Seimo nariai nėra linkę taupyti – kitų metų biudžete skirti papildomų lėšų paprašė šiek tiek daugiau negu norėjo gauti pernai.

Atsižvelgus į visus parlamentinių komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, 2011 metų viešojo sektoriaus deficitas išaugtų iki 6,8 proc. BVP, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Dabar deficitas numatytas 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Visų pasiūlymų vertė – 1,012 mlrd. litų – beveik tiek pat, kiek iš biudžeto įvairioms reikmėms prašyta ir pernai, svarstant šių metų biudžetą.

Valstybės pajamų ir išlaidų planą analizavęs parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei kitais metais biudžeto išlaidas padidinti 30,25 mln. litų.

Seimo komitetai siūlė 2011 metų biudžete įvairioms sritims finansuoti papildomai skirti 251,4 mln. litų (2009 metais – 384 mln. litų), o parlamentarai – 761,2 mln. (765,7 mln. litų).

Iš viso Seimo nariai pateikė 204 pasiūlymus (pernai – 163) – pinigų prašoma daugiausia socialinių, švietimo, kultūros, sveikatos įstaigų remontui.

Įvairioms valstybės paslaugoms finansuoti papildomai prašyta 826,9 mln. litų, gynybai – 13,9 mln. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 17,5 mln. litų, aplinkosaugai – 5,9 mln. litų, sveikatai – 17,6 mln. litų, poilsiui, kultūrai, sportui – 48,9 mln. litų, švietimui ir mokslui – 36,3 mln. litų, socialinei apsaugai – 18,6 mln. litų.

Nacionalinio biudžeto pajamos kitais metais sieks apie 20,025 mlrd. litų (be ES paramos), o valstybės biudžeto – 17,015 mlrd. litų – atitinkamai 12,7 proc. ir 17,6 proc. daugiau, atsižvelgus į 2010 metų trijų ketvirčių pajamų surinkimo tendencijas.

Prognozuojami 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai sieks 29,344 mlrd. litų, o vien valstybės biudžeto – 26,334 mlrd. litų.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet numatytas 2,397 mlrd. litų.

Planuojama, kad kitais metais BVP sieks 98,9 mlrd. litų.

Praėjusią savaitę Seimas, pasirinkęs pusiau nėščią apkaltą, sudavė sau didžiulį smūgį. Seimo narys Linas Karalius Seimą palieka, Aleksandras Sacharukas jame tebelieka, nors Konstitucinio Teismo nuomone, labiau nusidėjusiu derėtų laikyti būtent A.Sacharuką.

Paskelbus balsavimo rezultatus be amo liko dešimtys Seimo narių ir didžiulė dalis visuomenės. Imta svarstyti, ar po nepavykusios Seimo nario A.Sacharuko apkaltos Lietuvai gresia konstitucinė krizė. Seimo pirmininkė Irena Degutienė su teisininkais ir kolegomis visą praėjusį penktadienį tarėsi, kaip dabar elgtis su A.Sacharuku ir ar rimtai vertinti opozicijos siūlymus visam Seimui pasileisti. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su I.Degutiene.

I.D.: Darbiečių ir socdemų kalbos apie pirmalaikius rinkimus tėra dvigubų žaidimų žaidimas. Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir nors ketvirtadienį reagavau labai emocingai ir maniau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, stebėdama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus.

Opozicija dabar vaidina labai supratingą. Bet kodėl tokie nesupratingi opzozicijos nariai buvo ketvirtadienį, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas neliktų Seime. Taigi dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė.

“Veidas”: Vis dėlto Seimas pateko į pato situaciją. Tad kaip Seimo vadovybė ketina elgtis dėl priesaiką sulaužiusio A.Sacharuko darbo Seime?

I.D.: Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato. Norėčiau sužinoti, ar lygiaverčiai yra veiksmai, tai yra balsavimas, dalyvavimas Seimo nario veikloje, tų parlamentarų, kurie yra prisiekę ir nesulaužę Konstitucijos, ir Seimo nario A.Sacharuko.

“Veidas”: Na, bet Seimas – tai ne vien L.Karalius ir A.Sacharukas. Norėtųsi atsakymų ir į kitus svarbius klausimus. Tarkime, šią vasarą, kalbėdamasi su “Veidu”, minėjote, kad rudenį planuojama peržiūrėti mokesčius. Iki rudens pabaigos liko dvi savaitės. Ar galime tikėtis kokių nors pokyčių?

I.D.: Deja, galiu tik apgailestauti. Biudžeto projekte, kuris pateiktas Seimui, jokių mokesčių permainų nenumatyta – jie nei didės, nei mažės. Diržų veržtis jau nebėra kur. Mokesčių politika išlieka tokia, kokia ir buvo. Kiekvienam Lietuvos gyventojui aišku, kas atsitiko: ekonomikos augimas nebuvo toks, koks prognozuotas, tad negalime daryti jokių staigių judesių. Apie tai, ar 2012–2013 m. mokesčiai bus sumažinti, galėsime pasakyti kitų metų pabaigoje.

“Veidas”: Ką keisti Seimui pateiktame biudžeto projekte siūlysite Jūs?

I.D.: Tikrai nieko nesiūlysiu keisti. Puikiai suvokiu ir blaiviai vertinu šiandieninę valstybės padėtį ir jos įsipareigojimus. Džiaugiuosi dėl vieno: visiškai nebejudinsime jokių išmokų – nei atlyginimų, nei pensijų, nei socialinių išmokų.

“Veidas”: Ar Jus įtikina pranašystės papildyti biudžetą milijardu litų iš “šešėlio”, ar suprantate, kodėl nurodomas toks skaičius? Kodėl, pavyzdžiui, ne pusė, ne trys, o būtent vienas milijardas?

I.D.: Matau teigiamą tikslą – kova su korupcija ir kontrabanda. Galbūt po pusmečio ar kitų metų pabaigoje sakysime: matote, jie iš to “šešėlio” ištraukė daugiau. Gal Vyriausybė neatskleidžia visų kortų, kaip tai darys. Ir tai galbūt gerai – čia galima palyginti su kriminalistais, kurie sako išaiškinsią nusikaltimą, bet nesako, kokiais būdais. Nežinau, kaip tas milijardas buvo apskaičiuotas. Nemanau, kad tai iš oro paimtas skaičius.

“Veidas”: Ar toks optimistinis biudžeto projektas sietinas su artėjančiais rinkimais? Užsimenama, kad nevykdant pajamų surinkimo planų po pusmečio biudžetas gali būti peržiūrėtas, o ekspertai tvirtina: ir vėl gali būti taupoma.

I.D.: Nemėgstu kalbėti “iš kepurės”. Tokių teiginių, kad biudžetas bus mažinamas, negirdėjau. Ir tai jau kito pokalbio tema, kuri bus vasarą, prieš biudžeto peržiūrą – jei tokia bus. Šiemet juk nebuvo.

“Veidas”: Regis, neatsitiktinė ir minimalaus atlyginimo didinimo idėja – juk netrukus rinkimai. Tiesa, tai tik vienas darbo grupės siūlymų. Ką apie tai manote?

I.D.: Tai turi ir savų pliusų, ir minusų. Tačiau visų pirma dėl to turi būti sutarta Trišalėje taryboje, vėliau Vyriausybėje. Ir tik per pavasario sesiją, kuri prasideda kovą, Seime bus teoriškai įmanoma apie tai kalbėti.

“Veidas”: Šios valdančiosios koalicijos planai buvo labai ambicingi – net kelios didelės reformos. Tačiau įvykdyta tik viena – aukštojo mokslo reforma. O kur kitos – socialinės apsaugos, teisėsaugos reforma? Ar Jums matyti sveikatos apsaugos reformos pabaiga?

I.D.: Čia ne tie dalykai, kad “šiandien pasakiau – rytoj įvykdžiau”. Ispanijoje, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos reforma vyko 17 metų. Toks požiūris tik dar sykį parodo, kad Lietuva tebėra gili provincija. Tarkim, kalbėdama apie socialinio draudimo reformą turiu pabrėžti, kad tai fantastiškai sunkus uždavinys.

“Veidas”: Nuomonę, kad viską derėtų daryti greičiau – pateikti baigtą reformos variantą, ne kartą pareiškė prezidentė.

I.D.: Ir man norėtųsi taip pasakyti. Tačiau suvokiu, kad yra tam tikri etapai, kuriems išties reikia laiko. “Sodros” reforma įstatymų projektų pavidalu Seime gali atsidurti anksčiausiai per pavasario sesiją.

“Veidas”: Prabėgo daugiau nei du mėnesiai, kai kreipėtės į VSD vadovą ir paprašėte leisti išslaptinti garsiąsias 12 slaptųjų VSD pažymų. Kaip kreipimosi iniciatorė, ar žinote, kodėl tas procesas taip užtruko?

I.D.: Iki šios dienos jokio atsakymo nesu gavusi. Kai gausiu – atsakysiu.

“Veidas”: Grįždami prie vertybių temos norėtume priminti, kad premjeras Andrius Kubilius jūsų partijos vardu yra paskelbęs, kad “su šiais rinkimais baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis”. Vis dėlto stebint šį Seimą, koalicijos partnerių pareiškimus, buvusio jūsų partijos nario Viliaus Navicko elgesį ir partijos elgesį su juo atrodo, kad nieko panašaus neįvyko…

I.D.: Kiekvienas šiandieninę Lietuvos padėtį vertiname taip, kaip suprantame. Aš manau, kad mes dar gyvename posovietinėje Lietuvoje. Gaila, kad daugiausiai analizuojami tik politikų poelgiai. Juk mes visi čia, Lietuvoje, gyvenantys esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje toliau gyvensime. Štai per susitikimus su politikais iš kitų Europos valstybių man tenka išgirsti jų nuomonę. Jie kritiką žeria ne mūsų politikams, o žiniasklaidai bei visuomenei ir sako: jūs – posovietinė visuomenė, jums reikia tvirtos rankos, nemokate gyventi demokratinėje valstybėje. Ir tendencijas Lietuvoje matau blogas: mes tampame vis didesne Europos provincija. Ne tvirtėjame demokratijos principais, jos plėtra, bet atvirkščiai.

Vienas pilietis neseniai yra pasakęs įdomų palyginimą ir aš dar labiau susimąsčiau. Jis pasakojo, kad kai nuvažiuoja į Baltarusiją – jam viskas aišku: panašūs žmonės, visuomenė, tik ten autokratinis valdymas, o Lietuva esą per klaidą nuėjo demokratijos keliu, ir čia reikia ieškoti visuomenės nepasitenkinimo priežasčių.

Nuolat rodome pirštu į Seimą. Man net įdomu – kodėl? Seimo nariai ne iš dangaus nukrinta. Ir tas Seimas darosi vis prastesnis. Visuomenė nori iš to Seimo išgauti vis daugiau, bet kai ateina rinkimai, išrenkami vis prastesni parlamentarai. Po to mes visi tame purve braidome ir taškomės purslais.

Beje, liūdina mane ir Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo bei kokybė. Juk ji tą purvą varto, kilnoja. Joje taip trūksta pozityvių, gražių pavyzdžių.

“Veidas”: Tai pažerkite tų gražių pavyzdžių. Paminėkite, tarkime, penketą dabartinių valdančiųjų sprendimų, kurie žmonėms ir šaliai davė daug naudos.

I.D.: Aš jums kas – kompiuteris, robotas, kad taip iš karto atsakyčiau? Tai rimtas politinis klausimas, reikalaujantis rimto politinio atsakymo

“Veidas”: Na, bet vis tiek – kaip Jūs apibendrintumėte ligšiolinius Seimo nuveiktus darbus?

I.D.: Yra padarytų svarbių dalykų: administracinė reforma, nebeliko apskričių, institucijų sumažėjo. Baigta aukštojo mokslo reforma, pradėtos kitos reformos, nors jų rezultatų dar nėra. Užsimota kovoti su korupcija. O esminis dalykas – valstybė apsaugota nuo finansinio kracho ir biudžetas subalansuotas. Galiu pasakyti taip: daug jėgų išeikvota tiems darbams, kurie buvo visuomenei lyg ir blogi, bet valstybei – būtini.

“Veidas”: Kokią prognozuojate koalicijos ateitį ir kaip ją galėtų koreguoti artėjantys savivaldos rinkimai?

I.D.: Nereikia tapatinti savivaldos rinkimų su šiandien centrinėje valdžioje esančiais žmonėmis. Manęs klausia, ar man neatrodo, kad TS-LKD pralaimės rinkimus. Tai baisus netaktas. Darbas koalicijoje kaip vyko, taip ir vyks, nebent opozicija susiburtų. Tačiau jokių požymių ir noro tą daryti nematau. Pragmatiškai žiūrint prieš rinkimus taip elgtis ir neapsimoka. Koalicija yra tokia, kokia yra, nepakankama, bet dirbame. Kol kas manau, kad bus status idem – niekas nepasikeis.

“Veidas”: Kokią savo partijai prognozuotumėte savivaldos rinkimų baigtį?

I.D.: Šia tema nekalbu, nes nenoriu.

“Veidas”: Vis dėlto viešojoje erdvėje, artėjant biudžeto priėmimui, kai kurie dešiniųjų apžvalgininkai ir vėl aktyviai perša nuomonę apie Jus, kaip A.Kubiliaus įpėdinę.

I.D.: Nesuprantu, kiek galima apie tai diskutuoti. Nenoriu ir nesiruošiu būti ministre pirmininke.

“Greitai ar ne greitai Seimas patvirtins biudžetą. Aišku tai, kad 99 proc. jis bus toks, kokio nori Vyriausybė. Tas pats būna kiekvienais metais”, – tvirtina opozicijos atstovas socialdemokratas Algirdas Sysas. O Vyriausybė, regis, bus parengusi tokį taupų biudžeto projektą, kad dar labiau veržtis diržus – jau nebėra kur. Bent jau įspūdis susidaro pažvelgus į Seimo narių siūlymus kitų metų biudžetui.

Nors biudžeto projektas Seime – vos kelios savaitės, jau įregistruoti 123 parlamentarų siūlymai, kaip, anot jų, reikėtų “tinkamiau” padalyti biudžeto pyragą. Dažniausiai parlamentarai siūlo remontuoti jų “tėvonijose” esančias mokyklas, darželius, ligonines. Tačiau iš kur paimti papildomų pinigų? Dauguma siūlytojų kaip šaltinį nurodo Valdovų rūmų statyboms skirtus milijonus, lėšas valstybės skolai tvarkyti ir investicines programas. “Dėl dviejų pastarųjų – jokių galimybių”, – tvirtina Vitas Matuzas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. – O dėl Valdovų rūmų – visko gali būti”.

“Veido” kalbinti parlamentarai neabejoja, kad kaip ir kasmet, ieškant papildomų lėšų labiausiai “kentės” investicinės programos.

Papildomų lėšų investicinėse programose siūlo ieškoti ir A.Sysas. “Patvirtiname programą, o ten – krūvos projektų. Kai pradedi klausinėti, įklimpsti ir nieko nebesupranti. Ten – klampus reikalas, nėra parlamentinės kontrolės”, – aiškina socdemas, kodėl pinigus reikia semti būtent iš šios biudžeto “kišenės”.

O štai Seimo “tvarkiečiams” taupymo rezervų – visada yra. Valentino Mazuronio, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno, teigimu, valstybė gali apsieiti ir be premjero rezidencijos remonto už 600 tūkst. Lt, dar gali nurėžti asignavimus Valdovų rūmams. “Juk ir bažnyčios buvo statomos šimtmečiais”, – ironizuoja politikas. “Tvarkiečiai” jau yra pateikę siūlymų “režti” asignavimus ilgalaikiam turtui įsigyti. Kad šios biudžeto eilutės gali būti nukarpytos, mano ir Jurgis Razma, valdančiųjų konservatorių frakcijos seniūnas: “Teks aiškintis, ko ten siekiama. Manau, rezervų galima bus rasti. Svarbu, kad būtų politinė valia”.

Keistis gali ir kai kurios biudžeto pajamų eilutės: antai V.Matuzas prognozuoja, kad gerai papurčius valstybines įmones į valstybės biudžetą galima surinkti iki 0,5 mlrd. Lt, nors Vyriausybės teiktame projekte tenurodoma keliasdešimties milijonų suma.

Premjeras A.Kubilius trykšta optimizmu, kad Seimas galiausiai jam pritars, nors valdančioji koalicija ir neturi jame daugumos. Bet finansų specialistai abejoja premjero planais kitąmet surinkti 2 mlrd. litų daugiau pajamų mažinant šešėlinę ekonomiką.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Ar kitų metų biudžetas atspindi realias šalies ūkio galimybes? Apie tai – „Lietuvos ryto” pokalbis su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.

– Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas kitų metų biudžeto nelaiko nei per daug optimistiniu, nei per daug pesimistiniu. O kaip šį biudžetą apibūdintumėte jūs?

– Sakyčiau, kad biudžetas labiau optimistinis nei realistinis. Šių metų biudžetas buvo konservatyvus.

O štai kitąmet numatytas labai didelis nacionalinio biudžeto pajamų augimas – apie 2 mlrd. litų, arba maždaug 13 proc. Valstybės biudžeto įplaukas tikimasi padidinti dar labiau – beveik 20 proc. Vargu ar tai realu.

– Kas labiausiai nerealu?

Ar realu tikėtis surinkti milijardą litų papildomai iš šešėlinės ekonomikos?

– Nėra žinoma, ką sumaniusi Vyriausybė.

Kai kurios priemonės minimos, bet neįtikėtina, kad jos būtų tokios veiksmingos.

Šešėlinei ekonomikai sumažinti reikia daug laiko ir daugybės priemonių, bet kol kas nematyti, kad kas nors jau vyktų.

– Tuomet kodėl Vyriausybė save apgaudinėja, skelbdama, kad surinks daug pajamų iš šešėlinio verslo?

– Matyt, turi įtakos politiniai išskaičiavimai.

Neatsitiktinai Vyriausybė numato kitų metų viduryje, jeigu paaiškėtų, kad nepavyksta surinkti planuotų pajamų, Seimui teikti patikslintą biudžetą.

Vadinasi, galvojama, kad reikia kaip nors išgyventi iki pavasario, o tuomet po savivaldos rinkimų jau bus galima ir mažinti išlaidas.

Biudžete numatyta daugiau pinigų socialinėms išlaidoms.

Tai rodo, kad valdžia rūpinasi, jog savivaldybėms dabar nepritrūktų lėšų socialinei rūpybai, o vėliau jau žiūrės, kaip suktis.

Turbūt siekiama bent iki savivaldos rinkimų nenervinti socialiai remtinų žmonių.

– Tačiau po savivaldos rinkimų, paaiškėjus, kad biudžetas negauna šešėlinio verslo sąskaita planuotų pajamų, išlaidos jau bus mažinamos?

– Yra dar vienas biudžeto pajamų šaltinis, apie kurį valdžia nekalba, – infliacija. Kyla maisto, komunalinių paslaugų kainos. Tai garantuoja ir didesnes pridėtinės vertės mokesčio pajamas. Kainų padidėjimas 2–3 proc. papildo biudžetą keliais šimtais milijonų litų.

Be to, padidinti akcizai degalams, tabako gaminiams. Planuojama surinkti 100 mln. litų daugiau pajamų. Šis šaltinis realus.

– O ar realu planuoti milijardą litų daugiau pajamų iš ekonomikos augimo?

– Pagal Finansų ministerijos prognozę, kitais metais bendrasis vidaus produktas turėtų augti 2,8 proc. Tad akivaizdu, kad galai nesueina – biudžeto pajamas tikimasi padidinti gerokai labiau nei 2,8 procento.

Galbūt skaičiuojama, kad, pridėjus dar ir infliacijos išaugintas biudžeto pajamas, pavyks jas padidinti milijardu.

– Kitaip sakant, milijardą litų daugiau nei šiemet dar gali pavykti sukrapštyti, bet antrasis papildomas milijardas – jau tik svajonė?

– Nesakau, kad iš viso neįmanoma milijardo surinkti verslo šešėlio sąskaita, bet tam reikia laiko, o juk nieko nedaroma. Nėra net visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Tai labai svarbus instrumentas mažinant šešėlį, bet mūsų valdžia jo neturi.

Kitas instrumentas – daug efektyvesnė pasienio kontrolė. Bet tik dabar pradėta kalbėti apie kelių rentgeno aparatų įsigijimą.

Nors tai reikalinga įranga, naivu tikėtis, kad biudžetas dėl to gaus papildomą milijardą litų.

Todėl planai padidinti biudžetą mažinant šešėlinio verslo mastą greičiau yra pažadai rinkėjams ir valdžios saviguoda.

– Gal dalį iš šešėlinio verslo neištrauktų biudžeto pajamų gali kompensuoti didesnės įplaukos iš valstybės valdomo turto?

– Biudžete numatyta iš valstybės valdomų įmonių gauti tik 34 mln. litų dividendų.

Dar 70 mln. litų daugiau tikimasi surinkti iš miškų ūkių.

Žinoma, iš valstybės valdomų įmonių nesunkiai galima surinkti ir pusę milijardo litų papildomai. Tereikia jas priversti paimti daugiau paskolų ir išsimokėti didesnius dividendus. Bet tai būtų akių dūmimas, valstybės skolą pakeičiant valstybinių įmonių skola.

„Verslo žinios“ praneša:

“Šalies biudžetas pirmiausia yra politinių tikslų įgyvendinimo priemonė. Tiek biudžeto išlaidų struktūra, tiek apmokestinimas turėtų rodyti, kokius tikslus kelia jo autoriai, kokie Vyriausybės prioritetai. Žinoma, prognozės, kuriomis grindžiamas biudžetas, atotrūkis tarp įplaukų ir išlaidų bei jo dengimo būdai yra svarbūs klausimai. Tačiau diskutuojant Seime ir svarstant biudžetą esminis klausimas turėtų būti apie prioritetus. Ką šiuo požiūriu galima pasakyti apie Vyriausybės pateiktą kitų metų Lietuvos biudžetą?
Pirmiausia galima konstatuoti, kad jis ir toliau orientuotas į pastarųjų dvejų metų pagrindinį šios Vyriausybės prioritetą – šalies finansų stabilumo išlaikymą. ”

Jei kai kurie parlamentarai lemtų, kaip bus sudėliotas kitų metų šalies biudžetas, statomiems Valdovų rūmams nenubyrėtų nė cento, tektų uždaryti kalėjimus, užtat klestėtų bažnyčios.

Nors Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas spėjo pasidžiaugti triskart sumažėjusiu Seimo narių apetitu teikiant siūlymus, kaip derėtų raikyti biudžeto pyragą, dalies politikų užmojai dar neslopsta.

Prezidentės ir Vyriausybės raginimų netampyti biudžeto paklodės neišgirdo ne tik opozicijos atstovai, bet ir valdantieji.

Pastarieji ypač stengiasi atimti iš tų, kuriems pinigų jau buvo atseikėta prieš kelerius metus.

Daugelis tokių siūlytojų stengiasi pasipuikuoti prieš rinkėjus, susikurti rūpestingo politiko įvaizdį.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Savo nuopelnus iš biudžeto išpešti kuo daugiau naudos Panevėžiui prieš praėjusius Seimo rinkimus reklamavęs konservatorius Julius Dautartas ir toliau žygiuoja pramintu taku.

Politikas šį kartą prašo skirti lėšų kelioms Panevėžio, kuriame yra išrinktas į parlamentą, mokykloms remontuoti.

Siekdamas palankaus kolegų sprendimo, J.Dautartas pasistengė pateikti kuo šiurpesnį vaizdą.

Pavyzdžiui, anot jo, dėl susidėvėjusių langų „Nevėžio” pagrindinės mokyklos klasėse žiemą temperatūra siekia tik 2–3 laipsnius šilumos.

Kodėl parlamentaras iki šiol nieko nepadarė, kad vaikai nebūtų leidžiami į tokią šaltą mokyklą?

„Gal kiek ir sutirštinau spalvas, tačiau pats to nesugalvojau, man tokią informaciją pateikė mokyklos bendruomenė”, – gynėsi konservatorius.

Ekonomistai Vyriausybės sudarytą kitų metų biudžetą laiko racionaliu, tačiau pernelyg konservatyviu, – tai vertinama kaip specialiai pasilikta galimybė kitąmet, rinkimų laikotarpiu, pasirodyti geresniais šalies valdytojais nei tikėtasi.

Skirtingai nei opozicijos politikai, ekonomistai nekaltina Vyriausybės dėl 2011 metų biudžeto esą laužto iš piršto ir prognozuojamą kitų metų įplaukų iš geresnio mokesčių surinkimo didėjimą laiko pagrįstu. Netgi įžvelgiama galimybė mokesčių surinkti gerokai daugiau, nei Vyriausybė yra susiplanavusi dabar – o tai būtų labai gera strategija pasigerinti savo įvaizdį rinkėjų akyse, pasirodant geresniais mokesčių administratoriais, nei buvo tikimasi iš sunkmečiu šalį valdančių politikų.

Abejonių kelia ir daugiausia kritikos sulaukia vienas kitų metų biudžeto planų dėmuo – tai ketinimai daugiau nei milijardą litų ištraukti iš šešėlinės ekonomikos. Neabejotina, kad šiame tamsiame užutėkyje yra susikaupusi svarbi Lietuvos finansų dalis – įvairių ekspertų vertinimais svyruojanti nuo 10 iki 25 mlrd. Lt. Tačiau be politinės deklaracijos dalį neapskaitytų pinigų paversti oficialiomis įplaukomis į biudžetą juk daugiau nieko nėra. Keista, kai panašus pajamų augimas – po 1 mlrd. Lt ir 1,2 mlrd. Lt – suplanuotas tiek iš visiškai realų pagrindą turinčio ekonomikos augimo ir su tuo susijusiu mokesčių iždo gausėjimu, tiek su visiškai hipotetiniu pasvaičiojimu apie neapskaitytos ekonomikos krypties nukreipimą į oficialų valstybės aruodą.

Dėl to pradėta ieškoti, kas už viso šito. Linkstama manyti, kad kovos su šešėline ekonomika šūkis dabar iškeltas specialiai – kad patrauktų rinkėjų akį. Tačiau, kadangi realių planų kirsti kontrabandos, neapskaitytos prekybos ir atlyginimų vokeliuose šaknis nepateikta, galima prognozuoti, kad rezultatų ir nebus pasiekta. Užtat surinkus daugiau nei planuota mokesčių iš natūraliai atsigaunančios Lietuvos ekonomikos – šią džiugią tendenciją labiausiai lemia užsienio aplinka, o ne Lietuvos Vyriausybės politika – laimėjimus bus galima priskirti garsiai viešinamai kovos su šešėline ekonomika sėkmei.

Mokesčių planai – dirbtinai sumažinti

Vyriausybės parengtą kitų metų nacionalinio biudžeto projektą atidžiai išnagrinėjęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikia priešingą, nei pastarųjų savaičių komentaruose vyraujanti nuomonė: pagrindinis šalies finansų reguliavimo dokumentas parengtas labai atsargiai vertinant kitų metų ekonomikos augimo tendencijas ir pasirenkant patį konservatyviausią būsimųjų pajamų planavimo scenarijų. “Sakyčiau, kad pasirinkta tokia strategija: planuokime surinkti mažiau, bet surinkime daugiau”, – vertina ekonomistas. SEB bankas yra iš tų, kurių kitų metų prognozės gerokai šviesesnės (4 proc. BVP augimas), nei biudžetą planavusios Finansų ministerijos (FM) (2,8 proc. BVP augimas).

“Swedbank”, kuris kitąmet prognozuoja 3 proc. Lietuvos BVP augimą, vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad net ir šio banko prognozės gali būti laikomos “gana konservatyviu ekonomikos atsigavimo scenarijumi”.

4 proc. BVP augimą prognozuojančio “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė aiškina, kad ir ekonomistai, ir Vyriausybė savo prognozes rengia pagal panašius metodus, tačiau labiau optimistinės ar pesimistiškesnės interpretacijos galimybė visuomet išlieka. “Akivaizdu, kad sudarant biudžetą pasirinktas atsargesnis pajamų augimo planavimas, jį netgi galima vadinti ne tiek konservatyviu, kiek pesimistiniu”, – vertina analitikė.

Tačiau girdėti ir visiškai priešingų vertinimų. Štai už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys, buvęs Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta kitų metų biudžete įžvelgia “pernelyg optimistinių pajamų prognozių pavojų”.

Tik 2 proc. Lietuvos BVP augimą kitąmet prognozuojančio “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis kritikuoja ketinimus kone 1 mlrd. Lt didinti nacionalinio biudžeto išlaidas. “Norą pradėti išlaidauti reikėjo kažkuo pagrįsti – todėl suplanuotas ir pernelyg optimistinis pajamų augimas”, – aiškina jis.

Tačiau G.Nausėda analizuoja konkrečių būsimųjų mokesčių prognozes ir didesnes nei suplanuota galimybes mato kone kiekvienoje eilutėje. Pavyzdžiui, kitąmet PVM planuojama surinkti 12,8 proc. daugiau, nei šiemet – tačiau jau dabar šio mokesčio surinkimo planai viršijami 24 proc., o prielaidų sulėtėjimui – nėra.Numatytas gyventojų pajamų mokesčio 5,8 proc. augimas taip pat gali būti gerokai didesnis, nes, šio ekonomisto teigimu, vidutinis darbo užmokesčio augimas gali būti iki dviejų kartų didesnis nei FM suplanuoti 1,8 procento. 21,5 proc. didesnes pelno mokesčio prognozes irgi gali būti nesunku viršyti: “Šio mokesčio surinkimas krizės metais smunka dramatiškai, bet atsigaunant ekonomikai jo augimas taip pat skaičiuojamas dažnai net ne procentais, o kartais”, – aiškina analitikas.

Todėl kitų metų mokesčių surinkimo planą jis laiko “neįtemptu”. “Manau, taip pasielgta neatsitiktinai: jei neįvyks naujų didelių pasaulinių ekonomikos kataklizmų, mokesčių bus surenkama daugiau nei planuota. Ir kas tada atsirinks – ar papildomas milijardas įplaukė iš natūralaus ūkio augimo, ar tai jau paskelbtos kovos su šešėline ekonomika rezultatas. Galutinis vaizdas visuomenei priklausys nuo politikų interpretacijų – manau, kad biudžeto projekte jie pasiliko sau tokio manevro laisvę”, – komentuoja G.Nausėda.

“Šešėlio” apšvietimas – nekonkretus

Šis ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų sunkiau gali sektis surinkti tik akcizo mokesčius – jų padidėjimo prognozės siekia 18,2 procento. “O štai čia iš tiesų rezultatų bus sunku pasiekti be realios kovos su kontrabanda. Šio mokesčio surinkimas bus geras indikatorius, ar pradėta reali kova “, – prognozuoja jis.
N.Mačiulis taip pat aiškina, kad geresnio akcizų mokesčio surinkimo negalima sieti vien su nuo Naujųjų metų didėjančiais tarifais tabako gaminiams ir dyzelinui. “Toks didelis planuojamų akcizo mokesčio pajamų augimas rodo, kad bus nusitaikyta į kontrabandą”, – tikisi jis. Jis giria Vyriausybę pasirinkus ketinimą mažinti šešėlinę ekonomiką – alternatyvūs būdai gerinti mokesčių surinkimą būtų tik jų didinimas arba socialinių išmokų karpymas.

Tačiau kiti analitikai pasigenda konkretaus kovos su šešėline ekonomika plano. “Tai, kad kontrabanda ir neapskaityta prekyba yra mūsų skaudulys, aišku jau seniai. Bet biudžeto projekto pristatyme teišgirdome kažkokius mistinius ketinimus ir nė vieno konkretaus pažado ar veiksmo”, – pabrėžia V.Klyvienė.
“Prognozės pagerinti mokesčių surinkimą iš “šešėlio” nepagrįstos nė vienu rimtu argumentu. Tos pačios institucijos, tie patys žmonės, jokių konkrečių permainų – ir staiga nerealus pagerėjimas. Iš kur jis?” – klausia R.Rudzkis.

“Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas taip pat stebisi tuščiais biudžeto planuotojų šūkiais surinkti daugiau oficialių pajamų iš neapskaitytos ekonomikos. “Visų pirma reikėtų sutvarkyti kontrabandinių prekių realizavimo rinką, kartu ir turgavietėse. Bet čia juk dirba daugybė žmonių, didelė dalis kaimo – šitiek elektorato, niekas jo prieš rinkimus nejudins”, – neabejoja jis.

2011 m. Lietuvos BVP prognozės
Finansų ministerija    2,8 proc.
SEB bankas    4 proc.
“Danske Bank”    4 proc.
Bankas “Finasta”    3,5 proc.
“Swedbank”    3 proc.
“DnB Nord” bankas    2 proc.
“Nordea Bank”    2 proc.

Iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės kalbos Seime, pristatant 2011 m. biudžetą
“Kaip ir pati neapskaityta ekonomika yra daugialypis reiškinys, taip ir jos mažinimas yra visų institucijų atsakomybė. Tikimasi, kad legalią gyventojų veiklą paskatins mokestiniai sprendimai, siunčiami su biudžetu, juos papildytų įvairių institucijų sprendimai, mažinantys administracinę ir reguliacinę naštą. Tačiau neretai šešėlis egzistuoja todėl, kad jame dalyvaujantieji savo piniginį interesą iškelia aukščiau viešojo intereso, nors tuo pačiu metu nesibodi naudotis viešai teikiamomis paslaugomis. Todėl raginčiau visus, įskaitant ir gerbiamą Seimą, diegti visuomenėje nepakantumo šiems reiškiniams aplinką, kadangi nuslėpęs mokesčius iš egoistinių sumetimų, visų pirma apvagia savo bendrapiliečius….

Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginčiau atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nedemotyvuotumėme tų, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, įsigytą brangiau nei būtina. Ne paskutinį vaidmenį čia turės vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač kovojančios su korupcija – tik tikintis tuo, kad valstybėje nedori darbai neliks nenubausti, pilietis, mokėdamas mokesčius nesusidurs su vidine dilema.

Todėl neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip aš nueisiu ir surinksiu 1,2 mlrd. Lt iš šešėlio. Jeigu tai būtų vien Finansų ministerijos (FM) atsakomybė – pajamos būtų jau suriktos. FM mato šį potencialą. Tačiau tai pareikalaus sutelkto visų institucijų darbo”.

Prasidėjęs 2011 metų Nacionalinio biudžeto svarstymas Seime stebėtinai sutapo su beveik atviru dalies esamų ir buvusiųjų konservatorių ideologų maištu prieš premjerą ir partijos pirmininką Andrių Kubilių.

Į svarbiausio metų įstatymo – 2011-ųjų Valstybės ir savivaldybių biudžeto – svarstymą valdančioji koalicija ir jos suformuota Vyriausybė atėjo neturėdamos aiškios daugumos Seime. Formaliai imant, valdančiąją koaliciją šiuo metu sudaro 69 parlamentarai – dviem mažiau, nei reikia norint turėti Seime nors minimalią daugumą. Dar trys Valstiečių liaudininkų parlamentarai buvo pasižadėję svarbiausiais klausimais remti Vyriausybę, bet kitą dieną po Biudžeto projekto pristatymo Seime šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad parama valdančiajai koalicijai nutraukiama. Priežastis – Vyriausybė skyrė tiesioginėms išmokoms ūkininkams mažiau pinigų, nei buvo žadėjusi pavasarį.

Su valstiečiais susitars

“Pavojų visada yra, – “Veidui” sakė premjeras A.Kubilius, paklaustas, ar nebijąs, kad iki Naujųjų metų Seimui gali nepavykti patvirtinti 2011 metų Biudžeto įstatymo. – Bet kokia alternatyva gali būti nepriimtam biudžetui? Gyventi, kaip tokiais atvejais numato įstatymas, visas valstybės išlaidas kas mėnesį finansuojant 1/12 dalimi pernykščio biudžeto? Įtariu, kad Finansų ministerijai toks variantas visai patiktų, nes pinigų reikėtų mažiau, nei dabar kitiems metams numatyta Biudžeto įstatymo projekte. Juokauju, žinoma.

Nepatvirtintas kitų metų biudžetas niekam neduotų naudos, tad, manau, įstatymas bus patvirtintas laiku”.

“Veido” žiniomis, premjeras beveik įsitikinęs, kad atėjus laikui balsuoti dėl biudžeto, trys Seime esantys valstiečių liaudininkų atstovai jį veikiausiai parems, blogiausiu atveju – netrukdys. “Visi trys valstiečių parlamentarai, kaip ir beveik visa partijos valdyba, buvo nusiteikę remti Vyriausybę ir biudžetą, nes ūkininkai tikrai gavo daug, nors ir ne viską, kas pradžioje buvo derėta, – “Veidui” sakė vienas įtakingas konservatorius. – Bet juk reikia atsižvelgti ir į valstybės finansus. Tačiau per savo partijos valdybos posėdį R.Karbauskis savo užsispyrimu visus palaužė ir išspaudė sprendimą, kad valstiečių parama Vyriausybei atšaukiama. Viena vertus, jie net oficialiai neatmeta galimybės paremti biudžetą, jeigu bus atsižvelgta į jų siūlomas pataisas, kita vertus, visi yra rimti žmonės, tad bent jau patyliukais netrukdys”. Šį įmantrų pasisakymą išvertus pažodžiui išeina, kad Vyriausybė, jau tradiciškai, susimokės valstiečiams už jų balsus.

Tiksliai, kaip prieš pusantro mėnesio apie artėjantį biudžeto priėmimą “Veidui” sakė vienas premjero patarėjų: “Reikės permesti iš eilutės į eilutę vieną kitą milijoną litų, bet iš esmės pritarimas bus”.

Tačiau ne vien biudžeto milijonų geidžiantys valstiečiai biudžeto priėmimo metu gali tapti galvos skausmu Vyriausybei.

Nerimsta savi “talibai”

Likus porai savaičių iki biudžeto pristatymo žiniasklaidoje pasipylė programinių rašinių, tiesiu tekstu raginančių Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir kitus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narius dėl partijos ateities ir sėkmės per artėjančius savivaldybių rinkimus atstatydinti A.Kubilių tiek iš partijos, tiek iš Vyriausybės vadovo pareigų. Vieną parašė buvęs konservatorių partijos prezidiumo narys, buvęs vienas iš partijos ideologų Vladimiras Laučius, kitą – irgi prie šios partijos ideologijos kūrimo prisidėjęs “Bernardinų” tinklalapio redaktorius Andrius Navickas, trečią, pasirašytą Povilo Galinausko slapyvardžiu – kaip manoma, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas politikos klausimais Dalius Stancikas, vienos iš “talibais” pramintos grupelės TS-LKD frakcijoje, Seimo narės Aurelijos Stancikienės vyras.

Į pirmųjų dviejų raginimus versti premjerą būtų galima nekreipti dėmesio tiek dėl menkos įtakos didžiausiai valdančiajai partijai, tiek dėl plika akimi matomų interesų. V.Laučius redaguoja žurnalą, kurio leidėjas rusiška elektros energija prekiaujančios Garbaravičių šeimos atžala. “Jiems jau pradėjusi veikti elektros energijos birža, įvedanti į Lietuvos rinką keletą žaidėjų, yra rakštis, – “Veidui” sakė įtakingas premjero patarėjas. – O atominės elektrinės, kurios statybą visomis jėgomis stumia A.Kubilius ir Arvydas Sekmokas, atsiradimas visiškai nepageidautinas”. A.Navickas neslepia savo simpatijų skandalingai pagarsėjusiam pasipinigautojui Mantui Adomėnui, kuris, kaip aiškėja, buvo rengiamas užimti A.Kubiliaus vietą partijoje, bet po skandalo dėl 2,5 mln. Lt aukštųjų mokyklų reitingavimui prarado premjero ir jo aplinkos pasitikėjimą.

Tačiau antrosios pagal populiarumą po prezidentės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės politinio patarėjo D.Stanciko aktyvus įsitraukimas į premjero vertimo kampaniją turėtų būti vertinamas rimtai. Juoba kad pastaruoju metu vis dažnėja žodinių I.Degutienės ir A.Kubiliaus susidūrimų, kurių iniciatore dažniausiai būna Seimo pirmininkė. Prieš dvi savaites I.Degutienė staiga viešai kreipėsi į A.Kubilių prašydama kuo skubiau peržiūrėti ir keisti visą namų renovavimo programos įgyvendinimo strategiją. Formaliai su Valstybės kontrolės audito ataskaita siejamas pareiškimas puikiai sutampa su pastaruoju metu pasirodžiusio dar vieno aktyvaus premjero kritiko, užpernai buvusio vienu iš antikrizinės programos autorių, bet vėliau pasitraukusio į šoną, ekonomisto Raimondo Kuodžio kalbomis.

Praeitą savaitę I.Degutienė iš esmės inicijavo vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, kurią nušalinti seniai siekė Drąsiaus Kedžio šalininkai, atsistatydinimą (Dalius ir Aurelija Stancikai atvirai simpatizuoja kedofilams). Tačiau A.Kubiliui viešai pareiškus, kad jis, kaip Seimo narys, nepritars E.Žiobienės atsistatydinimui, skubiai atsitraukė.

Zuikių maišto nebijo

“Veidas” teiravosi A.Kubiliaus – kaip jis vertinąs dalies partiečių viešai reiškiamą nepasitenkinimą jo veikla ir siūlymus rasti kitą premjerą? “Neturiu galimybės komentuoti šitų dalykų, nes paprasčiausiai nesu apie tai galvojęs, – atsakė premjeras. – Liaudiškai sakant, nesuku sau galvos, juoba jokių susikirtimų su Seimo pirmininke I.Degutiene neturėjau ir neturiu. Kalbant konkrečiai apie E.Žiobienės norą trauktis iš vaiko teisių apsaugo kontrolierės pareigų, tai Irena man pati sakė, kad nebalsuos už jos atsistatydinimo pareikšimą. O ką ji iki tol galėjo kalbėti, aš paprasčiausiai nežinau”.
Dalies konservatorių bruzdėjimus prieš A.Kubilių premjero patarėjai pašaipiai vadina zuikių maištu. “Bepigu versti premjerą rašinėliais internete, kai patiems nėra tekę susidurti su realia politika ir Vyriausybės darbu, –  sakė jie. – Bet tam, kad  būtų galima pakeisti premjerą, pirmiau reikia rasti frakcijos Seime pritarimą. Ten dirbantys politikai moka skaičiuoti. Atstatydina A.Kubilių, – ir kas toliau? Kuo jį pakeisti? Ramūnu Garbaravičiumi? Jis niekados negaus Seimo paramos. Tokią paramą šiandien galėtų gauti tik I.Degutienė, bet ji neturi nė mažiausio noro vadovauti Vyriausybei. Kam jai tas reikalinga? Šiandien visi guzai tenka A.Kubiliui, o I.Degutienei – žmonių simpatijos. Tad visi maištai prieš premjerą baigiasi vienodai – rytą verčia, vakare – remia. Atvirai pasakius, į visus šiuos žaidimus žiūrime atsipūtę”.

2011 metų ES biudžetas projektuojamas 5,9 proc. didesnis už 2010-ųjų. Šis biudžeto augimas yra šiek tiek mažesnis nei siūlė Europos Komisija, tačiau didesnis nei norėtų ES šalys, kurios ir suneša pinigus į jį.

“Europos Parlamentas visąlaik nori daugiau, o Europos Komisija ir šalių Vyriausybės turi išnagrinėti, ir kur tuos pinigus paims. Mūsų norai gali būti ir apmalšinti”, – BNS sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

Anot jo, didžiąją dalį biudžeto sunešančios ES šalys, kaip Vokietija, turi “tam tikrų abejonių” dėl patvirtinto projekto.

Z.Balčytis ir dar devyni Lietuvos europarlamentarai pritarė trečiadienį patvirtintam ES biudžeto projektui. Prieš nebalsavo nė vienas Lietuvos atstovas, o du – Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas – balsavime nedalyvavo.

Europos Komisijai pateiktame europarlamentarų palaimintame biudžeto variante įsipareigojimų asignavimai siekia 142,65 mlrd. eurų (daugiau nei 490 mlrd. litų), o mokėjimų asignavimai – 130,14 mlrd. eurų (beveik 450 mlrd. litų).

Pasak Z.Bačyčio, komitetuose svarstant biudžeto projektą vyravo nuomonės, kad ES turi investuoti į tam tikras sritis siekiant paskatinti ekonominį atsigavimą. Todėl, anot jo, naujojo ES biudžeto prioritetais buvo pasirinkta energetikos infrastruktūra ir mokslo tiriamųjų darbų finansavimas.

“Europos Komisija dar turi projektą peržiūrėti. Jei nebus ypatingų pakeitimų, jis toks ir turėtų būti priimtas”, – aiškino europarlamentaras.

Derybos dėl 2011-ųjų Bendrijos biudžeto patvirtinimo turėtų būti viena iš pagrindinių kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo temų.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek (Ježis Buzekas) trečiadienį po balsavimo sakė, jog tvirtindami biudžeto projektą europarlamentarai “elgėsi labai atsakingai”.

Tuo tarpu kai kurie dešiniųjų pažiūrų politikai priimtą projektą kritikavo.

“Mes manome, kad ES biudžeto didinimas yra trumpalaikis populizmas ir abejoju, kad jis bus populiarus daugelyje šalių. Išaugusi kiekybė nereiškia išaugusios kokybės”, – kalbėjo Vengrijos centro dešiniųjų atstovas Lajos Bokros.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuva į ES biudžetą 2011 metais sumokės 1,089 mlrd. litų – 5,7 proc., arba 58,8 mln. litų daugiau negu šiemet. Lėšos, kurios turės būti įskaitytos į ES biudžetą, kitų metų valstybės biudžete numatytos tarp Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Iš ES Lietuva kitąmet gaus 6,921 mlrd. litų paramos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog kitiems metams planuojamos šalies išlaidos gynybai, kurios sudarytų apie 0,88 proc. BVP, yra per mažos, tačiau dėl vis dar sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau lėšų prašyti neketinama.

Penktadienį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirti asignavimai aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

“Krašto apsaugos biudžetas manęs niekados netenkino, manau, ir Lietuvos neturėtų tenkinti. Net ir tada, kai ekonomika augo, jis buvo ženkliai per mažas, tarp NATO valstybių pačioje pabaigoje, skirtingai nuo mūsų kaimynų latvių, estų, lenkų. Lietuva spaudė stabdžius dėl gynybos, o kitos valstybės spaudė akseleratorių”, – žurnalistams po posėdžio sakė R.Juknevičienė.

Tačiau ministrė sakė besidžiaugianti, jog Vyriausybė šalies gynybos reikmėms kitąmet siūlo skirti beveik 20 mln. litų daugiau lėšų nei 2010 metais, nors dėl prognozuojamo BVP augimo procentine išraiška šis dydis ir mažėtų.

“Tam tikras padidinimas yra ir tai rodo tam tikrą stabilizaciją, kad mes nekrentam, o stabilizuojamės, ir yra vilčių, jei bus politinės valios ateityje, pradėti rimtai spręsti krašto gynybos problemas”, – sakė R.Juknevičienė.

Ministrės pateiktais duomenimis, šiemet išlaidų gynybos reikmėms prognozuojamas rodiklis siekia 0,89 proc. BVP, kitais metais, nepaisant beveik 20 mln. padidėjimo, dėl ekonomikos augimo – 0,88 proc. BVP.

Ministrė pastebėjo, jog Lietuvos skiriamos išlaidos gynybai – perpus mažesnės, nei pageidaujama NATO.

“Esmė NATO, kad NATO neturi atskiros kariuomenės, kaip kad daugelis žmonių galvoja – kad yra kažkoks NATO, ir esame mes. Mes esame NATO. Kiek stipri kiekviena valstybė, tiek stiprus NATO. Apie tai buvo kalbėta ir paskutiniame gynybos ministrų susitikime, kur labai aiškiai generalinis sekretorius išreiškė rūpestį dėl Europos požiūrio į gynybą – jei anoje pusėje Atlanto jis rimtas, Europoje visur yra gynybos biudžeto mažėjimas, išskyrus Estiją”, – sakė KAM vadovė.

Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį jau ne vienerius metus Aljanse yra viena paskutinių. 2010 metais KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų. Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, KAM kitąmet skirta 869 mln. litų. Biudžetą dar turės patvirtinti Seimas.

Rugpjūtį KAM buvo išsakiusi pageidavimą, kad gynybai 2011 metais būtų skirtas bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis finansavimas – apie 980 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2525, kuriuo Seimui siūloma patvirtinti 23 mlrd. 936,8mln. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26 mlrd. 334 mln. litų išlaidas (išlaidos ir pajamos nurodytos su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansine parama).

Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. litų. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8 proc. BVP.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 20 mlrd. 25,7 mln. litų. Tai 12,7 proc. daugiau nei faktiškai numatoma į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. 2011 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 22 mlrd. 423 mln. litų. Su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 26 946,8 mln. litų pajamų ir 29 344 mln. litų išlaidų. Pasak finansų ministrės, ES parama sudarys beveik 7 mlrd. litų. Taip pat, anot I. Šimonytės, į kitus metus persikels ir šįmet nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų likučiai – apie 1 mlrd. litų.

Pajamos

Daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8 mlrd. 259,2 mln. litų. Tai yra 12,8 proc. daugiau nei tikimasi gauti 2010 metais. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3 mlrd. 665,6 mln. litų – 5,8 proc. daugiau nei numatoma gauti šiais metais. Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 576,4 mln. litų. Tai būtų 18,2 proc. daugiau nei numatoma surinkti šiais metais. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 178,6 mln. litų. Tai 21,5 proc. daugiau palyginus su numatomu 2010 m. rezultatu.

Pasak finansų ministrės I. Šimonytės, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16 mlrd. ir beveik 800 mln. litų, t. y. apie 84 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

Nacionalinių lėšų (be ES paramos) asignavimai pagal sritis

Socialinei apsaugai 2011 m. numatyta skirti 16 mlrd. 842 mln. litų nacionalinių lėšų, iš kurių 13 mlrd. 502 mln. litų sudaro Sodros išlaidos ir 3 mlrd. 340 mln. litų nacionalinio biudžeto asignavimai. Sodros mokamoms pensijoms skiriama 7 mlrd. 641 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd.781 mln. litų. Per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 770,6 mln. litų (dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus – 390 mln. litų daugiau nei 2010 metais). Iš socialinei apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 36 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 568 mln. litų nacionalinių lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti. Iš švietimui skiriamų lėšų, pedagogų, apimant ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, darbo užmokesčio fondas sudaro apie 2,7 mlrd. litų. Iš švietimui skiriamų nacionalinių lėšų 37 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2011 metais planuojama skirti 4 mlrd. 592 mln. litų nacionalinių lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 2 mlrd. 104 mln. litų, iš jų 1 mlrd. 571 mln. litų – privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, iš Sodros biudžeto į PSDF numatyta skirti 2 mlrd. 407 mln. litų lėšų. Iš sveikatos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų beveik 17 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Ekonomikai planuojama skirti 2 mlrd. 396 mln. litų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojai, įgyvendinantys pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. Ekonomikos sričiai bus skiriama daugiausia ES fondų lėšų – 4 mlrd. 747 mln. litų.

Ūkio ministerijos kuruojamos srities programoms 2011 metais planuojama skirti 148 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, skatinimui ir verslo aplinkos gerinimui.

Susisiekimui ketinama skirti 1 mlrd. 131 mln. litų nacionalinių lėšų. Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūros gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkiui numatyta 712 mln. litų nacionalinių lėšų, šios lėšos bus naudojamos: kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti; valstybės pagalbai biodegalų gamybos plėtrai; paramos iš Europos Sąjungos fondų bendrajam finansavimui; žemės reformai vykdyti; kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti; veterinarijos priemonėms finansuoti.

Energetikai 2011 metais planuojama skirti 41 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikos formavimui, valstybės naftos produktų atsargų kaupimui, sustabdytos Ignalinos atiminės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Iš ekonomikai skiriamų nacionalinių lėšų 466 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Aplinkos apsaugai planuojama skirti 669 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš 2011 šių metų asignavimų šiai sričiai 400 mln. litų suplanuota Specialiajai klimato kaitos programai, kurios pagrindinis finansavimo šaltinis – lėšos, gautos už aukcione parduodamus taršos leidimus. Programoje sukauptos lėšos bus naudojamos įvairioms priemonėms, susijusioms su klimato kaita

Iš aplinkos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 42 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2011 metais numatyta skirti 1 mlrd. 584 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš šiai sričiai numatytų nacionalinių lėšų 30 mln. litų planuojama skirti projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Gynybai planuojama skirti 1 mlrd. 047 mln. litų. Iš jų Krašto apsaugos ministerijai 870 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 899 mln. litų. Kitais metais didelį dėmesį planuojama skirti regioninei kultūrai.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 23 d., antrojo – gruodžio 7 d. Priėmimas numatomas gruodžio 9 d.

Šešėlinės ekonomikos mažinimas, dėl ko kitais metais į biudžetą planuojama surinkti apie 0,5-1 mlrd. litų, – visų institucijų atsakomybė, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip tas 1 mlrd. litų bus surinktas iš šešėlio. Jeigu tai būtų tik Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos būtų jau surinktos. Tikiuosi, kad legalią veiklą paskatins įvairių institucijų individualūs sprendimai mažinti administracinę reguliavimo naštą”, – antradienį Seime pristatydama 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kalbėjo I.Šimonytė.

Ji paragino visus, įskaitant ir Seimą, diegti nepakantumo šešėliui aplinką: “Nuslėpęs mokesčius dėl egoistinių sumetimų, apvagia bendrapiliečius, todėl jokiu būdu nevadintini apdairiais, gudriais ar išradingais”.

Ministrė opoziciją paragino “nekasti sau duobės” teigiant, kad biudžeto lėšos išdalijamos valdininkams išlaikyti, net jeigu tai prideda populiarumo.

“Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginu atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nebūtų demotyvuoti tie, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, kuriai išleista daugiau negu būtina”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad ne paskutinį vaidmenį kovoje su šešėlinės ekonomikos padariniais turėtų vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač tos, kurios kovoja su korupcija: “Pilietis, mokantis mokesčius, neturi susidurti su dilema, kodėl taip daro”.

Šalies ūkis kitais metais, pasak ministrės, realiai augs beveik 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o ją lems darbo užmokesčio augimo tendencijos ir globalūs žaliavų kainų pokyčiai.

“Nepaisant numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis kitais metais liks gana aukštas ir sudarys daugiau nei 16 proc., tačiau numatomas beveik 2 proc. darbo užmokesčio augimas”, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kitų metų valstybės, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai – “labai svarbi stotelė”, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais.

Kitais iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų Lietuva gaus 7 mlrd. litų finansinės paramos. Dar 1 mlrd. litų bus šiais metais nepanaudotos lėšos.

Iki 2011 metų pabaigos siūloma taikyti lengvatinį PVM šilumai, knygoms, taip pat kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms.

Dėl įsipareigojimų ES pigesnės cigaretės nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o dyzelinas – 12 centų.

Vyriausybė planuoja, kad atsigaunant šalies ekonomikai, kitais metais valstybės biudžetas gaus kur kas daugiau pajamų iš pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių. Tikimasi ir pajamų mokesčio surinkimo augimo, tuo tarpu pajamos iš akcizų 2011 metais turėtų augti kukliau.

Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Prieš rinkimus pašurmuliuoti – ne pro šalį, bet kėdžių stabilumas – svarbiau. Tokia nuotaika valdančioji koalicija pasitiko kitų metų biudžeto projektą.

Opozicijai priklausančios frakcijos ir jų lyderiai jau po keletą kartų spėjo viešai prisiekti, kad priešinsis nacionalinio biudžeto projektui, kurį vakar Seimui pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovai sutartinai tvirtino kol kas iš esmės pritariantys projektui, bet kartu žadėjo nemažai pastabų.

Premjeras Andrius Kubilius tradiciškai rodo esąs ramus dėl to, kad laimės svarbų balsavimą dėl biudžeto.

Vienintelis dalykas, dėl kurio premjeras ir jam antrinanti prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai reiškė nerimą, – Seimo narių apetitas prieš rinkimus.

Valdančiųjų partijų vadovai jau griežtai įspėjo bendražygius atsisakyti įpročio pateikti biudžeto projektui šimtamilijoninius papildomus reikalavimus.

Todėl ir premjero ramybė gali būti apsimestinė. Pavyzdžiui, vakarykščio Seimo posėdžio išvakarėse jis netikėtai apsilankė Seimo vadovės Irenos Degutienės kabinete, kur vyko valdančiųjų frakcijų atstovų pasitarimas.

„Mes išreiškėme pritarimą kitų metų biudžeto projektui. Jokių diskusijų net neplanavome, bet premjeras vis tiek staiga atvyko. Buvo matyti, kad nerimauja, ką gi mes čia be jo darome”, – vakar atviravo kai kurie Permainų koalicijos atstovai.

Nors bruzdesys prieš Vyriausybę pastaruoju metu juntamas net konservatorių frakcijoje, vakar dėl biudžeto balso nekėlė net didžiausi maištininkai.

Vis dėlto partijos ir frakcijos vedliai žada siekti, kad per lemiamą balsavimą dėl biudžeto visiems konservatoriams būtų privaloma dalyvauti Seimo posėdyje ir balsuoti „už”.

Dešinieji reikalaus, kad taip elgtųsi ir koalicijos partneriai.

„Sieksime, kad salėje būtų 71 balsas „už”. Tikimės, kad šią kvalifikuotą daugumą mums garantuos valstiečiai liaudininkai.

Biudžetui patvirtinti pakanka ir paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos, bet opozicija turi galimybę sugriauti balsavimą nesiregistruodama ir išeidama iš salės”, – dėstė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Koalicijos partneriai vakar irgi tikino iš esmės pritariantys biudžeto projektui, bet neskubėjo žadėti, kad laikysis tokios geležinės drausmės.

Jie „Lietuvos rytui” sakė, kad viskas dar tik prasideda: „Dabar mes pritariame, bet vėliau teiksime ir savo pasiūlymus, kurių turime labai daug.”

Seimo užkulisiuose neatmetama, jog valdantieji gali slapta užsitikrinti ir pavienių opozicijos frakcijų atstovų paramą.

Permainų koalicijos atstovai vakar Seimo salėje pritariamai tylėjo, o I.Šimonytė daugiausia ginčijosi su opozicija.

„Tvarkiečiai”, „darbiečiai”, socialdemokratai tarsi rungtyniavo, kas šmaikščiau išjuoks valdžios finansinius planus.

„Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą”, – rėžė „tvarkietis” Andrius Mazuronis. Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė įžvelgė biudžete fantastinių elementų.

Tačiau ištvermingai Seimo tribūnoje kelias valandas išstovėjusi ministrė opozicijai priminė terminą „krokodilo ašaros”, taip pat prognozavo, jog tada, kai opozicija perims valdžią, turės elgtis lygiai taip pat.

Vakar pateiktas kitų metų biudžeto projektas keliaus į Seimo komitetus, o galutinis balsavimas dėl jo turėtų įvykti gruodžio pradžioje.

Planuojama daugiau surinkti ir išleisti

* Kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų –ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių ir vadinamųjų specialiųjų programų.

* Biudžeto projekte yra numatomos 2,4 mlrd. litų didesnės pajamos nei šiemet. Po milijardą litų tikimasi gauti iš ūkio augimo ir šešėlinės ekonomikos.

* Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

* Išlaidos numatomos 700 mln. litų didesnės nei šiemet. Jos labiausiai auga dėl skolos tvarkymo ir dotacijų savivaldybėms.

* Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – kitais metais ketinama į biudžetą surinkti apie 16,768 mlrd. litų – maždaug 83,7 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

* Finansų ministerijos apskaičiavimais, kitąmet bendrasis vidaus produktas augs 2,8 procento.

* Kartu su biudžetu Vyriausybė siūlo iki 5 proc. mažinamą individualios veiklos pajamų mokestį, pratęsti PVM lengvatos taikymą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui.

* Nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas ir bus apie 16,2 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 1,8 proc.

* Dėl įsipareigojimų ES pigesnių cigarečių pakelis nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o litras dyzelino – 12 centų.

„Verslo žinios“ praneša:

Vakar Seimą pasiekusį nacionalinio biudžeto projektą opozicija pasitiko palyginimais iš pasakų pasaulio, o Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, atremdama opozicijos kritiką, parodė, kad tokio pobūdžio diskusijos jai jau įprastos. Todėl galima prognozuoti, kad itin įnirtingo mūšio dėl biudžeto nebus.

Seimui siūloma patvirtinti beveik 24 mlrd. Lt sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26,3 mlrd. Lt išlaidas. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. Lt. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, įmokas į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8% BVP.

Kaip pranešė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,26 mlrd. Lt. Tai yra 12,8% daugiau nei tikimasi gauti 2010 m. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3,6 mlrd. Lt. – 5,8% daugiau nei numatoma šįmet. Akcizų kitąmet numatoma surinkti beveik 3,58 mlrd. Lt (18,2% daugiau nei 2010 m.) Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti beveik 1,18 mlrd. Lt (21,5% daugiau nei 2010 m.).
Ministrės teigimu, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16,8 mlrd. Lt (apie 84% nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos).
Ponia Šimonytė sako, jog įveikusi šešėlinės ekonomikos sukeliamas bėdas valstybė ne tik gautų daugiau pajamų, bet ir palengvėtų verslo sąlygos. Kaip žinia, Finansų ministerija planuoja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) katilą kitąmet papildyti 700 mln. Lt iš „šešėlio“. Dar 400 mln. Lt į dienos šviesą turi būti ištraukti kovojant su nelegalia akcizinių prekių prekyba.
Opozicija tokius Vyriausybės planus vadina pernelyg optimistiškais. Algirdo Butkevičiaus, socialdemokrato ir opozicijos lyderio, nuomone, biudžeto projekte matyti tik „pliki“ skaičiai, bet esą neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiekti planuojami rezultatai.
„Biudžeto projektas per daug optimistiškas. Vyriausybė tikisi, kad nacionalinio biudžeto pajamos kitąmet didės ir sudarys beveik 27 mlrd. Lt, o iš „šešėlio“ bus paimta net 1,5 mlrd. Lt. Tačiau nenumatyti jokie konkretūs veiksmai, kaip tuos pinigus iš „šešėlio“ paimti. Įdomu, kodėl iki šiol tie pinigai nebuvo paimti, jei tai padaryti įmanoma, kodėl nuspręsta startuoti tik kitų metų sausį?“ – valdančiuosius kritikavo p. Butkevičius.
„Pora milijardų iš kontrabandos, ekonomikos augimo… Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Jis ieškojo Kvailių šalies ir joje – stebuklų lauko, kad galėtų pasėti auksinį pinigėlį ir taip pralobti, bet ar taip galima elgtis su biudžetu? Ar jūs, kaip finansų ministrė, prisiimsite atsakomybę, kai po savivaldos rinkimų reikės priimti nepopuliarius sprendimus?“ – biudžeto projektą pristatančiai ministrei įgelti bandė Andrius Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys. Ponia Šimonytė jam priminė ir kitą pasakišką posakį – apie krokodilo ašaras – ir tiesiai šviesiai pareiškė laukianti pasiūlymų iš opozicijos.
„Prisiimu visą atsakomybę už biudžetą, kurį teikiu. Tai yra ne iš piršto laužti skaičiai, jeigu kalbėtume apie skaičius, kuriuos viešumoje generuoja kiti analitikai, tai kalbam apie 2 mlrd. Lt, 2,5 mlrd. Lt ir dar Dievas žino, kokias sumas. Mes sakome: 1 mlrd. Lt, kiek daugiau nei 1 mlrd. Lt yra reali suma (tokią sumą ketinama ištraukti „iš šešėlio“ – VŽ). Tam reikės gerokai padirbėti“, – dėstė ministrė. Tačiau, kalbėdama apie optimistinį biudžeto projektą, ji apsidraudė primindama, jog Vyriausybė gali pateikti biudžeto patikslinimą, „esant tam tikriems labai objektyviems parametrams“.
„Jeigu surinksime pajamų 17% mažiau nei planuota, tuomet mes turėsime teikti biudžeto patikslinimą. Kaip siūlysime tikslinti biudžetą, bus matyti“, – kalbėjo p. Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, pagrindinis šios Vyriausybės uždavinys – mažinti deficitą ir skolą. Kita vertus, ji teigia, jog Lietuvos skolos – vienos mažiausių ES. Planuojama, jog Lietuvai kitąmet teks skolintis apie 6 mlrd. Lt.
„Nauja šio politinio sezono tendencija tapo visuotinis rūpestis dėl neva praskolintos Lietuvos, o
didžiausiomis šios mados aukomis, kad ir kaip keista, tapo tie, kurie savo sprendimais 2007–2008 m. sudarė prielaidas skolai augti ir dar pernai teikė siūlymus dėl išlaidų didinimo skolinantis daugiau“, – Seime kalbėjo ministrė.
Anot jos, ašaros dėl neva praskolintos Lietuvos nėra nuoširdžios – nors pastaraisiais metais skola augusi sparčiai dėl nuosekliai valdomo deficito, mažesnę nei Lietuvos skolą turi tik naujokės Bulgarija ir Rumunija, taip pat ekonomiškai nuosekliosios šalys – Estija ir Liuksemburgas.

„Respublika“ teigia:

„Seimas vakar svarstė 2011 metų valstybės biudžeto projektą. O ką vakar svarstė eiliniai Lietuvos žmonės?

O eiliniai Lietuvos žmonės net negali žinoti, tinkamas ar netinkamas 2011 metų valstybės biudžetas. Nors tas biudžetas visada paveikia žmonių likimus. Viena kryptimi. Tas “likimas”, išreikštas milijardais litų, išskirstytais eilutėmis, vis labiau šalies gyventojus prispaudžia. Tas “likimas” bus užritintas ant žmonių pečių.

Ar su žmonėmis buvo viešai aptarta bent viena 2011 metų biudžeto eilutė? Ar atskira eilute surašytos pinigų sumos, skirtos tiesiog ištaškyti? Vėjais paleisti mokesčių mokėtojų pinigus? Be jokios kraštui apčiuopiamos naudos? “Ištaškymo” eilutės naujajame biudžete, aišku, nėra. Jokios pinigų ištratinimo landos net nepažymėtos raudonu žymekliu. Vadinasi, biudžeto projektas apgaulingai romantiškas. Nepatikimas. Kaip balionėlis, atitrūkęs nuo žemės.

Nes valdžios mąstymas nuo sausio 1-osios nepasikeis. Atsižvelgus į kelis dešimtmečius veikiančius taškymo papročius, tie papročiai ir kitąmet išliks. Nes kuo ilgiau papročiai praktikuojami, tuo gilesni. Labiau įauga į sąmonę. Jei sąmonėje įsitvirtino Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, tai valdžios sąmonėje įsitvirtino ir valstybės pinigų taškymas. Tik Vėlinės, Kūčios, Kalėdos mus aplanko kasmet po kartą, o pinigų taškymo šventė kartojasi per metus šimtus kartų.

Todėl galime romantizuoti, idealizuoti, tvirtinti bet kokius valstybės biudžetus, jie vis vien bus idealistiškai nerealūs. Nebent Seimas paskirtų dar vieną valstybinę religinę šventę. Biudžeto tratinimo dieną. Nes tratinimas jau tapęs trečiąja valdžios religija. Ne krepšinio ir ne katalikiška, tačiau irgi verta dėmesio. Tad tegul švenčia vieną kartą per metus. Su visomis privalomomis apeigomis. Prieš tai sugiedoję Lietuvos valstybės himną ir uždegę ištratintiems milijonams žvakutes. Tegul susigalvoja apeigas tarsi koks anoniminis alkoholikų ar kitų asmens priklausomybių klubas. Nes turi priklausomybę ištaškyti svetimus pinigus. Tegul pašvenčia jie atvirai. Ne šiaip džiūgauja tamsiose pakampėse. Kad pavyksta apvogti mokesčių mokėtojus.

Kol valstybės biudžete įrašyti tik žmonėms nesuprantami skaičiai ir iš anksto pranešama, kad biudžetas yra suplanuotas tik gerai, gyventojai nenori gilintis į kažkokias eilutes. Jie iš anksto įsitikinę. Bus blogai, gal dar blogiau, bet gyventojai neturi jokių galimybių taip paveikti biudžetą, kad gyventų geriau. Pagrindinis kitų metų įstatymas – 2011 metų biudžeto įstatymas su gyventojais nei aptariamas, nei svarstomas. Valdžia nebando išsiaiškinti. Ar žmonės skolų, mokesčių, tratinimo naštą dar pakelia. Ar dar pakels.

Ką tik pakėlėme “Visuomio” burbulą. Gerai, tekainavusį apie 100 tūkst. litų. Ne Dainiui Kreiviui, bet mokesčių mokėtojams. Kitais metais iš ministerijų vėl kils panašūs burbulai ir vėl mokėsime šimtus tūkstančių. Už naujus valstybės įmonių valdymo, medžių genėjimo, sveikatos tobulinimo, atmosferos gerinimo ir t.t. modelius. Juk burbulų pūtimo limitas biudžete nenurodytas.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Vyriausybė parlamentarų teismui vakar atidavė kitų metų biudžeto projektą. Šis dokumentas sulaukė tik valdančiųjų komplimentų. Opozicijos atstovams jis – “su fantastikos elementas”, o analitikai įsitikinę, kad Vyriausybės optimizmą lėmė artėjantys savivaldos rinkimai.

Bene daugiausia abejonių opozicijai sukėlė valdančiųjų planai kitąmet iš šešėlinio verslo į biudžetą surinkti 1 mlrd. litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino neturinti priemonių plano. Ministrė dėstė, kad tai – daugialypis reiškinys, taigi ir visų institucijų atsakomybė. “Jeigu tai būtų vien Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos jau būtų surinktos”, – pridūrė ji.

Nors opozicija skeptiškai vertina kitų metų biudžetą, Vyriausybė tikisi, kad gruodžio 9 dieną jis bus patvirtintas.

Seimo opozicijos atstovai, vertindami nacionalinio biudžeto projektą, buvo nusiteikę skeptiškai. “Tvarkietis” Andrius Mazuronis pareiškė, kad toks biudžeto pajamų planavimas – priešrinkiminis. “Milijardai iš kontrabandos, efektyvesnio valstybės įmonių valdymo. Ar tai padidins biudžeto pajamas? Tai primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Ar po savivaldos rinkimų nereikės peržiūrėti biudžeto ir priimti nepopuliarių sprendimų?” – ministrės klausė politikas. I.Šimonytė jam priminė posakį “krokodilo ašaros” ir patikino, kad viskas yra gerai pasverta. “Kritikoje negirdžiu alternatyvių pasiūlymų”, – pareiškė ji.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė biudžetą pavadino “niūriu ir su fantastikos elementais”. “Darbiečiui” Kęstučiui Daukšiui susidarė įspūdis, kad ekonomikos augimas neplanuojamas, vien tikimasi išlupti pinigų iš šešėlinio verslo. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pasiūlė mokestinės amnestijos idėją. I.Šimonytė patikino, kad apie tai galima diskutuoti.

Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, išlaidos – 19,395 mlrd. litų. Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis, kurios kitąmet sudarys 6,921 mlrd. litų, biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, pajamos kartu su ES lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, asignavimai – didesni nei 29 mlrd. litų.

Socialinei apsaugai iš biudžeto kitais metais numatyta skirti daugiau nei 3 mlrd. litų, švietimui – 5,5 mlrd. litų, sveikatos apsaugai – 4,6 mlrd. litų.

Biudžeto autoriai mano, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl ketinama skolintis 6 mlrd. litų.

Daugiausia pajamų kitais metais tikimasi iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 8,3 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 3,6 mlrd. litų, iš akcizų – beveik 3,6 mlrd. litų.

Ministrės I.Šimonytės teigimu, planuojama, kad kitąmet ekonomika augs 3 proc., prognozuojama 1,8 proc. infliacija. Ji pridūrė, kad nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas, jis sudarys 16,2 procento. Taip pat tikimasi, kad darbo užmokestis 2011 metais augs 2 procentais.

Seimas vakar priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pratęsti PVM lengvatas šildymui, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms. Parlamentarai taip pat svarstys, ar nuo kitų metų nuo 15 iki 5 proc. mažinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą. Vyriausybė, remdamasi įsipareigojimais ES, siūlo padidinti dyzelino ir cigarečių akcizus.

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis, vertindamas kitų metų valstybės biudžetą, LŽ sakė teigiamų poslinkių neįžvelgiąs. Anot jo, formuojant 2010 metų biudžetą, pajamos prognozuotos atsakingai, tačiau kitiems metams Finansų ministerija pateikė labai optimistinę prognozę. “Šiemet biudžeto pajamos be ES paramos, kaip manoma, bus 14,5 mlrd. litų, o kitąmet tikimasi jau per 17 mlrd. litų. Tai reiškia, kad planuojamas 16 proc. augimas. Pernelyg optimistiška, nes krašto ūkis greitai ant kojų neatsistos”, – pridūrė analitikas.

R.Rudzkis tikino, kad atviras lieka svarbus klausimas, kokiu būdu iš šešėlio į biudžetą gali būti surinktas 1 mlrd. litų. “Ar bus sustiprintos kontroliuojančios institucijos, sugriežtinti įstatymai? Jeigu viskas liks kaip šiemet, kyla klausimas, kodėl milijardas nebuvo surinktas šiemet ar pernai. Nebuvo poreikio? Tuo netikiu, manau, netiki ir Finansų ministerija”, – stebėjosi jis.

Finansų analitikas įsitikinęs, kad kitų metų biudžeto sandarą nulėmė kitąmet vyksiantys rinkimai. “Prieš rinkimus nenorėta skelbti apie išlaidų mažinimą viešajame sektoriuje, nes tai visuomenė sutinka nepalankiai”, – sakė R.Rudzkis.

Seimas antradienį priėmė svarstyti 2011 metų biudžeto projektą, o dėl jo balsuoti ketina gruodžio 9-ąją.

Pirmas biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 dieną, o antrasis – gruodžio 7-ąją.

Iki tol Seimas į plenarinius posėdžius nesirinks, o biudžeto projektą svarstys komitetuose.

Vyriausybės parengtu biudžetu siekiama mažinti fiskalinį deficitą – nuo 8 proc. šiemet jis turėtų smukti iki 5,8 proc. kitąmet ir 3 proc. 2012 metais. Pasiekus šiuos tikslus, Lietuva gali tikėtis 2014 metais įsivesti eurą.

“Kalbėdami apie 2011 metų nacionalinį biudžetą, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė atvirai pripažino: kontroliuojančios tarnybos, ypač Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, dirba blogai”, – Vyriausybės planus į kitų metų biudžetą surinkti apie milijardą litų iš “šešėlio” įvertino Seimo narys Andrius Šedžius.

Parlamentaras pažymi, kad Vyriausybės atstovai planuoja “paimti” milijardą litų mokesčių iš dabar egzistuojančių nelegalių pajamų, tačiau nepaaiškina kokiais būdais tai padarys.

“Jei valdžia atvirai prisipažįsta, kad šalyje slepiami mokesčiai, kad mato galimybę užkirsti tam kelią, kodėl to nedaro dabar?”, – klausia Seimo narys.

Seimo narį A. Šedžių piktina, kad planuojamą kitų metų biudžetą A. Kubilius vadina taupaus gyvenimo biudžetu.

“Premjeras pamiršta, kad ir toliau ministerijose mokami iki šimto procentų siekiantys priedai prie atlyginimų. Dar begėdiškesnė situacija – valstybės įmonėse. Čia vidutinis vadovų darbo užmokestis yra apie 10 tūkstančių litų per mėnesį, o darbuotojai per mėnesį vidutiniškai gauna po 4,4 tūkstančio litų. Ar tokį išlaidavimą galima vadinti “taupaus gyvenimo biudžetu”? Tokie A. Kubiliaus pasisakymai apie biudžetą reiškia, kad taupyti reikės, tačiau, ne visiems”, – sakė parlamentaras.