėtų būti pervestos iš 60 proc. dalies, tenkančios perskirstymui.

“Vilniaus norai yra labai įvairūs tuo klausimu – ir 80 proc., ir 60 proc., visokių čia tų iniciatyvų buvo. Manau, kad trumpojo laikotarpio sprendimas galėtų būti toks, kaip pasiūlė Vyriausybė – tai yra padidinti Vilniui skolinimosi limitą ir leisti perfinansuoti skolas, kurios jau yra šiandien. O 2012 metams, manau, kad kartu su kitomis savivaldybėmis reikia iš tikrųjų ieškoti sprendimų, nes tikrai iš skaičių matyti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas veikia ne taip, kaip turėtų veikti”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, dabartinės Vilniaus finansinės problemos susikaupė ne per vieną kadenciją.

Vilnius yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriam numatoma skirti 40 proc. čia surenkamo GPM. Kaunas gauna 94 proc., Klaipėda – 86 proc., Panevėžys – 100 proc., Šiauliai – 100 proc. surenkamo mokesčio.

2011-ais metais Vilniaus mieste planuojama surinkti apie 1,5 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio.